e831e927-0b8d-450e-8148-d2b5fbdffdc0 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-475-945/2021 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02697-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.10; 1.3.9.2.1; 2.6.9.2 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dalės Burdulienės ir Dianos Labokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Aido transportas“ ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. liepos 28 d. sprendimÄ Nr. DGKS-4703 (toliau – DGK sprendimas) darbo byloje Nr. APS-2-12116 ir atsakovo reikalavimų netenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo 306,86 Eur darbo užmokesčio permokÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2020 m. sausio 20 d. sudarė darbo sutartį Nr. DS-014 (toliau – Darbo sutartis), pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas į darbÄ vairuotoju–ekspeditoriumi, numatytas 1 001,55 Eur mėnesinis darbo užmokestis, numatyta dienpinigių norma vykstant į komandiruotes. Darbo užmokestis ir kitos sumos (pvz., dienpinigiai) atsakovui buvo mokami pavedimais į banko sÄ skaitÄ . IÅ¡ viso atsakovui per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. (atleidimo iÅ¡ darbo dienos) pervesta 5 481 Eur suma.

Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovui per klaidÄ pervesta darbdavio prievolių dydį virÅ¡ijanti 1 000 Eur suma. Konstatavęs 460,37 Eur permokÄ , darbdavys darbuotojo nedelsdamas paprašė nurodytÄ sumÄ grÄ Å¾inti, 2020 m. gegužės 11 d. iÅ¡raÅ¡ytas apskaitos dokumentas – kasos pajamų orderis Nr. KPO-0010. Atsakovui atsisakius grÄ Å¾inti permokÄ ir pasiraÅ¡yti buhalterinį dokumentÄ , orderis buvo anuliuotas. Atsakovas ne tik negrÄ Å¾ino permokos, bet dar ir kreipėsi į DGK, abstrakčiai nurodydamas, kad darbdavys nėra iÅ¡mokėjęs viso darbo užmokesčio, dienpinigių ir atostoginių (jokių konkrečių sumų neįvardindamas), taip pat akcentuodamas, jog darbdavys nepagrįstai iÅ¡ jo reikalauja sugrÄ Å¾inti 460,37 Eur permokÄ .

DGK, padariusi akivaizdžiÄ klaidÄ vertindama faktines aplinkybes, 2020 m. gegužės 11 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO-0010 įvertino ne kaip dokumentÄ , patvirtinantį ieÅ¡kovės pretenzijÄ atsakovui, bet kaip ieÅ¡kovės įsiskolinimo atsakovui pripažinimÄ (t. y. kaip neįvykdytÄ kasos iÅ¡laidų orderį), nurodytÄ sumÄ priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės, kartu priteisdama papildomÄ 460,37 Eur sumÄ kaip netesybas. Tokiu bÅ«du susiklostė situacija, kai atsakovas tÄ pačiÄ sumÄ Ä¯gijo teisę reikalauti tris kartus (kaip gautÄ permokÄ ir kaip priteistas skolÄ bei netesybas).

RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad su atsakovu buvo atsiskaityta tinkamai, todėl DGK sprendimas naikintinas, o atsakovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat yra teisinis ir faktinis pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti jo nepagrįstai gautas pinigines lėšas. RuoÅ¡iant ieÅ¡kinį teismui ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ tvarkanti įmonė, besitikslindama duomenis ir rengdama suvestinę lentelę, apskaitoje rado neatitikimus, todėl buvo perskaičiuotas galutinis atsiskaitymas ir permokos suma sumažėjo nuo 460,37 Eur iki 306,86 Eur.

Reikalavimas Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti kaip sÄ skaitybos klaidos nulemtÄ permokÄ reiÅ¡kiamas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis.

2. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas prašė nutraukti civilinę bylÄ , netenkinus praÅ¡ymo dėl civilinės bylos nutraukimo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė netinkamai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ . DGK sprendimas nėra apeliacijos objektas, todėl bylÄ nagrinėjantis teismas neturės teisinio pagrindo pasisakyti dėl Å¡io sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o privalės iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės. Gavus ieÅ¡kinį teismui taip pat bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo laikytasi privalomos iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė, be kita ko, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 306,86 Eur darbo užmokesčio permokos. DGK ginÄÄ nagrinėjo pagal atsakovo praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo. Nors ieÅ¡kovės nagrinėjamu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas ir DGK nagrinėtas atsakovo reikalavimas yra susiję su darbo užmokesčiu, tai yra du savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių teisinis pagrindas skiriasi, jie nėra taip glaudžiai susiję, kad vienų iÅ¡sprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui.

DGK nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės tariamai padarytos darbo užmokesčio skaičiavimo klaidos. IeÅ¡kovei nesilaikius privalomos iÅ¡ankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas privalėjo atsisakyti priimti aptariamÄ reikalavimÄ , o jį priėmęs, esant praleistam kreipimosi į DGK terminui, bylos dalį dėl Å¡io reikalavimo nutraukti. ReikalavimÄ dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo ieÅ¡kovė grindžia sÄ skaitybos klaida. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovės pozicija yra nepagrįsta.

Atleidžiant atsakovÄ iÅ¡ darbo su juo nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta, dėl ko atsakovas ir buvo kreipęsis į DGK. Atsakovui nebuvo teikiami algalapiai (atsiskaitymo lapeliai). IeÅ¡kovės DGK pateiktus atsiskaitymo lapelius atsakovas pamatė pirmÄ kartÄ , todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad jie suraÅ¡yti atgaline data. Be to, atsiskaitymo lapeliuose yra nurodomos nepagrįstos ir neaiÅ¡kios iÅ¡skaitos iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio, kurioms atsakovas niekada jokių sutikimų nėra davęs. IeÅ¡kovė nepateikė jokių tariamÄ sÄ skaitybos klaidÄ patvirtinančių įrodymų.

Jeigu ieÅ¡kovė netinkamai vykdo savo buhalterinę apskaitÄ , tokio elgesio pasekmės negali bÅ«ti perkeltos atsakovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 306,86 Eur darbo užmokesčio permokÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir 1 136 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Remdamasis darbo sutartimi teismas nustatė, kad Å¡alys sulygo dėl konkretaus mėnesinio 1 001,55 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių normos. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad egzistavo kitoks susitarimas. Pateiktas susiraÅ¡inėjimas Viber programa nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių dėl susitarimo gauti po 70 Eur per dienÄ . Å ios aplinkybės DGK net nebuvo nurodytos.

5. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas neginčija 2020 m. gegužės mėn. algalapyje nurodytų sumų, abejoti Å¡iais skaičiavimais teismas neturi pagrindo. Liudytoja R. R. nurodė, kad per klaidÄ apskaičiavo atsakovui 1 000 Eur sumÄ , permoka sudaro 306,86 Eur. Liudytoja patvirtino, kad klaida įvyko atliekant skaičiavimus pažiÅ«rėjus į kito darbuotojo duomenis.

6. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių dėl netinkamo atsiskaitymo, kasos pajamų orderis nėra pagrindas pripažinti skolos susidarymo faktÄ . Atsakovo pateiktas el. laiÅ¡kas, kad kasos pajamų orderis jam atsiųstas 2020 m. gegužės 26 d., nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė.

7. Teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo konstatavęs, kad nebuvo nustatytas atsakovo nesÄ Å¾iningumas, tačiau buvo padaryta sÄ skaitybos klaida. Nors ji teismui nėra detalizuota, pagal pateiktus įsakymus dėl komandiruotės, algalapius, apibendrintas pažymas yra pagrindas spręsti, kad buvo pervesta didesnė, nei priskaityta, suma.

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamas ginčas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ individualaus darbo ginčo, kuriam reikalinga privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, sampratÄ . Kita vertus, proceso dalyviai objektyviai negalėtų pasinaudoti tokia neteismine tvarka, kadangi yra praleistas DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėn. kreipimosi į DGK terminas. Dėl nurodytos priežasties teismas nusprendė ginÄÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. III.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 9. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ ir civilinę bylÄ nutraukti, netenkinus praÅ¡ymo nutraukti civilinę bylÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamam ginčui įstatymo nustatyta tvarka privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, kurios ieÅ¡kovė nesilaikė, nepagrįstai iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ iÅ¡ esmės. Teismas privalėjo bylos nagrinėjimÄ nutraukti. 1.2.

IeÅ¡kovė byloje neįrodė tariamai padarytos sÄ skaitybos klaidos ir darbo užmokesčio permokos. Atleidžiant atsakovÄ iÅ¡ darbo su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta. Å alys buvo sutarusios, kad ieÅ¡kovė mokės atsakovui 70 Eur darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ (įskaitant dienpinigius). Atsakovui už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. turėjo bÅ«ti sumokėta 7 000 Eur suma. IeÅ¡kovė atsakovui sumokėjo tik 4 841 Eur ir liko skolinga 2 159 Eur.

Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ Å¡alys, atsižvelgdamos į atsakovo Å¡eimynines aplinkybes, dėl kurių jam skubiai reikėjo pinigų, susitarė, kad atsakovui bus iÅ¡mokėta 1 500 Eur suma ir atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės papildomai nieko nereikalaus. IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 11 d. iÅ¡mokėjo atsakovui 1 000 Eur, o kitÄ neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį pažadėjo iÅ¡mokėti vėliau. Atsakovas dėl pinigų iÅ¡mokėjimo kreipėsi SMS žinutėmis. IeÅ¡kovė neneigė, kad yra skolinga atsakovui.

Atsakovui inicijavus ginÄÄ DGK, ieÅ¡kovė pakeitė savo pozicijÄ . 1.3. Kasos pajamų orderis atsakovui buvo pateiktas kai atsakovas kreipėsi dėl darbo užmokesčio dalies sumokėjimo. Atsakovui nebuvo teikiami atsiskaitymo lapeliai, jis neinformuotas apie įsakymus dėl komandiruočių, dienpinigių. Ant įsakymų nėra atsakovo parašų apie susipažinimÄ . Mokėjimai atsakovui buvo atliekami nesilaikant darbo sutartyje ir įstatymuose nustatytų terminų. IÅ¡ ieÅ¡kovės į civilinę bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų – banko pavedimų – matyti, kad mokėjimai buvo atliekami ieÅ¡kovės valia, visus mokėjimus įvardijant kaip darbo užmokestį, t. y. neįmanoma atskirti, kokios sumos buvo mokamos kaip darbo užmokestis, o kokios kaip dienpinigiai.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė siekė apsisaugoti nuo galimų atsakovo pretenzijų dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. 1.4. IeÅ¡kovės ne kartÄ tikslinti duomenys VSDFV apie atsakovo gautinÄ darbo užmokestį taip pat patvirtina aplinkybę, kad Å¡alys sulygo dėl kitokio darbo užmokesčio, negu buvo nurodyta darbo sutartyje. IeÅ¡kovė su visais darbuotojais sudaro susitarimus dėl 70 Eur per dienÄ darbo užmokesčio. Å iÄ aplinkybę gali paliudyti buvęs ieÅ¡kovės darbuotojas R. D., kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoju (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 189, 190 straipsniai).

IeÅ¡kovės kviestÄ liudytojÄ teismas apklausė, taip nepagrįstai suteikdamas prioritetÄ tik vienai ginčo Å¡alių. Å i aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Atsakovas praÅ¡o priimti R. D. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä apie ieÅ¡kovės atliekamus mokėjimus, iÅ¡ kurių matyti, kokį darbo užmokestį ieÅ¡kovė mokėjo R. D. 1.5. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė vėliau anuliavo kasos pajamų orderį ir neįtraukė jo į apskaitÄ , prieÅ¡ingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įrodo, jog nebuvo jokio pagrindo šį orderį iÅ¡raÅ¡yti, t. y. nebuvo jokios darbo užmokesčio permokos atsakovui. 1.6.

Nei ieÅ¡kovei, nei ieÅ¡kovės buhalterei nenurodžius sÄ skaitybos klaidÄ sudarančių aplinkybių ir teismui jų nenustačius, nėra jokio teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl tokios klaidos egzistavimo. Be to, sÄ skaitybos klaidos nebuvimo faktÄ Ä¯rodo ieÅ¡kovės nežinojimas, kokio dydžio darbo užmokesčio permoka buvo tariamai padaryta dėl sÄ skaitybos klaidos. Jeigu ieÅ¡kovės buhalterė netinkamai ir nekompetentingai vykdo savo pareigas, atsakomybė už tai ir turi atitekti jai, o ne atsakovui.

10. IeÅ¡kovė atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodoma, kad aplinkybes, jog Å¡alys sutarė dėl 70 Eur darbo užmokesčio per dienÄ , jog atsakovui turėjo bÅ«ti sumokėta 7 000 Eur suma, o ieÅ¡kovė liko skolinga 2 159 Eur, atsakovas nurodė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigoje. Ä® bylÄ nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys tokio susitarimo egzistavimÄ . Tiek byloje esanti darbo sutartis, tiek ir visi iÅ¡vestiniai įrodymai apie darbo sutarties faktinį vykdymÄ , tokius atsakovo teiginius paneigia.

Be to, atsakovo pozicija Å¡iuo klausimu nuolat kinta. DGK buvęs ieÅ¡kovės darbuotojas iÅ¡ pradžių nenurodė jokių aplinkybių, vėliau teigė, kad atsakovas dirbo virÅ¡valandžius, jam nebuvo iÅ¡mokėti atostoginiai ir pan. Pirmojo teismo posėdžio metu keltas klausimas apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2020 m. sausio mėn. Teismui iÅ¡reikalavus duomenis iÅ¡ Sodros paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovės apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis sutampa su deklaruotais duomenimis.

Buvo detalizuota kiekvienos komandiruotės trukmė, avanso apyskaitoje pateikiant nuorodÄ Ä¯ įsakymo dėl komandiruotės numerį. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl 306,86 Eur priteisimo reikÅ¡tas remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu, todėl jam netaikytina iÅ¡ankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Be to, Å¡is reikalavimas tiesiogiai susijęs su DGK nagrinėtu reikalavimu. IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kokio pobÅ«džio sÄ skaitybos klaida ir kokiu bÅ«du buvo padaryta bei į bylÄ yra pateikti visi Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

Permoka buvo vienkartinė, pastebėta tÄ pačiÄ dienÄ , tÄ pačiÄ dienÄ buvo pareikalauta grÄ Å¾inti pinigus, iÅ¡raÅ¡ytas kasos pajamų orderis. IÅ¡ atsakovo pateiktų susiraÅ¡inėjimų negalima identifikuoti nei vienos susiraÅ¡inėjimo Å¡alies, nesimato siuntimo ir gavimo datų. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jam iÅ¡ karto nebuvo pateiktas kasos pajamų orderis. Atsakovui kasos pajamų orderis buvo pateiktas jo iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2020 m. gegužės 11 d. Atsakovui papraÅ¡ius, Å¡is orderis jam dar kartÄ buvo pateiktas 2020 m. gegužės 26 d., t. y. kreipimosi į DGK dienÄ .

Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė nėra pateikusi atsakovui nei vieno atlyginimo lapelio, neinformuodavo apie įsakymus dėl komandiruočių, įsakymus dėl dienpinigių ir pan. Šių įsakymų turinys neturi būti derinamas su darbuotoju. Atsakovas į komandiruotes važiuodavo, gaudavo dienpinigius. Atsakovas nepaaiškina, kaip, gaudamas pinigų sumas, ženkliai viršijančias darbo užmokestį, jis galėjo nežinoti, kad gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir dienpinigius. Iki ginčo pradžios atsakovas pretenzijų dėl nepateikiamų atlyginimo lapelių nereiškė.

Nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl Sodros duomenų tikslinimo. Duomenys tikslinti tik vienÄ kartÄ . Atsakovas nepagrindžia ir nepaaiÅ¡kina, kokios konkrečiai sumos buvo iÅ¡mokėtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Joks teisės aktas nedraudžia dienpinigius iÅ¡mokėti vienu bankiniu pavedimu kartu su darbo užmokesčiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytoju R. D., kadangi toks atsakovo atstovės praÅ¡ymas buvo nesavalaikiai suformuotas prieÅ¡ pat paskutinį teismo posėdį.

R. D. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinys neatitinka realiai buvusių faktinių aplinkybių. IeÅ¡kovės vadovui susisiekus su buvusiu darbuotoju R. D., Å¡is paneigė teikęs tokio turinio raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsakovui ar kokiam nors trečiajam asmeniui, tačiau patvirtino atsakovo praÅ¡ymu davęs vienos iÅ¡ savo banko atsiskaitomųjų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡o kopijÄ . IeÅ¡kovė pateikė darbo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir R. D., ir įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kurių turinys nesuderinamas su raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , be kitų reikalavimų, prašė pripažinti negaliojančiu DGK sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieÅ¡kinį, vėliau dėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo nepasisakė. DGK sprendimas nėra apeliacijos ar peržiÅ«ros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis), jis netenka galios įsiteisėjus teismo sprendimui (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl reikalavimas DGK sprendimÄ panaikinti yra nenagrinėtinas teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019). Teismui šį reikalavimÄ nepagrįstai priėmus, jo nagrinėjimas nutraukiamas (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

13. IeÅ¡kinį teismui pateikė darbdavys, nesutikdamas su tuo, kaip DGK iÅ¡sprendė darbuotojo reikalavimÄ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Tačiau ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma ne tik atmesti kaip nepagrįstÄ darbuotojo reikalavimÄ priteisti su darbo santykiais susijusias sumas, bet ir priteisti darbdaviui iÅ¡ darbuotojo jam permokėtÄ sumÄ . IeÅ¡kovė neginčija tokio reikalavimo bylÄ nagrinėjant DGK nereiÅ¡kusi, tačiau akcentuoja, kad ginčas kyla iÅ¡ civilinių nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių (CK 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto), kuriems netaikoma privaloma iÅ¡ankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teisėjų kolegija tokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ vertina kaip nepagrįstÄ . Vadovaujantis DK 4 straipsnio 2 dalimi, civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos gali bÅ«ti taikomos darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga. IÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio yra tiesiogiai reglamentuojamos DK 150 straipsnyje, kurio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta darbdavio teisė reikalauti grÄ Å¾inti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų. Be to, ginčas dėl iÅ¡ darbo santykių kylančių finansinių prievolių visiÅ¡kai atitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ darbo ginčo sÄ vokÄ , todėl tokiam ginčui taikoma privaloma iÅ¡ankstinio nagrinėjimo DGK tvarka (DK 220 straipsnis).

14. Sutikdamas su tokia iÅ¡vada pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, esant praleistam DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam kreipimosi į DGK terminui, pasinaudoti neteismine ginčo sprendimo tvarka nėra galimybės, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl permokos iÅ¡ atsakovo priteisimo nagrinėtinas iÅ¡ esmės tiesiogiai teisme. Tokį aiÅ¡kinimÄ teisėjų kolegija vertina kaip prieÅ¡taraujantį galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Pirma, vadovaujantis DK 220 straipsnio 2 dalimi, kreipimosi į DGK terminas yra atnaujinamasis, todėl dėl darbo santykių Å¡alies galimybės pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka gali spręsti tik DGK, bet ne teismas.

Antra, net jeigu terminas kreiptis į DGK praleistas be svarbių priežasčių, kreiptis tiesiogiai į teismÄ negalima. Vadovaujantis DK 220 straipsnio 2 dalimi, 231 straipsnio 1 dalimi, tik DGK įvertinus pavėluoto ginčo iniciavimo priežastis ir nusprendus termino neatnaujinti bei ginčo nenagrinėti, reikalavimÄ galima pareikÅ¡ti teisme. Trečia, privalomos iÅ¡ankstinės darbo ginčo nagrinėjimo DGK tvarkos nesilaikymas nėra pagrindas teismui priimti ir iÅ¡nagrinėti tiesiogiai jam pareikÅ¡tus reikalavimus.

Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tokiu atveju teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , o, jį priėmęs, nagrinėjamÄ nutraukti (CPK 293 straipsnio 2 punktas) arba reikalavimÄ palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), priklausomai nuo to, ar iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka dar galima pasinaudoti. Tokio reglamentavimo imperatyvumas lemia teismo pareigÄ nesilaikant nustatytos tvarkos pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ palikti nenagrinėtu nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teismÄ ginčas yra pasiekęs. NurodytÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

15. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami Å¡iek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais DGK, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas DGK neprivalomas ir CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Turėtų bÅ«ti priimami ir nagrinėjami teisme reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti DGK, tačiau yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pagrindinio, nagrinėto DGK, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai.

Kita vertus, tais atvejais, kai teisme reiškiami DGK nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų spręstina laikantis privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės naujai pareikÅ¡tas reikalavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip pradinio DGK reikÅ¡to reikalavimo tikslinimas ar modifikavimas, kadangi į DGK su finansiniu reikalavimu darbdaviui kreipėsi atsakovas. Nors tiek atsakovas, tiek ir ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimus dėl piniginių sumų priteisimo, jų faktinis pagrindas yra skirtingas. Atsakovas įrodinėja, kad ieÅ¡kovė su juo tinkamai neatsiskaitė. IeÅ¡kovė įrodinėja ne tik permokos faktÄ , bet ir aplinkybę, kad permoka susidarė dėl sÄ skaitybos klaidos, t. y. jog egzistuoja pradinio atsakovo reikalavimo pagrįstumo neįtakojančios ir bylÄ nagrinėjant DGK nevertintos aplinkybės, susijusios su iÅ¡imtinėmis sÄ lygomis darbdaviui reikalauti, kad darbuotojas grÄ Å¾intų dalį jam sumokėtų sumų.

Kartu pažymėtina, kad reikalavimai nėra taip susiję tarpusavyje, jog atsakovo reikalavimas negalėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas kartu neįvertinant ir ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumo, jie gali bÅ«ti savarankiÅ¡ko nagrinėjimo dalykas. ReikÅ¡minga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad ieÅ¡kovė aktyviai dalyvavo nagrinėjant ginÄÄ DGK, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje tvirtino iÅ¡mokėjusi atsakovui didesnę sumÄ , nei jam priklauso, tačiau savarankiÅ¡ko reikalavimo nereiÅ¡kė, pati pasirinkdama savo teisių gynimo bÅ«dÄ , o kartu ir apibrėždama darbo ginčo ribas.

Kitaip tariant, ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiÅ¡kėjusios, tai nėra darbo santykių tolesnės raidos rezultatas. IeÅ¡kovė, žinodama visas ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes, bylÄ nagrinėjant DGK sÄ moningai nepasinaudojo teise iÅ¡plėsti ginčo ribas ir pareikÅ¡ti darbuotojui prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , o DGK neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡eiti už pareikÅ¡tų reikalavimų ribų (vadovaujantis CPK 417 straipsniu, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas už ginčo ribų gali iÅ¡eiti tik iÅ¡nagrinėdamas darbuotojo, bet ne darbdavio, nepareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ).

17. Apibendrindama nutarties 13–16 punktuose aptartų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 306,86 Eur darbo užmokesčio permokÄ ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, bei Å¡iuos reikalavimus palikti nenagrinėtais, kaip pareikÅ¡tus nesilaikant privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuria vis dar galima pasinaudoti. Reikalavimus palikus nenagrinėtais, nevertinami apeliacinio skundo argumentai dėl sÄ skaitybos klaidos.

Dėl atsiskaitymo su atsakovu tinkamumo 18. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2020 m. sausio 20 d. darbo sutarties pagrindu atsakovas dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi, darbo sutartyje nurodytas atsakovo darbo užmokestis – 1 001,55 Eur per mėnesį, dienpinigiai už komandiruotėje praleistÄ laikÄ â€“ 50 proc. teisės aktais nustatytos dienpinigių normos. Å alys patvirtino ir aplinkybę, kad darbo santykiai buvo nutraukti 2020 m. gegužės 11 d. Nesutarimas tarp Å¡alių kilo dėl ieÅ¡kovės atsiskaitymo su atsakovu tinkamumo.

19. Kaip matyti iÅ¡ DGK sprendimo turinio, klaidinga ikiteismine tvarka ginÄÄ nagrinėjusio organo iÅ¡vada dėl egzistuojančio ieÅ¡kovės įsiskolinimo atsakovui buvo grindžiama akivaizdžiai netinkamu darbdavio parengto 2020 m. gegužės 11 d. kasos pajamų orderio vertinimu. DGK nurodyto dokumento parengimo faktÄ Ä¯vertino kaip darbdavio įsiskolinimo darbuotojui fakto pripažinimÄ , nors kasos pajamų orderio, skirtingai nei kasos iÅ¡laidų orderio, tikslas yra užfiksuoti savo esme prieÅ¡ingÄ kasos operacijÄ â€“ pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ bendrovės kasÄ , bet ne jų iÅ¡mokėjimÄ . Nors Å¡is dokumentas nėra pasiraÅ¡ytas darbuotojo, o ir darbdavys patvirtino vėlesnio jo anuliavimo faktÄ , abejoti tuo, kad aptariamu kasos pajamų orderiu darbdavys siekė užfiksuoti atsakovo prievolės grÄ Å¾inti jam permokėtÄ sumÄ Ä¯vykdymo faktÄ , nėra jokio pagrindo, todėl Å¡is dokumentas negali bÅ«ti vertinamas kaip patvirtinantis atsakovo reikalavimų pagrįstumÄ .

20. Su DGK medžiaga, taip pat 2020 m. spalio 15 d. ieÅ¡kovės atstovo lydraščiu į bylÄ pateikti buhalterinė pažyma, viso atsakovo darbo laikotarpio komandiruočių įsakymai, taip pat įsakymai dėl dienpinigių už komandiruotes sumų, kartu su kiekvienÄ mėnesį mokėtinų sumų apskaičiavimais bei sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis apie atsakovui iÅ¡mokėtas sumas (iÅ¡ viso 5 841 Eur) atskleidžia, kad darbdavys atsakovui mokėtinas sumas apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo vadovaudamasis darbo sutarties sÄ lygomis.

Atsakovas neginčijo 2020 m. lapkričio 6 d. į bylÄ pateiktoje avanso apyskaitoje užfiksuotų duomenų, kad darbuotojui buvo skaičiuojami tik dienpinigiai, jokių papildomas iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų darbuotojas darbdaviui neteikė ir tokios iÅ¡laidos į buhalterinę apskaitÄ nebuvo įtraukiamos. Darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose yra detaliai nurodytos tiek darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos, tiek ir iÅ¡mokos už darbÄ naktį ar poilsio dienomis bei piniginių lėšų pervedimus į atsakovo sÄ skaitÄ atitinkančios sumos.

Å ie duomenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 30 d. darbdavio įsiskolinimas darbuotojui sudarė 17,77 Eur, jog už 2020 m. gegužės 1–11 d. buvo priskaičiuota iÅ¡mokėti 675,37 Eur (845,50 Eur – 170,13 Eur) suma įskaitant dienpinigius ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, kad abi Å¡ios sumos (17,77 Eur + 675,37 Eur) padengtos atsakovui 2020 m. gegužės 11 d. iÅ¡mokėta 1 000 Eur iÅ¡moka. Jokių įrodymų ir (ar) argumentų, kurie leistų abejoti darbdavio užfiksuotų duomenų teisingumu, atskleistų netiksliai nurodomus darbo ir poilsio laiko laikotarpius, neteisingai apskaičiuotus dienpinigius ar pan., atsakovas nepateikė.

Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pripažino ne iÅ¡ karto tiksliai apskaičiavusi darbuotojui mokėtinas sumas, dėl ko vėliau tikslino (mažino) ir praÅ¡omos priteisti permokos dydį, pati savaime negali bÅ«ti vertinama kaip paneigianti atliktų skaičiavimų teisingumÄ .

21. Savo pozicijÄ dėl netinkamo atsiskaitymo atsakovas grindė aplinkybe, kad tarp jo ir darbdavio egzistavo žodinis kitokio turinio susitarimas dėl finansinių darbo sÄ lygų, nei nurodyta darbo sutartyje, jog darbdavys buvo įsipareigojęs mokėti po 70 Eur už kiekvienÄ komandiruotės dienÄ , Å¡io susitarimo nevykdė, atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buvo skolingas 2 159 Eur (70 Eur * 100 dienų = 7 000 Eur – 4 841 Eur (bendra iki 2020 m. gegužės 11 d. iÅ¡mokėta suma)), tačiau tarp Å¡alių buvo pasiektas susitarimas dėl skolos sumažinimo iki 1 500 Eur, kurių dalį (1 000 Eur) ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 2020 m. gegužės 11 d., likdama skolinga 500 Eur.

22. DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta CPK 178 straipsnyje nustatytos bendrosios įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ darbdavys privalo įrodyti ginčui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias įrodyti jam yra lengviau. Nagrinėjamu atveju, pateikdamas DK 43 straipsnyje, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka darbo sutartyje užfiksuotÄ susitarimÄ dėl darbuotojui už darbo funkcijų vykdymÄ mokėtinų sumų, darbdavys jam tenkančiÄ procesinę pareigÄ Ä¯vykdė. Darbuotojui ginčijant raÅ¡ytiniame dokumente užfiksuotÄ susitarimÄ , bÅ«tent jam tenka pareiga įrodyti tokio susitarimo egzistavimÄ bei jo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

23. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių jo nurodomo susitarimo faktÄ patvirtinančių įrodymų. Ä®vertinusi atsakovo atstovės su 2020 m. lapkričio 13 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktÄ elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje medžiagoje nėra nei objektyviai identifikuotas asmuo, su kuriuo atsakovas tvirtina susiraÅ¡inėjęs, nei pateiktų susiraÅ¡inėjimo iÅ¡traukų datos bei eiliÅ¡kumas, kurie leistų spręsti dėl duomenų autentiÅ¡kumo.

Kita vertus, nurodytoje medžiagoje nėra užfiksuotas nei atsakovo įrodinėjamas susitarimas dėl kitokio, nei nurodyta darbo sutartyje, darbo užmokesčio dydžio, nei asmens, su kuriuo susiraÅ¡inėta, pripažinimas apie egzistuojantį įsiskolinimÄ . Dalyje fotokopijų yra nurodoma, kad atsakovas turi atvykti į darbovietę, jog bÅ«tų apskaičiuotas galutinis tarpusavio prievolių likutis, kitur akcentuojama, jog bÅ«tent atsakovas yra skolingas darbdaviui. IÅ¡ nurodyto susiraÅ¡inėjimo turinio nėra pagrindo spręsti, kad po 2020 m. gegužės 11 d. atlikto 1 000 Eur mokėjimo bÅ«tų pripažintas papildomos prievolės egzistavimo faktas.

Kartu pabrėžtina, kad, kaip tvirtina pats atsakovas, 1 000 Eur sumos iÅ¡mokėjimÄ sÄ lygojo paties atsakovo teiktas praÅ¡ymas pervesti pinigų, kurių tuo metu atsakovui skubiai reikėjo, su nuoroda, jog pasitaikius pirmai galimybei atsakovas atvyks į darbovietę ir pasiraÅ¡ys visus reikiamus dokumentus. Jokiuose į bylÄ pateiktuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad darbdavys pripažino esÄ s kažkokių žodinių susitarimų pagrindu skolingas didesnę sumÄ bei įsipareigojo jÄ sumokėti.

24. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – R. D. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos akcentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo apklausti šį asmenį liudytoju, nors jo paaiÅ¡kinimai yra reikÅ¡mingi atsakovui įrodinėjant žodinio susitarimo su darbdaviu faktÄ . Nesutikdama su tokių įrodymų prijungimu ieÅ¡kovė su atsiliepimu į skundÄ pateikė jos su R. D. sudarytÄ darbo sutartį bei įsakymÄ dėl nurodyto asmens atleidimo iÅ¡ darbo, kuriais nurodė įrodinėjanti atsakovo pridedamų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinio neatitikimÄ tikrovei.

25. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė atsirado vėliau. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, praÅ¡ymÄ apklausti nurodytÄ asmenį liudytoju atsakovas teismui pateikė su 2020 m. lapkričio 13 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais. Å is praÅ¡ymas nebuvo pateiktas nei 2020 m. spalio 7 d. parengiamajame posėdyje, kuriame nutarta apklausai kviesti ieÅ¡kovės nurodytÄ liudytojÄ , nei 2020 m. spalio 26 d. teismo posėdyje, kuriame minėta liudytoja buvo apklausta.

PraÅ¡ymas pareikÅ¡tas prieÅ¡ pat 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdį, kuriame byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Å ios aplinkybės patvirtina ne tik skundžiamo sprendimo motyvo dėl pavėluoto praÅ¡ymo pateikimo pagrįstumÄ , bet ir argumentÄ , kad praÅ¡ymo patenkinimas bÅ«tų užvilkinęs bylos nagrinėjimÄ . Kita vertus, kaip matyti tiek iÅ¡ praÅ¡ymo kviesti liudytojÄ turinio, tiek ir iÅ¡ atsakovo su apeliaciniu skundu pateikiamų raÅ¡ytinių įrodymų, R. D. galėjo įvardinti ir įvardijo aplinkybes, susijusias su jo paties darbo santykiais.

Atsakovas neįrodinėja, kad nurodytam asmeniui buvo žinomos paties atsakovo priėmimo į darbÄ ar susitarimo dėl darbo užmokesčio mokėjimo sÄ lygos. Å alių apeliacinės instancijos teismui teikiamais duomenimis taip pat įrodinėjamos tiek aplinkybės, kad R. D. darbo sutartį sudarė ne tuo pačiu metu, kaip atsakovas, tiek ir faktas, jog darbo sutartyje nurodytas ir ženkliai mažesnis (722 Eur) nei atsakovo (1 001,55 Eur) mėnesinis darbo užmokestis. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad duomenys apie R.

