2022-06-29 Nr. AB-18049-3-61-3-04164-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1003-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04164-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.16.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (21.222)FR0682-202 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir VMI sprendimas); 2) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. S-147(7-l 19/2019) „Dėl A. M. skundo“ (toliau – ir MGK sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Teismo baudžiamasis įsakymas ir jame konstatuotos aplinkybės, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 12 d. nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo ir trečiojo asmens transportu gabeno 4 752 butelių nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio, tapo pagrindu VMI ir MGK konstatuoti, kad jis laikė (gabeno, turėjo savo žinioje) minėtas akcizais apmokestinamas prekes, dėl ko ir buvo apskaičiuotas ginčijamas 28 010 Eur akcizas ir 3 201,47 Eur šio mokesčio delspinigių.

2.2. Keltinas klausimas, ar akcizo apskaičiavimas atitinka teisinį apmokestinimo pagrindą ir kiek proporcinga ir teisinga akcizais apmokestinti valstybės naikinamas prekes. Akcizo mokestinė prievolė nėra solidari, todėl VMI turėjo nustatyti, ar pareiškėjas gabeno (savo žinioje turėjo) savo ar kito asmens prekes. Teismo baudžiamajame įsakyme apie tai nepasisakyta, todėl manytina, jog pareiškėjas neturi prievolės mokėti už kito asmens nuosavybėje esančias, bet jo gabenamas prekes.

2.3. Akcizo mokestinė prievolė atsiranda, įvykus apmokestinamajam įvykiui: įsigijimui, gabenimui, laikymui. Kartą atsiradusi, ši prievolė yra vykdytina būtent dėl pirmojo apmokestinamojo įvykio ir paskesnis to paties asmens atliekamas prekių laikymas jau nebesukelia akcizo mokestinės prievolės. Patikrinimo akte klaidingai konstatuotas gabenimo ir laikymo momentas 2019 m. birželio 13 d., o MGK sprendime apie apmokestinimo momentą apskritai nepasisakyta. Į šiuos esminius apmokestinimui klausimus neatsakoma nei MGK sprendime, nei VMI sprendime. Baudžiamojoje byloje nenustatytas akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktas. Akcizais apmokestinamas prekes iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atgabeno trečiasis asmuo, kuris, pareiškėjo nuomone, būdamas šių prekių savininkas, atitiko Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 10 straipsnio 8 dalies reikalavimus.

2.4. Nepagrįstas centrinio mokesčių administratoriaus taikytas mokesčių apskaičiavimo būdas, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnyje.

2.5. Pareiškėjas prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pateikiant klausimą, ar 1992 m. vasario 25 d. Europos Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (toliau – ir Direktyva 92/12), 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir 9 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad joms prieštarauja nacionalinės teisės normos, pagal kurias akcizas mokėtojui (įgyjančiam ir laikančiam asmeniui) tampa mokėtinu ne pirmojo valstybės institucijų nustatyto prekių įgijimo ar laikymo momentu, bet vėlesniu momentu (t. y. ar Direktyvos 92/12 nuostatos nedraudžia nacionalinei teisei pasirinktinai (savo nuožiūra) atidėti apmokestinimo akcizais momentą nuo žinomo prekių įgijimo ar pirmojo laikymo / gabenimo dienos)?

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:

4.1. Teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, jog pareiškėjas laikė (gabeno transporto priemone) akcizais apmokestinamas prekes (4 752 butelius, pripildytus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio (mišinio), kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra nuo 35,4 proc. iki 36,8 proc., nepaženklintas nustatyto pavyzdžio banderolėmis), todėl jam atsirado prievolė mokėti akcizą.

4.2. Pareiškėjo skundo argumentas, jog mokesčių apskaičiavimas pagal MAĮ 70 straipsnį yra nepagrįstas, yra neteisingas. Remiantis Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2018 m. liepos 12 d. specialisto išvada Nr. 140-(3310) IS1-3950 (toliau – ir Specialisto išvada), kurioje konstatuota, kad skysčiai 11-koje butelių su etiketėmis „Miagkaja Kremliovskaya vodka“ 40 proc. (paimtų tyrimui) yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 35,4 proc. – 36,8 proc., už juos mokesčių administratorius apskaičiavo 65,75 Eur (už 11 1 l talpos butelių). Apskaičiuojant akcizą už etilo alkoholį, esantį netirtuose buteliuose, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, taikytas mažiausias tyrimų metu buteliuose nustatytas etilo alkoholio tūrio proc. – 35,4 proc. ir už netirtą esantį etilo alkoholį apskaičiuota 27 944,60 Eur (už 4 741 vnt. 1 l talpos butelių). Už 4 741 butelį mokesčių administratorius negalėjo nustatyti mokėtino akcizų mokesčio tiesiogiai, todėl, kad jie nebuvo ištirti ar deklaruoti, o 35,4 proc. etilo alkoholio tūris, nustatytas vadovaujantis protingumo ir objektyvumo kriterijais, pareiškėjo naudai.

4.3. Pareiškėjui laiku neįvykdžius savo pagrindinės prievolės sumokėti akcizą, atsirado nauja prievolė – sumokėti delspinigius už pradelstą laikotarpį. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pareiškėjas privalėjo kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo dienos, t. y. 2018 m. birželio 14 d., pateikti akcizų deklaraciją ir sumokėti akcizą. Pareiškėjui nesumokėjus 28 010 Eur akcizo, vadovaujantis Akcizų įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi bei MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi, už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2019 m. liepos 3 d. apskaičiuota 3 201,47 Eur akcizo delspinigių.

4.4. Centrinis mokesčių administratorius, vadovaudamasis non bis in idem (draudimas už tą patį nusikaltimą bausti du kartus) principu bei atsižvelgdamas į tai, jog baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo nubaustas 200 MGL bauda, nuo papildomai apskaičiuoto mokėtino į biudžetą 28 010 Eur akcizo pareiškėjui baudos nepaskyrė.

4.5. Dėl pareiškėjo argumento, kad akcizinių prekių, kurios valstybės yra konfiskuojamos ir sunaikinamos, apmokestinimas yra aiškiai neproporcingas ir neteisingas, pažymėtina, jog prekių sunaikinimas neatleidžia pareiškėjo nuo akcizų mokesčių sumokėjimo, kadangi atleidimas nuo akcizų, sunaikinus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius, Akcizų įstatyme nenumatytas, taip pat tokios nuostatos nėra reglamentuotos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) direktyvose, bei tokios pat pozicijos nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl VMI sprendimo nurodymų pareiškėjui sumokėti 28 010 Eur akcizo ir 3 201,47 Eur akcizo delspinigius už neteisėtą 4 752 l nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio įsigijimą, gabenimą ir laikymą teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad VMI, vykdydama 2019 m. birželio 11 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.222) FR0680-243, atliko pareiškėjo akcizų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 14 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2019 m. liepos 3 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.222) FR0680-243 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame, vadovaudamasi Akcizų įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi bei MAĮ 66 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui už 2018 m. birželio 13 d. neteisėtai gabentą ir laikytą etilo alkoholį apskaičiavo mokėtiną 28 010 Eur akcizą.

VMI, vadovaudamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3563-932/2018, konstatavo, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 12 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą realizuoti, Latvijos Respublikoje neteisėtai įsigijo 4 752 litrus – 4 752 vnt. vieno litro talpos butelių su etiketėmis „Miagkaja Kremliovskaja vodka“ 40 proc. (etiketė rusiškais rašmenimis), pripildytus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio (mišinio), kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 35,4 proc.–36,8 proc., ir šiuos 4 752 butelius, kurie buvo paslėpti po batų tepalo „Erdal“ pakuotėmis, gabeno uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Portmann 3 Dobilas“ vilkiku „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu nieko apie šią nusikalstamą veiką nežinojusio UAB „Portmann 3 Dobilas“ vairuotojo iki UAB „Vinaga“ priklausančio sandėlio, esančio „(duomenys neskelbtini), kur 2018 m. birželio 13 d. apie 01.55 val., kratos metu minėtus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Patikrinimo akte nurodyta, kad 2018 m. birželio 14 d. apžiūros metu vilkike su puspriekabe rasta ir paimta 11 palečių su 528 kartoninėmis dėžėmis, kuriose viso buvo 4 752 vnt. butelių, 1 litro talpos, be akcizinių banderolių, 11 butelių su skysčiu paimta tyrimui. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2018 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3310) IS1-3950 konstatuota, kad skysčiai 11-koje butelių su etiketėmis „Miagkaja Kremliovskaya vodka“ 40 proc. yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 35,4 proc.–36,8 proc.

Tirti pateikti skysčiai nebuvo butelių etiketėse nurodyti alkoholiniai gėrimai, pagal rūšinę priklausomybę buvo vienodi, bet skyrėsi pagal tūrinę etilo alkoholio koncentraciją.

8. VMI sprendimu patvirtino Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotus 28 010 Eur akcizo ir apskaičiavo 3 201,47 Eur akcizo delspinigių. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė skundą MGK. MGK sprendimu patvirtino VMI sprendimą.

9. Teismas vadovavosi Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 10 straipsnio 8 dalimi, MAĮ 72 straipsniu ir pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno 4 752 vnt. butelių, 1 litro talpos, be akcizinių banderolių, su nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 35,4 proc.–36,8 proc. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. baudžiamojo įsakymo teismas nustatė, kad pareiškėjas savo kaltę neteisėtai disponavęs nurodytu alkoholio kiekiu pripažino visiškai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neginčytinai patvirtino, kad pareiškėjas, disponuodamas Patikrinimo akte nurodytu alkoholio kiekiu, šias prekes laikė, t. y. akcizais apmokestinamas prekes turėjo savo žinioje, todėl jam ir atsirado Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta prievolė mokėti akcizą Lietuvos Respublikoje už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas pripažino, kad jis akcizų deklaracijos nepateikė, mokėtinos akcizo sumos nedeklaravo ir jos nesumokėjo. Todėl centrinis mokesčių administratorius, vadovaudamasis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 26 straipsniu, pagrįstai pareiškėjui už 4 752 1 l talpos butelių nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 35,4 proc.–36,8 proc., laikymą apskaičiavo mokėtiną 28 010 Eur akcizo sumą.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui laiku neįvykdžius savo pagrindinės prievolės laiku sumokėti akcizą, atsirado prievolė sumokėti delspinigius už pradelstą laikotarpį. Vadovaudamasis Akcizų įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostatomis, teismas nurodė, jog pareiškėjas privalėjo kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo dienos, t. y. 2018 m. birželio 14 d., pateikti akcizų deklaraciją ir sumokėti akcizą. Pareiškėjui nesumokėjus 28 010 Eur akcizo, VMI, vadovaudamasi Akcizų įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi bei MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi, už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2019 liepos 3 d. pagrįstai apskaičiavo 3 201,47 Eur akcizo delspinigių.

12. Teismas vadovavosi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 10 punktu ir pažymėjo, kad Akcizų įstatymas nenumato jokių išimčių sprendžiant akcizo apmokestinimo klausimą nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniams ir namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams, kaip akcizo objektui. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 pateiktais išaiškinimais, teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad pareiškėjo laikyti nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniai negali būti apmokestinami akcizu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad Akcizų įstatymas nenumato, kad sunaikintas neteisėtai pagamintas etilo alkoholis yra atleidžiamas nuo akcizų. Nustatyti tokį atleidimo nuo akcizų pagrindą neįpareigojo ir nagrinėjamoje byloje aktualios ES direktyvos.

13. Remdamasis bylos duomenimis, teismas pripažino, kad neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė pareigos apskaičiuoti mokesčius. Pareiškėjas nepateikė savo paskaičiavimų dėl mokesčio dydžio. Teismas nenustatė, kad mokesčio suma apskaičiuota neteisingai, pažeidžiant MAĮ 70 straipsnio nuostatas.

14. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad jis neprivalo mokėti akcizo, nes ne jis įvežė į Lietuvos Respubliką akcizines prekes, kadangi įstatymas aukščiau paminėtų teisės normų taikymo nesieja su šia aplinkybe.

15. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas atleistų jį nuo mokesčių mokėjimo. Buvo pažymėta, kad pareiškėjo pareiga sumokėti mokesčius atsirado anksčiau, nei jis padarė baudžiamuoju įstatymu draudžiamą veiką.

16. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT, kadangi, teismo vertinimu, jis buvo visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas.

17. Teismas konstatavo, kad panaikinti VMI sprendimą ir MGK sprendimą nebuvo teisinio pagrindo ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 18. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1. Pareiškėjas skunde teismui kėlė klausimus, kurią dieną konkrečiai įvyko apmokestinamasis momentas ir kuo konkrečiai jis pasireiškė (iš šių motyvų buvo kildinamas prašymas kreiptis į ESTT); kiek proporcinga ir teisinga apmokestinti akcizais valstybės naikinamas prekes; koks mokesčio apskaičiavimo pagal MAĮ 70 straipsnį faktinis ir teisinis pagrindas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų, motyvų dėl jų nereikšmingumo nepateikė.

19.2. Teismas nenustatė teisiškai reikšmingos aplinkybės – pareiškėjo gabentų prekių nuosavybės. Akcizo mokestinė prievolė nėra solidari, tad teismas pirmiausia turėjo nustatyti, ar pareiškėjas gabeno savo, ar kito asmens prekes. Pareiškėjui nekyla pareiga mokėti akcizą už kitam asmeniui priklausančias prekes.

19.3. Teismas nenustatė apmokestinimo momento. Kartą atsiradusi, ši prievolė yra vykdytina būtent dėl pirmojo apmokestinamojo įvykio ir paskesnis to paties asmens atliekamas prekių laikymas jau nebesukelia akcizinės mokestinės prievolės. Patikrinimo akte klaidingai konstatuotas gabenimo ir laikymo momentas – 2019 m. birželio 13 d., o MGK sprendime apie apmokestinimo momentą išvis nepasisakyta. Nagrinėjamu atveju alkoholio nuosavybėn pareiškėjas nespėjo įgyti, nes kroviniu visą laiką disponavo kitas asmuo. „Laikymo“ faktas baudžiamojoje byloje nėra nustatytas, „laikymu“ negali būti kvalifikuojamas vien susitarimas ateityje sandėliuoti ir parduoti alkoholį, nes tokio susitarimo pagrindu nei perduodama konkrečios prekės nuosavybė, nei įgaliojimai ja disponuoti.

19.4. Patikrinimo akte nenurodyta jokių argumentų, kodėl akcizo negalima apskaičiuoti įprasta tvarka, t. y. netaikant MAĮ 70 straipsnio. Įstatymai reikalauja, kad akcizas būtų skaičiuojamas pagal faktinę koncentraciją, todėl jis turi būti skaičiuojamas pagal faktinius rodiklius kiekvienai prekei, o ne vienos prekės pagrindu visiems 4 752 vienetams.

19.5. Teismas nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkinimo.

19.6. Jeigu teismas manytų, kad pagal nacionalinę teisę prievolė mokėti akcizą kyla ne prekių įgijimo momentu (ne pirmojo laikymo dieną, tačiau bet kurią vėlesnio jų laikymo dieną), pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pateikiant klausimą, ar Direktyvos 92/12 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir 9 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad joms prieštarauja nacionalinės teisės normos, pagal kurias akcizas mokėtojui (įgyjančiam ir laikančiam asmeniui) tampa mokėtinu ne pirmojo valstybės institucijų nustatyto prekių įgijimo ar laikymo momentu, bet vėlesniu momentu (t. y. ar Direktyvos 92/12 nuostatos nedraudžia nacionalinei teisei pasirinktinai (savo nuožiūra) atidėti apmokestinimo akcizais momentą nuo žinomo prekių įgijimo ar pirmojo laikymo / gabenimo dienos)?

20. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad:

21.1. Įsiteisėjusiame baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad nusikaltimu pripažįstamas 50 arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto, jų skiedinių (mišinių) pagaminimas, laikymas, gabenimas, turint tikslą realizuoti, arba jų realizavimas, dėl ko pareiškėjas prisipažino. Baudžiamajame įsakyme yra konstatuoti pareiškėjo neteisėti veiksmai, šių veiksmų atlikimo laikotarpis, akcizais apmokestinamų prekių kiekis, nuo kurių mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotas akcizas. Kadangi teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, mokesčių administratorius negali kvestionuoti faktinių aplinkybių dėl įvykdytos veikos, todėl mokestinis patikrinimas atliktas bei Patikrinimo akte baudžiamajame įsakyme išdėstytomis aplinkybėmis vadovautasi pagrįstai.

21.2. Apskaičiuojant akcizą už etilo alkoholį, esantį netirtuose buteliuose, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, taikytas mažiausias tyrimų metu buteliuose nustatytas etilo alkoholio tūrio proc. – 35,4 proc., ir už netirtą esantį etilo alkoholį apskaičiuota 27 944,60 Eur (už 4 741 vnt. 1 l talpos butelių). Už 4 741 vnt. butelį mokesčių administratorius negalėjo nustatyti mokėtino akcizo tiesiogiai, todėl, kad jie nebuvo ištirti ar deklaruoti, o 35,4 proc. etilo alkoholio tūris, kaip nurodyta Patikrinimo akte, nustatytas vadovaujantis protingumo ir objektyvumo kriterijais, pareiškėjo naudai. Prekių sunaikinimas neatleidžia pareiškėjo nuo akcizo sumokėjimo, kadangi atleidimas nuo akcizo, sunaikinus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius, Akcizų įstatyme nenumatytas, taip pat nėra reglamentuotas ES direktyvose bei tokios pat pozicijos laikomasi nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje. Pareiškėjui nesumokėjus 28 010 Eur akcizo, vadovaujantis Akcizų įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi bei MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi, už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2019 m. liepos 3 d. apskaičiuota 3 201,47 Eur akcizo delspinigių.

21.3. Tam, kad byla būtų išnagrinėta ir joje priimtas sprendimas, jokios būtinybės kreiptis į ESTT nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką ir išaiškinęs dėl ginčo specifikos, todėl pareiškėjo apmokestinimo momento atsiradimo netinkamas interpretavimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios turėtų būti suabejota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl aktualių teisės normų taikymo atitikimu Direktyvos 92/12 nuostatoms.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (21.222)FR0682-202 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 28 010 Eur akcizo ir 3 201,47 Eur šio mokesčio delspinigių už neteisėtą 4 752 l nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio įsigijimą, gabenimą ir laikymą teisėtumo.

23. Šie mokesčiai apskaičiuoti nustačius, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3563-932/2018, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pareiškėjas 2018 m. balandžio 12 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą realizuoti, Latvijos Respublikoje neteisėtai įsigijo 4 752 litrus (4 752 vnt.) vieno litro talpos butelių, pripildytų nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio (mišinio), kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 35,4 proc.–36,8 proc., ir šiuos 4 752 butelius, kurie buvo paslėpti po batų tepalo „Erdal“ pakuotėmis, gabeno UAB „Portmann 3 Dobilas“ vilkiku „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamu nieko apie šią nusikalstamą veiką nežinojusio vairuotojo iki UAB „Vinaga“ priklausančio sandėlio, esančio Savanorių pr. 219, Vilniuje, kur 2018 m. birželio 13 d. apie 01.55 val., kratos metu minėtus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius surado ir paėmė policijos pareigūnai. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs. Paminėtina, kad šios prekės buvo konfiskuotos ir nurodyta jas sunaikinti.

24. Mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos, taip pat ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundus atmetė, pripažinę, kad akcizo mokestis ir šio mokesčio delspinigiai pareiškėjui apskaičiuoti pagrįstai.

25. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skundo argumentus – kad mokesčio apskaičiavimas pagal MAĮ nepagrįstas, kad teismas nevertino, kas prekių savininkas, klaidingai konstatuotas gabenimo / laikymo momentas. Pareiškėjo įsitikinimu, jis yra baudžiamas neproporcingai ir antrą kartą, kadangi jam jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, netikslinga apmokestinti valstybės naikinamas prekes. Pareiškėjas palaiko savo prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimą pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

V. 27. Akcizų įstatymo (toliau tekste remiamasi 2010 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. XI-722 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 2 straipsnio 1 dalies 1punkte numatyta, kad etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrima yra akcizais apmokestinama prekė. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis.

28. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2 redakcija) įtvirtinta, kad prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes atsiranda tuo metu, kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas akcizais apmokestinamas prekes. Pagal Akcizų įstatymo 10 straipsnio 8 dalį (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1655 redakcija), bet kuris asmuo kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8, ir (ar) 10, ir (ar) 11 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame įstatyme nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios įstatymo nuostatos yra aiškios ir iš jų neabejotinai seka, jog prievolė mokėti akcizą atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Mokesčių administratorius nustatęs, kad pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, pagrįstai ir teisėtai nurodė jam šią prievolę įvykdyti.

30. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas nevertino, kas yra prekių savininkas, taip pat kad klaidingai konstatuotas gabenimo, laikymo momentas, pažymėtina, kad Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte žodis „laikomas“ turėtų būti suprantamas kaip akcizais apmokestinamų prekių buvimas pas tam tikrą asmenį, t. y. taikant šią teisės normą žodis „laikyti“ apima visus nurodytų prekių buvimą pas tam tikrą asmenį atvejus ( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3–689/2007, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–2007/2008). Taigi, prekių laikymas apima ir jų gabenimą, nes pagal šį punktą, prekių laikymas yra jų turėjimas savo žinioje. Asmuo, gabenantis prekes, kartu jas ir turi savo žinioje, o tai reiškia prekių laikymą Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3–689/2007, 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–939/2009).

31. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog faktas, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įsigijo turėdamas tikslą neteisėtai realizuoti ir gabeno banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (stiprius alkoholinius gėrimus) yra nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3563-932/2018. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalį, nuosprendžiu laikomas ir baudžiamasis įsakymas. Taigi, nei mokesčių administratorius, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pakartotinai nustatinėti su akcizais apmokestinamų prekių laikymu susijusias faktines aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos ir įvertintos baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo.

32. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas prekių laikymo sąvokos nesieja su tokio pobūdžio požymiais, kaip prekių priklausomybė konkrečiam asmeniui, asmenų tarpusavio santykiai dėl prekių ar organizacinių veiksmų atlikimas, ir, pagal šį punktą, prekių laikymas turi būti suprantamas kaip faktinis veiksmas. Laikymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti prekių faktinį turėjimą asmens žinioje ir nereikia nustatyti prekių konkretaus teisinio statuso (jų valdymo (naudojimo) nuosavybės ar kita teise) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-754/2009; 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-939/2009). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prekes krovė iš vilkiko ir ketino nešti į sandėlį, t. y. pareiškėjas, kraudamas prekes, turėjo jas savo žinioje, todėl pripažintina, kad jis laikė prekes Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme ir jam kilo prievolė sumokėti akcizo mokestį bei su juo susijusias sumas.

33. Dėl pareiškėjo teiginių, kad netikslinga, neproporcinga ir neteisėta apmokestinti valstybės konfiskuotas ir sunaikintas prekes, teisėjų kolegija pažymi, kad ESTT 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo byloje Kauno teritorinė muitinė (C-489/20; EU:C:2022:277) 42–45 ir 52 punktuose iš esmės išaiškino, kad atsiradus prievolei apskaičiuoti akcizą (kaip yra nagrinėjamu atveju), akcizas už atitinkamas prekes lieka mokėtinas net ir tuo atveju, jei jos yra konfiskuojamos ir vėliau sunaikinamos. Be to, byloje nagrinėjami ginčo teisiniai santykiai nepatenka į Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2696 redakcija) taikymo sritį, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirai pasisakyti dėl nacionalinio reglamentavimo galimos neatitikties Sąjungos teisės aktams (galimo netinkamo direktyvos nuostatų įgyvendinimo).

34. Taigi, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog ginčo prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, nedaro įtakos pareiškėjo prievolei deklaruoti ir sumokėti akcizų mokestį.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis yra baudžiamas antrą kartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (žr., pvz., 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575–689/2007, 2007 m. spalio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A39–812/2007, 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556–1832/2008).

36. Konstatavus, jog pareiškėjui priskaičiavus akcizo mokestį ir kitas su juo susijusias sumas, nebuvo siekta jo nubausti, nepaisant tos aplinkybės, kad jam buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė ir paskirta 10 000 Eur bauda, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas non bis in idem principas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde dėl šio principo pažeidimo nurodyti argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

37. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo pareiškėjo nurodytu klausimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas formuluoja klausimą iš esmės nesutikdamas su faktu, kad pagal Akcizų įstatymo nuostatas jam, kaip laikiusiam akcizais apmokestinamas prekes asmeniui, kilo pareiga šį mokestį deklaruoti ir sumokėti. Pareiškėjas nenurodė, kokia konkrečiai nacionalinės teisės nuostata neatitinka (prieštarauja) Akcizų direktyvos 7 ir 9 straipsniuose įtvirtintoms taisyklėms, susijusiomis su prievolės apskaičiuoti akcizus atsiradimo momentu, o teisėjų kolegija nenustatė, kad ginčą nagrinėjusios institucijos ir pirmosios instancijos teismas prievolės apskaičiuoti akcizus atsiradimo momentą nustatė nesilaikydamos minėtos direktyvos nuostatų (žr. Akcizų direktyvos 7 str. 2 d. b) p. ir 8 str. 1 d. b) p.).

38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė