2021-02-10 Nr. AB-3165-3-61-3-02915-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-160-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02915-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 624 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN atliko nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d. Pareiškėjas teigė, kad jo buvimo Vilniaus PN laikotarpiu su juo nebuvo atliekamas joks socialinis darbas, socialinė reabilitacija, resocializacija, todėl Vilniaus PN neveikimu padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri pasireiškė visiška priklausomybe nuo kito asmens, žeminimu, degradacija, beviltiškumu, santykių pablogėjimu, fizinės formos praradimu, nerimu, negalėjimu mokytis ir tobulėti, ginčais su kitais nuteistaisiais.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Vilniaus PN nuteistųjų bausmės atlikimo metu vykdomos šios socialinės reabilitacijos priemonės:

3.1.1. Tipinė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-132.

3.1.2. Nuteistųjų pataisos programa, kurios tikslas yra siekti, kad asmenys bausmę, laikytųsi visuomenėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vėl taptų pilnaverčiu visuomenės nariu. Šios programos pagrindiniai įgyvendinimo etapai: psichologinė pagalba, psichiatrinė pagalba, socialinis ir teisinis švietimas, bendras ir profesinis mokymas, savišvieta, meno būreliai, darbas, vidaus tvarkos taisyklių laikymasis.

3.1.3. Tipinė nuteistųjų integracijos į visuomenę programa, kurios tikslas – ruošti nuteistuosius geresnei adaptacijai, integracijai ir savarankiškam gyvenimui visuomenėje, siekiant mažinti recidyvinį nusikalstamumą. Pagrindiniai šios programos etapai yra rengimas laisvei ir integracijai į visuomenę, atvykus į pataisos namus ir rengimas laisvei, likus nuo 1—6 mėn. iki lygtinio paleidimo.

3.1.4. Nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kurios tikslas yra organizuoti nuteistojo laisvalaikį, kad nuteistasis būtų įtrauktas į įvairius pataisos objektus, sporto renginius ir kita.

3.1.5. Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V- 13, kurios tikslas yra daryti teigiamą poveikį nuteistųjų elgesiui ir užkirsti kelią galimai neformalių elgesio taisyklių sklaidai laisvės atėmimo vietose.

3.1.6. Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa, kurios tikslas – suteikti asmenims, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinių žinių, kad jie galėtų adaptuotis nuolat kintančioje visuomenėje ir sugebėtų teisėtais būdais tenkinti savo socialinius poreikius.

3.2. Pareiškėjas didžiąją buvimo Vilniaus PN laiko dalį laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis (bei kamerų tipo patalpose), pataisos priemonių (nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) vykdymas buvo apsunkintas. Pareiškėją perkėlus į drausmės grupę jam buvo taikomi didesni bausmių vykdymo įstatymuose numatyti apribojimai bei vykdoma sustiprinta priežiūra ir apsauga, todėl ir socialinės reabilitacijos priemonės jam buvo taikomos ne taip intensyviai kaip paprastosios ir lengvosios grupės nuteistiesiems.

3.3. Pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos planas. Pareiškėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, socialinę reabilitaciją ir pan.

3.4. Pareiškėjas nuo atvykimo į Vilniaus PN dalyvavo Adaptacijos, Nuteistojo pataisos socialinės reabilitacijos programose, pareiškėjas nuolat konsultuotas būrio viršininko, jam teiktos psichologinės konsultacijos.

3.5. Sėkminga nuteistojo elgesio korekcija priklauso nuo asmens noro ir siekio keistis bei po laisvės atėmimo bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Mąstymo ir elgesio korekcija (t. y. socialinės reabilitacijos tikslai) yra ne poveikio, bet sąveikos dalykas, neįmanomas be paties nuteistojo asmens pastangų bei aktyvaus dalyvavimo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad, pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, jam buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos planas, taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjas didžiąją buvimo Vilniaus PN laiko dalį laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis (bei kamerų tipo patalpose).

7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnį, taip pat įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, jog pareiškėjas į drausmės grupes (bei kamerų tipo patalpas) buvo patalpintas dėl savo veiksmų. Teismas konstatavo, kad socialinės reabilitacijos programos pareiškėjui tampa apsunkintos dėl paties pareiškėjo elgesio ir noro keistis. Teismas sutiko su Vilniaus PN pozicija, jog socialinės reabilitacijos programų dalyvavimas yra paremtas savanoriškumo principu ir tik pačio asmens išreikštas noras juose dalyvauti gali būti įgyvendintas.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, jog buvo išreiškęs norą dalyvauti konkrečiose socialinės reabilitacijos programose, o Vilniaus PN atsisakė tokį pareiškėjo prašymą tenkinti. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas skunde teismui iš esmės kvestionavo sudarytų socialinių programų tinkamumą, jų efektyvumą ir įgyvendinimą. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina argumentus, jog pats pareiškėjas nesiekia dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Teismas pabrėžė, jog, priešingai, nei skunde nurodė pareiškėjas, Socialinės reabilitacijos plane nurodyta, jog pareiškėjas dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, buvo konsultuotas būrio viršininko bei teiktos psichologinės konsultacijos.

9. Teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundą atmetė.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, pavėluotai išsiuntęs atsakovo atstovo atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą teisminę gynybą, nes pareiškėjas nespėjo pateikti atsikirtimų.

11.2. Pirmosios instancijos teismas nedetalizavo kiek laiko pareiškėjas praleido kamerų tipo patalpose.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė koks pareiškėjo elgesys sutrukdė vykdyti socialinės reabilitacijos priemones.

11.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos planas, nepagrįstai nevertino kaip šis planas buvo vykdomas. Planą sudaręs asmuo perėjo į kitas pareigas ir su pareiškėju nedirbo.

11.5. Pirmosios instancijos teismas pateikė prieštaringus teiginius – nurodė, kad socialinis darbas vyko, tačiau tuo pačiu metu nurodė, kad socialinis darbas nevyko, nes pareiškėjas neišreiškė noro dalyvauti konkrečiose socialinės reabilitacijos programose.

11.6. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais, kad, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančias pareigas, nėra svarbus pareiškėjo elgesys ir jo valia.

11.7. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, koks darbas buvo atliktas, siekiant palaikyti gerus pareiškėjo ryšius su laisve.

11.8. Per visą ginčo laikotarpį socialinė reabilitacija sudarė ne daugiau nei 10 valandų – konsultacijos pas būrio viršininką ir psichologą.

11.9. Pareiškėjas prašo iš Vilniaus PN išreikalauti Vilniaus PN 2019 m. kovo 7 d. raštą Nr. 42-243.

12. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Vilniaus PN nurodo, kad visiškai sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir teigia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas P. R. kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo atstovas tinkamai atliko pareigą vykdyti pareiškėjo socialinę reabilitaciją, pareiškėjo skundą atmetė.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą teisminę gynybą, nedetalizavo kiek laiko pareiškėjas praleido kamerų tipo patalpose, nenurodė koks pareiškėjo elgesys sutrukdė vykdyti socialinės reabilitacijos priemones, nepagrįstai nevertino kaip buvo vykdomas Individualus socialinės reabilitacijos planas, pateikė prieštaringus teiginius, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT išaiškinimais.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos (b. l. 41) matyti, kad pareiškėjo atsikirtimai į atsakovo atstovo atsiliepimą į pareiškėjo skundą buvo gauti 2019 m. rugsėjo 12 d., iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. šis dokumentas buvo užregistruotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė pateikti atsikirtimus. Faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo atsikirtimai buvo gauti iki teismo posėdžio, buvo tinkamai užregistruoti ir pirmosios instancijos teismas juos vertino. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į tinkamą teisminę gynybą nebuvo pažeista.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 28–32) nurodė, kad neturi pareiškėjo asmens bylos, nes šiuo metu pareiškėjas bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat nurodė kokios socialinės reabilitacijos programos vykdomos Vilniaus PN. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, privalėjo išsireikalauti pareiškėjo asmens bylą iš Alytaus PN ir tiksliai nustatyti nagrinėjamai bylai aktualias faktines aplinkybes (pvz., kokios konkrečiai socialinės reabilitacijos priemonės buvo pritaikytos pareiškėjui ir kaip jos vyko, kokį laikotarpį pareiškėjas praleido kamerų tipo patalpose ir kokią tai turėjo įtaką jo socialinei reabilitacijai, ar pareiškėjas buvo teikęs prašymus dalyvauti kokioje nors veikloje ir kt.).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti pagal byloje taikytinus teisės aktus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai (ABTĮ 80 str. 1 d.) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3081-629/2019).

21. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius