2017-09-06 Nr. AB-16225-3-61-3-02907-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-989-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02907-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 59.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. PE-SP1-32340; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2979; 3) įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus pagal įstatymais priskirtą kompetenciją – perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą senatvės pensiją pagal VSDFV pateiktus dokumentus, patvirtinančius turimą darbo stažą, turėtą darbo užmokestį ir draudžiamąsias pajamas, įskaitant faktiškas draudžiamąsias pajamas už 2014 metus (b. l. 1–3).

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimuose prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–22, 33–37).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 71–75).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d., kaip savarankiškai dirbantis asmuo, buvo draustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti, įmokų papildomai pensijos daliai gauti nemokėjo, todėl šis laikotarpis laikomas stažu, įgytu dirbant savarankiškai, ir laikoma, jog draudžiamųjų pajamų tuo metu pareiškėjas neturėjo. Laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, buvo atleistas nuo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokų mokėjimo pagal jo paties pateiktą prašymą, todėl šis laikotarpis į valstybinio socialinio draudimo stažą neįskaitytas ir atitinkamai laikoma, jog draudžiamųjų pajamų pareiškėjas neturėjo.

Teismas nurodė, kad remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 28 punktu, asmens draudžiamosios pajamos, gautos išėjimo į pensiją metais, gali būti įtraukiamos į asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento skaičiavimą, jeigu asmeniui tai naudinga. Vadovaujantis šia nuostata, apskaičiuojant pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą po 1994 m. sausio 1 d., į 2014 metų draudžiamąsias pajamas neatsižvelgta.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo stažas yra 42 metai 11 mėnesių 11 dienų, o pareiškėjo senatvės pensija apskaičiuota teisingai.

III. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti jo skundą (b. l. 78–82).

Pareiškėjo nuomone, jo stažas 2014 m. gruodžio 4 dienai turėjo būti ne mažiau kaip 43 metai ir 7 mėnesiai. Pareiškėjas nurodo, kad buvo nesivadovauta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, kuri įsigaliojo ir galėjo būti taikoma tik nuo 2000 m. liepos 12 d. Be to, 2001 m. kovo 8 d. prašymas dėl atleidimo nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo buvo surašytas ne pareiškėjo, jame nėra pareiškėjo parašo.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimuose prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 85–94).

Pareiškėjas A. K. 2017 m. liepos 18 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą nutraukti procesą (b. l. 95–96). Pareiškėjas prašo priimti jo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo panaikinimo atsisakymą ir nurodo, kad jam yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, t. y. kad apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako paduoto apeliacinio skundo. Pareiškėjas minėtame prašyme patvirtino, kad supranta tokio atsisakymo procesines pasekmes. Pareiškėjas prašymą teismui pateikė ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti paduoto apeliacinio skundo.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, kai apeliacinį skundą padavęs asmuo jo atsisako, teismas apeliacinį procesą nutraukia, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 132 straipsnio 3 dalis). Šios apeliacinio skundo atsisakymo teisinės pasekmės pareiškėjui žinomos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė