e82cef13-d4b2-4931-add1-c8ba04422503 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?e2-3776-1008/2021Civilinė byla Nr. e2-4393-1081/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01829-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1; 3.1.7.6 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 20 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Kristina Vorienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai JuÅ¡kuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teismas nustatė: ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 774,28 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 21 d. Vokietijoje dėl D. V., vairavusio transporto priemonę Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

Eismo įvykio dienÄ atsakovas buvo minėtos transporto priemonės savininkas, tai yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDÄ®).

Lietuva ir kitos Europos SÄ jungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu, kad eismo įvykio valstybės (Å¡iuo atveju – Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras, bÅ«damas iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, bÅ«tų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytÄ Å¾alÄ pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas.

Tuo tarpu transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (Å¡iuo atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 1548,56 Eur sumai, o ieÅ¡kovas vadovaudamasis TPVCAPDÄ® sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ 1548,56 Eur sumÄ .

Prie vilkiko prikabintos priekabos draudikas atlygino ieÅ¡kovui pusę jo sumokėtos sumos – 774,28 Eur. IeÅ¡kovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , iÅ¡ atsakovės įgijo teisę reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ , tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad eismo įvykis užfiksuotas 2019 m. gegužės 21 d.

Diuseldorfo policijos praneÅ¡ime apie eismo įvykį, kuriame nurodyta, eismo įvykio aplinkybės, padaryta žala ir eismo įvykį sukėlęs asmuo, tačiau prie ieÅ¡kinio nėra pridėti duomenys (fotonuotraukos) su apgadinta transporto priemone, kuri bÅ«tų užfiksuota prie sugadinto užtvaro. Nurodo, kad 2020 m. vasario 10 d. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ atlyginti 1548,56 Eur žalÄ , kuri buvo padaryta eismo įvykio metu apgadinus užtvarÄ . Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad patirta žala, kuriÄ rekomenduojama atlyginti yra 1032,20 Eur, o visuose pateiktuose reikalavimuose nurodoma 1290,25 Eur suma, kurios skirtumas nurodomas kaip remonto iÅ¡laidos.

Padaryta žala sudaro mažesnę sumÄ nei Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas nesigilindamas į jam teikiamus dokumentus ir juose esančius neatitikimus, duomenų trÅ«kumus, iÅ¡kart atlygino žalÄ Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, net nesuteikdamas atsakovei galimybės teikti prieÅ¡taravimų dėl žalos dydžio ir atlyginimo. Atsakovė mano, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl 774,28 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas ir pažeidžiantis teisingumo principÄ , kadangi reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė, tokiais veiksmais bandoma praturtėti atsakovės sÄ skaita.

Be to, ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose nėra užfiksuota atsakovės transporto priemonė eismo įvykio vietoje. IeÅ¡kovas pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019 m. birželio 21 d. įvykio dienos praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie žalÄ . NežiÅ«rint į tai, atsakovei buvo sudarytos visos sÄ lygos dalyvauti Vokietijoje vykusiame 2019 m. birželio 21 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau ji neteikė savalaikių paaiÅ¡kinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovui ir Vokietijos nacionaliniam draudiku biurui, todėl Å¡iuo atveju atsakovės prieÅ¡taravimai negali bÅ«ti vertinami regresinio reikalavimo byloje.

IeÅ¡kovas pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindÄ pagrindžiančius įrodymus, kurie pakankami pagrįsti reikalavimÄ Vokietijoje, tuo tarpu, atsakovė apsiribojo vien tik abstrakčiomis bei nepagrįstomis abejonėmis. Atsakovė taip pat pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad su ieÅ¡kovo teiginiais nesutinka, kadangi ieÅ¡kovas tik deklaratyviais teiginiais grindžia savo pozicijÄ , kad atsakovė pasyviai dalyvavo žalos administravime, neteikė savalaikių paaiÅ¡kinimų dėl eismo įvykio aplinkybių.

Be kita ko, duomenų, kad Vokietijoje vyko teismo procesas byloje nėra, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad objektyviai atsakovė net ir negalėjo reikÅ¡ti jokių pastebėjimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi ieÅ¡kovas po 2020 m. balandžio 14 d. gauto raginimo iÅ¡ Vokietijos biuro, 2020 m. balandžio 15 d. į Vokietijos biuro sÄ skaitÄ pervedė reikalaujamÄ sumÄ . Mano, kad buvo sÄ moningai nesudaromos galimybės ir greitai priimami sprendimai dėl žalos dydžio tik tam, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl tikrųjų žalos dydžių, todėl atsakovės pateikti prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti vertinami regresinio ieÅ¡kinio byloje.

IeÅ¡kovas nepagrįstai remiasi Vokietijos nacionalinio draudikų biuro iÅ¡imtine teise spręsti dėl žalos dydžio ir regresinio ieÅ¡kinio pateikimo metu, nes Å¡i teisė vadovaujantis vidaus nuostatais taikoma tik tarp valstybių draudikų biurų. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas regresinį ieÅ¡kinį, privalėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau to nepadarė ir net neįrodinėjo Å¡ių sÄ lygų viseto, todėl mano, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas.

IeÅ¡kovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovui ir atsakovui, jų atstovams, nedalyvaujant. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Diuseldorfo policijos valdyba 2019 m. birželio 21 d. užfiksavo, jog (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, 22.35 val. (vietos laiku), dėl D. V., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ transporto priemonę – krovininį automobilį, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, t. y.

D. V. apgadino užtvarÄ , dėl ko buvo padaryta materialinė žala. Transporto priemonės Volvo FH 42T, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja eismo įvykio dienÄ buvo atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ . Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ : už apgadintÄ užtvarÄ â€“ 1032,20 Eur, remonto iÅ¡laidas – 258,05 Eur, tyrimo ataskaitÄ â€“ 49,00 Eur ir 9,31 Eur PVM mokestį bei 200 Eur administravimo mokestį, ir pateikė reikalavimÄ ieÅ¡kovui dėl 1548,56 Eur žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas, gavęs minėtÄ reikalavimÄ bei informacijÄ apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, duomenis apie dėl įvykusio eismo įvykio apskaičiuotÄ Å¾alos dydį, 2020 m. balandžio 15 d. atlygino Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui patirtÄ 1548,56 Eur dydžio žalÄ ir raÅ¡tu ne kartÄ kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui reikalaujamos sumos. Prie vilkiko prikabintos priekabos draudikas atlygino ieÅ¡kovui pusę jo sumokėtos sumos t. y. 774,28 Eur.

Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje iÅ¡ esmės kelia abejones ar iÅ¡ tiesų atsakovei priklausanti transporto priemonė pateko į eismo įvykį ir apgadino turtÄ bei ginčija reikalaujamos atlyginti žalos dydį, nurodydama, kad reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė. Bylos duomenimis, atsakovė ieÅ¡kovui patirtų nuostolių neatlygino, neginčydama faktų, kad transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

TPVCAPDÄ® tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimÄ apsaugos sistema, pagal kuriÄ , atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo iÅ¡mokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustÄ ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytÄ pareigÄ privalomai drausti, neapdraustÄ transporto priemonę.

Pagal TPVCAPDÄ® įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ tuo atveju, kai žala padaroma kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims iÅ¡moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, t. y. ieÅ¡kovas (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , kuriame numatyta, jog ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. O to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be kita ko, TPVCAPDÄ® 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, iÅ¡vykdami iÅ¡ Lietuvos Respublikos į kitas Europos SÄ jungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimÄ , patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios Å¡io įstatymo reikalavimus, sudarymÄ .

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė Diuseldorfo policijos valdybos 2019 m. birželio 21 d., 22.35 val. suraÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, kuriame užfiksuota įvykio data ir laikas – 2019 m. birželio 21 d., eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, eismo įvykio dalyviai – D. V., eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė – krovinis automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini), materialinė žalos rÅ«Å¡is – užtvara.

Prie praneÅ¡imo taip pat pridėtos 2 foto nuotraukos, padarytos eismo įvykio dienÄ , kuriose matyti eismo įvykio metu padaryti apgadinimai. Pastebėtina, jog atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį pridėta fotonuotrauka, kurioje matyti, kaip ieÅ¡kovas prašė kuo skubiau pateikti informacijÄ apie eismo įvykį, tačiau atsakovė nurodė, kad informacijos apie tos dienos eismo įvykį neturi, gali bÅ«ti, kad vairuotojas neinformavo. Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog pagrindiniai duomenys, patvirtinantys atsakovės vairuotojo D.

V. 2019 m. birželio 21 d., 22.35 val. padaryto eismo įvykio faktÄ yra iÅ¡duoti oficialių Vokietijos institucijų, o bÅ«tent Diuseldorfo policijos valdybos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį, tokie dokumentai laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Å ioje situacijoje, teismui susipažinus su byloje esančių įrodymų visuma, nekyla abejonių, kad 2020 m. birželio 21 d., Vokietijoje, dėl D. V., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ transporto priemonę Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis ir dėlto buvo padaryta materialinė žala. Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje atsakovė iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti Vokietijos kompetentingų institucijų nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios ne tik nustatė eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus, nustatė Å¡ios transporto priemonės priklausomybę atsakovei bei nurodė minėtÄ transporto priemonę vairavusio asmens duomenis.

Pažymėtina, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo 2019 m. liepos 26 d. raÅ¡to dėl informacijos pateikimo matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2019 m. birželio 21 d. eismo įvykio žalos administravimÄ , tačiau duomenų byloje, kad atsakovė bÅ«tų nesutikusi ar neigusi faktÄ , kad D. V., vairavęs Lietuvos Respublikoje registruotÄ transporto priemonę Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė Vokietijoje minėtÄ eismo įvykį, byloje nėra pateikta, todėl atsakovės keliamos abejonės dėl to, kas padarė eismo įvykį ir kokia transporto priemone, atmestinos, kaip visiÅ¡kai nepagrįstos.

Atsakovė ginčydama ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat ginčija padarytos žalos dydį, nurodydama, kad ieÅ¡kovo reikalaujama nuostolių suma yra nepagrįsta ir pažeidžianti teisingumo principÄ , kadangi reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublika ir kitos Europos SÄ jungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d.

Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, Å¡iuo atveju Vokietijos, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalÄ ir atlygina jÄ nukentėjusiems, atlyginęs žalÄ patirtas iÅ¡laidas pateikia reikalavimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas bei atlyginti administravimo iÅ¡laidas žalÄ sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui, kuris atlygina iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ .

Å iuo atveju žala, kuriÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės, atsirado Vokietijoje, todėl žalos administravimÄ atliko Vokietijos nacionalinis draudikų biuras. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų matyti, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ieÅ¡kovui pateikė reikalavimÄ atlyginti atsakovės transporto priemone 2019 m. birželio 21 d. padarytÄ 1032,20 Eur materialinę žalÄ , už remonto iÅ¡laidas 258,05 Eur, tyrimo ataskaitÄ 58,31 Eur ir 200 Eur administravimo mokestį, iÅ¡ viso 1548,56 Eur, kurios pusę žalos atlygino priekabos draudikas.

Byloje pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose detalizuoti atlikti darbai, medžiagų kainos ir kitos patirtos iÅ¡laidos Å¡alinant padarytos žalos padarinius, susidariusios dėl atsakovės vairuotojo D. V. kaltės padaryto eismo įvykio. Laikytina, kad apskaičiuotas žalos dydis yra adekvatus ir visiÅ¡kai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Kaip minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDÄ®, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas iÅ¡laidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam – Vokietijai, administravo Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris žalÄ administravo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais.

BÅ«tent eismo įvykio vietos valstybės biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina, jog administruojant žalÄ neabejotinai yra patiriamos iÅ¡laidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį.

Vokietijos nacionalinis draudikų biuras Å¡iuo atveju taikė nustatytÄ minimalų 200 Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumÄ bei pateikė reikalavimÄ ieÅ¡kovui juos atlyginti. IeÅ¡kovas, remdamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Vokietijos nacionalinis draudikų biurui sumokėjo reikalaujamÄ minimalų 200 Eur žalos administravimo mokestį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje iÅ¡tirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad Å¡iuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieÅ¡kovas, atlyginęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui minėtÄ mokestį, pagrįstai reikalauja Å¡ios sumos priteisimo iÅ¡ atsakovės, todėl atsakovės teiginiai apie tai, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės reikalauja atlyginti daugiau nuostolių negu atsakovė galimai sukėlė ir tokiais veiksmais siekia praturtėti atsakovės sÄ skaita, taip pat atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, iÅ¡tyrus byloje pateiktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl D. V., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ , atsakovei priklausiusiÄ transporto priemonę Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės, todėl ieÅ¡kovas privalėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui atlyginti patirtus nuostolius, kurie iÅ¡tyrus byloje esančių įrodymų visumÄ laikytini visiÅ¡kai pagrįstais.

IeÅ¡kovas atlygino padarytÄ Å¾alÄ ir tokiu bÅ«du įgijo regreso teisę Å¡iÄ Å¾alÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės, kadangi bÅ«tent atsakovė buvo atsakinga už jai naudojimosi teise priklausiusios transporto priemonės draudimÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas 17 Eur žyminis mokestis ir 132,87 Eur už vertimus iÅ¡ vokiečių ir anglų kalbos, pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos – 149,87 Eur (17 Eur + 132,87 Eur) priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai: - 774,28 Eur (septynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt keturių eurų 28 ct) nuostolius; - 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (774,28 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 7 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; - 149,87 Eur (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt devynių eurų 87 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja Kristina Vorienė