2020-04-29 Nr. AB-8760-3-61-3-01052-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-324-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01052-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2020 m. vasario 18 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R2-(ŠKI)-922 (toliau – ir 2020 m. vasario 18 d. raštas) ir 2020 m. vasario 21 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R2-(ŠBK)-966 (toliau – ir 2020 m. vasario 21 d. raštas; toliau kartu – ir Raštai), kuriuose konstatuojama, kad UAB „Litesko“ gavo 2 818 231,94 Eur papildomų pajamų, bei įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą pateikti visą skaičiavimus detalizuojančią informaciją ir duomenis, kuriais grindžiami 2020 m. vasario 18 d. rašte Nr. R2-(ŠKI)-922 ir 2020 m. vasario 21 d. rašte Nr. R2-(ŠBK)-966 atlikti skaičiavimai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Tarybos 2020 m. vasario 18 d. raštą, skirtą Alytaus miesto savivaldybei (kopija skirta UAB „Litesko“); jame nurodyta, kad Tarybos skaičiavimais UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydis sudarė 22 066 851,15 Eur, o faktiškai patirtos kuro ir šilumos įsigijimo sąnaudos yra 19 248 619,21 Eur; taip pat prašo panaikinti Tarybos 2020 m. vasario 21 d. raštą, skirtą Alytaus miesto savivaldybei, kopija – UAB „Litesko“, jame nurodyta, kad UAB „Litesko“ laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. grąžino vartotojams 1 757 875,98 Eur. Atkreipė dėmesį, kad sprendimu nustatyta papildoma šilumos kainos dedamoji vis dar taikoma, todėl Taryba negali įvertinti, kokia suma bus grąžinta vartotojams per visą dedamosios taikymo laikotarpį.

Teismas padarė išvadą, kad iš ginčijamų Raštų matyti, jog šilumos kainos dedamoji nustatyta 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. O3–100 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“, todėl būtent šis nutarimas pareiškėjui sukelia realias teisines pasekmes, o ginčijamais Raštais pateikiama tam tikra informacija, t. y. Raštai yra tarpiniai (procedūriniai) aktai (sprendimai), kuriuose nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Raštais yra konstatuojami tam tikri faktai (šiuo atveju pateikti kuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų rodikliai), nurodoma, kad „Alytaus šilumos tinklai“ gali pateikti bazinės kainos projektą, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė turi duomenis apie bendrovės filialo „Alytaus energija“ kuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų neatitiktį laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., nes šilumos bazinė kaina nustatoma kitam ūkio subjektui – UAB „Alytaus šilumos tinklai“.

Teismas sprendė, kad Raštais nėra priimti jokie galutiniai sprendimai dėl šilumos kainos dedamosios perskaičiavimo, o tik pateikiama informacija dėl kuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų rodikliai pagal kompetenciją Alytaus savivaldybės administracijai, bei šiuo atveju nėra sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjui, o tik atliekami tarpiniai procesiniai veiksmai šioms pasekmėms sukurti.

Teismas konstatavo, kad byloje duomenų, jog yra priimti dėl pareiškėjo sprendimai, paremti Raštais, ir turintys įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, nėra, t. y. Raštuose pateikiami tam tikri kuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų rodikliai, nurodant, kad „Alytaus šilumos tinklai“ gali pateikti bazinės kainos projektą, Taryba išnagrinės bendrovės pateiktus paskaičiavimus, informuos savivaldybę papildomai; Taryba, gavusi paskaičiavimus, įgys teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias. Taigi Raštais siekiama pasirengti būtinam šilumos kainos perskaičiavimo etapui, t. y. galutiniam laikinų šilumos kainų dedamųjų nustatymo įforminimui. Jeigu pareiškėjas nuspręstų tokį nutarimą (įforminimą) ginčyti, teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, galės nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas sprendė, kad šie Raštai, kuriuose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, nesukeliantys pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, todėl jie nelaikytini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais aktais. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Raštų panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bei nurodė, jog atsisakius priimti reikalavimą dėl Raštų panaikinimo, atitinkamai negali būti priimtas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. Pareiškėjas UAB „Litesko“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Raštai nėra sprendimai viešojo administravimo srityje, nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių ir todėl negali būti nagrinėjami administraciniame teisme. Teigia, kad Raštai sukelia teisines pasekmes, nes jais išreiškiama valstybės institucijos pozicija, pateikiant ją tretiesiems asmenims, kuri, pareiškėjo įsitikinimu, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nustatyta ne teisės aktų įtvirtinta tvarka. Tarybos abu Raštai turi būti vertinami atsižvelgiant į jų turinį, o ne į formą, t. y. nors šie Raštai yra priimti nesilaikant teisės aktų tvarkos, juose pateikti Tarybos skaičiavimai, t. y. iš esmės atliktas šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimas, taigi sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Teigia, kad teisės aktuose yra aiškiai įvardyta, kada ir kaip vertinamos kuro sąnaudos – būtent kainų nustatymo ir jų perskaičiavimo procedūros laikotarpiu. Taigi nors Tarybos veiksmai (pateikti Raštai) nebuvo įforminti Tarybos nutarimais, tačiau juose Taryba pateikė savo vertinimą dėl kuro sąnaudų skaičiavimo, t. y. faktiškai atliko reguliuojamų kainų nustatymo/perskaičiavimo procedūroje numatytus veiksmus – perskaičiavo kuro sąnaudas, kas, laikantis teisės aktų reikalavimų, turėjo būti nustatyta nutarimu. Pirmosios instancijos teismas Raštus įvertino kaip tarpinius viešojo administravimo subjekto priimamus dokumentus atsižvelgdamas ne į jų turinį, o formaliai įvertindamas tik jų formą.

Pareiškėjas pažymi, kad Raštų vertinimas kaip nepriimtinų negali būti nulemtas neteisėtų Tarybos veiksmų – tai, jog šie Raštai priimti nesilaikant teisės aktuose numatytos tvarkos, nepanaikina aplinkybės, kad Taryba faktiškai atliko reguliuojamų kainų nustatymo/perskaičiavimo procedūroje numatytus veiksmus ir todėl skundžiami Raštai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jokia kita institucija, išskyrus administracinį teismą, negalės vertinti esminių ir šiurkščių Tarybos padarytų pažeidimų priimant ginčijamus neteisėtus Raštus ir juos panaikinti. Administracinių aktų teisėtumo nagrinėjimas yra priskirtas būtent administraciniams teismams, todėl teismo atsisakymas nagrinėti Tarybos Raštus pažeis pareiškėjo teisę į realią ir efektyvią gynybą. Pabrėžia, kad Taryba visus gautus duomenis ir savo vertinimą dėl kuro sąnaudų skaičiavimo perdavė tretiesiems asmenims. Nevertinant šios aplinkybės, tampa neaišku, kokiu tikslu informaciją apie bendrovės (pareiškėjo) kuro sąnaudų skaičiavimus Taryba apskritai perduoda Alytaus miesto savivaldybei. Pirmosios instancijos teismas vertinimo dėl šio aspekto nepateikė. Pažymi, kad jokia administracinė procedūra Bendrovės atžvilgiu nėra atliekama. Tarybai neatliekant oficialios kainos dedamųjų perskaičiavimo procedūros ir tokiais savo veiksmais pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl neteisėto šilumos kainodaros nustatymo klausimų perdavimo tretiesiems asmenims, iš pareiškėjo atimama bet kokia galimybė tokį piktnaudžiavimą ginčyti siekiant apginti savo pažeistas teises. Akivaizdu, kad Raštais yra sukeliamos neigiamos teisinės pasekmės pareiškėjui, todėl šių Raštų, kaip viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų, teisėtumo klausimai turi būti išnagrinėti administraciniame teisme. Taigi tai yra šiuo atveju vienintelė pareiškėjo priemonė siekiant Tarybos neteisėtais veiksmais pažeistų teisių gynimo. Pažymi, kad Raštai negalės būti panaikinti jokiame kitame teisminiame procese, turės tam tikrą įrodomąją galią kaip valstybinės institucijos oficialus rašytinis įrodymas. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisingai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi nėra akivaizdžių požymių, jog ginčijami Raštai jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, o vien formalių kriterijų nepakanka nustatyti jų neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Taigi siekiant tinkamai įvertinti Raštų turinį, pagrįstumą ir teisėtumą, būtina bylą nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. spręsdamas, kad skundas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi ginčijami Raštai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-221-520/2020 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-822/2020).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. vasario 18 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R2-(ŠKI)-922 ir 2020 m. vasario 21 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R2-(ŠBK)-966, skirtus Alytaus miesto savivaldybei, motyvuodamas tuo, kad šiais Raštais tik siekiama pasirengti būtinam šilumos kainos perskaičiavimo etapui, t. y. galutiniam laikinų šilumos kainų dedamųjų nustatymo įforminimui; šie Raštai, kuriuose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, kuriuose konstatuoti kuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų rodikliai, todėl negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad ginčijami Raštai yra priimti atsakovui atsakant į Alytaus miesto savivaldybės 2020 m. vasario 6 d. raštą (paklausimą), kuriuo buvo prašoma atsakovo pateikti informaciją apie UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ kuro ir (ar) šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų neatitiktį laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. ir likusias nepadengtas sąnaudas pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2017 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. O3-100.

Iš pareiškėjo ginčijamų Raštų turinio matyti, kad juose yra pateikti (konstatuoti) kuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų rodikliai, be to, Alytaus miesto savivaldybė šiais Raštais informuota, kad šilumos kainos dedamoji nustatyta 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. O3–100 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas Raštuose iš esmės atliko reguliuojamų kainų nustatymo/perskaičiavimo procedūroje numatytus veiksmus – perskaičiavo kuro sąnaudas, kadangi kaip matyti iš Raštų turinio, jais nėra priimti jokie galutiniai sprendimai dėl šilumos kainos dedamosios perskaičiavimo, be to, kaip teigia ir pats pareiškėjas, Tarybos sprendimai dėl kuro sąnaudų perskaičiavimo pagal teisės aktus yra įforminami nutarimais. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Raštai patys savaime sukelia jai tam tikras pasekmes. Ginčijamais Raštais nėra individualūs administraciniai aktai, sukeliantys pareiškėjui teisines pasekmes, juose nenurodomi kokie nors viešojo administravimo subjekto patvarkymai (įpareigojimai pareiškėjui).

Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, šio ginčo atveju skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiami aktai (Raštai) yra informacinio pobūdžio dokumentai, pareiškėjui nesukeliantys jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą – kaip nenagrinėtiną administracinių teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė