2015-10-21 Nr. AB-20541-3-61-3-03992-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1198-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03992-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. N. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną šio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas nustatė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Iš skundo turinio ir kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus. Kauno tardymo izoliatoriaus buveinė yra Kaune. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį, Kauno apygardos teismo veiklos teritorija apima Kauno apylinkės teismo veiklos teritoriją, todėl skundas nagrinėtinas Kauno, o ne Vilniaus, apygardos administraciniame teisme.

II. Pareiškėjas T. N. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti nagrinėti jo skundus viename teisme (b. l. 10).

Pareiškėjas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalimis. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui jo pateiktame skunde dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodyti keli atsakovai – Lukiškių tardymo izoliatorius, Kauno tardymo izoliatorius, Šiaulių tardymo izoliatorius, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė, Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Marijampolės pataisos namai, todėl byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2015 m. rugpjūčio 3 d. prašymą jo skundus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatorius, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuose prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. birželio 11 d. nagrinėti vienoje administracinėje byloje (b. l. 1).

Šioje byloje buvo sprendžiamas pareiškėjo 2015 m. birželio 11 d. skundo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, priėmimo klausimas. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šią prašomą priteisti žalą pareiškėjas siejo išimtinai su Kauno tardymo izoliatoriaus neteisėtais veiksmais, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 2–3).

ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis atsakovą apibrėžia kaip instituciją, įstaigą, tarnybą, tarnautoją, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008).

Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punkte numatyta, kad valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų ar veiksmų atsirado žala. Pagal administracinių teismų suformuotą praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsakovu yra laikoma Lietuvos valstybė, kurią atstovauja įstaiga, dėl kurios netinkamų kalinimo sąlygų yra padaryta žala pareiškėjui. Atitinkamai, tai lemia, kad administracinės bylos dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra priskirtos nagrinėti teismui pagal šios įkalinimo įstaigos buvimo vietą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-756-357/2013).

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje, neteisėtų šio subjekto administracijos veiksmų, atsižvelgus į byloje kilusio ginčo pobūdį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, teismų praktikoje pateiktus vertinimus, nėra pagrindo abejoti, kad byloje atsakovą Lietuvos valstybę atstovauja Kauno tardymo izoliatorius.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalį Lietuvos valstybę atstovauja Kauno tardymo izoliatorius, kurio buveinė yra Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje (ABTĮ 35 str., Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 2 d., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ (2013 m. sausio 1 d. redakcija) 6 str., Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 2 d.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konstatavęs, kad inicijuojamo ginčo nagrinėjimas priskirtinas ne Vilniaus, o Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Priešingai vertinti situacijos neleidžia ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jo pateiktame skunde yra nurodomi keli atsakovai ir pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikė vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsniu.

ABTĮ 17 straipsnio 4 dalis numato, kad, kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas. Iš nurodytos normos matyti, kad ji kalba apie tuos atvejus, kai vienoje byloje inicijuotame ginče dalyvauja keli atsakovai ir prašoma priteisti žala yra siejama su kelių atsakovų galimais neteisėtais veiksmais.

Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėjas pateiktame 2015 m. birželio 11 d. skunde prašomą priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą siejo išimtinai su Kauno tardymo izoliatoriaus neteisėtais veiksmais, atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno tardymo izoliatoriaus, kitų atsakovų ar jų galimų neteisėtų veiksmų nebuvo nurodyta (b. l. 2–3). Tai, kad pareiškėjas siekia, jog visos jo pradėtos atskiros bylos būtų nagrinėjamos tame pačiame teisme, nepaneigia nurodytų teritorinio teismingumo taisyklių, ABTĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo ir nesudaro pagrindo vadovautis ABTĮ 17 straipsniu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas išaiškino, jog pareiškėjas su šiuo savo skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė