e81f4748-8e09-4cfa-b8d0-1cf4e96aa33c · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Pranešėjas A.

Saulėnas                                                             Civilinė

byla Nr. 2A-891-622/2010

Teisėja R. Bertašienė                                                                Procesinio

sprendimo kategorija

                 Â

                                                                               30.9.1.;

51.; 121.21.

                                                                                                           (S)

Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant atsakovei D. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės D. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. V. ieÅ¡kinį atsakovei D. G. dėl nuostolių priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovė S. V. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės D. G. 4 834,15 Lt sumÄ bei 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir atsakovė yra buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžyje, bendraturtės, atsakovė yra ieÅ¡kovės velionio vyro duktė iÅ¡ pirmos santuokos. 1995-05-04 mirus jos vyrui P. V., atsakovė po laidotuvių užrakino vienÄ kambarį, nieko į šį kambarį neįleido ir faktiÅ¡kai naudojo kaip savo nuosavybę. Per laikotarpį nuo 1995 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio ieÅ¡kovė už buto Å¡ildymÄ ir cirkuliacinę Å¡ilumÄ sumokėjo

9 621,55 Lt. Atsakovė nevykdė pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ , ieÅ¡kovė turėjo nuostolių iÅ¡laikant butÄ , todėl prašė iÅ¡ atsakovės priteisti pusę sumos, sumokėtos AB „Panevėžio energija“.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kas tarp jos ir ieÅ¡kovės yra susiklostę faktiniai buto panaudos teisiniai santykiai. Atsakovė nėra sudariusi jokių sutarčių su Panevėžio miesto įmonėmis. Pereinamas kambarys, kuriame ieÅ¡kovė nurodo gyvenusi, pagal Biržų rajono apylinkės teismo sprendimÄ priklauso jai, D. G. Kito kambario atsakovė taip pat neužrakino ir juo nesinaudojo. Be to, ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes, kaip nurodo ieÅ¡kinyje, mokesčius už butÄ mokėjo nuo 1995 m. gegužės mėnesio, todėl nuo to laikotarpio atsirado reikalavimo teisė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-02-11 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė S. V. iÅ¡ D. G. 3 357,03 Lt ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3 357,03 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2009-04-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės D. G. 1 027,80 Lt  bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei S. V. ir 34,15 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė už savo turto dalį nemokėjo jokių

mokesčių, todėl ieškovė, sumokėjusi mokesčius, įgijo teisę į turėtų nuostolių

atlyginimÄ . Apylinkės teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nuo pirmos tapimo su atsakove bendraturtėmis dienos

žinojo arba turėjo žinoti, kad abi turi mokėti mokesčius, t. y. kad ji turi teisę reikalauti nuostolių už bendro turto iÅ¡laikymÄ , atlyginimo iÅ¡ atsakovės. Žinodama ieÅ¡kovės nuostatas, atsakovė turėjo galimybę kitaip elgtis su savo turtu. Todėl atsakovės praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra pagrįstas ir Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas. Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. Todėl ieÅ¡kinys tenkintinas tik iÅ¡ dalies, priteistina įmokų suma už deÅ¡imties metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės mėnesio (ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos) iki 2000 m. gegužės mėnesio.

Atsakovė D. G. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Tai, kad tarp Å¡alių susiklostė faktiniai panaudos sutarties teisiniai santykiai, patvirtina liudytojų I. M. ir

E. K. parodymai. Tačiau teismas nurodė, kad tarp Å¡alių nesusiklostė panaudos teisiniai santykiai. Jai priklausantį kambarį ieÅ¡kovė nuo 2003 m. nuomojo liudytojai V. K. IeÅ¡kovė per 14 metų nereikalavo mokesčių, jokių turtinių pretenzijų nereiÅ¡kė, nes mokėjo visus priklausančius mokesčius. Be to, apeliantė su Å¡ilumos tiekimo įmone nebuvo sudariusi jokių sutarčių, todėl jokie sutartiniai įsipareigojimai jos nesieja. Visa tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė naudojosi jai nuosavybės teise priklausančiu kambariu pagal neterminuotÄ panaudos sutartį neatlygintinai.

IeÅ¡kovė S. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1995-05-04 mirė P. V., kuris buvo ieškovės sutuoktinis ir

atsakovės tėvas (b. l. 5, t. 1). Po tėvo mirties atsakovė D. G. ir ieškovė S. V. tapo buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“,

Panevėžyje, bendraturtėmis. D. G. ir S. V. įregistruotos nuosavybės teisės į ½ buto dalį (kiekvienai), esančio „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžyje (b. l. 31, t. 1). Atsiskaitymo už buto Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį 2000-01-11 sutartis bei Å ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo 2006-12-18 sutartis patvirtina, kad paslaugų pirkėjas (abonentas) buvo ieÅ¡kovė (b. l. 129-130, t. 1). Už Å¡ilumos tiekėjo paslaugas ieÅ¡kovė nuo 1995 m. sumokėjo 8 719,80 Lt (b. l. 7-8, t. 1).

Byloje kilo ginčas, ar ieškovės prašymas priteisti pusę sumokėtos sumos už suteiktas šildymo paslaugas iš kitos buto bendraturtės yra pagrįstas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnyje įtvirtinta bendrosios nuosavybės teisės samprata ir subjektai. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti.

Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant reglamentuotos CK 4.76 straipsnyje. Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ (CK 4.76 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė už savo turto dalį nemokėjo jokių mokesčių, todėl ieÅ¡kovė, sumokėjusi mokesčius, įgijo teisę į turėtų nuostolių atlyginimÄ .

Atsakovė D. G. yra viena iÅ¡ buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžyje, bendraturčių (b. l. 31, t. 1). Taigi Å¡iuo atveju į vienÄ ir tÄ patį daiktÄ nukreipiama ne vieno savininko, bet abiejų bendraturčių nuosavybės teisės, kurios tarpusavyje gali konkuruoti, varžyti viena kitÄ ir pan. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė kartu su ieÅ¡kove (lygiomis dalimis) turi atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Tokia butų savininkų pareiga atsiranda Daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius. Toks teisės normų taikymas ir aiÅ¡kinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys" byloje; bylos Nr. 3K-3-579/2003).

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Tai, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos sutarties teisiniai santykiai, patvirtina liudytojų parodymai. Tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintÄ laisvo įrodymų vertinimo principÄ , yra

nurodęs, jog teismas byloje esančius įrodymus privalo įvertinti pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, objektyviai pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje R. P. ir kt. v. UAB „Uosta“, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009

m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“ ir kt.; byla Nr. 3K-3-355/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt.; byla Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „IF draudimas“ v. P. V.; Nr. 3K-3-268/2008; kt.). Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, susijusius su nustatinėjamomis aplinkybėmis, pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismo įsitikinimas turi bÅ«ti objektyviai pagrįstas byloje esančiais ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes nuosekliai ištyrė visus byloje surinktus reikšmingus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp Å¡alių susiklostė faktiniai panaudos sutartiniai teisiniai santykiai. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnis). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę panaudos sutartiniai teisiniai santykiai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų faktiškai susiklostę panaudos sutartiniai teisiniai santykiai, taip pat ir ta aplinkybė, jog atsakovė su šilumos tiekimo įmonė nebuvo sudariusi

jokių sutarčių, nepaneigia CK 4.76 straipsnyje įtvirtintų atsakovės (kaip bendraturtės) prievolių, susijusių su bendro

daikto (buto) iÅ¡laikymu, t. y. apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad tarp Å¡alių susiklostė faktiniai panaudos sutartiniai teisiniai santykiai ir kad tai patvirtina liudytojų I. M. ir E. K. parodymai, nagrinėjant šį klausimÄ , yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Apeliacinio skundo motyvuose taip pat nurodoma, kad atsakovei priklausantį kambarį ieÅ¡kovė 2003-2005 m. nuomojo liudytojai V. K., kuri mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, o apylinkės teismas Å¡iÄ aplinkybę ignoravo. Tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad liudytoja V. K. paliudijo, kad 2004-2005 m. ji nuomojo butÄ , esantį „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžyje, iÅ¡ ieÅ¡kovės. Tačiau Å¡i aplinkybė nagrinėjamu atveju taip pat yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes kaip jau buvo minėta anksčiau, tai nepaneigia atsakovės kaip bendraturtės pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡laikymu, reglamentuotu CK 4.76 straipsnyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Â

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Â

Audrius Saulėnas

Teisėjos                                                                                                             Â

AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė  Â

                                                                                                              Â

Albina Pupeikienė