2020-09-30 Nr. AB-18111-3-62-3-02405-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1832-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02405-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas) direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 69-629 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 69-629 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją už tai, jog jis 2018 m. rugpjūčio 10 d. savo darbo vietoje į duodą užduotį sureagavo agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų meistrės nurodymų.

2.2. Nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi su meistre pareiškėjas nesiginčijo, jos atžvilgiu nepasitenkinimo nereiškė, necenzūrinių žodžių nevartojo, neatsisakė vykdyti užduoties, pavestą darbą atliko. Pareiškėjas ramiai ir mandagiai paklausė meistrės „kodėl jis kitai pamainai atveža medžiagas, o jam medžiagų neatveža“. Konflikto dieną jis buvo labai geros nuotaikos, nes buvo jo gimtadienis, tą pačią dieną Drausmės komisija už gerą elgesį jį perkėlė į atvirąją koloniją.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas rašytinis pranešimas iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos cecho meistrės, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui buvo duota užduotis atvežti į gamybą plėvelę, tačiau jis sureagavo agresyviai, naudojo necenzūrinius žodžius, reiškė pretenzijas dėl užduoties atlikimo „kodėl medžiagų neatvežė kitos pamainos vežėjas“, nors tai yra pareiškėjo tiesioginis darbas. Meistrė rašytiniame pranešime nurodė, kad toks pareiškėjo elgesys kartojasi nebe pirmą kartą, meistrai turi išklausti pareiškėjo replikas ir reiškiamą nepasitenkinimą, pareiškėjas vangiai reaguoja į nurodymus, vėlina ruošinių pristatymą į gamybą.

3.2. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo priimtas nutarimas Nr. 69-629 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas savo elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 ir 73.4 punktų reikalavimus. Atsižvelgus į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą, jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją. Pareiškėjas, nesilaikydamas bendrųjų pareigų bei netinkamai vykdydamas pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, sudarė pagrindą drausminei atsakomybei kilti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 69-629.

5. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad VĮ „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu cecho meistrė R. J. pranešė, jog 2018 m. rugpjūčio 10 d. 15.30 val. nuteistajam S. N. buvo duota užduotis atvežti į gamybą plėvelę, tačiau nuteistasis sureagavo agresyviai, vartojo keiksmažodžius, reiškė priekaištus. 2018 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinime Nr. 72(7)529 pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. atėjęs į darbą pastebėjo, jog kitos pamainos darbuotojas nepristatė plėvelės į gamybą, todėl paklausė meistrės, kodėl jis pristato plėvelę kitai pamainai, o jam plėvelė nebuvo pristatyta. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas P. A. (P. A.) patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 46-607 surašė remdamasis tik VĮ „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos cecho meistrės R. J. 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu, įvykio aplinkybių negalėjo tiksliai paaiškinti, kadangi įvykio vietoje konflikto metu nebuvo, nei su pareiškėju, nei su meistre po įvykio nebendravo, įvykio aplinkybių nesiaiškino.

6. Teismas nurodė, kad ėmėsi visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytų procesinių priemonių, jog apklaustų liudytoją R. J., tačiau liudytoja išvykusi iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Jos adresas (duomenys neskelbtini) nėra žinomas.

7. Atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-607 surašytas remiantis tik VĮ „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos cecho meistrės R. J. 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu, o pačios liudytojos R. J. apklausti nėra galimybės, liudytoja R. J. nėra įspėta bei pasirašiusi dėl melagingų įrodymų davimo ABTĮ nustatyta tvarka, o liudytojas P. A. teismo posėdžio metu nepatvirtino R. J. pranešime nurodytų aplinkybių, teismas priėjo prie išvados, kad byloje surinkta medžiaga nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jo įvykio versijos.

8. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, bei taikyti jam drausminę atsakomybę. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, nesant objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, teismas ginčijamą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 69-629 panaikino.

III. 9. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

9.1. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būdų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas už savo elgesį, t. y. agresyvų elgesį, keiksmažodžius, replikas ir reiškiamą nepasitenkinimą VĮ „Mūsų amatai“ meistrės atžvilgiu, taip pat vangų reagavimą į meistrės nurodymus, vėlinimą ruošinių pristatymo į gamybą. Šie faktai buvo išdėstyti pareigūno tarnybiniame pranešime, teikime dėl nuteistojo nubaudimo. Pareiškėjui nuobauda paskirta laikantis ir nepažeidžiant nuobaudos skyrimo procedūrų.

9.2. Pareiškėjo elgesys kartojasi nebe pirmą kartą. Iš byloje pateiktos pažymos apie pareikėjo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog pareiškėjas yra linkęs pažeisti pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, nevykdyti įstaigos administracijos reikalavimų.

9.3. Statutinių valstybės pareigūnų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymus ABTĮ 56 straipsnio prasme.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad palaiko atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

11. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir padarytomis išvadomis. Pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nebelieka abejonių dėl traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 69-629 teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, spręsdamas, kad nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

15. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būdų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas nubaustas pagrįstai.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aplinkybių ir įrodymų vertinimo, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto pataisos namų tvarkos pažeidimo padarymu, t. y. aplinkybe, kad pareiškėjas nevykdė meistrės nurodymų, vartodamas keiksmažodžius reiškė nepasitenkinimą meistrės atžvilgiu, tokiais veiksmais pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktų reikalavimus.

18. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktai reglamentuoja pataisos įstaigų personalo ir nuteistųjų santykius, reikalauja kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai būtų grindžiami abipusės pagarbos principu, nebūtų vartojami necenzūriniai žodžiai, žargonas.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VĮ „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu cecho meistrė R. J. pranešė, jog 2018 m. rugpjūčio 10 d. 15.30 val. nuteistajam S. N. buvo duota užduotis atvežti į gamybą plėvelę. Nuteistasis į užduotį sureagavo agresyviai, vartojo keiksmažodžius, reiškė priekaištus (b. l. 35). 2018 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinime Nr. 72(7)5 29 pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. atėjęs į darbą pastebėjo, kad kitos pamainos darbuotojas nepristatė plėvelės į gamybą, todėl paklausė meistrės, kodėl jis pristato plėvelę kitai pamainai, o jam plėvelė nebuvo pristatyta (b. l. 36–37). Alytaus PN direktorius 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 69-629 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – perkėlimą iš lengvosios grupės į paprastąją už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.30 val. nevykdė VĮ „Mūsų amatai Paslaugų ir gamybos cecho meistrės R. J. nurodymų, vartodamas keiksmažodžius reiškė nepasitenkinimą meistrės atžvilgiu ir šiais veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktų reikalavimus (b. l. 4, 31–32). Pareiškėjas minėtą nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau pastarasis 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 2S-2932 pripažino Pravieniškių PN-AK paskirtą nuobaudą pagrįsta ir pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 5–6).

20. Pirmosios instancijos teismas iš liudytojo Pravieniškių PN-AK pareigūno P. A., apklausto teismo posėdžio metu, parodymų nustatė, kad jis 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 46-607 (b. l. 34) surašė remdamasis tik VĮ „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos cecho meistrės R. J. 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu. Liudytojas įvykio aplinkybių negalėjo tiksliai paaiškinti, kadangi jo įvykio vietoje konflikto metu nebuvo, nei su pareiškėju, nei su meistre po įvykio jis nebendravo, įvykio aplinkybių nesiaiškino.

21. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų siekdamas liudytoja apklausti VĮ „Mūsų amatai“ meistrę R. J., tačiau R. J. yra išvykusi iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), jos adresas (duomenys neskelbtini) nėra žinomas (b. l. 76).

22. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, bei taikyti jam drausminę atsakomybę.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teismas pagrįstai pripažino, kad pagal ginčijamame Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai patvirtinančių pareiškėjo kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo, nėra.

24. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo elgesys kartojasi nebe pirmą kartą, jis yra linkęs pažeisti pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, nevykdyti įstaigos administracijos reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad ir šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką. Akcentuotina, kad ginčijamas Nutarimas teismo buvo panaikintas dėl to, jog atsakovas neatliko išsamaus tyrimo, nepašalino prieštaravimų tarp pareiškėjo ir meistrės paaiškinimų, dėl ko liko nepaneigta pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir įvykių versija. Kilus ginčui, siekdamas pašalinti prieštaravimus, teismas neturėjo galimybės išklausyti visų įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, kadangi pareigūnas P. A. tarnybinį pranešimą surašė remdamasis tik meistrės R. J. rašytiniu pranešimu, nei su pareiškėju, nei su meistre po įvykio jis nebendravo, įvykio aplinkybių nesiaiškino, o meistrės R. J. šiuo metu apklausti nėra galimybės, nes ji yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini) ir jos gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, šiuo atveju remiantis vien statutinio valstybės pareigūno tarnybiniu pranešimu, kaip įrodymu ABTĮ 56 straipsnio prasme, nėra pagrindo konstatuoti ginčijamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi byloje yra abejonių ir neaiškumų, kurie negali būti pašalinti, todėl turi būti aiškintini pareiškėjo naudai.

25. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

26. Pirmosios instancijos teismas įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkinamas. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

27. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė