e81e35fa-1ca8-4314-a5e2-67ef31dc0aab · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Artūras RidikasPranešėjas Artūras RidikasTeisėjas Kęstutis Venckus                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-719/2013                                           Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.4.; 2.3.6.4.4.; 2.4.6.4.1. (S)                                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo mišri Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Birutės Valiulienės ir Ričardo Gilio,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant: prokurorei J.

Č.,nuteistojo gynėjui advokatui R. M.,nuteistajam R. S.vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal R. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-31 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 2 d. ir jam paskirtas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d., nuspręsta konfiskuoti R. S. turtÄ už 4578,49 Lt, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R.

S. 168,20 Lt teismo proceso iÅ¡laidų valstybės naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2008 m. spalio 1 d., bÅ«damas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o bÅ«tent:bÅ«damas valstybės tarnautoju - PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos (duomenys neskelbtini) (iki 2007-03-27), o nuo 2007-03-27 d.-PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) (iki 2008-05-01), o nuo 2008-05-01 - PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) tarnybinėse patalpose, esančiose adresu(duomenys neskelbtini), o nuo 2006 m. vasaros (tiksli data nenustatyta) adresu: (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas - įgyvendinant valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) uždavinius valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros srityje, tyčia, sÄ moningai pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d., d. 1-5, 8 p., 15 str. 1 d. 1, 3-5, 9, 11 p. (2003-07-04 įstatymo Nr. DC-1694 redakcija), 17 str. 1 d. 2 ir 4 p.( 2002-11-12 įstatymo Nr. IX-1197 redakcija); vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003-04-29 d. įstatymu Nr. DC-1538), 3 str. 1 d., 4-5 d., 9 d. l p., 24 str. 1 d. 1, 3 p.; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1-5 p., 6 str. 1 d. 2, 4, 5 p., (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija), 13 str. 2 d., 14 str. 1 d. ir d.;

PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Panevėžio prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos virÅ¡ininko 2007-02-09 d. įsakymu (numeris neįskaitomas) 3 skyriaus 14 p., 4 skyriaus 15 p. reikalavimus, t. y. privalėdamas tarnybÄ grįsti įstatymų virÅ¡enybės, lygiateisiÅ¡kumo, lojalumo skaidrumo atsakomybės principais - gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves bei statymus; neÅ¡aliÅ¡kai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai; nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia; atlikdamas tarnybines pareigas vadovautis visuomenės interesais, nesiekti naudos sau, savo Å¡eimai, savo draugams; nepriimti pinigų ir paslaugų, iÅ¡skirtinių lengvatų ir nuolaidų iÅ¡ asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtakÄ einamoms pareigoms; vengti asmeniÅ¡kumų, deramai atlikti pareigas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, nedalyvauti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje; savo veiksmais ir elgesiu nežeminti valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«no vardo; bÅ«ti teisingu ir neÅ¡aliÅ¡ku; priimti teisėtus ir objektyvius be savanaudiÅ¡kų paskatų sprendimus, tačiau Å¡ių pareigų neatliko, nes neteisėtai, veikdamas prieÅ¡ingais tarnybai interesais, pagal iÅ¡ anksto sugalvotÄ planÄ - įsteigti įmonę, kurios veikla bÅ«tų - prieÅ¡gaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių prieÅ¡gaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiÅ«ra, siekiant iÅ¡ Å¡ios veiklos gauti turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo Å¡eimai ir savo draugams, 2005 m. birželio 14-15 d. pasitelkęs savo pažįstamÄ - M.

J., a/k (duomenys neskelbtini) tam tikslui įkÅ«rė (įsteigė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu - (duomenys neskelbtini). Pagrindinė bendrovės veikla - prieÅ¡gaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių prieÅ¡gaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiÅ«ra), kurios akcininkui M. J. priklauso 51 procentas bendrovės akcijų, o jo draugei - N. K. - 49 procentai akcijų, nes pats kaip pareigÅ«nas Å¡ios bendrovės akcininku bÅ«ti negali, nors faktinis akcininkas jis ir yra,toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veiklÄ t. y. vykdydamas savo tiesiogines pareigas, teisėtai, atlikdamas Panevėžio mieste ir rajone esančių juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės patikrinimus ir juose nustatęs trÅ«kumus prieÅ¡gaisrinės saugos srityje, o bÅ«tent:

UAB „(duomenys neskelbtini)” adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; UAB „(duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriuje adresu: (duomenys neskelbtini); A. S. patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini) Panevėžio r.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini); V. B. IĮ adresu: (duomenys neskelbtini) kaimas Panevėžio r.;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu(duomenys neskelbtini)r.; V. K. firma „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini)r.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini); G. P. IÄ® adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; Panevėžio r. (duomenys neskelbtini)adresu: (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini) Panevėžys, kad nėra įrengta apsauginių gaisrinių signalizacijų, Å¡ių patalpų savininkams, neteisėtai, rekomenduodavo (siÅ«lė) sudaryti sutartis dėl minėtų signalizacijų įrengimo ir techninės priežiÅ«ros tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, garantuodamas kokybiÅ¡kÄ Å¡ios bendrovės paslaugų suteikimÄ .

Po to, jis, atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas jau minėtų įrengtų prieÅ¡gaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus Å¡iuose objektuose ir vertino jų tinkamumÄ eksploatavimui. Tokiu bÅ«du, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai užtikrino pastoviÄ gamybinę veiklÄ Ä¯rengiant prieÅ¡gaisrines saugos sistemas (signalizacijas), už tai gaudamas neteisėtÄ atlygį įvairiomis paslaugomis ir materialinėmis vertybėmis, o bÅ«tent: už objektų: (duomenys neskelbtini) prirodymÄ apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimui iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M.

J. neteisėtai gavo bendroje sumoje 1450 litų; už UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. B. IÄ® ; UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. K. firma „(duomenys neskelbtini)“ ; UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų objektų prirodymÄ apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimui, techninių konsultacijų teikimÄ apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimo klausimais, neteisėtai, 5-6 kartus neatlygintinai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimomis transporto priemonėmis - (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) remontui - neteisėtai, pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktais instaliacijos laidais 300 litų sumai; taip pat, neteisėtai, naudojosi pats, jo Å¡eimos nariai ir draugai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal planÄ paimtais mobilaus ryÅ¡io abonentais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorius): (duomenys neskelbtini) nemokėdamas suteiktų paslaugų PVM mokesčio, o viso per šį laikotarpį nesumokėjo - 1628, 51 Lt.; Taip pat, neteisėtai, lengvatinėmis sÄ lygomis per UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo du telefono aparatus „(duomenys neskelbtini)“ bendros 1199, 98 Lt. vertės. Tokiais tyčiniais, prieÅ¡ingais tarnybai savo veiksmais diskreditavo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigÅ«no vardÄ , parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos - PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir jo struktÅ«rinio padalinio Panevėžio apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) autoritetÄ , valstybės prestiÅ¾Ä ir akivaizdžiai pažemino prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo įstaigos autoritetÄ visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemÄ , dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.R.

S. skundžia 2009-12-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaudamasis BPK 10 str., 311 - 312 str., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nepagrįstai konstatavo, jog jis tokiais tyčiniais, prieÅ¡ingais tarnybai veiksmais padarė žalÄ valstybei.

Taip pat nurodo, kad teismas pripažino, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tačiau byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina. Dėl teismo iÅ¡vados, jog jis neteisėtai, veikdamas prieÅ¡ingais tarnybai interesais, pagal iÅ¡ anksto sugalvotÄ planÄ - įsteigti įmonę, kurios veikla bÅ«tų - prieÅ¡gaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių prieÅ¡gaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiÅ«ra, siekiant iÅ¡ Å¡ios veiklos gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau, savo Å¡eimai ir savo draugams, nurodo, jog pats asmeniÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku niekada nebuvo, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigime nedalyvavo, įmonę įsteigė M.

J. ir jo draugė N. K., kuri Å¡ios įmonės akcininke tapo vien dėl to, jog tokiu bÅ«du bÅ«tų užtikrintas M. J. skolos grÄ Å¾inimas jų faktinei Å¡eimai. Be to, nurodo, jog viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje N. K. jis nenurodė, nes ji nėra artima giminaitė ar oficialios Å¡eimos narys, o netinkamas minėtos deklaracijos užpildymas, nesuponuoja jokios baudžiamosios atsakomybės. Dėl teismo iÅ¡vados, jog jis neteisėtai rekomenduodavo, siÅ«lydavo sudaryti sutartis dėl signalizacijų įrengimo ir techninės priežiÅ«ros tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, garantuodamas kokybiÅ¡kÄ Å¡ios bendrovės paslaugų suteikimÄ , apeliantas nurodo, kad Å¡i iÅ¡vada neatitinka faktinių veikos aplinkybių, tai patvirtina liudytojų parodymai.

Jis, bÅ«damas valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros pareigÅ«nu ir vykdydamas valstybinę prieÅ¡gaisrinę priežiÅ«rÄ , privalėjo suteikti visiÅ¡kÄ , iÅ¡samiÄ ir konkrečiÄ informacijÄ apie fizinius ar juridinius asmenis, teikiančius prieÅ¡gaisrinės saugos paslaugas, kÄ ir atliko. Kai kurių liudytojų teiginiai, jog jis galėjo minėti tik vienÄ prieÅ¡gaisrinės saugos paslaugas teikiančiÄ Ä¯monę yra neteisingi, nes visiems asmenims buvo pateikta informacija apie kelias įmones, užsiimančias analogiÅ¡ka veikla.

Apeliantas, dėl teismo iÅ¡vados, jog jis atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas įrengtų prieÅ¡gaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus objektuose ir vertino jų tinkamumÄ eksploatavimui, nurodo, kad tai buvo viena iÅ¡ pagrindinių jo darbo funkcijų, kurios atlikimÄ , t.y. paskyrimÄ , tiesiogiai nustatydavo jo virÅ¡ininkas, todėl tame neįžvelgia jokio asmeninio suinteresuotumo ar Å¡aliÅ¡kumo jo priimtų sprendimų, atliekamų veiksmų atžvilgiu.

Taip pat nurodo, kad jokių pinigų nei iÅ¡ fizinių, nei iÅ¡ juridinių asmenų už neteisėtas paslaugas ar veiksmus nėra gavęs, iÅ¡skyrus M. J. dalimis grÄ Å¾intÄ skolÄ ar N. K. priklausančiÄ pelno dalį, kuriÄ jis perduodavo jam, apeliantui. Apeliantas abejoja ar liudytojo M. J. parodymus galima laikyti pagrindiniais, patvirtinančiais jo kaltę, nes Å¡is liudytojas byloje buvo įtariamuoju, parodymus keitė. Pripažįsta, jog keletÄ kartų iÅ¡ pažįstamo M. J., o ne iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip konstatavo teismas, skolinosi apie 20 metų senumo transporto priemones.

KurÄ pylėsi už savo asmenines lėšas, jokios turtinės žalos nei M. J., tuo labiau įmonei, nepadarė. Dėl gyvenamųjų patalpų remonto, nurodo, kad už elektros instaliacijos laidus jis vėliau sumokėjo grynais pinigais, pagal jam patektÄ kasos čekį. Dėl jo, jo Å¡eimos narių, draugų naudojimosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobilaus ryÅ¡io abonentais bei per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų dvejų telefono aparatų, nurodo, kad teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos – faktÅ«ros patvirtina, kad jis už telefonus, įsigytus su nuolaida, mokėjo ir kas mėnesį moka, jokių nuolaidų ar lengvatų iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io operatoriaus nėra gavęs, kÄ teismo posėdžio metu patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini) atstovas.

Apeliaciniame skunde pastebi ir tai, jog savo veiksmais nesukėlė nei įmonei UAB „(duomenys neskelbtini), nei valstybei didelės žalos, kadangi nusikalstamos veikos nepadarė. 2010 m. birželio 4 d. Panevėžio apygardos teismas R. S. apeliacinį skundÄ tenkino ir R. S. iÅ¡teisino dėl kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. pastarajam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010-12-28 priimdamas nutartį patenkino Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros kasacinį skundÄ iÅ¡ dalies, panaikino Panevėžio apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-04 nuosprendį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 2012-02-15 Panevėžio apygardos teismas patenkino apeliacinį skundÄ ir priėmė nuosprendį, kuriuo panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-31 nuosprendį, o R.

S. iÅ¡ kaltinimo iÅ¡ pagal BK 228 str. 2 d. iÅ¡teisino, pastarajam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2012-11-20 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas nutartį, iÅ¡ dalies patenkino Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros kasacinį skundÄ , panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-15 nuosprendį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti bei R.

S. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.Apeliacinis skundas tenkinamas.BK 228 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ , jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. O tas, kas padarė Å¡iÄ veikÄ , siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių, atsako pagal BK 228 str. 2 d.

Kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad R. S., bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, gavo turtinės bei kitokios asmeninės naudos sau ar savo Å¡eimai, t.y. kad R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 str. 2 d., juo labiau, kad atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme prokurorė baigiamosiose kalbose pasisakė dėl R.

S. nuteisimo pagal BK 228 str. 1 d., kadangi nenustatytas R. S. veikos kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos.Pirmiausia, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai – paties R. S., liudytojų M. J. (M. J.), N. K., V. K., M. M., K. M., G. B., E. K. parodymai – neduoda pagrindo teigti, kad R. S. bÅ«tų dalyvavęs įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigime ar valdyme ar, juo labiau, jam bÅ«tų priklausę dalis akcijų. R. S. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai ir vieningai tvirtino, jog įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei steigime, nei valdyme nedalyvavo, o taip pat jokių piniginių lėšų, iÅ¡skyrus tas, kurios buvo per jį perduodamos N. K. už įneÅ¡tÄ kapitalÄ , negaudavo.

Liudytojas M. J. taip pat tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teisme vieningai tvirtino, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė su N. K., bendrovės įstatinį kapitalÄ sudarė jų abiejų lėšos, o jis signalizacijų įvedimo verslu vertėsi ir anksčiau - nuo 1998 m., dėl ko pats turėjo nemaži klientų. Be to, liudytojas taip pat nuosekliai nurodė, kad su R. S. jokio susitarimo dėl apmokėjimo už užsakovus nebuvo, finansiÅ¡kai suinteresuota buvo tik N. K., dėl ko Å¡iai jis tiek tiesiogiai, tiek per R.

S. perduodavo pinigus, nes moteris buvo įneÅ¡usi 4900 Lt kuriant įmonę (7 t., 130-135 b.l., 9 t., 6 b.l.). Liudytoja N. K., apklausiama apeliacinės instancijos teisme parodė, kad M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkÅ«rimui paskolino savo asmeninius pinigus su sÄ lyga, kad ji turės 49 procentus akcijų kaip garantijÄ , kol bus grÄ Å¾intos piniginės lėšos. Taip pat Å¡i liudytoja nurodė, jog su R. S. dėl tų pinigų nesitarė, įmonės veikloje R. S. nedalyvavo, 2005 metais su R.

S. bendro Å«kio dar nevedė, o jis tik kartais perduodavo M. J. grÄ Å¾intinus pinigus. Be to, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę liudytojai V. K., M. M., K. M., G. B., ir E. K. nurodė, kad R. S. matydavo priduodant objektus, tačiau jis įrengiant sistemas nedalyvaudavo. Å ie liudytojai taip pat nenurodė, kad R. S. bÅ«tų dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje atlikdamas kokias nors funkcijas ar vadovavęs bendrovei (7 t., 84-91 b.l.).

Pabrėžtina dar ir tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta S. J. parodė, jog dirbo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir žino, jog įmonė įkūrė M. J. ir N. K., kurie turėjo atitinkamai po 51 ir 49 procentus akcijų (7 t., 143 b.l.). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esantys duomenys – paties R. S. bei liudytojų M. J., N. K. ir kitų liudytojų parodymai – patvirtina R. S. ir M. J. pažintį, glaudžius santykius bei tai, jog R.

S. lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, tačiau vien Å¡is faktas, nesant jokių kitų įrodymų, negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis R. S., kaip valstybės tarnautojo, dalyvavimÄ Ä¯monės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ar jos valdyme, juo labiau, kad, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausto Panevėžio prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos PrieÅ¡gaisrinės tarnybos virÅ¡ininko D. M. parodymų, Å¡ios įstaigos inspektoriai privalėdavo konsultuoti prieÅ¡gaisrines sistemas įrenginėjančias įmones.

IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog M. J. ir N. K. veikė savarankiÅ¡kai, R. S. nei įmonės įkÅ«rime, nei valdyme nedalyvavo, o bylos įrodymai nepatvirtina kaltinimo, kad R. S. per M. J. ir M. K. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ gauti turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo Å¡eimai ir savo draugams. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas M.

J. dėl savo anksčiau tyrimo metu duotų parodymų, akcentavo, jog pastaruosius parodymus gali patvirtinti tik iš dalies, kadangi kai kurios frazės minėtų apklausų protokoluose užrašytos ne taip, kaip jis parodė (9 t., 10 b.l.), o be to, tuo metu jis buvo apklausiamas įtariamuoju dėl 2006-2007 m. apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko yra vadovaujamasi M. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais.Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad R.

S., rekomenduodamas ar siÅ«lydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, siekė ar gavo asmeninės turinės ar kitokios naudos. Liudytojai M. J. ir N. K. savo parodymuose teigė, jog N. K. perduodamos piniginės lėšos buvo atsikaitymas už pastarosios indėlį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokių liudytojų parodymų nepaneigia ir byloje esantys įrodymai, juo labiau, kad pats R. S. taip pat viso baudžiamojo proceso metu vieningai tvirtino, jog M. J. kartais per jį perduodavo pinigines lėšas N. K. už investuotÄ turtÄ .

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad R. S. pasiūlė kaltinime nurodytų bendrovių atstovams kreiptis tik į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent dėl to, kad N. K. būtų to prašiusi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kaip R. S. asmeninės naudos gavimas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi negali būti laikomas ir jo naudojimasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo ryšio telefonais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais automobiliais, 300 Lt vertės laidų paėmimas ar PVM už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas nemokėjimas.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. S. visais prieÅ¡ tai iÅ¡vardintais objektais naudojosi kaip atlygiu už kaltinime jam inkriminuotų veiksmų, kurie rodo neva piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi, atlikimÄ . Tiek R. S., tiek M. J. ar N. K. parodymai patvirtina R. S. ir M. J. tarpusavio santykių glaudumÄ , juo labiau, kad R. S. buvo leidęs M. J. neatlygintinai naudotis tuščiu mamos butu (9 t., 6 b.l.). Be to, R. S. mobiliojo ryÅ¡io paslaugas apsimokėdavo pats ir jų neatlygintinai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, apie savo mobiliojo ryÅ¡io paslaugų sÄ skaitų dydžius domėjosi tiesiogiai paties mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus, kÄ patvirtina ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti „(duomenys neskelbtini)“ atstovai (7 t., 99, 100 b.l.).

Taip pat iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turimų mobiliojo ryÅ¡io sutarčių pratęsimo už simbolinę, keletÄ centų siekiančia pinigų sumÄ gavo mobiliuosius telefonus, dėl ko R. S. naudojimasis vienu iÅ¡ tų mobiliojo ryÅ¡io telefonų apmokant jam suteiktas mobiliojo ryÅ¡io paslaugas negali bÅ«ti vertinamas kaip asmeninės naudos gavimas, dar atsižvelgiant į susiklosčiusius R. S. ir M. J. santykius. Be to, R. S. inkriminuoti neteisėtas naudojimasis 300 Lt vertės laidais, PVM už suteiktas mobiliojo ryÅ¡io paslaugas nemokėjimas ir pasinaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais automobiliais taip pat negali bÅ«ti pripažinti kaip asmeninės naudos gavimas už piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi, kadangi baudžiamojoje byloje nėra duomenų, paneigiančių M.

J., R. S. ir N. K. parodymus, jog šie laidai ir automobiliai R. S. buvo suteikti, paskolinti ar parduoti kaip pažįstamam asmeniui, o ne pareigūnui. Trečia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, dėl ko valstybei buvo padaryta didelė žala. Piktnaudžiavimas BK 228 str. prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau piktnaudžiavimas gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

BK 228 str. numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi įstatymas baudžiamÄ jÄ atsakomybę sieja su žalos padarymu ir ne su bet kokios, o didelės žalos padarymu. Žala gali bÅ«ti turtinė ar neturtinė. Piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardÄ ir tuo padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, tačiau ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalÄ , taip pat ne bet koks pareigÅ«no vardo diskreditavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelė žala valstybei.

BK 228 str. numatytas „didelės žalos“ požymis, apibÅ«dinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Ä®statymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobÅ«dį – ar padaryti teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.

Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobÅ«džio žalÄ valstybei, vertintini ne tik objektyvÅ«s veikos padariniai, bet kaltininko galimybė Å¡iuos padarinius suvokti. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog negali bÅ«ti pritarta tokiai praktikai, kai asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams, drausminiams arba administraciniams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė suprantama kaip kraÅ¡tutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų bÅ«ti tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Å i nuostata yra aktuali aiÅ¡kinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 str.) požymius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų:

G. S., J. P., L. G., V. B., V. K., D. J., V. T., A. S., R. M., A. P., A. K., A. V., T. R., V. N., G. P. parodymai neįrodo, jog R. S. siÅ«lydamas ar rekomenduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įmonę, įrengiančiÄ prieÅ¡gaisrines saugos sistemas (signalizacijas), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tokiu bÅ«du padarydamas valstybei didelę žalÄ (7 t., 84-91; 97-102; 130-135; 143-144; 158-159; 176-177 b.l., 8 t., 5-9 b.l.). Dalis apklaustų liudytojų paneigė aplinkybę, jog jie apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo bÅ«tent iÅ¡ R.

S.. Liudytojas V. B., nurodė, kad jis bendravo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Å¡iÄ firmÄ susirado arba pagal skelbimÄ , arba tai buvo rekomenduota draugo (7 t., 97 b.l.). Liudytojas A. B. nurodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis galėjo sužinoti iÅ¡ kitos bendrovės, kuri užsiima tokiomis paslaugomis, bet tuo metu, kai jis kreipėsi, negalėjo priimti užsakymo dėl užimtumo (7 t., 98 b.l.). Liudytojas V. T. nurodė, kad jis pats pažinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, Å¡iam paskambino ir vedė signalizacijÄ bÅ«tent Å¡ioje bendrovėje (7 t., 99 b.l.).

E. P. parodė, kad žmonai pateikus sÄ raÅ¡Ä Ä¯monių jis pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes asmeniÅ¡kai pažinojo direktorių (7 t., 143 b.l.). Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam rekomendavo kaimynas, o be to pats buvo radęs keletÄ Ä¯monių, kurios paskambinęs dėl kainos ir kokybės santykio pasirinko bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., 158-159 b.l.). Ne gana to, liudytojas G. S. parodė, kad iÅ¡ anksčiau žinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R.

S. tik pasiteiravo, ar Å¡i įmonė taip pat teikia prieÅ¡gaisrinės apsaugos įvedimo ir priežiÅ«ros paslaugas (7 t., 87-88 b.l.). Liudytoja J. P. parodė, jog pati paprašė R. S. rekomendacijos, tačiau pasiÅ«lytÄ Â Ä¯monę pasirinko patys, kadangi pažinojo M. J. (7 t., 89 b.l..) Liudytoja L. G. nurodė, jog įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. S. buvo pasiÅ«lyta draugiÅ¡ko pokalbio metu (7 t., 90 b.l.). Be to, liudytojai A. V. ir T. R., nors ir teigė, jog įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiÅ«lė R.

S., tačiau pabrėžė, jog tas pasiÅ«lymas nebuvo primygtinis reikalavimas, jie patys iÅ¡ esmės rinkosi įmonę, atliksiančiÄ darbus, o R. S. už tÄ pasiÅ«lymÄ yra dėkingi, kadangi suteiktomis paslaugomis nėra nusivylę (8 t., 159, 176 b.l.). Liudytojas V. K., nors ir teigė gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vizitinę kortelę iÅ¡ R. S., tačiau nurodė, jog tuo metu nebuvo kÄ pasirinkti, kadangi gal nedaug kas turėjo licencijas (9 t., 8 b.l.). Liudytojas R. M., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, jog yra naudojęsis iÅ¡kabintu sÄ raÅ¡u, iÅ¡ kurio pasirinktai įmonei yra vežęs gesintuvus (9 t., 9 b.l.).

Be to, liudytojas A. S. nurodė, jog jam įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. S. rekomendavo, o ne primigtinai nurodė (9 t., 9 b.l.). Liudytojas G. P., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog pats paklausė R. S., kokia įmonė gali atlikti darbus, o R. S. rekomendavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ jis ir pasirinko dėl tinkamos siÅ«lomų paslaugų kainos (9 t., 13 b.l.). Pagal liudytojo D. M., dirbančio Panevėžio prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos prieÅ¡gaisrinės tarnybos virÅ¡ininku, parodymus, tarnyba turi informuoti asmenis apie prieÅ¡gaisrinę saugÄ , nurodyti įmones, kurios atlieka darbus, tarnyboje yra sÄ raÅ¡as įmonių, kurios atlieka darbus, o norminiai aktai nepateikia informacijos, kiek pareigÅ«nas rekomenduodamas privalo nurodyti įmonių (7 t., 97-102 b.l.).

IÅ¡ tokių parodymų darytina iÅ¡vada, kad tarnybos darbuotojams, tame tarpe ir R. S., nebuvo draudžiama ir netgi buvo privaloma teikti informacijÄ apie darbus atliekančias įmones. Todėl pati ta aplinkybė, kad R. S. pasiÅ«lydavo ar rekomenduodavo įmonę, įrengiančiÄ prieÅ¡gaisrines apsaugos sistemas (signalizacijas) negali užtraukti atsakomybės, nes R. S. taip elgdamasis, vykdė savo tarnybines pareigas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog liudytojai V.

K., M. M., K. M., A. K., apklausiami liudytojais, vieningai tvirtino, jog R. S., priimdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus įmonėse jokių nuolaidų ar iÅ¡lygų nedarydavo, vertindavo viskÄ principingai, o taip pat, kai to reikėdavo, liepdavo paÅ¡alinti ir taisyti trÅ«kumus (7 t., 85, 86, 87, 88 b.l.).IÅ¡dėstytos aplinkybės suponuoja, kad R. S. nebuvo draudžiama teikti informacijÄ apie įmones, teikiančias atitinkamas prieÅ¡gaisrinės saugos paslaugas, kaltinime nurodytų juridinių asmenų atstovai turėjo galimybę savarankiÅ¡kai pasirinkti įmonę prieÅ¡gaisrinės signalizacijos įrengimui ir priimti sprendimÄ sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o dauguma apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų atstovai buvo patenkinti Å¡ios įmonės suteiktomis paslaugomis, juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R.

S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus bÅ«tų priėmęs nepagrįstai ar neteisėtai ar gavęs iÅ¡ tokių savo veiksmų asmeninės naudos. Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, nesutinka su R. S. pirmosios instancijos apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintu kaltinimu savo veiksmais piktnaudžiavus tarnyba padarant valstybei didelę žalÄ , t.y. diskreditavus PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigÅ«no vardÄ , parodžius nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidus valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkinus teisėsaugos institucijos - PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir jo struktÅ«rinio padalinio Panevėžio apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) autoritetÄ , valstybės prestiÅ¾Ä ir akivaizdžiai pažeminus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo įstaigos autoritetÄ visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemÄ .

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad R. S. veiksmai, kuomet nurodoma (siÅ«loma) konkreti įmonė arba greta Å¡ios įmonės ir kitos, bet ne sÄ raÅ¡as su visomis įmonėmis, kurios atlieka tokius pačius darbus, rodo valstybės tarnautojo Å¡aliÅ¡kumÄ bÅ«tent vienos įmonės atžvilgiu, kas yra suprantama, kaip konkrečios įmonės protegavimas ir tai yra visiÅ¡kai nesuderinama su jo valstybės tarnautojo, Å¡iuo atveju – R. S., veikla, kas vertintina, kaip drausminis nusižengimas.

Tačiau pirmos instancijos teismas nurodė, kad R. S. veiksmais padaryta žala valstybei laikytina didele ir iÅ¡ esmės tÄ didelės žalos buvimÄ motyvavo tuo, kad R. S. veikė siekdamas naudos sau, savo Å¡eimai ir draugams, kas prieÅ¡tarauja valstybės tarnybos interesams. Didėlės žalos požymiui nustatyti nepakankama vien tik deklaratyviai nurodyti, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo pažemintas pareigÅ«no vardas, institucijos autoritetas. Didelės žalos požymis turi bÅ«ti nustatomas vertinant bylos aplinkybių visumÄ .

Didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus ir kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, padarytos veikos pobÅ«dį – ar padaryti teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ , nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir panaÅ¡iai.Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismo nuosprendyje jokie nuo R.

S. veiksmų nukentėję proceso dalyviai nėra nurodomi, jokių fizinių ar juridinių asmenų teisės ir interesai R. S. veiksmais nebuvo pažeisti ir jokio rezonanso skundžiamame nuosprendyje nurodyti nuteistojo veiksmai visuomenėje nesukėlė. Tokių pasekmių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip jau minėta, vienintelis pirmos instancijos teismo motyvas, kad buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala buvo tai, kad R. S. veikė siekdamas naudos sau, savo šeimai ir draugams.

Tačiau nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, dėl aukščiau nurodytų motyvų buvo nustatyta, kÄ nurodė ir prokurorė, jog R. S. veikė nesiekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Vien tik rekomendacinio pobÅ«džio R. S. pasisakymai ar pasiÅ«lymai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamų paslaugų tikrinamų objektų atstovams, neleidžia jo atliktų veiksmų vertinti baudžiamosios teisės kontekste. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog R. S. veiksmai, net ir tie pavieniai atvejai, kai jis siÅ«lydavo ar rekomenduodavo tik vienintelę įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nelaikytini tiek pavojingais ir nusikalstamais, kad galima bÅ«tų Å¡iuos veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi padarant valstybei didelę žalÄ .

Pagal jau minėtus liudytojo D. M., dirbančio Panevėžio prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos prieÅ¡gaisrinės tarnybos virÅ¡ininku, parodymus, tarnyba turi informuoti asmenis apie prieÅ¡gaisrinę saugÄ , nurodyti įmones, kurios atlieka darbus. Tarnyboje yra sÄ raÅ¡as įmonių, kurios atlieka darbus, o norminiai aktai nepateikia informacijos, kiek pareigÅ«nas rekomenduodamas privalo nurodyti įmonių. Be to, Å¡is liudytojas parodė, kad keliant R. S. pareigose, buvo aiÅ¡kinamasi ar jis nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ir nebuvo gauta jokių praneÅ¡imų, kad jis su Å¡ia įmone susijęs ar jÄ kaip nors proteguoja. Tokiu bÅ«du, R. S., rekomenduodamas įmones, norminių aktų reikalavimų nepažeidė. Visi asmenys, kuriems R. S. siÅ«lė kelias darbus galinčias atlikti įmones ar vienÄ iÅ¡ Å¡ių įmonių, turėjo laisvÄ teisę pasirinkti kitÄ Ä¯monę, kaip matyti iÅ¡ daugumos liudytojų parodymų, tie pasiÅ«lymai buvo tik rekomendacinio pobÅ«džio, kai kurios įmonės po tokio pasiÅ«lymo dar savo iniciatyva atliko apklausas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko dėl palankesnių sÄ lygų ir tam pasirinkimui R.

S. pasiÅ«lymas įtakos iÅ¡ esmės neturėjo. Byloje nustatyta, kad R. S., kÄ patvirtino ir jis pats, palaiko draugiÅ¡kus santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku M. J., kita Å¡ios įmonės akcininkė – N. K. buvo jo draugė ir sugyventinė. Tokiu bÅ«du nustatytais atvejais, kuomet R. S., atlikęs patalpų prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės patikrinimus ir juose nustatęs trÅ«kumus, pasiÅ«lydavo ar rekomenduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į byloje nustatytas tokių veiksmų aplinkybes, nusistovėjusiÄ tvarkÄ tarnyboje, tai, kad byloje neįrodyta, jog už tokius veiksmus R.

S. gavo kaltinime nurodytÄ materialinę ar kitokiÄ asmeninę naudÄ ar padarė didelę neturtinio pobÅ«džio žalÄ valstybei, R. S. elgesys, kolegijos manymu, gali bÅ«ti vertintinas kaip viešųjų ir privačių interesų konfliktas ar etikos reikalavimų neatitinkantis statutinio valstybės tarnautojo elgesys.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. S. veiksmai negali bÅ«ti pripažinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei tokiu bÅ«du padarant didelę žalÄ valstybei, dėl ko R.

S. pagal BK 228 str. 2 d. iÅ¡teisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: R. S. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Daiktus - kompaktinį diskÄ CD-R „LiveStar“ 700MB Nr. (duomenys neskelbtini) su pokalbių garso įraÅ¡ais (paketas Nr. 1), perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Artūras Ridikas Teisėjai                                                                                                  Birutė Valiulienė                                                                                                                Ričardas Gilys