e8225e7f-bbf5-4cfd-8f1c-bb00e7160a2c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1663-661/2021 Teisminio proceso Nr.2-68-3-12136-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. G. ir L.

G., atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, AB „Kelių priežiÅ«ra“, trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo ir ieÅ¡kovų J. G. ir L. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. G. ir L. G. ieÅ¡kinį atsakovams VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijai, AB “Kelių priežiÅ«ra”, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje - UAB „Kelprojektas“, AB „Eurovia Lietuva“, Namų eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Namų eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygas, aiÅ¡kinimo ir taikymo.

2. IeÅ¡kovai J. G. ir L. G., pateikė negatorinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: 2.1. įpareigoti atsakovÄ VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ , kaip valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) valdytojÄ , paÅ¡alinti ieÅ¡kovų J. G. ir L. G. nuosavybės teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t. y. įpareigoti atsakovÄ užtikrinti ir atlikti be iÅ¡imties visus reikiamus veiksmus, kad bÅ«tų nutrauktas ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų: kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), užtvindymas vandeniu, ir įpareigoti atsakovÄ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti reikiamÄ projektinę dokumentacijÄ bei pagal jÄ Ä¯rengti valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) lietaus nuvedimo sistemÄ taip, jog perteklinis lietaus vanduo nuo nurodyto kelio konstrukcijų nepateiktų į nurodytus ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus; 2.2.

įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę, vykdant nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymÄ , laikymÄ si Vilniaus r. sav,. (duomenys neskelbtini), esančiuose žemės sklypuose, įskaitant žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių nuotekos patenka į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamÄ kelio atkarpÄ ), ir imtis visų reikiamų teisės aktuose numatytų veiksmų dėl Vilniaus r. sav,. (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų, įskaitant žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas:

Vilniaus r. sav., , (duomenys neskelbtini), savininkų įpareigojimo paÅ¡alinti padarytus pažeidimus statant nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus, kad nuotekos nepatektų į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamÄ kelio atkarpÄ ); 2.3. įpareigoti atsakovus VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ , kaip valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) teisėtÄ valdytojÄ , ir Vilniaus rajono savivaldybę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti esamÄ susikaupusį vandenį iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų: kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), kad bÅ«tų juos galima naudoti pagal paskirtį; 2.4. teismui nusprendus, kad valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) teisėtas valdytojas yra AB „Kelių priežiÅ«ra“, ieÅ¡kiniu valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) teisėtam valdytojui reiÅ¡kiamus reikalavimus įpareigoti įvykdyti atsakovÄ AB „Kelių priežiÅ«ra“; 2.5. solidariai iÅ¡ atsakovų AB „Kelių priežiÅ«ra“, VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Vilniaus rajono savivaldybės priteisti ieÅ¡kovams J.

G. bei L. G. 10 710 EUR turtinę žalÄ ir 10 000 EUR neturtinę žalÄ ; 2.6. priteisti ieÅ¡kovų naudai procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis ieškovams priklausančių žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj. (toliau – ir Sklypai) yra užtvindyta. Byloje yra kilęs ginčas dėl Sklypų užtvindymo priežasčių ir už tai atsakingų asmenų.

4. IeÅ¡kovai nurodė, kad: 4.1. Prie jiems priklausančio Žemės sklypo pagal rekonstrukcijos projektÄ buvo rekonstruota ir po kelio ruožu esanti pralaida – lietaus kanalizacija. Pagal rekonstrukcijos projektÄ 3,302 kilometre esanti 0,6 metro skersmens gelžbetoninė pralaida buvo rekonstruota į didesnę 0,8 metrų skersmens pralaidÄ , tai yra pralaidos skersmuo buvo padidintas 0,2 cm. Lietaus kanalizacijos paskirtis buvo, jog perteklinis lietaus vanduo nuo rekonstruoto Kelio nutekėtų į Å¡alia kelio esančius griovius siekiant užtikrinti nepertraukiamÄ vandens pratekėjimÄ Å¾emės reljefu.

Tačiau Å¡ie darbai nebuvo tinkamai atlikti, nes ieÅ¡kovams priklausantis Žemės sklypas keletÄ metų yra stipriai tvindomas. Atlikus Kelio rekonstrukcijÄ nebuvo užtikrintas tolimesnis vandens pratekėjimas žemės reljefu. Å ias aplinkybes patvirtina antstolio I. G. suraÅ¡ytas 2017 m. vasario 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.FA-0008-17-1806, kuriame aiÅ¡kiai matosi, kokio dydžio yra susidaręs tvenkinys. PrieÅ¡ais ieÅ¡kovų sklypÄ , kitoje Kelio pusėje, vandens perteklius, nuolatos kaupiasi, nuteka į Kelio griovį ir pro įrengtÄ pralaidÄ iÅ¡tekėdamas kitoje Kelio pusėje tvindo ieÅ¡kovams priklausantį Žemės sklypÄ . 4.2.

Už Žemės sklypo nuolatinį užliejimÄ dėl netinkamai įrengtų, suprojektuotų inžinerinių (vandens nuvedimo) bei netinkamai eksploatuojamų ir prižiÅ«rimų tinklų, neužtikrinant, kad į KeliÄ nepatektų perteklinis vanduo, tvindantis ieÅ¡kovų Žemės sklypÄ , yra atsakingas Kelio valdytojas, privalantis atsakyti už jo eksploatuojamus tinklus, prižiÅ«rėti jo valdomÄ ir naudojamÄ nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , užtikrindamas saugų pavirÅ¡inio vandens pratekėjimÄ privatiems asmenims priklausančių sklypų reljefu.

Už nuotekų patekimÄ Ä¯ aplinkÄ ir į Kelio griovius, sÄ lygojantį ieÅ¡kovų Žemės sklypo tvindymo mastÄ , be ginčo Kelio, pro kurį nuotekos patenka į ieÅ¡kovų Žemės sklypÄ , valdytojo yra atsakinga ir Vilniaus rajono savivaldybė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, dėl galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje, nes nesilaikė pareigos laikytis Vietos savivaldos įstatymo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl nuotekų tvarkymo pažeidimo.

5. Atsakovė VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija pateiktame atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (e.b.l. 92-95, t.

11) prašė jį atmesti.

6. Nurodė, kad: 6.1. Atsižvelgiant tiek į faktinę situacijÄ , kuriÄ Ä¯vertino teismo ekspertai ir specialistas ekspertizės vertinimo akte, tiek į galiojantį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio reikalavimai, nukreipti į Kelių direkcijÄ , negalėtų bÅ«ti tenkinami, o jeigu ir bÅ«tų patenkinti, nesukurtų tokio rezultato, kokio yra siekiama pateiktu ieÅ¡kiniu. Ä® kelio griovį yra leidžiamos buitinės nuotekos ir pavirÅ¡inės nuotekos, atitekančios iÅ¡ aukščiau kelio esančių gyvenamųjų namų kvartalų, ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios semiami ieÅ¡kovų žemės sklypai.

Kadangi buitinės ir pavirÅ¡inės nuotekos į kelio griovį yra leidžiamos neteisėtai ir be Kelių direkcijos kaip kelio valdytojo sutikimo, Kelių direkcija yra taip pat suinteresuota, kad bÅ«tų nutrauktas toks neteisėtas veikimas, kuriuo gali bÅ«ti daroma žala ir pačiam keliui. 6.2. Nors ieÅ¡kovai nurodo, kad valdytojui tinkamai įrengus vandens nuvedimÄ nuo valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), vanduo ieÅ¡kovų žemės sklype nesikauptų ir jo netvindytų, byloje nėra duomenų nei apie tai, kad vanduo nuo kelio bÅ«tų nuvedamas netinkamai, nei, kad kelio rekonstrukcija techniniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiÅ«riais bÅ«tų įgyvendinta netinkamai.

Dvi iš trijų teismui pateiktų ekspertizių nenustatė jokio priežastinio ryšio tarp kelio rekonstrukcijos ir ieškovų sklypų tvindymo, nenustatė, kad kelias būtų įrengtas netinkamai, taip pat, kad kelio valdytojas (nei esamas, nei buvęs) būtų kokiu nors būdu prisidėjęs prie ieškovų žemės sklypų tvindymo.

7. Atsakovė AB „Kelių priežiÅ«ra“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį (e.b.l. 108-115, t. 11), kuriuo prašė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti.

8. Nurodė, kad: 8.1. nesutinka su ieÅ¡kovų pozicija, kad už Žemės sklypo nuolatinį užliejimÄ dėl netinkamai įrengtų bei suprojektuotų inžinerinių (vandens nuvedimo) tinklų yra atsakingas atsakovas AB “Kelių priežiÅ«ra“. Taip pat nesutinka su ieÅ¡kovų reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Nors iki 2017 m. kovo 29 d. Nutarimo „Dėl valstybinės reikÅ¡mės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos“ ginčo keliÄ patikėjimo teise valdė tuometinė VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“, tačiau Atsakovas Kelių priežiÅ«ra neturėjo galimybių atlikti IeÅ¡kovų reikalautų veiksmų, t. y. ginčo kelio remonto/rekonstrukcijos.

Nors valstybinės reikšmės keliai (tuo tarpu ir ginčo kelias) patikėjimo teise buvo perduotas atsakovui „Kelių priežiūra“, tačiau pastarasis neturėjo teisės savo nuožiūra ir iniciatyva atlikinėti rangos darbų. Tai patvirtina ir Ieškinio argumentai, jog ginčo kelio remonto užsakovas buvo ne Atsakovas, o Lietuvos automobilių kelių direkcija – dabartinis kelių valdytojas. Ieškovai patvirtina, jog su ginčo kelio rekonstrukcija Atsakovas „Kelių priežiūra“ nėra susijęs, t. y.

Atsakovas nėra nei užsakovas, nei rangovas, nei kitaip su darbų vykdymu susijęs asmuo. Net Atsakovui valdant valstybinės reikÅ¡mės kelius patikėjimo teise, bet kokie remonto/rekonstrukcijos ar statybos darbai buvo inicijuojami Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva, o ne Atsakovo. 8.2. Tuo metu, kai IeÅ¡kovai kreipėsi į AtsakovÄ su reikalavimu iÅ¡taisyti susiklosčiusiÄ situacijÄ , jiems buvo nurodyta, jog atsakovas Kelių priežiÅ«ra neturi teisės pats atlikti tokių darbų, be kitų institucijų sutikimo ir nurodymo.

Nepriklausomai nuo to, Atsakovas dėjo aktyvias pastangas ir veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose. Siekdamas sumažinti IeÅ¡kovams kilsiančių nuostolių dydį, atsakovas Kelių priežiÅ«ra kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos su 2016-07-15 raÅ¡tu „Dėl galimo statybos įstatymo nuostatų pažeidimo“ kuriuo pranešė inspekcijai apie galimÄ kaimyninių sklypų neteisėtÄ veikimÄ . Be to, AB Kelių priežiÅ«ra ėmėsi savo galioje buvusių galimybių – iÅ¡valė kelio griovį bei pralaidÄ , tačiau problema iÅ¡liko.

Kaip minėta, atsakovas neturėjo teisės atlikti tuo metu IeÅ¡kovų praÅ¡omų veiksmų ir sustabdyti IeÅ¡kovams priklausančio sklypo užliejimo, o IeÅ¡kovų teiginiai, jog Atsakovas Kelių priežiÅ«ra dėl savo neveikimo yra atsakingas dėl IeÅ¡kovų patirtų nuostolių, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovai neįrodė dviejų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – Atsakovo Kelių priežiÅ«ra neteisėtų veiksmų bei kaltės.

9. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu (e.b.l. 75-82, t.

11) su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.

10. Nurodė, kad: 10.1. 2006-11-21 Vilniaus rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė statytojui Lietuvos automobilių kelių direkcijai statybos leidimÄ Nr. 1159 dėl kelio (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,00 iki 5,68 km. rekonstrukcijos ir pėsčiųjų - dviračių tako įrengimo darbų. Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas patikrinus techninio projekto (duomenys neskelbtini)-00-TP-KK sprendinius. Administracija nebuvo nei Darbų vykdytoja, nei Darbų užsakovė. 2007-11-30 buvo pasiraÅ¡ytas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, Darbai užbaigti ir įgyvendinti, pretenzijų dėl jų per visÄ naudojimo laikotarpį nebuvo gauta. 10.2. 2016-06-21 buvo gautas IeÅ¡kovės skundas, kuriame nurodoma, kad kotedžai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nuotekas leidžia į kelininkų griovius, o Å¡ie teka į Å¡ulinį, iÅ¡ kurio su visomis Å¡iukÅ¡lėmis teka į tris sklypus, esančius (duomenys neskelntini).

Administracija informavo IeÅ¡kovų atstovę, kad Kelyje Administracijai priklausančių ar prižiÅ«rimų tinklų nėra, esama pralaida per KeliÄ Administracijai nepriklauso, Kelio ir pralaidos priežiÅ«rÄ vykdo VÄ® „Vilniaus regiono keliai“, Å¡iuo metu VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“. 10.3. Patys IeÅ¡kovai, tiek kitos kompetentingos institucijos dar 2016-2017 metais pripažino faktÄ , kad žala Žemės sklypui kyla ne dėl Administracijos veiksmų ar neveikimo, o dėl galimai neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų.

Dėl nuotekų patekimo į aplinkÄ atsakovė nurodė, kad nesutinka su IeÅ¡kovų pozicija, jog už nuotekų patekimo į aplinkÄ , sÄ lygojančio ieÅ¡kovų sklypų tvindymo mastÄ , yra atsakinga Vilniaus rajono savivaldybė. Nuotekos į aplinkÄ patenka dėl privačių kvartalų neteisėtų veiksmų, kadangi nesprendžiant buitinių nuotekų tvarkymo problemų savo sklypuose, jomis atsikrato teisiogiai iÅ¡leisdami į kelio griovį.

11. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį (e.b.l. 97-107, t. 11), kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti.

12. Nurodė, kad: 12.1. Teismo eksperto D. K. 2020-02-20 parengto ir 2020-06-15 papildyto teismo ekspertizės akto Nr. TEA-903-022020 išvados yra reikšmingos konstatuojant Ieškovams priklausančių Žemės sklypų užliejimo priežastis bei atsakingus asmenis. Byloje atlikus pakartotinę ekspertizę, nepasitvirtino Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl jiems priklausančių Žemės sklypų užliejimo pagrindinių priežasčių. Konkrečiu atsakingu asmeniu dėl nustatytų Žemės sklypų užliejimo pagrindinių priežasčių pakartotinės ekspertizės išvadose nebuvo įvardintas nė vienas iš atsakovų.

Taigi, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį. 12.2. UAB „Kelprojektas“, vykdydamas 2005-09-16 su Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ sudarytÄ Tyrinėjimo – projektavimo sutartį, objekto ,,Ruožo nuo 0,00 iki 5,68 km kelio rekonstrukcija ir pėsčiųjų – dviračių tako įrengimas“ projektÄ parengė tinkamai, pagal jam pateiktÄ užduotį, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, todėl Å¡is projektas buvo pagrįstai patvirtintas kompetentingų institucijų, prieÅ¡ingai nei nurodo IeÅ¡kovai. 12.3.

Tai, kad Ieškovų argumentai dėl neva netinkamai atliktų projektavimo darbų yra nepagrįsti pagrindžia ir Pakartotinės Ekspertizės akte pateiktos išvados, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad objekto ,,Ruožo nuo 0,00 iki 5,68 km kelio rekonstrukcija ir pėsčiųjų – dviračių tako įrengimas“ projektas parengtas netinkamai, priešingai nei teigia Ieškovai.

13. Trečiasis asmuo Namų eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsiliepime į pirminį ieškinį (e.b.l. 1-4, t.

3) nurodė, kad individualių namų kvartalÄ (duomenys neskelbtini) g., kurio kaip gyvenvietės pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“, 2004 m. gavę statybos leidimÄ pradėjo statyti UAB „Junesta“ (toliau - Statytojas). Tais pačiais metais buvo pradėti pardavinėti nuosavi gyvenamieji namai privatiems asmenims. Pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ visam (duomenys neskelbtini) g. kvartalui buvo numatyta, suprojektuota ir įrengta lietaus kanalizacija, kuri nuvesta į kelio (duomenys neskelbtini) pakelės griovį.

Fekalinei kanalizacijai, kaip laikinam sprendimui, buvo suprojektuotos ir įrengtos talpyklos, kurios turėjo bÅ«ti iÅ¡tuÅ¡tinamos automobiliniu transportu. Fekalinės kanalizacijos talpyklomis turėjo bÅ«ti naudojamasi laikinai, iki kol bus atvestas miesto kanalizacijos vamzdynas. 2005 m. liepos 9 d. Statytojui reikalaujant, jau tuo metu individualius namus nuosavybės teise valdantys fiziniai asmenys įsteigė namų eksploatavimo bendrijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. NEB „(duomenys neskelbtini)“, nustačius, kad fekalinės kanalizacijos naÅ¡umas ir eksploatavimo kaÅ¡tai yra neadekvatÅ«s, pareikalavo, kad iki kol fekalinė kanalizacija bus pajungta į centralizuotÄ fekalinę kanalizacijÄ , Statytojas įrengtų aplinkosaugos reikalavimus atitinkančius valymo įrenginius. 2006 m. spalio m. 30 d.

Statytojas pasirašė sutartį su J. M. individualia firma „Gamtos apsaugos projektai“ dėl buitinių nuotekų kaupimo rezervuarų rekonstrukcijos ir biologinio valymo įrenginių statybos projekto, pagal kurį vėliau buvo įrengti valymo įrenginiai bei perduoti eksploatuoti NEB „(duomenys neskelbtini)“. Valymo įrenginių eksploatavimui NEB „(duomenys neskelbtini)“ gavo LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento iÅ¡duotÄ TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ Nr. VR-4,7-V-02-V- 107.

ReikalavimÄ dėl žalos atlyginimo trečiasis asmuo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį trečiasis asmuo nepateikė.

14. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė civilinę bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (e.b.l. 84-89, t. 11). Nurodė, kad 2016-07-15 Inspekcijoje buvo gautas VÄ® „Vilniaus regiono keliai“ raÅ¡tas „Dėl galimo Statybos įstatymo nuostatų pažeidimų (2016-07-18 Reg. Nr. 3D-1816), kuriame nurodytos kilusios problemos dėl galimai netinkamo nuotekų nuvedimo, patvenkiant žemės sklypus, esančius prie valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini).

Nagrinėdama gautÄ skundÄ , Inspekcija 2016-10-19 organizavo patikrinimÄ vietoje bei surengė komisijos pasitarimÄ , kuriame dalyvavo VÄ® „Vilniaus regiono keliai“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus, UAB „Nemenčinės komunalininko“, ir namų eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r. sav., , savininkė L. M. ir jos vyras, bei kiti gyventojai. Pasitarimo metu svarstyta lietaus ir fekalinės kanalizacijos nuotekų iÅ¡leidimas į griovį, esantį prie valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.

Pasitarime buvo nutarta: VÄ® „Vilniaus regiono keliai“ užtikrinti kelio (duomenys neskelbtini) ir griovio eksploatacijai keliamus reikalavimus ir spręsti klausimÄ dėl kelio apsaugos juostoje ar kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribų esančių įrenginių; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovams patikslinti informacijÄ dėl kotedžų valdymo ir naudojimo bÅ«do ir esant poreikiui imtis veiksmų priskirtų statinių naudojimo priežiÅ«rai; Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui (toliau – Vilniaus skyrius) pateikti privalomÄ jį nurodymÄ Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentÅ«rai patikrinti pagal kompetencijÄ ar nuotekų iÅ¡leidimas nepažeidžia aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2017-11-09 pateikė privalomÄ jį nurodymÄ Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentÅ«rai, nurodydama patikrinti lietaus ir fekalinės kanalizacijos nuotekų iÅ¡leidimo į griovį atitikimÄ aplinkos apsaugÄ reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. 2017-01-25 raÅ¡tu „Dėl privalomųjų nurodymų nevykdymo“ Nr. (23.2)-2D-940 pakartotinai kreiptasi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentÄ . 2017-02-02 raÅ¡tu „Dėl privalomojo nurodymo nevykdymo“ Nr. (38-8)-VR-1.7-729 (2017-02-06 Reg.

Nr. 1D-1691) gauta informacija, kad paėmus nuotekų mėginius iÅ¡ valymo įrenginių buvo nustatyta suspenduotojų medžiagų ir BDS7 normų virÅ¡ijimas, todėl atitinkamai bus suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolai, bei įteikti privalomieji nurodymai aplinkos tarÅ¡Ä nuotekomis nutraukti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė: 15.1. Ä®pareigoti atsakovę VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kovų J.

G. ir L. G. nuosavybės teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t. y. įpareigoti atsakovÄ VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ užtikrinti ir atlikti visus reikiamus veiksmus, kad bÅ«tų nutrauktas ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų užtvindymas vandeniu ir įpareigoti atsakovÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti reikiamÄ projektinę dokumentacijÄ bei pagal jÄ Ä¯rengti valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) lietaus nuvedimo sistemÄ taip, jog perteklinis lietaus vanduo nuo nurodyto kelio konstrukcijų nepateiktų į nurodytus ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. 15.2.

Ä®pareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , vykdant nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymÄ , laikymÄ si Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), esančiuose žemės sklypuose, iÅ¡ kurių nuotekos patenka į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamÄ kelio atkarpÄ ) ir imtis visų reikiamų teisės aktuose numatytų veiksmų dėl Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų. 15.3.

Ä®pareigoti atsakoves VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti esamÄ susikaupusį vandenį iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų. 15.4. Priteisti iÅ¡ atsakovių VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiÅ«ra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos solidariai ieÅ¡kovų J. G. bei L. G. naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 15.5.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: 16.1. Dėl ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų užliejimo priežasčių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-17 nutartimi paskyrė byloje statybos ekspertizę tikslu nustatyti kokia yra ieÅ¡kovų žemės sklypų užtvindymo priežastis. Teismo ekspertas S. M. pateikė teismui 2018 m. gruodžio 18 d. teismo ekspertizės aktÄ Nr. 18-51 (e.b.l. 62-99, t. 7). Teismo ekspertas S. M. savo 2018 m. gruodžio 18 d. teismo ekspertizės akte Nr. 18-51 (e.b.l.62-98, t.

7) konstatavo, kad žemės sklypo užtvindymo priežastys yra dvi – pirma, kelio techniniame projektenetinkamai suprojektuotos ir faktiÅ¡kai įrengtos vandens nuvedimo sistemos; antra, savavaliÅ¡kai įrengti nuotekų vamzdžiai, iÅ¡vesti į kelio griovį iÅ¡ gyvenamųjų namų kvartalo, įsikÅ«rusio aukščiau kelio (t. y. kitoje kelio pusėje). 16.2. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ į bylÄ pateikė 2018 gruodžio 18 d. teismo ekspertizės Nr. 18-51 vertinimo aktÄ , kurį trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ užsakymu atliko ekspertas V.

V. (e.b.l. 143-185, t. 7). V. V. pateiktame vertinime dalinai nesutiko su teismo ekspertizės akto Nr. 18-51 išvadomis ir pateikė savo nuomonę dėl sklypų užtvindymo priežasčių. Vertinimo išvadoje nurodoma, kad techninis projektas atitiko 2006 metais galiojusius norminius dokumentus, o pasikeitus vandens kiekiui ir užterštumui, dėl savavališko nuotekų išleidimo buvo užtvindyti sklypai; lietaus nuvedimo sistema buvo suprojektuota tinkamai; šiuo metu lietaus nuotekų nėra, o sklypas tvindomas buitinėmis nuotekomis;

žemės sklypai yra užtvindomi dėl kvartalo, įsikÅ«rusio aukščiau kelio gyventojų savavaliÅ¡kai iÅ¡vestų nuotekų vamzdžių. 16.3. Teismo ekspertas S. M., apibÅ«dindamas pirmÄ jÄ užliejimo priežastį nurodė, kad įrengti kelio grioviai kitoje kelio pusėje akivaizdžiai neužtikrina vandens nuvedimo ir/arba susigėrimo į gruntÄ , todėl lietaus nuotekos nuo kelio per pralaidÄ nuvedamos į žemės sklypÄ , kurio gruntas netinkamas vandens infiltravimui ir blogai sugeria vandenį, dėl Å¡ios priežasties žemės sklypas yra tvindomas.

Atsakydamas į 6 klausimÄ , teismo ekspertas nurodė, jog tam, kad bÅ«tų paÅ¡alintos žemės sklypų užliejimo priežastys, turi bÅ«ti parengtas ir įgyvendintas vandens nuvedimo nuo kelio projektas, apimantis ir vandens nuvedimo iÅ¡ sklypų sprendinius. 16.4. 2019-08-07 Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė byloje pakartotinę statybos ekspertizę, kuriÄ atliko teismo ekspertas D. K.. Ä® bylÄ buvo pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. TEA-903-022020 (e.b.l. 106-168, t. 9). 16.5. Atsakovai Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, AB „Kelių priežiÅ«ra“ bei trečiasis asmuo AB „Kelprojektas“ nesutiko su teismo eksperto S. M. iÅ¡vada, kad viena iÅ¡ sklypo užliejimo priežasčių - kelio konstrukcijos vandens nuvedimo sistemos trÅ«kumai.

Nesutikdami su tokia eksperto S. M. nurodyta priežastimi, atsakovai ir trečiasis asmuo remėsi teismo eksperto D. K. atliktos teismo ekspertizės aktu Nr.TEA-90-022020 (e.b.l. 106-168, t. 9), kuriame nurodyta, kad užtvindymas iÅ¡ esmės vyksta dėl natÅ«ralių procesų, gamtos reljefo ypatumų ir klimatinių sÄ lygų bei prieÅ¡ais sklypÄ esančio kvartalo gyventojų iÅ¡leidžiamų nuotekų. 16.6. IÅ¡analizavęs eksperto D. K. ekspertizės akto turinį teismas nustatė, kad ekspertas tyrimÄ atliko ir ekspertinę iÅ¡vadÄ pateikė remdamasis ne faktine situacijos analize, o tik jam pateiktų dokumentų (medžiagos) analize.

Å iÄ aplinkybė patvirtina pačiame ekspertizės akte dalyje „2.1. Ekspertizės tyrimo metodai“ eksperto nurodoma informacija, kad aktas suraÅ¡ytas atliekant dokumentinės informacijos tyrimÄ ir analizę, taikant lyginamuosius metodus, vertinant techninių reglamentų reikalavimus, pateikiant gautus rezultatus ir motyvuotÄ jų vertinimÄ (e.b.l. 114, t. 9). Ekspertas D. K., atlikdamas tyrimÄ , pateiktame ekspertizės akte į kai kuriuos pateiktus klausimus atsakė nekonkrečiai, todėl 2020 m. birželio 15 d., vykdydamas teismo įpareigojimÄ , pateikė teismui Teismo ekspertizės akto papildymÄ , kuriame patikslino ekspertizės akte pateiktÄ atsakymÄ Ä¯ ketvirtÄ klausimÄ (e.b.l. 77-82, t. 10), nurodydamas, kad pagal projektinius duomenis vanduo nuvedamas pralaida ir užsibaigia kelio sklypo ribose, o kur faktiÅ¡kai iÅ¡vestas vanduo nėra galimybės nustatyti dėl apaugusių Å¡laitų ir vandens kiekio.

Teismas sprendė, jog ekspertas D. K. tyrimÄ atliko aplaidžiai, o bÅ«tent – ekspertizės akte esantį 25 pav. įvardijo kaip Techninio projekto iÅ¡karpÄ , nors iÅ¡ tiesų tai yra V. V. vertinimo akto iÅ¡trauka (e.b.l. 136, t. 9). 16.7. Todėl nustatydamas ieÅ¡kovams priklausančių sklypų užliejimo priežastis, teismas vadovavosi teismo eksperto S. M. ekspertize, kuri buvo atlikta ekspertui betarpiÅ¡kai nuvykus į vietÄ ir jos aktu Nr. 18-51, kuriame nurodoma, kad tokios priežastys yra dvi, o bÅ«tent - sklypai užliejami dėl kelio techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiÅ¡kai įrengtos vandens nuvedimo sistemos bei savavaliÅ¡kai įrengtų nuotekų vamzdžių, iÅ¡vestų į kelio griovį iÅ¡ gyvenamųjų namų kvartalo, įsikÅ«rusio aukščiau kelio (t. y. kitoje kelio pusėje). 16.8.

Atsakovai ir trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ nurodė, kad pagrindinė žemės sklypo užtvindymo priežastis yra gretimai esančio namų kvartalo gyventojų netinkamai įrengti, į kelio griovį iÅ¡vesti vamzdžiai, per kuriuos iÅ¡leidžiamos buitinės nuotekos. Tačiau teismas, sutikdamas su ieÅ¡kovų argumentu, pažymi, kad tas faktas, jog tretieji asmenys neteisėtai į kelio griovį iÅ¡vedė vamzdžius, dėl kurių padidėjo vandens kiekis, jau pats savaime patvirtina kelio valdytojo nevykdomÄ arba netinkamai vykdomÄ kelio priežiÅ«rÄ , kadangi jei priežiÅ«ra bÅ«tų tinkama - nuotekos nuo kelio bÅ«tų nuvedamos nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo ir jame nesikauptų, o trečiųjų asmenų iÅ¡leidžiamos nuotekos į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ apskritai nepatektų. 16.9.

Teismas konstatavo, kad bÅ«tent kelio valdytojas privalo užtikrinti, kad kiti asmenys nenaudotu jo valdomo objekto (Kelio) nenumatytai paskirčiai, nepažeistų jo, kaip Kelio valdytojo, teisės naudoti ir valdyti KeliÄ . Pagal Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡Ä , įstatymu ir kitu teisės aktu nustatyta tvarka keliÄ prižiÅ«rintys subjektai turi teisę Å¡alinti savavaliÅ¡kai pastatytus ar įrengtus objektus, antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus kelyje, virÅ¡ kelio, gatvėje ir prie jos, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje.

Todėl tik dėl pasyvaus kelio valdytojo/kelio priežiÅ«rÄ vykdančio subjekto elgesio trečiųjų asmenų į kelio griovį iÅ¡vesti vamzdžiai nebuvo ir iki Å¡iol nėra paÅ¡alinti. 16.10. Neužtikrinant tinkamo nuotekų nutekėjimo nuo kelio nuotekos kaupiasi ieÅ¡kovų žemės sklype ir jį tvindo. Aplinkybę, kad žalos mastÄ sÄ lygoja gyvenamųjų namų kvartale kitoje gatvės pusėje netinkamai (savavaliÅ¡kai) įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai (e.b.l. 148-156, t. 1; e.b.l. 54-55, 66, 86, 104-105, t. 2; e.b.l. 1-4, t. 3; e.b.l. 24, t. 4).

Tesmas sprendė, jog įrengus nuotekų valymo sistemas su nuotekų iÅ¡leidimu į kelio griovį, iÅ¡ kur per kelio pralaidÄ - į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , tinkamÄ nuotekų nuvedimÄ neužtikrinanti kelio nuotekų sistema buvo dar labiau apkrauta papildomomis nuotekomis, t. y. buvo dar labiau pabloginta kelio techninė bÅ«klė, kas padidino ieÅ¡kovų sklypo užtvindymo mastÄ , o kelio valdytojai nesiėmė jokių realių veiksmų, kad užkirstų keliÄ neteisėtų nuotekų patekimui. 16.11.

Tai, kad ieÅ¡kovams priklausantys sklypai yra užtvindyti, patvirtina bylos medžiaga. IeÅ¡kovai, nebÅ«dami kelio valdytojais, patys neturi nei objektyvių galimybių, nei pareigos imtis priemonių, kad užtikrintų tinkamÄ vandens ir nuotekų nuvedimÄ nuo kelio, kad nebÅ«tų tvindomas žemės sklypas. Todėl Å¡iuos veiksmus dėl besitęsiančio ieÅ¡kovų nuosavybės teisės pažeidimo privalo atlikti dabartinis kelio teisėtas valdytojas. 16.12. Dėl kelio valdytojo atsakomybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 238, keliÄ savo žinioje turėjo bei fizinį ir Å«kinį poveikį jam daryti galėjo tiek AB „Kelių priežiÅ«ra“, tiek VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija, t. y.

Å¡iems atsakovams buvo priskirtos kelio valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės, todėl bÅ«tent tiek AB „Kelių priežiÅ«ra“, tiek VÄ® automobilių kelių direkcija laikytinos tinkamais civilinės atsakomybės subjektais pagal CK 6.266 str. už žalÄ , atsiradusiÄ dėl kelio trÅ«kumų. Kelio valdytojų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad netinkamai įrengti ir suprojektuoti inžineriniai (vandens nuvedimo) tinklai buvo netinkamai eksploatuojami ir prižiÅ«rimi, neužtikrinant, kad į keliÄ nepatektų perteklinis vanduo, tvindantis ieÅ¡kovų žemės sklypÄ .

Kelio teisėti valdytojai, privalantys atsakyti už jų eksploatuojamus tinklus, prižiÅ«rėti jų valdomÄ ir naudojamÄ nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , užtikrindami saugų pavirÅ¡inio vandens pratekėjimÄ privatiems asmenims priklausančių sklypų reljefu, remontuoti bei tvarkyti jÄ taip, kad visi tam skirti įrenginiai bÅ«tų funkcionalÅ«s, tvarkingi ir nekeltų pavojaus bei nedarytų žalos gyventojų turtui ir sveikatai, Å¡ios pareigos nevykdė/vykdė netinkamai. 16.13. Dėl savivaldybės atsakomybės. Teismas sprendė, kad Vilniaus rajono savivaldybė, vykdydama nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, privalėjo kontroliuoti, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nuotekos nebÅ«tų neteisėtai iÅ¡leidžiamos į aplinkÄ , o nustačius teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymÄ , pažeidimo atvejus atitinkamai pradėti administracinių nusižengimų procedÅ«ras.

Atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės argumentas, kad byloje atsakovais turėtų bÅ«ti įtraukti ne Vilniaus rajono savivaldybė, o (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų valdytojai, kurie nuotekas neleistinai iÅ¡leidžia į kelio griovį ir kurie privalo nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nustoti terÅ¡ti aplinkÄ ir leisti nuotekas į ginčo objektÄ , yra nepagrįstas. Nors į kelio griovį nuotekas neteisėtai leidžiamos iÅ¡ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiÅ¡kia, jog į kelio griovį neleistinai nepatenka ir kitų gyventojų nuotekos.

IeÅ¡kovai neturi teisinių priemonių tikrinti ir nustatyti, kurių konkrečiai gyventojų nuotekų tvarkymo sistemos suprojektuotos ir/ar pastatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei imtis teisinių priemonių siekiant nutraukti nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ kelio griovį. Å ios funkcijos priskirtos bÅ«tent atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, vykdančiai nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, todėl Vilniaus rajono savivaldybė Å¡iuo atveju yra tinkamas atsakovas. Vilniaus rajono savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji (jos darbuotojai) netinkamai organizuodami ir netinkamai kontroliuodami nuotekų tvarkymÄ ginčo teritorijoje, neveikė taip, kaip pagal bendruosius vieÅ¡ojo administravimo principus ir įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas privalėjo veikti, taip pat nesiėmė jokių priemonių užtikrinant teisės aktų dėl nuotekų tvarkymo laikymosi kontrolę, t. y. kartu elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai. 16.14.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti 10 170 Eur turtinės žalos suma nėra pagrįsta tinkamais įrodymais, t. y. ieÅ¡kovai laikytini neįrodžiusiais turtinės žalos dydžio, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti turtinę žalÄ negali bÅ«ti tenkinamas. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, yra pernelyg didelė. Teismas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, ir protingumo kriterijais neturtinei žalai atlyginti, sprendė, kad sÄ Å¾ininga ir protinga neturtinės žalos atlyginimo suma yra 3 000 Eur, todėl jÄ priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. papildomu sprendimu trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ IeÅ¡kovų J. G. ir L. G. lygiomis dalimis, 2362,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 1181,37 Eur iÅ¡ kiekvieno IeÅ¡kovo, trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ naudai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 18. Apeliantai ieÅ¡kovai J. G. ir L. G. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o: panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti 10 170 Eur turtinę žalÄ , ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, solidariai iÅ¡ atsakovų AB „Kelių priežiÅ«ra“, VÄ® „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ ir Vilniaus rajono savivaldybės priteisiant ieÅ¡kovams 10 170 EUR turtinę žalÄ bei 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iki teismo sprendimo įvykdymo; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir proporcingai teismo patenkintų visų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, CPK nustatyta tvarka, paskirstyti bei priteisti ieÅ¡kovams jų pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; pilna apimtimi netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, pakeisti sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir ieÅ¡kovams, CPK nustatyta tvarka, priteisti 5379,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje, taip pat proporcingai pakeisti žyminio mokesčio mokėtinas dalis; ieÅ¡kovams priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. IeÅ¡kovai nurodė Å¡iuos argumentus: 19.1. IeÅ¡kovai nesutinka su sprendimo dalimi, kuria: (1) netenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 10 170 Eur turtinės žalos priteisimo; (2) pažeidžiant CPK 93 str. paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nurodant, kad patenkinta tik 14,5 proc. visų ieÅ¡kinio reikalavimų, nors iÅ¡ Spendimo turinio akivaizdu, kad buvo visiÅ¡kai patenkinti trys (3) iÅ¡ penkių (5) ieÅ¡kinio reikalavimų, o vienas (1) reikalavimas tenkintas iÅ¡ dalies. 19.2. Nagrinėjamu atveju, nors sprendimu ir konstatuotas žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pilna apimtimi atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo. 19.3.

Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo atlyginti 6 500 Eur žalÄ , padarytÄ dirvožemiui, argumentuodamas tuo, jog byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų nustatyti, kad sunaikinta buvo bÅ«tent 5 arai žolės ir dirvožemio, taip pat nėra aiÅ¡ku, kurioje sklypo dalyje ir dėl kokių veiksmų (priežasčių) dirvožemis buvo sugadintas, be to, nėra įrodyta, kad dirvožemis iÅ¡ viso yra sunaikintas taip, kad jo atstatymas nėra įmanomas. 19.4. IeÅ¡kovai nesutinka su teismo sprendimu atsisakyti tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl žalos už Žemės sklypų pakėlimÄ priteisimo iÅ¡ atsakovų.

Teismo argumentai, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek buvo sumokėta už bobcato nuomÄ ir kiek buvo sumokėta už žemės atvežimÄ , kad ieÅ¡kovų pateikti įrodymai (fotofiksacija ir UAB „Gotas“ pasiÅ«lymas) nėra pakankami tam, kad bÅ«tų galimÄ konstatuoti, jog praÅ¡oma priteisti 970 Eur suma ieÅ¡kovų buvo realiai apmokėta, t. y. žala buvo realiai patirta, nepagrįsti. 19.5. IeÅ¡kovai neturi patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančių mokėjimo pavedimų, sÄ skaitų, nes už visas paslaugas atsiskaitė grynaisiais pinigais, faktiÅ¡kai sumokėdami 970 Eur.

Tačiau žalos dydis yra pagrįstai tikėtinas, kadangi byloje yra pateiktas komercinis UAB „Gotas“ pasiÅ«lymas, apibrėžiantis preliminariÄ bobcato nuomos kainÄ . 19.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai nepatyrė žalos dėl atliktų drenažo darbų, o ieÅ¡kovų pateikta geodezinė nuotrauka (drenažo rinktuvo atstatymo schema) ir lokalinė sÄ mata nėra pakankami reikalaujamos 2 700 Eur žalos įrodymai. 19.7. IeÅ¡kovų nuomone, patirta turtinė žala jiems privalo bÅ«ti atlygintina solidariai atsakovų, kaip subjektų, žalos patyrimo metu buvusių ginčo kelio valdytojų (Kelių direkcijos atžvilgiu – kaip iki Å¡iol esamo valdytojo), turinčių žinioje KeliÄ ir galinčius daryti jam fizinį bei Å«kinį poveikį, bei Vilniaus rajono savivaldybės, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, turinčio įstatyminę pareigÄ vykdyti nuotekų tvarkymo ginčo teritorijoje organizavimÄ ir kontrolę. 19.8.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 8 150,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 5 520 Eur atstovavimo iÅ¡laidos, 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ ir 2 480,31 Eur už ekspertizės atlikimÄ . Teismas, pažeisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, nurodė, kad sprendimu buvo patenkinta tik 14,5 proc. visų ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų buvo priteista tik 1 182 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei po 68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai.

Sprendimu skirstydamas bylinėjimosi išlaidas vertino ne visų tenkintų ir netenkintų ieškinio reikalavimų santykį, o tik du (2) iš penkių (5) ieškinio reikalavimų, t. y. tik turtinius reikalavimus. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas akivaizdžiai pažeidžia CPK 93 str. įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai patyrė 8150,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, net nevertinant Sprendimo pagrįstumo, ieškovams Sprendimu turėjo būti priteista 5 379,20 Eur (8 150,31 Eur x 66 proc. / 100 proc.).

Atsižvelgiant į pateiktÄ proporcijÄ turėjo bÅ«ti perskaičiuotos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos dėl žyminio mokesčio.

20. Apeliantai ieÅ¡kovai J. G. ir L. G. pateikė apeliacinį skundÄ dėl 2021 m. kovo 31 d. papildomo sprendimo ir prašė panaikinti papildomo sprendimo dalį, kuria tenkintas trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Kelprojektas“ praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „Kelprojektas“ praÅ¡ymÄ atmesti pilna apimtimi. Nurodė, kad UAB „Kelprojektas“ praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti mažinamos dar ir dėl to, jog UAB „Kelprojektas“ į Å¡iÄ bylÄ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu, taigi visa pagrindinė atsikirtimų naÅ¡ta teko atsakovams, o ne trečiajam asmeniui.

Todėl trečiajam asmeniui nebuvo objektyvaus poreikio patirti tam tikras iÅ¡laidas (pvz., teismas tik pasiÅ«lė trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, o įpareigoti tai buvo padaryti tik atsakovai). Teismas papildomame sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl reikÅ¡mingų ieÅ¡kovų argumentų, kad trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ nepagrįstai praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti iÅ¡laidas, patirtas ekspertų paslaugoms apmokėti.

21. Apeliantas (atsakovas) Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalį dėl reikalavimų atsakovei Kelių direkcijai atmesti arba bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo dalį Å¡iais argumentais: 21.1.

Sprendime nepagrįstai konstatuota negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lyga, kad ieÅ¡kovų teisės pažeistos atsakovės veiksmais. PareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai įrodė abi sÄ lygas, bÅ«tinas negatoriniam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Nors ieÅ¡kovai įrodė, kad jų Sklype yra vandens telkinys, bet tai savaime nereiÅ¡kia, kad jų teisės pažeistos, tuo labiau, kad jas pažeidė atsakovė.

Byloje nėra pateikta jokių akivaizdžių įrodymų, kad atsakovė kaip inžinerinio statinio – Kelio valdytoja atsakinga už ieÅ¡kovų Sklypų užliejimÄ . Teismas Sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo atsakovės veiksmų (Kelio įrengimo ir priežiÅ«ros) įtakÄ ieÅ¡kovų sklypų užliejimui, nes byloje esantys įrodymai patvirtina visiÅ¡kai kitas užliejimo priežastis. 21.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iÅ¡ kitoje Kelio pusėje (Sklypo atžvilgiu) esančių gyvenamųjų kvartalų į Kelio griovį per vamzdžius, įrengtus už kelio juostos ribų, yra neteisėtai leidžiamos lietaus ir fekalinės kanalizacijos nuotekos, kurios per pralaidÄ patenka į ieÅ¡kovų žemės sklype esantį vandens telkinį.

Todėl vienintelė galimo ieÅ¡kovų teisių pažeidimo priežastis yra savavaliÅ¡kai įrengti nuotekų vamzdžiai, iÅ¡vesti į kelio griovį iÅ¡ gyvenamųjų namų kvartalo. Tačiau atsakovė nėra nei atsakinga už minėtų 3 gyvenamųjų kvartalų atliekamus statybÄ ir aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nei vykdo Å¡ių teisės aktų pažeidimų kontrolę, nei yra atsakinga už komunalinių, buitinių ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ . 21.3.

Nemotyvuotas teismo teiginys, kad tik dėl pasyvaus kelio valdytojo/kelio priežiÅ«rÄ vykdančio subjekto elgesio trečiųjų asmenų į kelio griovį iÅ¡vesti vamzdžiai nebuvo ir iki Å¡iol nėra paÅ¡alinti. Pažymėtina, kad iÅ¡ gyvenamųjų namų kvartalo į Kelio griovį iÅ¡vesti vamzdžiai yra nuotekų sistemos dalis, t. y. požeminių inžinerinių tinklų dalis. Atsakovė negali pati paÅ¡alinti Kelio apsaugos zonoje esančių inžinerinių tinklų (vamzdžių) dalies visų pirma dėl to, kad vadovaujantis Statybos įstatymu inžineriniai tinklai, kurie pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 16 dalį yra priskiriami inžineriniams statiniams, jiems bÅ«tinas statybos leidimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Tokių neteisėtai pastatytų statinių Å¡alinimo klausimų sprendimas nėra priskirtas atsakovės Kelių direkcijos kompetencijai; 21.4. IeÅ¡kovų teisių pažeidimÄ atsakovės veiksmais paneigė dauguma įrodymų, kurių teismas tinkamai neiÅ¡tyrė, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas. Teismo eksperto S. M. teismo ekspertizės 2018 m. gruodžio 18 d. akte Nr. 18-51 (7 t., b.l.62-98, toliau – Pirminės ekspertizės aktas) nurodoma, kad Sklypai užliejami dėl kelio techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiÅ¡kai įrengtos vandens nuvedimo sistemos bei savavaliÅ¡kai įrengtų nuotekų vamzdžių, iÅ¡vestų į kelio griovį iÅ¡ gyvenamųjų namų kvartalo, įsikÅ«rusio aukščiau kelio (t. y. kitoje kelio pusėje). 2019 m. vasario 15 d. eksperto V.

V. 2018 gruodžio 18 d. teismo ekspertizės Nr. 18-51 vertinimo išvadoje (7 t., b.l. 143-185, toliau – Ekspertizės vertinimo išvada) nurodoma, kad Kelio techninis projektas atitiko 2006 metais galiojusius norminius dokumentus, o pasikeitus vandens kiekiui ir užterštumui, dėl savavališko nuotekų išleidimo buvo užtvindyti sklypai; lietaus nuvedimo sistema buvo suprojektuota tinkamai; šiuo metu tokių kaip tik lietaus nuotekų nėra, o sklypas tvindomas buitinėmis nuotekomis; žemės sklypai yra užtvindomi dėl kvartalo, įsikūrusio aukščiau kelio gyventojų savavališkai išvestų nuotekų vamzdžių.

Byloje kilusiems neaiÅ¡kumams paÅ¡alinti teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (9 t., b.l. 71-74) paskirtos Pakartotinės teismo ekspertizės akto Nr. TEA-903-122020 (9 t., b.l. 122-124, toliau – Pakartotinės ekspertizės aktas) iÅ¡vadose ekspertas kaip labiausia tikėtinas vandens telkinio susidarymo priežastimis įvardija natÅ«ralias vandens sankaupas, teritorijos urbanizacijÄ ir centralizuotų buitinių nuotekų sistemų neįrengimÄ . FaktÄ , kad Sklypas tvindomas nuotekomis iÅ¡ gyvenamojo kvartalo per į Kelio griovį iÅ¡vestus vamzdžius patvirtina ne tik visos trys ekspertinės iÅ¡vados, bet ir pačių ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai, kiti duomenys: 2017 m. vasario 27 d.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, VÄ® „Vilniaus regiono keliai“ 2016 m. gruodžio 8 d. raÅ¡tas Nr.S-1915 (2 t. b.l.66), Kelių direkcijos 2016 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tas Nr.(6.11)2- 9105 (2 t., b.l.104), Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. protokolas Nr.(23.42E)-4D-2955 (2 t., b.l.86), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 8 d. praÅ¡ymas (4 t., b.l.24) ir kita bylos medžiaga. Tuo tarpu galimai netinkamas Kelio įrengimas ir priežiÅ«ra kaip viena iÅ¡ vandens kaupimosi priežasčių konstatuotas tik Pirminės ekspertizės akte, jo nepagrindžiant jokiais kitais objektyviais duomenimis, apsiribojant vien faktine aplinkybe, kad nuotekos teka per Kelio griovį ir Kelio pralaidÄ Ä¯ SklypÄ . 21.5.

IeÅ¡kovų argumentai ir teikiami įrodymai bei kitų proceso Å¡alių teikti įrodymai taip pat iÅ¡ esmės susiję su neteisėtu nuotekų iÅ¡leidimu vamzdžiais į Kelio griovį, o ne su Kelio pavirÅ¡inio vandens nutekėjimo sistemos trÅ«kumais. IeÅ¡kovė 2016 metais kreipėsi su skundu į VÄ® „Vilniaus regiono keliai“ ir Kelių direkcijÄ dėl vandens kaupimosi nurodydama, kad „tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. esantys kotedžai savo valomųjų sistemų nuotekas iÅ¡leidžia į kelininkų griovius, kurios galiausiai subėga į Å¡ulinį, iÅ¡ kurio per einančiÄ pralaida į (duomenys neskelbtini) su visomis Å¡iukÅ¡lėmis subėga į tris sklypus, kuriuose melioracija yra jau seniai nuraÅ¡yta“, praÅ¡ydama užtikrinti nepertraukiamÄ vandens pratekėjimÄ palei KeliÄ reljefu link (duomenys neskelbtini) upelio (2 t. b.l. 49-51, 62-63, 103).

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. S-1915 (2 t. b.l.

66) informavo ieÅ¡kovę, kad negali vienaÅ¡aliÅ¡kai Å¡alinti nutiestų vamzdžių, kad perdavė skundÄ nagrinėti Statybos inspekcijai bei pažymėjo, kad atlikti Kelio griovio geodeziniai matavimai ir nustatyta, kad užtikrinti vandens pratekėjimÄ palei reljefÄ link (duomenys neskelbtini) upelio be specialių investicijų į projektavimo ir statybos darbus neįmanoma dėl esamų komunikacijų, savininkų sklypų ir reljefo aukščių. Kelių direkcija 2016 m. gruodžio 13 d. raÅ¡te (2 t. b.l. 104) taip pat pažymėjo, kad pagal ApraÅ¡o nuostatas gyvenamųjų vietovių ir kaimo gyvenamųjų vietovių gatvių, kurios yra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, lietaus kanalizacijÄ ir kitus inžinerinius tinklus prižiÅ«ri ir jų vertę apskaito savivaldybės. Su tuo sutiko ir ieÅ¡kovės atstovė kreipdamasi į Kelių direkcijÄ dėl informacijos pateikimo (2 t. b.l. 105).

Nepaisant nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovai atsakove pagal ieÅ¡kinį vis tiek nepagrįstai įtraukė Kelių direkcijÄ . 21.6. Atsakovo nuomone, minėti aspektai aiÅ¡kiai rodo, kad valstybinės reikÅ¡mės kelio (duomenys neskelbtini) eksploatavimas, įrengimas ar priežiÅ«ra nėra susijęs nei su vandens telkinio, esančio ieÅ¡kovų žemės sklype susiformavimu, nei su kitų asmenų buitinių ir pavirÅ¡inių nuotekų patekimu į ieÅ¡kovų žemės sklype esantį vandens telkinį.

Taigi, valstybinės reikÅ¡mės kelio (duomenys neskelbtini) eksploatavimas pats savaime nedaro jokios žalos ar kitokio neigiamo poveikio ieÅ¡kovų žemės sklypui. 21.7. Teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų dėl atsakovės valdomo Kelio įrengimo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Atsakovės įrodė, kad jos elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus ir reikalavimai jos atžvilgiu ir Å¡iuo pagrindu turėjo bÅ«ti atmesti. IeÅ¡kovai teigė, kad žala jiem atsirado dėl Kelio valdytojo veiksmų (neveikimo), t. y. kelio valdytojo pareigos užtikrinti Kelio rekonstrukcijos tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ techniniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiÅ«riais, kad lietaus vanduo nuo valstybinės reikÅ¡mės Kelio bÅ«tų tinkamai nuleidžiamas, tinkamÄ Å¡io kelio konstrukcijų priežiÅ«rÄ ir operatyvų trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ , nevykdymo.

Teismas be įtikinamų motyvų sutiko su ieÅ¡kovų pozicija, tačiau atsakovės argumentų neanalizavo ir net nepasisakė, ar juos atmeta, nenurodė jų atmetimo priežasčių. 21.8. Visi byloje iÅ¡vadas teikę ekspertai patvirtino, kad pralaidos diametro padidėjimas vandens telkiniui, esančiam ieÅ¡kovų žemės sklype, įtakos neturėjo. Svarbu pažymėti ir tai, kad reljefo pokyčių ties ieÅ¡kovų žemės sklypais Kelio rekonstrukcijos metu atlikta nebuvo, Kelio ruože vandens pralaidos, įskaitant ir esančiÄ ties ieÅ¡kovų Sklypu, jau buvo ilgÄ laikÄ iki Kelio rekonstrukcijos (1 t. b.l. 53).

Iki Kelio rekonstrukcijos 2005-2006 m. vandens telkinio Sklypuose nebuvo (2 t., b.l. 13; 9 t., b.l. 122), po Kelio rekonstrukcijos 2009-2010 metais taip pat vandens nesimato (2 t., b.l. 12; 9 t., b.l. 123), vanduo Sklype matomas tik nuo 2012 m. (9 t., b.l. 123). Tai rodo, kad situacija Kelio plote ir žemės sklypuose, esančiuose greta valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini), prieš ir po rekonstrukcijos, faktiškai nepasikeitė. Jau po Kelio rekonstrukcijos teritorijoje ženkliai daugėjo naujai statomų namų, kurie pradėjo leisti nuotekas neteisėtu būdu link Kelio.

Å ios aplinkybės leidžia iÅ¡ esmės eliminuoti Kelio rekonstrukcijÄ kaip priežastį, dėl kurios ieÅ¡kovų žemės sklypuose yra susiformavęs vandens telkinys. 21.9. Byloje pateikti dokumentai: UAB „Kelprojektas“ 2006 m. parengtas ir Kelių direkcijos patvirtintas projektas, kuris buvo parengtas pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ 2006 m. sausio 21 d. Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. Sa-041 (1 t., b.l. 36-142), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. lapkričio 21 d.

Kelio rekonstrukcijos projektui iÅ¡duotas leidimas Nr. 1159 (2 t., b.l. 98-99), 2007 m. lapkričio 30 d. pasiraÅ¡ytas Kelio ruožo nuo 0,00 iki 6,0 km rekonstrukcijos ir pėsčiųjų-dviračių tako įrengimo pripažinimo tinkamu naudoti aktas (2 t., b.l. 7-9), įrodantys, jog Kelio rekonstrukcijos projektas ir rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suderinus projektÄ su visomis atsakingomis institucijomis. Pakartotinės ekspertizės akte aiÅ¡kiai konstatuota, jog Kelio lietaus nuvedimo nuo kelio sistema buvo suprojektuota ir įrengta tinkamai (9 t., b.l. 138, 140, 147-148).

Ekspertizės vertinimo akte taip pat konstatuota, kad Kelio techninis projektas tenkino visus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (7 t. b.l. 157). 21.10. Vienas ieÅ¡kovų argumentų buvo tas, kad vykdant Kelio rekonstrukcijÄ nebuvo padaryti grioviai, nuvedantys vandenį nuo ieÅ¡kovų Sklypo. Pažymėtina, kad Kelio techninio projekto AiÅ¡kinamajame raÅ¡te, 3.4 punkte „Vandens nuvedimo įrenginiai“ aiÅ¡kiai nurodyta, kad skersiniame profilyje, kur sankasos aukÅ¡tis mažesnis nei 0,90 m, kasami 0,90 m. arba 0,60 m grioviai;

Kelio griovių gylius, Å¡laitų nuolydžius ir dugno plotį lemia turimos laisvos žemės plotis kelio sankasos įrengimui; vietovės reljefas nuo 2,1 km yra kalvotas, griovių nuolydžiai dideli. Kadangi ieÅ¡kovų Sklypo pusėje sankasos aukÅ¡tis didesnis nei 0,90 m, todėl grioviai toje pusėje negalėjo ir neturėjo bÅ«ti įrengiami. Paneigiant ieÅ¡kovų reikalavimo ir teismo sprendimo dalies, kurioje konstatuojama atsakovės pareiga organizuoti vandens nuvedimÄ nuo Sklypo, pagrįstumÄ pažymėtina, kad atsakovė turi pareigÄ organizuoti tik pavirÅ¡inio vandens, susikaupiančio ant Kelio, nuvedimÄ , bet ne kitų žemės sklypų teritorijoje susidarančio pavirÅ¡inio vandens, ar, tuo labiau, buitinių nuotekų nuvedimo.

Teisės aktai nenumato pareigos keliÄ ir jame esančiÄ vandens nuvedimo sistemÄ Ä¯rengti taip, kad tenkintų visos Å¡alia kelio esančios teritorijos, žemės sklypų ir statinių vandens nutekėjimo sistemos funkcionavimo poreikius. Statiniai ir jų dalys, ant kurių gali patekti pavirÅ¡inis ar gruntinis vanduo, turi bÅ«ti apsaugoti nuo drėgmės (Techninio reglamento 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“ 152 punktas). 21.11. Teismas nepagrįstai rėmėsi Pirmosios ekspertizės akto iÅ¡vada, kad Kelio rekonstrukcijos techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiÅ¡kai įrengtos vandens nuvedimo sistemos, neatsižvelgdamas į tai paneigiančius duomenis.

Ši išvada paremta iš esmės dviem aplinkybėm, t. y. kad neveikė melioracinė sistema ir Sklypo gruntas vandens infiltravimui nepalankus. Pažymėtina, kad Kelio techninio projekto Aiškinamojo rašto 5 punkte aptarta nagrinėjama teritorija nurodant, kad geologiniu požiūriu nagrinėjamame regione vyrauja smėlio ir priesmėlio gruntai. Techninio projekto brėžiniuose yra parodyta esama (naikinama) 0,6 m skersmens ir projektuojama 0,8 m skersmens pralaidos ties Pk. 32+20 (žr. 2.1 pav.), Sklype numatytas filtras.

Iš brėžinio matosi, kad ties Pk. 32+20 projektuojant buvo padarytas 5,0 m gylio gręžinys Gr.25 ir nustatyta tokia grunto sudėtis: žvyras dulkingas – nuo 0,27 iki 0,50 m gylio; molis dulkingas pusiau kietas – nuo 0,55 iki 1,0 m gylio; smėlis dulkingas – nuo 1,0 iki 3,0 m gylio; durpės – nuo 3,0 iki 4,0 m gylio; molis dulkingas, minkštai plastingas – nuo 4,0 iki 5,0 gylio. Nekilnojamojo turto registro išraše (1 t. b.l.

15) nurodyta, kad nuo 2006 m. Sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Sklypo 2016 m. detaliojo plano aiškinamajame rašte (2 t. b.l. 95-97) nurodyta, kad sklype įrengta valstybei priklausanti melioracijos sistema ir įrenginiai; lietaus nuotekos surenkamos į melioracinius įrenginius. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčui aktuali Kelio atkarpa buvo rekonstruojama atlikus geologinius, hidrogeologinius, grunto sudėties tyrimus (1 t., b.l. 53), atsižvelgus į Sklypo infiltravimo galimybes dėl įrengtos melioracijos.

Sklype papildomai buvo įrengtas filtras. Taigi Kelio rekonstrukcija vandens nuleidimo sistemos įrengimo aspektu atitiko Techninio reglamento ir tuo metu galiojusio vandens nuleidimo projektavimÄ reglamentuojančio Statybos techninio reglamento STR „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ vandens pralaidoms keliamus reikalavimus. 21.12. Pirminėje ekspertizėje konstatuojant netinkamÄ vandens nuvedimo sistemÄ remiamasi 2016 m. Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita, kurioje padaryta iÅ¡vada, kad Sklypo gruntas vandens infiltravimuisi nepalankus (1 t. b.l. 18-23), tačiau Kelio rekonstrukcijos ir įrengimo (atlikto 2007 m.) tinkamumui nustatyti Å¡iais duomenimis apskritai negali bÅ«ti vadovaujamasi.

Be to, privalėjo bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad Sklype nuo 2006 m. iki 2017 m. buvo melioracijos sistema (2 t. b.l. 92-93). Melioracijos sistemos bÅ«klės pasikeitimas (neveikimas) nėra nuo atsakovės priklausanti aplinkybė. Kelių direkcija nėra atsakinga už tinkamÄ melioracijos sistemos veikimÄ , Å¡i sistema nuosavybės teise priklauso valstybei ir jÄ valdo savivaldybės (Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 3 dalis), todėl su tuo susijusių pasekmių atsiradimas negali bÅ«ti siejamos su atsakovės veiksmais. 21.13.

Byloje nėra duomenų, jog Kelias bÅ«tų buvęs netinkamai prižiÅ«rimas tiek iki 2017 m. kovo 29 d., kai turto patikėjimo teise Å¡is Kelias buvo perduotas atsakovei Kelių direkcijai, tiek ir po to. Bet kuriuo atveju, atsakovės Kelių direkcijos elgesys dėl visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. 21.14. Kelio eksploatavimas nėra susijęs nei su vandens telkinio, esančio ieÅ¡kovų žemės sklypuose susiformavimu (byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kelias nėra vandens ar nuotekų Å¡altinis, pralaida pati savaime nuotekų negeneruoja, o jas praleidžia), nei su buitinių ir pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimu į aplinkÄ (buitinių ir pavirÅ¡inių nuotekų Å¡altinis yra kitoje kelio pusėje esantis gyvenamųjų namų kvartalas), spręstina, jog byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog atsakovės elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Tokiu atveju bÅ«tinų sÄ lygų, nustatytų CK 6.246 - 6.249 straipsniuose, atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti ir konstatuoti, todėl ieÅ¡kovų reikalavimai atsakovės atžvilgiu turi bÅ«ti atmesti. 21.15. Teismas visiÅ¡kai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl galimo ieÅ¡kovų teisių pažeidimo atsiradimo, susiformavimo aplinkybių. Å ių aplinkybių nustatymas byloje itin reikÅ¡mingas siekiant atskleisti bylos esmę, jos tiesiogiai susijusios su ieÅ¡kovų teigiamų neva neteisėtų atsakovės veiksmų atlikimo momentu, jų pagrindimu. 21.16.

Teismas, konstatuodamas atsakovės veiksmų neteisėtumÄ , vadovavosi iÅ¡ esmės vien Pirminės ekspertizės aktu, nepagrįstai nevertindamas didžiosios dalies kitų byloje esančių duomenų. 21.17. Teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai atsakovei yra nekonkretÅ«s, neaiÅ¡kÅ«s, nepagrįsti ir savo apimtimi virÅ¡ijantys atsakovės kompetencijos ribas. 21.18. Teismas nusprendė dėl byloje neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Sprendime konstatuotas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų (įskaitant žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas:

Vilniaus r. sav., , (duomenys neskelbtini)) savininkų veiksmų neteisėtumas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija Sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigota imtis priemonių dėl nustatytų neteisėtų veiksmų, t. y. įpareigoti savininkus pašalinti padarytus pažeidimus statant nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus. Šis sprendimas ir jame nustatyto įpareigojimo vykdymas akivaizdžiai įtakoja nurodytuose žemės sklypuose esančių gyvenamųjų namų savininkų teises ir pareigas ir jiems sukeltų teisines pasekmes.

22. Atsakovas (apeliantas) Vilniaus r. savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o: iÅ¡ dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : Savivaldybės atžvilgiu IeÅ¡kinį atmesti, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Vilniaus r. savivaldybės administracija apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iai argumentais: 22.1. Administracijai Å¡ioje byloje negali kilti civilinė atsakomybė, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra tas subjektas, kuris pažeidė IeÅ¡kovų teises ir teisėtus interesus, kadangi IeÅ¡kovai žalÄ kildina iÅ¡ netinkamai rekonstruoto ar prižiÅ«rimo valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) ruožo, kurį valdo ir priežiÅ«rÄ vykdo atsakovai VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija ir VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“ bei dėl kitoje Kelio pusėje esančio kvartalo gyventojų neleistinai į aplinkÄ iÅ¡leidžiamų nuotekų. 22.2.

Administracija taip pat nesutinka su ieÅ¡kovų reikalavimu ir teismo sprendimu įpareigoti Savivaldybę paÅ¡alinti susikaupusį vandenį iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų, nes ne Savivaldybė tas nuotekas iÅ¡leidžia ir pagal teisinį reglamentavimÄ privačių sklypų valymas nepriskirtinas savivaldybės funkcijoms. 22.3. IeÅ¡kinio reikalavimai be kitų atsakovų, turėjo bÅ«ti nukreipti į (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų valdytojus, kurie vykstant civiliniam ginčui daugelį metų, nesiima spręsti buitinių nuotekų tvarkymo problemos, o tiesiog atsikrato nuotekomis, iÅ¡leidžiant juos į griovį.

NEB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam iÅ¡duotas TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. VR-4,7-v-02-V-107 (TIPK leidimas), eksploatuoja vandens gręžinius, vandentiekį, kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus ir bÅ«tent jie privalo nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nustoti terÅ¡ti aplinkÄ ir leisti nuotekas į ginčo objektÄ .

23. Atsakovas AB „Kelių priežiÅ«ra“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė iÅ¡ dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : AB ,,Kelių priežiÅ«ra“ atžvilgiu IeÅ¡kinį atmesti, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Atsakovas AB „Kelių priežiÅ«ra“ nurodė Å¡iuos argumentus: 23.1. Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dalyje dėl kelio savininko ir prižiÅ«rėtojo funkcijų, todėl netinkamai Atsakovės atžvilgiu pritaikė CK 6.266 str. 1 d., atsižvelgiant į tai Sprendimas skundžiamoje dalyje turi bÅ«ti panaikintas.

Atsakovė yra kelio priežiūros funkcijas atliekanti bendrovė, todėl sprendime Atsakovės atžvilgiu netinkamai ir neteisėtai pritaikyta CK 6.266 str. 1 d. 23.2. Atsakovė neturėjo ir neturi teisės panaikinti savavališko nuotekų prisijungimo, tokia pareiga numatyta tik kelio juostos ribose, o už kelio juostos ribų Atsakovė vykdyti veiklos negali, tai nėra įtvirtinta nei sutartyje su atsakove Kelių direkcija, nei Kelių priežiūros normatyvuose, nei kituose teisės aktuose. Pareigos pašalinti neteisėtus prisijungimus už kelio ribos Atsakovės atžvilgiu neįrodė ir Ieškovai. 23.3.

Pagal byloje atliktas ekspertizes, ieškovų žemės sklypų užliejimo priežastis yra buitinių nuotekų leidimas savavališkai įrengtais nuotekų vamzdžiais iš gyvenamųjų namų kvartalų į kelio griovį ir išaugęs nuotekų, patenkančių į kelio griovį, kiekis dėl aukščiau kelio esančių gyvenamųjų namų kvartalų urbanizacijos. Dėl nurodytų argumentų, akivaizdu, kad kelio prižiūrėtojas negalėjo lemti Ieškovų intereso pažeidimo, tai įvyko dėl išsiplėtusio kvartalo bei neteisėtų nešvarių komunalinių nuotekų per didelio kiekio nuleidimo į griovį.

Atsakovė kreipėsi į atsakingas institucijas dėl neteisėtų prisijungimų, bandė pašalinti kelio juostos ribose, tačiau kelio juostoje esančių prisijungimų pašalinimas nepašalina esminės problemos. Atsakovė neturi įgaliojimo ar kito teisėto pagrindo veikti už kelio juostos ribų. Atsakovės atlikti darbai atitinka teisės aktų reikalavimus.

24. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti sprendimÄ toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta patenkinti ieÅ¡kovų J. G. ir L. G. ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės pažeidimo paÅ¡alinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ dalies, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , kurioje IeÅ¡kovų J. G. ir L. G. ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Trečiasis asmuo nurodo Å¡iuo apeliacinio skundo argumentus: 24.1. Teismas civilinę bylÄ iÅ¡ esmės sprendė vadovaudamasis iÅ¡skirtinai teismo eksperto S. M. ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nepagrįstai ignoruodamas kitus įrodymus – V.

V. Teismo ekspertizės vertinimo aktÄ ir teismo eksperto D. K. ekspertizės aktÄ . Todėl teismas neteisingai, neiÅ¡samiai nustatė Å¡iai civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (t. y. kokios IeÅ¡kovų IeÅ¡kinyje nurodytų IeÅ¡kovams priklausančių Žemės sklypų užliejimo priežastys bei atsakingi asmenys), atitinkamai padarė klaidingas iÅ¡vadas bei neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ . 24.2. Ä® bylÄ pateiktu V. V. parengtu Ekspertizės akto Nr. 18-51 vertinimo aktu buvo paneigtos 2018-12-18 S. M. akte Nr. 18-51teismo eksperto S. M. padarytos 1, 3, 4, 5 ir 6 iÅ¡vados. 24.3.

Ä® bylÄ pateikto D. K. Pakartotinės Ekspertizės akto Nr. TEA-903-022020 iÅ¡vados reikÅ¡mingos paneigiant 2018-12-18 S. M. akte Nr. 18-51konstatuotai iÅ¡vadai apie projektavimo darbų netinkamumÄ (atsakant į 1, 3, 4, 5 klausimus) bei kitoms iÅ¡vadoms. 24.4. Ekspertas V. V., kuris nors ir nebuvo paskirtas ekspertas atlikti ekspertizę Å¡ioje byloje, tačiau yra į Lietuvos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas ekspertas ir turi reikalingÄ kvalifikacijÄ statybos ekspertizei atlikti, kadangi jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas.

Teismo ekspertas V. V. iÅ¡vadas parengė (2019-02-15 suraÅ¡ydamas Teismo ekspertizės Nr. 18-51 vertinimo aktÄ ) trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ asmens iniciatyva.

25. IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Kelprojektas“ apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad UAB „Kelprojektas“ nepagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų visas byloje trečiojo asmens turėtas 4 464,90 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Ne visos trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ pateiktos advokato pagalba iÅ¡laidos yra pagrįstos ir atlygintinos. UAB „Kelprojektas“ nepagrįstai praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti iÅ¡laidas, patirtas ekspertų paslaugoms apmokėti.

26. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ pateikė atsiliepimus į apeliantų J. G. ir L. G., Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiÅ«ra“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus. Su Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti, o apelianto AB „Kelių priežiÅ«ra“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinių skundų tenkinimo klausimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. UAB „Kelprojektas“ prašė apeliantų J. G. ir L. G. apeliacinį skundÄ atmesti, ieÅ¡kovai neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų Atsakovų atžvilgiu. Be to, IeÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti 10 170 EUR turtinės žalos suma nebuvo pagrįsta tinkamais įrodymais. Todėl pagrįstai atmestas praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos priteisimo.

27. Atsakovas Vilniaus r. savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo AB „Kelių priežiÅ«ra“ apeliacinį skundÄ , nurodė, jog su skundu sutinka iÅ¡ dalies. Vilniaus r. savivaldybės administracija palaiko, Kelių priežiÅ«ros pozicijÄ kad: „ginčas ir tikroji problema turi bÅ«ti iÅ¡spręsta civilinio proceso tvarka, ir IeÅ¡kinio reikalavimai turi bÅ«ti nukreipti į (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų valdytojus, kurie vykstant civiliniam ginčui daugelį metų, nesiima spręsti buitinių nuotekų tvarkymo problemos, atsikrato nuotekomis, iÅ¡leidžiant juos į griovį <...>“.

Administracija mano, kad Kelio valdytojas, savininkas ar prižiÅ«rėtojas, atsižvelgiant į paskirstytas funkcijas atlieka viso kelio ir jo elementų priežiÅ«rÄ bei kontrolę, atitinkamai turi tinkamai rÅ«pintis savo turtu. Vien ta aplinkybė, kad nuotekų vamzdžiai buvo iÅ¡vesti į suformuotÄ sklypÄ -Kelio elementÄ , griovį prieÅ¡ daugelį metų ir imtasi veiksmų tik po IeÅ¡kovų skundo dėl užpylimo, patvirtina aplinkybę, kad turtas valdomas ir prižiÅ«rimas netinkamai.

28. Atsakovas Vilniaus r. savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinį skundÄ nurodė, kad jį palaiko.

29. Atsakovas VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus, kuriuose nurodė Å¡iuos argumentus: 29.1. Dėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo Atsakovė Kelių direkcija nesutinka su ieÅ¡kovų apeliaciniu skundu dėl Sprendimo dalies, kuria atmestas jų reikalavimas dėl 10 170 Eur turtinės žalos priteisimo. Civilinė atsakomybė yra vienas iÅ¡ pažeistos teisės gynybos bÅ«dų, kai turtinė prievolė atsiranda, esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sÄ lygoms.

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai).

IeÅ¡kovai neįrodė, kad jų teisės buvo pažeistos kokiais nors atsakovės Kelių direkcijos veiksmais, taip pat nėra įrodytos ir kitos deliktinės atsakomybės sÄ lygos. 29.2. Dėl atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad gyvenamųjų namų bendrijos ir aplinkosaugos institucijų neteisėti veiksmai/neveikimas – neteisėtas nuotekų leidimas į Kelio griovį sÄ lygojo ieÅ¡kovų padėties bloginimÄ .

Tačiau, atsakovė Kelių direkcija nesutinka su atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nepagrįstais apeliacinio skundo teiginiais, kad kiti atsakovai - Kelių direkcija ir VĮ „Kelių priežiūra“ leido, kad tokia situacija atsirastų, nedėjo pastangų tuos trūkumus pašalinti, nors žinojo apie neteisėtai išleidžiamas nuotekas į jų griovį. Pati atsakovė pripažįsta, kad neteisėtus veiksmus visų pirma atlieka gyvenamųjų namų savininkai, jų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, leisdami nuotekas į Kelio griovį.

Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo byloje nėra. Atsakovė Kelių direkcija veikia jai teisės aktais pavestų funkcijų ribose ir nėra atsakinga už kiekvieno asmens, kuris daro neteisėtÄ veikÄ , veiksmus ir jų pasekmes. Pažymėtina, kad UAB „Kelprojektas“ 2006 m. parengtas ir Kelių direkcijos patvirtintas projektas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. lapkričio 21 d. Kelio rekonstrukcijos projektui iÅ¡duotas leidimas Nr. 1159, 2007 m. lapkričio 30 d. Kelio ruožo nuo 0,00 iki 6,0 km rekonstrukcijos ir pėsčiųjų-dviračių tako įrengimo pripažinimo tinkamu naudoti aktas įrodo, jog Kelio rekonstrukcijos projektas ir rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suderinus projektÄ su visomis atsakingomis institucijomis.

Projektuojant ir įrenginėjant ginčo kelio nuotekų sistemÄ , į galimus nuotekų kiekius nėra įskaičiuojami greta esančių sklypų (kurių tuo metu net nebuvo) neteisėtai nuleidžiamų nuotekų kiekiai. Tokiu atveju, net parengus ir įgyvendinus projektÄ pagal visus reikalavimus, tokie sprendiniai gali bÅ«ti nepakankami ir į kelio griovius patenkantis perteklinis vanduo gali pradėti semti Å¡alia esančius sklypus. 29.3. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo teiginiai, kad Kelių direkcija nesiėmė priemonių dėl savavaliÅ¡kų įrenginių (nuotekų iÅ¡leistuvų) paÅ¡alinimo, nepagrįsti, nes neteisėtos statybos ir aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi pažeidimų kontrolę atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, o už komunalinių, buitinių ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ , apskaitÄ , priežiÅ«rÄ , nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtrÄ atsakingos savivaldos institucijos, taigi ir pati Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Pažymėtina, kad atsakovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų informuojant atsakingas institucijas apie susidariusiÄ situacijÄ , teikė turimÄ informacijÄ . Tuo metu KeliÄ prižiÅ«rėjusi ir valdžiusi VÄ® „Vilniaus regiono keliai“ 2016 m. liepos 15 d. raÅ¡tu Nr. S-1147 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos, persiųsdama ieÅ¡kovės skundÄ su priedais ir paprašė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra pažeidžiamos Statybos įstatymo nuostatos įrengiant nuotekų vamzdžius, kuriais iÅ¡ bendrijų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nuotekos patenka į Kelio griovį.

Be to, atsakovas AB „Kelių priežiÅ«ra“ ėmėsi savo galioje buvusių galimybių iÅ¡valyti kelio griovį bei pralaidÄ . Tuo tarpu į Kelio griovį iÅ¡vesti vamzdžiai yra požeminių inžinerinių tinklų – statinių, prasidedančių už Kelio zonos ribų, dalis, todėl Kelių direkcija neturi teisinių galimybių juos paÅ¡alinti. 29.4. Dėl AB „Kelių priežiÅ«ra“ apeliacinio skundo. Atsakovė Kelių direkcija iÅ¡ esmės sutinka su atsakovės AB „Kelių priežiÅ«ra“ apeliacinio skundo argumentais.

AB „Kelių priežiÅ«ra“ pagrįstai teigia, kad yra kelio priežiÅ«ros funkcijas atliekanti bendrovė ir nėra atsakinga už gyvenamųjų namų neteisėtus veiksmus bei kitų fizinių ar juridinių asmenų neteisėtų veiksmų susijusių su aplinkos apsauga užkirtimÄ , jai nėra priskirta funkcija vykdyti aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę, taip pat jai nebuvo ir nėra priskirta komunalinių, buitinių ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo, apskaitos, priežiÅ«ros, nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros funkcijos. 29.5.

Dėl trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinio skundo. Atsakovė Kelių direkcija sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvais, kurie iÅ¡ esmės atitinka ir Kelių direkcijos pozicijÄ .

30. Atsakovas Vilniaus r. savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundÄ , su juo sutinka iÅ¡ dalies.Administracija sutinka su Kelių direkcijos apeliacinio skundo dalimi, kad teismas be jokių motyvų ir nepagrįstai įpareigojo Kelių direkcijÄ ir tame tarpe Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti esamÄ susikaupusį vandenį iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančių Sklypų.

Nesutinka su Kelių direkcijos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad kelio griovį privalo tvarkyti savivaldybė. Rekonstruojant Kelių direkcijos keliÄ nebuvo tinkamai įvertintas pavirÅ¡inio vandens baseinas, dėl to susidarė esama nepalanki situacija IeÅ¡kovų žemės sklype. Vanduo nuo kelio tiesiog nuvedamas, į trečiųjų asmenų sklypus, Kelių direkcijos ir AB Kelių priežiÅ«ros atstovai per bylos nagrinėjimÄ 2020-12-21 negalėjo paaiÅ¡kinti, kur nuo kelio vanduo nuvedamas.

Vienas iÅ¡ problemos sprendimo bÅ«dų bÅ«tų Kelių direkcijai parengti pavirÅ¡inių nuotekų projektÄ nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) upės su pralaidos įrengimu po ginčo keliu ties IeÅ¡kovų sklypu.

31. Atsakovas Vilniaus r. savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų J. G. ir L. G. apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Savivaldybė nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė žalos dydžio, nepateikė jos patvirtinančių įrodymų. Å alių ginčas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas, nenustačius tikrojo žalos dydžio.

32. Tretieji asmenys Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus ir prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

33. IeÅ¡kovai J. G. ir L. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo VÄ® Lietuvos Automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovai nurodė, kad: 33.1. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir Å¡ioje dalyje priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ SprendimÄ , konstatuodamas negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygÄ , kad ieÅ¡kovų teisės pažeistos Kelių direkcijos veiksmais. Vien ta aplinkybė, jog teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo Kelių direkcija, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. UAB „Kelprojektas“ yra ginčo Kelio atkarpos projektuotojas, projekte tinkamai neįvertinęs teritorijos reljefo ir neiÅ¡sprendęs nuotekų nuvedimo klausimo.

Visi byloje apklausti ekspertai ir specialistai nurodė, kad pagal faktÄ lietaus nuotekos nuo ginčo kelio tiesiog nuvedamos į ieÅ¡kovų sklypus, jų toliau niekur nenuvedant. 33.2. Nei UAB „Kelprojektas“ byloje pasitelktas ekspertas D. K., nei UAB „Kelprojektas“ pasitelktas specialistas V. V., tiek iÅ¡vadose, tiek apklausiami nenurodė, kad projekte bÅ«tų buvęs numatytas vandens nutekėjimas per Kelio pralaidÄ grioviu ar pagrioviniu drenažu – tokio sprendinio jie negalėjo parodyti, nes jo projekte nėra, nors toks nuvedimas turėjo bÅ«ti įrengtas tiek pagal minėtas iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygas, tiek pagal Å¡io atsiliepimo 26 p. nurodytus teisės aktų reikalavimus.

Visų ekspertų (tiek S. M., tiek D. K.), tiek ir specialisto V. V. byloje pateiktos iÅ¡vados ir apklausos neginčijamai įrodo, kad vanduo pro Kelio pralaidÄ yra tiesiog iÅ¡leidžiamas į Žemės sklypÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ir VTPSI 2016 m. spręsdama ieÅ¡kovų skundÄ dėl Žemės sklypo tvindymo nuotekomis. 33.3. Teismas rezoliucinėje dalyje aiÅ¡kiai konkretizavo Kelių direkcijos atliktinus veiksmus – parengti reikiamÄ projektinę dokumentacijÄ bei pagal jÄ Ä¯rengti Kelio lietaus nuvedimo sistemÄ taip, jog perteklinis lietaus vanduo nuo nurodyto kelio konstrukcijų nepateiktų į nurodytus ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus. 33.4.

Sprendime nėra konstatuotas konkrečių Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų savininkų veiksmų neteisėtumas. IeÅ¡kovai neturi priemonių tikrinti ir nustatyti, kurių konkrečiai gyventojų nuotekų tvarkymo sistemos suprojektuotos ir/ar pastatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei imtis teisinių priemonių siekiant nutraukti nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ Kelio griovį, tai turi padaryti Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

34. IeÅ¡kovai J. G. ir L. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ , prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei nurodė: 34.1. BÅ«tent Administracija, vykdydama nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, privalėjo kontroliuoti, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nuotekos nebÅ«tų neteisėtai iÅ¡leidžiamos į aplinkÄ , o nustačius teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymÄ , pažeidimo atvejus atitinkamai pradėti administracinių nusižengimų procedÅ«ras. 34.2.

Administracija, nuotekų tvarkymui itin nepalankioje gamtinėmis sÄ lygomis teritorijoje nesiimdama jokių konkrečių priemonių užtikrinant teisės aktų dėl nuotekų tvarkymo laikymosi kontrolę, užkardant/tikrinant nuotekų patekimÄ Ä¯ Kelio griovius, kartu elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai. 34.3. Administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pilnai įrodyta, jog bÅ«tent kiti atsakovai byloje neužtikrino savavaliÅ¡ko nuotekų prisijungimo paÅ¡alinimo.. Su Administracijos pozicija sutiktina iÅ¡ dalies, t. y. dalyje dėl kitiems atsakovams taikytinos atsakomybės, tačiau nesutiktina su teiginiu, kad Administracija už susidariusiÄ situacijÄ nėra atsakinga ir neturi pareigų.

Å iuo atveju kitų atsakovų veiksmai yra pagrindas taikyti solidariÄ atsakomybę, o ne atleisti AdministracijÄ nuo atsakomybės.

35. IeÅ¡kovai J. G. ir L. G. pateikė atsiliepimus į atsakovės AB „Kelių priežiÅ«ra“ bei trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinius skundus, su jais nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus. IeÅ¡kovai nurodo, kad nuo Kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. V-98 iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 238 KeliÄ savo žinioje turėjo bei fizinį ir Å«kinį poveikį jam daryti galėjo AB „Kelių priežiÅ«ra“.

Todėl ji, kaip Kelio valdytojas, buvo atsakinga už Žemės sklypo nuolatinį užliejimÄ dėl netinkamai įrengtų, suprojektuotų inžinerinių bei netinkamai eksploatuojamų ir prižiÅ«rimų tinklų, neužtikrinant, kad į KeliÄ nepatektų perteklinis vanduo, tvindantis ieÅ¡kovų Žemės sklypÄ . Žemės sklypo nuolatinį užliejimÄ lėmė ne tik Kelio konstrukcijos (elementų – vandens nuvedimo sistemos) trÅ«kumai, kurie atsirado Kelio techniniame projekte netinkamai suprojektavus ir faktiÅ¡kai įrengus vandens nuvedimo sistemas, bet ir netinkamai vykdant Kelio priežiÅ«rÄ â€“ kas taip pat pagal teisės aktus laikytina Kelio trÅ«kumu.

36. Atsakovas AB ,,Kelių priežiÅ«ra“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus ir prašė: ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ atmesti; atsakovės VÄ® ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ apeliacinį skundÄ tenkinti; trečiojo asmens UAB ,,Kelprojektas“ apeliacinio skundo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. 36.1. Dėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo nurodė, kad Atsakovas Kelių priežiÅ«ra savarankiÅ¡kai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos su 2016-07-15 d. raÅ¡tu „Dėl galimo statybos įstatymo nuostatų pažeidimo“ kuriuo pranešė inspekcijai apie galimÄ kaimyninių sklypų neteisėtÄ veikimÄ (bylos tomas 2, psl. 48).

Negana to, kaip buvo nurodyta minėtame raÅ¡te, Atsakovas Kelių priežiÅ«ra ėmėsi savo galioje buvusių galimybių – iÅ¡valė kelio griovį bei pralaidÄ , tačiau problema iÅ¡liko. Atsakovas vadovavosi Privalomųjų kelių priežiÅ«ros darbų (užduočių) vykdymo sutartimi, sudaryta su Lietuvos automobilių kelių direkcija, bei Automobilių kelių priežiÅ«ros normatyvais. Taigi, atsakovas neturėjo teisės atlikti tuo metu IeÅ¡kovų praÅ¡omų veiksmų ir sustabdyti IeÅ¡kovams priklausančio sklypo užliejimo.

IeÅ¡kovai neįrodė dviejų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – Atsakovo Kelių priežiÅ«ra neteisėtų veiksmų bei kaltės. 36.2. Dėl VÄ® ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ apeliacinio skundo nurodė, kad atsakovė sutinka su VÄ® ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija” apeliacinio skundo argumentais bei sutinka, kad atsakovas Kelių direkcija nėra atsakingas dėl Sklypų užliejimo. Bylos įrodymų visuma, t. y. D. K. Pakartotinės Ekspertizės aktas Nr. TEA-903-022020/Pakartotinės ekspertizės aktas, V.

V. parengtas Ekspertizės akto Nr. 18-51 vertinimo aktas /Ekspertizės vertinimo išvada, Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-11-08 protokolas Nr. (23.42E)-4D-2955, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2016-12-08 raštas Nr. S-1915, Kelių direkcijos 2016-12-13 raštas Nr. (6.11)2-9105, patvirtina, kad labiausiai tikėtinomis Ieškovų Žemės sklypų užtvindymo priežastimis laikytinos: (i) natūralios vandens sankaupos dėl kalvotos ((duomenys neskelbtini) kalvynas) ir pelkėtos teritorijos (duomenys neskelbtini) pelkės); (ii) urbanizacijos ir tinkamų centralizuotų buitinių nuotekų sistemų savalaikis neįrengimas. 36.3.

Dėl atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo nurodė, kad Atsakovė sutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad gyvenamųjų namų bendrijos ir aplinkosaugos institucijų neteisėti veiksmai/neveikimas – neteisėtas nuotekų leidimas į Kelio griovį sÄ lygojo ieÅ¡kovų padėties bloginimÄ . Atsakovė nesutinka su atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos argumentu, kad kiti atsakovai - Kelių direkcija ir VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“ leido, kad tokia situacija atsirastų, nedėjo pastangų tuos trÅ«kumus paÅ¡alinti, nors žinojo apie neteisėtai iÅ¡leidžiamas nuotekas į jų griovį.

Siekdamas sumažinti IeÅ¡kovams kilsiančių nuostolių dydį Atsakovas Kelių priežiÅ«ra savarankiÅ¡kai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos su 2016-07-15 d. raÅ¡tu „Dėl galimo statybos įstatymo nuostatų pažeidimo“ kuriuo pranešė inspekcijai apie galimÄ kaimyninių sklypų neteisėtÄ veikimÄ (bylos tomas 2, psl. 48).

37. Atsakovai VÄ® Lietuvos Automobilių kelių direkcija, AB „Kelių priežiÅ«ra“ ir trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ prašė atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ dėl papildomo sprendimo panaikinimo. Nurodė, kad nepagrįstas ieÅ¡kovų apeliacinio skundo teiginys, kad UAB „Kelprojektas“ praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti mažinamos dėl to, kad UAB „Kelprojektas“ byloje yra trečiasis asmuo ir ne jam tenka pagrindinė atsikirtimų naÅ¡ta.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kelprojektas“ turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį turi Å¡alies procesines teises, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis dėl to negali bÅ«ti mažinamas. IeÅ¡kovai ginčija, kad UAB „Kelprojektas“ nepagrįstai prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už D. K. atliktÄ teismo ekspertizę, kadangi trečiasis asmuo Å¡ia ekspertize neapsigynė nuo ieÅ¡kinio reikalavimų, taip pat kvestionuoja iÅ¡laidų už eksperto S. M. iÅ¡kvietimÄ Ä¯ teismo posėdį pagrįstumÄ .

Å ie argumentai prieÅ¡tarauja bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ reglamentuojančioms teisės normoms, kadangi asmuo turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ nepriklausomai nuo to, ar konkretus veiksmas ar dokumentas teismo nuomone buvo vertintas kaip atsikirtimus pagrindžiantis įrodymas. Pažymėtina, ieÅ¡kovai neteikė teismui praÅ¡ymų dėl atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis byloje iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos kaip tai numatyta CPK 95 straipsnyje ir jokie pažeidimai atsakovių veiksmuose teismo nebuvo konstatuoti, todėl nurodyti ieÅ¡kovų argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti, nesusiję su apeliacijos dalyku.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 38. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl įrodymų vertinimo 39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje dėl Sklypo užliejimo priežasčių pateiktos dvi – Pirminė ir Pakartotinė ekspertų išvados ir viena ekspertizės vertinimo išvada, kurios turėjo būti vertinamos pagal CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185, 218 str.). Pirminės ekspertizės išvadose nurodyta, kad Sklypai užliejami dėl kelio techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiškai įrengtos vandens nuvedimo sistemos bei savavališkai įrengtų nuotekų vamzdžių, išvestų į kelio griovį iš gyvenamųjų namų kvartalo, įsikūrusio aukščiau kelio.

Ä® bylÄ po pirmosios ekspertizės atlikimo buvo pateiktas Ekspertizės vertinimo aktas (7 t., b.l. 143-185), kurio iÅ¡vadose nurodoma, kad Kelio techninis projektas atitiko 2006 metais galiojusius norminius dokumentus, o pasikeitus vandens kiekiui ir užterÅ¡tumui, dėl savavaliÅ¡ko nuotekų iÅ¡leidimo buvo užtvindyti sklypai; lietaus nuvedimo sistema buvo suprojektuota tinkamai; Å¡iuo metu lietaus nuotekų nėra, o sklypas tvindomas buitinėmis nuotekomis; žemės sklypai yra užtvindomi dėl kvartalo, įsikÅ«rusio aukščiau kelio gyventojų savavaliÅ¡kai iÅ¡vestų nuotekų vamzdžių.

40. Pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo pateiktos dvi viena kitai prieÅ¡taraujančios ekspertų iÅ¡vados, teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (9 t., b.l. 71-74) neaiÅ¡kumams byloje paÅ¡alinti paskyrė Pakartotinę teismo ekspertizę. Pakartotinės ekspertizės akto iÅ¡vadose vandens telkinio, susidariusio ieÅ¡kovų Sklype susidarymo priežastimis nurodytos natÅ«ralios vandens sankaupos, teritorijos urbanizacija ir centralizuotų buitinių nuotekų sistemų neįrengimas (9 t., b.l. 147).

41. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas Kelių direkcija byloje susiklostė procesinė situacija, kuomet tÄ pačiÄ faktinę aplinkybę (dėl Sklypo užliejimo priežasčių) pagrindžia iÅ¡ esmės vienodos galios, tačiau savo turiniu (iÅ¡vadomis) skirtingi įrodymai.

42. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

43. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi bÅ«ti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimÄ atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nesivadovauti nei Ekspertizės vertinimo aktu, nei Pakartotinės teismo ekspertizės aktu. Ekspertizės vertinimo akto iÅ¡vados teismas nevertino motyvuojant vien tuo, kad tai nėra atskirai teismo pavedimu atlikta teismo ekspertizė ir ekspertas nebuvo nuvykęs į vietÄ , tačiau, Å¡ios aplinkybės nepaneigia iÅ¡vadų objektyvumo ar patikimumo, nes Pakartotinės ekspertizės iÅ¡vados patvirtino Vertinimo akto iÅ¡vadas.

Pakartotinės ekspertizės aktas plačiau neanalizuotas, nors jo trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti ekspertui pateikus papildomus paaiÅ¡kinimus (10 t., b.l. 76-82) bei apklausiant jį teismo posėdyje. PasirinkimÄ remtis vien Pirminiu ekspertizės aktu teismas motyvavo tik tuo, kad ekspertizė buvo atlikta ekspertui betarpiÅ¡kai nuvykus į vietÄ , kad jo iÅ¡vados aiÅ¡kesnės. Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad Pirminės ekspertizės metu padarytų iÅ¡vadų įrodomoji vertė dėl Å¡ių aplinkybių yra didesnė, tuo labiau, kad Projekto sprendinių analizė tiek pirminėje, tiek pakartotinėje ekspertizėje iÅ¡ esmės paremta dokumentiniu tyrimu, o ne vietos apžiÅ«ra.

46. Pirminėje teismo ekspertizėje 2006 metais rengto projekto sprendinių akivaizdus netinkamumas konstatuotas ekspertui vertinant ieškovų sklypų gruntų sudėtį, bet nevertinant aplinkybės, kad projekto rengimo metu ir kelio rekonstrukcijos metu ieškovų sklypuose buvo įrengta melioracijos sistema, kuri išregistruota tik 2017 m. sausio 6 d. (2 t. b.l. 139).

47. Pirminės ekspertizės iÅ¡vados buvo daromos remiantis 2016 m. Sklypų inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita (1t. b.l. 23), kurioje teigiama, kad nuotekų valymo įrenginių statybai geologinės sÄ lygos nėra palankios; moliniai gruntai pasižymi blogomis infiltracinėmis savybėmis, todėl iÅ¡valyto nuotekų vandens infiltravimui gruntai yra nepalankÅ«s. Å i ataskaita negali nei patvirtinti, nei paneigti Kelio pavirÅ¡inio vandens nuleidimo sistemos įrengimo teisėtumo. Nustatytos grunto geologinės sÄ lygos (smėlingo molio gruntas) nereiÅ¡kia, kad nuo Kelio nutekantis lietaus kiekis negali bÅ«ti infiltruojamas. Be to, neatsižvelgta į tai, kad Sklype Kelio rekonstrukcijos metu buvo įregistruota melioracijos sistema, įrengtas filtras, o vandens kaupimÄ si lemia vandens kiekis, atsirandantis ne dėl Kelio pavirÅ¡inių nuotekų.

48. Pirminėje ekspertizėje konstatuojant kelio įrengimo trūkumus nebuvo įvertinta ir atsižvelgta į tai, kad vanduo griovyje prie Kelio susikaupęs tik toje vietoje, kur yra neteisėtai išleidžiamos nuotekos iš gyvenamųjų namų, o kituose prie Kelio esančiuose grioviuose vandens nėra, pakelės sausos (2 t. b.l. 20).

49. Pirminės ekspertizės akte neatsižvelgta ir į tai, kad kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama (Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), nuotekos į Kelio griovį patenka neteisėtai, tačiau ekspertas nemotyvuotai vis tiek trečiųjų asmenų veiksmų pasekmes priskyrė Kelio valdytojo atsakomybei. Å ie Pirminės ekspertizės trÅ«kumai lemia iÅ¡vadų neteisingumÄ , nepagrįstumÄ , todėl ja pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis.

Be to, lyginant Pirminės ekspertizės ir Pakartotinės ekspertizės turinį matyti, kad Pakartotinė teismo ekspertizė iÅ¡samesnė, atlikta apžiÅ«rėjus situacijÄ vietoje ir vadovaujantis dokumentine medžiaga. Be to, atsižvelgiant ne tik į Kelio įrengimo dokumentus, atitikimÄ techninių reglamentų reikalavimams, faktines aplinkybes, bet ir į vietovės gamtines bei reljefo sÄ lygas ir iÅ¡samiai visas aplinkybes iÅ¡dėsčius ekspertizės akte. Kadangi Pakartotinė ekspertizė paÅ¡alino pirmosios trÅ«kumus ir abejones, bÅ«tent ja ir turėjo bÅ«ti vadovaujamasi.

50. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismas tik dėl neesminių trÅ«kumų nepagrįstai atmetė Pakartotinės teismo ekspertizės iÅ¡vadas. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, prieÅ¡ tai konstatavęs bÅ«tinybę byloje atlikti pakartotinę ekspertizę, vėliau pats nusprendė ja nesivadovauti, t. y. SprendimÄ paremti vien Pirmine teismo ekspertize, kurios dalis iÅ¡vadų vėliau buvo paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (ekspertų iÅ¡vadomis). Å iuo atveju Pakartotinės ekspertizės trÅ«kumai, kaip antai ekspertizės akte esantį 25 pav.

įvardijo kaip Techninio projekto iÅ¡karpÄ , nors iÅ¡ tiesų tai yra V. V. vertinimo akto iÅ¡trauka (e.b.l. 136, t. 9), yra neesminiai, kuriuos ekspertas paaiÅ¡kino ir iÅ¡taisė duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje. Byloje nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų abejoti Pakartotinės ekspertizės akto patikimumu. PrieÅ¡ingai, Pakartotinė teismo ekspertizė savo turiniu iÅ¡samesnė už Pirminę teismo ekspertizę, atlikta taip pat apžiÅ«rėjus situacijÄ vietoje (tÄ patvirtina Pakartotinės ekspertizės akte esančios vietoje darytos nuotraukos), tiek ir vadovaujantis dokumentine medžiaga, Kelio projektavimo medžiaga, teisės normų analize, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ekspertas tyrimÄ atliko ir ekspertinę iÅ¡vadÄ pateikė remdamasis ne faktine situacijos analize, o tik jam pateiktų dokumentų (medžiagos) analize.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nusprendus nesivadovauti Pakartotinės ekspertizės iÅ¡vada, Ekspertizės vertinimo iÅ¡vada Å¡iuo atveju buvo pažeista tiek CPK 185 straipsnio 1 punkte įtvirtinta bendroji įrodymų vertinimÄ reglamentuojanti procesinė teisės norma, tiek CPK 218 straipsnyje įtvirtinta teismo ekspertizės akto vertinimÄ reglamentuojanti procesinė teisės norma. Dėl atsakovų Kelių direkcija ir AB „Kelių priežiÅ«ra“ atsakomybės 51. Civilinėje byloje ieÅ¡kovai pateikė negatorinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę užtikrinti ir atlikti be iÅ¡imties visus reikiamus veiksmus, kad bÅ«tų nutrauktas ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų užtvindymas vandeniu, ir įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentacijÄ bei pagal jÄ Ä¯rengti valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) lietaus nuvedimo sistemÄ taip, jog perteklinis vanduo nepatektų į ieÅ¡kovų sklypus, taip pat paÅ¡alinti susikaupusį vandenį iÅ¡ nurodytų ieÅ¡kovų žemės sklypų, kad juos bÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį; solidariai iÅ¡ atsakovės, AB „Kelių priežiÅ«ra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisti 10 710 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalÄ .

Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis ieškovams priklausančių žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj. (toliau – ir Sklypai) yra užtvindyta.

52. Byloje yra kilęs ginčas dėl Sklypų užtvindymo priežasčių ir už tai atsakingų asmenų. Kaip vienÄ priežasčių ieÅ¡kovai nurodė atsakovės Kelių direkcijos veiksmus netinkamai įrengus prie Sklypų esančio Kelio lietaus nuvedimo sistemÄ ir netinkamai prižiÅ«rint KeliÄ .

53. Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal Å¡iuose straipsniuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ bÅ«das, kuris turėtų bÅ«ti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiÅ¡kia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieÅ¡kinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, paÅ¡alinimo – negatorinis ieÅ¡kinys (lot. actio negatoria).

54. Savininko teisė reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

55. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieÅ¡kiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kinio dalykas (reiÅ¡kiami reikalavimai) gali bÅ«ti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti, o negatorinis ieÅ¡kinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, paÅ¡alinti, Å¡iuo ieÅ¡kiniu gali bÅ«ti ginama savininko teisė naudoti daiktÄ , taip pat teisė disponuoti daiktu.

57. Kolegija sutinka su atsakovo Kelių direkcijos argumentais, jog teismas neįvertino ir nepasisakė dėl galimo ieÅ¡kovų teisių pažeidimo atsiradimo, susiformavimo aplinkybių, kurios ieÅ¡kovų ir atsakovų buvo nurodomos skirtingai. Å ių aplinkybių nustatymas byloje itin reikÅ¡mingas siekiant atskleisti bylos esmę, jos tiesiogiai susijusios su ieÅ¡kovų įrodinėjamų neteisėtų atsakovų veiksmų atlikimo momentu, jų pagrindimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismui aiÅ¡kinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sÄ lygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukÅ«rimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (LAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020, 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, taip pat jose nurodyta praktika).

58. Civilinė atsakomybė yra vienas iÅ¡ pažeistos teisės gynybos bÅ«dų, kai turtinė prievolė atsiranda, esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sÄ lygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai).

59. IeÅ¡kovai Å¡iuo aspektu teigė ir savo reikalavimus grindė tuo, kad vandens telkinys jų Sklypuose atsirado bÅ«tent po Kelio rekonstrukcijos 2006 – 2007 metais ir gyvenamųjų namų statybų. Tačiau taip pat pateikė ortofotografijas, darytas įvairiu laikotarpiu, iÅ¡ kurių matyti kad vanduo Sklypuose atsirado 2012 m. Taigi nors patys ieÅ¡kovai tiksliai negalėjo nurodyti tikslaus neteisėtų veiksmų pasekmių atsiradimo momento, tačiau pripažįsta, kad vanduo Sklype pirmÄ kartÄ užfiksuotas 2012 m., t. y. praėjus net penkiems metams po Kelio rekonstrukcijos.

60. Teismas, esant byloje pateiktiems prieÅ¡taringiems įrodymams Å¡iuo klausimu, jų nenagrinėjo ir nepasisakė. Nenustačius Å¡io fakto, neįmanoma vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti užliejimo priežasčių (natÅ«ralios, ar įtakotos gretimų sklypų valdytojų veiksmais), jų ryÅ¡io su atsakovų ar kitų asmenų veiksmais. Teismas taip pat netyrė aplinkybių dėl natÅ«ralių vandens kaupimosi faktorių, atsižvelgiant į vietovės gamtines sÄ lygas, reljefÄ (vietovė kalvota, netoli yra ne vienas panaÅ¡us vandens telkinys, pelkės, t. 9, b.l. 122-124), nei paneigdamas, nei patvirtindamas, kad vanduo Sklypuose galimai linkęs kauptis dėl natÅ«ralių aplinkybių. Faktas, kad vanduo Sklypuose kaupiasi natÅ«raliai irgi paneigia teismo konstatavimÄ dėl netinkamo Kelio įrengimo ir priežiÅ«ros.

61. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieÅ¡kovams priklausančių sklypų užliejimo priežastis, vadovavosi, kaip jau minėta, vien Pirminės ekspertizės aktu, kuriame nurodoma, kad Sklypų užliejimo priežastys yra dvi: sklypai užliejami dėl kelio techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiÅ¡kai įrengtos vandens nuvedimo sistemos bei savavaliÅ¡kai įrengtų nuotekų vamzdžių, iÅ¡vestų į kelio griovį iÅ¡ gyvenamųjų namų kvartalo, įsikÅ«rusio aukščiau kelio (t. y. kitoje kelio pusėje). Jokių kitų objektyvų duomenų, galinčių patvirtinti Pirminės ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , sustiprinti joje iÅ¡dėstytų teiginių patikimumÄ , teismas nenurodė.

62. Pirminės – 2018-12-18 teismo ekspertizės akte Nr. 18-51 (b T 6., b.l. 177) konstatuota, kad į valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) griovį yra išleidžiamos nuotekos, savavališkai įrengti ir išvesti gyvenamųjų namų kvartalų, įsikūrusių aukščiau kelio, gyventojų nuotekų vamzdžiai, dėl ko griovyje susikaupia vanduo, todėl ieškovų sklypai yra semiami dėl gretimai esančių namų kvartalų gyventojų savavališkai įrengtų nuotekų vamzdžių (ekspertizės akto 33 psl.) Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad pralaidos diametras įtakos ieškovų sklypų užliejimui neturi (ekspertizės akto 34 psl.), o žemės sklypai yra užtvindomi dėl kvartalų, įsikūrusių aukščiau kelio, gyventojų savavališkai išvestų nuotekų vamzdžių į kelio griovį.

63. Trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ užsakymu atliko eksperto V. V. 2019-02-15 teismo ekspertizės vertinimo akte nurodoma, kad nuo 2007 m. nuotekomis buvo apkrautas ir filtras ir melioracijos sistema, kurie dėl galimai nevalytų nuotekų galimai užsiteršė (14 psl.). Buitinių nuotekų prisijungimai yra neteisėti ir negali bÅ«ti eksploatuojami (17 psl.). Pasikeitus skaičiuotino vandens kiekiui ir galimai užterÅ¡tumui, dėl savavaliÅ¡ko nuotekų iÅ¡leidimo, buvo užtvindyti ieÅ¡kovų sklypai (19 psl.). IeÅ¡kovų sklypai yra nuolatos tvindomi buitinėmis nuotekomis, kurių kiekis plečiantis gyvenvietei, nuolatos didėja. Kad bÅ«tų paÅ¡alintos sklypų užliejimo priežastys, turi bÅ«ti paÅ¡alintas galimai nevalytų nuotekų patekimas į kelio vandens nuvedimo sistemÄ (20 psl.). B.t. 10, b.l. 89.

64. Pakartotinės ekspertizės akte TEA-903-12-2020 konstatuota, kad ieÅ¡kovų sklypų užtvindymo priežastys yra: pasikeitęs (padidėjęs) faktinis vandens kiekis dėl aplinkinės 15 metų vykusios gyvenamųjų kvartalų urbanizacijos; vandens užterÅ¡tumo didinimo, gyvenamųjų namų valdytojams atliekant galimai netinkamus gyvenamųjų namų vandentiekio ir nuotekų įrengimo, eksploatavimo ir priežiÅ«ros veiksmus; naujo gyvenamo kvartalo įkÅ«rimas numatant vandens tiekimÄ ir nuotekų Å¡alinimÄ pagal detalų planÄ ir melioracijos sistemos įrenginius sutvarkyti tik prijungus prie centrinio bÅ«simo vamzdyno (14 psl.). Žemės gyvenamosiose teritorijose sausinimo ir buitinių nuotekų klausimus sprendžia vietos institucijos ir ar bendruomenės ir ar kvartalinių statybų vystytojai su melioraciniais darbais (21 psl.).

65. Taigi, visi byloje iÅ¡vadas teikę ekspertai patvirtino, kad pralaidos diametro padidėjimas vandens telkiniui, esančiam ieÅ¡kovų žemės sklype, įtakos neturėjo. Reljefo pokyčių ties ieÅ¡kovų žemės sklypais Kelio rekonstrukcijos metu atlikta nebuvo, Kelio ruože vandens pralaidos, įskaitant ir esančiÄ ties ieÅ¡kovų Sklypu, jau buvo ilgÄ laikÄ iki Kelio rekonstrukcijos (1 t. b.l. 53). Iki Kelio rekonstrukcijos 2005-2006 m. vandens telkinio Sklypuose nebuvo (2 t., b.l. 13; 9 t., b.l. 122), po Kelio rekonstrukcijos 2009-2010 metais taip pat vandens nesimato (2 t., b.l. 12; 9 t., b.l. 123), vanduo Sklype matomas tik nuo 2012 m. (9 t., b.l. 123).

Tai rodo, kad situacija Kelio plote ir žemės sklypuose, esančiuose greta valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ ir po rekonstrukcijos, faktiÅ¡kai nepasikeitė. Jau po Kelio rekonstrukcijos teritorijoje reikÅ¡mingai daugėjo naujai statomų namų, kurie pradėjo leisti nuotekas neteisėtu bÅ«du link Kelio. Å ios aplinkybės leidžia iÅ¡ esmės paneigti Kelio rekonstrukcijÄ kaip priežastį, dėl kurios ieÅ¡kovų žemės sklypuose yra susiformavęs vandens telkinys.

66. UAB „Kelprojektas“ 2006 m. parengtas ir Kelių direkcijos patvirtintas projektas, kuris buvo parengtas pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ 2006 m. sausio 21 d. Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. Sa-041 (1 t., b.l. 36-142), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. lapkričio 21 d. Kelio rekonstrukcijos projektui iÅ¡duotas leidimas Nr. 1159 (2 t., b.l. 98-99), 2007 m. lapkričio 30 d. pasiraÅ¡ytas Kelio ruožo nuo 0,00 iki 6,0 km rekonstrukcijos ir pėsčiųjų-dviračių tako įrengimo pripažinimo tinkamu naudoti aktas (2 t., b.l. 7-9), įrodantys, jog Kelio rekonstrukcijos projektas ir rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suderinus projektÄ su visomis atsakingomis institucijomis.

Pakartotinės ekspertizės akte aiškiai konstatuota, jog Kelio lietaus nuvedimo nuo kelio sistema buvo suprojektuota ir įrengta tinkamai (9 t., b.l. 138, 140, 147-148). Ekspertizės vertinimo akte taip pat konstatuota, kad Kelio techninis projektas tenkino visus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (7 t. b.l. 157). Šiame akte taip pat pažymėta, kad „Kelio projekte paviršinės nuotekos įvertintos pagal Aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d.

įsakymo Nr. 687, 16 punktÄ , pagal kurį projektuojant pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, apskaičiuojant pavirÅ¡inių nuotekų debitÄ ir kt., vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003. Jokių sutarčių užsakovas (Kelių direkcija) nepateikė dėl kitiems asmenims priklausančių nuotakynų pajungimo į kelio vandens nuvedimo sistemÄ ; atsiradę buitinių nuotekų prisijungimai yra neteisėti; vandens nuvedimo sistema pagal STR 2.07.01:2003 lietaus ir liūčių debitus buvo suprojektuota tinkamai; infiltravimo sistemos filtruoja vandenį net ir esant labai mažam laidumui; <...> tuo metu funkcionavo drenažas ir projektiniam liūčių debitui buvo pakankamas“ (7 t. b.l. 160-162).

67. IeÅ¡kovai įrodinėja, kad vykdant Kelio rekonstrukcijÄ nebuvo padaryti grioviai, nuvedantys vandenį nuo ieÅ¡kovų Sklypo. Pažymėtina, kad Kelio techninio projekto AiÅ¡kinamajame raÅ¡te, 3.4 punkte „Vandens nuvedimo įrenginiai“ aiÅ¡kiai nurodyta, kad skersiniame profilyje, kur sankasos aukÅ¡tis mažesnis nei 0,90 m, kasami 0,90 m. arba 0,60 m grioviai; Kelio griovių gylius, Å¡laitų nuolydžius ir dugno plotį lemia turimos laisvos žemės plotis kelio sankasos įrengimui; vietovės reljefas nuo 2,1 km yra kalvotas, griovių nuolydžiai dideli.

Kadangi ieÅ¡kovų Sklypo pusėje sankasos aukÅ¡tis didesnis nei 0,90 m, todėl grioviai toje pusėje negalėjo ir neturėjo bÅ«ti įrengiami. Paneigiant ieÅ¡kovų reikalavimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje konstatuojama atsakovės pareiga organizuoti vandens nuvedimÄ nuo Sklypo, pagrįstumÄ pažymėtina, kad apeliantė (atsakovė) Kelių direkcija pagrįstai nurodo, jog ji turi pareigÄ organizuoti tik pavirÅ¡inio vandens, susikaupiančio ant Kelio, nuvedimÄ , bet ne kitų žemės sklypų teritorijoje susidarančio pavirÅ¡inio vandens, ar, tuo labiau, buitinių nuotekų nuvedimo.

Teisės aktai nenumato pareigos keliÄ ir jame esančiÄ vandens nuvedimo sistemÄ Ä¯rengti taip, kad tenkintų visos Å¡alia kelio esančios teritorijos, žemės sklypų ir statinių vandens nutekėjimo sistemos funkcionavimo poreikius. Statiniai ir jų dalys, ant kurių gali patekti pavirÅ¡inis ar gruntinis vanduo, turi bÅ«ti apsaugoti nuo drėgmės (Techninio reglamento 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“ 152 punktas).

68. Pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, nepagrįstai rėmėsi Pirmosios ekspertizės akto išvada, kad Kelio rekonstrukcijos techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiškai įrengtos vandens nuvedimo sistemos, neatsižvelgdamas į tai paneigiančius duomenis. Ši išvada paremta iš esmės dviem aplinkybėm, t. y. kad neveikė melioracinė sistema ir Sklypo gruntas vandens infiltravimui nepalankus. Pažymėtina, kad Kelio techninio projekto Aiškinamojo rašto 5 punkte aptarta nagrinėjama teritorija nurodant, kad geologiniu požiūriu nagrinėjamame regione vyrauja smėlio ir priesmėlio gruntai.

Techninio projekto brėžiniuose yra parodyta esama (naikinama) 0,6 m skersmens ir projektuojama 0,8 m skersmens pralaidos ties Pk. 32+20 (žr. 2.1 pav.), Sklype Nr. 2 numatytas filtras. Iš brėžinio matosi, kad ties Pk. 32+20 projektuojant buvo padarytas 5,0 m gylio gręžinys Gr.25 ir nustatyta tokia grunto sudėtis: žvyras dulkingas – nuo 0,27 iki 0,50 m gylio; molis dulkingas pusiau kietas – nuo 0,55 iki 1,0 m gylio; smėlis dulkingas – nuo 1,0 iki 3,0 m gylio; durpės – nuo 3,0 iki 4,0 m gylio; molis dulkingas, minkštai plastingas – nuo 4,0 iki 5,0 gylio.

Nekilnojamojo turto registro išraše (1 t. b.l.

15) nurodyta, kad nuo 2006 m. Sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Sklypo 2016 m. detaliojo plano aiškinamajame rašte (2 t. b.l. 95-97) nurodyta, kad sklype įrengta valstybei priklausanti melioracijos sistema ir įrenginiai; lietaus nuotekos surenkamos į melioracinius įrenginius. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčui aktuali Kelio atkarpa buvo rekonstruojama atlikus geologinius, hidrogeologinius, grunto sudėties tyrimus (1 t., b.l. 53), atsižvelgus į Sklypo infiltravimo galimybes dėl įrengtos melioracijos.

Sklype papildomai buvo įrengtas filtras. Taigi Kelio rekonstrukcija vandens nuleidimo sistemos įrengimo aspektu atitiko Techninio reglamento ir tuo metu galiojusio vandens nuleidimo projektavimÄ reglamentuojančio Statybos techninio reglamento STR „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ vandens pralaidoms keliamus reikalavimus. Pirminėje ekspertizėje konstatuojant netinkamÄ vandens nuvedimo sistemÄ remiamasi 2016 m. Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita, kurioje padaryta iÅ¡vada, kad Sklypo gruntas vandens infiltravimuisi nepalankus (1 t. b.l. 18-23), tačiau Kelio rekonstrukcijos ir įrengimo (atlikto 2007 m.) tinkamumui nustatyti Å¡iais duomenimis apskritai negali bÅ«ti vadovaujamasi.

Be to, privalėjo bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad Sklype nuo 2006 m. iki 2017 m. buvo melioracijos sistema (2 t. b.l. 92-93). Melioracijos sistemos bÅ«klės pasikeitimas (neveikimas) nėra nuo atsakovės Kelių direkcijos priklausanti aplinkybė. Kelių direkcija nėra atsakinga už tinkamÄ melioracijos sistemos veikimÄ , Å¡i sistema nuosavybės teise priklauso valstybei ir jÄ valdo savivaldybės (Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 3 dalis), todėl su tuo susijusių pasekmių atsiradimas negali bÅ«ti siejamos su atsakovės veiksmais.

69. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog Kelias bÅ«tų buvęs netinkamai prižiÅ«rimas tiek iki 2017 m. kovo 29 d., kai turto patikėjimo teise Å¡is Kelias buvo perduotas atsakovei Kelių direkcijai, tiek ir po to. Bet kuriuo atveju, atsakovės Kelių direkcijos elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. atsakovė Kelių direkcija su atsakove AB „Kelių priežiÅ«ra“ yra sudariusi Privalomųjų kelių priežiÅ«ros darbų (užduočių) vykdymo sutartį, pagal kuriÄ ir Automobilių kelių priežiÅ«ros normatyvus, šį KeliÄ prižiÅ«ri bÅ«tent atsakovė AB „Kelių priežiÅ«ra“ (2 t., b.l. 141 psl., 10 t., b.l. 106).

AB „Kelių priežiÅ«ra“ privalo užtikrinti, kad kelias ir jo elementai atitiktų Automobilių kelių priežiÅ«ros normatyvų KPV PN14, patvirtintų Kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl Kelių priežiÅ«ros vadovo I dalies „Automobilių kelių nuolatinės priežiÅ«ros normatyvai KPV PN 19“ patvirtinimo“ keliamus reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant reikalavimais, nustatytiems vandens nuleidimo įrenginiams ir jų priežiÅ«rai (pagal ankstesnę redakcijÄ â€“ 11, 12 lentelės, pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiÄ redakcijÄ 3 lentelė).

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė AB „Kelių priežiÅ«ra“ bÅ«tų netinkamai prižiÅ«rėjusi šį valstybinės reikÅ¡mės keliÄ .

70. Kolegija sutinka su apeliantų Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiÅ«ra” argumentais, jog neteisėtai pastatytų statinių (nuotekų vamzdžių) Å¡alinimo klausimų sprendimas nėra priskirtas atsakovės Kelių direkcijos bei AB „Kelių priežiÅ«ra” kompetencijai, nes tai nėra objektai (savavaliÅ¡kai pastatyti ar įrengti objektai, savavaliÅ¡kai sandėliuojamos medžiagos ar daiktai), kurie gali bÅ«ti Å¡alinami Kelio priežiÅ«rÄ atliekančių subjektų pagal Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – ApraÅ¡as), 18 punktÄ ar Kelių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ .

Pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ pastatytas statinys (iÅ¡skyrus kultÅ«ros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys iÅ¡ardomas Å¡iais atvejais: kai statinys pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba kai tokia statyba pagal teisės aktus negalima, – per Statybos inspekcijos reikalavime nurodytÄ terminÄ arba per teismo sprendime nurodytÄ terminÄ . Taigi spręsti neteisėtai pastatytų inžinerinių statinių ar jų dalies Å¡alinimo klausimÄ yra ne atsakovės Kelių direkcijos, o kitų atsakingų institucijų kompetencija.

71. Pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina atsakovės AB „Kelių priežiÅ«ra“ teiginius, kad ji yra atlikusi neteisėtų nuotekų vamzdžių užkimÅ¡imų paÅ¡alinimus, tačiau tai iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė problemos, kadangi ne kelio elementai ar netinkama kelio priežiÅ«ra sukelia ieÅ¡kovų interesų pažeidimÄ , o problema yra už kelio juostos ribų. Taip pat iÅ¡ bylos matyti, kad atsakovė AB „Kelių priežiÅ«ra“, tiek kaip buvusi Kelio valdytoja (anksčiau VÄ® „Vilniaus regiono keliai“), tiek kaip kelių priežiÅ«rÄ atliekantis subjektas, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl neteisėtų prisijungimo Å¡alinimo. Nagrinėtoje byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog Kelias atsakovės AB „Kelių priežiÅ«ra“ bÅ«tų netinkamai prižiÅ«rimas.

72. Taip pat pažymėtina, kad pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė Kelių direkcija ėmėsi visų įmanomų veiksmų informuojant Å¡iÄ institucijÄ apie susidariusiÄ situacijÄ , teikė turimÄ informacijÄ . 2016 m. tuo metu KeliÄ prižiÅ«rėjusi VÄ® „Vilniaus regiono keliai“ 2016 m. liepos 15 d. raÅ¡tu Nr. S-1147 kreipėsi į Statybos inspekcijÄ , persiųsdama ieÅ¡kovės skundÄ su priedais ir paprašė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra pažeidžiamos Statybos įstatymo nuostatos įrengiant nuotekų vamzdžius, kuriais iÅ¡ bendrijų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nuotekos patenka į Kelio griovį (2 t. b.l. 48). Statybos inspekcijos atlikto patikrinimo metu nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos.

73. Taigi, remdamasis tik iÅ¡ esmės pirminės ekspertizės viena iÅ¡ iÅ¡vadų dėl galimų Sklypo tvindinimo pasekmių, teismas nepagrįstai sprendė atsakovų Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiÅ«ra” atžvilgiu, jog kelio valdytojo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog ne pagal reikalavimus įrengti ir suprojektuoti inžineriniai (vandens nuvedimo) tinklai buvo netinkamai eksploatuojami ir prižiÅ«rimi, neužtikrinant, kad į keliÄ nepatektų perteklinis vanduo, tvindantis ieÅ¡kovų žemės sklypus.

74. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes dėl tinkamo Kelio įrengimo ir tai, kad Kelio eksploatavimas nėra susijęs nei su vandens telkinio, esančio ieÅ¡kovų žemės sklypuose susiformavimu, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kelias nėra vandens ar nuotekų Å¡altinis, pralaida pati savaime nuotekų negeneruoja, o jas praleidžia, nei su buitinių ir pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimu į aplinkÄ (buitinių ir pavirÅ¡inių nuotekų Å¡altinis yra kitoje kelio pusėje esantis gyvenamųjų namų kvartalas), konstatuoja, jog ieÅ¡kovai nepagrindė ir neįrodė, kad atsakovai Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiÅ«ra” pažeidė ieÅ¡kovų, kaip žemės sklypų savininkų teises CK 4.98 straipsnio pagrindu.

75. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino esmines bylos aplinkybes, o teismo iÅ¡vados, kurių pagrindu konstatuotas atsakovų Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiÅ«ra” veiksmų neteisėtumas nepagrįstos. Taigi, nėra nustatyta vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų atsakovų Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiÅ«ra” civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.). Taigi, ieÅ¡kinys atsakovų Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiÅ«ra” ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atžvilgiu buvo patenkintas nepagrįstai.

76. Esant šioms aplinkybėms, atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“, ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliaciniai skundai tenkinami ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškinys atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atžvilgiu, naikinama ir vietoje jos priimamas naujas sprendimas – atmetamas ieškinys atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atžvilgiu.

Dėl atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo 77. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ pakeisti jo atžvilgiu ieÅ¡kinį atmesti, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ios atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka.

78. D. K. Pakartotinės Ekspertizės akte Nr. TEA-903-022020 yra nurodoma (skirtingai nei 2018-12-18 S. M. Ekspertizės akto Nr. 18-51 1 išvadoje), kad labiausiai tikėtinomis Ieškovų Žemės sklypų užtvindymo priežastimis laikytinos natūralios vandens sankaupos dėl kalvotos ((duomenys neskelbtini) kalvynas) ir pelkėtos (duomenys neskelbtini) pelkės) teritorijos bei urbanizacijos, taip pat tinkamų centralizuotų buitinių nuotekų sistemų savalaikis neįrengimas.

79. D. K. Pakartotinės Ekspertizės akte Nr. TEA-903-022020 yra nurodoma (skirtingai nei 2018-12-18 S. M. Ekspertizės akto Nr. 18-51 6 iÅ¡vadoje), jog turėtų bÅ«ti imamasi priemonių, kad bÅ«tų parengtas naujas projektas aplinkinių kvartalų ir gyvenamųjų namų atskirajai nuotekų sistemai (buitinėms nuotekoms), atskiriant jÄ nuo drenažo arba pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų vamzdynų. Taip pat inicijuojant esamų gyventojų sistemų ar paskirų vamzdynų prijungimÄ . Tam savivaldos institucija su susijusioms institucijoms (pvz. Aplinkos apsaugos agentÅ«ra) turėtų imtis aktyvių veiksmų dėl aplinkinių nuosavų namų nuotekų tikrinimo, siekiant kad jų buitinės nuotekos atitiktų kitas Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas.

80. Taigi, viena iÅ¡ pagrindinių sklypų užliejimo priežastis yra savavaliÅ¡kai įrengti nuotekų vamzdžiai, iÅ¡vesti į kelio griovį iÅ¡ gyvenamųjų namų kvartalo, įsikÅ«rusio kitoje kelio pusėje. Administracija, vykdydama nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, privalėjo kontroliuoti, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nuotekos nebÅ«tų neteisėtai iÅ¡leidžiamos į aplinkÄ , o nustačius teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymÄ , pažeidimo atvejus atitinkamai pradėti administracinių nusižengimų procedÅ«ras.

81. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 2 d. nurodyta, kad nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis Å¡io įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, ir kitų teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra ginčo, kad ginčo teritorijoje nėra įrengtų centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, prie kurių gyventojai turėtų galimybę ir pareigÄ prisijungti.

Tai reiÅ¡kia, kad ginčo teritorijoje nuotekų turėtojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) privalo įsirengti atskirÄ sias individualiÄ sias ar grupines nuotekų tvarkymo sistemas. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T3-448 patvirtino Vilniaus rajono nuotekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės), kurios taikomos Vilniaus rajono teritorijoms, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Taisyklių 11.1.2 p. nurodyta, kad atskirÄ sias (individualias) nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti tais atvejais, kai nėra tinkamo nuotekų priimtuvo (pavirÅ¡inio vandens telkinio), negalima nuotekų infiltruoti į gruntÄ .

AnalogiÅ¡ka nuostata nustatyta ir Taisyklių 13.1.2-13.1.3 p. grupinių buitinių nuotekų tvarkymo sistemų su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais įrengimo atveju. Taisyklių 14 p. nurodyta, kad projektuojant ir įrengiant savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų iÅ¡leidimu į aplinkÄ , privaloma įvertinti konkretaus objekto specifikÄ ir iÅ¡valytų nuotekų priimtuvo gebėjimÄ priimti valytas nuotekas. Taisyklių 26 p. įtvirtintas draudimas Å¡alinti nuotekas savivaldybės administracijos nenustatytose vietose.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (e.b.l. 148-156, t. 1; e.b.l. 54-55, 66, 86, 104-105, t. 2; e.b.l. 1-4, t. 3; e.b.l. 24, t. 4), ekspertų iÅ¡vados bei Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimai, patvirtina, kad kitoje kelio pusėje esančio kvartalo gyventojų nuotekų valymo sistemų įrengimas ir nuotekų iÅ¡leidimas į aplinkÄ ir kartu į kelio griovius, yra vykdomas neteisėtai.

82. Vietos savivaldos įstatymo 8 str. įtvirtinta, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimÄ gyventojams; 9 str. 1 d. nurodyta, kad savivaldybė administruoja ir užtikrina Å¡ių paslaugų teikimÄ gyventojams nustatydama jų teikimo bÅ«dÄ , įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiÅ«rÄ ir kontrolę ir kt. Nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 str., 6 str. 28 p. ir 30 p.).

Tačiau savivaldybių institucijos savo veikloje vadovaujasi net tik pagrindiniu Å¡alies įstatymu Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymu, kaip esminiu, reguliuojančiu vietos savivaldos klausimus, bet ir kitais teisės aktais, tokiais kaip Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, kurio 4 str. 6 p. nustato, kad nuotekų tvarkymÄ ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimÄ pagal kompetencijÄ teisės aktų nustatyta tvarka reguliuoja savivaldybių institucijos; 1 str. ir 12 str. įpareigoja savivaldybes užtikrinti nuotekų tvarkymo Å«kio nenutrÅ«kstamÄ funkcionavimÄ , visuomenės poreikius atitinkančiÄ plėtrÄ , taip užtikrinant vieÅ¡Ä jį interesÄ ; 13 str. 1 d. nustato, kad nuotekų, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ savivaldybės teritorijoje organizuoja savivaldybių institucijos.

83. Vilniaus rajono nuotekų tvarkymo taisyklių 49 p. nurodyta, kad už Taisyklių nesilaikymÄ teisė suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suteikiama seniÅ«nams, kitiems savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims, aplinkos apsaugos ir policijos pareigÅ«nams, o 50 p. nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys užtikrina Å¡ių Taisyklių laikymosi kontrolę. ANK 332 str. „Vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių ir vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimo pažeidimas“ 2 d. taip pat numato administracinę atsakomybę už nuotekų iÅ¡leidimÄ pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal ANK 589 str. 82 p. už ANK 332 str. pažeidimus administracinių nusižengimų teisenÄ pradeda, administracinių nusižengimų tyrimÄ atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus suraÅ¡o savivaldybių administracijos pareigÅ«nai.

84. Savivaldybės administracija yra atsakinga, kad bÅ«tų tinkamai organizuojamas ir kontroliuojamas nuotekų tvarkymas ginčo teritorijoje, bÅ«tų užtikrinta, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus, t. y. nesant galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginių ir iÅ¡leisti nuotekų į aplinkÄ , t. y. nesant tinkamo nuotekų priimtuvo (pavirÅ¡inio vandens telkinio) ir dėl grunto struktÅ«ros nesant galimai valytų nuotekų infiltracijai į gruntÄ , kas yra Å¡iuo atveju, ginčo teritorijoje bÅ«tų projektuojamos ir statomos tik atskirosios (individualios) ar grupinės nuotekų tvarkymo sistemos su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais ir nuotekos nebÅ«tų iÅ¡leidžiamos į aplinkÄ .

Toks tinkamas nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės vykdymas užtikrintų, kad nuotekos nepatektų į aplinkÄ , įskaitant ir į Kelio griovius, bei aplinkÄ terÅ¡iančiomis buitinėmis nuotekomis netvindytų ieÅ¡kovų Žemės sklypo. Pažymėtina, kad savivaldybės valdžios institucijoms taikoma ir bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.).

85. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus rajono savivaldybei apie ieÅ¡kovų žemės sklypo nuolatinį tvindymÄ bei kitoje kelio pusėje esančio gyvenamojo kvartalo nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ kelio griovius yra žinoma jau ilgÄ laikÄ (nuo 2016 m. birželio 21 d.), tai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tas „Dėl civilinės bylos Nr.e2-91-807/2020 nagrinėjimo nedalyvaujant atstovui ir paaiÅ¡kinimų teikimo “ (e.b.l. 83-85, t. 10). Todėl pagrįstai konstatuota, jog Vilniaus rajono savivaldybė, nuotekų tvarkymui itin nepalankioje gamtinėmis sÄ lygomis teritorijoje ilgÄ laikÄ nesiimdama jokių konkrečių priemonių užtikrinant teisės aktų dėl nuotekų tvarkymo laikymosi kontrolę, užkardant/tikrinant nuotekų patekimÄ Ä¯ kelio griovius, kartu elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė, vykdydama nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, privalėjo kontroliuoti, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nuotekos nebÅ«tų neteisėtai iÅ¡leidžiamos į aplinkÄ , o nustačius teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymÄ , pažeidimo atvejus atitinkamai pradėti administracinių nusižengimų procedÅ«ras.

86. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės argumentas, kad byloje atsakovais turėtų bÅ«ti įtraukti ne Vilniaus rajono savivaldybė, o (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų valdytojai, kurie nuotekas neleistinai iÅ¡leidžia į kelio griovį ir kurie privalo nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nustoti terÅ¡ti aplinkÄ ir leisti nuotekas į ginčo objektÄ , yra nepagrįstas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai neturi teisinių priemonių tikrinti ir nustatyti, kurių konkrečiai gyventojų nuotekų tvarkymo sistemos suprojektuotos ir/ar pastatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei imtis teisinių priemonių siekiant nutraukti nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ kelio griovį, o iÅ¡ jo – į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ .

Šios funkcijos teisės aktais priskirtos būtent atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, vykdančiai nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, todėl, teismo vertinimu, Vilniaus rajono savivaldybė šiuo atveju yra tinkamas atsakovas.

87. Vilniaus rajono savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji (jos darbuotojai) neorganizuodami (netinkamai organizuodami) ir nekontroliuodami (netinkamai kontroliuodami) nuotekų tvarkymÄ ginčo teritorijoje, neveikė taip, kaip pagal bendruosius vieÅ¡ojo administravimo principus ir įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas privalėjo veikti, taip pat nesiėmė jokių konkrečių priemonių užtikrinant teisės aktų dėl nuotekų tvarkymo laikymosi kontrolę, siekiant iÅ¡vengti nuotekų patekimÄ Ä¯ kelio griovius, t. y. elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai.

88. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimo dalis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu paliekama nepakeista.

89. Taigi, tenkinus Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiÅ«ra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinius skundus ir atmetus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ lieka galioti skundžiamo sprendimo dalys, kuria tenkinti tokie ieÅ¡kovų reikalavimai: 89.1. Ä®pareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , vykdant nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymÄ , laikymÄ si Vilniaus r. sav,. (duomenys neskelbtini), esančiuose žemės sklypuose (įskaitant žemės sklypÄ , kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ kurių nuotekos patenka į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamÄ kelio atkarpÄ ) ir imtis visų reikiamų teisės aktuose numatytų veiksmų dėl Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų (įskaitant žemės sklypÄ , kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini)) savininkų įpareigojimo paÅ¡alinti padarytus pažeidimus statant nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus, kad nuotekos nepatektų į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamÄ kelio atkarpÄ ). 89.2.

Ä®pareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti esamÄ susikaupusį vandenį iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 89.3. Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, j.a.k. 188708224, solidariai ieÅ¡kovų J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bei L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

90. Dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teismas pasisakys spręsdamas dėl ieškovų apeliacinio skundo. Dėl ieškovų apeliacinio skundo Dėl žalos priteisimo 91. Vienas iš ieškovų apeliacinio skundo reikalavimų – pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas jų reikalavimas dėl 10 170 Eur turtinės žalos priteisimo. Teismas su šia ieškovų apeliacinio skundo dalimi nesutinka.

92. Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau – nebuvo nustatyta atsakovų Kelių direkcijos bei AB „Kelių priežiÅ«ros neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.). Å iuo atveju bÅ«tų galima spręsti tik apie atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinę atsakomybę, o tiksliau – apie Å¡io atsakovo pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovams turtinę žalÄ . Tačiau, Å¡iuo atveju nors ir buvo nustatyti – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai – nesustabdant ir nenubaudžiant kaltų asmenų dėl neteisėto nuotekų leidimo, tačiau nėra kitos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti – ieÅ¡kovai neįrodė, kad jie patyrė turtinę žalÄ (CK 6.249 str.).

T. y. pateikti įrodymai nepatvirtina Sklypo atstatymo į pradinę iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, o tiesiog laikytini sklypo bÅ«klės gerinimo darbais, todėl praÅ¡omos turtinės žalos priteisimas iÅ¡ atsakovų, nepagrįstas. IeÅ¡kovai neįrodė patirtos turtinės žalos.

93. IeÅ¡kovai nurodo, kad patirta turtinė žala susidarė dėl konkrečių veiksmų: griovių gilinimo, melioracijos atstatymo darbų ir sklypų nusausinimo, prašė priteisti 970 Eur už Sklypų pakėlimÄ ir 2700 Eur už drenažo darbus. Atliekant nurodytus darbus ieÅ¡kovai turėjo pakankamas galimybes surinkti įrodymus, kuriais pagrįstų realiai patirtas iÅ¡laidas, t. y. pateikti įrodymus, kokias sumas sumokėjo, kam sumokėjo. Tačiau ieÅ¡kovai pateikė tik minikrautuvo „Bobcat T190“ nuomos pasiÅ«lymÄ ir vietos fiksavimo nuotraukas, lokalinę sÄ matÄ , kurie nepatvirtina realaus nurodytų sumų apmokėjimo už atliktus darbus.

IeÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde patvirtino, kad neturi patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančių mokėjimo pavedimų, sÄ skaitų, nes už paslaugas sumokėjo grynais pinigais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų nustatyti, kad sunaikinta buvo bÅ«tent 5 arai žolės ir dirvožemio, kurioje sklypo dalyje ir dėl kokių veiksmų (priežasčių) dirvožemis buvo sugadintas ir nėra įrodyta, kad dirvožemis iÅ¡ viso yra sunaikintas taip, kad jo atstatymas nėra įmanomas.

Ieškovai nepagrįstai pievų žolę prilygina vejai, todėl žalai apskaičiuoti netaikytinos Želdynų įstatymo nuostatos ir Želdynų atkuriamosios vertės įkainiai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343.

94. Dėl išvardintų priežasčių atmetamas ieškovų apeliacinio skundo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo. Dėl sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų 95. Ieškovai apeliaciniu skundu taip pat skundžia sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Anot ieškovų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad patenkinta tik 14,5 procentų visų ieškinio reikalavimų, nors iš spendimo turinio akivaizdu, kad buvo visiškai patenkinti trys iš penkių ieškinio reikalavimų, o vienas reikalavimas tenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais sutinka iš dalies.

96. Ieškovai ieškiniu iš viso reiškė penkis reikalavimus:

1) įpareigoti atsakovÄ VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ atlikti visus reikiamus veiksmus, kad bÅ«tų nutrauktas ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų užtvindymas vandeniu ir įpareigoti atsakovÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius parengti reikiamÄ projektinę dokumentacijÄ bei pagal jÄ Ä¯rengti valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) lietaus nuvedimo sistemÄ taip, jog perteklinis lietaus vanduo nuo nurodyto kelio konstrukcijų nepateiktų į nurodytus ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus;

2) įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , vykdant nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymÄ , laikymÄ si Vilniaus r. sav,. (duomenys neskelbtini), esančiuose žemės sklypuose, iÅ¡ kurių nuotekos patenka į kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamÄ kelio atkarpÄ ) ir imtis visų reikiamų teisės aktuose numatytų veiksmų dėl Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų savininkų įpareigojimo paÅ¡alinti padarytus pažeidimus statant nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus, kad nuotekos nepatektų į kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamÄ kelio atkarpÄ );

3) įpareigoti atsakovus VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius paÅ¡alinti esamÄ susikaupusį vandenį iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų;

4) Priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 10 710 EUR turtinės žalos;

5) priteisti ieÅ¡kovams solidariai iÅ¡ Å¡ių atsakovų 10 000 EUR neturtinės žalÄ .

97. Kadangi buvo pareikÅ¡ti penki reikalavimai, laikytina, kad kiekvienas reikalavimas – tiek turtinis, tiek neturtinis, sudaro 20 procentų ieÅ¡kinio. Kaip minėta, Å¡ia nutartimi skundžiamas sprendimas buvo pakeistas: atmetant reikalavimus atsakovų VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiÅ«ra“ atžvilgiu; visiÅ¡kai tenkinant antrÄ jį reikalavimÄ â€“ dėl nuotekų Å¡alinimo; tenkinant trečiÄ jį reikalavimÄ atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu; atmetant ketvirtÄ jį reikalavimÄ ; iÅ¡ dalies tenkinant penktÄ jį reikalavimÄ atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu – priteisiant ieÅ¡kovams 3000 Eur dydžio neturtinę žalÄ .

Tokiu būdu buvo tenkinta 46 procentai ieškinio. Atitinkamai tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos ieškovams turi būti priteistos iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, taip pat atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidos iš šios atsakovės turi būti priteistos valstybei.

98. IeÅ¡kovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 8 150,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 5 520 Eur atstovavimo iÅ¡laidos, 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ ir 2 480,31 Eur už ekspertizės atlikimÄ . Atitinkamai 46 procentai nuo 8150,31 Eur sumos yra 3749,14 Eur.

99. Esant šioms aplinkybėms ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinama skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir vietoje šios dalies priimamas naujas sprendimas: iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškovams priteisiama 3749,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. 100. Atitinkamai turi būti perskirstytos ir kitos bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovams buvo atidėtas 466 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo, 46 procentai nuo šios sumos yra 214,36 Eur (ieškovams tenkanti valstybei priteistino žyminio mokesčio dalis yra 251,64 Eur).

Pirmosios instancijos teismas patyrė 41,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 46 procentai nuo šios sumos yra 19,26 Eur (ieškovams tenkanti procesinių dokumentų siuntimo dalis yra 22,60 Eur). Dėl išvardintų priežasčių keičiama skundžiamo sprendimo dalis ir iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos valstybei priteistina 214,36 Eur žyminio mokesčio ir 19,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš ieškovų valstybei priteisiama po 125,82 Eur žyminio mokesčio ir po 11,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Dėl papildomo sprendimo 101. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomu sprendimu trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies: iÅ¡ ieÅ¡kovų J. G. ir L. G. trečiajam asmeniui lygiomis dalimis priteisė 2362,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 1181,37 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovai taip pat pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomo sprendimo ir praÅ¡o panaikinti jo dalį, kuria tenkintas trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, vietoje Å¡itos dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „Kelprojektas“ praÅ¡ymÄ atmesti.

Šis apeliantų reikalavimas iš esmės grindžiamas argumentu, kad UAB „Kelprojektas“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos dėl to, kad UAB „Kelprojektas“ byloje yra trečiasis asmuo ir ne jam tenka pagrindinė atsikirtimų našta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantų teiginiu nesutinka. 102. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ). 103. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iÅ¡ Å¡alių materialiojo teisinio santykio pobÅ«dį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiÄ sias subjektines teises ir pareigas.

Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti Å¡aliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylÄ ir taip iÅ¡vengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018 ir kt.). 104.

Taigi, iÅ¡ pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad trečiajam asmeniui turi bÅ«tų atlygintos visos realiai patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, jeigu priimamas jam palankus teismo sprendimas. Å iuo atveju ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies, todėl trečiasis asmuo, turėjo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ proporcingai ieÅ¡kinio atmestų reikalavimų daliai. 105. IeÅ¡kovai ginčija, kad UAB „Kelprojektas“ nepagrįstai prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už D.

K. atliktÄ teismo ekspertizę, kadangi trečiasis asmuo Å¡ia ekspertize neapsigynė nuo ieÅ¡kinio reikalavimų, taip pat kvestionuoja iÅ¡laidų už eksperto S. M. iÅ¡kvietimÄ Ä¯ teismo posėdį pagrįstumÄ . Kolegija nesutinka su tokiais ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentais, nes byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už visas patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ekspertų iÅ¡vados turi ypatingai svarbiÄ Ä¯takÄ ginčo sprendimui, jos buvo bÅ«tinos ir jų skyrimo reikalingumas buvo konstatuota paties teismo, kuris ir paskyrė pakartotinę teismo ekspertizę, atliktÄ eksperto D.

K.. Pažymėtina, kad Å¡i apeliacinės instancijos teismo nutartis yra grindžiama bÅ«tent D. K. atlikta ekspertize. Todėl už Å¡iÄ ekspertizę sumokėtos iÅ¡laidos yra pagrįstos. Taip pat trečiasis asmuo tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis apmokėdamas už eksperto S. M. dalyvavimÄ teismo posėdyje, nors ekspertas jame ir nebuvo apklaustas. 106. Spręsdamas dėl iÅ¡laidų priteisimo advokato pagalbai ir ekspertų darbui byloje apmokėti pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į didelę ginčo apimtį, sudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, dėl to ir dideles advokato darbo bei laiko sÄ naudas, todėl nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ patyrė bÅ«tinas ir pagrįstas 2484,31 Eur iÅ¡laidas ekspertų darbui ir 4464,90 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 4464,90 Eur iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalaus užmokesčio dydžio ribų. 107. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomu sprendimu iÅ¡ dalies tenkino trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, todėl apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo atmetamas. 108.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl papildomo sprendimo turi atsižvelgti į tai, šia nutartimi buvo patenkinti atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliaciniai skundai bei atmesti ieškinio reikalavimai atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ atžvilgiu. UAB „Kelprojektas“ trečiuoju asmeniu dalyvavo atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ pusėje.

Taigi procesinis sprendimas buvo priimtas Å¡ių atsakovų ir trečiojo asmens naudai. Dėl Å¡ios priežasties trečiajam asmeniui turi bÅ«ti atlygintos visos jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomÄ sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡ ieÅ¡kovų trečiajam asmeniui priteisti visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 6949,21 Eur, t. y. iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 3474,61 Eur.

Dėl bylos baigties 109. Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, Å¡ioje byloje yra pagrindas IeÅ¡kovų J. G. ir L. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies; atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiÅ«ra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinius skundus tenkinti visiÅ¡kai; atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ atmesti. 110. Kiti apeliacinių skundų argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 111. Kaip minėta, ši byla buvo išspręsta atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ naudai, nes ieškinio reikalavimai šių asmenų atžvilgiu buvo atmesti. Todėl jų patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti asmenys nepagrįstai jų atžvilgiu pareiškę ieškinį – t. y. ieškovai (CPK 93, 98 str.). 112.

Atsakovas Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija už apeliacinį skundÄ sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio, todėl Å¡i suma lygiomis dalimis – po 34 Eur jam priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovų. Atsakovas AB „Kelių priežiÅ«ra“ už apeliacinį skundÄ sumokėjo 32 Eur žyminio mokesčio, todėl Å¡i suma lygiomis dalimis – po 16 Eur jam priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovų. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ už apeliacinį skundÄ sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio, todėl Å¡i suma lygiomis dalimis – po 34 Eur jam priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovų. 113.

IeÅ¡kovų apeliacinis skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies – pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, bet tai yra ne materialinis, o procesinis klausimas, todėl ieÅ¡kovų sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ nepriteisiamas. IeÅ¡kovai nurodė, kad patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato paslaugoms už 2 apeliacinių skundų ir 4 atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimÄ . Pažymėtina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ buvo patirtos pagrįstai, nes Å¡is apeliacinis skundas buvo atmestas.

Be to, iÅ¡ dalies buvo tenkintas ieÅ¡kovų apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme priteisimo. Kadangi ieÅ¡kovai nedetalizavo, kiek konkrečiai patirta bylinėjimosi iÅ¡laidų už kiekvieno procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ , laikytina, kad už kiekvieno procesinio dokumento paruoÅ¡imÄ buvo sumokėta po lygiai – t. y. po 333,33 Eur už kiekvienÄ . Kadangi buvo atmestas Vilniaus rajono savivaldybės apeliacinis skundas ir iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovų apeliacinis skundas, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisiama 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: IeÅ¡kovų J. G. ir L. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies; atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiÅ«ra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinius skundus tenkinti visiÅ¡kai; atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ atmesti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimÄ : panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kinys atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiÅ«ra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atžvilgiu ir vietoje jos priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiÅ«ra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atžvilgiu; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir vietoje Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ : iÅ¡ atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188708224) ieÅ¡kovams J.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3749,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188708224) valstybei priteisti 214,36 Eur žyminio mokesčio ir 19,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; iš ieškovų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti po 125,82 Eur žyminio mokesčio ir 11,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomÄ sprendimÄ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkinti visiÅ¡kai: priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Kelprojektas“ (į. k. 234004210) po 3474,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (į. k. 188710638) po 34 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui AB „Kelių priežiÅ«ra“ (į. k. 232112130) po 16 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Kelprojektas“ (į. k. 234004210) po 34 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .

Priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188708224) ieškovams J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Inga Staknienė