e82a255d-e921-489c-bf93-20f8bb7c3438 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. e2A-612-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01845-2016-4                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.2; 1.1.4.2.2; 1.3.2.11; 1.3.5.3.15; 1.3.5.8(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

M. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir skolos priteisimo, n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė 2016 m gruodžio 19 d. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ darbo byloje Nr. APS-36-17152 DGKS-5217, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 3609,96 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 13 d. sudarė su atsakovu darbo sutartį Nr. 31 (toliau – Darbo sutartis), pagal kuriÄ atsakovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. 2016 m. kovo 23 d. atsakovas turėjo nugabenti krovinį iÅ¡ Lietuvos į RusijÄ . IeÅ¡kovė prieÅ¡ reisÄ sumokėjo atsakovui 1273,35 Eur dydžio avansÄ ir 1200 Eur dienpinigių, iÅ¡ viso – 2273,35 Eur. Reiso metu ieÅ¡kovė papildomai pervedė atsakovui į sÄ skaitÄ 200 Eur dienpinigių. Atsakovas nugabeno krovinį gavėjui į RusijÄ , MaskvÄ , 2016 m. balandžio 13 d. krovinys iÅ¡krautas, krovinio gavėjas sumokėjo atsakovui 3000 Eur už suteiktÄ paslaugÄ .

Atsakovas grįžo į LietuvÄ 2016 m. balandžio 17 d., tačiau gautų 3000 Eur į ieÅ¡kovės kasÄ neįnešė, atsisakė vykti į kitÄ reisÄ ir nuo 2016 m. balandžio 19 d. nepasirodė darbe be pateisinamų priežasčių. Nuo tos dienos atsakovui buvo žymimos pravaikÅ¡tos. 2016 m. gegužės 10 d. atsakovas įteikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Darbo sutartis nutraukta 2016 m. gegužės 11 d. UAB „Grelida“ buhalteriniais duomenimis, atsakovas darbo sutarties nutraukimo dienÄ (2016 m. gegužės 11 d.) turėjo 3811,52 Eur permokÄ .

IeÅ¡kovė turėjo iÅ¡mokėti atsakovui 793,23 Eur: 373,99 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. kovo mėn., 229,77 Eur darbo užmokesčio už 2016m. balandžio mėn., 189,47 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 224 straipsnio nuostatomis, tam, kad padengtų atsakovo laiku negrÄ Å¾intÄ avansÄ , atliko iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovui iÅ¡mokėtinų sumų. Atlikus iÅ¡skaitÄ , atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovei 3018,29 Eur sumÄ .

DGK, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas iÅ¡ieÅ¡kojimo ir ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui dėl skolos priteisimo, 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-5217 (toliau – Sprendimas) ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovo reikalavimus tenkino – nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 793,23 Eur sumÄ (po mokesčių). IeÅ¡kovė UAB „Grelida“, praÅ¡ydama panaikinti DGK priimtÄ SprendimÄ , nurodė, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog darbo sutarties nutraukimo dienÄ jis disponavo 3811,52 Eur suma, priklausančia ieÅ¡kovei.

DGK, nagrinėdama Å¡alių ginÄÄ , patvirtino, kad ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui avansu nurodytÄ sumÄ . Dėl to DGK, konstatuodama ieÅ¡kovės reikalavimo teisės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo avansÄ buvimÄ , vadovaudamasi DK 225 straipsnio 1, 3 dalimis, turėjo apskaičiuoti galimÄ iÅ¡skaitos iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų sumÄ , bei atlikti iÅ¡skaitÄ , t. y. ieÅ¡kovės atlikta iÅ¡skaita turėjo bÅ«ti pripažinta nepagrįsta tik iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovės teigimu, DGK taip pat nepagrįstai konstatavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl 3018,29 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo negali bÅ«ti tenkinamas, nes identiÅ¡kas praÅ¡ymas jau iÅ¡nagrinėtas DGK, priimant sprendimÄ darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad DGK, iÅ¡nagrinėjusi UAB „Grelida“ praÅ¡ymÄ dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo, šį praÅ¡ymÄ atmetė, vadovaudamasi DK 290 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, t. y. kaip darbo ginčų komisijos kompetencijai nepriskirtÄ reikalavimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad DGK nebuvo spręstas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 3018,29 Eur skolÄ , taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas jau iÅ¡nagrinėtas DGK ir dėl jo priimtas sprendimas.

DGK sprendime, priimtame darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016, konstatuota, kad ieÅ¡kovės praÅ¡yme reikalavimas nesuformuluotas, dokumentų vertinimas nepriklauso DGK kompetencijai. Akivaizdu, kad DGK nebuvo pateiktas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 3018,23 Eur skolÄ IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas neginčija, kad gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodyto dydžio avansinius mokėjimus, skolÄ patvirtinta ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pažyma Nr. SD-1-9148, taip pat ieÅ¡kovės buhalteriniai dokumentai.

Dėl to DGK privalėjo pasisakyti dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo, konstatavusi reikalavimo pagrįstumÄ , tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovės atliktais skaičiavimais, iÅ¡ atsakovui mokėtino darbo užmokesčio už 2016 m. kovo mėn. galima atlikti 117,72 Eur, iÅ¡ darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio mėn. – 45,95 Eur, iÅ¡ kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 37,89 Eur dydžio iÅ¡skaitÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovė turėjo teisę atlikti iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio, tik iÅ¡skaitos suma turėjo bÅ«ti ne 793,23 Eur, bet 201,56 Eur.

PaÅ¡alinus procedÅ«rinį – iÅ¡skaitos skaičiavimo tvarkos – pažeidimÄ , atsakovo skola ieÅ¡kovei – 3609,96 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovas disponavo 3811,52 Eur dydžio suma, priklausančia ieÅ¡kovei. Atsakovas niekada nėra pripažinęs ir nepripažįsta, kad ieÅ¡kovė ar ieÅ¡kovės klientas grynaisiais pinigais jam yra sumokėję sumas, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė kildina reikalaujamÄ skolÄ .

DGK nė viename sprendime nepasisakė, kad ieÅ¡kovės nurodyta atsakovo skola pagrįsta ar įrodyta. IeÅ¡kovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vykdyti iÅ¡skaitas iÅ¡ atsakovui mokėtinų su darbo santykiais susijusių sumų. IÅ¡skaita iÅ¡ atleidžiamam darbuotojui mokėtinų sumų galima tik darbuotojo sutikimu. Dėl to DGK sprendimas priteisti atsakovui visÄ su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų skolÄ yra teisingas ir pagrįstas. IeÅ¡kovė jau anksčiau prašė DGK priteisti iÅ¡ atsakovo 3018,29 Eur skolÄ , motyvuodama iÅ¡ esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais.

Å is klausimas jau iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu DGK sprendimu, todėl nėra pagrindo naikinti ieÅ¡kovės skundžiamo DGK sprendimo. Be to, apie reikalaujamÄ negrÄ Å¾into avanso skolÄ ieÅ¡kovė turėjo sužinoti vėliausiai darbo sutarties su atsakovu nutraukimo dienÄ , t. y. 2016 m. gegužės 10 d. Vadovaujantis DK 289 straipsnio 1 dalimi, reikalavimÄ dėl Å¡ios permokos priteisimo ieÅ¡kovė DGK turėjo pareikÅ¡ti vėliausiai iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. Taigi ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas gerokai praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

IeÅ¡kovė nenurodė jokių objektyvių ir svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl skolos iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kojimo, pateiktas darbo byloje Nr. APS-36-17152, turėjo bÅ«ti atmestas dėl praleisto DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymas ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip (DK 141 straipsnio 1 dalis).

Å i pareiga iÅ¡lieka ir tuo atveju, kai darbuotojas skolingas darbdaviui. Aplinkybė, kad darbuotojas skolingas darbdaviui, gali bÅ«ti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011). Vadovaujantis DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punktu, iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio gali bÅ«ti daromos administracijos nurodymu: grÄ Å¾inti avansÄ , kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grÄ Å¾inti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neiÅ¡leistÄ ir laiku negrÄ Å¾intÄ avansÄ , kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitÄ vietovę atveju, taip pat už Å«kinius patarnavimus; atlyginti žalÄ , kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei.

Å iais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymÄ padaryti iÅ¡skaitÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi avanso grÄ Å¾inimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo iÅ¡mokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiÅ¡kėjo darbuotojo padaryta žala, jeigu darbuotojo įsiskolinimas nevirÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo nurodytas atsakovo padarytos žalos dydis virÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, todėl iÅ¡skaitos iÅ¡ jo darbo užmokesčio, nesant darbuotojo sutikimo, negalimos.

Darbdaviui taip pat privalu laikytis DK 225 straipsnyje nustatytų iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio dydžio apribojimų bei DK 226 straipsnyje įtvirtinto draudimo daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, kompensacinių ir kai kurių kitų iÅ¡mokų. Pagal CPK 739 straipsnio 2 punktÄ negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbÄ ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves.

Ieškovas teigia, kad jo atlikta išskaita pagrįsta bent iš dalies – dėl 201,56 Eur. Tačiau, minėta, kad pagal DK 224 straipsnį išskaita galima tik iš mokėtino darbo užmokesčio sumos, tačiau neleidžiama iš kitų darbuotojui mokėtinų sumų (kompensacijų ir kai kurių kitų CPK 739 straipsnio 2 dalyje nurodytų išmokų). Dėl šios priežasties, priešingai nei nurodo ieškovas, visais atvejais negalimas išskaitymas iš atsakovui priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo 2016 m. rugpjūčio 11 d. praÅ¡ymo DGK, pateikto darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016, matyti, jog ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3018,29 Eur dydžio skolÄ , šį reikalavimÄ motyvuodamas iÅ¡ esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir darbo byloje Nr. APS-36-17152. Dėl to atmestini ieÅ¡kovo teiginiai, kad iki prieÅ¡ieÅ¡kinio DGK nagrinėtoje byloje Nr. APS-36-17152 pareiÅ¡kimo, jis DGK nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ .

DGK 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016 ieÅ¡kovas neapskundė teismui per vienÄ mėnesį nuo jo priėmimo dienos (DK 296 straipsnis), todėl Å¡is yra įsiteisėjęs ir negali bÅ«ti panaikintas. Teismas nurodė, kad iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, jog DGK, priimdama nagrinėti ieÅ¡kovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl skolos iÅ¡ atsakovo priteisimo, pažeidė DK 290 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nustatančias, kad DGK privalo atsisakyti nagrinėti praÅ¡ymÄ , jeigu reikalavimas jau buvo iÅ¡nagrinėtas darbo ginčų komisijoje arba teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla nutraukta.

Nepaisant to, skundžiamas DGK sprendimas iÅ¡ esmės teisingas ir pagrįstas, nes ieÅ¡kovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti tuo pagrindu, kad tokių reikalavimų pagrįstumo klausimas jau iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu DGK 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ DGK sprendimÄ , nes jo iÅ¡vados teisingos ir pagrįstos, kadangi yra priimtas įsiteisėjęs ikiteisminio individualius darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimas, turintis privalomÄ prejudicinę galiÄ nagrinėjamo ginčo atžvilgiu.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad, ieÅ¡kovui atlikus iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atleidžiamam darbuotojui (atsakovui) mokėtinų sumų, nesant darbuotojo sutikimo, DGK skundžiamame 2016 m. lapkričio 16 d. sprendime visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina visa su darbo teisiniais santykiais susijusių iÅ¡mokų suma – 793,23 Eur. Dėl reikalavimo priteisti skolÄ teismas nurodė, kad pagal DK 254 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus Å¡io kodekso 255 straipsnyje.

Pagal DK 255 straipsnio 3 punktÄ darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jeigu su juo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo darbinių funkcijų vykdymas buvo susijęs su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimu – užsakovų grynaisiais sumokėtų sumų už pervežimo paslaugas perdavimu ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas iÅ¡ Lietuvos nugabeno krovinį gavėjui į RusijÄ , MaskvÄ , 2016 m. balandžio 13 d. krovinys buvo iÅ¡krautas, krovinio gavėjas sumokėjo atsakovui 3000 Eur už pervežimo paslaugas, atsakovas grįžo į LietuvÄ 2016 m. balandžio 17 d., tačiau gautų 3000 Eur į ieÅ¡kovo kasÄ neįnešė.

Å iÄ savo pozicijÄ ieÅ¡kovas grindžia 2015 m. balandžio 13 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Serija GRL16 Nr. 040, iÅ¡raÅ¡yta pirkėjui OOO „Logistik-Orim“ 3000 Eur sumai už transporto paslaugas Belgija-Rusija 2016 m. balandžio 16 d., CMR važtaraščiu Nr. 630532, iÅ¡ kurio matyti, kad krovinys 2016 m. balandžio 9 d. turėjo bÅ«ti pakrautas Vilniuje bei pristatytas į Domodedovo urmo bazę Rusijoje, krovinio gavėju nurodytas Beltamozhservice RUE, siuntėjas – UAB „Frega“, vežėjas – UAB „Grelida“.

Teismas pažymėjo, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra pasiraÅ¡yta tik ieÅ¡kovo direktorės, nėra žymos apie jos įteikimÄ krovinio gavėjui ar transportavimo užsakovui, nėra ir atsakovo paraÅ¡o. Antra, Å¡ios sÄ skaitos data – 2015 m. balandžio 13 d., nors joje nurodyta, kad ji iÅ¡raÅ¡yta už transporto paslaugas, suteiktas 2016 m. balandžio 6 d. Trečia, pagal sÄ skaitÄ krovinys gabentas iÅ¡ Belgijos į MaskvÄ , tačiau pagal CMR važtaraÅ¡tį – iÅ¡ Lietuvos į RusijÄ . Ketvirta, sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta pirkėjui OOO „Logistik-Prim“, kuris CMR važtaraÅ¡tyje nenurodytas.

Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės bei ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų neatitiktys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nurodomos atsakovo įsiskolinimo susidarymo aplinkybės tinkamai nepagrįstos. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atleidimo dienÄ atsakovas disponavo ieÅ¡kovo nurodoma ieÅ¡kovui priklausančia suma, ieÅ¡kovas teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovas teigia, jog atsakovas ginčo reiso metu turėjo paimti iÅ¡ užsakovo pinigus už pervežimo paslaugas, tačiau nepateikė jokių įrodymų (direktoriaus įsakymų, pareigybės apraÅ¡ymų, darbo sutarties sÄ lygų ir pan.), galinčių patvirtinti, jog į atsakovo darbines pareigas įėjo atlyginimo už pervežimo paslaugas surinkimas iÅ¡ klientų bei pristatymas į įmonės kasÄ .

PrieÅ¡ingai, negu teigia ieÅ¡kovas, atsakovas niekada nepripažino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo kliento grynaisiais yra gavęs sumas, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas kildina atsakovo įsiskolinimÄ . IÅ¡ byloje esančių DGK sprendimų matyti, kad atsakovas visada laikėsi pozicijos, jog negavo ieÅ¡kovo nurodomų sumų, kai buvo iÅ¡vykęs į reisÄ Rusijoje. IeÅ¡kovo teiginiai, kad DGK nustatė, jog ieÅ¡kovas yra sumokėjęs ir dėl to turi teisėtÄ pagrindÄ reikalauti iÅ¡ atsakovo 3811,52 Eur skolos, neatitinka tikrovės. Nei DGK 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime Nr. DGKS-4039, kuriuo ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl 3018,29 Eur skolos priteisimo atmestas, nei DGK 2016 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. DGKS-5217, kuriuo DGK atsisakė tenkinti identiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo prieÅ¡ieÅ¡kinį DK 290 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nekonstatuota, kad ieÅ¡kovo nurodytas atsakovo įsiskolinimas yra pagrįstas ar įrodytas.

PrieÅ¡ingai, DGK 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime, priimtame darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016, nurodyta, kad ieÅ¡kovė dokumentų, pagrindžiančių reikalavimÄ atsakovui atlyginti 3018,29 Eur materialinę žalÄ , nepateikė, nurodydama, jog visi dokumentai yra Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje. DGK 2016 m. lapkričio 16 d. sprendime, priimtame darbo byloje Nr. APS-36-17152, nurodyta, kad UAB „Grelida“ praÅ¡ymas (prieÅ¡ieÅ¡kinis) dėl 3018,29 Eur įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo negali bÅ«ti tenkinamas, nes identiÅ¡kas praÅ¡ymas jau iÅ¡nagrinėtas darbo ginčo komisijoje ir dėl jo priimtas sprendimas darbo byloje Nr. APS-1 -14154/2016 (DK 290 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės teiginiai apie atsakovui neva iÅ¡mokėtas ar jo gautas, tačiau ieÅ¡kovui negrÄ Å¾intas, sumas neįrodyti buhalteriniais apskaitos dokumentais, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita buvo kliento apmokėta, perduodant pinigus per atsakovÄ . Kai byloje nėra buhalterinės apskaitos dokumentų su atsakovo ar kliento paraÅ¡ais, kurie įrodytų, kad atsakovas gavo ieÅ¡kovo nurodomas sumas, nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas disponavo ieÅ¡kovui priklausančiomis lėšomis, kurių negrÄ Å¾ino.

Be to, DK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis turi bÅ«ti sudaryta raÅ¡tu. IeÅ¡kovui nepateikus įrodymų apie tokios sutarties su atsakovu sudarymÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu įstatymo nustatyta tvarka nesudaryta, taigi iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovas galėtų reikalauti ne daugiau negu trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimo. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas jam skolingas (CPK 178 straipsnis), todėl tenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ taip pat nėra pagrindo.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Grelida“ praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:DK 226 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama daryti iÅ¡skaitų iÅ¡ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, kompensacinių ir kitų iÅ¡mokų, iÅ¡ kurių pagal įstatymus neiÅ¡ieÅ¡koma.

DK normos nedetalizuoja kompensacinių ir kitų iÅ¡mokų, iÅ¡ kurių neiÅ¡ieÅ¡koma, tačiau nukreipia į kitus teisės aktus. Å iuo atveju reikia vadovautis įstatymo analogija (DK 9 straipsnio 2 dalis). Lėšos, iÅ¡ kurių neiÅ¡ieÅ¡koma, detalizuotos CPK 739 straipsnyje. Å is sÄ raÅ¡as – baigtinis, jame nenurodyta, kad draudžiama iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kompensacijos už nepanaudotas atostogas, todėl piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriskirtina prie lėšų, iÅ¡ kurių draudžiama iÅ¡ieÅ¡koti.

Dėl Å¡ios priežasties teismo iÅ¡vada, kad visais atvejais negalimas iÅ¡skaitymas iÅ¡ atsakovui apskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, prieÅ¡tarauja DK 226 straipsnio, CPK 739 straipsnio nuostatoms.Teismas nepasisakė dėl apeliantės atliktų iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio pagrįstumo. DK nedraudžia atlikti iÅ¡skaitas iÅ¡ darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, tačiau bÅ«tina laikytis iÅ¡skaitų atlikimo sÄ lygų. Norint atlikti iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbuotojui mokėtinų sumų visa apimtimi, neatsižvelgiant į DK 225 straipsnio nuostatas, bÅ«tina turėti darbuotojo sutikimÄ .

Kai nėra darbuotojo sutikimo, išskaita galima atsižvelgiant į DK 225 straipsnio nuostatas. Apeliantės skaičiavimais, atliktais pagal DK 225 straipsnio nuostatas, iš atsakovui mokėtino darbo užmokesčio už 2016 m. kovo mėn. galima 117,72 Eur dydžio išskaita; iš darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio mėn. – 45,95 Eur dydžio išskaita, iš kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 37,89 Eur dydžio išskaita. Teismas netyrė ir nevertino, kokia apimtimi apeliantės atlikta išskaita iš atsakovo darbo užmokesčio neteisėta bei prieštarauja DK 225 straipsnio nuostatoms.

IeÅ¡kovo atlikta iÅ¡skaita DK 225 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu turėjo bÅ«ti pripažinta tik iÅ¡ dalies nepagrįsta.Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė, jog atsakovas disponavo apeliantei priklausančiomis lėšomis, kurių negrÄ Å¾ino, netinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Apeliantės reikalavimo pagrindu teismas nepagrįstai laikė krovinio gavėjo sumokėtų lėšų gavimÄ ir jų neįneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ .

Apeliantės reikalaujamas įsiskolinimas susideda iÅ¡ dviejų dalių – 3000 Eur sumos, kuriÄ atsakovas gavo ir neįnešė į įmonės kasÄ , ir 811,52 Eur sumos, t. y. permokos, susidariusios dėl atsakovui avansu iÅ¡mokėtų dienpinigių. Teismas tyrė ir vertino raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡skirtinai susijusius su 3000 Eur užmokesčio už pervežimÄ gavimu. Tačiau byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovui apeliantė permokėjo 811,52 Eur sumÄ ir Å¡iÄ sumÄ atsakovas privalo grÄ Å¾inti.Teismui pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai – avanso apyskaitos, kuriose nurodytos visos atsakovui iÅ¡mokėtos sumos.

Taip pat teismui pateikta detali ataskaita, parengta buhalterinės apskaitos programos pagrindu, kurioje matyti visos atsakovui apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos sumos. Ä® bylÄ pateikta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pažyma Nr. SD-1-9148, iÅ¡duota atlikus apeliantės patikrinimÄ . IÅ¡ Å¡ios pažymos turinio matyti, kad pagal apeliantės pateiktus buhalterinius dokumentus užfiksuota permoka atsakovui.

Teismas Å¡ių įrodymų netyrė ir nevertino, nepasisakė dėl ieÅ¡kovės reikalavimo grÄ Å¾inti 811,52 Eur permokÄ pagrįstumo.Teismas netinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino faktines aplinkybes ir pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius apeliantės teiginius, kad atsakovas, atlikęs krovinio pervežimÄ ir perdavęs krovinį gavėjui, veikdamas kaip apeliantės atstovas, gaudavo iÅ¡ gavėjo ar kito asmens, užsakiusio pervežimo paslaugÄ , grynų pinigų, skirtų atsiskaityti už pervežimÄ , ir Å¡iuos pinigus įneÅ¡davo į įmonės kasÄ .

Teismui pateikti kasos pajamų orderiai, kuriais atsakovas įnešė grynus pinigus į įmonės kasÄ dar prieÅ¡ 2016 m. balandžio 6 d. reisÄ : 2016 m. sausio 6 d. kasos pajamų orderis Nr. 2016/27 bei 2016 m. vasario 17 d. kasos pajamų orderis Nr. 2016/33. Šį faktÄ patvirtina atsakovo paraÅ¡as ant orderio. 2016 m. balandžio 13 d. orderio, kuriuo atsakovas turėjo įneÅ¡ti pinigus, gautus už 2016 m. balandžio 6 d. krovinio pervežimÄ , į įmonės kasÄ , atsakovas nepasirašė ir pinigų apeliantei neperdavė, nes tarp darbdavio ir darbuotojo įvyko konfliktas.

Nuo 2016 m. balandžio 19 d. atsakovas nepasirodė darbe, jam buvo žymimos pravaikÅ¡tos, Å¡alių santykiai buvo ir iÅ¡lieka konfliktiÅ¡ki.Apeliantė pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pervežimas įvykdytas ir jį įvykdė bÅ«tent atsakovas. Apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų tyrimu, kurio metu teismas nustatė, jog PVM sÄ skaita-faktÅ«ra pasiraÅ¡yta tik apeliantės direktorės, t. y. nėra žymos apie tai, jog ji įteikta krovinio gavėjui ar transportavimo užsakovui, taip pat nėra ir atsakovo paraÅ¡o.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl pervežimo ir jo kainos, taip pat dėl to, jog pervežimÄ Ä¯vykdė apeliantės įmonė. Be to, teisės aktai nereikalauja, kad apeliantės iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ pasiraÅ¡ytų įmonės darbuotojas, t. y. atsakovas. SÄ skaitos-faktÅ«ros įteikimo aplinkybė nėra Å¡io ginčo dalykas, todėl ir aplinkybės, kaip sÄ skaita buvo pateikta krovinio gavėjui, nebuvo tiriamos teisme.Teismas taip pat pažymėjo, kad sÄ skaitos data – 2015 m. balandžio 13 d., nors joje nurodyta, kad ji iÅ¡raÅ¡yta už transporto paslaugas, atliktas 2016 m. balandžio 6 d.

Tai – tik raÅ¡ymo apsirikimas, sÄ skaitos numeris akivaizdžiai rodo, kad sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta 2016 metais (GRL16 Nr. 040). Teismas nustatė, kad pagal sÄ skaitÄ krovinys gabentas iÅ¡ Belgijos į MaskvÄ , tačiau pagal CMR važtaraÅ¡tį – iÅ¡ Lietuvos į RusijÄ , taip pat kad sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta pirkėjui OOO „Logistik-Prim“, kuris CMR važtaraÅ¡tyje niekur nenurodytas. Apeliantė pažymi, kad faktinių aplinkybių, susijusių su krovinio gabenimu (krovinio gavėjo, asmens, užsakiusio paslaugÄ , krovinio gabenimo marÅ¡ruto ir t.t.), Å¡alys teisme neaptarinėjo, nes tai nebuvo ginčo dalykas.

Neginčijama, kad krovinio gabenimo paslauga suteikta, neginčijama, kad gavėjas gavo krovinį, Å¡alys ginčijasi tik dėl pinigų už Å¡iÄ paslaugÄ sumokėjimo atsakovui fakto: apeliantė teigia, kad atsakovas gavo pinigus pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ , o atsakovas Å¡iÄ aplinkybę neigia. Pažymėtina tai, kad CMR važtaraÅ¡tyje nurodytas krovinio gavėjas ir asmuo, užsakęs krovinio gabenimo paslaugÄ , gali bÅ«ti skirtingi ir nebÅ«tinai abu įraÅ¡yti į CMR važtaraÅ¡tį. CMR važtaraÅ¡tis, kuriuo krovinys buvo atgabentas į LietuvÄ bei perkrautas į apeliantės transporto priemonę, teismui nebuvo pateiktas tik todėl, kad ginčo dėl paslaugos suteikimo nebuvo ir nėra.Teismas netyręs ir neįvertinęs įsiskolinimo atsiradimo aplinkybių dalies, nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė reikalavimo.

Teismui pateikti visi raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys apeliantės reikalavimo pagrįstumÄ , tačiau teismas Å¡ių įrodymų netyrė, dėl jų nepasisakė. Tai lėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , prieÅ¡taraujančiÄ CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, pagal kuriÄ teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos juridinio asmens Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įraÅ¡ai turi bÅ«ti pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Tam, kad bÅ«tų galima įsitikinti ieÅ¡kovės nurodomos permokos dydžio realumu, apeliantė teismui turėjo pateikti tai patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus, įformintus teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, jog atsakovas gavo, bet negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 3811,52 Eur.

Tokiais įrodymais galėtų bÅ«ti tik atsakovo pasiraÅ¡yti kasos dokumentai, patvirtinantys grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo jam faktÄ (pinigų priėmimo kvitai, kasos iÅ¡laidų orderiai), ir banko pavedimai, atlikti į atsakovo asmeninę banko sÄ skaitÄ . Tokių buhalterinės apskaitos dokumentų byloje nėra.Su 2017 m. balandžio 14 d. praÅ¡ymu ieÅ¡kovė pateikė 2016 m. balandžio 13 d. pinigų priėmimo kvitÄ , kuris, pasak jos, patvirtina aplinkybę, kad reiso Rusijoje metu atsakovas iÅ¡ krovinio gavėjo gavo 3000 Eur sumÄ .

Tačiau Å¡iame dokumente nėra nei pinigus neva iÅ¡mokėjusio asmens, nei atsakovo paraÅ¡o, patvirtinančio, kad pinigus jis gavo. Be to, Å¡io pinigų priėmimo kvito ir kitų ieÅ¡kovės byloje pateiktų dokumentų duomenys – prieÅ¡taringi. Nors kvito data ir suma sutampa su ieÅ¡kovės pateiktos PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros Serija GRL16 Nr. 040 data bei suma, tačiau sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta už balandžio 4–6 dienomis suteiktas transportavimo paslaugas marÅ¡rutu Belgija – Rusija. Taigi neaiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovui 2017 m. balandžio 13 d. galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 3000 Eur suma, jeigu paslaugos, už kurias neva mokama, suteiktos dar 2016 m. balandžio 6 d.

Be to, 2016 m. balandžio 13 d. PVM sÄ skaita– faktÅ«ra Serija GRL16 Nr. 040 iÅ¡raÅ¡yta pirkėjui OOO „Logistik-Prim“, nors CMR važtaraÅ¡tyje, kurį pateikė ieÅ¡kovė, krovinio gavėjas – Beltamozhservice RU. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto CMR važtaraščio matyti, jog krovinys buvo vežamas marÅ¡rutu Vilnius–Rusija, bet ne Belgija–Rusija, kaip nurodyta sÄ skaitoje. Taip pat nors ieÅ¡kovė nurodo, kad krovinys iÅ¡krautas 2016 m. balandžio 13 d., tačiau antspaudai ant CMR važtaraščio patvirtina, jog krovinys Rusijoje gautas 2016 m. balandžio 11 d.

Aptarti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų (CMR važtaraščio, 2016 m. balandžio 13 d. PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros Serija GRL16 Nr. 040, 2016 m. balandžio 13 d. pinigų priėmimo kvito) prieÅ¡taravimai patvirtina, kad ieÅ¡kovės versija apie tai, jog reiso Rusijoje metu krovinio gavėjas sumokėjo atsakovui grynuosius pinigus, – nepagrįsta. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantės nurodomos atsakovo įsiskolinimo susidarymo aplinkybės – neįrodytos.IeÅ¡kovės pateiktos į bylÄ 2016 m. sausio 31 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 30 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. avanso apyskaitos, kuriomis įrodinėja atsakovo skolÄ darbo sutarties nutraukimo dienÄ , nepatvirtintos atsakovo, kaip atskaitingo asmens, paraÅ¡u, todėl negali bÅ«ti laikomos įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovui buvo iÅ¡mokėtos avanso apyskaitose nurodytos sumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punkte nurodyta, kad Å«kio subjektas gali iÅ¡mokėti pinigus Å«kio subjekto darbuotojams, kuriuos Å«kio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtÄ , žemės Å«kio produkcijÄ , suteiktas paslaugas, mokėti avansÄ , padengti kitas su Å«kio subjekto veikla susijusias iÅ¡laidas ir (ar priimti) pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo).

IÅ¡mokant pinigus iÅ¡ kasos, iÅ¡raÅ¡omas kasos iÅ¡laidų orderis. Pagal Taisyklių 19 punktÄ , jeigu kasos iÅ¡laidų orderyje ar mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai neiÅ¡mokėti. Taigi pagal Taisyklių nuostatas pinigų iÅ¡mokėjimo darbuotojui faktÄ patvirtina ne avanso apyskaitos, o kasos iÅ¡laidų orderiai, kurių nagrinėjamu atveju nėra. Kai nėra atsakovo pasiraÅ¡ytų kasos iÅ¡laidų orderių, vien tik pagal pačios ieÅ¡kovės suraÅ¡ytas avanso apyskaitas (kurios nepasiraÅ¡ytos atsakovo, kaip atskaitingo asmens), negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovui iÅ¡mokėtos kokios nors pinigų sumos.Darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymu ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip (DK 141 straipsnio 1 dalis).

Ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas skolingas darbdaviui. Aplinkybė, kad darbuotojas skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011). Taigi išskaita iš atleidžiamam darbuotojui mokėtinų sumų galima tik esant darbuotojo sutikimui.

Atsakovas nebuvo davęs sutikimo atlikti tokį įskaitymÄ , todėl apeliantė privalėjo iÅ¡mokėti atsakovui visÄ jam priklausančiÄ mokėti darbo užmokesčio sumÄ , t. y. 793,23 Eur.Nors apeliantė teigia, kad, nesant darbuotojo sutikimo, iÅ¡skaita galima atsižvelgiant į DK 225 straipsnio nuostatas, tačiau DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog iÅ¡skaita be darbuotojo sutikimo darbdavio administracijos nurodymu gali bÅ«ti daroma tik tuo atveju, jeigu darbuotojo įsiskolinimas nevirÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodoma atsakovo įsiskolinimo suma kelis kartus virÅ¡ija jo vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį, todėl ieÅ¡kovė be atsakovo sutikimo negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai atlikti jokių iÅ¡skaitų iÅ¡ jam iÅ¡mokamų sumų.IeÅ¡kovė apskritai neturėjo nei faktinio (įsiskolinimo nebuvimas), nei teisinio (imperatyvios DK 141 straipsnio 1 dalies, 224 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos) pagrindo atlikti bet kokį iÅ¡skaitymÄ iÅ¡ atleidžiamam darbuotojui mokėtinų sumų.

Dėl to apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kokia dalimi, remiantis DK 225 straipsnio nuostatomis, atlikta išskaita teisėta, o kokia – ne, yra visiškai nepagrįsti. Be to, DK 226 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Darbuotojui mokėtina kompensacija už nepanaudotas atostogas priskirtina prie DK 226 straipsnyje nurodytų kompensacinių išmokų, todėl iš jos negalima atlikti išskaitų.Teismas teisingai nurodė ir tai, kad reikalavimai dėl įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo netenkintini ir dėl to, jog analogiški apeliantės reikalavimai jau išnagrinėti Vilniaus teritorinio skyriaus DGK individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-1-14154/2016.

DGK 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 3018,59 Eur įsiskolinimo, kurio atsiradimo aplinkybės buvo grindžiamos tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, iÅ¡ atsakovo priteisimo. Å io DGK sprendimo ieÅ¡kovė neapskundė teismui per vienÄ mėnesį nuo jo priėmimo momento (DK 296 straipsnis), todėl jis įsiteisėjo ir negali bÅ«ti panaikintas.AntrÄ kartÄ kreipdamasi su prieÅ¡ieÅ¡kiniu į DGK dėl įsiskolinimo iÅ¡ atsakovo priteisimo, ieÅ¡kovė tokius savo reikalavimus pareiÅ¡kė praleidusi DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ praÅ¡ymo nagrinėti individualų darbo ginÄÄ pateikimo terminÄ .

Pagal DK 289 straipsnio 1 dalį darbuotojas ir darbdavys raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nagrinėti individualų darbo ginÄÄ darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovo skola susidarė dėl to, kad jis atleidimo dienÄ negrÄ Å¾ino reiso Rusijoje metu gautų grynųjų pinigų sumų. Taigi vėliausiai darbo sutarties su atsakovu nutraukimo dienÄ , t. y. 2016 m. gegužės 10 d., ieÅ¡kovė sužinojo apie atsakovo įsiskolinimÄ .

Remiantis DK 289 straipsnio 1 dalimi, reikalavimÄ dėl Å¡ios permokos priteisimo ieÅ¡kovė DGK turėjo pareikÅ¡ti vėliausiai iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas gerokai praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pareiÅ¡kimui dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimui pareikÅ¡ti. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai bet kuriuo atveju negalėtų bÅ«ti tenkinami.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo paliktas galioti Darbo ginčų komisijos sprendimas patenkinti atsakovo (darbuotojo) reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, o ieÅ¡kovės UAB „Grelida“ (darbdavės) reikalavimas atsakovui dėl skolos, negrÄ Å¾inus neiÅ¡leistų avansu gautų sumų ir už pervežimo paslaugÄ kliento sumokėtų lėšų, atmestas.

Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimams, ar pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms tinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio atlikimÄ , iÅ¡ darbdavio gautų avansu sumų grÄ Å¾inimÄ , taip pat ar nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinio taisyklių. Byloje nustatyta, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) UAB „Grelida“ ir atsakovas 2015 m. lapkričio 13 d. sudarė darbo sutartį Nr. 31, kurios pagrindu atsakovas nuo 2015 m. lapkričio 14 d. pradėjo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. 2016 m. kovo 23 d. atsakovui pavesta nugabenti krovinį iÅ¡ Lietuvos į RusijÄ .

Apeliantės teigimu, prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į reisÄ , atsakovas turėjo iÅ¡ UAB „Grelida“ gautų avansu pinigų likutį - 1273,35 Eur, jam papildomai iÅ¡mokėta dar 1200 Eur dienpinigių, be to, reiso metu į atsakovo sÄ skaitÄ pervesta dar 200 Eur dienpinigių. Apeliantės teigimu, už suteiktas pervežimo paslaugas klientas Rusijoje atsiskaitė grynaisiais, perduodamas 3000 Eur atsakovui, tačiau Å¡is, 2016 m. balandžio 17 d. grįžęs iÅ¡ reiso, pinigų, gautų už krovinio pervežimÄ , į bendrovės kasÄ neįnešė, atsisakė vykti į kitÄ reisÄ ir nuo 2016 m. balandžio 19 d. nepasirodė darbe be pateisinamų priežasčių.

Nuo 2016 m. balandžio 19 d. atsakovui žymėtos pravaikÅ¡tos. 2016 m. gegužės 10 d. atsakovas įteikė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovo darbo sutartis nutraukta 2016 m. gegužės 11 d. Atleisdama atsakovÄ iÅ¡ darbo, apeliantė UAB „Grelida“ turėjo sumokėti atsakovui 373,99 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. kovo mėn., 229,77 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio mėn. ir 189,47 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iÅ¡ viso – 793,23 Eur.

Remdamasi tuo, kad atsakovas negrÄ Å¾ino 811,52 Eur avansu gautų ir neiÅ¡leistų lėšų bei 3000 Eur, kuriuos sumokėjo krovinio gavėjas už pervežimÄ , UAB „Grelida“ vadovė, remdamasi DK 224 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. įsakymais atliko atsakovui mokėtinos 793,23 Eur sumos įskaitymÄ . Laikydama, kad po atsakovui mokėtinų sumų įskaitymo Å¡is liko skolingas įmonei 3018,29 Eur sumÄ , UAB „Grelida“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 3018,29 Eur skolai Darbo ginčų komisija 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. DGKS-4039 UAB „Grelida“ praÅ¡ymÄ atmetė, nurodydama, kad praÅ¡ymÄ atsisakoma nagrinėti DK 290 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, taip pat pažymėdama, jog UAB „Grelida“ praÅ¡yme nesuformuluotas reikalavimas, kaip to reikalaujama pagal DK 289 straipsnio 2 dalį (darbo byla Nr. APS-1-14154/2016).

Per mėnesį nuo Å¡io Darbo ginčo komisijos sprendimo priėmimo dienos UAB „Grelida“ su ieÅ¡kiniu į teismÄ nesikreipė (DK 296 straipsnis). Atsakovas 2016 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ UAB „Grelida“ 793,23 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. kovo-balandžio mėn. ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. UAB „Grelida“, nesutikdama su atsakovo praÅ¡ymu, nurodė, kad yra atlikta atsakovo reikalaujamos 793,23 Eur sumos užskaita, nes atsakovas atleidimo iÅ¡ darbo metu negrÄ Å¾ino UAB „Grelida“ 3811,52 Eur grynųjų pinigų, kuriuos privalėjo grÄ Å¾inti.

Remdamasi tuo, kad atsakovas dar liko skolingas 3018,29 Eur sumÄ , UAB „Grelida“ 2016 m. spalio 11 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Darbo ginčų komisija 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-5217 patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „Grelida“ 793,23 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio už 2016 m. kovo-balandžio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovo praÅ¡ymo (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dėl 3018,29 Eur įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo Darbo ginčų komisija netenkino, nurodydama, kad identiÅ¡kas praÅ¡ymas jau iÅ¡nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje ir dėl jo priimtas sprendimas darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016 (DK 290 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (darbo byla Nr. APS-36-17152).

UAB „Grelida“, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu, 2016 m. gruodžio 16 d. per elektroninių paslaugų portalÄ pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama panaikinti Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ darbo byloje Nr. APS-36-17152 ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 3609,96 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas UAB „Grelida“ ieÅ¡kinį atmetė, remdamasis tuo, kad pagal DK 224 straipsnį iÅ¡skaitos galimos tik iÅ¡ mokėtino darbo užmokesčio, iÅ¡skaita iÅ¡ atsakovui priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas negalima, negavus tam atsakovo sutikimo, dėl to Darbo ginčų komisija 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu visiÅ¡kai pagrįstai priteisė atsakovui visÄ neiÅ¡mokėtÄ su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų sumÄ â€“ 793,23 Eur.

Dėl UAB „Grelida“ reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intų įmonės lėšų sumÄ , teismas nurodė, kad byloje nėra buhalterinės apskaitos dokumentų su atsakovo ar kliento paraÅ¡ais, kurie įrodytų, jog atsakovas gavo ieÅ¡kovo nurodomas sumas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas disponavo ieÅ¡kovui priklausančiomis lėšomis ir jų negrÄ Å¾ino (CPK 178 straipsnis).      Dėl UAB „Grelida“ praÅ¡ymų, paduotų darbo ginčų komisijai, tapatumo ir termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ Â Â Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas nurodė, kad apeliantės (ieÅ¡kovės) UAB „Grelida reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstai netenkintas ir dėl to, jog analogiÅ¡kas reikalavimas dėl 3018,59 Eur įsiskolinimo iÅ¡ atsakovo priteisimo jau iÅ¡nagrinėtas darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016 ir Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Å¡is reikalavimas atmestas.

Nurodyto sprendimo ieÅ¡kovė neapskundė teismui per vienÄ mėnesį nuo jo priėmimo dienos (DK 296 straipsnis), todėl jis įsiteisėjo ir negali bÅ«ti panaikintas. Dėl tokių atsakovo argumentų pažymėtina tai, kad nors Darbo ginčų komisija 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. DGKS-4039, priimto darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016, rezoliucinėje dalyje nurodė, jog UAB „Grelida“ praÅ¡ymÄ atmeta, tačiau iÅ¡ motyvuojamosios sprendimo dalies matyti, kad UAB „Grelida“ praÅ¡ymas dėl 3018,59 Eur skolos iÅ¡ atsakovo priteisimo nebuvo nagrinėtas iÅ¡ esmės. Darbo ginčų komisija nurodė, kad praÅ¡ymÄ atsisakoma nagrinėti DK 290 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kaip nepriskirtÄ darbo ginčų komisijos kompetencijai, taip pat pažymėjo, jog UAB „Grelida“ praÅ¡yme nesuformuluotas reikalavimas, kaip to reikalaujama pagal DK 289 straipsnio 2 dalį.

Esant tokioms aplinkybėms, kai darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016 UAB „Grelida“ reikalavimo dėl skolos nenagrinėjo iÅ¡ esmės, nėra pagrindo sutikti su Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 16 d. sprendime, priimtame darbo byloje Nr. APS-36-17152, padaryta iÅ¡vada, kad UAB „Grelida“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas nenagrinėtinas kaip tapatus, t. y. iÅ¡nagrinėtas darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016. Toks aiÅ¡kinimas Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų formalus, neatitiktų reikalavimo įstatymus ir kitus teisės aktus taikyti vadovaujantis, be kita ko, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Darbo ginčų komisija, nagrinėjusi darbo bylÄ Nr. APS-36-17152, pagrįstai netenkino UAB „Grelida“ prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl 3018,59 Eur skolos iÅ¡ atsakovo priteisimo, nes identiÅ¡kas praÅ¡ymas jau iÅ¡nagrinėtas Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-1-14154/2016, yra nepagrįsta. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat nurodė, kad, antrÄ kartÄ kreipdamasi su prieÅ¡ieÅ¡kiniu į Darbo ginčų komisijÄ dėl įsiskolinimo iÅ¡ atsakovo priteisimo, ieÅ¡kovė praleido DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis negalėtų bÅ«ti tenkinamas ir dėl Å¡ios priežasties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas praÅ¡ymui nagrinėti individualų darbo ginÄÄ pateikti yra procedÅ«rinis, kurio praleidimas ir neatnaujinimas, nenustačius svarbių jo praleidimo priežasčių, darbo ginčų komisijai suteikia pagrindÄ atsisakyti priimti praÅ¡ymÄ ir nenagrinėti individualaus darbo ginčo. Pabrėžtina, kad aptariamas terminas nėra ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį praleidus ir nenustačius svarbių priežasčių jam atnaujinti, kyla kitokio pobÅ«džio teisiniai padariniai – atsiranda savarankiÅ¡kas pagrindas pareikÅ¡tiems reikalavimams atmesti (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl to atsakovo argumentai, kad UAB „Grelida“ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai negalėtų bÅ«ti tenkinami vien dėl praleisto DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Darbo ginčų komisija, nagrinėjusi darbo bylÄ Nr. APS-1-14154/2016, kuriÄ inicijavo darbuotojas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ UAB „Grelida“ nesumokėtÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, gavusi darbdavio UAB „Grelida“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, neatsisakė jo priimti, remdamasi DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimu.

Pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, jog nurodyto trijų mėnesių termino eiga Å¡iuo atveju prasidėjo bÅ«tent darbo sutarties su atsakovu nutraukimo dienÄ , t. y. 2016 m. gegužės 11 d. Pagal DK 289 straipsnio 1 dalies nuostatas termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ pradžia siejama su sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie teisių pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad darbo sutarties su atsakovu nutraukimo metu darbdavys žinojo apie darbuotojo negrÄ Å¾intas įmonei lėšas, savaime nereiÅ¡kia, jog darbdavys neturėjo pagrindo tikėtis iÅ¡spręsti šį klausimÄ su darbuotoju jau po jo atleidimo iÅ¡ darbo, nesikreipdamas į darbo ginčus nagrinėjantį organÄ .

Darbdavio teisių pažeidimas sietinas su momentu, kai tampa aiÅ¡ku, kad nepavyks darbuotojo skolos klausimo iÅ¡spręsti tarpusavio sutarimu. Dėl to DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia negali bÅ«ti iÅ¡imtinai siejama su darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo data. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo ginčų komisija, nagrinėjusi darbo bylÄ Nr. APS-1-14154/2016, darbdavio UAB „Grelida“ prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl skolos iÅ¡ darbuotojo priteisimo neatsisakė priimti, remdamasi tuo, jog praleistas DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas, dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pasisakė priimdama sprendimÄ , nėra pagrindo teisme svarstyti klausimÄ dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto procedÅ«rinio termino taikymo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pirmiausiai pasisakė dėl iÅ¡skaitų iÅ¡ atsakovui mokėtinų sumų teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad spręsti, ar ieÅ¡kovas tinkamai įgyvendino darbdavio teisę atlikti iÅ¡skaitas iÅ¡ darbuotojui mokėtinų sumų, galima tik nustačius, jog atsakovas turi skolÄ ieÅ¡kovui (darbdaviui) UAB „Grelida“, bei tokios skolos dydį. Dėl to pirmiausiai nagrinėtinas ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui dėl skolos.      Dėl darbdavio reikalaujamos iÅ¡ darbuotojo skolos    Atsakovo skolÄ â€“ 3811,52 Eur dydžio – ieÅ¡kovas UAB „Grelida“ grindė dviem pagrindais: pirma, kad atsakovas negrÄ Å¾ino avansu gautų ir su darbu susijusioms reikmėms neiÅ¡leistų lėšų likučio, kuris pagal ieÅ¡kovo skaičiavimus – 811,52 Eur; antra, kad atsakovas įmonei neperdavė iÅ¡ krovinio gavėjo Rusijoje gauto užmokesčio už pervežimÄ , kurio suma – 3000 Eur.

Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino tik įrodymus dėl skolos dalies, grindžiamos neperdavimu įmonei 3000 Eur, kuriuos, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas gavo pristatęs krovinį Rusijoje iÅ¡ krovinio gavėjo ir, grįžęs iÅ¡ reiso, turėjo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ . Tuo tarpu reikalavimo dėl 811,52 Eur dydžio skolos dalies, grindžiamos avansu gautų ir neiÅ¡leistų sumų negrÄ Å¾inimu, teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pažymÄ Nr. SD-1-9148, parengtÄ iÅ¡nagrinėjus atsakovo praÅ¡ymÄ dėl jo darbo teisių pažeidimo, dirbant UAB „Grelida“.

Šioje pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad patikrinimo metu įmonės vadovė pateikė finansinius dokumentus, kuriuose užfiksuotas su komandiruotėmis susijusių sumų išmokėjimas darbuotojui J. M. pasirašytinai; iš viso pagal darbdavio pateiktus dokumentus darbuotojui išmokėta 7350 Eur; pagal darbdavio įsakymus darbuotojas per darbo laikotarpį turėjo gauti 4391,40 Eur dienpinigių; palyginus apskaičiuotas išmokėti ir išmokėtas su komandiruotėmis susijusias sumas (atitinkamai – 4391,40 Eur ir 7350 Eur) nepriemoka darbuotojui nenustatyta; susumavus darbuotojui išmokėtas dienpinigių ir darbo užmokesčio sumas (7350 + 1240,17 = 8590,17 Eur) su apskaičiuotomis išmokėti sumomis (4391,40 + 2033,40 = 6424,80 Eur) matyti darbdavio permoka darbuotojui.

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pažymoje Nr. SD-1-9148 nurodytų duomenų pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, nereikalavo, kad ieÅ¡kovas pateiktų tuos finansinius dokumentus, kurių pagrindu buvo parengta Å¡i pažyma, nors tokių duomenų analizė reikalinga siekiant visapusiÅ¡kai ir teisingai iÅ¡spręsti darbo ginÄÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui visiÅ¡kai nenagrinėjus ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl 811,52 Eur dydžio skolos, grindžiamos avansu gautų ir neiÅ¡leistų sumų negrÄ Å¾inimu, liko neatskleista bylos dalies esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 3000 Eur, kuriuos, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas gavo iÅ¡ krovinio gavėjo Rusijoje ir, grįžęs iÅ¡ reiso, turėjo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , priteisimo teismas atmetė, remdamasis neatitiktimis, esančiomis ieÅ¡kovo pateiktuose Å¡iam reikalavimui pagrįsti dokumentuose (sÄ skaitos-faktÅ«ros data, transporto paslaugų, už kurias iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita, suteikimo data ir marÅ¡rutu, įrašų CMR važtaraÅ¡tyje neatiktimis). Nustatęs byloje esančių įrodymų prieÅ¡taravimus, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino Å¡ių prieÅ¡taravimų atsiradimo aplinkybių, nesiÅ«lė teikti įrodymų Å¡iems prieÅ¡taravimas paÅ¡alinti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovo pateiktuose į bylÄ buhalterinės apskaitos duomenyse nurodyta, jog atsakovas į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡davo nemažas pinigų sumas (pvz., 2016 m. sausio 6 d. – 1500 Eur, 2016 m. vasario 17 d. – 4700 Eur). IeÅ¡kovas teigė, kad tokie duomenys patvirtina įmonėje buvusiÄ praktikÄ , jog vairuotojai tam tikrais atvejais iÅ¡ krovinio gavėjų užmokestį už pervežimo paslaugas paimdavo grynais ir gautas sumas įneÅ¡davo į įmonės kasÄ .

Teismas nepasisakė dėl tokių ieškovo argumentų ir su jais susijusių bylos duomenų, nesiaiškino papildomų aplinkybių, susijusių su ieškovo nurodoma įmonėje buvusia praktika, nevertino, ar nagrinėjamu atveju tokie duomenys tinkami ieškinio reikalavimui dėl 3000 Eur pagrįsti, ar, siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti šalių ginčo aplinkybes, nėra pagrindo siūlyti ieškovui pateikti papildomų įrodymų (pavyzdžiui, iš krovinio gavėjo, kuris, ieškovo teigimu, perdavė atsakovui 3000 Eur užmokestį už pervežimo paslaugas) (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti nustatinėjamos ir vertinamos apeliacinės instancijos teisme. Jas pirmiausiai turėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingu atveju asmeniui, nesutinkančiam su tam tikrų aplinkybių nustatymu, jų vertinimu, bÅ«tų atimta teisė į apeliacijÄ . Aptarti įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai Å¡iuo konkrečiu atveju vertinti kaip sudarantys pagrindÄ panaikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo reikalaujamos iÅ¡ atsakovo skolos ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas buvusių darbo teisinių santykių Å¡alių viena kitai pareikÅ¡tus reikalavimus, dėl kurių abi Å¡alys privaloma ikiteismine tvarka kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , nepasireikalavo darbo bylų Nr. APS-1-14154/2016 ir Nr. APS-36-17152 medžiagos. Å ių bylų medžiaga gauta apeliacinės instancijos teisme.       Dėl iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo UAB „Grelida“ atliktų iÅ¡skaitų iÅ¡ atsakovui apskaičiuotų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumų, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, neturėdamas atsakovo sutikimo, negalėjo atlikti iÅ¡skaitų iÅ¡ darbuotojui mokėtinų sumų, nes: pirma, reikalaujama iÅ¡ darbuotojo skola didesnė už jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį; antra, neleidžiama daryti iÅ¡skaitų iÅ¡ kompensacinių iÅ¡mokų, taigi iÅ¡skaita iÅ¡ atsakovui priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas – negalima.

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 224 straipsnio, reglamentuojančio iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio pagrindus, 2 dalies 1 punktÄ iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimÄ Ä¯monei, kurioje jie dirba, gali bÅ«ti daromos administracijos nurodymu:

1) grÄ Å¾inti avansÄ , kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį;

2) grÄ Å¾inti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų;

3) padengti neiÅ¡leistÄ ir laiku negrÄ Å¾intÄ avansÄ , kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitÄ vietovę atveju, taip pat už Å«kinius patarnavimus;

4) atlyginti žalÄ , kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Å iais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymÄ padaryti iÅ¡skaitÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi avanso grÄ Å¾inimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo iÅ¡mokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiÅ¡kėjo darbuotojo padaryta žala, jeigu darbuotojo įsiskolinimas nevirÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. DK 225 straipsnio, reglamentuojančio iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio dydžio apribojimus, 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ darbo užmokesčio, nevirÅ¡ijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, iÅ¡skaitų dydis negali virÅ¡yti dvideÅ¡imties procentų, o iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, žalos, padarytos suluoÅ¡inimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimÄ ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimÄ â€“ iki penkiasdeÅ¡imties procentų darbuotojui iÅ¡mokėtino darbo užmokesčio.

IÅ¡ darbo užmokesčio dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ minimalios mėnesinės algos dydį, iÅ¡skaitoma septyniasdeÅ¡imt procentų iÅ¡mokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio iÅ¡skaitų dydžio (DK 225 straipsnio 3 dalis). DK 226 straipsnyje įtvirtinta, kad neleidžiama daryti iÅ¡skaitų iÅ¡ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, kompensacinių ir kitų iÅ¡mokų, iÅ¡ kurių pagal įstatymus neiÅ¡ieÅ¡koma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, jog pagal DK 224 straipsnio 2 dalies nuostatas darbdavys gali nurodyti iÅ¡skaityti iÅ¡ darbo užmokesčio neiÅ¡leistÄ ir laiku negrÄ Å¾intÄ avansÄ , kuris buvo duotas komandiruotės reikmėms, ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi avanso grÄ Å¾inimo ar įsiskolinimo padengimo terminas, jeigu darbuotojo įsiskolinimas nevirÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.

Kai įsiskolinimo dydis virÅ¡ija darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydį, darbdavys turi pagrindÄ dėl Å¡ios iÅ¡skaitos kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio darbdavio nurodymu gali bÅ«ti daromos tik kai yra tam tikros įstatymo nustatytos sÄ lygos: pirma, darbdavys nurodymÄ atlikti iÅ¡skaitÄ turi teisę duoti ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi nustatytas avanso grÄ Å¾inimo ir įsiskolinimo padengimo terminas, buvo iÅ¡mokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiÅ¡kėjo darbuotojo padaryta žala; antra, iÅ¡skaita gali bÅ«ti atliekama tik tais atvejais, kai darbuotojo įsiskolinimas nevirÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.

Jeigu darbdavys praleidžia vieno mėnesio terminÄ , per kurį jis gali duoti nurodymÄ atlikti iÅ¡skaitÄ , arba darbuotojo įsiskolinimas darbdaviui virÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, darbdavys įsiskolinimÄ gali iÅ¡ieÅ¡koti kreipdamasis įstatymų nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras; III dalis IndividualÅ«s darbo santykiai, p. 311-313; Darbo teisė, Vilnius, 2008 m., p. 333). Analizuojamu atveju ieÅ¡kovas UAB „Grelida“ priėmė du įsakymus dėl iÅ¡skaitų iÅ¡ atsakovui mokėtinų su darbo santykiais susijusių sumų: 2016 m. balandžio 18 d.

įsakymÄ Nr. 20160418 dėl už 2016 m. kovo mėn. mokėtino darbo užmokesčio sumos – 373,99 Eur ir 2016 m. gegužės 10 d. įsakymÄ Nr. 20160510 dėl už 2016 m. balandžio mėnesį mokėtino darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos – 419,24 Eur. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo nurodoma buvusio darbuotojo įsiskolinimo suma – 3811,52 Eur (811,52 Eur negrÄ Å¾intų avansinių mokėjimų suma + 3000 Eur neperduoto užmokesčio už pervežimÄ suma) gerokai virÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį.

Vadovaujantis DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir doktrininiu aiÅ¡kinimu, darbdavio vienaÅ¡aliu nurodymu iÅ¡skaita iÅ¡ atsakovui iÅ¡mokėtinų darbo užmokesčio sumų negalėjo bÅ«ti atlikta. Dėl darbuotojo negrÄ Å¾intų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo darbdavys turėjo kreiptis privaloma ikiteismine tvarka į Darbo ginčų komisijÄ , o nesutikdamas su Å¡ios sprendimu – į teismÄ (DK 285, 286, 299 straipsniai). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas UAB „Grelida“, priimdamas 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. gegužės 10 d.

įsakymus, faktiÅ¡kai atliko ne DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas iÅ¡skaitas, kurios gali bÅ«ti DK 225 straipsnyje nustatyto dydžio, tačiau, remdamasis darbuotojo skola darbdaviui, atliko visų darbuotojui mokėtinų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, įskaitymÄ CK 1.130, 6.131 straipsnių prasme. Å iuo atveju toks įskaitymas negalimas, kol neiÅ¡spęstas Å¡alių ginčas tiek dėl ieÅ¡kovo reikalaujamos skolos fakto, tiek jos dydžio.  IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju darbdavys vienaÅ¡aliu nurodymu negalėjo atlikti iÅ¡skaitų iÅ¡ atsakovui mokėtinų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumų.

Apeliantės (ieÅ¡kovės) argumentai, kad atliktos iÅ¡skaitos pripažintinos tik iÅ¡ dalies nepagrįstomis, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Kartu pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog visais atvejais negalimos iÅ¡skaitos iÅ¡ atsakovui priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kuriÄ teismas laikė kompensacine iÅ¡moka DK 226 straipsnyje nustatyto draudimo iÅ¡ieÅ¡koti prasme. Darbo teisėje kompensacinėmis iÅ¡mokomis laikomos kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobÅ«džio arba susijęs su kelionėmis (DK 216 straipsnis), kompensacijos už darbuotojui priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimÄ (DK 219 straipsnis), sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę (DK 220 straipsnis), priimamam arba perkeliamam į kitoje vietovėje esantį darbÄ (DK 221 straipsnis) (Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras;

III dalis Individualūs darbo santykiai, p. 315; Darbo teisė, Vilnius, 2008 m., p. 328-331). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad DK 226 straipsnyje, kuris yra ir blanketinė norma, įtvirtintas draudimas daryti išskaitas iš išeitinių, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. CK 739 straipsnyje išvardytos pajamų rūšys (pinigų sumos), iš kurių negali būti išieškoma, o CK 6.134 straipsnyje – atvejai, kada draudžiamas įskaitymas.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriskiriama nei prie sumų, iš kurių būtų draudžiama išieškoti, nei prie atvejų, kada draudžiamas įskaitymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Taigi nagrinėjamu atveju, jeigu darbdavio reikalaujamas iš darbuotojo įsiskolinimas nebūtų viršijęs vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, pagal DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas išskaita iš atsakovui priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas galėjo būti atlikta, laikantis DK 225 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžio apribojimų.

Tačiau kadangi iÅ¡ atsakovo reikalaujamas įsiskolinimas gerokai virÅ¡ijo jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, iÅ¡skaitos vienaÅ¡aliu darbdavio nurodymu negalėjo bÅ«ti atliktos nei iÅ¡ mokėtino darbo užmokesčio, nei iÅ¡ kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymu ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip (DK 141 straipsnio 1 dalis).

Å i pareiga iÅ¡lieka ir tuo atveju, kai darbuotojas skolingas darbdaviui. Aplinkybė, kad darbuotojas skolingas darbdaviui, gali bÅ«ti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iÅ¡skaita iÅ¡ atsakovui mokėtino darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas negalėjo bÅ«ti atlikta darbdavio vienaÅ¡aliu nurodymu dėl to, jog reikalaujama iÅ¡ darbuotojo skola virÅ¡ijo jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, atsakovas nebuvo davęs sutikimo atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , todėl ieÅ¡kovė (apeliantė), atleisdama atsakovÄ iÅ¡ darbo, turėjo sumokėti jam priklausančiÄ su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų sumÄ â€“ 793,23 Eur (DK 141 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu atsakovui priteistos 793,23 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos, paliekama galioti. Apskųsto teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės (apeliantės) UAB „Grelida“ reikalavimas dėl avansinių iÅ¡mokų ir užmokesčio už pervežimÄ grÄ Å¾inimo, panaikintina ir Å¡i bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taip pat panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija neturi galimybės paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes nėra aiÅ¡kus galutinis bylos iÅ¡sprendimo rezultatas. Ginčo Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, taip pat ir patirtos apeliacinės instancijos teisme, bus paskirstytos galutinai iÅ¡sprendus jų ginÄÄ , t. y. iÅ¡nagrinėjus perduotÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bylos dalį dėl ieÅ¡kovo UAB „Grelida“ reikalaujamos iÅ¡ atsakovo skolos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: tenkinti apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies.Panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo UAB „Grelida“ reikalavimas dėl skolos iÅ¡ atsakovo J. M. priteisimo, taip pat priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .       Teisėjai                                                                                              Vilija Mikuckienė                                                                                                                            Asta Pikelienė                                                                                 Laima Ribokaitė