e81f0189-dc82-47a6-b734-ca9afcaafeae · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2YT-1966-527/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21004-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 2.10.12; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 8 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Jolita Cirulienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjos J. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: L. S., M. K. ir valstybės įmonė Turto bankas).

Teismas n u s t a t ė: 2019 m. gruodžio 19 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po sutuoktinio G. J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti turtÄ . PareiÅ¡kime nurodoma, kad su sutuoktiniu gyvenant santuokoje pareiÅ¡kėja įsigijo žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir įsiregistravo šį turtÄ savo vardu. Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja nesikreipė į notarÄ , tačiau nekilnojamÄ jį turtÄ pradėjo valdyti kaip savo, jį iÅ¡laikė, mokėjo komunalinius mokesčius.

Teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ priėmė, suinteresuotiems asmenims nustatė 14 dienų terminÄ atsiliepimams į pareiÅ¡kimÄ pateikti, o civilinę bylÄ skyrė nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas 2020 m. sausio 6 d. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja įrodys, kad palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, jis pareiÅ¡kimo patenkinimui neprieÅ¡taraus. Kiti suinteresuoti asmenys, kuriems procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. gruodžio 23 d. naudojant elektroninių ryÅ¡ių priemones, per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškimas tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles). Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008). Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis).

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. IÅ¡ 2019 m. spalio 18 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R. raÅ¡to (e. b. l.

15) matyti, kad po G. J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš santuokos liudijimo I-OK Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l.

5) matyti, kad G. J. A., gim. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) susituokė su J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurios pavardė po santuokos – A.. Iš (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l.

7) matyti, kad L. A. (kurios pavardė šiuo metu – S.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra G. J. A. ir J. A.. Iš gimimo liudijimo Nr. II-OK Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l.

8) matyti, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra G. J. A. ir J. A.. Iš 2019 m. gruodžio 3 ir 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (e. b. l. 10–13) matyti, kad Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kiti inžineriniai statiniai–Kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai (įregistravimo pagrindai: 1998 m. rugsėjo 24 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P19/98-1682, 1978 m. sausio 6 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-73, 1984 m. balandžio 2 d. Statybos inspektoriaus pažyma Nr. 92 ir 1987 m. spalio 9 d. Dovanojimo sutartis Nr. 7-2180). Kadangi G. J. A. ir J. A. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog 1998 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P19/98-1682 pagrindu įgytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ¾ Pastato–Gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos įgyta 1978 m. sausio 6 d.

Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-73, t. y. Å¡alių santuokos metu, nors ir registruota J. A. vardu, laikytina sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. IÅ¡ 2002 m. lapkričio 19 d. mokėjimo kvito nustatyta, kad J. A. sumokėjo fizinių asmenų žemės mokestį už žemės sklypÄ (adresas: (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ 2019 m. spalio 31 d. sÄ skaitos Nr. KVA1910127954 matyti, kad J. A. buvo iÅ¡raÅ¡yta 12,88 Eur sÄ skaita, kurioje nefiksuotas joks įsiskolinimas, mokėti už vandenį UAB „Kauno vandenys“ adresu (duomenys neskelbtini).

Aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad J. A. po sutuoktinio G. J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) likdama toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame vieninteliame sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasi bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančiais baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdama mokesčius už visÄ namÄ (o ne tik už jai priklausančiÄ dalį), teismo nuomone, patvirtina, jog J.

A. per įstatyme numatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmė mirusio G. J. A. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iÅ¡ esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, iÅ¡reiÅ¡kiančiais jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po G. J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus. Teisėja Jolita Cirulienė