2019-03-07 Nr. AB-6081-2-68-3-10876-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-864-662/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10876-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1 680,49 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 6 d. 15 val. 17 min. jai paskambino nepažįstamas žmogus, kuris prisistatęs kriminalinės policijos tardytoju, pranešė, kad UAB „Ford Lietuva“ plauna pinigus per jos sąskaitą, po to, pakeitęs balsą, kad būtų panašus į moters ir neva perdavęs „Centrinio“ banko vyresniajai specialistei, apgaulės būdu išgavo iš O. K. jos elektroninių paslaugų mokėjimo kortelės identifikacinius kodus, AB Swedbank asmens tapatybės nustatymo PIN ir PUK kodus bei slaptažodį ir sąskaitos numerį.

Asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas naudotojos, t. y. O. K. tapatybės patvirtinimo duomenis, apgaule įgijo savo ir kitų naudai svetimą turtą – O. K. priklausančius 5 802,40 Lt (1 680,49 Eur), tuo pareiškėjai padarydamas žalą. Pareiškėja kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 70-1-00179-11. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad O.

K. 2011 m. rugpjūčio 16 d. skambino nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, įsigijęs nusikalstamos veikos įrankį – mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę. Įtarimai padarius nusikalstamą veiką buvo pareikšti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN – D. Ž., A. E., S. N.. 2013 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą minėtiems asmenims, o 2013 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 70-1-00179-11 sustabdytas.

Nors ir nebuvo nustatytas minėtą nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tačiau byloje užtenka nustatyto fakto, kad nelegaliai laikomu telefonu buvo naudojamasi Alytaus PN. Pagal galiojančius teisės aktus nuteistiesiems turėti telefonus draudžiama. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Nuteistieji gali skambinti tik taksofono aparatu, skambučiai yra registruojami, skaičius yra ribojamas, pataisos įstaigos pareigūnai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu.

Pareiškėja manė, jog laisvės atėmimo įstaiga neužtikrino, kad asmenys nesinaudotų draudžiamais turėti mobiliaisiais telefonais, todėl turi atlyginti jai padarytą žalą. Dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) O. K. yra padaryta 1 680,49 Eur turtinė žala ir 1 500 Eur neturtinė žala, pasireiškusi pareiškėjos patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, stresu ir miego sutrikimais. Pareiškėja patyrė didelį išgąstį ir šoką, o sužinojusi, kad jos sąskaitoje nebėra pinigų, visą dieną verkė, savaitę buvo stresinėje būklėje, jai teko kreiptis pas gydytojus, gerti raminamus vaistus, iki šiol bijo atsiliepti į skambučius, jeigu skambina neįrašytas telefono numeris, dėl policijos nekompetencijos prarado pasitikėjimą pareigūnais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, su pareiškėjos skundu nesutiko.

4. Atsakovas nurodė, kad telefonas „Sony Ericson“ su SIM kortele 2011 m. rugsėjo 17 d. buvo rastas ir paimtas iš nuteistojo A. E. kelnių kišenės. 2013 m. sausio 31 d. ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nenustačius asmens, atlikusio nusikalstamą veiką. Atsakovas pažymėjo, jog Alytaus PN imasi veiksmų, siekiant užkardinti telefonų patekimą į pataisos namus: 2011 m. buvo atliktos 42 planinės ir neplaninės kratos, 106 netikėtos įeinančių asmenų apžiūros, užfiksuoti 111 permetimo atvejų, paimti 295 mobilūs telefonai ir 194 SIM kortelės, atlikti tarnybiniai tyrimai. Alytaus PN yra finansuojami pagal tikslinį biudžetą, viešuosius pirkimus, taip pat ir dėl mobiliųjų telefonų blokavimo priemonių pirkimo, vykdo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, todėl Alytaus PN nėra įgali savarankiškai įrengti telefonų blokavimo sistemų. Manė, kad pataisos namai veikė pagal teisės aktus ir ėmėsi būtinų veiksmų, todėl neturi pareigos atlyginti pareiškėjos patirtos žalos. Pareiškėja, pasirašydama su banku elektroninių paslaugų sutartį, turėjo pati imtis saugumo priemonių, nes pagal sutarties nuostatas ji negalėjo atskleisti elektroninės bankininkystės duomenų tretiesiems asmenims (netgi banko darbuotojams), pareiškėja nesilaikė minėtoje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl jai kilusių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teismui nusprendus tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl žalos priteisimo, priteisina žalos suma mažintina.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 1 400 Eur turtinės žalos ir 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, jog nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, įgijęs nusikalstamos veikos darymo įrankius – mobilaus ryšio telefoną ir SIM kortelę, 2011 m. rugpjūčio 16 d., 15.17 val., paskambinęs į fiksuoto ryšio telefoną O. K. ir prisistatęs kriminalinės policijos tardytoju, klaidino ją pranešimu, kad UAB „Ford Lietuva“ plauna pinigus per jos sąskaitą, po to, pakeitęs balsą apgaulės būdu išgavo iš O. K. jos elektroninių paslaugų mokėjimo kortelės identifikacinius kodus, O. K. AB banko „Swedbank“ suteiktus asmens tapatybės nustatymo PIN ir PUK kodus bei slaptažodį ir sąskaitos numerį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, neteisėtai panaudojo O. K. priklausančius 5 802,40 Lt (1 680,49 Eur), tuo nukentėjusiajai O. K. padarydamas turtinę žalą.

7. Teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu) 90, 113 punktais.

8. Alytaus PN pateikė teismui 2011 metų veiklos analizę, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į Alytaus pataisos namus užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių 2011 metų planą bei šio plano ataskaitą, Kovos su korupcija programos įgyvendinimo Alytaus PN 2011 metų priemonių planą bei šių priemonių įvykdymo ataskaitą, iš kurių matyti, kad Alytaus PN ėmėsi priemonių siekiant užtikrinti, kad mobilieji telefonai nepatektų bausmę atliekantiems asmenims.

9. Tačiau teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nustačius faktą, kad mobiliuoju telefonu pareiškėjai skambino nenustatytas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atliekantis asmuo (t. y. nuteistasis turėjo mobilų telefoną, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti), reiškia, kad atsakovo atstovo taikomos priemonės ir atitinkami veiksmai, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems, nebuvo pakankami tam, kad būtų užkardintas jų patekimas į Alytaus PN, todėl šiuo aspektu konstatuotinas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas, kaip būtina sąlyga atsakovo atstovo deliktinei atsakomybei kilti.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokia įstatymo leidėjo nustatyta bausmės paskirtis lemia sustiprintą pozityvią valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus. Todėl teismas sprendė, jog nustatytos aplinkybės yra pakankamos, kad teismas konstatuotų, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str. 1 d.).

11. Teismo nuomone, jeigu Alytaus PN būtų tinkamai įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, Alytaus PN atliekantys įkalinimo bausmę nuteistieji nebūtų turėję mobiliojo telefono ir nebūtų skambinę pareiškėjai bei tokiu būdu išvilioję iš jos 5 802,40 Lt (1 680,49 Eur), todėl konstatuotas priežastinis ryšys tarp Alytaus PN darbuotojų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

12. Žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2013 m. sausio 31 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 70-1-00179-11 dalies nutraukimo, kuriame nustatytos aplinkybės, jog iš pareiškėjos O. K. banko sąskaitos apgaulės būdu, nuteistajam Alytaus PN naudojantis telefonu, buvo pervestos piniginės lėšos – 5 802,40 Lt (1 680,49 Eur).

13. Pareiškėja jai padarytą neturtinę žalą vertino 1 500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo. Pareiškėjos patirtą neturtinę žalą pagrindė į bylą pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys jos miego sutrikimus, nerimą. Tai įrodė pareiškėjos patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurių pareiškėja nebūtų patyrusi, jei telefoninio skambučio iš Alytaus PN nebūtų buvę. Nagrinėjamoje byloje nustatytas Alytaus PN pareigūnų neveikimas, imantis nepakankamų veiksmų dėl mobiliųjų ryšio priemonių patekimo užkardymo į pataisos namus. Tačiau nustatant pareiškėjai priteistinos žalos dydį, teismui privalu atsižvelgti į CK 6.253 straipsnio nuostatas, numatančias, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (1 dalis). Konkrečiu atveju, teismo nuomone, pačios pareiškėjos (nukentėjusiosios) neatsakingas elgesys taip pat lėmė žalos atsiradimą (CK 6.253 str. 5 d.). Pasirašydama su banku elektroninių paslaugų sutartį ir gavusi kodų kortelę, pareiškėja žinojo (turėjo žinoti) apie jos panaudojimo ribas – tai, kad kodų kortelės duomenys yra slapti ir jų negalima atskleisti niekam, tačiau šių įsipareigojimų pareiškėja nesilaikė. Todėl šioje civilinėje byloje, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, kai nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas mažintinas, o atsakovui taikytina dalinė atsakomybė.

14. Teismas, nustatęs, kad Alytaus PN imasi priemonių mobiliųjų telefonų patekimui į pataisos namus užkardyti, tačiau šios priemonės buvo nepakankamos, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos pačios pareiškėjos veiksmai, atsižvelgęs į pareiškėjos garbų amžių, sveikatos būklę (jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis), į situacijos, kurios metu buvo įvykdytas nusikaltimas emocinį foną (staigi, stresinė situacija), į subjekto, patyrusio nusikalstamos veikos pasekmes, ypatumus, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, skundą tenkino iš dalies, pareiškėjai iš atsakovo priteisiant 1 400 Eur turtinės bei 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15. Kadangi pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl valstybės naudai turi būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjos atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies. Tačiau šiuo atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjos atstovavimą byloje. Tokiu būdu nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintas.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą.

17. Atsakovo teigimu, Alytaus PN ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai (kiek tai objektyviai įmanoma) vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų. Alytaus PN teigia, kad veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų, taigi pareiškėja neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo teigimu, pareiškėja nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių padarinių.

18. Atsakovas pažymi, jog nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose didelėmis asmenų grupėmis, todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma, taip pat neįmanoma užtikrinti, kad nuteistieji visada laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nedarytų tokių pažeidimų kaip neteisėtas naudojimasis telefonu. Alytaus PN pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtus nuteistųjų veiksmus.

19. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013), šioje byloje vis dėlto nustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtą neveikimą, taikytina atsakovo dalinė atsakomybė, nes Alytaus PN darbuotojų neteisėtas neveikimas (jei nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Be to, atsakovo teigimu, pareiškėja pati atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė dvasinių kančių dėl nusikaltimo.

20. Pareiškėja O. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

21. Pareiškėjos teigimu, Alytaus PN visiškai nevykdė savo pozityviosios pareigos apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų. Alytaus PN taikomos priemonės, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems, nebuvo pakankamos tam, kad būtų užkardintas jų patekimas į Alytaus PN, todėl teismas pagrįstai konstatavo atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą kaip būtiną sąlygą deliktinei atsakomybei kilti.

22. Turtinės žalos atsiradimą įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės. Pareiškėjos patirtą neturtinę žalą pagrindžia į bylą pateikti medicininiai dokumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės (1680,49 Eur) ir neturtinės (1 500 Eur) žalos atlyginimo.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pirmosios instancijos teismas O. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1400 Eur turtinės bei 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip ji konkrečiai pasireiškė, t. y. nenustatyta būtinos civilinės atsakomybės sąlygų visuma, todėl nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą O. K..

27. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

28. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

29. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

30. Byloje nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto. Pareiškėjai padaryta žala kildinama iš Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl telefono patekimo į pataisos namų režiminę teritoriją, kuriuo naudojantis ir buvo padaryta turtinė žala.

31. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktą, kaip draudžiami laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims turėti daiktai ir reikmenys nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų.

32. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo atstovas ėmėsi priemonių, jog mobilieji telefonai, kuriuos draudžiama nuteistiesiems turėti, nepatektų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į Alytaus pataisos namus užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių 2011 metų planas bei šio plano ataskaita, Alytaus pataisos namų 2011 metų veiklos analizė, Kovos su korupcija programos įgyvendinimo Alytaus pataisos namuose 2011 metų priemonių planas bei šių priemonių įvykdymo ataskaita). Tačiau šie veiksmai nebuvo pakankami, kad mobilieji telefonai nepatektų į Alytaus pataisos namų teritoriją, t. y. laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir jie jais negalėtų naudotis bei daryti nusikalstamas veikas.

33. Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.

34. Nagrinėjamu bylos atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji <...> neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiškėjai atsiradimo sąlyga. Sprendžiant, ar atsakovo neteisėtas neveikimas nėra pernelyg nutolęs nuo kilusių pasekmių, svarbu yra tai, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės patenka į atsakovo valdomą pataisos namų teritoriją ne dėl vienkartinio ar trumpalaikio atsakovo pareigos prižiūrėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, neatlikimo, o dėl to, kad atsakovas Lietuvos valstybė negali sistemingai iš viso užtikrinti, kad mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, nes bylos duomenimis Alytaus pataisos namams buvo ir yra žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į įstaigą problema. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-375-856/2016).

35. Taigi nagrinėjamu atveju priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis lemia, kad Lietuvos valstybės atsakomybė bus dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013 pažymėjo, jog byloje vis dėlto nustačius VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtą neveikimą, taikytina atsakovo Lietuvos valstybės dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalys), nes akivaizdu, kad įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas (jei bus nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei S. N. nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala ieškovėms ... >.

36. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas imasi priemonių mobiliųjų telefonų patekimui į pataisos namus užkardyti (tačiau šios priemonės buvo nepakankamos), kad žalos atsiradimui turėjo įtakos pačios pareiškėjos veiksmai (pareiškėja šios aplinkybės neginčija). Konstatavus, kad byloje Lietuvos valstybės atsakomybė bus dalinė, nėra jokio pagrindo iš atsakovo priteisti visą pareiškėjos patirtą turtinės žalos atlyginimą, nors nusikalstamą veiką padarę asmenys ikiteisminio tyrimo metu ir nenustatyti. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu bei įvertinusi bylos duomenis ir pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgusi į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-375-856/2016), sprendžia, kad iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, pareiškėjai priteistina 600 Eur turtinės žalos atlyginimo.

37. O. K. taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priteisiama neturtinė žala, kurią lemia asmens patirti išgyvenimai, o jie paprastai būna labai individualūs, tokia priteisiama žala yra siekiama kompensuoti patirtą neturtinę žalą, kuri CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

38. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad priteisdamas konkrečią neturtinę žalą teismas turi atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus. Šiuo atveju CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodyta, jog teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

39. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos (ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjos sveikatai ir t. t.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

41. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos garbų amžių, sveikatos būklę (jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis), į situacijos, kurios metu buvo įvykdytas nusikaltimas emocinį foną (staigi, stresinė situacija), į kitus subjekto, patyrusio nusikalstamos veikos pasekmes, ypatumus, pagrįstai pareiškėjai priteisė 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidų šioje byloje. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-288/2009, 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-476-552/2015, 2017 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017 ir kt.).

43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjai O. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 600 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1200 neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Priteisti pareiškėjai O. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo“.

Kitoje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė