e82d68ec-e94b-418e-b563-ccea9ac901df · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas LAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-151-557/2019 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00443-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.1.5.; 21.1.7.; 21.11.10. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei J.

L., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019-03-18 nutarties, kuria R. M. skundas iÅ¡ dalies tenkintas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Tauragės AVPK KPS, Institucija) 2018-11-08 nutarimas, kuriuo R. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, pakeistas ir R.

M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. 2018-11-08 Tauragės AVPK KPS nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4224-2018 R. M. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams už tai, kad jis 2018-10-23 14.10 val. magistralinio kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 159 kilometre, vairuodamas automobilį, lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, kirsdamas iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrÄ atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“.

Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 8, 140.1, 3 pr. 1.1 p. reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2018-11-08 nutarimu R. M. pateikė skundÄ Tauragės apylinkės teismui, praÅ¡ydamas šį nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jam nutraukti.

3. Tauragės apylinkės teismas 2019-03-18 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: pakeitė Tauragės AVPK KPS 2018-11-08 nutarimÄ Nr. 85-ANR_N-4224-2018, kuriuo R. M. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, ir R. M. už Å¡io nusižengimo padarymÄ paskyrė administracinio poveikio priemonę – atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams. KitÄ nutarimo dalį paliko nepakeistÄ . Teismas pažymėjo, kad R. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo patvirtina:

1) policijos pareigÅ«nės S. M. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad dirbant pagal grafikÄ 2018-10-23 su kolege K. J., vykstant skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi Sport Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, tarp 26 ir 27 kelio kilometrinių stulpelių (kryptimi nuo Kaliningrado link Tauragės) per vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo automobilį, kuris pradėjo lenkimÄ kelio ruože, kuris paženklintas iÅ¡tisine kelio ženklinimo linija.

Automobilis „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo lenkimÄ , kur yra iÅ¡tisinė kelio ženklinimo linija, ir lenkė jų vairuojamÄ automobilį bei dar vienÄ paskui juos važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“, ir grįžo į savo eismo juostÄ , kirsdamas iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ jau pravažiavus kilometrinį stulpelį, žymintį 27-tÄ kelio kilometrÄ . Sustabdžius minėtÄ automobilį paaiÅ¡kėjo, kad jį vairavo R.

M., automobilis priklauso Tauragės rajono savivaldybės administracijai;

2) policijos pareigÅ«no M. N. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad 2018-10-23 14.10 val. važiuojant tarnybiniu automobiliu BMW 730 kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas tarp 26 ir 27 kelio kilometrinių stulpelių (kryptimi nuo Pagėgių link Tauragės) per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip „Škoda“ automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir pradėjo lenkimÄ kelio ruože, kuris paženklintas iÅ¡tisine kelio ženklinimo linija. Automobilis „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė jo vairuojamÄ automobilį bei su skiriamaisiais ženklais pažymėtÄ tarnybinį automobilį „Mitsubishi Sport Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Automobilis „Škoda“ grįžo į savo eismo juostÄ , kirsdamas iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , ir kelio ženklu pažymėtu „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“, pravažiavus kilometrinį stulpelį, žymintį 27-tÄ kelio kilometrÄ . Apie padarytÄ KET pažeidimÄ nedelsdamas telefonu informavo Tauragės AVPK budėtojÄ . PareigÅ«nams sustabdžius minėtÄ automobilį paaiÅ¡kėjo, kad jį vairavo R. M., pokalbio metu R. M. su padarytu KET pažeidimu sutiko, paaiÅ¡kino, kad lenkdamas transporto priemones, kelio ženklinimo ir kelio ženklų nepastebėjo;

3) policijos pareigÅ«no M. N. praneÅ¡imas apie daromÄ pažeidimÄ telefonu į Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyrių budinčiam pareigÅ«nui: „sustabdykite tÄ Superb, tÄ kur lenkė per iÅ¡tisinę; savivaldybės, tamsiai rausvos spalvos“ (tai matyti iÅ¡ informacijos pateikimo (b. l.

45) ir garso įrašo (b. l. 62); 2018-10-24 įvykis buvo užregistruotas administracinių nusižengimų registre Nr. 18093592006 (b. l. 45, 116);

4) liudytojų policijos pareigÅ«nų S. M., M. N. ir K. J. nuoseklÅ«s ir tarpusavyje neprieÅ¡taraujantys parodymai teismo posėdyje, kuriais jie iÅ¡ esmės patvirtino tarnybiniuose praneÅ¡imuose paminėtas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad R. M. padarytÄ nusižengimÄ užfiksavo – tiesiogiai matė - policijos pareigÅ«nai, kurie surašė protokolÄ , tarnybinius praneÅ¡imus, taip pat pats R. M. paaiÅ¡kinime administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad jeigu pažeidė KET, tai dėl to gailisi.

Dėl R. M. nurodytų aplinkybių, kad leisdamasis nuo kalno jis aplenkė BMW automobilį, grįžo į savo kelio juostÄ ir pervažiavęs tiltukÄ , aplenkė automobilį „Mitsubishi Pajero“, nepažeisdamas iÅ¡tisinės kelio ženklinimo linijos, teismas pažymėjo, kad jų nepatvirtino liudytojai M. N., S. M.. Liudytojų S. M. ir K. J. (įvykio dienÄ vykdė tiesiogines savo darbo funkcijas) bei M. N. (jis atsitiktinai tuo pačiu metu važiavo paskui S. M. vairuojamÄ tarnybinį automobilį) parodymus, kad aplenkęs BMW automobilį, vairuojamÄ M.

N., R. M., vairuodamas „Škoda Superb“, negrįžo į savo eismo juostÄ , aplenkė automobilį „Mitsubishi Pajero“, vairuojamÄ S. M., ir tik tada grįžo į savo eismo juostÄ , iÅ¡ dalies patvirtina paties R. M. paaiÅ¡kinimas protokolo suraÅ¡ymo metu teigiant, kad „to automobilio prieky nebuvo tarpo kur įlįsti, aÅ¡ turėjau užbaigti tÄ lenkimÄ â€œ (tai matyti iÅ¡ Tauragės AVPK pateikto administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo vaizdo įraÅ¡o). Teismo vertinimu, iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o taip pat matyti, kad R.

M., aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes netrukus po jo, nebuvo nuoseklus: 2018-10-24 R. M. nors aiÅ¡kina, kad važiuojančius ta pačia kryptimi automobilius lenkė per punktyrinę linijÄ ir buvo įsitikinęs, jog teisingai lenkia, tačiau tuo pat metu suabejoja savo paaiÅ¡kinimu dėl lenkimo: „aÅ¡ gal tiksliai nepamenu“, „aÅ¡ lenkiau per sankryÅ¾Ä ?“, „jei pažeidžiau kelių eismo taisykles, tai gailiuosi“, „ANK 417 str. neiÅ¡eina?“. Taigi R. M. nebuvo kategoriÅ¡kas, kad administracinio nusižengimo nepadarė; neakcentavo, kad lenkimo manevrÄ atliko iki sankryžos, pažymėtos kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“; pageidavo peržiÅ«rėti vaizdo registratoriumi fiksuotÄ medžiagÄ .

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas R. M. parodymus, jog nėra įrodyti jo tyčiniai veiksmai padarant jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , taip pat jo paties parengtus skaičiavimus (b. l. 11, 103–106) vertino kaip pažeidėjo gynybos versijÄ ir siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. 3.1. Teismas patikslino administracinio nusižengimo padarymo laikÄ iÅ¡ 14.10 val. į 14.04 val., nurodydamas, jog iÅ¡ pateiktų automobilių „Mitsubishi Sport Pajero“, BMW 730, GPS sistemos duomenų matyti, kad minėti automobiliai laiku nuo 14.07 iki 14.08 val., 14.10–14.14 val. stovėjo, iÅ¡ liudytojų K.

J., M. N., S. M. parodymų matosi, kad jie galėjo apsirikti nurodydami administracinio nusižengimo padarymo laikÄ ir nurodyti laikÄ , kada Tauragės mieste sustabdė R. M. vairuojamÄ automobilį. IÅ¡ detalios informacijos apie apmokestintas paslaugas matosi, kad M. N. Tauragės AVPK budėtojui apie R. M. pažeidimÄ pranešė 2018-10-23 14.05.40 val., iÅ¡ liudytojo M. N. parodymų matosi, kad jis galėjo paskambinti į Tauragės AVPK po 1–2 min, kai įvyko lenkimas. PareiÅ¡kėjas sutinka su tuo, kad kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 159 kilometrÄ važiavo 14.04 val. laiku.

II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-03-18 nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ jam nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi dėl toliau nurodytų priežasčių. Dėl įrodymų vertinimo 4.1. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismų praktikoje pažymima: remiantis Å¡ia teisės norma, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, galimi prieÅ¡taravimai, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas nėra iÅ¡ankstinis įsitikinimas ar nuojauta. Tai yra įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, remiantis reikÅ¡mingais faktais, iÅ¡kėlus ir iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir galiausiai jų visumÄ . 4.2. Teismas vertino ir rėmėsi Tauragės AVPK – Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovų paaiÅ¡kinimais, kurie, apelianto R. M. teigimu, buvo nenuoseklÅ«s, melagingi, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems bei techninėmis priemonėmis užfiksuotoms aplinkybėms.

Pateikti įrodymai bei faktai nesutapo su tikrove, pareigÅ«nų veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų. 4.3. Liudytoja S. M., pastarosios paklausus, kaip ji nustatė įvykio vietos kilometro duomenis (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.13 min.), teismui nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavo į vietÄ pasitikrinti kilometrinių stulpelių numeracijos ir tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė 26–27 kilometrus. Tačiau liudytoja K. J. (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.34.35 sek.) paaiÅ¡kino, kad tÄ pačiÄ dienÄ jos niekur nevažiavo, o kilometro duomenis pateikė pasitarusios su policijos pareigÅ«nais, kurie raÅ¡o daugiau protokolų, nors dirbo kartu.

Šių pareigūnių melagingi parodymai teismo nebuvo įvertinti ir dėl šio nesutapimo teismas visiškai nepasisakė. 4.4. Teismas nevertino, kad policijos pateiktame rašytiniame dokumente – tarnybiniame pranešime nurodoma, jog automobilyje BMW (duomenys neskelbtini) (toliau – BMW) vaizdo registratoriaus iš viso nebuvo, tuo tarpu liudytojas M. N. nurodė, kad vaizdo registratorius automobilyje buvo, bet neveikė. Todėl kyla klausimas, kodėl buvo klastojamas policijos tarnybinis pranešimas apie vaizdo registratorių. 4.5.

Be to, R. M. pažymi, kad teismas visiÅ¡kai nevertino tiek jo, tiek policijos pateiktų duomenų iÅ¡ navigacinių sistemų, parodančių automobilių buvimo taÅ¡kus. Esminis momentas, suvedus Tauragės AVPK bei Tauragės rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis iÅ¡ GPS navigacijos sistemos „Ecofleet“ (gautas koordinates) ir sulyginus policijos automobilio „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“ (toliau – „Mitsubishi“) ir jo, R. M., vairuojamo automobilio „Škoda (duomenys neskelbtini)“ (toliau – „Škoda“) buvimo vietas ties sankryža, ties kuria jis tariamai lenkė, yra tas, kad jo vairuotas automobilis „Škoda“ per sankryÅ¾Ä pravažiavo 14.04.41 val. o žymėtas policijos automobilis „Mitsubishi“ – 14.04.43 val. (schema Nr.

3) ir važiavo atsilikęs nuo jo vairuojamo automobilio „Škoda“ apie 40 m. Taigi byloje pateikti navigacinės sistemos duomenys, R. M. teigimu, įrodo, kad jam inkriminuojamo nusižengimo – lenkimo sankryžoje – nebuvo, o tai paneigiančių duomenų policijos atstovai nepateikė. Tuo labiau, kad apie 350 m iki šios sankryžos jo vairuojamas automobilis „Škoda“ 14.04.24. val. (schema Nr.

4) jau buvo aplenkęs automobilį „Mitsubishi“ ir važiavo apie 20 m priekyje. 4.6. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nutartyje net nepasisakė apie trečiojo teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus dėl lenkimo, t. y. teismui buvo pateiktas kompiuterinis vaizdas, tiesiogiai prisijungus prie „Ecofleet“ navigacijos sistemos online režimu, ir pademonstruotas automobilio iÅ¡sidėstymas kelio važiuojamose dalyse, iÅ¡ jo akivaizdžiai matosi, jog priede nurodyti duomenys („Škoda“ 1 taÅ¡kas) atitinka jo pateiktÄ pozicijÄ dar iki gaunant navigacijos duomenis (schema Nr. 1 – iÅ¡ Eismoinfo.lt), kurioje buvo nurodyta jo vairuojamo automobilio „Škoda“, kai buvo aplenktas automobilis BMW, vieta prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje lenkimo metu.

Tiesiogiai rodant taškus Streetview režimu, taškas Nr. 1 neprivažiavus iki tiltelio apie 100 m (sankryža, kurioje jis tariamai lenkė už 600 m) buvo pažymėtas tiesiai ant asfalto, ir jis buvo priešpriešinio eismo juostoje, t. y. kairėje kelio pusėje, tai įrodo, kad tuo metu buvo lenkiamas BMW automobilis. Teismui pateikti ir 2 bei 3 „Škodos“ taškai, kurie yra iki minimos sankryžos. Šie taškai ant asfalto buvo pažymėti kelio dešinėje pusėje, tai akivaizdžiai parodo, jog inkriminuojamo lenkimo momentu jo vairuojamas automobilis važiavo dešine eismo juosta, taigi jis, važiuodamas dešine eismo juosta, policijos automobilių nelenkė ir net negalėjo atlikti tokio manevro.

Tai akivaizdžiai paneigia pareigÅ«nų parodymus, jog jis vienu metu aplenkė du policijos automobilius apie 400 m atstumu važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. Minėti įrodymai yra nepaneigti ir visiÅ¡kai neaptarti bei nemotyvuota, kodėl jais nesivadovauta. 4.7. R. M. nurodo, kad Institucijai priimant nutarimÄ savo paaiÅ¡kinime jis buvo nurodęs, kad lenkimas vyko bÅ«tent kelio Ryga–Kaliningradas 160 kilometre, o ne 159 kilometre (schema Nr. 1 iÅ¡ Eismoinfo.lt). Dar neturint GPS duomenų, automobilį BMW jis lenkė apie kelio 159,75 kilometre, automobilį „Mitsubishi“ – 159,5 kilometre, o sankryža yra 159,06 kilometre.

Šioje schemoje yra sužymėti kilometrai iš oficialaus Kelių direkcijos puslapio „eismoinfo.lt“, kur net ir aptariama sankryža yra 160 kilometre. 4.8. Detalūs apskaičiavimai yra nurodyti teismui pateiktose schemose. Šiose schemose GPS navigacijos taškai sužymėti Google maps žemėlapyje suvedus oficialius navigacijos taškų koordinačių duomenis, gautus iš policijos (apie „Mitsubishi“ ir BMW automobilius) ir Tauragės rajono savivaldybės (apie „Škoda“ automobilį), po to suvesti duomenys iš žemėlapio atspausdinti ant lapo.

Reaguodamas į tai, pirmojo teismo posėdžio metu (įraÅ¡o 1.29 min.) Institucijos atstovas K. L. dėl GPS duomenų schemų paaiÅ¡kino, kad jeigu viskas teisingai suvesta, tai viskas gerai, o vėliau (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.32.30 sek.) nurodė, kad Å¡iuos duomenis pasitikrins. Tačiau apie patikrinimo rezultatus teismui medžiagos nepateikė ir pasirinko pozicijÄ iÅ¡ viso nevertinti GPS duomenų. Vėliau teismui net buvo pateikti visi penki ginčijamo ruožo „Škodos“ automobilio navigacijos taÅ¡kai, sudėlioti pačios „Ecofleet“ sistemos, ir atskirai kiekvienas, atspausdintas tiesiogiai iÅ¡ sistemos, kad bÅ«tų matomi žemėlapyje (dokumentai byloje). 4.9.

R. M. pažymi, kad jeigu jo sudarytos suvedus oficialius duomenis schemos teismui nebuvo suprantamos, nors jis žodžiu paaiÅ¡kino aplinkybes bei atsakė į visus teismo pateiktus klausimus, tai, vadovaudamasis ANK 587 straipsniu, teismas galėjo skirti ekspertizę ar kviesti specialistÄ (ANK 587 straipsnio 1 dalyje numatyta: „EkspertÄ skiria ir specialistÄ Å¡aukia administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas, teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigÅ«nas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiÅ¡kinti prie protokolo pateiktÄ ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ .“). 4.10.

Tiek policijos pareigÅ«nams sustabdžius jo vairuojamÄ automobilį, tiek protokolo suraÅ¡ymo metu buvo tvirtinama, kad yra vaizdo įraÅ¡as, nufilmuotas policijos BMW automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi. Tai teisme patvirtino ir policijos pareigÅ«nai (pirmojo teismo posėdžio metu (įraÅ¡o 6.45 sek.) pareigÅ«nė S. M. pasakė: „FilmuotÄ ir kitÄ medžiagÄ gausi tik po protokolo suraÅ¡ymo“ (pažeistas ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktas). PareigÅ«nams suraÅ¡ant protokolÄ jis 3 kartus prašė pateikti vaizdo registratoriumi filmuotÄ medžiagÄ , tačiau pareigÅ«nės S. M. ir K.

J. filmuotos medžiagos nepateikė, Å¡ios medžiagos jos net neieÅ¡kojo ir su ja nesupažindino, tik pasakė: „paraÅ¡yk praÅ¡ymÄ ir kitÄ dienÄ su video medžiaga galėsi susipažinti“. 4.11. M. N. tarnybinis praneÅ¡imas administracinio nusižengimo byloje atsirado tik 2018-10-31, nors protokolas buvo suraÅ¡ytas 2018-10-24 ir, kaip matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų M. N., K. J. ir S. M. veiksmų, protokolo suraÅ¡ymo metu nebuvo surinkta medžiaga, tyrimas atliktas nevisapusiÅ¡kai, neiÅ¡samiai, skubotai.

Tuo pažeista ANK 570 straipsnio 3 dalies nuostata, kad: „SuraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ , administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigÅ«nų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu.“ 4.12. RaÅ¡ant protokolÄ dalyvavo pareigÅ«nės K. J. ir S. M., tarėsi, S. M. patarinėjo protokolÄ raÅ¡ančiai K. J.. Tačiau pareigÅ«nė S. M. nevykdė jokių funkcijų, taigi jos dalyvavimas suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ neleistinas.

Dėl to buvo pažeista ANK 575 straipsnio (Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys) 2 dalis, numatanti, kad: „Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus, administracinio nusižengimo byloje gali dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas, vertėjas, ekspertas, specialistas ir liudytojai. Å ie asmenys teisenoje dalyvauja tik tiek, kiek reikalinga užtikrinti nemokantiems lietuvių kalbos asmenims dalyvavimÄ administracinio nusižengimo byloje ar surinkti ir patikrinti pateiktus įrodymus.“ 4.13.

R. M. pažymi, kad nors jis nuolatos skambino ir prašė pateikti vaizdo įraÅ¡Ä , taip pat dėl įraÅ¡o kreipėsi ir su 2018-10-24 praÅ¡ymu bei 2018-10-30 pakartotiniu praÅ¡ymu, tačiau vaizdo įraÅ¡as nebuvo pateiktas nei jam, nei teismui. Teismui Institucija pateikė 2018-12-17 tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad įraÅ¡o negalėjo bÅ«ti, nes registratorius buvo sugedęs ir taisomas, 2018-10-19 buvo sutaisytas, tačiau iki 2018-10-23 nebuvo perduotas M. N., kad įsidėtų į BMW automobilį.

Tačiau pirmojo teismo posėdžio metu (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.08.30 val.) policijos atstovas K. L. nurodė, kad registratorius BMW automobilyje buvo, taip jis nurodė ir trečiojo teismo posėdžio metu. R. M. teigimu, jis ir pats matė registratorių M. N. tarnybiniame automobilyje. Todėl kyla klausimas, kodėl buvo klastojamas policijos raÅ¡ytinis dokumentas. Jeigu vaizdo registratorius 2018-10-19 buvo sutaisytas, o 2018-10-23 buvo BMW automobilyje, vadinasi, tariamo pažeidimo dienÄ â€“ 2018-10-23 – registratorius nebuvo sugedęs ir darė vaizdo įraÅ¡us, kaip teigė pats M.

N. bei pareigÅ«nės K. J. ir S. M., sustabdžius jo vairuojamÄ automobilį ir protokolo suraÅ¡ymo metu. Tačiau Å¡is vaizdo įraÅ¡as, kuris, R. M. teigimu, tiek jį sustabdžius, tiek protokolo suraÅ¡ymo metu pareigÅ«nų buvo įvardijamas kaip įrodymas, vėliau dingo. Apelianto nuomone, jame buvo užfiksuota, kad jis nepadarė jokio pažeidimo, įraÅ¡as buvo nepalankus policijos pareigÅ«nams. Tuo labiau, kad protokolo suraÅ¡ymo metu K. J. vaizdo įraÅ¡o nebuvo mačiusi, tik teigė, kad jis yra ir jam bus pateiktas.

Teismas nevertino, kad policijos pateiktas tarnybinis praneÅ¡imas neatitiko policijos atstovų paaiÅ¡kinimų dėl vaizdo registratoriaus. 4.14. S. M. pirmojo teismo posėdžio metu (teismo posėdžio įraÅ¡o 55 min. 18 sek.) nurodė, kad dėl techninių kliūčių negalėjo įsijungti Å¡vyturėlių ir dėl to negalėjo sustabdyti jo vairuojamo automobilio, tačiau kai po 2 minučių budėtojas nurodė sustabdyti savivaldybės automobilį, kuris pareigÅ«nes pralenkė, per racijÄ pareigÅ«nės atsakė:

„Gerai. Lekiam“ (racijos garso įraÅ¡as). Vadinasi, pareigÅ«nės iki budėtojo nurodymo gavimo net negalvojo vytis jo vairuojamo automobilio, nors buvo pravažiavusios jau kelis kilometrus. PrieÅ¡ingu atveju atsakymas per racijÄ bÅ«tų „mes jau vejamės“ arba bent jau pareigÅ«nės bÅ«tų nurodžiusios apie technines Å¡vyturėlių kliÅ«tis. Å iuo atveju jos tik vykdė budėtojo nurodymÄ , pažeidimo net nematė, jo, R. M. teigimu, ir nebuvo, nes policijos automobilį jis aplenkė nepažeisdamas KET.

Net ir liudytojas M. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo keista, kodėl pareigÅ«nės nestabdė jo automobilio. S. M. savo tarnybiniame praneÅ¡ime nenurodė jokių techninių kliūčių įjungiant Å¡vyturėlius ar kokias kitas priežastis. Versija apie technines kliÅ«tis atsirado tik teismo posėdžio metu. 4.15. S. M. teismui nurodė (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.13 val.), kad tÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavo į vietÄ pasitikrinti kilometrinių stulpelių numeracijos ir tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė 26–27 kilometrus, tačiau K.

J. (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.34.35 val.) paaiÅ¡kino, kad tÄ pačiÄ dienÄ jos niekur nevažiavo, nors dirbo kartu. Å io pareigÅ«nių melo teismas nevertino, prieÅ¡ingai, nutartyje konstatavo, jog pareigÅ«nų duoti parodymai iÅ¡samÅ«s ir sutampa. Taip pat teismas nevertino, kokiu bÅ«du atsirado K. J. raÅ¡ytame protokole kelio 159 km vieta (realiai visi lenkimai, net ir policijos nurodyti, vyko 160 kilometre), nes protokolas buvo raÅ¡omas remiantis S. M. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame buvo nurodyta vieta – 26–27 kilometrai.

Be to, protokole nurodytas pažeidimo laikas – 2018-10-23 d. 14.10 val., nors remiantis GPS navigacijos duomenimis, 160 kelio kilometras buvo pravažiuotas 14.04 val., o 14.10 val. tiek jo vairuotas automobilis „Škoda“, tiek policijos pareigÅ«nų automobiliai stovėjo Tauragės mieste už 4 kilometrų nuo įvykio vietos. 4.16. AntrÄ kartÄ buvo sudaryta galimybė duoti parodymus liudytojai S. M. (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.45.50 val.), nors pastaroji po apklausos buvo posėdžio salėje, ir ji paaiÅ¡kino, kad apie kilometrinių stulpelių žymėjimÄ diskutavo bei konsultavosi su Kelių policijos pareigÅ«nais, kurie daugiau raÅ¡o protokolų.

Taigi nesuprantama, kas nurodė, kuriÄ vietÄ Ä¯raÅ¡yti, kad jam, R. M., bÅ«tų atimtas vairuotojo pažymėjimas. Dėl pareigÅ«nų veiksmų neatitikties teisės aktų reikalavimų 4.17. Pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį, baigęs administracinio nusižengimo tyrimÄ , jį atlikęs pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio nusižengimo protokolÄ . Kaip minėta, protokolo suraÅ¡ymo metu pareigÅ«nė K. J. vaizdo įraÅ¡o nebuvo mačiusi, tik apie jį žinojo. Kaip liudytoja apklausta teisme Å¡i pareigÅ«nė nurodė (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.24.40 val.), kad sustojus M.

N. kažkÄ minėjo apie vaizdo įraÅ¡Ä , ji sakė (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.39.40 val.), kad tÄ pačiÄ dienÄ nerašė protokolo, nes turėjo užduočių. Ji buvo įsitikinusi, kad filmuota medžiaga buvo (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.42.10 val.). Be to, protokolÄ suraÅ¡iusi K. J. nurodė (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.43.57 val.), jog negali netikėti dviejų kolegų pasakojimu apie lenkimÄ . Vadinasi, ji tiki pasakojimu, o ne pati matė. Be to, K. J. nurodė (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.43.57 val.):

„pavaduotojas (M. N.) sakė, kad kirto iÅ¡tisinę linijÄ ir, man atrodo, minėjo Å¡alutinį keliÄ â€œ. 4.18. M. N. tarnybinis praneÅ¡imas, kurio tariamai jo, R. M., pasakyti žodžiai neatitinka faktinių aplinkybių, suraÅ¡ytas 2018-10-31, nors protokolas suraÅ¡ytas 2018-10-24, tuo pažeistas ANK 608 straipsnio 1 dalies reikalavimas. 4.19. Be to, R. M. pažymi, kad prieÅ¡ suraÅ¡ant protokolÄ jis nebuvo supažindintas su procesinėmis teisėmis ir jo niekas neįspėjo apie tai, kad bus daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as.

Tik priimant nutarimÄ jis buvo įspėtas apie vaizdo ir garso įraÅ¡Ä . Be to, jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus. Taip buvo padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai, taip pat sÄ lygoję priimto nutarimo neteisėtumÄ . Nutarties 7 lape teismas pažymi, kad R. M., manydamas, jog Institucijos pareigÅ«nai, tiriantys administracinio nusižengimo bylÄ , yra galbÅ«t Å¡aliÅ¡ki, galėjo pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise ir pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Å¡aliÅ¡kiems policijos pareigÅ«nams ar pačiai Institucijai.

Tačiau, kai minėta, suraÅ¡ant protokolÄ su Å¡ia teise jis nebuvo supažindintas, todėl nuÅ¡alinimo Institucijai nepareiÅ¡kė, nes tokia teisė, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio 4 dalis, 577 straipsnio 2 dalies 5 punktas, jam nebuvo suteikta. 4.20. Be to, R. M. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Tauragės AVPK kaltės 2 metus vyko teisminės bylos, visas 3 bylas jis laimėjo ir jam priteista daugiau kaip 20 000 eurų. Tauragės AVPK kaltę, prieÅ¡ jį policijos pareigÅ«nų, iÅ¡ jų ir S. M. (kaip minėta, ji surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , jo pagrindu buvo suraÅ¡ytas protokolas), atliktus neteisėtus veiksmus įrodė Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir bylas pagal Tauragės AVPK apeliacinius skundus nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Todėl, R. M. teigimu, egzistavo ir egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių Tauragės AVPK gali jam bet kokiais bÅ«dais kenkti. Pažymėtina, kad didžiausia suma (apie 20 000 eurų) jam buvo iÅ¡mokėta M. N. jau dirbant Tauragės AVPK virÅ¡ininko pavaduotoju, o teisme pastarasis paaiÅ¡kino, kad apie minėtÄ situacijÄ nieko nežino. Todėl neaiÅ¡ku, kaip gali teismas tikėti tokiu abejotinos reputacijos asmeniu (apie M. N. moralę ir jo veiklÄ galima rasti ir laikraščiuose (http://meslaisvi.lt/2013/02/20/pagegiu-operatvvines-veiklos-skvriaus-vadovas-pasieniete-sokdino-del-apmaudaus-nesusipratimo/); kitas epizodas TelÅ¡iuose – lenkdamas per sankryÅ¾Ä sužeidžia jaunÄ merginÄ ir dėl to teisės vairuoti nepraranda (http://www.kalvotoji.lt/2015/10/23/kas-svarbiau-policijos-munduras-ar-tiesa/). 4.21.

Kalbant apie policijos (ne)Å¡aliÅ¡kumÄ kaip analogijÄ galima nurodyti teismų praktikÄ , kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas, arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. 4.22.

Taigi apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumu. RealÅ«s faktai – teismų sprendimai – buvo ir jie teismui yra pateikti. Taip pat teismui buvo paaiÅ¡kinta, kad pareigÅ«nė S. M., suraÅ¡iusi tarnybinį praneÅ¡imÄ , yra ta pati pareigÅ«nė, dėl kurios 2016 m. atlikto neteisingo tyrimo kilo kitos 3 administracinės bylos ir jam, R. M., neteisėtai buvo paskirta nuobauda ir jis neteisėtai buvo atleistas iÅ¡ Tauragės AVPK Migracijos skyriaus virÅ¡ininko pareigų, neteisėtai negavo pareigÅ«no pensijos.

S. M. dėl savo veiksmų nebuvo nubausta, iÅ¡ jos nereikalauta atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . 4.23. Apklausiama teisme S. M. (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.07.10 val.) patvirtino, kad atliko tarnybinį tyrimÄ dėl nuobaudos jam skyrimo ir pateikė siÅ«lymus skirti griežtÄ papeikimÄ . To paties tarnybinio patikrinimo pagrindu jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų, nesuteikiant leidimo dirbti su slapta informacija, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimais nuobauda panaikinta, o S. M. suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada pripažinta neteisėta.

Vėliau teismų sprendimais buvo pripažintas neteisėtu jo atleidimas iš darbo. Visi šie veiksmai ir teisminiai nagrinėjimai buvo atlikti S. M. atlikto patikrinimo ir jos siūlymų pagrindu. Jos veiksmais buvo padaryta didžiulė žala valstybei ir Tauragės AVPK, o dabar, R. M. įsitikinimu, vyksta akivaizdus jo persekiojimas ir noras kuo griežčiau jį nubausti (teikiant melagingus parodymus). Tai yra akivaizdus Tauragės AVPK pareigūnų šališkumas. Tuo labiau, kad M. N. atstovauja Tauragės AVPK vadovybei ir didžiausia pinigų suma (apie 20 000 eurų) jam, R.

M., buvo iÅ¡mokėta R. N. einant Tauragės AVPK virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas. 4.24. Pažymėtina ir tai, kad vaizdo ir garso įraÅ¡ai, suraÅ¡ant protokolÄ , padaryti neteisėtais bÅ«dais, negali bÅ«ti naudojami kaip įrodymai (pvz., prieÅ¡ suraÅ¡ant nutarimÄ 2018-11-08 pareigÅ«nas A. P. įspėjo, kad bus daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as). Be to, R. M. pažymi, kad jam nežinant, jog protokolo suraÅ¡ymo metu įraÅ¡inėjama, jo užduoti klausimai bendraujant su buvusiomis kolegėmis buvo visiÅ¡kai natÅ«ralÅ«s. Kyla klausimas, kam reikalingas paaiÅ¡kinimas protokole, jeigu remiamasi garso įraÅ¡u. 4.25.

Klausimas „Ar aÅ¡ lenkiau per sankryÅ¾Ä ?“ yra visiÅ¡kai normalus, nes jis nematė ten jokios sankryžos, kaip ir klausimas „Ar ANK 417 str. neiÅ¡eina?“ labai natÅ«ralus, kol jis pakartotinai neapžiÅ«rėjo lenkimo vietos (nuvažiavo po protokolo suraÅ¡ymo ir nufilmavo tÄ vietovę) ir įsitikino, kad pažeidimo nepadarė, nes toje vietoje, kur buvo baigtas lenkimo manevras, prasideda dviguba (iÅ¡tisinė su punktyrine (KET 3 priedo 1.10 p.) linija, kuriÄ iÅ¡ punktyrinės pusės kirsti galima bet kokiu atveju, o ANK 417 straipsnis susijęs tik su iÅ¡tisinės linijos pažeidimu.

Dėl Å¡ios priežasties jis suabejojo, ar negalėjo pažeisti ANK 417 straipsnio, nors KET 3 priedo 1.1 p. apraÅ¡yta iÅ¡tisinė linija prasideda dar už lenkimo vietos pravažiavus 100–150 m. Trečiojo teismo posėdžio metu jis atsinešė kompiuterį ir per „Ecofleet“ sistemÄ pademonstravo savo važiavimo taÅ¡kus ir vietas, kur aiÅ¡kiai matosi, kad 1 „Škodos“ taÅ¡ke, pažymėtame tiesiai ant kelio asfalto (pažymėta schemoje) dar prieÅ¡ tiltukÄ , kur jis lenkė BMW automobilį, jo automobilis yra kairėje kelio pusėje, t. y. toje vietoje vyko lenkimas. 2 ir 3 „Škodos“ taÅ¡kai (pažymėti schemose) už tiltuko iki jam inkriminuojamos sankryžos rodo, kad jo automobilis yra kelio deÅ¡inėje pusėje ir jokio lenkimo neatlieka, o policijos „Mitsubishi“ automobilis jau 2 „Škodos“ taÅ¡ke yra apie 20 m atsilikęs nuo „Škodos“ ir tas taÅ¡kas yra tik prasidėjus KET 3 priedo 1.10 linijai.

Pažymėtina, kad pareigÅ«nė S. M., liudydama pirmojo posėdžio metu (teismo posėdžio įraÅ¡o 50 min. 47 sek.), nurodė, kad tiltelis buvo prieÅ¡ pradedant lenkimÄ , tai reiÅ¡kia, kad iki sankryžos, kurioje tariamai jis lenkė, buvo likę apie 500 m, tai tokiu atveju automobiliai pusę kilometro turėjo važiuoti vienas greta kito, o realiai aplenkti automobilį užtenka nuo 50 iki 100 m. Taip pat Å¡i liudytoja teismo posėdžio metu peržiÅ«rint jo filmuotÄ medžiagÄ ir bandant susiorientuoti situacijoje, kur vyko lenkimas (teismo posėdžio įraÅ¡o 53 min. 10 sek.), pasakė, kad esant KET 3 priedo 1.10 linijai iÅ¡ punktyrinės pusės grįžti negalima, bei parodo į teismo posėdžio metu ekrane rodomÄ linijÄ .

Tada jis replikuoja, kad Å¡i pasiskaitytų KET. Vadinasi, liudytoja, neteisingai suprasdama kelių ženklinimÄ , klaidingai galvojo apie pažeidimÄ . R. M. teigimu, jo tariamas pažeidimas net nebuvo užregistruotas tÄ pačiÄ dienÄ policijos duomenų bazėse (PRIR ir ROIK) (nors tai privaloma), tai buvo padaryta tik kitÄ dienÄ , todėl nesuprantama, kodėl registracija buvo perkelta į kitÄ dienÄ . 4.26. PRIR duomenų bazėje pažeidimas taip pat nebuvo užregistruotas, kaip tai numato Patrulių veiklos instrukcijos 28 punktas, nes nebuvo per racijÄ informuota apie pažeidimo esmę. 2018-10-23 nėra jokių įrašų duomenų bazėse (PRIR, ROIK) apie pažeidimÄ .

Ä®raÅ¡as ROIK atsirado tik kitÄ dienÄ â€“ 2018-10-24, jau suraÅ¡ius protokolÄ . 4.27. Vadovaujantis 2011-07-19 Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Ä®sakymas), automobilį sustabdžiusios pareigÅ«nės privalėjo atlikti tokius Ä®sakyme nurodytus veiksmus: – sustabdęs ar prieÅ¡ prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryÅ¡io priemone privalo praneÅ¡ti budėtojui tikrinimo vietÄ , transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį (Ä®sakymo 28 punktas);

– jeigu įvykio metu buvo padarytas teisės pažeidimas, – asmens (-ų), įtariamo (-ų) jį padarius, požymius, pasitraukimo kryptį. Visa ši informacija surašoma į tarnybinę knygelę ir informacija perduodama budėtojui, o toliau policijos patrulis privalo veikti pagal budėtojo nurodymus (Įsakymo 42.4. punktas), taigi policijos patruliui dirbant su PPV moduliu ši informacija, pasinaudojant PPV funkcionalumu, užregistruojama PRĮR ir toliau policijos patrulis privalo veikti pagal budėtojo nurodymus;

– iÅ¡ įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia Å¡iuos dokumentus arba vienÄ iÅ¡ jų: iÅ¡samų tarnybinį praneÅ¡imÄ (su įteikto Å¡aukimo Å¡aknele), administracinio teisės pažeidimo protokolÄ su medžiaga, pareiÅ¡kimÄ , informacijos blankÄ . Tarnybinis praneÅ¡imas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas iÅ¡samiai, aiÅ¡kiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi bÅ«ti pagal galimybes patikrinta (Ä®sakymo 49. punktas). Patruliui dirbant su PPV moduliu, informacija iÅ¡ įvykio vietos, tarnybinis praneÅ¡imas, pareiÅ¡kimas budėtojui pateikiami naudojantis PPV modulio funkcionalumu. 4.28.

Apeliaciniame skunde R. M. taip pat teigia, kad skundžiamÄ nutartį priėmusi teisėja buvo palanki Institucijos atstovui bei liudytojams – policijos pareigÅ«nams. 4.29. Nesuprantamas teisėjos menamas klausimas K. J. apie laikÄ (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.31.20 val.): „Protokole ir tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas 14 val. 10 min.( realiai tame ruože automobiliai buvo 14 val. 4 min.), ar galėtų bÅ«ti klaida?“, analogiÅ¡kas klausimas S. M. (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.15 val.) „Ar laikas tikslus, ar yra paklaida?“, nes policijos atstovas sutiko su įraÅ¡ais protokole ir apie klaidas net neužsiminė, nors administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi Institucija, o ne teismas. 4.30.

Liudytojai K. J. jam, R. M., uždavus klausimÄ , kodėl iÅ¡ karto nestabdė tariamai pažeidimÄ padariusio automobilio (tai privalo daryti nedelsiant) (teismo posėdžio įraÅ¡o 1.38 val.) teisėja atsako už liudytojÄ , jog ji jau pasakė, kad negalėjo įsijungti Å¡vyturėlių, dėl to nestabdė. Tuo tarpu tarnybiniame praneÅ¡ime apie pažeidimÄ nėra nurodyta apie tai, kad nepavyko įsijungti Å¡vyturėlių. 4.31. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas visiÅ¡kai nepaÅ¡alino anksčiau iÅ¡dėstytų prieÅ¡taravimų.

LVAT formuojamoje teismų praktikoje teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N575-644/2012). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu. 4.32.

Pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ . Pagal ANK 567 straipsnį įgaliotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo tinkamai iÅ¡tirtos ir įvertintos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, kadangi byloje yra prieÅ¡taringų duomenų, o teismas pagal iÅ¡gales nesiėmė priemonių tiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, neiÅ¡naudojo visų galimybių surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, bet rėmėsi abejotinais, Å¡aliÅ¡kais, prieÅ¡taringais faktiniais duomenimis. 4.33.

Apelianto R. M. nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir sudėties, dėl to administracinė teisena jam turi bÅ«ti nutraukta. 4.34. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. ir jo atstovas advokatas V. Skladaitis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Institucijos atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, kirsdamas iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrÄ atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“, ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 5, 8, 140.1 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

R. M. teigimu, lenkimo manevrÄ jis atliko, t. y. leisdamasis nuo kalno aplenkė BMW automobilį, grįžo į savo kelio juostÄ , ir pervažiavęs tiltukÄ aplenkė „Mitsubishi Sport Pajero“ automobilį, nepažeisdamas KET, lenkimo metu nei iÅ¡tisinės ženklinimo linijos, nei sankryžos nebuvo, todėl, apelianto teigimu, jo veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

7. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu.

Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

8. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai:

a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus;

b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti;

c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse;

d) pavojingÄ situacijÄ sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas;

e) tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlęs įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. R. M. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas ir nuobauda paskirta už vienÄ iÅ¡ ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimÄ vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.

9. Nagrinėjamoje byloje A. M. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas ir jo pagrindu Institucijos 2018-11-08 nutarimu jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį lenkė kitas transporto priemones važiuojančias ta pačia kryptimi, kirsdamas iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrÄ atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 8, 140.1 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad R. M. pagrįstai Institucijos 2018-11-08 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, rėmėsi policijos pareigÅ«nų, kurie užfiksavo (tiesiogiai matė) nusižengimÄ , parodymais bei jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotais duomenimis, pažymėdamas, kad pareigÅ«nų parodymai nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutampa, pareigÅ«nų suinteresuotumas nepagrįstai apkaltinti R. M. byloje nenustatytas, taigi teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti.

Tuo tarpu R. M. pozicija dėl jam inkriminuoto nusižengimo, teismo vertinimu, nebuvo nuosekli, todėl teismas jÄ atmetė kaip pasirinktÄ gynybos versijÄ , siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, pažymėdamas, kad pats R. M. savo paaiÅ¡kinime administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad jeigu pažeidė KET, tai dėl to gailisi.

10. R. M., nesutikdamas su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde Institucijos ir teismo priimtus procesinius sprendimus ginčija ir praÅ¡ymÄ nutraukti jam administracinio nusižengimo teisenÄ iÅ¡ esmės grindžia dviem aspektais:

1) netinkamu faktinių aplinkybių dėl lenkimo transporto priemonių per iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ bei sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“, nustatymu ir byloje surinktų įrodymų vertinimu sprendžiant dėl padaryto administracinio nusižengimo sudėties;

2) Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , Å¡aliÅ¡kumu. Pasak apelianto, byloje jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iÅ¡skyrus suinteresuotų policijos pareigÅ«nų teisme duotų parodymus ir jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose bei administracinio nusižengimo protokole užfiksuotus duomenis, kurie, R. M. teigimu, yra melagingi ir prieÅ¡taringi bei pateikti siekiant jį nepagrįstai apkaltinti ir tokiu bÅ«du su juo susidoroti (siekiant kuo griežčiau jį nubausti) dėl policijos įstaigos prieÅ¡ jį pralaimėtų bylų dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo policijos įstaigoje ir kt., nėra.

11. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta iÅ¡vada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, nepaÅ¡alino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais.

12. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundÄ laikė, kad R. M. kaltė įrodyta policijos pareigÅ«nų S. M., K. J. ir A. N. parodymais bei jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir R. M. suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis, pažymėdamas, kad policijos pareigÅ«nų parodymai nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutampa, todėl teismas neturi pagrindo jais nesiremti, tuo tarpu R. M. versijÄ , kad nėra įrodyti jo tyčiniai veiksmai padarant jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, teismas vertino kaip jo gynybos pozicijÄ ir siekimÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už šį teisės pažeidimÄ .

13. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos duomenų vertinimu, apygardos teismas pažymi, kad policijos pareigūnų S. M., K. J. ir A. N. teisme duoti parodymai ir jų tarnybiniuose pranešimuose (Tauragės AVPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. 2018-10-24 tarnybinis pranešimas; Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo M. N. 2018-10-31 tarnybinis pranešimas) bei Tauragės AVPK Veiklos skyriaus tyrėjos K. J. 2018-10-24 R. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuoti duomenys, priešingai nei konstatavo Tauragės apylinkės teismas, negali būti vertinami kaip pakankamai patikimi ir paneigiantys R.

M. parodymus, kad jis policijos pareigÅ«nų automobilius aplenkė nepažeisdamas KET reikalavimų, bei patvirtinantys jo kaltę padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, visų pirma dėl to, kad jie, prieÅ¡ingai, nei konstatavo apylinkės teismas, nėra nuoseklÅ«s, antra, jų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, trečia, apeliantas R. M. pagrįstai kelia abejones dėl galimo policijos pareigÅ«nų suinteresuotumo.

14. Nors kaip liudytojos teisme apklaustos policijos pareigÅ«nės S. M. ir K. J. nurodė, kad jos tiesiogiai matė, kaip R. M. (kaip vėliau nustatė) lenkė jų tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais bei joms iÅ¡ paskos važiavusį taip pat policijos tarnybinį automobilį „BMW“, kurį vairavo A. N., kirsdamas iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrÄ atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“, tačiau, kaip matyti, Å¡ios pareigÅ«nės, kaip pačios nurodė, vairuotojo, kuris, jų teigimu, lenkdamas pažeidė KET reikalavimus, nestabdė, tai padarė tik gavusios iÅ¡ budėtojo nurodymÄ sustabdyti „Škoda Superb“ automobilį.

Nors S. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pažeidėjo vairuojamo automobilio iÅ¡ karto nesustabdė, nes dėl techninių kliūčių negalėjo įsijungti Å¡vyturėlių, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto policijos garso įraÅ¡o, budėtojui nurodžius sustabdyti savivaldybės automobilį, pralenkusį jų vairuojamÄ policijos tarnybinį automobilį, per racijÄ pareigÅ«nė atsakė: „Gerai. Lekiam“ (b. l. 62). Apie tai, kad sustabdyti pažeidėjo iÅ¡ karto nepavyko dėl techninių kliūčių, nes neįsijungė Å¡vyturėliai, pareigÅ«nės budėtojui nepranešė.

Apie tai nenurodyta ir policijos pareigÅ«nės S. M. 2018-10-24 tarnybiniame praneÅ¡ime. TokiÄ versijÄ policijos pareigÅ«nės S. M. ir K. J. iÅ¡kėlė tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Pažymėtina ir tai, kad praneÅ¡dama apie sustabdytÄ automobilį, S. M. sustabdymo priežasties nepasakė, tik nurodė automobilio valstybinį numerį. Be to, S. M. apklausiama teisme nurodė: „Važiuojant į įkalnę, pastebėjau pradedantį lenkti automobilį, ir lenkimas buvo kalno virÅ¡uje“ (b. l. 125), tuo tarpu R.

N. nurodė, kad: „LenkimÄ jis pabaigė jau pakilus į tÄ Ä¯kalnę.“ (b. l. 141). Be to, liudytoja S. M. nurodė, kad R. M. baigė lenkimÄ ties sankryža, tuo tarpu R. N. teigė, kad R. M. lenkė net per kelias sankryžas. Nesutampa policijos pareigÅ«nų parodymai ir dėl vaizdo registratoriaus. R. N. nurodė, kad vaizdo registratorius jo vairuojamame BMW automobilyje buvo, bet buvo iÅ¡imta kortelė ir neveikė (b. l. 140 antra pusė), tuo tarpu jo kolegė S. M. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė:

„AÅ¡ nemačiau vaizdo registratoriaus BMW automobilyje“ (b. l. 126). Be to, R. N. parodymai apie tai, kad vaizdo registratorius BMW automobilyje buvo, prieÅ¡tarauja objektyviam įrodymui byloje – Tauragės AVPK Informatikos ir ryÅ¡ių poskyrio vedėjo G. B. 2018 m. gruodžio mėnesio tarnybiniam praneÅ¡imui „Dėl vaizdo registratoriaus“ Nr. 85-PR2, kuriame nurodyta, kad 2018-10-15 M. N. kreipėsi dėl galimybės iÅ¡duoti naujÄ vaizdo registratorių automobiliui BMW E65, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes turėto vaizdo registratoriaus veikimas strigo.

Vaizdo registratorius dėl gedimo buvo perduotas į Informatikos ir ryÅ¡ių poskyrį ir 2018-10-19 jis buvo sutvarkytas, tačiau iki 2018-10-23 M. N. nebuvo perduotas, todėl automobilyje nebuvo galimybės daryti vaizdo įraÅ¡us (b. l. 50). Pažymėtina ir tai, apklausiama teisme liudytoja S. M. nurodė, kad: „R. M. prašė susipažinti su vaizdo medžiaga. Mes tuo metu vaizdo įraÅ¡o neturėjome, buvo pasakyta, kad raÅ¡ykite praÅ¡ymÄ . MÅ«sų automobilyje vaizdo įraÅ¡as nebuvo daromas, dėl vaizdo įraÅ¡o BMW automobilyje nebuvome tikros, kad jis yra“ (b. l. 125 antra pusė, b. l. 126), tačiau kartu teigė:

„Pažeidėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad gali susipažinti su medžiaga, bet po to paaiÅ¡kėjo, kad to vaizdo įraÅ¡o nėra.“ <...> Medžiaga susipažinimui yra pateikiama po protokolo suraÅ¡ymo, dėl tos priežasties mes neieÅ¡kojome to vaizdo įraÅ¡o pareiÅ¡kėjui papraÅ¡ius“ (b. l. 126). IÅ¡ pacituotų pareigÅ«nės S. M. parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ji buvo įsitikinusi, kad vaizdo įraÅ¡as buvo daromas (pati nurodė R. M., kad galės susipažinti su vaizdo įraÅ¡u, tačiau vėliau ji sužinojo, kad vaizdo įraÅ¡o nėra).

Tai matyti ir iÅ¡ byloje esančio protokolo suraÅ¡ymo vaizdo ir garso įraÅ¡o (b. l. 131), kuriame užfiksuota, kad į R. M. klausimÄ â€žJÅ«s žiÅ«rėjote tÄ medžiagÄ ?“, protokolÄ kompiuteriu raÅ¡anti pareigÅ«nė atsako: „NežiÅ«rėjau“ (įraÅ¡o 05:46 min.) (pažymėtina, jog iki to jokie dokumentai dėl tiriamo įvykio nebuvo raÅ¡omi). Liudytoja K. J. apklausiama teisme taip pat nurodė, kad buvo įsitikinusi, jog yra vaizdo įraÅ¡as BMW automobilyje ir dėl to pasakė R.

M., kad jis yra. Taip apklausiamas teisme nurodė ir R. M., pažymėdamas, kad prie jo priėjusi policijos pareigÅ«nė pasakė: „mes turime viskÄ Ä¯rašę“ (b. l. 109). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti R. M. parodymais, kad jį sustabdę policijos pareigÅ«nai pasakė, jog yra vaizdo įraÅ¡as.

15. Liko nepaÅ¡alintos abejonės, kodėl nebuvo (ir ar tikrai nebuvo) kortelės policijos pareigÅ«nių S. M. ir K. J. tarnybiniame automobilyje esančiame vaizdo registratoriuje ir dėl to, kaip nurodė pareigÅ«nė K. J., vaizdo įraÅ¡as nebuvo daromas. Nesutampa ir liudytojų S. M. ir K. J. parodymai dėl įvykio vietos, tai yra kuriame kilometre užfiksuotas pažeidimas: teismui S. M. paklausus, kaip ji nustatė įvykio vietos kilometro duomenis, pastaroji nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavo į vietÄ pasitikrinti kilometrinių stulpelių numeracijos ir tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė 26–27 kilometrus; tuo tarpu kartu su S. M. patruliavusi K.

J. teigė, jog tÄ pačiÄ dienÄ jos niekur nevažiavo, o kilometro duomenis pateikė pasitarusios su policijos pareigÅ«nais, kurie raÅ¡o daugiau protokolų. Aptartų duomenų kontekste laikyti patikimais policijos pareigÅ«nų parodymus, kurie, kaip matyti, prieÅ¡ingai, nei konstatavo apylinkės teismas, nėra nuoseklÅ«s ir tarpusavyje nesutampa, ir kurių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, ir jais grįsti R. M. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusižengimÄ , numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, negalima.

16. Pažymėtina ir tai, kad Institucija nepaneigė R. M. apylinkės teismui ir pakartotinai apygardos teismui pateiktų navigacinės sistemos duomenų dėl jo automobilio padėties konkrečiame kelio ruože lenkiant policijos pareigÅ«nų tarnybinius automobilius, kuriuose užfiksuoti R. M. ir policijos pareigÅ«nų tarnybinių automobilių buvimo taÅ¡kai. Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad lenkimo sankryžoje nebuvo. Policijos atstovės J. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡keltos abejonės dėl Å¡ių duomenų patikimumo dėl galimų paklaidų savaime tokios iÅ¡vados nepaneigia, nes Institucija nepateikė jokių duomenų, paneigiančių R. M. pateiktus skaičiavimus pagal navigacinės sistemos duomenis.

17. Apelianto teigimu, suvedus Tauragės AVPK bei Tauragės rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis iÅ¡ GPS navigacijos sistemos „Ecofleet“ (gautas koordinates) ir sulyginus policijos automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. M. vairuojamo automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietas ties sankryža, kurioje jis tariamai lenkė matyti, kad jo vairuotas automobilis „Škoda“ per sankryÅ¾Ä pravažiavo 14.04.41 val., o žymėtas policijos automobilis „Mitsubishi“ – 14.04.43 val., ir važiavo atsilikęs nuo jo vairuojamo automobilio „Škoda“ apie 40 m.

Taigi, pagal šiuos byloje R. M. pateiktus navigacinės sistemos duomenis, jam inkriminuojamo nusižengimo – lenkimo sankryžoje – nebuvo, o tai paneigiančių duomenų Institucijos atstovai nepateikė. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad apie 350 m iki sankryžos R. M. vairuojamas automobilis „Škoda“ 14.04.24. val. jau buvo aplenkęs automobilį „Mitsubishi“ ir važiavo apie 20 m priekyje.

18. Dėl pateiktų į bylÄ schemų (b. l. 134–137) R. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog analizuojant taÅ¡kus Streetview režimu, taÅ¡kas Nr. 1 neprivažiavus iki tiltelio apie 100 m (sankryža, kurioje R. M. tariamai lenkė yra už 600 m) buvo pažymėtas tiesiai ant asfalto, ir jis buvo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje, t. y. kairėje kelio pusėje. Taigi tuo metu buvo lenkiamas BMW automobilis. Pateikti ir 2 bei 3 „Škodos“ buvimo taÅ¡kai, kurie yra iki minimos sankryžos.

Šie taškai ant asfalto buvo pažymėti kelio dešinėje pusėje. Tai rodo, jog inkriminuojamo lenkimo momentu R. M. vairuojamas automobilis važiavo dešine eismo juosta, taigi lenkti policijos automobilių negalėjo. Šie duomenys, pareiškėjo teigimu, paneigia kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymus, kad R. M. vienu metu aplenkė abu policijos automobilius apie 400 m atstumu važiuodamas priešpriešine eismo juosta. Be to, apelianto teigimu, lenkimas vyko kelio Ryga–Kaliningradas 160 kilometre, o ne 159 kilometre.

Automobilį BMW jis lenkė kelio 159,75 kilometre, automobilį „Mitsubishi“ – 159,5 kilometre, o sankryža yra 159,06 kilometre. Schemoje sužymėti kilometrai iš oficialaus Kelių direkcijos puslapio „eismoinfo.lt“, kur minima sankryža nurodyta 160 kilometre. Apeliantas taip pat paaiškino, kad pateiktose schemose GPS navigacijos taškai sužymėti Google maps žemėlapyje suvedus oficialius navigacijos taškų koordinačių duomenis, gautus iš policijos (apie „Mitsubishi“ ir „BMW“ automobilius) ir Tauragės rajono savivaldybės (apie „Škoda“ automobilį), po to suvesti duomenys iš žemėlapio atspausdinti ant lapo.

Teismui papildomai buvo pateikti visi penki ginčijamo ruožo „Škodos“ automobilio navigacijos taškai, sudėlioti pačios „Ecofleet“ sistemos, ir atskirai kiekvienas, atspausdintas tiesiogiai iš sistemos, kad būtų matomi žemėlapyje.

19. Nors bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu Institucijos atstovas K. L. dėl GPS duomenų schemų paaiškino, kad jeigu viskas teisingai suvesta, tai viskas gerai, ir kad duomenis patikrins, tačiau dėl šių GPS duomenų Institucija jokios pozicijos nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. pozicijos nepaneigė.

20. Tauragės apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje akcentuodamas aplinkybes, kad R. M. suabejojo savo paaiÅ¡kinimu dėl lenkimo, nurodydamas: „aÅ¡ gal tiksliai nepamenu“, „aÅ¡ lenkiau per sankryÅ¾Ä ?“, „jei pažeidžiau kelių eismo taisykles, tai gailiuosi“, „ANK 417 str. neiÅ¡eina?“, kad jis nebuvo kategoriÅ¡kas, jog administracinio nusižengimo nepadarė bei neakcentavo, kad lenkimo manevrÄ atliko iki sankryžos, pažymėtos kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“, pageidavo peržiÅ«rėti vaizdo registratoriumi fiksuotÄ medžiagÄ , nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui, nors administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ .

Kita vertus, pareigÅ«nams R. M. nurodžius, kad nusižengimÄ užfiksavo vaizdo įraÅ¡u, pastarasis pareigÅ«nų galėjo bÅ«ti suklaidintas ir dėl to suabejoti dėl galimo KET pažeidimo padarymo lenkimo metu, tačiau pažymėtina, jog tuo pačiu metu jis patvirtino, kad važiuojančius ta pačia kryptimi automobilius lenkė per punktyrinę linijÄ ir buvo įsitikinęs, jog teisingai lenkia (tokie R. M. parodymai užfiksuoti minėtame administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo vaizdo ir garso įraÅ¡e, kai R.

M., be kita ko, nurodė: „Lenkiau per punktyrinę linijÄ , ten nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų <...> aÅ¡ buvau įsitikinęs, kad aÅ¡ teisingai lenkiu.“ (įraÅ¡o 04:00–04:20 min.); „aÅ¡ lenkiau teisingai“ (įraÅ¡o 05:50 min.) (b. l. 131).

21. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbÅ«t galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai Institucijai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje neįrodyta, kad R. M., vairuodamas automobilį lenkė kitas transporto priemones (policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį Mitsubishi Sport Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ skiriamaisiais ženklais, ir paskui jį važiavusį nežymėtÄ policijos tarnybinį automobilį BMW 730) važiuojančias ta pačia kryptimi, kirsdamas iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrÄ atliko sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“ ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 8, 140.1 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

22. R. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo įrodinėjamas išimtinai policijos pareigūnų parodymais ir nebuvo fiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis. Byloje taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnai, kurių parodymais ir surašytais dokumentais buvo įrodinėjama R. M. kaltė, eina atsakingas pareigas Tauragės AVPK – institucijoje, kurioje anksčiau dirbo ir R. M.. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tarp R. M. ir Tauragės AVPK buvo kilęs konfliktas dėl apelianto atleidimo iš darbo, vykę šiuo klausimu teisminiai ginčai buvo išspręsti R.

M. naudai, institucijos veiksmai atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ darbo buvo pripažinti neteisėtais, iÅ¡ institucijos buvo priteista ženkli kompensacija pareiÅ¡kėjui. Tuo bÅ«du lieka nepaneigta apelianto versija, jog Tauragės AVPK pareigÅ«nai galėjo bÅ«ti suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti, kerÅ¡taudami už pralaimėtÄ teisminį procesÄ , institucijos dėl to patirtus nuostolius ir atskleistus pareigÅ«nų darbo trÅ«kumus. IÅ¡ to seka, jog tiek liudytojų policijos pareigÅ«nų Å¡ioje byloje duoti parodymai, tiek ir institucijos surinkta kita bylos medžiaga turi bÅ«ti vertinama itin kruopščiai ir pamatuotai ir jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina objektyvÅ«s ir neginčytini bylos duomenys.

23. Kaip matyti, R. M. pateikus techninėmis priemonėmis gautus duomenis – iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ navigacinių sistemų, kuriuose užfiksuoti įvykyje dalyvavusių automobilių buvimo taÅ¡kai aktualiais byloje laiko momentais, patvirtinantys apelianto versijÄ apie vykdytų lenkimų eigÄ , institucija Å¡ių duomenų tikrumo ir autentiÅ¡kumo nepaneigė. Institucijos atstovų paaiÅ¡kinimai, neva apelianto pateikti duomenys gali bÅ«ti netikslÅ«s dėl galimų navigacinės sistemos paklaidų, yra iÅ¡imtinai deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis apie galimus tokių paklaidų, jeigu jos apskritai egzistuoja, dydžius. IÅ¡ to seka, kad jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta institucijos surinkta medžiaga, paremta, kaip jau aptarta, nenuosekliais ir prieÅ¡taringais galimai suinteresuotų bylos baigtimi policijos pareigÅ«nų parodymais, nepaneigia apelianto versijos, jog jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.

24. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje iÅ¡naudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, R. M. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2018-11-08 nutarimas, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir nubaustas 200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis, kuria pakeistas Institucijos 2018-11-08 nutarimas, sutrumpinant administracinio pioveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 3 mėnesių, naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena R.

M. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019-03-18 nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Tauragės AVPK KPS, Institucija) 2018-11-08 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4224-2018 ir administracinio nusižengimo teisenÄ R. M. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti. Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pauliukėnas