2025-10-01 Nr. AB-15277-3-61-3-02555-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-457-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02555-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tysart“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tysart“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tavela“) dėl patikrinimo akto nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tysart“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NVSC) 2022 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.6.2 Mr)PA (toliau – ir Patikrinimo aktas) pareiškėjo atžvilgiu priimtą nurodymą įgyvendinti naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemones, kad žemadažnis garsas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pastatas), gyvenamosiose patalpose neviršytų leistinų lygių (toliau – ir Nurodymas); 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. . Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Patikrinimo akte pareiškėjui nustatytas įpareigojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi dėl Pastate esančiuose butuose girdimo ribinius dydžius viršijančio triukšmo, sklindančio iš naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir naktinis klubas) naudojamos muziką transliuojančios įrangos, yra atsakingas ne pareiškėjas, o bendrovė UAB „Tavela“ (toliau – ir statytojas), kuri 2019 m. balandžio mėn. Pastato antrame aukšte įrengė gyvenamąsias patalpas (pakeitė patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją), neįgyvendindama jokių triukšmo prevencijos priemonių ir nesilaikydama teisės aktų nustatytų reikalavimų.

2.2. Pareiškėjui priklausantis naktinis klubas Pastate veikia nuo 2008 m. Pastatas yra administracinės paskirties ir iki 2019 m. balandžio mėn. visos jame esančios patalpos buvo administracinės arba kitos (negyvenamosios) paskirties. 2018 m. lapkričio mėn. Pastato antrame aukšte esančias 260,52 kv. m. ploto administracines patalpas įsigijo UAB „Tavela“ kuri, pakeitusi patalpų paskirtį, atliko statybos darbus, suformuodama 13 butų, kuriuos 2019 m. gegužės-rugpjūčio mėn. pardavė fiziniams asmenims. Patalpų paskirties keitimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad Pastate yra vykdoma veikla, susijusi su triukšmo šaltinių naudojimu nakties metu, nors ši aplinkybė statytojui neabejotinai buvo žinoma. Keičiant minėtų patalpų paskirtį, gyvenamosiose patalpose nebuvo įgyvendintos jokios prevencinės priemonės, nebuvo atliekami jokie akustiniai matavimai, siekiant nustatyti, ar klubo patalpose grojanti muzika netrukdys būsimų gyventojų naktiniam poilsiui.

2.3. Statytojas UAB „Tavela“ kartu su projektuotojais pagal teisės aktų reikalavimus turėjo pareigą užtikrinti, kad naujai projektuojamoje gyvenamojoje aplinkoje dėl Pastate kitų asmenų vykdomos veiklos nebūtų viršijami higienos normų nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai.

2.4. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. 5sakymu Nr. 387 (toliau – ir STR 2.0107:20023) numato specialius reikalavimus tais atvejais, kai pastatuose yra naktiniai klubai, restoranai ar kitos pasilinksminimo vietos. Pareigą derinti pastate veiklą vykdančių asmenų ir būsimų gyventojų interesus, o kartu užtikrinti, kad dėl projektuojamos gyvenamosios aplinkos pastate veiklą vykdančių trečiųjų asmenų veiklos sąlygos nepasikeistų, numato Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705. Trečiųjų asmenų interesų apsaugos sąlyga yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje.

2.5. NVSC turi pareigą patikrinti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Pareiškėjui telefonu suteiktoje konsultacijoje NVSC paaiškino, kad tokioje situacijoje būtent statytojas ir projektuotojas turi pareigą projekte numatyti prevencines priemones, kad išspręsti klausimus, susijusius su triukšmu, kitaip tariant, užtikrinti, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo triukšmo, o statybos projekte privalo būti aprašytos priemonės, kurių bus imtasi, siekiant apsaugoti gyventojus nuo triukšmo.

2.6. Nagrinėjamu atveju nei statytojas, nei NVSC tinkamai neatliko savo pareigų, nes naujai įrengtose gyvenamosiose patalpose girdimas triukšmas, sklindantis iš Pastate esančio naktinio klubo, o statybos projekte nėra jokių sprendinių, kuriais būtu užtikrinta gyventojų apsauga nuo triukšmo. Pareiškėjui negali kilti pasekmės dėl statytojo ir atsakovo netinkamo pareigų vykdymo patalpų paskirties keitimo procedūrose. Statytojo interesas gauti pajamas iš nekilnojamojo turto projekto negali būti labiau ginamas nei pareiškėjo interesas vykdyti savo veiklą tomis pačiomis sąlygomis, kaip iki butų įrengimo, nes priešingu atveju, pažeidžiami bendrieji teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo ir tikrumo principai, konstitucinis ūkinės veiklos laisvės principas.

2.7. Pareiškėjas iš anksto nebuvo informuotas apie UAB „Tavela“ planuojamą administracinių patalpų paskirties keitimą į gyvenamąją, jis apie Pastate atsiradusius butus sužinojo tik tada, kai patalpų paskirtis jau buvo pakeista ir butai buvo pardavinėjami tretiesiems asmenims.

2.8. Pareiškėjas ginčijo savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą bendrosios kompetencijos teisme, tačiau pareiškėjo ieškinys buvo atmestas, konstatavus, kad pareiškėjas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko.

2.9. Atsakovas, surašydamas Patikrinimo aktą, netikrino, kokie triukšmo ribiniai dydžiai galioja pareiškėjo veikloje ir ar jis veiklą vykdo jų neviršydamas. Nagrinėjamu atveju buvo matuojamas tik gyvenamosiose patalpose girdimas triukšmas, o nustačius, kad jis viršija higienos normų nustatytas ribas, triukšmo šaltinio naudotojas laikomas padaręs pažeidimą.

3. Atsakovas NVSC pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. NVSC Vilniaus departamente pagal kompetenciją buvo nagrinėjamas fizinio asmens 2022 m. kovo 22 d. skundas dėl gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, girdimo triukšmo, jaučiamos muzikos skleidžiamų garsų vibracijos. Nagrinėdamas skundą, atsakovas organizavo laboratorinių triukšmo, infragarso ir žemadažnio garso bei vibracijos matavimų (toliau – ir laboratoriniai matavimai) atlikimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose. Dėl matavimų atlikimo NVSC Vilniaus departamentas kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (toliau – ir Laboratorija).

3.2. Naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau – ir operatyvioji kontrolė) buvo vykdoma iš anksto neinformavus naktinio klubo atstovų ir veikiant naktinio klubo veikloje naudojamai muziką transliuojančiai įrangai (toliau – ir triukšmo šaltinis)).

3.3. Veikiant triukšmo šaltiniui, esančiame naktiniame klube, buvo atlikti laboratoriniai matavimai fiziniam asmeniui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2022 m. balandžio 8 d. nuo 23.50 val. (nakties metu iš penktadienio į šeštadienį) ir neveikiant naktiniam klubui – 2022 m. balandžio 12 d. nuo 24.00 val. (nakties metu iš antradienio į trečiadienį). Po atliktų laboratorinių matavimų veikiant naktiniam klubui, informacija apie atliekamą operatyviąją kontrolę buvo teikta šios kontrolės metu objekte esančiam naktinio klubo direktoriui.

3.4. Vykdytos operatyviosios kontrolės rezultatai buvo surašyti NVSC vadovo patvirtintos formos patikrinimo akte. Kadangi iš Laboratorijos pateiktų laboratorinių tyrimų protokolų buvo nustatyta, kad naktiniame klube 2022 m. balandžio 8 d. vykusios operatyviosios kontrolės metu naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamas žemadažnis garsas fizinio asmens gyvenamosiose patalpose viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-190 (toliau – ir HN 30:2018), 1 ir 2 lentelėse nurodytas ribines garso vertes, naktinio klubo valdytojui ir tuo pačiu triukšmo šaltinio valdytojui (pareiškėjui) Patikrinimo aktu buvo pateiktas nurodymas iki 2022 m. birželio 17 d. numatyti ir įgyvendinti naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemones, kad žemadažnis garsas gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neviršytų leistinų lygių.

3.5. Atsakovas laboratorinius matavimus atliko tik gyvenamosiose patalpose, tačiau nevykdė matavimų naktiniame klube, kadangi operatyviosios kontrolės metu tiriami tik informacijoje, kurios pagrindu buvo vykdyta operatyvioji kontrolė, nurodyti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Fizinio asmens skunde buvo nurodyta, kad triukšmas girdisi gyvenamojoje patalpoje, tačiau jame nebuvo nurodyta, kad triukšmo ribiniai dydžiai galimai viršijami naktinio klubo patalpose, be to, jeigu naktinio klubo atstovams būtų žinoma apie matavimus, tikėtina, kad jie matavimų metu galėtų paveikti matavimų rezultatus, pvz., sumažinti muziką transliuojančios įrangos garso lygius ar kitaip pakeisti įprastinę veiklą.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. NVSC 2022 m. kovo 22 d. elektroniniu paštu gavo fizinio asmens skundą dėl gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, penktadieniais ir šeštadieniais nakties metu nuo 22 val. iki 7 val. girdimo triukšmo, jaučiamos muzikos skleidžiamų garsų vibracijos, veikiant naktiniam klubui, esančiam Pastato rūsyje. NVSC Vilniaus departamento direktorius 2022 m. balandžio 5 d. pavedimu pavedė patikrinti naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, kurio tikslas – gyventojų skunde išdėstytų aplinkybių įvertinimas.

5.2. NVSC Vilniaus departamentas 2022 m. balandžio 5 d. užsakė gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, matavimus. Laboratorija fiziniam asmeniui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Pastato 2 aukštas), laboratorinius matavimus atliko 2022 m. balandžio 8 d. nuo 23.50 val. (nakties metu iš penktadienio į šeštadienį) ir neveikiant naktiniam klubui – 2022 m. balandžio 12 d. nuo 24 val. (nakties metu iš antradienio į trečiadienį). Atliktų laboratorinių tyrimų duomenys buvo užfiksuoti Laboratorijos protokoluose: 2022 m. balandžio 14 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-150/2022, 2022 m. balandžio 15 d. Vibracijos oktavinėse dažnių juostose tyrimo protokole Nr. F-VO-13/2022 ir 2022 m. balandžio 15 d. Infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimo protokole Nr. F-TO-19/2022 (toliau – ir Protokolai).

5.3. NVSC 2022 m. gegužės 16 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.6.2 Mr)PA nurodė nustatytus pažeidimus (Lietuvos higienos normos HN 30:2018 7 punkto (1 ir 2 lentelėse) pažeidimai) ir nurodė pareiškėju: 1) iki 2022 m. birželio 17 d. numatyti ir įgyvendinti naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemones, kad žemadažnis garsas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamosiose patalpose neviršytų leistinų lygių; 2) pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui, per 3 darbo dienas raštu informuoti NVSC Vilniaus departamentą apie nurodymo įvykdymą ir pateikti nurodymo įvykdymą patvirtinančius dokumentus.

6. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Tysart“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kavinė, baras-klubas su bendrojo naudojimo patalpomis, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo, esanti adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini)ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo kad minėtose patalpose veikia naktinis klubas (duomenys neskelbtini), kuriame naudojama muziką transliuojanti įranga (stacionarus triukšmo šaltinis); tame pačiame Pastate trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Tavela“ nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. priklausė 260,52 kv. m butas, kuris padalintas į kelis daiktus (13 butų), nuosavybės teise priklausančius fiziniams asmenims.

7. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 1 ir 2 straipsnių, 14 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 2 dalies nuostatas.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nekelia ginčo dėl operatyvaus patikrinimo procedūrinių pažeidimų, taip pat neginčija NVSC Laboratorijos atliktų ir užfiksuotų laboratorinių tyrimų (matavimų) rezultatų, taip pat Patikrinimo akto 3 punkte padarytos išvados dėl nustatyto pažeidimo, pareiškėjo skundas grindžiamas aplinkybe, kad dėl Pastate įrengtuose butuose girdimo triukšmo, kuris viršija nustatytus ribinius dydžius, yra atsakingas ne jis, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tavela“ (statytojas) ir atsakovas NVSC.

9. Teismas iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas ir UAB „Domukas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašydami: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 11 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą; panaikinti atsakovės UAB „Tavela“ 2019 m. balandžio 11 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą; panaikinti Administracijos 2019 m. gegužės 3 d. pažymą Nr. STL-19-0711 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro duomenų objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį; pripažinti UAB „Tavela“ atliktus statybos darbus neteisėtais, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16-465/20 ieškovų ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Teismas minimoje byloje nenustatė, kad UAB „Tavela“ priklausiusių administracinių patalpų, esančių antrame pastato aukšte bei turinčių atskirą įėjimą iš kiemo pusės, keitimas į gyvenamąsias patalpas esminiai pažeidė ieškovų teises ar pablogino verslo sąlygas.

10. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo kvestionuoti aplinkybių, susijusių su UAB „Tavela“ iniciuotų procedūrų, susijusių su Pastate įsigytų negyvenamųjų patalpų paskirties keitimu iš negyvenamųjų į gyvenamąsias patalpas ar tinkamu jų įrengimu, siekiant užtikrinti tinkamą garso izoliaciją dėl naktiniame klube skleidžiamo triukšmo, kadangi tai nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo atsakomybės dėl Patikrinimo akte jam suformuluoto nurodymo, vadovaudamasis Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 24 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad triukšmo šaltinio valdytoju yra laikomas triukšmo šaltinio savininkas ir nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas yra triukšmo šaltinio savininkas, todėl būtent pareiškėjas, kaip triukšmo šaltinio valdytojas, privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių, ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam subjektui.

12. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėjas, vykdydamas Nurodymą, turės atitinkamas išlaidas, susijusias su naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemonių įgyvendinimu, jis turi teisę siekti žalos atlyginimo iš atitinkamų asmenų.

13. Teismas kaip teisiškai nereikšmingą vertino aplinkybę, kad pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose jau ilgą laiką vykdo naktinio klubo veiklą, pažymėdamas, kad bet kokio subjekto, vykdančio ūkinę komercinę veiklą, veiklos sąlygos gali keistis ne tik dėl kintančio atitinkamos veiklos teisinio reglamentavimo, bet ir dėl besikeičiančios faktinės situacijos, šiuo atveju – susijusios su gyvenamosios aplinkos, kuriai taikomi atitinkami skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžių reikalavimai, atsiradimu.

14. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo valdomame naktiniame klube skleidžiama neigiama triukšmo šaltinio įtaka yra nustatyta fizinio asmens gyvenamojoje aplinkoje.

15. Teismas nurodė, kad asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, todėl asmeniui, kuris yra gyvenamųjų patalpų savininkas (nagrinėjamu atveju į NVC besikreipusiam fiziniam asmeniui, pateikusiam skundą), privalo būti užtikrinama teisė į tokią gyvenamąją aplinką, kad būtų užtikrintas triukšmo, skleidžiamo pareiškėjo valdomame naktiniame klube, ribinių dydžių neviršijimas.

16. Teismas nurodė, kad, priimant skundžiamą Patikrinimo akto Nurodymą, buvo laikytasi pagrindinių teisės aktuose įtvirtintų procedūrų ir taisyklių: operatyvioji kontrolė buvo atliekama gavus fizinio asmens skundą, laboratorinius tyrimus (matavimus) atliko kompetentingas atlikti tokius tyrimus subjektas; ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, jos rezultatai užfiksuoti Laboratorijos Protokoluose, kurių pareiškėjas neginčijo. Operatyviosios kontrolės rezultatai tinkamai įforminti surašant nustatytos formos Patikrinimo aktą, jame nurodyti visų atliktų laboratorinių tyrimų (matavimų) rezultatai, kurie aptarti išsamiai nurodant triukšmo ribines vertes, matavimo laiko tarpsnius, kuriais buvo atlikti matavimai, konkretizuojant triukšmo šaltinio veikimo sąlygas, konkretizuojant triukšmo šaltinio veikimo sąlygas, nurodant triukšmo rodiklius (ekvivalentinį ir maksimalų garso lygį decibelais, ekvivalentinį nuolatinį garso slėgio lygį ir įvertintąjį garso slėgio lygį), matavimų duomenys Patikrinimo akte panaudoti juos motyvuotai įvertinant teisės aktų reikalavimų kontekste.

17. Teismas įvertino Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Reglamentas) 35 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad, nagrinėjamu atveju nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, Patikrinimo akte pagrįstai ir teisėtai duoti nurodymai nustatytu terminu imtis priemonių pažeidimams pašalinti.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimą pagal skundą ir priimdamas ginčijamą Patikrinimo akto Nurodymą, objektyviai ir išsamiai įvertino patikrinimo metu surinktus duomenis, tinkamai laikėsi procedūrų, numatytų tai reglamentuojančiuose teisės aktuose, Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (padarytas aiškus rašymo apsirikimas – skundžiamas Regionų administracinio teismo sprendimas) 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus, neatskleidė bylos esmės, sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus bei nesilaikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

20.2. Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-316-465/2021 nurodė, kad dėl Pastate atsiradusių gyvenamųjų patalpų pareiškėjo veiklos sąlygos nesikeičia, todėl pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ginčijant patalpų paskirties keitimo procedūras. Tačiau atsakovo Patikrinimo aktas paneigia šią bendrosios kompetencijos teismo nustatytą aplinkybę, nes patvirtina, jog pareiškėjas nebegali vykdyti veiklos tose pačiose triukšmo ribose, kurios jam galiojo iki gyvenamųjų patalpų atsiradimo, nes pareiškėjas savo veiklą nuo šiol privalo vykdyti taip, kad jo veiklos skleidžiamas triukšmas neviršytų triukšmo ribinių dydžių virš naktinio klubo naujai atsiradusiose gyvenamosiose patalpose, nevertinant, ar pareiškėjas savo patalpose veiklą vykdo leistinų triukšmo normų ribose.

20.3. Pareiškėjas, teikdamas skundą dėl Patikrinimo akto, nurodė, kad jame konstatuotas pažeidimas buvo nustatytas neatsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes, t. y. nebuvo vertinamos žemadažnio garso ribinių dydžių viršijimo gyvenamosiose patalpose priežastys (statytojo padaryti pažeidimai įrengiant butus).

20.4. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas statytojo veiksmų keičiant administracinių patalpų paskirtį į gyvenamąją metu, remdamasis tuo, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendime yra nurodyta, jog dėl Pastate atsiradusių gyvenamųjų patalpų pareiškėjo veiklos sąlygos nesikeičia, neatsižvelgė į aplinkybę, kad minėtoje byloje procedūrų, susijusių su Pastate įsigytų negyvenamųjų patalpų paskirties keitimu iš negyvenamųjų į gyvenamąsias patalpas ar tinkamu jų įrengimu, siekiant užtikrinti tinkamą garso izoliaciją dėl naktiniame klube skleidžiamo triukšmo, teisėtumas nebuvo vertinamas.

20.5. Aplinkybė, kad, įgyvendinant Pastato administracinių patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją paprastojo remonto projektą (toliau – ir Projektas), gyvenamosiose patalpose nebuvo įgyvendintos jokios triukšmo prevencinės priemonės, yra nepaneigta, tą patvirtina Projekto turinys. Statytojas nagrinėjamu atveju turėjo pareigą užtikrinti triukšmo prevencijos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad triukšmo ribiniai dydžiai Pastato gyvenamosiose patalpose viršijami būtent dėl aukščiau pareigų, tenkančių statytojui, neįvykdymo.

20.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip teisiškai nereikšmingas vertino aplinkybes, kad pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose jau ilgą laiką vykdo naktinio klubo veiklą tomis pačiomis sąlygomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymas saugo bet kokio subjekto, vykdančio ūkinę komercinę veiklą, interesus statybos procese, įtvirtindamas pareigą statytojui užtikrinti, jog trečiųjų asmenų veiklos sąlygos dėl projektuojamos ar vykdomos statybos nepasikeistų.

20.7. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo Konstitucijos ginamomis asmens teisėmis į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką, tačiau nepaisė pareiškėjui taikomų konstitucinių ūkinės veiklos laisvės principų. Pareiškėjo veiklos sąlygų pasikeitimas (naujų triukšmo normų atsiradimas, lemiantis, kad pareiškėjas nebegali vykdyti veiklos naktinio klubo patalpose taikomų triukšmo normų ribose), turėtų būti suprantamas kaip ūkinės veiklos laisvės ribojimas.

20.8. Nagrinėjamu atveju, jeigu patalpų paskirtis būtų buvusi pakeista laikantis teisės aktų reikalavimų, gyvenamosios aplinkos atsiradimas nebūtų turėjęs įtakos pareiškėjo veiklos sąlygoms. Todėl nustačius faktą, jog triukšmo ribiniai gyvenamosiose patalpose yra viršijami dėl pareiškėjo vykdomos veiklos (kuri Pastate buvo vykdoma dar iki patalpų paskirties keitimo), tai jau savaime reiškia, kad keičiant patalpų paskirtį statytojas UAB „Tavela“ nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o valstybės institucijos (Vilniaus miesto savivaldybė ir NVSC) netinkamai vykdė joms tenkančias pareigas, susijusias su Projekto patikrinimu.

20.9. Kadangi valstybė nesilaikė jai nustatytų pareigų (neužtikrino pareiškėjo teisių, Pastate keičiant patalpų paskirtį), pareiškėjas, vykdydamas veiklą jam taikomų triukšmo normų ribose, negali būti laikomas atsakingu už triukšmo ribinių dydžių viršijimą naujai atsiradusiose gyvenamosiose patalpose, kadangi šis triukšmo ribų viršijimas yra pasekmė netinkamai atliktų patalpų paskirties keitimo procedūrų. Pastate esančių butų savininkai žinojo, kad Pastate veikia naktinis klubas, todėl gyventojai patys prisiėmė riziką dėl galimų nepatogumų, kuriuos gali sukelti po jų butais veikiantis naktinis klubas. Gyventojų interesai ir jų teisė į ramią aplinką šiuo konkrečiu atveju negali būti iškelti aukščiau už pareiškėjo konstitucinę teisę laisvai vykdyti ūkinę veiklą, kurią riboti yra leidžiama tik įstatymu.

20.10. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo riboti pareiškėjo ūkinės veiklos laisvę, kadangi tai reikštų, jog valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, nepaiso pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principo, o atsakomybę už neteisėtus kitų verslo subjektų ir institucijų veiksmus perkelia pareiškėjui.

21. Atsakovas NVSC pateiktame atsiliepime prašo netenkinti apeliacinio skundo reikalavimų. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

21.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, Pastate atsiradus gyvenamosioms patalpoms, pareiškėjui galioja tie patys triukšmo ribiniai dydžiai, t. y. jo veiklos sąlygos nesikeičia. Bet kuriam ūkio subjektui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio ir aplinkos, kurioje veikla vykdoma, galioja tie patys (vienodi) teisės aktai. Ūkio subjektas, vykdydamas ūkinę komercinę veiklą, privalo užtikrinti, kad veikla bus vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kokios paskirties pastate veikla yra vykdoma ir nepriklausomai nuo to, kad ateityje pastato paskirtis gali būti pakeista.

21.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis, vykdydamas veiklą jam taikomų triukšmo normų ribose, negali būti laikomas atsakingu už triukšmo ribinių dydžių viršijimą naujai atsiradusiose gyvenamosiose patalpose, kadangi šis triukšmo ribų viršijimas yra pasekmė netinkamai atliktų patalpų paskirties keitimo procedūrų. Būtent pareiškėjas, kaip triukšmo šaltinio valdytojas, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių, taigi minėta triukšmo valdytojo pareiga negali būti perkeliama kitam subjektui.

21.3. Be to, būtent ūkio subjektui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio ir aplinkos, kurioje veikla vykdoma, galioja tie patys (vienodi) teisės aktai (šiuo atveju aktualūs – reglamentuojantys visuomenės sveikatos saugą) ir pareiga užtikrinti, kad veikla bus vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, tenka būtent ūkio subjektui. Teisės aktai, nustatantys ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygas ir be kita ko, pareigą ūkio subjektui veiklą vykdyti laikantis šių sąlygų, nenustato išimčių, skirtingų sąlygų pagal ūkio subjektų veiklos vykdymo trukmę (pvz. veiklos pobūdį).

21.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad valstybė sukūrė tokį teisinį reguliavimą, kuriuo remdamasis pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog jo laisvė vykdyti teisėtą naktinio klubo veiklą yra apsaugota įstatymais ir kad šios veiklos vykdymo sąlygos nebus apribotos net ir tuo atveju, jeigu pastate atsiras gyvenamosios patalpos. Valstybė turi užtikrinti asmens teisę į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką bei įgyvendinti pareigą rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Konstitucijoje yra įtvirtinta ne tik valstybės teisė, bet ir jos priedermė teisės aktais reguliuoti ūkinę veiklą, kad ši tarnautų bendrai tautos gerovei, be to, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija, todėl ūkio subjekto vykdoma ūkinė komercinė veikla negali būti nukreipta prieš žmonių sveikatos apsaugą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Patikrinimo akte pateikto Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju, nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidius (kad naktinio klubo veiklos metu naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamas žemadažnis garsas viršijo teisės aktuose nustatytus reikalavimus), Patikrinimo akte pagrįstai ir teisėtai duoti nurodymai pareiškėjui nustatytu terminu imtis priemonių pažeidimams pašalinti.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus, neatskleidė bylos esmės, sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus bei nesilaikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kavinė, baras-klubas su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo, esanti adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Atsakovas, gavęs fizinių asmenų (t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamųjų patalpų teisėtų savininkų) skundą dėl naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veiklos neigiamos įtakos gyvenamajai aplinkai, atliko operatyviąją kontrolę. Operatyviosios kontrolės metu buvo vertinama naktinio klubo veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo atitiktis Lietuvos higienos normoms. Siekiant įvertinti naktinio klubo veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių (muziką transliuojančios įrangos) skleidžiamų fizikinių veiksnių neigiamą įtaką fizinių asmenų gyvenamajai aplinkai, buvo atlikti laboratoriniai triukšmo, infragarso ir žemadažnio garso, vibracijos matavimai minimiems fiziniams asmenims priklausančiose gyvenamosiose patalpose nakties metu veikiant ir neveikiant naktiniam klubui. Patikrinimo metu nustatyta Lietuvos higienos normos HN 30:2018 7 punkto (1 ir 2 lentelės) pažeidimai. Patikrinimo akte pareiškėjui duotas nurodymas: 1) numatyti ir įgyvendinti naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemones, kad žemadažnis garsas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamosiose patalpose neviršytų leistinų lygių. Terminas iki 2022 m. birželio 17 d. 2) Pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui, per 3 darbo dienas raštu (Kalvarijų g. 153, Vilnius) arba el. paštu (vilnius@nvsc.lt, milda.petrauskaite@nvsc.lt) informuoti NVSC Vilniaus departamentą apie nurodymo įvykdymą, pateikti nurodymo įvykdymą patvirtinančius dokumentus ar kt.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neginčija nustatyto pažeidimo dėl Pastate esančiuose gyvenamuosiuose butuose girdimo ribinius dydžius viršijančio triukšmo, sklindančio iš naktinio klubo naudojamos muziką transliuojančios įrangos (triukšmo šaltinio), tačiau teigia, kad dėl to yra atsakingas ne pareiškėjas, bet UAB „Tavela“, kuri 2019 metų balandžio mėnesį Pastato antrame aukšte įrengė gyvenamąsias patalpas (pakeitė patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją), neįgyvendindama jokių triukšmo prevencijos priemonių ir nesilaikydama teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės, t. y. neatskleidė bylos esmės.

28. Triukšmo valdymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 2 d.) 2 straipsnio 19 dalis nustato, kad triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla, o 24 dalis nustato, jog triukšmo ribinis dydis – triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti. Pagal šio straipsnio 25 dalį, triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį, o pagal 26 dalį – triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, triukšmo kontrolę atliekančios valstybės ir savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus.

29. Lietuvos higienos norma HN 30:2018 nustato infragarso ir žemadažnio garso ribinius dydžius šioje higienos normoje nurodytose gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose, kuriose žmones veikia arba gali veikti infragarsas ar žemadažnis garsas, ir taikoma infragarso ir žemadažnio garso poveikiui visuomenės sveikatai vertinti (1 p.).

30. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad būtent triukšmo šaltinių valdytojas yra atsakingas už tai, kad jo valdomų triukšmo šaltinių skleidžiamas triukšmas neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti, jei tokie dydžiai viršijami. Todėl nagrinėjamu atveju ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustačius, jog naktiniame klube jo veiklos metu naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamas žemadažnis garsas viršijo Lietuvos higienos norma HN 30:2018 7 punkto 1 ir 2 lentelėse nurodytas ribines vertes, pareiškėjui, kaip triukšmo šaltinio valdytojui, pagrįstai buvo duotas nurodymas numatyti ir įgyvendinti naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemones, kad žemadažnis garsas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamosiose patalpose neviršytų leistinų lygių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta triukšmo valdytojo pareiga negali būti perkeliama kitam subjektui.

31. Pareiškėjas ir skunde pirmosios instancijos teismui, ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiklos sąlygos pasikeitė po to, kai trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tavela“ 2019 m. balandžio mėn. Pastato antrame aukšte įrengė gyvenamąsias patalpas (pakeitė patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją), neįgyvendindamas jokių triukšmo prevencijos priemonių ir nesilaikydamas teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas akcentuoja, kad Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-316-465/2021 nurodė, kad dėl Pastate atsiradusių gyvenamųjų patalpų pareiškėjo veiklos sąlygos nesikeičia, tačiau jis nebegali tęsti savo veiklos ankstesnėmis sąlygomis.

32. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovai UAB „Tysart“ ir UAB „Domukas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, be, kita ko, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 11 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą; panaikinti atsakovo UAB „Tavela“ 2019 m. balandžio 15 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigima / paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą; panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 3 d. pažymą Nr. STL-19-0711 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro duomenų objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-316-465/2021 ieškinį atmetė, be kita ko, konstatavęs, kad Pastate atsiradus gyvenamosioms patalpoms, ieškovams galioja tie patys triukšmo ribiniai dydžiai, reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011), t. y., kad ir nesant pastate gyvenamosios paskirties patalpų, vykdydami savo veiklą, ieškovai negali viršyti šio norminio akto nustatytų triukšmo ribinių dydžių (80 dBA). Apskundus šį sprendimą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3008-861/2021 ieškovų apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pareiškėjo valdomo triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas viršija nustatytas normas Pastate esančiose gyvenamosiose patalpose dėl to, kad UAB „Tavela“ Pastate įrengė gyvenamąsias patalpas neįgyvendindamas jokių triukšmo prevencijos priemonių ir nesilaikydamas teisės aktų nustatytų reikalavimų, pažymi, kad nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 11 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nei UAB „Tavela“ 2019 m. balandžio 15 d. surašyta deklaracija apie statybos užbaigima / paskirties keitimą Nr. 1, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. STL-19-0711 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro duomenų objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį minimoje civilinėje byloje Nr. e2-316-465/2021 nebuvo nuginčyti, t. y. galiojantys, taigi UAB „Tavela“, kaip statytojo, neteisėtu veiksmai / neveikimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-316-465/2021 nėra konstatuoti.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Tavela“, kaip statytojo, veiksmų įrengiant Pastate gyvenamąsias patalpas, teisėtumas nėra šios bylos dalyku, kadangi nagrinėjamoje byloje vertinamas Patikrinimo akto ir Nurodymo teisėtumas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jei pareiškėjas, vykdydamas Nurodymą numatyti ir įgyvendinti naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemones, patirtų išlaidas (žalą), siekiant tokios žalos atlyginimo galėtų būti vertinamos aplinkybės, susijusios su gyvenamųjų patalpų Pastate įrengimo teisėtumo / neteisėtumu.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo nurodomais argumentais, kad jis nebegali tęsti savo veiklos tomis pačiomis sąlygomis, kaip iki 2019 m. įvykdyto dalies Pastato patalpų paskirties keitimo (t. y. gyvenamųjų patalpų įrengimo).

36. Minėta, Triukšmo valdymo įstatymas įpareigoja triukšmo šaltinių valdytojus laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių (14 str. 3 d.) Lietuvos higienos normos HN 33:2011 6.16 punkto nuostatos apibrėžia, kad visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas, priklausantis viešbučių, maitinimo, kultūros, mokslo (išskyrus institutus ir mokslinio tyrimo įstaigas, observatorijas, meteorologijos stotis, laboratorijas), gydymo (stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos), poilsio ar specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu, pogrupiui. Kadangi pareiškėjui priklausančių patalpų paskirtis – maitinimo, jam yra taikomos visuomeniniams pastatams nustatyti higienos reikalavimai, tarp jų – ir neviršyti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatytų triukšmo ribinių dydžių (80 dBA). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjui priklausančių patalpų, kuriose veikia naktinis klubas, paskirtis po 2019 m. nepasikeitė, taigi, nepriklausomai nuo to, ar Pastate buvo / yra gyvenamosios patalpos, pareiškėjas savo veikloje ir anksčiau turėjo ir dabar turi laikytis tokių pačių higienos normų reikalavimų dėl triukšmo, vibracijos ir kt. Tai, kad anksčiau nebuvo gauta skundų dėl naktinio klubo keliamo triukšmo, nepatvirtina, kad pareiškėjas savo veiklą iki 2019 m. vykdė nustatytose higienos reikalavimų ribose ir neviršijo triukšmo lygio reikalavimų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovo priimtu Patikrinimo aktu ir jame esančiu Nurodymu ribojama pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė.

37. Pareiškėjas nurodo, kad, vykdant operatyviąją kontrolę, nebuvo vertinama, ar pareiškėjas savo patalpose veiklą vykdo leistinų triukšmo normų ribose, t. y. atsakovui atliekant patikrinimą, laboratoriniai triukšmo, infragarso ir žemadažnio garso, vibracijos matavimai naktinio klubo patalpose nebuvo atliekami. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 punkte nustatyta, kad ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai., o 4 punkte – kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Taigi atsakovas nagrinėjamu atveju pagrįstai vertino triukšmo ir kito poveikio lygį skundą pateikusių asmenų gyvenamosiose patalpose.

38. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti vadovaujantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

40. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tysart“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė