2024-06-26 Nr. AB-10118-3-61-3-00624-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-06-26 Nr. AB-10118-3-61-3-00624-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 24S53805, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1755-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00624-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Arūno Dirvono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 24S53805, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Ji, ketindama dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (tolau – ir UAB) „Padvaiskas ir Ko“ siuvėja (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. birželio 27 d. Pareiškėja dirbo UAB „Padvaiskas ir Ko“ nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. spalio 31 d., gavo atlyginimą. Pareiškėja 2023 m. spalio 20 d. pateikė atsakovui prašymą pakeisti darbdavį, prie kurio pridėjo naujo darbdavio UAB Atsakingas rangovas tarpininkavimo raštą Nr. 20231013-198950. Pareiškėja 2023 m. spalio 31 d. pateikė prašymą atleisti iš darbo, nes ketino pakeisti darbdavį, t. y. pareiškėja 2023 m. spalio 13 d. sudarė darbo sutartį su UAB Atsakingas rangovas, kuri turėjo įsigalioti nuo leidimo laikinai gyventi gavimo. Pareiškėja, pateikdama prašymą pakeisti darbdavį, buvo sudariusi darbo sutartį su UAB „Padvaiskas ir Ko“, naujas darbdavys UAB Atsakingas rangovas buvo pateikęs tarpininkavimo raštą, pareiškėjos profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-342. Taigi pareiškėja atitiko visus reikalavimus pakeisti darbdavį pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus.
2.2. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį atsakovas privalėjo per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį, tačiau jis šios imperatyvios įstatymo nuostatos nesilaikė, o 2024 m. vasario 15 d. priėmė Sprendimą. Pareiškėja laukė, kol bus priimtas sprendimas, todėl nesiėmė kitų veiksmų, nepateikė prašymo naujam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Be to, atsakovas Sprendimu ne atmetė pareiškėjos prašymą pakeisti darbdavį, o panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu pareiškėja neturėjo galimybės apskųsti sprendimo, dėl kurio padavė prašymą. Migracijos departamento darbuotojas, priėmęs dokumentus iš pareiškėjos, nurodė, kad ji gali nutraukti darbo santykius su pirmuoju darbdaviu, nes pateikė prašymą pakeisti darbdavį. 2023 m. pabaigoje Migracijos departamento vadovybė nurodė darbuotojams neatmesti užsieniečių prašymų pakeisti darbdavį tuo atveju, jei po prašymo pakeisti darbdavį pateikimo užsienietis buvo atleistas iš darbo, nes būdavo atvejų, kai darbdavys, sužinojęs apie prašymą pakeisti darbdavį, nepagrįstai atleisdavo užsienietį, taip pažeisdamas jo interesus. Sprendimas buvo priimtas po to, kai atsakovas pradėjo taikyti švelnesnę praktiką dėl darbdavio pakeitimo.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. Pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Padvaiskas ir Ko“ pagrindu, kurį išnagrinėjęs ir, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovas 2023 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai 2023 m. liepos 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. birželio 27 d. Atsakovas 2024 m. vasario 15 d., vykdydamas užsieniečių kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjos įsidarbinimą ir nustatė, kad UAB „Padvaiskas ir Ko“ su pareiškėja darbo sutartį nutraukė 2023 m. spalio 31 d., kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėja nedirbo. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis atsakovas priėmė Sprendimą. Paaiškėjus Sprendimu nustatytoms aplinkybėms atsakovas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas, nes neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti.
3.2. Įstatymo 50 straipsnyje numatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną iš šių pagrindų atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja skunde teigia, kad buvo pateikusi prašymą leisti pakeisti darbdavį (į UAB Atsakingas rangovas). Ši aplinkybė neturi įtakos Sprendimo teisėtumui, nes iki Sprendimo priėmimo dienos atsakovas nebuvo priėmęs sprendimo leisti pareiškėjai pakeisti darbdavį. Pareiškėja 2024 m. vasario 28 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) informavo atsakovą, kad pageidauja nutraukti prašymo pakeisti darbdavį nagrinėjimą, nes ketina dirbti kitame darbe. 2024 m. vasario 28 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo mažojoje bendrijoje „Temurbek“ pagrindu. Atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
II. 4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas nustatė, kad Sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. birželio 27 d., nes su asmeniu nutraukta darbo sutartis. Migracijos departamento duomenimis, UAB „Padvaiskas ir Ko“ darbo sutartį su užsieniete, kuriai leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2023 m. spalio 31 d. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėta užsienietė šiuo metu nedirba. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2023 m. spalio 13 d. pareiškėjos prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, nes turi leidimą laikinai gyventi, išduotą kaip darbuotojui (ne aukštos profesinės kvalifikacijos), ir pageidauja pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; 2023 m. spalio 13 d. tarpininkavimo raštas, kuriame nurodyta: kvietėjas – UAB Atsakingas rangovas, kviečiamas asmuo – pareiškėja, pareigos – siuvėjas (753126), sudaroma darbo sutartis – neterminuotas, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 850; 2024 m. vasario 15 d. Sodros duomenys apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes), kuriuose užfiksuota, kad pareiškėja UAB „Padvaiskas ir Ko“ dirbo nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.; 2024 m. vasario 27 d. pareiškėjos per MIGRIS komunikaciją pateiktas prašymas nutraukti prašymo pakeisti darbdavį nagrinėjimą, nes ketina dirbti kitame darbe; 2024 m. vasario 26 d. pareiškėjos prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jos profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jai nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodyta: darbdavys – mažoji bendrija „Temurbek“, pareigos – virėjas (512001), numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 950, pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis. Byloje taip pat yra 2023 m. liepos 31 d. darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir darbdavio UAB „Padvaiskas ir Ko“; 2023 m. spalio 12 d. darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir darbdavio UAB Atsakingas rangovas.
8. Teismas vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu), 44 straipsnio 2, 6 dalimis, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Teismas nustatė, kad atsakovas priėmė Sprendimą, nes iš Sodros 2024 m. vasario 15 d. duomenų nustatė, jog pareiškėja UAB „Padvaiskas ir Ko“ dirbo nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., t. y. pareiškėja atleista darbdavio, kurį pareiškėja nurodė 2023 m. kovo 27 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir, kad kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėja nedirba. Nelikus pagrindui, pagal kurį pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai kilo pasekmės, t. y. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, kuriems Įstatyme nėra nustatyta išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, priėmė Sprendimą.
9. Teismas iš Sodros duomenų nustatė, jog pareiškėja UAB „Padvaiskas ir Ko“ nedirba nuo 2023 m. spalio 31 d., t. y. daugiau nei tris mėnesius, nedirbo UAB Atsakingas rangovas, nors 2023 m. spalio 13 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB Atsakingas rangovas. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas pareiškėjos skundo argumentą, kad ji laukė, kol bus priimtas sprendimas, todėl nesiėmė kitų veiksmų, nepateikė prašymo naujam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, atmetė kaip nepagrįstą.
10. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvados, kad būtent pareiškėja turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jai Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. birželio 27 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Teismas pažymėjo, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjai tikslas yra tai, jog pareiškėja dirbtų siuvėja (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.
11. Teismas konstatavo, kad egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti (Įstatymo 44 str. 6 d., 50 str. 1 d. 6 p.), Sprendimas yra motyvuotas. Atsakovas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjos atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, jog Sprendimas yra neteisėtas. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
12. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Atsakovas atsiliepime nurodė ir iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. vasario 26 d. pateikė prašymą naujam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, tačiau sprendimas dėl šio prašymo nepriimtas.
III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pareiškėja, atvykusi į šalį, UAB „Padvaiskas ir Ko“ dirbo siuvėja, todėl ginčijamame Sprendime išdėstyti argumentai, kad „<...>leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjai tikslas yra tai, kad pareiškėja dirbtų siuvėja<…>” kaip paneigiantis, tai, kad pareiškėja ja dirbo, nėra išsamus.
13.2. Pareiškėja prašymą pakeisti darbdavį pateikė 2023 m. spalio 20 d., naujas darbdavys UAB Atsakingas rangovas pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20231013-198950. Pateikdama prašymą pareiškėja dirbo UAB „Padvaiskas ir Ko“. Pareiškėja 2023 m. spalio 31 d. pateikė prašymą atleisti iš darbo (sutartis pasibaigė 2023 m. spalio 31 d.). Tam, kad pakeisti darbdavį, užsienietis turi atitikti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis; Užimtumo tarnyba <…>.
13.3. Pareiškėja, pateikdama prašymą pakeisti darbdavį, buvo sudariusi darbo sutartį su UAB „Padvaiskas ir Ko“, naujas darbdavys UAB Atsakingas rangovas buvo pateikęs tarpininkavimo raštą, jos profesija buvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams. Taigi pareiškėja atitiko visus reikalavimus pakeisti darbdavį pagal Įstatymo reikalavimus. Kita vertus, pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį atsakovas privalėjo per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį, tačiau jis šios imperatyvios įstatymo nuostatos nesilaikė, o tik 2024 m. vasario 15 d. priėmė ginčijamą Sprendimą. Visą tą laiką pareiškėja laukė sprendimo ir nesiėmė kitų veiksmų, pvz., nepateikinėjo prašymo dėl naujo leidimo gyventi gavimo. Be to, atsakovas priėmė sprendimą ne atmesti prašymą pakeisti darbdavį, o panaikinti leidimą gyventi, taigi pareiškėja neturėjo galimybės apskųsti sprendimo, dėl kurio padavė prašymą.
13.4. Atsakovo darbuotojas, priėmęs dokumentus iš pareiškėjos, nurodė, kad ji gali išeiti iš savo pirmojo darbo, nes ji jau pateikė dokumentus darbdavio pakeitimui. Pats atsakovas nurodė, kad 2023 m. pabaigoje atsakovo vadovybė nurodė darbuotojams neatmesti užsieniečių prašymų pakeisti darbdavį tuo atveju, jei po prašymo pateikimo pareiškėjas buvo atleidžiamas iš prieš tai buvusio darbo. Tai buvo padaryta dėl to, kad pasitaikydavo įmonių, kurios, sužinojusios apie prašymą pakeisti darbdavį, nepagrįstai atleisdavo užsienietį, taip pažeisdama jo interesus. Taigi skundžiamas Sprendimas buvo priimtas jau po to, kai atsakovas pradėjo taikyti švelnesnę praktiką dėl darbdavio pakeitimo.
13.5. Pasikeitus aplinkybėms toje darbovietėje, kurioje užsienietis atvyko dirbti, ieškant kito darbdavio, nėra įmanoma visiškai tiksliai įgyvendinti įstatymo reikalavimus, todėl jo nuostatos turi būti taikomos vadovaujantis bendraisiais teisės principais. Pareiškėja, nesulaukusi sprendimo dėl darbdavio pakeitimo, 2024 m. balandžio 15 d. kreipėsi dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, taip pat pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi į Lenkijos Respublikos migracijos tarnybą (pridedamas pašto dokumentas). Taigi pareiškėja stengėsi išspręsti savo teisėto buvimo Lietuvoje klausimą, ieškojo darbo, pateikinėjo prašymus, todėl į tai turėtų būti atsižvelgta ir teismų sprendimuose.
Teisėjų kolegija.
k o n s t a t u o j a:
IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 24S53805, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustačius, jog UAB „Padvaiskas ir Ko“ darbo sutartį su užsieniete, kuriai leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2023 m. spalio 31 d. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėta užsienietė šiuo metu nedirba.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti (Įstatymo 44 str. 6 d., 50 str. 1 d. 6 p.), Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pripažino, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad pareiškėja atitiko visus reikalavimus pakeisti darbdavį pagal Įstatymo reikalavimus. Kita vertus, pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį atsakovas privalėjo per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį, tačiau jis šios imperatyvios įstatymo nuostatos nesilaikė, o tik 2024 m. vasario 15 d. priėmė ginčijamą Sprendimą.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Įstatymo 50 straipsnio (Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai) 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
20. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėja, dar dirbdama ankstesnėje darbovietėje UAB „Padvaiskas ir Ko“, 2023 m. spalio 13 d. pateikė atsakovui prašymą leisti pakeisti darbdavį, prie kurio pridėjo naujo darbdavio UAB Atsakingas rangovas tarpininkavimo raštą. Byloje pateikta 2023 m. spalio 12 d. darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir darbdavio UAB Atsakingas rangovas, kuri turėjo įsigalioti nuo leidimo laikinai gyventi gavimo. Migracijos departamentas, patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje duomenis apie pareiškėjos įdarbinimą, nustatė, kad pareiškėja UAB „Padvaiskas ir Ko“ dirbo nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., t. y. pareiškėja atleista darbdavio, kurį pareiškėja nurodė 2023 m. kovo 27 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kad kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėja nedirba. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. vasario 27 d. per MIGRIS pateikė prašymą nutraukti prašymo pakeisti darbdavį nagrinėjimą, nes ketina dirbti kitame darbe. Pareiškėja 2024 m. vasario 26 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo mažojoje bendrijoje „Temurbek“ pagrindu.
22. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, kad aplinkybės, jog UAB „Padvaiskas ir Ko“ darbo sutartį su užsieniete, kuriai leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nutraukė 2023 m. spalio 31 d., nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.
23. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kuriais pareiškėja siekia pagrįsti, jog ši situacija susiklostė jai siekus pakeisti darbdavį, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024 ir kt.). Nustačius, jog pareiškėja 2023 m. spalio 31 d. pateikė prašymą atleisti iš darbo (tai nurodo tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pati pareiškėja) ir UAB „Padvaiskas ir Ko“ su pareiškėja sudaryta darbo sutartis ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu buvo nutraukta, dar nesant Migracijos departamento priimto sprendimo dėl leidimo pakeisti darbdavį, kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėja nedirbo, spręstina, kad Migracijos departamento Sprendimas, priešingai nei teigia pareiškėja, yra teisėtas bei pagrįstas.
24. Pripažintina, kad pagal gero administravimo principą atsakovas, gavęs pareiškėjos prašymą leisti pakeisti darbdavį (į UAB Atsakingas rangovas), turėjo galimybę iki Sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo pareiškėjai pakeisti darbdavį, kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, siekdama pakeisti darbdavį, pareiškėja neabejotinai privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis savo pateikto prašymo nagrinėjimo procesu, o aplinkybė, jog pareiškėja, nutraukusi darbo sutartį ir pakankamai ilgą laiką neįsidarbindama, šio prašymo nagrinėjimo procesu nesidomėjo, leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjos siekiu organizuoti savo ekonominį gyvenimą Lietuvos Respublikoje taip, kaip tai buvo įsipareigota daryti pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjos veiksmų nenuoseklumą rodo tai, kad pareiškėja 2024 m. vasario 27 d. per MIGRIS pateikė prašymą nutraukti prašymo pakeisti darbdavį nagrinėjimą, nes ketina dirbti kitame darbe. Ši aplinkybė taip pat galutinio sprendimo esmės nepakeistų. Be kita ko, pareiškėja 2024 m. vasario 26 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo mažojoje bendrijoje „Temurbek“ pagrindu.
25. Dėl šioje nutartyje aptartų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, jog Sprendimas, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
26. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos I. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas