2016-12-29 Nr. AB-24816-3-61-3-02607-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2608-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02607-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 13), prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 62-186 (toliau – ir Nutarimas Nr. 62-186), kuriuo jam paskirta nuobauda.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. vasario 10 d. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 272 9 val. ryto jis gulėjo lovoje užsiklojęs savo užvalkalu ir žiūrėjo televizorių. Buvo atsikėlęs nuo 6 val. ryto, papusryčiavęs, susitvarkęs kamerą. Patikrinimo metu 8 val. pareigūnas nepateikė jokių priekaištų dėl kameros tvarkos ar nepaklotų lovų, todėl, pareiškėjo nuomone, jam nuobauda paskirta nepagrįstai. Pabrėžė, kad jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad dienos metu negalima miegoti ar gulėti.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 52–54) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, reikalavimais, dienotvarke, jo teisėmis ir pareigomis, bei draudimais, be to, pareiškėjas buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimą, tačiau nustatytų reikalavimų nesilaikė ir juos pažeidė. 2014 m. vasario 10 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nes minėtą dieną, apie 9.00 val., dienotvarkėje ne miegui skirtu laiku miegojo nepaklotoje, nesutvarkytoje lovoje, užsiklojęs antklode, o į pareigūnų teisėtus reikalavimus atsikelti bei sutvarkyti savo miegamąją vietą nereagavo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto bei 2012 m. rugsėjo 20 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-109 patvirtintos dienotvarkės reikalavimus. Už tai pareiškėjui buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b. l. 123–125) pareiškėjo D. Š. skundą atmetė.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K direktorius 2014 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 62-186 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus – dėl to, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2014 m. vasario 10 d. apie 9.00 val., būdamas kameroje Nr. 272, dienotvarkėje ne miegui skirtu laiku miegojo nepaklotoje, nesutvarkytoje lovoje, užsiklojęs antklode ir į pareigūnų reikalavimus susitvarkyti savo miegamąją vietą nereagavo. Nutarime Nr. 62-186 konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto bei Lukiškių TI-K dienotvarkės reikalavimus. Dėl minėto pažeidimo pareiškėjas raštu pasiaiškinti atsisakė, tačiau žodžiu paaiškino, kad nesupranta, dėl ko turėtų aiškintis. Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas pareiškėjui paskirtos nuobaudos nepanaikino.

Teismas pažymi, kad pagal BVK 110 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 p.) bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 p.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o būtent tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Pažymėtina, kad pagal 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę laikas nuo 6.30 val. iki 12.30 val. skirtas socialiniam darbui ir užimtumui, sanitariniam švarinimui, pasivaikščiojimui.

Byloje esančiuose Lukiškių TI-K pareigūnų I. P. ir V. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pareiškėjas D. Š. 2014 m. vasario 10 d. apie 9.00 val. kameroje Nr. 272 dienotvarkėje ne miegui skirtu laiku miegojo nepaklotoje, nesutvarkytoje lovoje, užsiklojęs antklode ir į pareigūnų reikalavimus susitvarkyti savo miegamąją vietą nereagavo.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Lukiškių TI-K prižiūrėtojas V. V. nurodė, kad nuo ginčo įvykio praėjo jau daug laiko, todėl tikslių aplinkybių nepamena, tačiau, jei tam tikri įvykiai užfiksuoti tarnybiniame pranešime, vadinasi taip ir buvo. Pažymėjo, kad 8.00 val. visi būna susitvarkę kameras, tačiau po to vėl gulasi į lovas.

Teismo vertinimu, byloje esantys tarnybiniai pranešimai bei liudytojo parodymai patvirtina Nutarime Nr. 62-186 konstatuotas aplinkybes, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos dienotvarkės reikalavimų ir laiku, kada pagal dienotvarkę pareiškėjas turėjo būti jau atsikėlęs ir susitvarkęs kamerą, jis miegojo nepaklotoje lovoje ir neklausė prižiūrėtojų nurodymų susitvarkyti savo lovą, taigi darytina išvada, jog pareiškėjas minėtais veiksmais pagrįstai pripažintas pažeidęs BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą, bei Lukiškių TI-K dienotvarkės reikalavimus. Teismo vertinimu, tai, kad 8.00 val. patikrinimo metu jokių pastabų dėl nepaklotų lovų ar miegojimo jose pareigūnai neturėjo, nereiškia, kad po 1 val., t. y. apie 9.00 val. situacija negalėjo būti pasikeitusi. Be to, pareiškėjas Lukiškių TI-K rašytinio pasiaiškinimo nepateikė, nors jam buvo suteikta tokia galimybė, todėl teismui teikiami pareiškėjo paaiškinimai apie tai, kad jis nemiegojo, o lova buvo tvarkinga vertintini kritiškai.

Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų dėl pareigūnų, kurių tarnybiniai pranešimai tapo skundžiamo nutarimo pagrindu, nusistatymo prieš pareiškėją, nenustatyta, kad šie pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu buvo neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi, todėl atsakovas ir teismas neturėjo pagrindo nesiremti tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nutarimas Nr. 62-186 yra teisėtas ir pagrįstas, juo pareiškėjui paskirta adekvati nuobauda, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas D. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 132–133) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Be to, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punktą. Teismas nepriėmė toje pačioje kameroje buvusio liudininko parodymų ir neiškvietė jo į teismo posėdį. Su liudytojo V. V. parodymais pareiškėjas nesutiko iš pat pradžių. Šis liudytojas paaiškino, kad pareiškėjas lovoje miegojo ir atsisakė pasiaiškinti raštu dėl šio pažeidimo. Taigi, pareiškėjo manymu, šie parodymai nelogiški, nes ir miegoti, ir kalbėtis su pareigūnu pareiškėjas vienu metu negalėjo. Be to, pats atsakovas 2014 m. birželio 23 d. rašte parašė, kad gulėti dienos metu lovose galima. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 62-186 pareiškėjui D. Š. paskirtos nuobaudos – draudimo vieną mėnesį pirkti produktus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Minėta nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad D. Š. 2014 m. vasario 10 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – apie 9.00 val., būdamas kameroje Nr. 272, dienotvarkėje ne miegui skirtu laiku miegojo nepaklotoje, nesutvarkytoje lovoje, užsiklojęs antklode, o į pareigūnų teisėtus reikalavimus atsikelti bei susitvarkyti savo miegamąją vietą nereagavo. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą bei Lukiškių TI-K dienotvarkės, patvirtintos 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109, reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjui paskirta adekvati padarytam pažeidimui nuobauda, 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu D. Š. skundą atmetė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka (pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.) ir iš naujo nekartoja 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime padarytų išvadų bei jas pagrindžiančių argumentų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 58–60), tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausto, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 116), tiesiogiai nagrinėjamą įvykį užfiksavusio ir tarnybinį pranešimą surašiusio pareigūno V. V. parodymai. Minėto liudytojo parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti. Juolab, kad minėti pareigūnai nagrinėjamą pažeidimą užfiksavo atlikdami savo tiesiogines funkcijas, o byloje nėra jokių duomenų, jog jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją ir jam pakenkti.

Šiuo aspektu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde (b. l. 1) bei apeliaciniame skunde (b. l. 132–133) pripažino, kad 2014 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 272 9 val. ryto gulėjo lovoje užsiklojęs savo užvalkalu ir žiūrėjo televizorių. Pareiškėjo paaiškinimai ir parodymai vertinami atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. vasario 25 d. skunde, kurį pateikė Kalėjimų departamentui, pareiškėjas nurodė iš esmės priešingą įvykių versiją – kad 2014 m. vasario 10 d. prie kameros Nr. 272 nebuvo priėjęs joks pareigūnas ir nereikalavo tvarkyti kameros ar pasikloti lovą (b. l. 27–28).

Taigi, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi, be kita ko, minėtų pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis ir parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui inkriminuotas 2014 m. vasario 18 d. nutarime Nr. 62-186 nurodytas pažeidimas įrodytas byloje esančiais duomenimis, jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios sudarytų pagrindą abejoti dėl to, jog pareiškėjas padarė minėtą pažeidimą, pareiškėjas iš esmės nenurodė.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apelianto teiginį, kad teismas pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą (kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas – kad jis galėtų apklausti kaltinimo liudytojus arba turėtų teisę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir turėtų teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams), nes nepagrįstai nepriėmė toje pačioje kameroje buvusio liudininko parodymų ir neiškvietė jo į teismo posėdį. Kaip jau minėta, pats pareiškėjas teismui pateiktuose dokumentuose pripažino atlikęs veiksmus, kurie nagrinėjamoje byloje pripažinti pažeidusiais bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Kiti byloje surinkti įrodymai šias aplinkybes taip pat patvirtino. Be to, iš kartu su patikslintu skundu teismui pridėto nuteistojo M. L. (t. y. pareiškėjo prašomo apklausti asmens) rašytinių parodymų (b. l. 14) matyti, kad M. L. iš esmės dėsto visiškai kitokias aplinkybes, nei yra nurodęs pats pareiškėjas. Pareiškėjas teigė, kad vasario 10 d. jis sirgo ir norėjo išsikviesti medicinos darbuotoją, tačiau medicinos darbuotojas pareiškėją išsikvietė tik kitą dieną. Nuteistasis M. L. rašytiniame paaiškinime užsimena, jog 2014 m. vasario 10 d. apie 9 val. kartu su D. Š. kameroje Nr. 272 gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, o atėjęs pareigūnas pasakė pasiruošti eiti į dušą. D. Š. jam pasakęs, kad pirma išvestų į kiemą pasivaikščioti, tuomet į kirpyklą ir tik po to į dušą. Tad, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kviesti pareiškėjo nurodytą liudytoją nagrinėjamu atveju nebuvo jokio poreikio.

Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010; 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.). Administracinėje byloje Nr. A-1128-143/2015 apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką (BVK 117 str. 1 d.).

Taigi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, BVK ir pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos dienotvarkės reikalavimų pažeidimas yra pagrįstas pagrindas skirti šių reikalavimų nesilaikančiam nuteistajam drausminę nuobaudą.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvada ir konstatuoja, kad Bausmių vykdymo kodekso taikymo požiūriu pareiškėjui paskirta (jo skundžiama) nuobauda yra teisėta.

Argumentų dėl laikymo kameroje pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nebuvo nurodęs, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė