e82950bb-e2b9-40f3-8bf5-8db9d9885712 · Vilniaus apygardos teismas

CivCiv. b. Nr. 2A-414-262/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00908-2014-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6; 3.3.1.20VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 14 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo 449-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo 449-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl pripažinimo, jog atsakovas vilkina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo procedÅ«rÄ duoti sutikimÄ dėl pritarimo parduoti (nuomoti) valstybinės žemės sklypo dalį ir atsakovo įpareigojimo duoti sutikimÄ dėl pritarimo parduoti (nuomoti) valstybinės žemės sklypo dalį, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J.

K., N. B., Z. L., K. R., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti, jog atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos vilkina vykdyti 2009 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr.1-1170 punkte 4.4 numatytÄ procedÅ«rÄ - duoti sutikimÄ dėl pritarimo parduoti (nuomoti) 1 113 kv. metrų ploto valstybinės žemės dalį prie esamo sklypo; įpareigoti atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo duoti sutikimÄ dėl pritarimo parduoti (nuomoti) ieÅ¡kovei 1 113 kv. metrų valstybinės žemės sklypo dalį prie esamo sklypo (duomenys neskelbtini).2.

Nurodė, kad 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato specialiÄ sias sÄ lygas, kada galima iÅ¡nuomoti didesnį plotÄ nei numatytÄ nutarime, t.y. nuomotinas žemės sklypas turi bÅ«ti prie kito, jau iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo (kitais atvejais jis tik parduodamas Å¡alia esančių sklypų savininkams), ir nuomotinas žemės sklypas turi bÅ«ti pripažintas įsiterpusiu žemės plotu (sklypu). Bendrija visiÅ¡kai atitinka įstatymo reikalavimus, todėl turi teisę iÅ¡sinuomoti (pirkti) papildomÄ sklypÄ , kadangi papildomas sklypas 0,1113 ha ploto yra prie ieÅ¡kovei iÅ¡nuomoto žemės sklypo, prie jo nėra daugiau jokių žemės sklypų, tik jis ribojasi su įvažiavimo keliais ir ČiobiÅ¡kio gatve.

Papildomas žemės sklypas yra įsiterpęs į jau iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ , tai yra siaura 12 metrų ploto juosta, besiribojanti su bendrijai iÅ¡nuomotu žemės sklypu, ir tai atitinka visus reikiamus duomenis tam, kad bÅ«tų priimtas sprendimas pritarti Savivaldybės tarybos sprendimo 4.4 punkto nustatytai procedÅ«rai.3. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009 m. liepos 15 d. sprendimu buvo patvirtintas detalusis planas. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 punktas 4.1 įsigalioja gavus pritarimÄ , tačiau buvo rekomenduota nepritarti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimÄ ir suformavo naujÄ sklypÄ .

Nutarimo 2.15 punktas numato galimybę įsigyti įsiterpusį sklypÄ , kai plotai laisvi, o ginčo sklypas yra didesnis nei 0,04 ha ploto, jo nesudaro Å¡laitai ar įgriovos, yra galimybė privažiuoti, todėl galėjo bÅ«ti suformuotas atskiras žemės sklypas.4. Tretysis asmuo J. K. teisme paaiÅ¡kino, jog sutiktų priimti žemės sklypÄ natÅ«ra ir toliau nuspręsti dėl jo pardavimo ar nuomos, tačiau savininkams nebuvo pasiÅ«lyta gauti natÅ«ra žemės sklypo dalį. Atsisakydama nuo žemės sklypo grÄ Å¾inimo natÅ«ra nežinojo, jog suformuotas žemės sklypas, jo niekas nesiÅ«lė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas; iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei buvo priteista 11,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.6. Teismas nurodė, jog atsakovė pagrįstai, remdamasi Žemės įstatymo 9 str.6 dalimi, LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 (toliau – Nutarimas), nepritarė, jog ieÅ¡kovei 449-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai bÅ«tų parduotas (iÅ¡nuomotas) 1 113 kv. metrų valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini), todėl ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos duoti sutikimÄ dėl pritarimo parduoti (iÅ¡nuomoti) ieÅ¡kovei valstybinės žemės sklypo dalį.

Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog žemės sklypas, kurį reikalaujama ieškovei išnuomoti ar parduoti yra didesnio ploto, nei numatyta Įstatymo, šio žemės sklypo nesudaro šlaitai ar griovos ir jis nelaikytinas įsiterpusiu žemės plotu (sklypu), todėl negali būti parduodamas ar nuomojamas. Žemės sklypas, kurio plotas yra 1 113 kv. metrų, yra tarp ieškovei nuomojamo valstybinės žemės sklypo ir Čiobiškio gatvės ir yra beveik tokio paties ploto, kaip ieškovei jau išnuomotas 0,1694 ha ploto valstybinės žemės sklypas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, nesant galimybės priimti naujÄ sprendimÄ , perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, prijungti naujus įrodymus.8. Nurodė, kad teismas neteisingai įvertino ginčo sklypÄ kaip neatitinkantį įsiterpusio sklypo kategorijos, pasisakydamas, jog vien tai, kad ginčo sklype nėra Å¡laitų ar griovų jis negali bÅ«ti pripažintas įsiterpusiu sklypu, tuo pačiu neatsižvelgė į kitas aplinkybes: ginčo sklypas pagal savo formÄ yra siaura juosta, jis yra tarp iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo ir kelių (gatvių), ribojasi su miesto gyvenamojoje vietovėje esančiu miÅ¡ko sklypu (plotu), todėl pripažintinas įsiterpusiu sklypu.

Teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad jei Ginčo sklypas yra didesnis nei 0,04 ha, tai jis negali bÅ«ti nuomojamas ieÅ¡kovui kaip įsiterpęs sklypas, nes Nutarimo 2.15 p. yra iÅ¡lyga, jog tuo atveju, kai sklypas yra pripažįstamas įsiterpusiu, tai nors jis ir yra didesnio nei 0,04 ha ploto, jį vis tiek galima nuomoti.9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte iÅ¡dėstytų įsiterpusių žemės sklypo požymių, taip pat neatitinka minėtame punkte nurodytų iÅ¡imčių, suteikiančių galimybę įsiterpusiu sklypu laikyti minėtų požymių neatitinkantį žemės sklypÄ .

Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai konstatavo, kad pageidaujamas įsigyti ginčo sklypas nelaikytinas įsiterpusiu sklypu, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ duoti sutikimÄ dėl pritarimo parduoti (nuomoti) 1113 kv. m. ploto ginčo sklypo dalį.10. Tretieji asmenys J. K., N. B., Z. L., K. R. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su juo sutinka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.13.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

14. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu praÅ¡o priimti naujus įrodymus, tačiau ieÅ¡kovo pateikiami įrodymai iÅ¡ esmės galėjo bÅ«ti pateikti ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 314 str.).15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisiniams santykiams susijusiems su valstybine žeme yra bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas. Tokių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais - ir yra imperatyvÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).16.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos- paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.1 punkte įvardinta, kas yra laikoma naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais. Tokie žemės sklypai gali būti parduoti ar išnuomoti aukciono tvarka vadovaujantis Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Nutarimu. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyta, kad Nutarimo nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, kurie yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų, išnuomojami be aukciono šių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.17.

Įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo apibūdinimas įtvirtintas Nutarimo 2.15 punkte (redakcija galiojusi iki 2016 m. birželio 1 d.). Tai yra laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Å¡iame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar iÅ¡nuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali bÅ«ti didinamas.18.

Tam, kad besiribojančio žemės sklypo savininkas turėtų teisę įsigyti žemės sklypÄ , laisvos valstybinės žemės plotai turi atitikti visų sÄ lygų visetÄ :

1) laisvos valstybinės žemės plotai turi būti įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų);

2) laisvos valstybinės žemės plotai turi būti ne didesni kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose;

3) Å¡iuose plotuose nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Pažymėtina, kad tam, jog valstybinės žemės plotas bÅ«tų laikomas įsiterpusiu ir galėtų bÅ«ti perleidžiamas besiribojančių sklypų savininkams (nuomininkams) bÅ«tina konstatuoti Nutarimo 2.15 punkte nustatytų sÄ lygų visetÄ , vienos iÅ¡ sÄ lygų nebuvimas lemia, kad valstybinės žemės plotas negali bÅ«ti pripažintas įsiterpusiu ir atitinkamai negali bÅ«ti perleistas gretimo žemės sklypo savininkui.19.

Nesutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Nutarimo 2.15 punkte numatytÄ taisyklę, iÅ¡nuomoti ar parduoti didesnį nei 0,04 ha ploto sklypÄ , jeigu Å¡is sklypas yra įsiterpęs ir jį sudaro siaura juosta. Ä®vertinus ginčijamo Žemės sklypo iÅ¡sidėstymÄ bei dydį, nustatyta, kad valstybinė žemė negali bÅ«ti laikoma įsiterpusiu žemės sklypu, nes ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tai reiÅ¡kia, kad toje vietoje galima suformuoti savarankiÅ¡kai funkcionuojantį žemės sklypÄ , todėl jis negali bÅ«ti iÅ¡nuomotas ne aukciono bÅ«du.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertino, kad ginčo Žemės sklypas yra didesnis, nei 0,04 ha, jo nesudaro šlaitai ar griovos, žemės sklypas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir yra galimybė prie jo privažiuoti iš gatvės pusės, todėl šioje laisvoje valstybinėje žemėje gali būti formuojamas atskiras naujas valstybinės žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo Žemės sklypas būtų laikomas įsiterpusiu tik tuo atveju, jei jį sudarytų siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Nagrinėjamu atveju taip nėra, todėl ginčo Žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sÄ vokos ir negali bÅ«ti įsigyjamas ne aukciono bÅ«du.20. Nors tretieji asmenys, kurie yra buvusio ginčo žemės sklypo savininko L. Å . įpėdiniai, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė jį tenkinti, tačiau jų argumentai bylos iÅ¡nagrinėjimui jokios įtakos neturi, nes jie 2016 m. vasario 3 d. yra pateikę pareiÅ¡kimus apie tai, jog atsisako ir nepageidauja, kad bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į dalį L.

Å . turėtos žemės.21. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisingai taikė Nutarimo bei kitų teisės aktų nuostatas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Ona Gasiulytė                                                                  Henrichas Jaglinskis                                                                  Aldona Tilindienė