D. darbo užmokestį gali turėti kokios nors reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo darbo užmokesčio dydžio, nėra jokio pagrindo. Kitaip tariant, atsakovo su apeliaciniu skundu ir ieÅ¡kovės su atsiliepimu į skundÄ teikiami nauji įrodymai neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintos įrodymų sÄ sajumo taisyklės. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu naujai pateiktus dokumentus atsisakyti priimti ir jų nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nevertinti.

26. Konstatavęs, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos nuginčyti darbdavio pateiktus raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl darbo užmokesčio dydžio patvirtinančius įrodymus, nesant duomenų, jog darbdavys netinkamai deklaravo darbuotojo dirbtÄ laikÄ , priskaitė darbo sutarties sÄ lygų neatitinkančias sumas ar Å¡ių sumų nesumokėjo (žr. nutarties 20 punktÄ ), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo DGK pareikÅ¡tas reikalavimas dėl iÅ¡ darbo santykių kylančių sumų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Å i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 27. Reikalavimo dėl DGK sprendimo panaikinimo nagrinėjimÄ nutraukus, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo palikus nenagrinėtu, o sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, palikus nepakeista, iÅ¡ naujo spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas.

28. Paduodama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė dviem mokėjimo nurodymais iÅ¡ viso sumokėjo 36 Eur žyminį mokestį. Byloje buvo reiÅ¡kiamas iÅ¡vestinis žyminiu mokesčiu neapmokėtas reikalavimas pripažinti negaliojančiu DGK sprendimÄ , o taip pat turtiniai reikalavimai, kuriais buvo siekiama nuginčyti darbuotojo reikalavimus priteisti 460,37 Eur darbo užmokestį ir 460,37 Eur netesybas, taip pat priteisti 306,86 Eur permokÄ . Bendra turtinio reikalavimo suma – 1 227,60 Eur (460,37 Eur + 460,37 Eur + 306,86 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žyminis mokestis, mokėtinas už tokį reikalavimÄ â€“ 28 Eur (1 227,60 Eur × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Sumokėtos ir mokėtinos sumų skirtumas (36 Eur – 28 Eur = 8 Eur) ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas ir už reikalavimÄ dėl 306,86 Eur permokos priteisimo sumokėtas žyminis mokestis – 7 Eur (306,86 Eur × 3 proc. × 75 proc.).

Nurodytomis sumomis iki 21 Eur (36 Eur – 8 Eur – 7 Eur) mažintina ieškovei iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma.

29. IeÅ¡kovė į bylÄ taip pat pateikė 1 100 Eur atstovavimo iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patvirtinančius įrodymus. Dėl Å¡ios sumos dydžio pagrįstumo ginčo byloje nekilo, ji nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (vien už 2020 m. trečiÄ jį ketvirtį pateiktÄ ieÅ¡kinį maksimali priteistina atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo suma sudaro 3 452,50 Eur (1 381 Eur × 2,5) (Rekomendacijų 8.2 punktas)).

Kadangi iÅ¡ esmės buvo patenkintas ieÅ¡kovės turtinis reikalavimas dėl 920,74 Eur (460,37 Eur + 460,37 Eur) iÅ¡ bendros 1 227,60 Eur ieÅ¡kinio sumos, ieÅ¡kovė turi teisę į 75 proc. (920,74 Eur ÷ 1 227,60 Eur × 100 proc.) arba 825 Eur (1 100 Eur × 75 proc.) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Bendra ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suma mažintina iki 846 Eur (21 Eur + 825 Eur).

30. Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundÄ sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Kadangi jis, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, be pagrindo sumokėta suma jam grÄ Å¾intina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. IeÅ¡kovė pateikė duomenis apie rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ turėtas 650 Eur atstovavimo iÅ¡laidas. Å i suma yra ženkliai mažesnė už Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytÄ maksimalų atlygintinÄ dydį (1 454,80 Eur × 1,3 = 1 891,24 Eur). Vadovaujantis nutarties 29 punkte nurodyta proporcija, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 487,50 Eur (650 Eur × 75 proc.) atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese suma (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimÄ Nr. DGKS-4703 nagrinėjimÄ . Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 306,86 Eur darbo užmokesčio permokÄ ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, bei Å¡iuos reikalavimus palikti nenagrinėtais.

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo iÅ¡ atsakovės, palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovei UAB „Aido transportas“, juridinio asmens kodas 304497499, iÅ¡ atsakovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ sumažinti nuo 1 136 Eur (tÅ«kstančio Å¡imto trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) iki 846 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų).

Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Aido transportas“, juridinio asmens kodas 304497499, 2020 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymu sumokėtÄ Å¾yminį mokestį – 15 Eur (penkiolika eurų). Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos grÄ Å¾inti atsakovui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu sumokėtÄ Å¾yminį mokestį – 15 Eur (penkiolika eurų).

Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Aido transportas“, juridinio asmens kodas 304497499, iÅ¡ atsakovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 487,50 Eur (keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynių eurų 50 ct) atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Dalė Burdulienė Diana Labokaitė