e816024b-e022-44ac-943a-8ab31f6ddc2e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-624-614/2023 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00318-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. J. ieÅ¡kinį atsakovui J. M. (J. M.) dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo bei pagal atsakovo J. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. J. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. J. prašė nustatyti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) patalpų naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Šalčininkų ArchitektÅ«ros ir Dizaino studijos“ paruoÅ¡tÄ Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planÄ : priskirti ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai naudotis Å¡iomis patalpomis: patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 1, 3,72 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 2, 5,19 kv. m ploto; patalpa–vonia, plane pažymėta Nr. 3, 6,38 kv. m ploto; patalpa–sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 4, 0,77 kv. m ploto; patalpa–virtuve, plane pažymėta Nr. 5, 14,61 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 6, 20,45 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 7, 12,53 kv. m ploto; patalpa–rÅ«bine, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m ploto; priskirti atsakovui J.

M. (toliau – ir atsakovas) asmeniškai naudotis šiomis patalpomis: patalpa–veranda, plane pažymėta Nr. 9, 3,31 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 10, 5,50 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 11, 27,74 kv. m ploto; priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. IeÅ¡kovei priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, o atsakovui priklauso 1/3 dalis. PaaiÅ¡kino, kad iki 2019 metų pradžios gyvenamuoju namu buvo naudojamasi pagal susiklosčiusiÄ tvarkÄ , tačiau atsakovui įsigijus gyvenamojo namo dalį ieÅ¡kovė pastebėjo, kad gyvenamajame name atliekami įvairÅ«s remonto darbai nederinant remonto darbų su ja, atsakovas pradėjo įrenginėti pastogės patalpas, nors pastogė neinventorizuota, nenustatytas jos plotas bei naudojimosi neįrengta pastoge tvarka.

Teigė, kad faktiÅ¡kai Å¡iuo metu atsakovei apribotas patekimas į jai priklausančiÄ (didesnę) gyvenamojo namo dalį, yra sukuriami trukdžiai formuojant žemės sklypÄ prie Å¡io namo, todėl yra bÅ«tina nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ . Teigė, kad ankstesniam gyvenamojo namo dalies bendrasavininkiui buvo teikiamas pasiÅ«lymas realiai pasidalinti gyvenamÄ jį namÄ pasiraÅ¡ant gyvenamojo namo patalpų naudojimosi sutartį, pagal paruoÅ¡tÄ Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planÄ , tačiau namo dalis buvo perleista kitam tos pačios Å¡eimos nariui, kuris pradėjo remonto darbus, nekreipdamas dėmesio į bendrasavininkės interesus.

3. Atsakovas J. M. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Nurodė, kad pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ patalpomis ieÅ¡kovės plane pažymėtomis skaičiais 8, 9, 10, 11 visada naudojosi buvęs namo dalies savininkas T. M., o vėliau atsakovas. Teigė, kad pagal ieÅ¡kovės projektÄ neįmanoma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, kadangi faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės nurodomos patalpos Nr. 8 nebėra, o jos vietoje yra padarytas sanitarinis mazgas, bei virtuvės patalpa, kurias perkelti į patalpÄ Nr. 11 kainuotų ne mažiau kaip 10 000 Eur, kas bÅ«tų neekonomiÅ¡ka bei neracionalu.

4. Atsakovas J. M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atidalinti gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas, UAB ,,Å alčininkų architektÅ«ros ir dizaino studija“ gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus turto vienetus projekte pažymėtus 1B; 2B; 3B; 4B; 5B; 6B; 7B, kurių bendras plotas sudaro 63,65 kv. m; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas pažymėtas 1A; 2A; 3A; 4A; 5A, kurių bendras plotas sudaro 41 kv. m; priteisti ieÅ¡kovei atsakovo 449,71 Eur kompensacijÄ , už atsakovui 6,12 kv. m tenkančiÄ didesnę turto dalį; priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. IeÅ¡kovė A. J. atsiliepimu prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Nustatė gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Šalčininkų ArchitektÅ«ros ir Dizaino studijos“ paruoÅ¡tÄ Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planÄ tokia tvarka: priskyrė ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai naudotis Å¡iomis patalpomis: patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 1, 3,72 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 2, 5,19 kv. m ploto; patalpa–vonia, plane pažymėta Nr. 3, 6,38 kv. m ploto; patalpa–sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 4, 0,77 kv. m ploto; patalpa–virtuve, plane pažymėta Nr. 5, 14,61 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 6, 20,45 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 7, 12,53 kv. m ploto; priskyrė atsakovui asmeniÅ¡kai naudotis Å¡iomis patalpomis: patalpa–rÅ«bine, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m ploto; patalpa–veranda, plane pažymėta Nr. 9, 3,31 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 10, 5,50 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 11, 27,74 kv. m ploto.

Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2 481,29 Eur kompensacijÄ už atsakovui naudotis tenkančiÄ didesnę turto dalį. Atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir kompensacijos priteisimo. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 733,72 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. Ieškovei priklauso 2/3 dalys, o atsakovui – 1/3 dalis gyvenamojo namo.

8. Atsakovas prašė atidalinti jo naudojamas gyvenamojo namo patalpas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB ,,Å alčininkų architektÅ«ros ir dizaino studija“ parengtÄ gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus turto vienetus (butus) projektÄ . Teismo vertinimu, iÅ¡ atidalytų atskirų gyvenamojo namo patalpų (kambarių) negali bÅ«ti suformuotas naujas nekilnojamojo turto vienetas. Å iuo atveju atidalijant patalpas vienbutis gyvenamasis namas turi bÅ«ti pertvarkomas į dvibutį gyvenamÄ jį namÄ .

Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas projektas dėl gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus turto vienetus turi trÅ«kumų, kadangi jis nebuvo pateiktas kompetentingai institucijai įvertinti projekto atitikimÄ statybos reikalavimams, nepasisakyta dėl kitų bendrų nekilnojamojo turto objektų likimo, nustatyti gyvenamojo namo bendro ploto pasikeitimai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra aiÅ¡ki ploto pasikeitimo priežastis, taisyti projektÄ ar tikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovas nepageidavo, todėl nesant galimybės pagal trÅ«kumų turintį projektÄ atidalyti gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmėtė.

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama 2/3 dalių ginčo namo savininke, jau daugiau kaip trisdeÅ¡imt metų naudojasi mažesniu namo plotu nei jai priklauso pagal turimÄ turto dalį bendrojoje nuosavybėje. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ iki 2019 metų, kai 1/3 namo dalį įsigijo atsakovas, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė pretenzijų dėl faktiÅ¡kai naudojamo mažesnio ploto, nesiÅ«lė buvusiam namo bendrasavininkui T. M. oficialiai nusistatyti naudojimosi namo patalpomis tvarkÄ , į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo taip pat nesikreipė. Remiantis atsakovo paaiÅ¡kinimais nustatė, kad ieÅ¡kovė ginčo name nuolat negyvena, kadangi turi kitÄ namÄ . Ginčo name kelis mėnesius gyveno ieÅ¡kovės dukra ir apsigyveno tik tuomet, kai prasidėjo bylinėjimasis tarp Å¡alių.

10. Pažymėjo, kad jokių svarių priežasčių kodėl per tris deÅ¡imtmečius nusistovėjusi tvarka turi bÅ«ti keičiama bÅ«tent dabar, ieÅ¡kovė nenurodė. IeÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi tvarka papildomai priskiriant jai patalpas Nr. 8, yra neproporcinga atsakovo turtui tokia tvarka padaromai žalai. Patvirtinus ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ naudojimosi tvarkÄ atsakovui tektų demontuoti virtuvės baldus, duÅ¡o kabinÄ , perkelti visas namo komunikacijas iÅ¡ Å¡ios patalpos, atlikti kitus remonto darbus, kas pagal atsakovo pateiktÄ numatomų atlikti darbų sÄ matÄ kainuotų daugiau kaip 10 000,00 Eur, tuo tarpu pačios ginčo patalpos kaina yra žymiai mažesnė. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės siekis bÅ«tinai naudotis patalpa Nr. 8 nėra racionalus ir Å¡ios patalpos jai priskyrimas esamų konfliktų tarp Å¡alių nenumalÅ¡ins, o tik juos paaÅ¡trins.

11. Padarė iÅ¡vadÄ , kad protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus nagrinėjamu atveju labiausiai atitiks per daugelį metų tarp Å¡alių susiklosčiusi naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kadangi ji yra logiÅ¡ka, užtikrina Å¡alių privatumÄ , bendro naudojimo erdvių name nėra, Å¡alys naudojasi atskirais įėjimais, atsakovas savo veiksmais nėra užėmęs daugiau ploto negu naudojosi Å¡ios namo dalies ankstesnis savininkas, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė tokiÄ naudojimosi ginčo namu tvarka pagal UAB „Šalčininkų ArchitektÅ«ros ir Dizaino studijos“ paruoÅ¡tÄ Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planÄ : ieÅ¡kovei priskiriant asmeniÅ¡kai naudotis Å¡iomis patalpomis: patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 1, 3,72 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 2, 5,19 kv. m ploto; patalpa–vonia, plane pažymėta Nr. 3, 6,38 kv. m ploto; patalpa–sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 4, 0,77 kv. m ploto; patalpa–virtuve, plane pažymėta Nr. 5, 14,61 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 6, 20,45 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 7, 12,53 kv. m ploto; atsakovui priskiriant asmeniÅ¡kai naudotis Å¡iomis patalpomis: patalpa–rÅ«bine, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m ploto; patalpa–veranda, plane pažymėta Nr. 9, 3,31 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 10, 5,50 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 11, 27,74 kv. m ploto.

12. Nurodė, kad laikantis Å¡alių turimų idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje, ieÅ¡kovei pagal jos pateiktÄ planÄ naudotis turėtų atitekti 72,73 kv. m (66,6 proc.) namo ploto, o atsakovui 36,55 kv. m (33,4 proc.). Teismui nustačius naudojimosi ginčo namu tvarkÄ , ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudosis 63,65 kv. m plotu, kas yra 9,08 kv. m mažiau nei jos dalis bendrojoje nuosavybėje.

13. Nurodė, kad teismo posėdyje atsakovas paaiÅ¡kino, kad perkant (duomenys neskelbtini), esantį turtÄ , jo perkama namo dalis be kitų statinių, žemės sklypo dalies ir įrengto kiemo buvo įvertinta 10 000,00 Eur. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad viso namo vertė bÅ«tų 30 000,00 Eur, vieno kvadratinio metro kaina – 273,27 Eur. Kadangi atsakovas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ naudosis 9,08 kv. m didesniu plotu, tai už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį jis turėtų sumokėti ieÅ¡kovei 2 481,29 Eur (273,27 Eur x 9,08 kv.

m) kompensacijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. IeÅ¡kovė A. J. apeliaciniu skundu prašė: 14.1. IÅ¡ dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta priskirti atsakovui asmeniÅ¡kai naudotis patalpa–rubine, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m, sprendime nurodant, kad ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai: nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Šalčininkų ArchitektÅ«ros ir Dizaino studijos“ paruoÅ¡tÄ Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovei perduodama asmeniÅ¡kai naudotis Å¡iomis patalpomis: patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 1, 3,72 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 2, 5,19 kv. m ploto; patalpa–vonia, plane pažymėta Nr. 3, 6,38 kv. m ploto; patalpa–sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 4, 0,77 kv. m ploto; patalpa–virtuve, plane pažymėta Nr. 5, 14,61 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 6, 20,45 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 7, 12,53 kv. m ploto; patalpa–rÅ«bine, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m ploto.

Iš viso ieškovei asmeniniam naudojimui priskirti gyvenamojo namo dalį, kurios plotas yra 72,73 kv. m, kas sudaro 66,6 proc. nuo viso namo ploto. Atsakovui perduodama asmeniškai naudotis šiomis patalpomis: patalpa–veranda, plane pažymėta Nr. 9, 3,31 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 10, 5,50 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 11, 27,74 kv. m ploto. Iš viso atsakovui asmeniniam naudojimui priskirti gyvenamojo namo dalį, kurios plotas yra 36,55 kv. m, kas sudaro 33,4 proc. nuo viso namo ploto. 14.2.

Ä®pareigoti ieÅ¡kovę savomis lėšomis pastatyti pertvarÄ atskiriant dalį patalpos–kambario, kadastro byloje pažymėto indeksu 1-9 tam, kad bÅ«tų suformuota patalpa–rÅ«binė, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m ploto. 14.3. Pakeitus teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2 481,29 Eur kompensacijÄ už atsakovui naudotis tenkančiÄ didesnę turto dalį. 14.4. Teismo sprendimÄ dalyje, kuria teismas nusprendė atmesti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti galioti. 14.5.

Priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodė, kad iÅ¡ neteisės negali kilti teisė – savininko teisė į nuosavybę turi bÅ«ti ginama, niekas neturi teisės pasisavinti nuosavybės dalies be pagrindo – be paties savininko sutikimo. Pažymėjo, kad jokių susitarimų dėl dalies turto perdavimo kito asmens nuosavybėn nebuvo, t. y. ieÅ¡kovė niekada nedavė sutikimų pertvarkyti namÄ taip, kad jos dalis sumažėtų.

16. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas (o iki tol ir ankstesni namo dalies savininkai) be namo bendrasavininkės sutikimo savavaliÅ¡kai pakeitė namo dalies iÅ¡planavimÄ , užėmė didesnę, nei jiems priklauso namo dalį.

17. PaaiÅ¡kino, kad apie tai, jog ankstesni namo dalies savininkai parodė pirkėjui ir patvirtino, kad parduoda atsakovui didesnę nei jiems priklauso namo dalį, atsakovui buvo žinoma prieÅ¡ sudarant pirkimo pardavimo sutartį, ieÅ¡kovė pati asmeniÅ¡kai jį įspėjo, kad perkama namo dalis neatitinka jam parodytos ir pasiÅ«lytos parduoti namo dalies. Atsakovas 2019 m. spalio 19 d. sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį pilnai prisiėmė atsakomybę už ankstesnių savininkų atliktus neteisėtus veiksmus, todėl atsiradus pareigai pertvarkyti ir perduoti naudotis ieÅ¡kovei savavaliÅ¡kai užimtÄ namo dalį, atsakovas turėtų jo patirtų iÅ¡laidų kompensavimo klausimÄ spręsti su ankstesniais namo dalies bendrasavininkiais. Teigė, kad skundžiamu sprendimu pateisinami neteisėti bendrasavininko (atsakovo) veiksmai, kuriais buvo savavaliÅ¡kai užimta ir pertvarkyta dalis gyvenamojo namo.

18. Pažymėjo, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

19. Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. PaaiÅ¡kino, kad pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ patalpomis ieÅ¡kovės praÅ¡omame patvirtinti plane pažymėtomis skaičiais 8, 9,10,11, nuo 1977 m. vasario 25 d. naudojosi buvęs namo dalies savininkas T. M., o nuo 2019 m. spalio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu naudojasi atsakovas. Teigė, kad pagal ieÅ¡kovės projektÄ neįmanoma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, kadangi faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės nurodomos patalpos Nr. 8 nebėra, o jos vietoje yra padarytas sanitarinis mazgas, bei virtuvės patalpa, kurias perkelti į patalpÄ Nr. 11, vadovaujantis atsakovo užsakymu atlikta patalpų pertvarkymo sÄ mata kainuotų ne mažiau kaip 10 000 Eur, kas bÅ«tų neekonomiÅ¡ka bei neracionalu atsižvelgiant į tai, kad ginčo namo vidutinė rinkos kaina, vadovaujantis VÄ® Registro centro duomenimis yra tik 7 690 Eur.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas naudojimosi tvarkos variantas yra neracionalus, kadangi numato sienoje iÅ¡daužyti praėjimÄ (įrengti duris, iÅ¡daužyti vonios plytelės, iÅ¡ardyti kriauklę) ir tokiu bÅ«du patekti į atsakovo tvarkingai įrengtÄ sanitarinį mazgÄ , per pusę perskirstyti įrengtÄ virtuvę o namo rytinėje pusėje numato padalinti tarp patalpų langÄ , kam vadovaujantis statybos reikalavimais jau reikėtų atskiro projekto, bei statybos leidimo perkeliant langÄ Ä¯ kitÄ vietÄ .

21. Atkreipė dėmesį, kad namo dalimis (tokiomis kaip nustatė naudotis teismas) tiek Å¡alys, tiek ankstesni nekilnojamojo turto savininkai naudojosi visada. Å ias aplinkybės teismo posėdyje patvirtino ir pripažino ieÅ¡kovė, nurodydama, kad nei ieÅ¡kovės tėvas F. M., nei ieÅ¡kovė ginčo patalpa Nr. 8 niekada nesinaudojo, ieÅ¡kovės tėvo sprendimu durys į ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ nustatyti jai naudotis patalpÄ buvo užmÅ«rytos, siekiant kad Å¡alys netrukdytų vienas kitam, ieÅ¡kovei 1992 m. dovanojimo sutartimi įgijus 2/3 dalis gyvenamojo namo, ieÅ¡kovė niekada pretenzijų atsakovui bei buvusiam namo dalies savininkui T.

M. neturėjo. IeÅ¡kovė patvirtino, jog matė, kad atsakovo dalyje buvusių savininkų yra daromi pertvarkymai (įrengiant ginčo patalpoje pažymėtoje Nr. 8 sanitarinį mazgÄ , virtuvę), lankėsi jų dalyje, tačiau jokių pretenzijų niekada T. M. neturėjo, bei patvirtino, kad atsakovas namo dalį įgijo jau pertvarkytÄ . Pažymėjo, kad notariÅ¡kai jokia sutartis dėl namo naudojimosi pasiraÅ¡yta nebuvo, todėl kad Å¡alis siejo artimos giminystės santykiai, bei nesant ginčo, tam niekada jokio poreikio nebuvo.

22. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas žinojo kad perka 1/3 namo dalį, žinojo ir apie faktinę tarp Å¡alių naudojimosi patalpomis tvarkÄ , kuri atitiko jo lÅ«kesčius, tačiau prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, įgyjant turtÄ atsakovui nebuvo žinomos aplinkybės, jog pardavėjas pagal bendrasavininkų žodinį susitarimÄ naudojosi didesne namo dalimi ne jam faktiÅ¡kai priklausė. Tik po to kai atsakovas įgijo 1/3 namo dalį, ieÅ¡kovė jam pareiÅ¡kė, jog jis naudojasi jai priklausančia dalimi.

23. PaaiÅ¡kino, kad ginčo namo buvęs savininkas T. M. atliko namo remonto darbus įrengdamas virtuvę, bei sanitarinį mazgÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omoje nustatyti patalpoje Nr.

8. Ieškovei buvo žinoma apie jo vykdomus remonto darbus ir jokių nusiskundimų nei jam, nei valstybinėms institucijoms ji dėl to neteikė. Įrengiant patalpas tarp šalių nebuvo pasirašytas joks susitarimas dėl šios dalies naudojimo, priešingai ji nuo seno buvo naudojama T. M.. Siekiant įrengti minėtas patalpas joks statybos leidimas reikalingas nebuvo, nes namo konfigūracija dėl jų įrengimo nepasikeitė, pastato atraminės sienos perdarytos nebuvo, todėl šių patalpų įrengimas negali būti traktuojamas kaip neteisėtos statybos rezultatas.

Nors ieÅ¡kovė kreipėsi į Statybos inspekcijÄ , joks neteisėtos statybos aktas suraÅ¡ytas atsakovui nebuvo. Buvęs namo savininkas T. M. įrengdamas sanitarinį mazgÄ , bei virtuvę padidino Å¡ios ieÅ¡kovės praÅ¡omos jai priskirti patalpos vertę, todėl esant galimybei jÄ atskirti, t. y. jai faktiÅ¡kai nuo 1978 m. esant atskirtai, atsakovas vadovaujantis CK 4.77 straipsnio 2 dalimi turi teisę į Å¡ios dalies priskyrimÄ jam.

24. Nurodė, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi tvarka nebus patogi visiems bendraturčiams, kadangi reikalauja patalpos perdarymo, esamų sienų griovimo, bei naujų sienų pastatymo. Tokie darbai kainuotų ne mažiau kaip 10 000 Eur, tai yra brangiau nei įvertintas visas namas. Patenkinus ieÅ¡kinį atsakovas netektų sanitarinio mazgo bei virtuvės, kurios jam gimus vaikui yra bÅ«tinos siekiant užtikrinti vaikui tinkamas gyventi sÄ lygas. Tenkinus ieÅ¡kinį nebÅ«tų užtikrinta interesų pusiausvyra, nes ieÅ¡kovė ginčo name nebegyvena ir juo praktiÅ¡kai nesinaudoja, o atsakovas gyvena pastoviai.

Patenkinus ieÅ¡kinį, bei vykdant sprendimÄ tarp Å¡alių kiltų daug konfliktinių situacijų, dėl ko sprendimas neatitiktų socialinės taikos kriterijaus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

27. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nustatė ginčo gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisę gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis (lot. erga omnes), kurie nėra Å¡ios teisės turėtojai. Savininko teisę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises riboja tik įstatymai ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y., įgyvendindamas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (tiek valdydamas ir naudodamas nuosavybės teisės objektÄ , tiek juo disponuodamas), savininkas gali elgtis savo nuožiÅ«ra, jeigu nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Kitaip yra, kai to paties nuosavybės teisės objekto savininkai yra keli asmenys kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i nuostata reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

30. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

31. Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgdamas į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas Å¡alių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, paskyrus Å¡alims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant bÅ«tinybei kuriai nors iÅ¡ Å¡alių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimÄ si svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

35. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo gyvenamasis namas. Ieškovei priklauso 2/3 dalys, o atsakovui – 1/3 dalis gyvenamojo namo. Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 1977 m. liepos 25 d. priklausė ieškovės tėvui F. M., kuriam priklausė 2/3 dalys gyvenamojo namo, ir ieškovės broliui T. M., kuriam priklausė 1/3 dalis gyvenamojo namo. Ieškovės tėvas F. M. 1992 m. liepos 30 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei 2/3 dalis gyvenamojo namo, o atsakovas 1/3 gyvenamojo namo įsigijo iš T. M. 2019 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

36. Taip pat nustatyta, kad remiantis 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo planu, namas buvo suskirstytas į patalpas, kurias sudarė: veranda, plane pažymėta Nr. 1-1, 3,31 kv. m ploto; koridorius, plane pažymėtas Nr. 1-2, 5,50 kv. m ploto; kambarys, plane pažymėtas Nr. 1-3, 20,45 kv. m ploto; virtuvė, plane pažymėta Nr. 1-4, 14,61 kv. m ploto; koridorius, plane pažymėtas Nr. 1-5, 5,19 kv. m ploto; vonia, plane pažymėta Nr. 1-6, 6,38 kv. m ploto; sanitarinis mazgas, plane pažymėtas Nr. 1-7, 0,77 kv. m ploto; kambarys, plane pažymėtas Nr. 1-8, 12,53 kv. m ploto; kambarys, plane pažymėtas Nr. 1-9, 37,32 kv. m ploto; koridorius, plane pažymėtas Nr. 1-10, 3,72 kv. m ploto.

37. Tiek ieÅ¡kovė, tiek ankstesnis gyvenamojo namo dalies savininkas F. M. naudojosi gyvenamojo namo patalpomis, 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo plane pažymėtais Nr. 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-10 kurie atitinka ieÅ¡kovės į bylÄ pateikto UAB „Šalčininkų ArchitektÅ«ros ir Dizaino studijos“ Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis plano patalpas Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7. Tiek atsakovas, tiek ankstesnis gyvenamojo namo dalies savininkas T. M. naudojosi gyvenamojo namo patalpomis, 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo plane pažymėtais Nr. 1-1, 1-2, 1-9, kurie atitinka ieÅ¡kovės į bylÄ pateikto UAB „Šalčininkų ArchitektÅ«ros ir Dizaino studijos“ Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis plano patalpas Nr. 8, 9, 10, 11. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė nuo 1992 m. naudojasi mažesniu gyvenamojo namo plotu (63,65 kv.

m) nei jai priklauso pagal turimÄ turto dalį bendrojoje nuosavybėje (109,78 kv. m x 2/3 = 73,18 kv. m). Dėl nurodytos aplinkybės tarp ieÅ¡kovės ir buvusio dalies gyvenamojo namo savininko T. M. ginčo nebuvo, ieÅ¡kovę tenkino susiklosčiusi tvarka. Situacija pasikeitė atsakovui iÅ¡ T. M. įsigijus dalį ginčo gyvenamojo namo.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „Šalčininkų ArchitektÅ«ros ir Dizaino studijos“ paruoÅ¡tÄ Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planÄ buvusi patalpa Nr. 1-9 (toliau – ir ginčo patalpa) padalinta į dvi patalpas Nr. 8 ir Nr. 11, nors faktiÅ¡kai ginčo patalpa Nr. 1-9 nėra iÅ¡skirta į dvi patalpas. Pagal esamÄ situacijÄ ginčo patalpa Nr. 1-9 yra iÅ¡skirta į tris patalpas – sanitarinį mazgÄ , virtuvę ir kambarį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo planÄ , tarp patalpų 1-8 ir 1-9 buvo praėjimas, kurio Å¡iuo metu neliko, kadangi buvę gyvenamojo namo savininkai praėjimÄ užmÅ«rijo, dėl nurodytos aplinkybės tarp jų ginčo nebuvo. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė apie nurodytas aplinkybes taip pat žinojo, klausimo dėl to nekėlė.

39. Ieškovė iš esmės siekia, kad naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka būtų nustatyta ne pagal šiuo metu faktiškai ginčo šalių naudojamas patalpas, o tokiu būdu, kad 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo plane pažymėta patalpa Nr. 1-9 būtų padalinta į dvi patalpas (UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ paruoštame Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtas Nr. 8 ir Nr. 11), iš kurių viena patalpa (Nr.

8) galėtų naudotis ieškove, o kita patalpa (Nr.

9) galėtų naudotis atsakovas, t. y. kad kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitiktų jo idealiÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka yra sunkiai įgyvendinama, kadangi patalpos Nr. 8 pagal 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo planÄ nebuvo ir Å¡iuo metu faktiÅ¡kai nebėra, jos vietoje įrengtas ir atsakovo Å¡iuo metu naudojamas sanitarinis mazgas ir virtuvė, todėl pagal ieÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkÄ atsakovas liktų be sanitarinio mazgo ir virtuvės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad patvirtinus ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ naudojimosi tvarkÄ atsakovui tektų demontuoti virtuvės baldus, duÅ¡o kabinÄ , perkelti visas namo komunikacijas į kitÄ vietÄ , atlikti kitus remonto darbus, kas sÄ lygotų neproporcingÄ Å¾alÄ atsakovo turtui.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma patalpos Nr. 1-9 pertvara (padalijant patalpÄ Ä¯ Nr. 8 ir Nr.

11) dalija ginčo patalpoje esantį langÄ , todėl nėra aiÅ¡ku, ar patalpos padalijimas į dvi patalpas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ galėtų bÅ«ti įgyvendintas, ar nereikėtų keisti gyvenamojo namo projekto, pavyzdžiui užmÅ«rijant langÄ .

42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus nagrinėjamu atveju labiausiai atitiks per daugelį metų tarp Å¡alių susiklosčiusi naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kadangi ji yra logiÅ¡ka, užtikrina Å¡alių privatumÄ , bendro naudojimo erdvių name nėra, Å¡alys naudojasi atskirais įėjimais, atskiromis izoliotomis patalpomis.

43. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , papildomai nedalijant patalpų, nedarant žalos atsakovo turtui, negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ kiekvienam bendraturčiui nepaskiriama naudotis realiÄ ja daikto dalimi, kuri atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje, tačiau paskirtos naudotis dalys nelabai skiriasi nuo bendrataučiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių, o už skirtumÄ numatyta kompensacija, kurios dydžio ieÅ¡kovė neskundė.

44. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

45. Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal esamus bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ .

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

47. Atsakovas apeliaciniame procese patyrė 750 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos 750 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 750 Eur (septinis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Loreta Bujokaitė Eglė Surgailienė RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė