e833d40d-0a0a-439d-ae9b-d7f2cea9be50 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                                      Civilinė byla Nr. e2S-959-252/2017Loreta Kukelkienė                                                     Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01273-2016-7                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.9.11.; 3.3.2.5.                                                                             (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1375-620/2017 pagal ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, trukdymo naudotis turtu paÅ¡alinimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 2016 m. spalio 13 d. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme buvo gautas ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinys dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo ir trukdymo naudotis turtu paÅ¡alinimo. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu Å¡is ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir nustatyta konkreti naudojimosi turtu tvarka.

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi panaikino RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir perdavė bylÄ Â nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo.RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, atsižvelgdamas į Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas, nustatė ieÅ¡kovui G. B. 30 dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trÅ«kumams (patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus) paÅ¡alinti.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi trÅ«kumų, todėl ieÅ¡kovui siÅ«lytina patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir kartu į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukti bendraturtį E. B.. Å ioje nutartyje taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatytu terminu neiÅ¡taisius nurodytų trÅ«kumų, ieÅ¡kinys bus paliktas nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. 2017 m. rugpjūčio 25 d. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme buvo gautas patikslintas ieÅ¡kovo G.

B. ieÅ¡kinys, kuriuo buvo keliami analogiÅ¡ki reikalavimai bei trečiuoju asmeniu neįtrauktas E. B., tačiau papildomai praÅ¡oma atidalinti namo antrame aukÅ¡te esančiÄ mansardÄ , kuri nėra inventorizuota. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė2017-08-30 nutartimi RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei trukdymo naudotis turtu paÅ¡alinimo, atsakovui A. B., paliko nenagrinėtu.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pateikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį ir vėl nenurodė 1/3 dalį klėties, Å«kinių pastatų, šulinio bei žemės sklypo, ant kurio yra ginčo pastatai, naudojimosi tvarkos (ar racionalesnis bÅ«tų turto atidalijimas), nepasisakė dėl bendraturčio E. B.

įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ , nors jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Taigi ieÅ¡kovas per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, o bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieÅ¡kinio faktinis pagrindas ir dalykas (jų tenkinimas turi sukurti teisinius padariniu), kurių Å¡iuo atveju teismas negali nustatyti savo nuožiÅ«ra. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu G. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Nurodo, kad jis, tikslindamas ieÅ¡kinį rinko įrodymus patvirtinančius, jog pagal tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ Å¾odinį susitarimÄ gyvenamojo namo pasidalinimas tarp Å¡alių atitinka jų tikrÄ sias dalis tame turte.

Atsakovas trukdė jam rinkti įrodymus neduodamas sutikimo projektams atlikti, namo inventorizacijai bei turto vertinimui. Å iuo atveju ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinį pagal savo turimas galimybes. Nepaisant to, ieÅ¡kovas nekelia ginčo dėl naudojimosi tvarkos visu turtu, o įstatymas nereikalauja dalyti viso turto, juo labiau kad ieÅ¡kovÄ tenkina susiklosčiusi situacija dėl kito turto. Taigi ieÅ¡kovas nepraÅ¡o dalinti viso Å¡alims ir trečiajam asmeniui priklausančio turto. Ä®statymai nedraudžia atsidalinti turto dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės viename pastate ir palikti bendrÄ jÄ nuosavybę kitame, juolab, kad dėl kitų pastatų, valdomų tiek su atsakovu, tiek ir su teismo minimu trečiuoju asmeniu, jokio ginčo nėra.

Dėl A. B. įregistruotos naudojimosi žemės sklypu su J. B. tvarkos ieÅ¡kovas ginčo nekelia, o susipažinęs su pateikta teismui dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovas pasirinko kitÄ bÅ«dÄ ginti savo teises ir interesus.Å iuo atveju ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai apibrėžia ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ â€“ atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Atidalinus viena dalis nekintamai priklausys vienam savininkui, o kita – kitam, o ieÅ¡kininiam reikalavimui įpareigoti netrukdyti naudotis turtu nėra bÅ«tina atsidalinti visÄ turtÄ .

Kartu apeliantas pabrėžia, kad besikreipiančio į teismÄ asmens nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, o pagal CPK įtvirtintÄ dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Å iuo atveju apeliantas pareiÅ¡kė du neturinio pobÅ«džio reikalavimus, kurie, be kita ko, yra tiesiogiai įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK).

Atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ atsakovo A. B. atstovas advokatas praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .Nurodo, kad apeliantas neturi teisės kelti klausimo dėl žemės sklypo, kuris jam nepriklauso, tačiau ieÅ¡kovui praÅ¡ant nustatyti naudojimosi tvarkÄ pastato dalimi, kai pastatas yra žemės sklype, kuris ieÅ¡kovui nepriklauso, neiÅ¡vengiamai kelia klausimÄ dėl teisės naudotis pastatų dalimis bei žemės sklypu įgyvendinimo. Negana to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nereiÅ¡kė reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pirties pastatu, o vėliau, praÅ¡ydamas naudotis pirties pastatu, neatsižvelgia į tai, kad jam priklauso tik 1/6 dalis pirties pastato.

Reikalavimas perduoti apsaugos ir stebėjimo kamerų kodus, raktus, niekaip negali bÅ«ti vertinamas, kaip naudojimosi tvarkos nustatymas.Papildomai pabrėžiama ir tai, jog ieÅ¡kovas, pateikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį pažeidė CPK nuostatas, kadangi pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , t.y. nebepraÅ¡o nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, bet praÅ¡o atidalinti patalpas. Teismas k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 13 d. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme buvo gautas ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinys, kuriuo jis prašė nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ bei įpareigoti atsakovÄ A. B. perduoti ieÅ¡kovui G. B. pirties raktus nuo pirmo ir antro aukÅ¡to durų, signalizacijų kodÄ bei prisijungimų kodus prie teritorijÄ stebinčių vaizdo kamerų, o taip pat įpareigoti atsakovÄ A. B. paÅ¡alinti esančias ir ateityje nesudaryti kliūčių naudotis ieÅ¡kovui G.

B. viraline ir pirtimi. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu Å¡is ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir nustatyta konkreti naudojimosi turtu tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi panaikino RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir perdavė bylÄ Â nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo, kadangi nagrinėjant civilinę bylÄ nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės ir atskleista bylos esmė klausimu, kaip ir kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas galėtų patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių objektų, kodėl nėra atsižvelgiama, jog visiems bendraturčiams priklausančių sodybos objektų naudojimosi tvarkos ar atidalijimo klausimai turi bÅ«ti sprendžiami kompleksiÅ¡kai bei į bylÄ nebuvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir E. B., kuris taip pat yra bendraturtis.RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, atsižvelgdamas į Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas, nustatė ieÅ¡kovui G.

B. 30 dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trÅ«kumams (patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus) paÅ¡alinti. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi trÅ«kumų, todėl ieÅ¡kovui siÅ«lytina patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir kartu į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukti bendraturtį E. B.. IeÅ¡kovui pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, t.y. kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kėja, kad pareiÅ¡kimas neatitinka ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų, nustatęs, jog ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje taip pat nenurodė 1/3 dalį klėties, Å«kinių pastatų Å¡ulinio bei žemės sklypo, ant kurio yra ginčo pastatai, o taip pat nepasisakė dėl bendraturčio E. B.

įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 14 d. bei skundžiamÄ 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, o taip pat Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, jog priimdamas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino procesinės teisės nuostatas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas), dėl ko padarė netinkamas iÅ¡vadas bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ .Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu instituto tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesÄ .

Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesÄ iniciavusiai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) galėtų bÅ«ti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesÄ Å¾iningas procesinis elgesys ir kai taikant ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu institutÄ nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-464/2016).Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į teisės virÅ¡enybės principÄ , kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingÄ teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises. Teisė į teismÄ apima ne tik teisę inicijuoti procesÄ , bet ir teisę, kad teismas ginÄÄ iÅ¡spręstų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Kutic prieÅ¡ Kroatija, peticijos Nr. 47273/99).

Kartu pabrėžtina, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , jei ieÅ¡kovas netinkamai paÅ¡alino teismo nurodytus trÅ«kumus, nustatant, ar tikslinga nustatyti naujÄ terminÄ to paties ieÅ¡kinio pirmiau nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti, atsižvelgiama į tai, ar ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį teismui ir Å¡alindamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus, elgėsi atidžiai ir buvo sÄ Å¾iningas (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pakartotinis ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieÅ¡kinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje iÅ¡dėstytus nurodymus dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo konkrečiai nenurodyti trÅ«kumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti ir nurodyti, kokie konkretÅ«s ieÅ¡kinio trÅ«kumai taisytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje, 1.2. punktas).Atsižvelgiant į nutarties 19-20 punktuose iÅ¡dėstytÄ teismų praktikÄ ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu klausimu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiavo procesu ar kitaip elgėsi nesÄ Å¾iningai procese.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas G. B. sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nevilkino bylos nagrinėjimo – ieÅ¡kovas, vykdydamas RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. teismo nutartį, iÅ¡ esmės laiku pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį.Negana to, iÅ¡ RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, dėstydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus, iÅ¡ esmės nurodė Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje iÅ¡dėstytas faktines bylos aplinkybes bei iÅ¡vadas.

Tačiau minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuri pirmosios instancijos teismui yra privaloma, yra konstatuoti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme vykusio civilinio proceso trÅ«kumai, kuriuos pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, turi iÅ¡taisyti. Å i Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis yra skirta pirmosios instancijos teismui, dėl ko joje nėra detalizuoti bei konkrečiai nustatyti ieÅ¡kovo G. B. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio trÅ«kumai. Dėl to iÅ¡ esmės pažodinis apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių perkėlimas į pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo yra ydingas ir neleidžia daryti iÅ¡vados, jog RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi buvo suformuluoti aiÅ¡kÅ«s ieÅ¡kinio trÅ«kumai, kuriuos G.

B. privalėjo paÅ¡alinti. Taigi nesant nustatytiems konkretiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams bei reikalavimams, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį, jų nepaÅ¡alino, juo labiau kad patikslintu ieÅ¡kiniu yra keičiamas ir pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykas – praÅ¡oma ne nustatyti naudojimosi tvarkÄ bendraturčiams priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės. IÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nebuvo suformulavęs konkrečių ir aiÅ¡kių ieÅ¡kinio trÅ«kumų patvirtina ir skundžiamos nutarties turinys, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovas, pateikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį nenurodė 1/3 dalį klėties, Å«kinių pastatų, Å¡ulinio bei žemės sklypo, ant kurio yra ginčo pastatai, naudojimosi tvarkos (nors patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma atidalinti nuosavybę) bei nepasisakė dėl bendraturčio E. B.

įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ , nors trečiojo asmens įtraukimas į nagrinėjamÄ civilinę bylÄ yra galimas ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis), o tai buvo pažymėjęs ir Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartyje. Papildomai pažymėtina, jog tiek pirminiame, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas G. B. prašė įpareigoti atsakovÄ netrukdyti ieÅ¡kovui naudotis jam dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau dėl Å¡io reikalavimo ieÅ¡kinio trÅ«kumų, kaip ir jų nepaÅ¡alinimo, nustatyta bei aptarta nebuvo.Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu, nesuformulavus konkrečių ieÅ¡kinio trÅ«kumų bei nenustačius pakartotinio termino konkretiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, yra nepagrįstas ir nesuderinamas su teismo pareigomis rÅ«pintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais.

Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio trÅ«kumų bei ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu institutų taikymÄ (CPK 115 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas), dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuri yra naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :

RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                    Nijolė Danguolė Smetonienė