2019-03-20 Nr. AB-6857-3-62-3-01523-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1459-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01523-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. ir nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK kratų, karantino ir kamerų tipo patalpose, pažeidžiant įtvirtintą 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto normą. Patalpose nuteistiesiems skirtą gyvenamąjį plotą mažino jose buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Kratų kambaryje nebuvo tualeto, ventiliacijos, radijo taško, naktinio apšvietimo, spintelių daiktams susidėti. Langai buvo sulūžę, neužsidarė. Kamerų Nr. 10, 2, 4, 11 ir karantino patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 lubų ir sienų dažai buvo atsilupę, nutrupėjęs tinkas, buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas (11 kameroje jo nebuvo apie 3 savaites), netvarkinga elektros instaliacija, sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžių, lentynėlių higienos reikmenims susidėti, tualetai ir apšildantys patalpas vamzdžiai buvo surūdiję, praustuvės sulaužytos. Kamerų langai neužsidarė, langų rėmai sulūžę, todėl buvo šalta.

3. Pareiškėjas teigė, kad karantino patalpose langų stiklai buvo išdaužyti, lovos sulūžusios, sanitariniuose mazguose nebuvo ventiliacijos, buvo tarakonų, blakių ir kitų buitinių parazitų. Viso ginčo laikotarpio metu pareiškėjas nebuvo aprūpintas būtiniausiomis valymo priemonėmis. Duše grindų plytelės buvo netvarkingos, atšokusios, suskilusios, labai slidžios. Kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži, juose trūko vietos pajudėti, sienos aptrupėjusios, apaugusios grybeliu. Kamerų tipo patalpose paskambinti artimiesiems galėjo tik 2 kartus per mėnesį, kalint baudos izoliatoriuje skambinti ar rašyti laiškus nebuvo leista, tai suvaržė pareiškėjo bendravimo galimybes, dėl to šias sąlygas vertino kaip psichologinį žmogaus kankinimą. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl remonto atlikimo, taip pat į Visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos apšvietos, langų, patalpų temperatūros. Dėl tokių kalinimo sąlygų stipriai pablogėjo emocinė būklė, fizinė sveikata, regėjimas, padažnėjo epilepsijos priepuoliai, atsirado miego sutrikimų, pasireiškė odos ligos, bėrimai, atsirado problemų su skandžiu, dažnai jautė kepenų ir kitų vidaus organų skausmus, skaudėjo galvą. Dėl ploto trūkumo buvo žeminamas pareiškėjo orumas, tai sukėlė jam ilgalaikę emocinę depresiją.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų ir karantino patalpų įrengimas atitiko galiojusių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog nuteistieji nuolat daužo kamerų tipo patalpų sienas, išiminėja ir daužo langų stiklo paketus. Kamerų tipo patalpų dušo patalpa tvarkinga, joje įrengti dušo sietelių laikikliai. Pareiškėjas su skundais dėl apšvietimo į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Ginčo gyvenamosios patalpos, tualetai, prausyklos ir virtuvėlės vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, pareiškėjas su skundais dėl ventiliacijos gedimų nesikreipė. Ginčo laikotarpiu graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbai buvo atliekami. Pagal galiojančius teisės aktus, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose, dėl to jie aprūpinami valymo priemonėmis

6. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus kreipėsi 2017 m. gegužės 29 d. dėl patiriamo streso kalint kamerų tipo patalpose, į Sveikatos priežiūros tarnybą yra kreipėsi dėl pablogėjusio regėjimo, dažnų galvos skausmų, buvo gydytas LAVL, pareiškėjui nustatyta alergija, kontaktinis dermatitas. Dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Atsakovo atstovas vertino, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąjį plotą gyvenamosiose patalpose Nr. 2, Nr. 4, Nr. 10, Nr. 11 nebuvo pažeista, kadangi atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punkto ir 111.2. punkto reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kurie leistų abejoti atsakovo atstovo pateiktais įrodymais apie pareiškėjo gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., taip pat apie karantino patalpoje Nr. 2 buvusių gyvenamųjų vietų skaičių, t. y. pareiškėjas nenurodė kartu su juo gyvenusių asmenų vardų, pavardžių, nereiškė prašymo kviesti juos liudytojais, nepateikė jų rašytinių parodymų ar pan., todėl spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, laikotarpius ir jose buvusį nuteistųjų skaičių.

9. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ne kartą buvo tikrintos kameros Nr. 2,4,10, 11, karantino patalpa Nr. 2 ir dušo patalpos. Teismas nurodė, kad nors šių patikrinimų metu buvo tikrintos visos ginčo kameros, tačiau pareiškėjas minėtų tikrinimų metu kalėjo kameroje Nr. 2, todėl byloje esantys patikrinimo aktai reikšmingi vertinant šios kameros ir dušo patalpų atitiktį aukščiau nurodytų Higienos normų reikalavimams. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. sausio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA.2-19 (17.338 2.22) matyti, kad atlikus patikrinimą Pravieniškių PN-AK 1–ojo sektoriaus kamerų tipo patalpų dušinėse pažeidimų nebuvo nustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. birželio 1 d. patikrinimo aktas Nr. PA.2-689 patvirtina, jog atlikus ginčo patalpų patikrinimą nustatyta, kad kameroje Nr. 2 atliktas einamasis remontas, lubos, sienos, grindys lygios, elektros instaliacija techniškai tvarkinga. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių laikotarpių, kuomet kameroje Nr. 2 buvo netinkama dirbtinė apšvieta bei oro temperatūra, esant pateiktiems įrodymams, pagrindžiantiems, kad patikrinimų metu kameros Nr. 2 dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, pažeidimų šiame kontekste nenustatyta.

10. Teismas nustatė, kad kameroje Nr. 2 tam tikrais laikotarpiais iki 2017 m. kovo 28 d. buvo netvarkingos sienos, elektros instaliacija, langas, taip pat tam tikrais periodais uždarosios zonos dušo patalpų bei įrenginių techninė būklė neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų. Teismas taip pat vertino, kad kamerose Nr. 10 ir 11 sienos ir lubos buvo netvarkingos, visų ginčo patalpų surūdiję klozetai. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie kamerų tipo patalpų Nr. 4,10,11 ir karantino patalpos Nr. 2 dirbtinę apšvietą, oro temperatūrą, langų ir elektros instaliacijos būklę pareiškėjo kalinimo jose metu, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nurodytų gyvenamųjų patalpų netinkamos dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, techniškai netvarkingų langų ir elektros instaliacijos, jo buvimo minėtose patalpose laikotarpiais liko nepaneigtos.

11. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktos karantino patalpos Nr. 2 nuotraukos negalima nustatyti, ar šios patalpos sanitariniame mazge įrengta atskira ventiliacijos sistema, šios aplinkybės neargumentavo ir atsakovo atstovas, tačiau, šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad Higienos normos HN 76:2010 2 punktas apibrėžia jos taikymo ribas, t. y. nurodo, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LAVT) šios kategorijos bylose yra nurodęs, jog atskiros ventiliacijos sistemos sanitariniame mazge įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl nesant įrengtai atskirai ventiliacijos sistemai ginčo karantino patalpoje, su tuo susiję minėtos higienos normos reikalavimai tokiais atvejais nėra taikomi.

12. Teismas iš į bylą pateiktų nuotraukų nustatė, kad ginčo kamerų tipo patalpų (išskyrus karantino patalpos Nr. 2) sanitariniuose mazguose įrengti veidrodžiai ir lentynėlės higienos reikmenims laikyti, todėl šie duomenys paneigia pareiškėjo teiginius dėl veidrodžių ir lentynėlių higienos reikmenims laikyti nebuvimo kamerose Nr. 2,4,10 ir 11 ir patvirtina nurodytą aplinkybę dėl šio inventoriaus nebuvimo karantino patalpoje Nr. 2.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl buitinių parazitų buvimo jo kalinimo metu karantino patalpoje, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų apie ginčo patalpose atliktą kenkėjų monitoringą, jų naikinimą vertinamuoju laikotarpiu padarė išvadą, jog atsakovo atstovas nesiėmė visų galimų priemonių, siekdamas užtikrinti, kad patalpose nebūtų buitinių parazitų.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad visą vertinamąjį laikotarpį nebuvo aprūpintas būtiniausiomis valymo priemonėmis (skudurėliais sienoms bei grindims valyti, kempinėlėmis praustuvei valyti, šepečio tualetui išvalyti, milteliais ir kt. priemonėmis, būtinomis nešvarumams pašalinti), nurodė, jog į bylą nepateikta jokių duomenų apie valymo priemonių bei inventoriaus išdavimą Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams ginčui aktualiu metu, tokių priemonių perdavimą pareiškėjui (jam atliekant budėtojo pareigas), todėl šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai ir atitinkamai šiame kontekste gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai. Tačiau teismas, atsižvelgę į tai, kad šiuo atveju skunde pareiškėjas nedetalizavo bei nepagrindė savo teiginių dėl valymo inventoriaus ir priemonių jam neišdavimo, t. y. nenurodė kada ir kokioje konkrečioje kameroje jis buvo paskirtas budinčiuoju, kada ir kokios konkrečios valymo priemonės jam nebuvo išduotos, šių aplinkybių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, vertino, jog minėta aplinkybė šalina atsakovo atsakomybę dėl aukščiau pareiškėjo nurodytų abstrakčių pretenzijų, susijusių su valymo priemonių ir inventoriaus jam neišdavimu.

15. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų apie spintelių skaičių ginčo kamerose, todėl pareiškėjo nurodytą aplinkybe dėl spintelių nurodytose kamerose trūkumo vertino pareiškėjo naudai. Teismas vertino, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių ir pareiškėjo teiginį dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių sienų būklės, todėl šios aplinkybės lieka nepaneigtos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė, kada jis kalėjo baudos izoliatoriaus kamerose, tokių duomenų nėra ir byloje, todėl abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atsakomybė dėl apribojimų paskambinti artimiesiems negalima.

16. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais (išskyrus laikotarpius nuo 2017 m. kovo 28 d., kai buvo kalinamas kameroje Nr. 2) buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kurios neatitiko higienos reikalavimų (techniškai netvarkingos sienos ir lubos, sanitariniai įrenginiai, langai, elektros instaliacija, dušinės), kamerų tipo patalpose Nr. 4,10 ir 11 ir karantino patalpoje Nr. 2 pareiškėjui nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, dirbtinė apšvieta, karantino patalpose neužtikrinta švari nuo buitinių parazitų aplinka, kamerose 2,4 ir 10 trūko baldų ir pan.

17. Teismas vertino, kad nors į bylą nepateikta duomenų, jog pareiškėjo patirti fizinės sveikatos sutrikimai (miego sutrikimai, epilepsijos priepuoliai, regėjimo sutrikimas, galvos skausmai ir t.t.) buvo nulemti netinkamų kalinimo sąlygų ginčo patalpose, tačiau esant duomenims apie pareiškėjo kreipimąsi į Psichinės sveikatos priežiūros specialistus dėl kalinimo sąlygų ginčo patalpose, jų sukeltų emocinių sutrikimų, byloje nustatyti pažeidimai galėjo turėti įtakos pareiškėjo nurodytiems sveikatos sutrikimams. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, į nustatytų pažeidimų sukeltas pasekmes pareiškėjo sveikatai, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendė, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, tačiau dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 200 Eur.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. S. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad neatsižvelgė i visas faktines bylos aplinkybes, ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus. Apeliantas nesutinka, jog atsakovo atstovui nepateikus įrodymų, t. y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų apie kamerų tipo patalpų Nr. 4,10,11 ir karantino patalpos Nr. 2 atitiktį higienos normoms, yra pagrindas, konstatuoti jog buvo pažeistos higienos normos. Apeliantas mano, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl prastų buities sanitarinių kalinimo sąlygų, t. y. dėl netvarkingų patalpų, elektros instaliacijos, oro temperatūros, netinkamos dirbtinės apšvietos patalpose yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų, argumentų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar į pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus kamerose Nr. 4, 10, 11 ir karantino patalpos Nr. 2. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai šioje dalyje turėtų būti atmestini.

20. Atsakovo atstovas pažymi, kad nagrinėjant šią bylą būtina atsižvelgti į esminį faktą, jog pareiškėjas bausmę atliko ir atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas. Savo esme kalinimas pataisos namuose skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo tuo, jog pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Atsakovo atstovo nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl spintelių skaičiaus ginčo kamerose dėl to, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie spintelių skaičių kamerose. Pažymi, kad pirmos instancijos teismui vadovaujantis pareiškėjo argumentais, jog kamerose spintelių buvo trys, o miegamų vietų keturios, bei skaičiuojant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateikta pažyma apie nuteistųjų skaičių, pirmos instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį, jog nuteistųjų skaičius kamerų tipo patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ir pareiškėjas, nuteistųjų nebuvo daugiau nei trys, išskyrus laikotarpį nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. kuomet kameroje Nr.2 buvo 4 nuteistieji. Taigi pareiškėjui spintelės daiktams susidėti galėjo trukti trumpą laiko tarpą, t. y. 7 kalendorines dienas. Toks pažeidimas turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis, kadangi truko labai trumpą laiko tarpą, bei negalėjo pabloginti nuteistojo gyvenimo sąlygų ar pažeminti jo orumo, todėl šis pažeidimas turėtų būti atmestinas. Be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bloginęs gyvenimo sąlygas.

21. Atsakovo atstovas teigia, kad jis nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai (miego sutrikimai, epilepsijos priepuoliai, regėjimo sutrikimas, galvos skausmai) yra susiję priežastiniu ryšiu su byloje nustatytais gyvenimo sąlygų pažeidimais. Teismas neatsižvelgė, kad daugelis išvardytų pareiškėjo nusiskundimų yra dėl pareiškėjo patirtos galvos traumos, t. y. epilepsijos priepuoliai, galvos skausmai, nemiga. Taigi teismas netinkamai interpretavo nurodytas diagnozes, nes pareiškėjui nustatytos diagnozės nėra susijusios su blogomis gyvenimo sąlygomis pataisos namuose.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis atliko neteisėtus veiksmus, siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. ir nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. gegužės 29 d.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir byloje esančių įrodymų visuma, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais (išskyrus laikotarpius nuo 2017 m. kovo 28 d., kai buvo kalinamas kameroje Nr. 2) buvo kalinamas patalpose, kurios neatitiko higienos reikalavimų (techniškai netvarkingos sienos ir lubos, sanitariniai įrenginiai, langai, elektros instaliacija, dušinės), kamerų tipo patalpose Nr. 4, 10 ir 11 ir karantino patalpoje Nr. 2 nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, dirbtinė apšvieta, karantino patalpose neužtikrinta švari nuo buitinių parazitų aplinka, kamerose 2, 4 ir 10 trūko baldų.

26. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas iš esmės netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir šiuo atveju pažeistai pareiškėjo teisei apginti pakanka vien pažeidimo pripažinimo.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

28. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-336/2012 ir kt.).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas: t. y. pareiškėjas ginčo laikotarpiais (išskyrus laikotarpius nuo 2017 m. kovo 28 d., kai buvo kalinamas kameroje Nr. 2) buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kurios neatitiko higienos reikalavimų (techniškai netvarkingos sienos ir lubos, sanitariniai įrenginiai, langai, elektros instaliacija, dušinės), kamerų tipo patalpose Nr. 4, 10 ir 11 ir karantino patalpoje Nr. 2 pareiškėjui nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, dirbtinė apšvieta, karantino patalpose neužtikrinta švari nuo buitinių parazitų aplinka, kamerose 2, 4 ir 10 trūko baldų; buvo netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių sienų būklės, nebuvo išduodamos valymo priemonių bei inventorius, karantino patalpos Nr. 2 sanitariniuose mazguose nebuvo įrengti veidrodžiai ir lentynėlės higienos reikmenims laikyti. Priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą, grindė nurodytais faktiniais duomenimis kaip pareiškėjo laikymo sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Taigi šios aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos neigiamos pasekmės. Šiuo aspektu atsakovas nepagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus nepatogumus. Atsakovo atstovo teiginiai, jog pareiškėjui nustatytos diagnozės nėra susijusios su blogomis gyvenimo sąlygomis pataisos namuose, nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstų padarytų išvadų, todėl atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

31. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, jog pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

32. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam kamerose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus, dėl ko pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimų pripažinimo, įvertinus jų mastą ir trukmę, priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, nepakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kadangi sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią, kas savaime buvo traumuojanti patirtis, bei sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl teisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos pagrindą ir dydį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius