2020-03-10 Nr. AB-5310-3-62-3-02402-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2519-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02402-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala atsirado dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose, į kurias perkeltas už tai, kad atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, nors aiškiai nurodė pataisos namų administracijai, jog paskirtame būryje turi priešų. Taip pat paaiškino, kad kamerose buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis – nebuvo leidžiama pasivaikščioti 1 valandą per parą, kameroje Nr. 1 trūko gyvenamojo ploto. Tokios gyvenimo sąlygos buvo nežmoniškos, kankinančios, žeminančios, dėl jų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu bausmę atlieka Kybartų pataisos namuose. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gavo apie 35 nuobaudas ir būdavo 24 val. laikinai sulaikomas, nes atsisakydavo eiti į 11 būrį. Pasiteiravus pataisos įstaigos administracijos, kodėl nėra išvedamas pasivaikščioti, gaudavo atsakymą, jog esant 24 val. sulaikymui pasivaikščiojimui skirtas laikas nėra numatytas. Visą parą būdavo uždarytas vienoje patalpoje. Buvo paskirtas bausmę atlikti 11 būryje, nes nakties metu pas jį atliko kratą, dėl to parašė skundą. Kitą dieną sutiko pareigūną, kurio pavardės nežino, kuris pasakė, kad yra perkeliamas tam, jog mažiau rašytų skundus.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 11 būrį, tačiau atsisakė į jį eiti nenurodydamas jokių konkrečių priežasčių, todėl pareiškėjui 2018 m. kovo 30 d. skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Už analogiškus pažeidimus pareiškėjui buvo nuolat skiriamos drausminės nuobaudos – papeikimai. Nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. pareiškėjas buvo laikomas 4 lokalinio sektoriaus 1 kameroje ir kasdien laikinai izoliuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 144 straipsniu. Pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti kasdien nuo 7 val. iki 8 val. ryto. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis, ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Papildomuose paaiškinimuose atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su tuo, jog skunde nurodytu ginčo laikotarpiu Alytaus PN laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas be teisėto pagrindo, t. y. jam nuolat neteisėtai ir nepagrįstai skiriant nuobaudas už tai, kad atsisako būti perkeltas į 11 būrį, taip pat pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą ir neišleidžiant pareiškėjo pasivaikščioti.

7. Teismas nustatė, jog 2018 m. kovo 29 d. Alytaus PN Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimu nutarta pareiškėją perkelti iš 15 būrio į 11 būrį. Iš 2018 m. balandžio 4 d. tyrimo išvados dėl nuteistojo atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos teisėtus reikalavimus Nr. 16-221 matyti, kad tokį atsisakymą pareiškėjas motyvavo tuo, jog 11 būryje yra priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusių asmenų, kuriuos nurodyti atsisakė. Atlikus tyrimą nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti paskirtame būryje, todėl pareiškėjui nurodyta eiti į administracijos paskirtą 11 būrį, tačiau šio reikalavimo pareiškėjas nevykdė, todėl buvo priimtas siūlymas nubausti pareiškėją pataisos namų direktoriaus teisėmis. Iš bylos duomenų matyti, kad už šį pažeidimą pareiškėjui pakartotinai buvo skiriamos nuobaudos – papeikimai, kurie nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo pareikšti iš viso 21 kartą. Pareiškėjas nebuvo nubaustas nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas ar baudos izoliatorių, tačiau buvo laikinai izoliuojamas nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.

8. Teismas nustatė, jog iš laikino sulaikymo kameros pareiškėjas būdavo išleidžiamas 10–20 min., tuomet vėl uždaromas, taigi, kamerų tipo patalpose iš esmės kalėjo nepertraukiamai 34 paras. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog iš kameros būdavo išleidžiamas tik tam, kad parašytų paaiškinimą pareigūnui, taigi, per šias 10–20 min. neturėdavo jokios galimybės pasivaikščioti ar pakvėpuoti grynu oru. Iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pateiktų nutarimų teismas nustatė, jog nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. pareiškėjui, vadovaujantis BVK 144 straipsniu, buvo priimti 33 nutarimai perkelti pareiškėją į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, kadangi pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, tuo pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

9. Teismas nurodė, kad BVK 144 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpoje nepertraukiamai buvo laikomas 34 paras, taigi, ženkliai ilgiau nei 24 valandas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų paskirta nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas, ar kad kitokiu motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu būtų nutarta jį perkelti į tokio tipo patalpas. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo baudžiamas papeikimais. Be to, ištyrus pareiškėjo padarytą pažeidimą, tyrimo išvadoje Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas priėmė siūlymą netaikyti pareiškėjui perkėlimo į kamerų tipo patalpas, kaip laikino izoliavimo priemonės. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo nepagrįstai laikomas izoliuotas kamerų tipo patalpoje ilgiau nei 24 valandas (iš viso 34 paras nepertraukiamai). Tokiais veiksmais atsakovo atstovas pažeidė BVK 144 straipsnio imperatyvią nuostatą, kad nuteistasis gali būti laikinai izoliuojamas tik kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus ar jo pavaduotojo, ir ne ilgiau kaip 24 valandas. Tokiu būdu pareiškėjui buvo nepagrįstai sugriežtintos bausmės atlikimo sąlygos, kadangi iki perkėlimo į kamerą pareiškėjas atlikinėjo bausmę bendrabučio tipo patalpose, kur turėjo teisę laisvai judėti pataisos namų teritorijoje dienotvarkėje nustatytu laiku.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktu, byloje esančiais rašytiniais dokumentais, priėjo prie išvados, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Taisyklių 111.2 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą kamerų tipo patalpose nebuvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė pagrindžiančių įrodymų, jog nebuvo išleidžiamas pasivaikščioti vieną valandą per parą. Atsakovo atstovas taip pat nepateikė patvirtinančių duomenų, jog pareiškėjui buvo leidžiama pasivaikščioti kasdien nuo 7 val. iki 8 val. ryto. Teismas pažymėjo, kad, net ir pripažįstant, jog pareiškėjui galbūt nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti, šis pažeidimas laikytinas neatsiejamai susijusiu su byloje nustatytu nepagrįstu pareiškėjo kalinimu kamerų tipo patalpoje, taip suvaržant jo judėjimo laisvę, todėl atskirai jo nevertino.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad Alytaus PN nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. neteisėtai ir nepagrįstai sugriežtino bausmės atlikimo sąlygas pareiškėjui, nes laikė pareiškėją izoliuotą kamerų tipo patalpoje ilgiau nei 24 val. (iš viso 34 paras nepertraukiamai). Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo atstovas pareiškėją kamerų tipo patalpoje laikė per ilgai be teisinio pagrindo, teismas pripažino viešosios atsakomybės sąlygą – valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Teismui nekilo abejonių, kad dėl tokių netinkamų sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs nustatytų pažeidimų trukmę, jų pobūdį, mastą ir intensyvumą, nenustatęs, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvos Respublikoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 700 Eur.

III. 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

12.2. Kadangi pareiškėjas nuolat atsisakydavo gyvent jam paskirtame 11 būryje (1 miegamasis, 12 miegamoji vieta), todėl įstaigos administracija siekdama užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas jį laikinai izoliuodavo (nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., viso 34 kartus) ir tuo pačiu jam skirdavo gyvenamąją patalpą (kamerą) ir miegamąją vietą (lovą), kurioje jis būdavo apgyvendinamas ir neatsisakinėjo būti. Kiekvienas laikinas pareiškėjo izoliavimas vykdavo ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas, kaip numatyta ir nepažeidžiant BVK 144 straipsnio. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę būti gryname ore ne mažiau kaip valandą laiko, kuomet jis buvo paleidžiamas iš laikino izoliavimo patalpos, ir jam pareiškus, kad vėl atsisako gyventi paskirtame būryje, jis direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu būdavo vėl laikinai izoliuojamas vadovaujantis BVK 144 straipsniu (praėjus ne mažiau kaip vienai valandai laiko). Atsakovo nuomone, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. buvo nepagrįstai laikomas izoliuotas kamerų tipo patalpoje ilgiau nei dvidešimt keturias valandas (iš viso 34 paras nepertraukiamai), nusprendė, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 700 Eur suma. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad kiekvienas laikinas pareiškėjo izoliavimas vykdavo ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas, nepažeidžiant BVK 144 straipsnio, todėl nebuvo būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, o pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta žala, nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, todėl nebuvo pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. BVK 144 straipsnyje (taikoma 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) nustatyta, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo nubaustas nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas, tačiau buvo laikinai izoliuojamas nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., kadangi atsisakydavo eiti gyventi į jam paskirtą būrį. Atsakovo atstovas neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad Alytaus PN įstaigos administracija siekdama užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas jį laikinai izoliuodavo (nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., viso 34 kartus), tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikinai izoliuojamas nepertraukiamai.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą nurodytu aspektu, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo Alytaus PN kamerų tipo patalpoje sąlygas ginčo laikotarpiu, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei įrodymus, ir priėjo prie išvados, kad Alytaus PN nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. neteisėtai ir nepagrįstai sugriežtino bausmės atlikimo sąlygas pareiškėjui, nes be teisėto pagrindo laikė pareiškėją izoliuotą kamerų tipo patalpoje ilgiau nei dvidešimt keturias valandas (iš viso 34 paras nepertraukiamai). Tokiais veiksmais atsakovo atstovas pažeidė BVK 144 straipsnio imperatyvią nuostatą, pagal kurią nuteistieji kamerų tipo patalpoje laikomi ribotą laiką, t. y. nuteistieji tokioje patalpoje gali būti laikomi tol, kol atvyks pataisos namų direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas.

19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog iš laikino sulaikymo kameros pareiškėjas būdavo išleidžiamas 10–20 min., tuomet vėl uždaromas į kamerų tipo patalpą, nors tai ir nelaikytina nuobauda, todėl spręstina, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo izoliuotas iš esmės nepertraukiamai 34 paras.

20. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017). Kadangi nustatyta, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo buvo laikinai izoliuojamas kamerų tipo patalpoje ilgiau nei dvidešimt keturias valandas, t. y. kalinamas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

21. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė