e83299f4-0150-4bbf-985b-e04e79686132 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                                                                               Â

           Civilinė byla Nr. 2A-184/2011

                                                                               Â

      Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.14;

44.5.2.17; 44.8; 114.8.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Konstantino Gurino, sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Jūratei Matonienei,

atsakovo atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R.

B. ir S. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje

byloje Nr. 2-294-390/2010 pagal ieškovų Č. D., R. D. ieškinį atsakovams R. B., S. S., trečiasis asmuo V. B., dėl žalos

atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovai Č. D. ir R. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R.

B., S. S. kiekvienam ieÅ¡kovui po 325 707,90 Lt žalos atlyginimÄ (642 329,68 Lt negautų pajamų ir 9 086,14 Lt tiesioginių nuostolių), 5 procentus procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai 2003-01-22 iÅ¡davė atsakovui R. B. įgaliojimÄ naudoti, valdyti, disponuoti (su teise parduoti, nuomoti, dovanoti, įkeisti) ieÅ¡kovams priklausančias gamybines patalpas, esančias Elektrėnų g. 8, Kaune (toliau – patalpos). Atsakovas, ieÅ¡kovams nežinant, 2006-03-16 sutartimi patalpas pardavė savo žmonos motinai atsakovei S. S.. Lietuvos Apeliacinis teismas 2008 m. spalio 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu pripažino negaliojančia patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restitucijÄ . Sprendime pripažinta, kad atsakovas R. B., parduodamas patalpas savo žmonos motinai 12,8 kartų pigiau nei patalpų rinkos vertė, pažeidė jam, kaip įgaliotiniui, suteiktas teises ir sudarė sandorį, prieÅ¡taraujantį

atstovaujamųjų interesams. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė S. S. elgėsi nesÄ Å¾iningai, veikė R. B. ir

savo dukters V. B. interesais, siekdama turtinės naudos savo artimiems interesams. IeÅ¡kovai, teigė, kad Å¡is teismo sprendimas, kuriame konstatuotas atsakovų veiksmų neteisėtumas, turi prejudicinę galiÄ . Å ie neteisėti atsakovų veiksmai buvo neatskiriamai susiję su ieÅ¡kovams padaryta žala ir buvo bÅ«tina sÄ lyga jai atsirasti, todėl atsakovams taikytina civilinė atsakomybė, o ieÅ¡kovams privalo atlyginti žalÄ .

IeÅ¡kovai teigė, jog dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų prarado galimybę naudotis nekilnojamuoju turtu ir gauti nuomos mokestį, o tai yra ieÅ¡kovų negautos pajamos. Konkretus negautų pajamų dydis apskaičiuojamas pagal patalpų nuomos kainÄ . Atsakovė S. S. pagal 2006-04-05 sutartį, pavadintÄ â€žNuomos sutartimi Nr. 04“ patalpas perdavė UAB „Metalų pasaulis“, tačiau nuomos mokestis nustatytas nebuvo, o nuomininkas turėjo mokėti tik komunalinius mokesius. UAB „Metalų pasaulis“ 2006-05-03 dalį patalpų, 1 330,34

kv. m, išnuomojo UAB „Senukų prekybos centras“ po 8 Lt už 1 kv. m per mėnesį (be PVM). Atsižvelgiant į tai, visų patalpų nuomos mokestis per mėnesį būtų 24

200,56 Lt (3025,07 kv. m x 8,00 Lt), o per 1 d. - 780,66 Lt (24 200,56 Lt :31 d.). Todėl nuo 2006-03-17 iki 2008-10-23 įskaitytinai nuomos mokestis sudarytų 755 681,98 Lt. Sumokėjus gyventojų pajamų mokestį ieškovai būtų gavę 642 329,68 Lt pajamų.

IeÅ¡kovai patyrė 9 086,14 Lt tiesioginę žalÄ . Patalpos yra valstybinės žemės sklypuose, kuriuos ieÅ¡kovai nuomojasi iÅ¡ valstybės ir

moka žemės nuomos mokestį. Po 2006-03-16 pirkimo-pradavimo sutarties sudarymo

valstybinės žemės nuomos sutartys liko galioti, todėl už 2006-2007 m. ieškovams buvo skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, kurį jie sumokėjo. Dėl

neteisėtų atsakovų veiksmų nuo 2006-03-16 ieškovai negalėjo naudotis patalpomis, o tuo pačiu ir valstybine žeme, o tai vertintina kaip ieškovų turėtos tiesioginės išlaidos.

Atsakovai R. B. ir S. S. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai negali reikalauti negauto nuomos mokesčio, kurį už ginčo patalpas gauna UAB „Metalo pasaulis“ iš UAB „Senukų prekybos centras“. Ginčo patalpas UAB „Metalų

pasaulis“ išnuomojo pats ieškovas dar 2003-06-01, kuris iki 2006 m. buvo UAB „Metalo pasaulis“ direktoriumi. UAB „Metalo pasaulis“ pagal sutartį

įsipareigojo ir mokėjo už patalpų savininkÄ Å¾emės mokestį, 15 procentų pajamų mokestį ir visas kitas iÅ¡laidas, susijusias su ginčo patalpomis. IeÅ¡kovas, bÅ«damas UAB „Metalo pasaulis“ direktoriumi, 2003 metais subnuomavo patalpas UAB „Senukų prekybos centras“. Tokiu bÅ«du atsakovė S. S., 2006 metais tapusi naujÄ ja patalpų savininke, perėmė nuomotojo pareigas pagal anksčiau sudarytÄ nuomos sutartį su UAB „Metalo pasaulis“. IeÅ¡kovai, net ir bÅ«dami patalpų savininkais, nuo 2006-03-17 negalėtų gauti pajamų iÅ¡ patalpų nuomos, nes patalpos pačių ieÅ¡kovų jau buvo iÅ¡nuomotos anksčiau. IeÅ¡kovai, kaip fiziniai asmenys, remiasi sutartimi, sudaryta tarp juridinių asmenų, todėl ieÅ¡kovai nebÅ«tinai bÅ«tų sudarę nuomos sutartį tokia kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir

ieÅ¡kovams solidariai iÅ¡ atsakovų priteisė po 321 164,84 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas sprendė, jog atsakovų veiksmų neteisėtumas jau yra konstatuotas įsiteisėjusiu minėtu

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-99/2008. Teismas nurodė, kad kiekvieno

iÅ¡ atsakovų veiksmai sudarant neteisėtÄ sandorį buvo neatsiejamai susiję su ieÅ¡kovams padaryta žala ir tai buvo bÅ«tina sÄ lyga žalai atsirasti, tai yra tarp atsakovų veiksmų ir padarytos ieÅ¡kovams žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, o žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais (CK 6.245 – 6.249 str.). IeÅ¡kovams kilusi žala buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl jiems teismas taikė solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę (CK 6.6 str. 1 d.).

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovų pateiktas skaičiavimas dėl negautų pajamų dydžio yra teisingas, tačiau atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovų reikalavimÄ priteisti tiesioginę žalÄ . Laikė, jog vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negalėjo naudotis ginčo patalpomis, nėra pagrindas pripažinti, kad jiems nebuvo galima naudotis žemės sklypais ir tokiais atsakovų veiksmais buvo varžomos jų teisės. Tarp ieÅ¡kovų ir valstybės sudarytos žemės nuomos sutartys nebuvo nutrauktos ir galiojo, todėl ieÅ¡kovai turėjo pareigÄ mokėti žemės mokestį valstybei. IeÅ¡kovams pasirinkus vienÄ iÅ¡ savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dų – reikalauti atlyginti negautas pajamas ir, teismui patenkinus šį reikalavimÄ , teismas sprendė, jog minėtas mokestis turėjo bÅ«ti mokamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai R. B. ir S. S. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį, kuria ieškovų reikalavimas patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Skunde pateikiami tokie argumentai:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas bei civilinę atsakomybę reglamentuojančias įstatymo normas ir klaidingai sprendė, kad tarp atsakovų veiksmų ir ieškovų nurodomos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas nepagrįstai rėmėsi minėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, nes jame nustatytos aplinkybės yra išimtinai susijusios su atsakovų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu. Nurodytame sprendime teismas neanalizavo ir nevertino, ar atsakovų veiksmais buvo padaryta žala ieškovams, o sprendė, ar sudarant ginčo sandorį nebuvo pažeisti atstovaujamojo interesai. Todėl remdamasis šioje byloje esančiais įrodymais, teismas turėjo šioje byloje nustatyti priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

2. Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovams negautas pajamas. Teismas nevertino ir neanalizavo ieÅ¡kovų pateikto skaičiavimo pagrįstumo ir aplinkybių, ar tokios pajamos buvo realios numatytu periodu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės sudarytoje nuomos sutartyje nuomos mokestis nebuvo nustatytas, o mokama tik už komunalines paslaugas, jog pats ieÅ¡kovas prieÅ¡ tai buvo sudaręs tokiÄ pačiÄ sutartį su tuo pačiu nuomininku ir nesiekė gauti nuomos pajamų iÅ¡ Å¡ių patalpų. Be to, dėl tokio dydžio nuomos mokesčio susitarė UAB „Metalo pasaulis“, todėl nėra garantijos, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų patalpas iÅ¡nuomoję už tokiÄ pačiÄ kainÄ ir kad iÅ¡ viso bÅ«tų iÅ¡nuomoję. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai,

kad patalpų nuoma, kurių vertė 200 000 Lt, per 31 mėnesio laikotarpį būtų teikusios net 642 329 Lt pajamų, tai yra net tris kartus daugiau nei jų vertė.

IeÅ¡kovai Č. D. ir R. D. atsiliepime praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ atmesti ir nurodo, jog:

1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad minimas Lietuvos apeliacinio instancijos teismo sprendimas neturi prejudicinės galios. Nagrinėjamu atveju yra visos tam bÅ«tinos CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodytos sÄ lygos: teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, byloje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėjimo dalyku yra tos pačios aplinkybės.

2. Teismas pagrįstai sprendė, jog tarp ieÅ¡kovams padarytos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir teisingai nustatė žalos dydį. Atsakovams sudarius neteisėtÄ sandorį ir perleidus ginčo patalpas, ieÅ¡kovai neteko galimybės gauti pajamų. Apeliantų teiginiai, susiję su nepagrįstu žalos dydžiu, nepagrįsti. Nuomos sutartį su UAB „Senukų prekybos centras“ su darė ne pati atsakovė, o UAB „Metalų pasaulis“ tam, kad atsakovai bÅ«tų formaliai atskirti nuo lėšų gavimo, nes UAB „Metalų pasaulis“ vienasmenis valdymo organas,

vadovas, buvo atsakovas R. B., o trečiasis asmuo V. B. – šios įmonės akcininkė. Apeliantai taip pat

nepagrįstai teigia, jog atsakovai nesiekė gauti pajamų iš patalpų nuomos iki patalpų perleidimo, nes ieškinys yra pareikštas dėl negautų pajamų po šių patalpų perleidimo.

3. Apeliantai

nepagrįstai teigia, kad patalpų vertė yra 200 000 Lt, o ieškovų nurodomos negautos pajamos yra net tris kartus didesnės nei jų vertė. Lietuvos apeliacinis

teismas paminėtame sprendime nurodė, jog patalpų vertė buvo 2 560 000 Lt, tai yra 12,8 kartų didesnė už atsakovų patalpų pardavimo kainÄ . Taigi negautų pajamų sudaro tik 11,34 procentų patalpų vertės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė teisės normas ir, iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.). Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindÄ bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylÄ nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai Č. D. ir R. D. 2003-01-22 atsakovui R. B. iÅ¡davė įgaliojimÄ naudoti, valdyti, disponuoti ieÅ¡kovams priklausančias gamybines patalpas, esančias Elektrėnų g. 8, Kaune (toliau – patalpos). Atsakovas, ieÅ¡kovams nežinant, 2006-03-16 sutartimi patalpas pardavė savo žmonos motinai atsakovei S. S.

12,8 kartų pigiau nei jų rinkos vertė. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-99/2008 pripažino

negaliojančia Å¡iÄ sutartį ir taikė dviÅ¡alę restitucijÄ . Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai, remdamiesi paminėtu sprendimu, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos, padarytos neteisėtais įgaliotinio veiksmais, atlyginimo.

Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, jog teismas be pagrindo rėmėsi paminėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu kaip turinčiu prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje, nes, jų nuomone, nustatytos aplinkybės yra iÅ¡imtinai susijusios su atsakovų bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymu. Taip pat nurodo, jog teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias įstatymo normas ir klaidingai sprendė, kad tarp atsakovų veiksmų ir ieÅ¡kovų nurodomos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovams negautas pajamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , sprendžia, jog skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo (CPK 185 str.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įgaliotinio atliktų veiksmų, kurių neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, kuriomis yra grindžiama pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebÅ«tų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Kaip teisingai nurodė apeliantai, civilinei atsakomybei atsirasti turi bÅ«ti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.279 str.). Neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo, kaltė, kaip žinoma, yra preziumuojama.

Kaip minėta, skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai

konstatuoti paminėtame Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendime, kuriame ieškovų ginčijama įgaliotinio sudaryta patalpų pirkimo – pardavimo sutartis

pripažinta negaliojančia pagal CK 2.135 straipsnio 1 dalį kaip prieštaraujanti atstovaujamųjų interesams. Šiame teismo sprendime vadovaujamasi byloje atliktos ekspertizės išvada, kad ginčo turto vertė šio sandorio sudarymo metu buvo 2 560 000 Lt, nurodyta, kad turtas buvo parduotas

12,8 kartų mažesne nei rinkos kaina. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamoje sutartyje netgi buvo nurodyta 1 104 000 Lt vidutinė šio turto rinkos vertė,

teismas sprendė, kad sudarydami sutartį, atsakovai privalėjo suvokti ar bent įtarti, jog, sudarydami sandorį, kuriuo ieškovų turtas parduodamas už 200

000 Lt, tai yra net keletÄ kartų mažesnę negu rinkos kaina, pažeidžia jų teises, interesus ir gali sukelti žalÄ . Taip pat

sprendime nurodyta, kad atsakovas R. B. yra atsakovės S. S. dukters vyras, todėl abi šalys iš esmės buvo

suinteresuotos, kad ginčo turtas bÅ«tų parduotas kuo mažesne kaina. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie atsakovės S. S. pajamas, taip pat į senyvÄ jos amžių, sveikatos bÅ«klę (sunkiai vaikÅ¡tanti pirmos grupės invalidė), nesant duomenų apie turimas pajamas ar santaupas, iÅ¡ kurių bÅ«tų galėjusi skirti 200 000 Lt nekilnojamajam komercinės paskirties turtui įsigyti, teismas sprendė, kad pirkėja S. S. veikė R.

B. ir savo dukters interesais, siekdama turtinės naudos savo artimiems giminaičiams. Taigi teismas konstatavo, kad S. S. buvo nesÄ Å¾ininga, kad atsakovas R. B., ieÅ¡kovų vardu sudarė sandorį jiems nenaudingomis sÄ lygomis, veikė iÅ¡ esmės savo ir savo Å¡eimos interesais, pažeidė jam suteiktas teises ir sudarė atstovaujamųjų interesams prieÅ¡taraujantį sandorį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡iomis aplinkybėmis, sprendžia, jog apeliantai nepagrįstai teigia, kad jame nustatytos aplinkybės yra susijusios iÅ¡imtinai su atsakovų bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymu, nes sandoris pripažintas negaliojančiu dėl neteisėtų veiksmų, konstatuotas jų nesÄ Å¾iningumas ir taikyta restitucija natÅ«ra (CPK 185 str., CK 2.135 str. 1 d., 6.145 str. 1 d., 4.96 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, kad reikalaujama priteisti žala yra kildinama iÅ¡ teisinių santykių, kurie tarp Å¡alių susiklostė iÅ¡ atstovavimo, kad minėtu įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu konstatuota, jog atsakovai, sudarydami minimÄ sandorį, pažeidė įstatymÄ ir ieÅ¡kovų teises (CK 2.135 str. 1 d .), teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinėje byloje 2A-99/2008 nustatytos faktinės bylos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje civilinėje byloje: abejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, abejose bylose įrodinėjimo dalyku buvo tie patys faktai (CPK 182 str. 2 p., 185 str.).

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, paminėtame sprendime buvo ne tik konstatuota, kad atsakovų veiksmai sudarant ginčo sandorį buvo neteisėti, bet taip pat nurodyta, kad dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų ieÅ¡kovai galėjo patirti žalÄ . Nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, ieÅ¡kovai įrodė tiek patį žalos padarymo faktÄ (negautas pajamas), tiek ginčijamu teismo sprendimu priteistos žalos dydį, tiek priežastinį ryšį tarp Å¡ios žalos bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų atsakovų neteisėtų veiksmų (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija laiko, jog

nagrinėjamu klausimu pažymėtinos aplinkybės, apibūdinančios atsakovo R. B. asmenybę, kurios konstatuotos Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje R. B., J. B. ir

E. D. baudžiamojoje byloje (bylos Nr. 2K-78/2009). Kasacinio teismo nutartį apeliantai teismui pateikė kartu su savo apeliaciniu skundu. Kaip matyti iš šio procesinio dokumento, teismas, atmesdamas nuteistųjų kasacinius skundus, nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas laisvės atėmimu už

svetimo, tai yra AB ,,Kauno statybininkas“, didelės vertės turto pasisavinimÄ ir iÅ¡Å¡vaistymÄ (BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d.) ir Å¡iai bendrovei

solidariai iš R. B. priteista beveik 1 000 000 Lt žalos atlyginimas. Konstatuota, kad R. B., būdamas įmonės pagrindiniu akcininku (87,88 procentai

akcijų), generaliniu direktoriumi, valdybos pirmininku, turėdamas teisę pasiraÅ¡yti visus bendrovės dokumentus, žinodamas, kad įmonė dirba nuostolingai, skolinga biudžetams, darbuotojams, parengė ir įgyvendino jo žinioje buvusio įmonės turto pasisavinimo planÄ .

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog teismas be pagrindo ieÅ¡kovų nurodytas negautas pajamas traktavo kaip atsakovų padarytÄ Å¾alÄ ir sutiko su jų dydžiu. Kaip žinoma, kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovams neteisėtai sudarius ginčo sandorį ieÅ¡kovams itin nepalankiomis sÄ lygomis, buvo nepagrįstai suvaržytos ieÅ¡kovų nuosavybės teisės naudotis turimu ir užkirstas kelias gauti iÅ¡ to pajamų. IÅ¡ tiesų, kaip nurodė apeliantai, ieÅ¡kovas nuo 2003 metų ginčo patalpas buvo perdavęs naudotis UAB ,,Metalų pasaulis“ tik už komunalinių mokesčių mokėjimÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu ieÅ¡kovas Č. D. buvo dalyviu, tai yra UAB ,,Metalų pasaulis“ akcininku (CK 2.45 str.): jam bei J. B. priklausė po 10 procentų akcijų, trečiajam asmeniui V. B. – 80 procentų. Tačiau atsakovei

S. S. tapus ginčo patalpų savininke, 2006-04-04 sutartimi akcijas pardavė. Atsakovo žmonai V. B. tapus vienintele akcininke, jau kitÄ dienÄ , tai yra 2006-04-05, atsakovė S. S. perdavė patalpas UAB ,,Metalų pasaulis“, o Å¡i 2006-05-03 susitarimu su UAB ,,Senukų prekybos centras“ susitarė dėl nuomos mokesčio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ias nagrinėjamo ginčo aplinkybes, namo, jog ieÅ¡kovai atsiliepime pagrįstai teigia, kad apeliantų nurodytas argumentas neduoda pagrindo atmesti ieÅ¡kovų reikalavimÄ (CPK 185 str.).

Kaip minėta, apeliantai taip pat nesutiko su teismo priteistos žalos dydžiu. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovų nurodyto negautų pajamų skaičiavimo pagrįstumÄ (CPK 178 str.). Be to, jie iÅ¡ esmės neteisingai tvirtina, kad iÅ¡ patalpų nuomos gaunamos pajamos negali bÅ«ti didesnės už pačių patalpų vertę (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, gaunamų pajamų dydis, nepateikus konkrečių argumentų bei įrodymų, negali bÅ«ti tiesiogiai siejamas su patalpų verte, nes ilgainiui besikeičiant tiek nekilnojamojo turto rinkos, tiek nuomos kainoms, jų santykis gali natÅ«raliai kisti bei priklausyti nuo konkretaus sandorio. Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieÅ¡kovai ir prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, ginčo patalpų vertė kalbamu momentu buvo ne

200 000 Lt, kuriÄ atsakovai buvo nurodę patalpų pirkimo – pardavimo sutartyje, kuri minėtu teismo sprendimu yra pripažinta negaliojančia, bet 2 560 000 Lt, kuri buvo nustatyta teismo paskirtos ekspertizės akte (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija laiko, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, taip pat neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).  Â

Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi būti atlygintos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (CPK 98 str. 1 d., 178 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                             Virginija Čekanauskaitė      Â

                                                                                                          Audronė

Jarackaitė

                                                                                                           Konstantinas

Gurinas