e829a2e9-9be3-49cf-b396-798670cd7d47 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui Civilinė byla Nr. 2A-516-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00345-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.; 3.4.2.8 (S)                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ropokalnis“ ir atsakovo K. V. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ropokalnis“ ieškinį atsakovui K. V. R. dėl žalos atlyginimo.

Tretieji asmenys G. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Dainesa“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė bankrutavusi UAB „Ropokalnis“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui K. V. R. dėl 253 227,67 Lt / 73 339,80 Eur žalos atlyginimo.Nurodė, kad bankroto byla bendrovei „Ropokalnis“ iÅ¡kelta 2013-04-30, bankrutavusia bendrovė pripažinta 2013-11-30, o 2014-07-10 bankrotas pripažintas tyčiniu.IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas buvo bendrovės akcininkas nuo 2003-06-27 iki 2013-03-22 ir jos direktorius nuo 1994-06-17 iki 2013-03-13, todėl kaip Å«kio subjekto vadovas privalėjo užtikrinti tinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir savalaikį mokesčių sumokėjimÄ , tačiau to neatliko.

Å iaulių apskrities mokesčių inspekcija 2014-05-23 patikrinimo aktu Nr. FR0680-410 konstatavo, kad atsakovas K. V. R. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30 organizavo apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitoma parduota produkcija pagal iÅ¡raÅ¡ytus krovinio važtaraščius, tiekimas bendrovės parduotuvių tinklui, gauti pinigai už parduotÄ produkcijÄ nebuvo apskaitomi kasos aparatu ir bendrovės kasoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Ropokalnis“ nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30 neapskaičiavo Pridėtinės vertės (PVM), Pelno (PM), Gyventojų pajamų (GPM) mokesčių, Valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmokų į garantinį fondÄ .

Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-06-25 sprendimu Nr. FR0682 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, atlikusi įskaitymus, patvirtino tokias sumas: 7 515,04 Lt GPM, 2 344,00 Lt GPM delspinigių, 2 745,00 GPM bauda, 56,85 Lt įmokų į Garantinį FondÄ (toliau ir GF), 21,00 įmokų į GF bauda, 24,00 Lt įmokų į GF delspinigių; 73 598,00 Lt PVM, 31 988,00 Lt PVM bauda; 23 438,00 Lt PVM delspinigių; 48 798,00 Lt PM, 15 489,00 PM bauda, 10 599,00 Lt PM delspinigių, taip pat papildomai apskaičiavo VSDFV nesumokėtas prievoles: 24 407,78 Lt VSD įmokų, 12 204,00 Lt įmokų baudų.IeÅ¡kovė teigė esant visas vadovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas:

žala (nesumokėti mokesčiai ir iÅ¡ to kilusios sankcijos – delspinigiai, baudos), neteisėti veiksmai (apgaulingai tvarkyta buhalterinė apskaita), kaltė (asmuo, turėdamas pareigÄ užtikrinti tinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , elgėsi prieÅ¡ingai – organizavo apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ), priežastinis ryÅ¡ys (apgaulingai tvarkant apskaitÄ iÅ¡vengta mokesčių, pasisavintos juridinio asmens lėšos). Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nes ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio ir kitų bÅ«tinųjų sÄ lygų jo civilinei atsakomybei kilti.

Nurodė, kad mokesčių mokėjimas yra įmonės, o ne jos vadovo pareiga, todėl tik įmonė yra atsakinga už mokesčių mokėjimÄ , o vadovas galėtų bÅ«ti atsakingas tik už įmonei priskaičiuotas baudas ir delspinigius, jeigu bÅ«tų įrodytos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atkreipė dėmesį, kad bendrovės vadovu dirbo tik iki 2013-03-12, todėl nėra atsakingas už laikotarpį nuo 2013-03-12 iki 2013-06-30. Atsakovas prašė pareikÅ¡tam reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėŠiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo K. V. R. ieÅ¡kovei BUAB „Ropokalnis“ 24 911,09 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metines „procesines“ palÅ«kanas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡sprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ .Teismas nurodė, kad apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

Ä®siteisėjusia teismo nutartimi BUAB „Ropokalnis“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro galimybę taikyti bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę įmonės kreditoriams (Ä®BÄ® 20 str. 7 d.).Teismas pripažino, jog 2014-05-23 VMI patikrinimo akto duomenų pakanka iÅ¡vadai, kad UAB „Ropokalnis“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, siekiant iÅ¡vengti privalomų mokesčių valstybei, o taip pat atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais.Spręsdamas bylÄ teismas rėmėsi duomenimis, kad atsakovas nuo 2003-06-27 iki 2013-03-22 buvo bendrovės akcininkas ir dirbo direktoriaus pareigose nuo 1994-06-17 iki 2013-03-12, kai sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Dainesa“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir bendrovės direktoriumi tapo G.

M., kad vadovo ir akcininko pasikeitimas vieÅ¡ajame registre įregistruotas tik 2013-03-22, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai bendrovei „Ropokalnis“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir padarė iÅ¡vadÄ , kad sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Ropokalnis“ Å«kinės-komercinės veiklos nebevykdė. Teismas vadovavosi CK 2.82 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimÄ , Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, ir to paties įstatymo 21 straipsniu, nustatančiu, kad už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas – Å¡iuo atveju atsakovas K.

V. R., ir jo elgesį organizuojant UAB „Ropokalnis“ buhalterinę apskaitÄ ir finansinės atskaitomybės dokumentų iÅ¡saugojimÄ , vertino kaip neteisėtÄ bei neatitinkantį paminėtų teisės normų reikalavimų, pažeidžiantį ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus (CK 6. 246 str.). Teismas taip pat vadovavosi ir Å iaulių apygardos teismo 2014-07-10 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-16 nutartimis dėl BUAB „Ropokalnis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriose konstatuotus neteisėtus atsakovo Vytauto K.

R. veiksmus, susijusius su apgaulingu BUAB „Ropokalnis“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, siekiant iÅ¡vengti privalomų mokesčių valstybei, o taip pat atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais, pripažino prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas neginčija 2014-06-25 VMI Nr. FR0682 sprendimu patvirtintų BUAB „Ropokalnis“ papildomai apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių dydžio.Teismas kaip nepagrįstÄ atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti byloje pareikÅ¡tiems reikalavimams ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kinys grindžiamas aplinkybėmis, kurios paaiÅ¡kėjo VMI atlikus mokestinį patikrinimÄ ir bankrutavusios bendrovės administratoriui pateikus 2014-06-25 Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimÄ Nr. FR0682 dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių, baudų bei delspinigių, ir pareikÅ¡tas 2014-09-01 t. y. per du mėnesius nuo aplinkybių apie Å«kio subjektui padarytÄ Å¾alÄ paaiÅ¡kėjimo dienos.Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad paskaičiuotos baudos ir delspinigiai apima ir byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančio G.

M. vadovavimo UAB „Ropokalnis“ laikotarpį, nes Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-05-23 patikrinimo akte Nr. FR0680-410, kuriuo ir grindžiamas byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, buvo konstatuoti tik įmonės tyčinio bankroto kaltininko atsakovo K. V. R. veiksmai, o vieÅ¡ajame registre vadovų ir akcininkų pasikeitimas buvo įregistruotas tik 2013-03-22 - tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å iaulių apygardos teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Ropokalnis“.

Teismas taip pat rėmėsi įsiteisėjusia 2014-07-10 Å iaulių apygardos teismo nutartimi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje konstatuota, kad „atsakovo K. V. R. nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo tai, kad Å¡is asmuo, iÅ¡pardavęs beveik visÄ UAB „Ropokalnis“ turtÄ ir žinodamas, kad kreditoriai ketina kelti bankroto bylÄ , perleido juridinio asmens akcijas G. M. ir UAB „Dainesa“, melagingai nurodydamas, jog UAB „Ropokalnis‘ įsiskolinimas kredtoriams 2013-03-01 dienai sudaro 126 508, 59 Lt, kai įsiskolinimai kreditoriams tuo metu sudarė apie 500 000 Lt“ Spręsdamas dėl priteistinos žalos teismas atmetė kaip neįrodytus ieÅ¡kovės teiginius apie atsakovo galimai pasisavintas įmonės lėšas, kurios turėjo bÅ«ti panaudotos mokesčių mokėjimui, o nustatydamas žalos dydį vadovavosi CK 6.249, 6.247 straipsnių nuostatomis ir sutiko su atsakovo argumentais, kad jis gali bÅ«ti atsakingas tik už įmonei priskaičiuotas baudas bei delspinigius, nes mokesčių valstybės biudžetui mokėjimas yra Å«kio subjekto, o ne jos vadovo prievolė.

Remdamasis tokiais motyvais teismas nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti VMI 2014-06-25 sprendimu Nr. FR0682 bendrovei „Ropokalnis“ paskaičiuotus baudas ir delspinigius – 24 911,09 Eur / 86 013 Lt (2 344,00 Lt GPM delspinigiai, 2 745,00 GPM bauda, 21,00 įmokų į GF bauda, 24,00 Lt įmokų į GF delspinigiai, 31 988,00 Lt PVM bauda, 10 599,00 Lt PVM delspinigiai (taip teismo sprendime, VMI 2014-06-25 sprendime Nr. FR0682 Lt PVM delspinigių įrašyta 23 438,00 Lt), 15 489,00 Lt PM bauda, 10 599,00 Lt PM delspinigiai; 12204,00 Lt VSD įmokų bauda).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentaiIeÅ¡kovė bankrutavusi UAB „Ropokalnis“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“ padavė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, konstatavus nesÄ Å¾iningus jo veiksmus, gali bÅ«ti atsakingas tik už palÅ«kanas bei delspinigius, nes mokesčių valstybės biudžetui sumokėjimas yra įmonės, o ne vadovo pareiga.

Å ioje apeliacinio skundo dalyje ieÅ¡kovė remiasi CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad tas atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Apeliantė, remdamasi gausiai cituojama kasacinio teismo praktika, teigia, jog esant neginčytiniems duomenims, kad atsiskaitymas su įmonės kreditoriumi (valstybės biudžetu) Å¡iuo metu yra neįmanomas dėl atsakovo kaltų veiksmų, jam turėjo bÅ«ti taikoma subsidiari atsakomybė visa skolos apimtimi.

IeÅ¡kovė pažymi, kad nei galiojantys teisės aktai, nei teismų praktika nesuteikia teisės dalinai atleisti vadovÄ nuo atsakomybės ar apriboti jo atsakomybę kokiu nors dydžiu (palÅ«kanomis, delspinigiais ar pan.) vien tuo pagrindu, kad pagrindinės skolos sumokėjimas (įprastai) yra pačios įmonės prievolė.IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog argumentas apie tai, kad atsakovas galimai pasisavino bendrovės lėšas, kurios turėjo bÅ«ti panaudotos mokesčių mokėjimui, yra grindžiamas tik prielaidomis.

Å ioje apeliacinio skundo dalyje ieÅ¡kovė, remdamasi Å iaulių apygardos teismo 2014-07-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-801-124/2014, kuria bendrovės „Ropokalnis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teigia, jog teismas privalėjo vadovautis toje nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais, kad atsakovas negali pagrįsti dalies savo pajamų ir kad tai vertintina kaip juridinio asmens neapskaitytų lėšų pasisavinimas (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, apeliantės teigimu, atmesdamas paminėtus ieÅ¡kovės argumentus, paneigė įsiteisėjusiu teismo sprendimu pasiektas iÅ¡vadas ir tÄ patį teisinį santykį tarp tų pačių Å¡alių įvertino kitaip.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog Å iaulių apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad mokėti mokesčius yra įmonės, o ne atsakovo (vadovo) pareiga, todėl tik įmonė yra atsakinga už minėtų mokesčių savalaikį sumokėjimÄ . Apeliantas tiesiog siekia visÄ Ä¯monės pareigÄ perkelti vienam iÅ¡ įmonės vadovų, kas nėra pagrįsta nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu. Atsakovas nurodo, kad byloje niekas neįrodė, nes tai nebuvo įrodinėjama ir to nebuvo, kad atsakovas asmeniÅ¡kai pasisavintų įmonės pinigus ir turtÄ .

Pažymi, kad argumentas, jog atsakovas negalėjo prieÅ¡ VMI pagrįsti savo dalies pajamų Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės yra netinkamas ir nepagrįstas.Civilinėje byloje Nr. B2-801-124/2014 bankrotas tyčiniu pripažintas tik dėl to, jog įmonė pardavė turtÄ neatlikusi rinkos vertės įvertinimo ir pardavė atsakovo artimiems asmenims, todėl tyčinio bankroto konstatavimas dar nereiÅ¡kia, kad atsakovas yra tiesiogiai atsakingas už VMI įmonei priskaičiuotus delspinigius ir baudas. VMI sprendimas yra taikytas įmonei, o ne Atsakovui asmeniÅ¡kai ir jis nesukuria prejudicinių faktų Å¡ioje byloje, nes atsakovas nebuvo tyrimo dalyviu ir Å¡alimi.

Bankroto administratorius negynė įmonės interesų ir neskundė VMI akto, todėl turi prisiimti savo asmeninę atsakomybę už tai. VMI aktas ir jame nurodytos iÅ¡vados yra padarytos prielaidų pagrindu ir pagal mažumos įmonės darbuotojų subjektyvius ir niekuo nepagrįstus teiginius. Nebuvo nustatytų jokių realių neteisėtų pajamų gavimo, o buvo padaryta tik prielaida apie tariamas neteisėtas pajamas ir tariamai nesumokėtus mokesčius. Neįrodyta, kad atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, t.y. neteisėtai ir kaltai, jog Å¡ie atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai lėmė ieÅ¡kovės negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolių; neįrodytas realus žalos dydis dėl negalėjimo įvykdyti prievoles ir kad yra priežastinis ryÅ¡is tarp atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, žalos dydžio ir ieÅ¡kovės negalėjimo įvykdyti nustatytas prievoles.

IeÅ¡kovė, atsakovo teigimu, apeliaciniu skundu siekia suabsoliutinti įmonės vadovo atsakomybę ir tuo iÅ¡ esmės pažeisti suformuotÄ LAT praktikÄ , pagal kuriÄ Â teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rÅ«pestingumo) ar lojalumo trÅ«kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014), o tokių UAB „Ropokalnis“ bankroto byloje nėra nustatyta. Žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ .

K. V. R. nesudarė jokių įmonei nenaudingų sandorių, kurie kaip nors galėjo įtakoti bankroto procesÄ , iki akcijų pardavimo dienos buvo nevėluojant mokami atlyginimai visiems įmonės darbuotojams, o pardavus akcijas nuo tos dienos darbuotojai negavo jokių algų, nors dar apie 2 mėnesius įmonė vykdė gamybÄ ir visi darbuotojai dirbo. 2013-03-12 pasikeitus įmonėje akcininkams ir vadovui įmonė pilnai vykdė komercinę veiklÄ ir pilnai galėjo įvykdyti pareigÄ sumokėti visus mokesčius (tokia pareiga nurodyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje), tačiau naujieji įmonės akcininkai ir vadovas įmonės veiklÄ sÄ moningai nutraukė.Dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo apeliacinį skundÄ padavė atsakovas K.

V. R. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl delspinigių ir baudų priteisimo iÅ¡ atsakovo, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 24 911,09 Eur. LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Apeliaciniame skunde atsakovas iÅ¡dėsto argumentus, analogiÅ¡kus argumentams, suraÅ¡ytiems atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog mokėti mokesčius yra įmonės, o ne atsakovo pareiga, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog įmonė iÅ¡ savo turto negalėjo laiku sumokėti mokesčių, delspinigių ir baudų, kad Å iaulių apygardos teismo 2014-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-801-124/2014 dėl bendrovės „Ropokalnis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra prejudicinis Å¡ioje byloje, kad VMI sprendimas taikytas įmonei, o ne atsakovui, kad neįrodyta keturių sÄ lygų, bÅ«tinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, visuma, kad neįrodyta, jog atsakovas pažeidė verslo sprendimų priėmimo taisyklę, pagal kuriÄ preziumuojamas valdymo organų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais.

Atsakovas skunde nurodo, kad teismas neatliko iÅ¡samaus faktinių aplinkybių tyrimo dėl įmonės direktoriaus G. M. sÄ moningo privedimo prie bankroto po 2013-03-12. 2013 m. vasario mėn. buvo susitarta, jog yra perkama tik įmonės gamybinės veiklos dalis, o likęs įmonės turtas, kuris netrukdo įmonei gaminti produkcijÄ , iki akcijų paravimo turi bÅ«ti parduotas iÅ¡ gautų lėšų mažinant įsiskolinimus kreditoriams. Atsakovas šį savo įsipareigojimÄ Ä¯vykdė, tačiau akcijų pirkėjas gamybÄ vystė tik du mėnesius.

Atsakovo apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senatį. Aplinkybę, kad nesumokėti mokesčiai įmonė turėjo žinoti ne nuo VMI patikrinimo, o nuo tada, kai jai atsirado prievolė mokėti mokesčius. Kadangi įmonei atsirado pareiga mokėti delspinigius ir baudas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30, taikytina ieÅ¡kinio senatis, numatyta CK 1.125 straipsnio 6 punkte – Å¡eÅ¡i mėnesiai. Aptardamas skunde ieÅ¡kinio senatį atsakovas pažymi, kad pareiga mokėti baudas ir delspinigius yra regresinis reikalavimas ir bendrovės vadovui gali bÅ«ti perkeltas tik pačiai įmonei juos sumokėjus.Atsakovas skunde teigia, kad ieÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma yra atsakovo skola ieÅ¡kovei.IeÅ¡kovė BUAB „Ropokalnis“ pateiktame atsiliepime praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.

PaaiÅ¡kina, kad sÄ voka „skola“ dublike buvo pavartota kaip sÄ vokos „žala“ sinonimas ir nurodo tik faktinį, bet ne teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . Pakartoja, kad duomenys, patvirtinantys, jog atsakovas pasisavino ieÅ¡kovo lėšas, yra iÅ¡dėstyti Å iaulių apygardos teismo 2014-07-10 nutartyje. Pažymi, jog pagal teismų praktikÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimas savaime įrodo įmonės nemokumÄ . Pakartoja savo pozicijÄ , kad Å iaulių apygardos teismo 2014-07-10 nutartyje konstatuotos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje.

Teigia, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas negali bÅ«ti pripažintas rizikingu verslo sprendimu ir vertinamas kaip bona fide. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo argumentai dėl pardavimo tik tokio turto, kuris nebuvo reikalingas įmonės versle, yra nereikÅ¡mingi nagrinėjamoje byloje, nes sprendžiama ne dėl turto pardavimo teisėtumo, o dėl atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitÄ . Nurodo, kad byloje yra praÅ¡oma priteisti žalÄ , susidariusiÄ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ , todėl atsakovo argumentai dėl vėlesnių valdymo organų atsakomybės yra nepagrįsti.

Teigia, kad atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties atmestini, nes prievolė mokėti mokesčius buvo tuo metu, kai įmonės vadovo pareigas ėjo atsakovas, kuris organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , dėl ko faktas apie nesumokėtus mokesčius paaiÅ¡kėjo po VMI patikrinimo.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosPagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga.

Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Atitinkamai bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos jo dalies, neanalizuoja tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos, o taip pat nepasisako dėl Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų, nesusijusių su ieÅ¡kinio (apeliacijos) dalyku.Byloje nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismas 2013-04-30 nutartimi bendrovei „Ropokalnis“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“, 2013-11-30 nutartimi teismas bendrovę pripažino bankrutavusia, o 2014-07-10 nutartimi BUAB „Ropokalnis“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.

Atsakovas K. V. R. nuo 1994-06-17 iki 2013-03-13 bendrovei „Ropokalnis“ vadovavo kaip direktorius ir nuo 2003-06-27 iki 2013-03-22 buvo Å¡ios bendrovės akcininkas.Å iaulių apskrities mokesčių inspekcija 2014-05-23 patikrinimo aktu Nr. FR0680-410 konstatavo, kad atsakovas K. V. R. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30 organizavo apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o 2014-06-25 sprendimu Nr. FR0682 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, atlikusi įskaitymus, nesumokėtus mokesčius, delspinigius ir baudas patvirtino tokiomis sumomis: 7 515,04 Lt GPM, 2 344 Lt GPM delspinigių, 2 745 GPM bauda, 56,85 Lt įmokų į GF, 21 Lt įmokų į GF bauda, 24 Lt įmokų į GF delspinigių; 73 598 Lt PVM, 31 988 Lt PVM bauda; 23 438 Lt PVM delspinigių; 48 798 Lt PM, 15 489 PM bauda, 10 599 Lt PM delspinigių; taip pat nusprendė informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrių apie UAB „Ropokalnis“ papildomai apskaičiuotas nesumokėtas prievoles: 24 407,78 Lt VSD įmokų, 12 204 Lt įmokų baudų.Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes UAB „Ropokalnis“ bankroto administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės direktorius K.

V. R. apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu padarė žalos, kurios dydis yra visi VMI priskaičiuoti nesumokėti mokesčiai, delspinigiai bei baudos ir pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo K. V. R. žalos atlyginimÄ - 253 227,67 Lt (73 339,80 Eur). Å iaulių apygardos teismas nusprendė, kad atsakovas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padarė bendrovei žalos, tačiau privalo atsakyti tik už priskaičiuotus delspinigius ir baudas. Apeliacinius skundus dėl teismo sprendimo padavė abi bylos Å¡alys.

IeÅ¡kovas praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, o atsakovas – atmesti. Kadangi pirmosios instancijos teismas pirmiausia konstatavo, kad atsakovas privalo atlyginti žalÄ , o po to nustatė atsakomybės ribas, teisėjų kolegija dėl Å¡alių apeliacinių skundų pasisako ta pačia eile.Dėl atsakovo apeliacinio skundo.Minėta, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patekino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovei – bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei iÅ¡ atsakovo – buvusio bendrovės akcininko ir direktoriaus, kaip padarytÄ Å¾alÄ priteisė delspinigius ir baudÄ , kuriuos Valstybinė mokesčių inspekcija priskaičiavo bendrovei už nesumokėtus mokesčius.

Atsakovas apeliaciniame skunde rašo, kad „įmonei atsirado pareiga mokėti delspinigius ir baudas, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30, vadinasi regreso reikalavimui dėl baudų ir delspinigių išieškojimo yra taikytina ieškinio senatis, numatyta LR CK 1.125 str. 6 p. t.y. šeši mėnesiai“.Argumentas klaidingas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ši įstatymo norma reiškia, kad reiškiant ieškinį dėl netinkamai įvykdytos sutartinės prievolės, reikalavimui dėl sutartinės atsakomybės priemonės – netesybų, yra taikoma sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

IÅ¡ vieÅ¡osios teisės, konkrečiai mokesčių administravimo kylančių delspinigių, baudų ir kt. iÅ¡ieÅ¡kojimui yra taikoma 5 metų senatis (LR mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 30 d., 107 str.). IÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.), tačiau nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nėra pareiÅ¡kęs atgręžtinio reikalavimo atlyginti už atsakovui priklausiusios prievolės įvykdymÄ , todėl Å¡i teisės norma nėra aktuali.

Ir galiausiai ieÅ¡kinys byloje yra pareikÅ¡tas ne dėl netesybų priteisimo, o dėl žalos, atsiradusios mokesčių nemokėjimo pasėkoje, atlyginimo. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Kaip ir nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje praÅ¡oma priteisti mokesčių nemokėjimu padaryta žala paaiÅ¡kėjo VMI atlikus mokestinį patikrinimÄ ir bankrutavusios bendrovės administratoriui pateikus 2014-06-25 Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimÄ Nr. FR0682 dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių, o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2014-09-01.

IeÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti pinigų suma yra atsakovo skola ieÅ¡kovei, nors bÅ«tent tai yra teigiama ieÅ¡kinyje. Skola suprantama kaip nesumokėti arba grÄ Å¾intinai gauti pinigai ar daiktas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Å¡eÅ¡tas (trečias elektroninis leidimas), http://dz.lki.lt). Civiliniame kodekse skolos sÄ voka nėra apibrėžta. Byloje ieÅ¡kovė neįrodinėja, kad atsakovas yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ , tačiau, kaip atsiliepime nurodo ieÅ¡kovė, procesiniame dokumente žalos įvardinimas bendrine įsiskolinimo prasme negali bÅ«ti pripažintas pagrindu atmesti ieÅ¡kinį.Atsakovas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis ieÅ¡kovei negali bÅ«ti atsakingas už įmonei priskaičiuotus nesumokėtus mokesčius, apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti ir tÄ sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteisti delspinigiai ir baudos.

Šį skundo reikalavimÄ atsakovas grindžia tokiais argumentais:ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad negalėjo savo laiku sumokėti mokesčių ir turėjo įrodyti, kad priskaičiuotų baudų ir delspinigių Å¡iuo metu negali sumokėti iÅ¡ įmonėje esančio turto. Å is atsakovo teiginys nepagrįstas ir neargumentuotas. Byloje konstatuota, kad dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos UAB „Ropokalnis“ priklausančių mokesčių nemokėjo laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30.

Dėl laiku nesumokėtų mokesčių bendrovei atsirado papildomi įsipareigojimai – baudos ir delspinigiai, kurie įvertinti kaip įmonei padaryta žala. Sprendžiant dėl žalos priteisimo reikalinga nustatyti kaltus neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su kilusia žala. Nustačius Å¡ias bÅ«tinÄ sias sÄ lygas iÅ¡ juridinio asmens valdymo organo nario žala priteisiama pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, reglamentuojančia tokiÄ atsakomybę. BÅ«tent Å¡iomis normomis ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, bet netaikė CK 2.50 straipsnio 3 dalies, numatančios juridinio asmens dalyvio subsidiariÄ atsakomybę.

Todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar mokesčių nesumokėjusi įmonė (ne)turėjo lėšų juos sumokėti, ir aplinkybė, ar žalÄ patyrusi įmonė Å¡iuo metu gali jÄ kompensuoti savo lėšomis, nėra reikÅ¡mingos sprendžiant žalos priteisimÄ iÅ¡ jÄ padariusio asmens.Atsakovas teigia, kad Å iaulių apygardos teismo 2014-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-801-124/2014, kuria UAB „Ropokalnis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nėra prejudicinis sprendimas Å¡ioje byloje.

Argumentas perteklinis ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas papildomai priskaičiuotų delspinigių ir baudų priteisimo iÅ¡ atsakovo klausimÄ , sprendime nenurodė, kad tiksli pinigų suma iÅ¡ atsakovo priteisiama konkrečių, apelianto nurodomoje Å iaulių apygardos teismo 2014-07-10 nutartyje nustatytų, faktų pagrindu (CPK 182 str. 2 p.). Apygardos teismas skundžiamame sprendime kaip prejudiciniais faktais rėmėsi tik 2014-07-10 nutartyje konstatuotais atsakovo neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str.), susijusiais su apgaulingu BUAB „Ropokalnis“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, o spręsdamas reikalavimÄ priteisti konkrečiÄ Å¾alÄ apygardos teismas iÅ¡samiai aptarė ir kitas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

             Atsakovas skunde teigia, kad VMI sprendimas taikytas bendrovei, o ne atsakovui asmeniÅ¡kai ir jis nesukuria prejudicinių faktų Å¡ioje byloje, nes atsakovas nebuvo tyrimo dalyviu ir Å¡alimi. Argumentas klaidingas. Pirmosios instancijos teismas VMI 2014-06-25 sprendimÄ Nr. FR0682 vertino ne kaip prejudicinį faktÄ , o atsižvelgė į jį kaip į dokumentÄ , kuriuo įrodinėjamos žalos atsiradimo aplinkybės ir jos dydį. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad sprendimas Nr. FR0682 nebuvo apskųstas, nereiÅ¡kia jame iÅ¡dėstytų duomenų klaidingumo ar nepagrįstumo ir neperkelia atsakomybės už mokesčių nesumokėjimÄ bendrovės bankroto administratoriui.

Remdamasis minimame VMI sprendime nustatytu apgaulingos buhalterinės apskaitos faktu ir jame suskaičiuotais nesumokėtais mokesčiais, priskaičiuotais delspinigiais ir baudomis, bei atsižvelgęs į kitus byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo visas civilinei atsakomybei bÅ«tinas sÄ lygas. K. V. R. UAB „Ropokalnis“ pareigas ėjo nuo 1994-06-17 iki 2013-03-13. Buhalterinė apskaita bendrovėje apgaulingai buvo tvarkoma nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimÄ ., o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnį už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas.

Apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimas yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.) ir nagrinėjamoje byloje atsakovas Å¡ios prezumpcijos nepaneigė. Apgaulingai vedant buhalterinę apskaitÄ buvo nemokami mokesčiai, o už mokesčių nemokėjimÄ VMI bendrovei priskaičiavo mokėti delspinigius ir baudas. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos priskaičiavimus pagrįstai pripažino žala nes tinkamai mokant mokesčius – neatliekant neteisėtų veiksmų - prievolė mokėti baudas ir delspinigių neatsirastų (6.249 str. 1 d.).

Kadangi žala (kaip nurodyta skundžiamame sprendime - baudos ir delspinigiai) atsirado tik kaip neteistų veiksmų - mokesčių nemokėjimo, rezultatas, teismas pagrįstai konstatavo esant priežastinį ryšį (CK 6.247 str.).              Skunde teigiama, kad byloje nepaneigta prezumpcija, jog atsakovas veikė geriausiais bendrovės „Ropokalnis“ interesais. Argumentas atmetamas, kadangi apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimas, dėl ko įmonei atsirado žala, nėra tinkamas veikimas vadovaujamos bendrovės interesais.             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje buvo privalu iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti atsakovo įrodinėjamÄ aplinkybę, jog bendrovę „Ropokalnis“ prie bankroto sÄ moningai privedė jos direktorius G.

M.. Argumentas nepagrįstas, nes šioje byloje sprendžiama ne dėl UAB „Ropokalnis“ mokumo (nemokumo) atskiras laikotarpiais ar bendrovės bankroto priežasčių, o nagrinėjamas konkrečiais veiksmais padarytos žalos atlyginimas. Be to, nors VMI 2014-06-25 sprendime Nr. FR0682 nurodoma, kad buvo tikrinamas mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-06-30, kas reiškia, kad tris paskutinius tikrinamo laikotarpio mėnesius bendrovės direktoriumi buvo G.

M., bet iÅ¡ Å iaulių apskrities mokesčių inspekcijos 2014-05-23 patikrinimo akto Nr. FR0680-410 ir 2014-06-25 sprendimo Nr. FR0682 turinio matyti, kad buhalterinė apskaita bendrovėje apgaulingai buvo vedama tuo laikotarpiu, kai jos direktoriumi buvo atsakovas.             Kiti atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir su apeliacinio skundo dalyku nesusiję. IÅ¡nagrinėjus bylÄ atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų ribose nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .             Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo.IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, konstatavus nesÄ Å¾iningus jo veiksmus – apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimÄ , ko pasėkoje nebuvo mokami mokesčiai, gali bÅ«ti atsakingas tik už palÅ«kanas bei delspinigius, bet ne už pačius nesumokėtus mokesčius, dėl kurių nemokėjimo ir buvo priskaičiuoti delspinigiai bei baudos.

Nurodo CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad tas atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai ir remiasi kasacinio teismo formuojama teismų praktika, kurioje akcentuojama juridinio asmens organo atsakomybė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis priimta civilinėje byloje 3K3-7-266/2006).

Tokie ieÅ¡kovės skunde iÅ¡dėstyti argumentai suteikia pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui svarstyti atsakovo, kaip bendrovės akcininko ir kaip bendrovės direktoriaus atsakomybės ribas. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas nusprendė, kad atlikęs neteisėtus veiksmus – organizavęs apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ â€“ atsakovas už padarytÄ Å¾alÄ atsako kaip bendrovės direktorius. Teisėjų kolegija, svarstydama atsakovo apeliacinio skundo argumentus Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ pripažino teisinga bei pagrįsta ir pakartotinai dėl bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų nepasisako.

Atskirai aptariamas tik ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas dėl žalos, kuriÄ privalo atlyginti atsakovas, apimties. Minėta, jog apygardos teismas, sutiko su atsakovo ir jo atstovo pateiktais argumentais, kad, konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, jis gali bÅ«ti atsakingas tik už įmonei priskaičiuotas baudas ir delspinigius, nes mokesčių valstybės biudžetui mokėjimas yra Å«kio subjekto, o ne jos vadovo prievolė. Detaliau Å¡ios sprendimo dalies teismas nemotyvavo, o tik nurodė, kad vadovaujasi CK 6.249 ir 6.247 straipsnių nuostatomis.

Manytina, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾alos definicijÄ teismas sprendė, kad nustatytų mokesčių nesumokėjimo momentu bendrovės „Ropokalnis“ turto nesumažėjo, jis nebuvo sužalotas, bendrovė nesumokėtų mokesčių pavidalu neturėjo papildomų iÅ¡laidų ir neprarado pajamų. Teismo nuomone, kaip žala gali bÅ«ti vertinami tik delspinigiai ir baudos, papildomai priskaičiuoti dėl mokesčių nesumokėjimo, kas patenka į sÄ vokÄ â€žturėtos iÅ¡laidos“.

Tačiau apygardos teismas neatkreipė dėmesio, kad sprendžiant dėl ieÅ¡kinio patenkinimo bendrovė jau buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2013-11-22 nutartis Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-758-124/2013). IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai ir nuo to momento bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iÅ¡ esmės sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Sprendžiant dėl žalos, kuri iÅ¡reikÅ¡ta kaip kreditorių finansiniai reikalavimai, priteisimo iÅ¡ buvusio įmonės vadovo, yra svarbi Å¡ių reikalavimų kilmė. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®statymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiÅ¡kia, kad jos turi bÅ«ti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2014).

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad atsakovui vadovaujant bendrovei „Ropokalnis“, valstybės nustatyti mokesčiai nebuvo mokami. Valstybė, atstovaujama atitinkamos institucijos (VMI) tapo bendrovės kreditoriumi ir, didėjant UAB „Ropokalnis“ įsiskolinimui valstybei, atitinkamai mažėjo kitų kreditorių galimybė gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimÄ . Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta: kai bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iÅ¡keliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai.

Jeigu nepakanka bendrovės turto Å¡iems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad Å¡io turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/201).

Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės kreditoriui padaryta žala, tampa žala įmonei. Nagrinėjamoje byloje nemokant mokesčių žala buvo daroma bendrovės kreditoriui (valstybei), iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nesumokėta mokesčių suma tapo VMI kreditiniu reikalavimu, kurį privalo atlyginti bankrutuojanti įmonė. Kaip jau minėta iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iÅ¡ esmės sutampa, todėl vienam iÅ¡ bendrovės kreditorių padaryta žala tapo žala įmonei, susidariusi dėl vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymo ir lemianti jo civilinę atsakomybę (CK 2.87 str. 7 d.).

Todėl yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus, neteisėtų kaltų veiksmų organizuojant apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ ir to pasėkoje bendrovei atsiradusios žalos – valstybei nesumokėtų mokesčių įsiskolinimo (CK 6.247 str.). Esant tokiai teisinei situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, materialinės teisės normÄ pritaikė netinkamai ir tai yra pagrindas pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ (CPK 330 str.) priteisiant ir nesumokėtų mokesčių įsiskolinimo sumÄ .

Sprendimas keičiamas prie priteistos delspinigių ir baudų sumos pridedant nesumokėtų mokesčių sumÄ . Taip ieÅ¡kinys tenkinamas pilnai ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista suma didinama iki 73 339,80 Eur. Tenkinant ieÅ¡kinį pilnai raÅ¡ymo apsirikimas skundžiamame sprendime klaidingai įraÅ¡ant VMI 2014-06-25 sprendimu priskaičiuotÄ PVM delspinigių sumÄ , tampa neaktualus.             Nutarus tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, jos apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad argumentas apie tai, jog atsakovas galimai pasisavino bendrovės lėšas, yra grindžiamas tik prielaidomis, nes tokie prejudiciniai faktai yra Å iaulių apygardos teismo 2014-07-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-801-124/2014, tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad argumentas nėra pagrįstas, nes apeliantės paminėta 2014-07-10 nutartimi Å iaulių apygardos teismas bendrovės „Ropokalnis“ bankrotÄ pripažino tyčiniu ne dėl kurio nors konkretaus atsakovo veiksmo, o įvertinęs aplinkybių visumÄ , kad bendrovės turtas buvo parduotas susijusiems asmenims ir galimai mažesnėmis kainomis, kad panaudos sutartys galimai buvo apsimestinės, kad buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai. Tačiau 2014-07-10 nutartyje nėra konstatuota nei vieno konkretaus bendrovės lėšų pasisavinimo fakto.

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Pakeičiant skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.). Padidinus iÅ¡ atsakovo priteistÄ Å¾alos sumÄ atitinkami iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ priteistas 747 Eur žyminis mokestis didinamas iki 1756 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :Å iaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ pakeisti.IÅ¡ atsakovo K.

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ropokalnis“, j. a. k. 171383694 priteistÄ 24 911,09 Eur žalos atlyginimo sumÄ padidinti iki 73 339,80 Eur (septyniasdeÅ¡imt trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties centų).IÅ¡ atsakovo K. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteistÄ 747 Eur žyminį mokestį padidinti iki 1 756 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų).

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                     Rasa GudžiÅ«nienė                                                                              Antanas Rudzinskas                                                                              Egidijus Žironas