e82b2971-a83d-4b35-8326-eb503a88e4cb · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-158-885/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49490-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.1.1.; 2.3.6.4.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, kaltinamajam R. G., gynėjui advokatui Aleksandrui (Aleksandr) Palamarčuk, nukentėjusiajai A.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1. 2015-07-08 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 227 str. 4 d., vadovaujantis BK 641 str. paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams; 2015-12-18 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areÅ¡tu; 2. 2018-02-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 284 str., vadovaujantis BK 641 str. paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams; 2018-11-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areÅ¡tu; teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

R. G. 2018-10-13 d. apie 21 val., bÅ«damas svečiuose pas R. U., adresu (duomenys neskelbtini), lauko pirtyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus asmeniniam konfliktui su kartu iÅ¡gertuvėse dalyvavusiu A. S., tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis mažiausiai vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį ir 11 smÅ«gių į galvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvÄ kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su fone esančiu odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, nosyje su odos nubrozdinimais, virÅ¡utinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje momeninėje srityje su muÅ¡tine žaizda jo fone, kaktos deÅ¡inėje su muÅ¡tine žaizda jo fone, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡iniame antakių lanke, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas deÅ¡inėje kaktinėje-momeninėje, deÅ¡inėje smilkininėje-momeninėje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityse deÅ¡inio skruostikaulio projekcijoje ir kairio žando srityje; kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo pusrutulio visų pavirÅ¡ių, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais virÅ¡ kairės smilkininės skilties sferinio pavirÅ¡iaus, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu iÅ¡siliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dėl ko nuo galvos sumuÅ¡imo A.

S. įvykio vietoje mirė, ir tokiu būdu jį nužudė. K. R. G. teisiamojo teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tiksliai nepamena, kaip viskas buvo, reikia remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinime data ir laikas nurodyti teisingai. Po darbo užėjo atsigerti alaus pas R.. Vėliau nuėjo pakviesti brolį R. G. ir visi trys vartojo alkoholį. Alkoholį pradėjo vartoti nuo 16 val. Jau buvo vakaras, kai pas juos atėjo A. S.. Iki įvykio A. S. pažinojo tik iš matymo, o jis prie jų prisijungė, nes jis ten gyveno pas R..

Nepamena, keliese buvo, kai atėjo A. S., gal dviese, o gal trise. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Konfliktas buvo tik tarp jo ir A. S.. Gal jis kažkÄ pasakė, gal A. S. kažkÄ jam pasakė. Nepamena, ar A. S. su jais vartojo alkoholį, nežino, ar jis buvo blaivus, nekreipė į tai dėmesio. Pripažįsta, kad galėjo suduoti tiek smÅ«gių, kiek nurodyta kaltinime, bet pamena tik kelis smÅ«gius, kaip spyrė. Nepamena, kas vyko po smÅ«gių sudavimo. Atsibudo prieÅ¡pirtyje, o A. S. gulėjo lauke. Galvojo, kad reikia kviesti greitÄ jÄ , atrodo, kad R. pažadino dėl to.

Pasikvietė brolį, kuris pasakė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ , nes galvojo, kad jis gyvas. R. puolė į panikÄ , kÄ kaimynai pagalvos, todėl jis pasiÅ«lė, kad paneÅ¡tų A. S. iÅ¡ kiemo ir nunešė jį link kelio. Paskambino greitajai, brolis laukė greitosios vietoje, o jis nuėjo į prieÅ¡pirtį. Pripažįsta pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, t.y. tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos. Bandė kelti klausimÄ , kad galimai ne visus sužalojimus A. S. padarė jis, kad galimai jis atėjo jau sužalotas, bet paskutinio posėdžio metu pripažino savo kaltę visiÅ¡kai dėl visų suduotų smÅ«gių.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad dėl to įvykio ji nieko nežino. Brolis gyveno pas jÄ apie tris mėnesius, tada pradėjo gerti ir nuėjo pas R. U.. Paskutinį kartÄ brolį matė dienÄ prieÅ¡ nužudymÄ stovintį prie parduotuvės. Apie nelaimę sužinojo iÅ¡ kaimyno, o vėliau paskambino ir policija. Nori, kad bÅ«tų atlygintos laidotuvių iÅ¡laidos, o dėl neturtinės žalos nurodė, kad kai brolis gerdavo, tai nelabai ryÅ¡is buvo, bet kai alkoholio nevartodavo, tai tikrai gerai sutardavo, padėdavo ir Å«kio darbuose, gyveno pas jÄ .

Kai matė brolį paskutinį kartÄ , jis sužalotas nebuvo. Nurodė, kad nelaimės dienÄ brolį prieÅ¡ 20 val. matė jos draugas M. G. ir brolis tuo metu nebuvo sumuÅ¡tas. M. G. matė brolį prie parduotuvės „A.“, kur pirko alaus ir cigarečių. L. R. G. parodė, kad tÄ dienÄ paskambino broliui, nes norėjo atsigerti alaus. Nuėjo iki tėvo ir grįžo pas R., kur trise ir vartojo alkoholį. Vėliau nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko dar alaus ir grįžo toliau gerti. IÅ¡ parduotuvės grįžo apie 20 val., nes dar alų parduotuvėje pardavinėjo.

Kai jie su broliu grįžo iÅ¡ parduotuvės, nukentėjęs jau buvo atėjęs ir sėdėjo pirtelėje. Ar jis ten gyveno, ar kÄ , nežino. Nukentėjęs jau buvo kažkiek sumuÅ¡tas, tačiau kaip jis ten buvo sumuÅ¡tas, nežino. Kai nukentėjęs atėjo, vizualiai sužalojimai ant jo matėsi, bet jis niekuo atėjęs nesiskundė. Buvo sumuÅ¡imai ant žandų, gal kaip mėlynė, kažkas tokio ir antakis vienas buvo prakirstas. Jis pats nukentėjusiojo nepažinojo. Jie visi keturi sėdėjo, vartojo alkoholį ir brolis su nukentėjusiuoju susikivirčijo.

Matė tik dalį konflikto. Brolis ir nukentėjęs sėdėjo Å¡alia vienas kito ir brolis nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius sėdėdamas. Vėliau jie abu atsistojo. Jis matė, kad brolis pora smÅ«gių trenkė, gal sudavė iÅ¡ rankos, gal spyrė, bet daugiau viskas žodžiais buvo. Nelabai ten žiÅ«rėjo ir išėjo į laukÄ parÅ«kyti, bet jie po to apsiramino. IÅ¡eidamas laukan paėmė peilius nuo stalo, kadangi bijojo, kad nenutiktų kokia nelaimė, kai žmonės vartoja alkoholį ir sukonfliktuoja.

Galvojo, kad jei susipyko, neaiÅ¡ku, kas gali bÅ«ti, gal kas stvers už to peilio. Bet kol sėdėjo, peiliu niekas negrasino. Kai buvo suduoti smÅ«giai, R. irgi buvo. Jis sėdėjo, kai buvo suduoti smÅ«giai, bet jis nereagavo, nes ten nebuvo tikros muÅ¡tynės, kad reiktų skirti. Kai jis grįžo iÅ¡ lauko, nukentėjusiajam iÅ¡ nosies bėgo kraujas ar iÅ¡ kur kitur. Dar davė nukentėjusiajam rankÅ¡luostį, kad nusivalytų kraujÄ . Jis pats ilgai ten neužsibuvo, gal apie valandÄ po grįžimo iÅ¡ parduotuvės. Jis dar pasėdėjo, atsigėrė alaus, tada paskambino tėvui ir išėjo pas jį miegoti, o brolis, R. ir nukentėjęs liko sėdėti, viskas buvo normaliai.

Vėliau nieko nebematė, nes išėjo namo. Ryte atėjo brolis, gal apie 4 val. ir pasakė, kad nukentėjęs turbÅ«t negyvas. Jis atėjęs pažiÅ«rėjo, kad negyvas ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Po to jie patraukė jį iÅ¡ įvykio vietos, iÅ¡ ten, kur jis nugriuvęs buvo. Nežino, kas sugalvojo jį patraukti, bet tuomet buvo jis, brolis ir R.. Visų aplinkybių tiksliai nepamena dėl girtumo. Visi ten buvo apsvaigę. Brolis buvo dar labiau apsvaigęs už jį, taip pat R., o S. jau atėjo gerokai apsvaigęs, bet su jais dar vartojo alkoholį.

L. M. G. parodė, kad jis su nukentėjusiÄ ja A. S. gyvena kartu apie 3 metus ir visÄ tÄ laikÄ jis bendravo ir su A. S.. Nelaimės dienÄ jis su kaimynu grįžo iÅ¡ sodybos ir ėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, alaus. Kaip tik prie parduotuvės, galėjo bÅ«ti apie 19.40 val., A. sėdėjo ant bordiÅ«ro. Ten jie dažnai sėdi. Jie pasisveikino, bet A. nieko jo neprašė, o jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko A. alaus ir cigarečių, nes jis dažnai jam padeda. Atidavęs jam viskÄ , dar paÅ¡nekėjo, kad kitos dienos rytÄ galėtų kartu nuvykti į kaimÄ padirbėti.

Kai bendravo su nukentėjusiuoju, jis buvo linksmas, su nuotaika, tikrai nesužalotas ir niekuo nesiskundė, bet negali pasakyti, ar jis buvo iÅ¡gėręs, nes normaliai Å¡nekėjo. Be to, jei anksčiau sutikdavo jį neblaivų, tai bÅ«davo, kad jis praÅ¡ydavo kažkÄ nupirkti ar duoti pinigų, bet tÄ dienÄ jis nieko neprašė. (Nors M. G. dalyvavo teismo posėdžio metu kartu su nukentėjusiÄ ja ir girdėjo kitų liudytojų bei kaltinamojo parodymus, tačiau teismas vertina jo parodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad liudytojo M.

G. nurodytos aplinkybės yra objektyvios ir nėra paveiktos anksčiau kitų liudytojų nurodytų aplinkybių. Dėl to nėra pagrindo nesiremti jo parodymais ir negalima daryti iÅ¡vados, kad jis tokias aplinkybes nurodė dėl to, jog girdėjo kitų liudytojų parodymus). L. R. U. parodė, kad A. S. neturėjo kur gyventi, todėl priėmė jį gyventi pas save, nes jie buvo seni draugai. TÄ dienÄ jis grįžo kartu su R. iÅ¡ darbo ir iÅ¡gėrė alaus. Kai grįžo galėjo bÅ«ti apie 16 val.

Jie iÅ¡gėrė po tris litrus alaus ir R. nuėjo pasitikti savo brolį. Vėliau jie išėjo ir dar nupirko alaus. Su broliais G. sėdėjo dar apie valandÄ , iÅ¡gėrė ir jis nuėjo miegoti. Jis atrakino pirtį, pasakė, kad jei dar nori gerti, gali eiti ten, o jis eina miegoti. Kai broliai grįžo galėjo bÅ«ti apie 19 val., nes parduotuvėje dar pardavinėjo alkoholį. Jis nematė, kaip atėjo A. S. ir tÄ vakarÄ jis su juo nebendravo. Jis galvoja, kad miegoti nuėjo apie 20 val. Mano, kad negalėjo bÅ«ti tokios bÅ«senos, jog užmigtų pirtyje ir nieko neprisimintų.

Ryte jį pakėlė R. G. brolis ir pasakė, kad ten guli A. S.. Jis pasakė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ , kuri atvykusi konstatavo jo mirtį. IÅ¡kvietus greitÄ jÄ , jis nuėjo į pirtį ir dar gėrė alaus. Geriau aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Lavonas gulėjo tik nulipus nuo namo laiptų, t.y. vidiniame kieme, tarp jo namo ir pirties. Kas nunešė lavonÄ , nežino, bet tikrai ne jis. TÄ dienÄ iÅ¡gėrė apie 10 litrų, todėl buvo labai girtas. Spalio 13 d. rytÄ apie 7 val. jis su A.

S. iÅ¡ namų išėjo kartu į savo darbus ir ryte jis tikrai nebuvo sužalotas. Žino, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai jis mirė, A. S. mėgino pasikarti, bet jam neišėjo. Draugai atpjovė virvelę, o jis sakė, kad nenori gyventi, dėl to bandė nusižudyti. Liudytoja E. D. parodė, kad pažinojo mirusįjį A. S.. Nelaimės dienos vakare apie 18-19 val. ji su draugu matė A. S., kai ėjo į parduotuvę „A.“, o nuo ežero pusės ėjo A. S., kuris buvo užsirišęs ant kaklo bato raiÅ¡telį.

Jis sakė, kad norėjo pasikarti, bet nepavyko to padaryti, kadangi nutrÅ«ko raiÅ¡telis. Jos draugas jį nuramino, bandė atriÅ¡ti tÄ raiÅ¡telį, bet nepavyko, tai su žiebtuvėliu tÄ raiÅ¡telį nudegino ir numetė ant žemės. Kai ji su draugu išėjo iÅ¡ parduotuvės buvo gal apie 19 val. ar 19.30 val., o A. S. prie parduotuvės gėrė alaus butelį, kurį kažkas jam davė. TÄ vakarÄ su juo daugiau nesusitiko, o kitÄ rytÄ paskambino kaimynė ir pasakė, kad L. g. yra labai daug policijos pareigÅ«nų, gal 5 automobiliai, stovintys prie R.

U. namų. Nei sutinkant A. S. nueinant į parduotuvę, nei iÅ¡ jos išėjus nesimatė jokių sužalojimų ant jo, niekuo jis nesiskundė, tik sakė, kad neturi kur gyventi, kad susibarė su savo sese, kad neturi kÄ valgyti. Bet požymių, kad jis bÅ«tų sumuÅ¡tas, nebuvo, nei ant veido, nei ant rankų, niekur. Be kaltinamojo paaiÅ¡kinimo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais: IÅ¡ 2018-10-14 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad A.

S. lavonas su iÅ¡oriniais galvos sužalojimais aptiktas (duomenys neskelbtini), kieme tarp gyvenamojo namo ir gatvės (Å¡alia lavono pastatyti batai). Už gyvenamojo namo, kiemo viduje, yra pavėsinė, Å«kinis pastatas su pirtimi. Ant pirties durų ir patalpos viduje yra panaÅ¡Å«s į kraujÄ pėdsakai, pirties patalpose yra iÅ¡gertuvių pėdsakai (1 t., b. l. 24-45). IÅ¡ Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. S 417/2018 (01) matyti, jog ant R. G. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A.

S. DNR profilis su 99,9999999999999998 % tikimybe (1 t., b. l. 48-52). IÅ¡ Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. S 86/2019 (01) matyti, jog nuoplovose nuo įėjimo į pirties pastatÄ durų, nuo įėjimo į pirties pastatÄ durų staktos, nuo spintelės prie durų į pirtį, ant R. G. deÅ¡inės ir kairės kojos kedų rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. S. DNR profilis su 99,9999999999999998 % tikimybe (1 t., b. l. 65-71). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 1259/2018 (01) matyti, kad A.

S. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose su fone esančiu odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, nosyje su odos nubrozdinimais jų fone, viršutinės lūpoje; odos nubrozdinimais dešinėje momeninėje srityje su muštine žaizda jo fone, kaktos dešinėje su muštine žaizdele jo fone, viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele jo fone; muštine žaizda dešiniame antakių lanke; minkštųjų audinių kraujosruvomis dešinėje kaktinėje-momeninėje, dešinėje smilkininėje-momeninėje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityse, dešinio skruostikaulio projekcijoje, kairio žando srityje; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio visų paviršių; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairės smilkininės skilties sferinio paviršiaus.

Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.  Remiantis A. S. lavono apžiūros įvykio vietoje metu (2018-10-14 08.55 – 09.20 val.) konstatuotais lavoniniais reiškiniais, nuo A. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 8-12 val. laiko.  A. S. lavone nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose su fone esančiu odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, nosyje su odos nubrozdinimais jų fone, viršutinės lūpoje; odos nubrozdinimai dešinėje momeninėje srityje su muštine žaizda jo fone, kaktos dešinėje su muštine žaizdele jo fone, viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele jo fone; muštinė žaizda dešiniame antakių lanke; minkštųjų audinių kraujosruvos dešinėje kaktinėje-momeninėje, dešinėje smilkininėje-momeninėje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityse, dešinio skruostikaulio projekcijoje, kairio žando srityje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio visų paviršių; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairės smilkininės skilties sferinio paviršiaus; odos nubrozdinimas dešiniame kelyje.

 Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, pavirÅ¡iumi.  Galvos sumuÅ¡imas padarytas neilgai trukus iki mirties, odos nubrozdinimas deÅ¡iniame kelyje padarytas prieÅ¡ 1-3 paras iki mirties.  Sužalojimai visumoje dėl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusio galvos smegenis, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.  A. S. lavono kraujyje rasta 2,32% etilo alkoholio. Gyvam žmogui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį (1 t., b. l. 77-86). IÅ¡ papildomos teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. pM 3/2019 (01) matyti, kad atsižvelgiant į sužalojimų makromorfologinį vaizdÄ lavono tyrimo metu bei histologinio tyrimo duomenis, labiausiai tikėtina, kad dėl visų sužalojimų jam padarymo A.

S. galėjo gyventi nuo keliolikos minučių iki 12 valandų.  Galvos sužalojimai padaryti per trumpÄ laiko tarpÄ vienas po kito, į tai nurodo panaÅ¡us jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu bei histologinio tyrimo duomenys Neatmetama galimybė, kad A. S. kÅ«ne nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius tiek rankomis, tiek spardant kojomis. A. S. kÅ«ne nustatyti sužalojimai visumoje nėra bÅ«dingi griuvimui.  Sužalojimai, nustatyti A. S. kÅ«ne padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių. 11- iÅ¡ jų į galvos sritį, 2 į deÅ¡inę kojÄ bei krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę.

 Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo būti padarytas nuo bet kurio iš 11 trauminio poveikio į galvos sritį.  Neatmetama galimybė, kad R. G. ir nukentėjusiojo A. S. tarpusavio padėtis suduodant smūgius galėjo būti tokia, kaip nurodo įtariamasis (1 t., b. l. 91-93). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. G. parodė, kurioje vietoje ir kaip sudavė smūgius A. S. 2018-10-13 vakare. Taip pat jis parodė kaip jis su R. U. kitos dienos ryte nešė A.

S. lavonÄ ir kur jį padėjo (1 t., b. l. 154-163). IÅ¡ alkotesterio duomenų matyti, kad R. G. 2018-10-14 7 val. 57 min. nustatytas 2,52% girtumas (1 t., b. l. 136). BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas pažymi, jog visi minėti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių. Kaltinime inkriminuotas smÅ«gių skaičius ir kaltinimas, kad bÅ«tent R. G. tyčia nužudė A. S. įrodytas paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistų iÅ¡vadomis. Å ias aplinkybes patvirtina objektyvÅ«s įvykio vietos apžiÅ«ros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiÅ«ros duomenys, taip pat duomenys apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, lokalizacijÄ ir kt.

Teismas pažymi, kad nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kėlė versijÄ , kad nukentėjusysis į pirtį jau atėjo sužalotas ir kad ne visus nukentėjusiam nustatytus sužalojimus galimai padarė jis, tačiau teismui apklausus liudytojais E. D., M. G., Å¡ie nurodė, kad prieÅ¡ 20 val. (kadangi tuo metu dar buvo galima įsigyti alkoholinių gėrimų parduotuvėje) matė A. S. prie parduotuvės sveikÄ ir jis niekuo nesiskundė. Kadangi jis į pirtį, kur buvo kaltinamasis, atėjo po 20 val., atmestina versija, kad jis eidamas nuo parduotuvės iki pirties dar spėjo su kažkuo sukonfliktuoti, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Apie jokį įvykį, kur prieÅ¡ A. S. bÅ«tų panaudotas smurtas ir bÅ«tų kviesti policijos pareigÅ«nai, tÄ dienÄ taip pat nėra. Vertinant visų minėtame įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus, atsižvelgtina, kad visi asmenys (R. G., R. G., R. U.) buvo labai girti, todėl jų nurodomos įvykio aplinkybės Å¡iek tiek skiriasi ir jie skirtingai nurodo tam tikrus faktus, tačiau iÅ¡ esmės jie visi patvirtino, kad įvykio vietoje kilo konfliktas tarp R. G. ir A. S., kurio metu kaltinamasis sudavė smÅ«gius A.

S.. Nors konfliktas ir netruko ilgai, tačiau smÅ«gių kiekis ir intensyvumas nulėmė A. S. sužalojimus, dėl kurių Å¡is ir mirė, kÄ patvirtina specialistų pateiktos iÅ¡vados. Kaltinamasis teigė, kad prisimena tik kelis smÅ«gius koja ir kelis ranka, tačiau pripažino, kad tų smÅ«gių galėjo bÅ«ti ir daugiau. O kadangi, kaip teismas nustatė, nukentėjusysis į įvykio vietÄ atėjo nesužalotas, tai akivaizdu, kad visus specialistų konstatuotus sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis, nes daugiau niekas su juo nekonfliktavo.

N. R. G. ir nurodė, kad jis nenorėjo nužudyti A. S., tačiau akivaizdu, kad suduodamas smÅ«gius kojomis ir rankomis į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ galvos sritį, jis turėjo suvokti, kad tokie smÅ«giai gali turėti ir pačias sunkiausias pasekmes. Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

SÄ moningo leidimo sÄ voka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neiÅ¡vengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki iÅ¡vengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan.

Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016; 2K-7-74-778/2019). BÅ«tent tokiÄ kaltinamojo tyčiÄ teismas nustatė atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobÅ«dį, sužalojimų lokalizacijÄ , nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu ir kt. Taigi iÅ¡ bylos aplinkybių teismas nustatė, kad R. G. A. S. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia ir privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. asmens nužudymÄ .

Atsižvelgiant į tai, R. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymÄ , teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors kaltinamasis teisme bandė keisti savo pozicijÄ , tačiau iÅ¡ esmės viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis prisipažino ir gailėjosi įvykdęs A. S. nužudymÄ . Tai kad vieno posėdžio metu jis nurodė, jog nukentėjusysis jau atėjo galimai susižalojęs ir galbÅ«t ne jo smÅ«giai lėmė nukentėjusiojo mirtį, vertintina kaip kaltinamojo gynybinė versija, kuriÄ jis galėjo sugalvoti žinodamas, kad jam laukia didelė laisvės atėmimo bausmė ir to bijodamas, kas yra natÅ«rali žmogiÅ¡ka reakcija.

Tačiau paskutinio posėdžio metu, jis dar kartÄ pripažino savo kaltę, nes jo versija dėl galimo A. S. sužalojimo buvo paneigta apklaustų liudytojų. Be to, pažymėtina, kad net ir keldamas tÄ versijÄ , jis iÅ¡ esmės neneigė, jog sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad paskutinio žodžio metu, kaltinamasis turėjo drÄ sos ir dar kartÄ atsiprašė nukentėjusiosios dėl jos brolio nužudymo, todėl vis dėlto galima jo paaiÅ¡kinimuose įžvelgti nuoÅ¡irdumÄ ir gailėjimÄ si.

Teismas vertindamas jo paaiÅ¡kinimus taip pat atsižvelgia į didelį girtumo laipsnį, dėl kurio jis sunkiai galėjo prisiminti įvykio aplinkybes bei smulkmenas. Tai pripažintina, kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, jog R. G. yra teistas, labai sunkų nusikaltimÄ padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, ne kartÄ prieÅ¡ tai baustas administracine tvarka.

R. G. yra nevedęs, niekur nedirbantis, tai rodo, kad iki nusikaltimo padarymo nebandė sukurti tvirtų socialinių ryÅ¡ių visuomenėje, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, visos Å¡ios aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai. Visa tai rodo, jog R. G. ne kartÄ veikė visuomenei pavojingu bÅ«du, negerbė visuotinai pripažintų taisyklių, visiÅ¡kai nepaisė jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir taikomos teisinės atsakomybės. Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgtina į tai, kad konfliktas, kurio metu kaltinamasis nužudė A.

S. buvo spontaniÅ¡kas, buitinis, visi buvo girti. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės vidurkis – laisvės atėmimas 11 metų. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslus atitiktų žemesnės už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį bausmės skyrimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi R. G. skirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2018-02-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri 2018-11-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista 90 parų areÅ¡to bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitomas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-10-15 iki 2019-07-22.

Kardomoji priemonė – suėmimas, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, 2 nuorūkos, 3 nuoplovos, laikomi Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

2. iÅ¡ R. G. paimti drabužiai: sportinio tipo kostiumas, bliuzonas, maikutė, kedai, laikomi Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko praÅ¡ymui, iÅ¡reikÅ¡tam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grÄ Å¾intini teisėtam jų savininkui, o tokio praÅ¡ymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3. iÅ¡ R. U. paimtas sportinio tipo kostiumas – laikomas Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko praÅ¡ymui, iÅ¡reikÅ¡tam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grÄ Å¾intinas teisėtam jo savininkui, o tokio praÅ¡ymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertis – sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1267,74 EUR dydžio patirtos turtinės žalos ir 10 000 EUR dydžio neturtinės žalos (1 t., b. l. 104-108).

BylÄ nagrinėjant teisme nukentėjusioji teigė, kad turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos patirtos dėl brolio laidojimo, o neturtinę – iÅ¡gyvenimai, patirti dėl brolio netekties. Nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai. PraÅ¡oma priteisti suma yra pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais (1 t., b. l. 106-108), nukentėjusiosios parodymais (1 t., b. l. 97), kad dalies iÅ¡laidų pateisinančių kasos kvitų ji neturi (kunigui sumokėta suma, už kurÄ ), tačiau ji nėra per didelė, nevirÅ¡ija ribų, todėl priteistina visa nukentėjusiajai.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nors nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys dalyje dėl 10 000 EUR neturtinės žalos dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose, visgi teismas, išklausęs A. S. paaiškinimus apie jos ir A. S. santykius, negali pripažinti, jog jų ryšys buvo tiek stiprus, artimas ir glaudus, jog teismas galėtų tenkinti ieškinį pilna apimtimi.

Teismas neginčija nukentėjusiosios teiginių apie tai, jog ji bendravo su savo broliu, kad jis daug laiko gyveno pas jÄ ir, kad jie palaikė pakankamai glaudų tarpusavio ryšį, kai jis negerdavo, padedant vienas kitam, periodiÅ¡kai bendraujant ir pan., visgi teismas pastebi, kad tai nebuvo toks stiprus ryÅ¡is, koks nustatomas kitose bylose, kai nukentėjusysis ir jo artimasis iki nužudymo nuolat kartu gyveno ir palaikė itin artimus ryÅ¡ius. Nusikaltimo įvykdymo metu A. S. negyveno pas nukentėjusiÄ jÄ , nes ji jį buvo iÅ¡variusi dėl jo nuolatinio alkoholio vartojimo ir jie bendravo tik epizodiÅ¡kai, kai susitikdavo mieste.

Be to, iš kitų liudytojų parodymų matyti, kad A. S. bandė atimti sau gyvybę, nes jautėsi niekam nereikalingas, į tai taip pat atsižvelgtina vertinant, kad jo ryšys su savo sese nebuvo tiek stiprus ir jis nejautė palaikymo iš savo artimo giminaičio. Visgi byloje nustatyta, kad būtent nukentėjusioji rūpinosi savo brolio laidotuvėmis ir natūralu, kad ji patyrė neigiamus emocinius išgyvenimai dėl jo mirties. Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, teisinga, protinga ir proporcinga civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R.

G. 8 000 EUR dydžio sumÄ . Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktikÄ kitose bylose, kai neturtinę žalÄ dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d., n u s p r e n d ž i a : R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aÅ¡tuonių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi R.

G. skirtÄ laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2018-02-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2018-11-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista 90 parų areÅ¡to bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės ir jam skirti galutinę subendrintÄ 8 (aÅ¡tuonių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti R.

G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo jo faktinio sulaikymo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. liepos 22 d. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2019 m. liepos 22 d. R. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tenkinti nukentėjusiosios A. S. civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. G. nukentėjusiajai A. S. 1267,74 EUR turtinei žalai atlyginti ir 8 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:

1. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, 2 nuorÅ«kas, 3 nuoplovas, laikomus Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti;

2. iÅ¡ R. G. paimtus drabužius: sportinio tipo kostiumÄ , bliuzonÄ , maikutę, kedus, laikomus Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko praÅ¡ymui, iÅ¡reikÅ¡tam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grÄ Å¾inti teisėtam jų savininkui, o tokio praÅ¡ymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti;

3. iÅ¡ R. U. paimtÄ sportinio tipo kostiumÄ â€“ laikomÄ Vilniaus apskr. VPK (1 t., b. l. 58-59) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko praÅ¡ymui, iÅ¡reikÅ¡tam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grÄ Å¾inti teisėtam jo savininkui, o tokio praÅ¡ymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertį – sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas ArÅ«nas Bartkus