Legislator Case Law & Legislation
e813f545-95f4-442e-b591-5c387dbabbfa AI generated

e813f545-95f4-442e-b591-5c387dbabbfa · Panevėžio apygardos teismas

Case Number e813f545-95f4-442e-b591-5c387dbabbfa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. V. G. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1441-842/2013 pagal ieÅ¡kovo G. V. G. ieÅ¡kinį atsakovams vieÅ¡ajai įstaigai (toliau - VšĮ) „Utenos ligoninė“, Utenos rajono savivaldybei, Utenos rajono savivaldybės tarybai, trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir grÄ Å¾inimo į pareigas.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovas G.

Legislator headnote

AI generated

e813f545-95f4-442e-b591-5c387dbabbfa · Panevėžio apygardos teismas: Nurodo, kad darbo sutartis su apeliantu nutraukta esant specialiame įstatyme nustatytam atvejui, o ne atsakovės Utenos rajono savivaldybės tarybos iniciatyva dėl DK ar kituose įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių. Teigia, jog SPĮĮ nustatyta priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo, darbo apmokėjimo tvarka ir, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , darbo sutartis su LNSS vieÅ¡osios įstaigos vadovu gali bÅ«ti nutraukiama vadovaujantis DK įtvirtintu darbo sutarties nutraukimo reglamentavimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                      Civilinė byla Nr. 2A-169-278/2014Teisėja Vilma Stukaitė                                           Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01081-2013-6                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                            11.9.12; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                     N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 24 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų:

Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. V. G. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1441-842/2013 pagal ieÅ¡kovo G. V. G. ieÅ¡kinį atsakovams vieÅ¡ajai įstaigai (toliau - VšĮ) „Utenos ligoninė“, Utenos rajono savivaldybei, Utenos rajono savivaldybės tarybai, trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir grÄ Å¾inimo į pareigas.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovas G.

V. G. nurodė, kad 1998-12-30 buvo priimtas dirbti į VšĮ ,,Utenos ligoninė“ direktoriaus pareigas ir Å¡iose pareigose dirbo iki 2013-07-01. Nurodė, jog Utenos rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr. TS-172 jis buvo atleistas iÅ¡ VšĮ ,,Utenos ligoninė“ direktoriaus pareigų 2013-07-01, nutraukiant darbo sutartį Darbo kodekso (toliau - DK) 124 straipsnio 1 dalies pagrindu (sutartį nutraukiant kitų įstatymų nustatytais pagrindais). Teigė, kad 2012-07-01 įsigaliojus LR Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1770 nuostatoms, jog LNSS (toliau - Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, kurie Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ tos įstaigos vadovų pareigas ėjo deÅ¡imt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, o pasibaigus Å¡iam terminui, įstaigos vadovas atleidžiamas iÅ¡ darbo.

Ä®sigaliojus Å¡iam įstatymui, pasikeitė jo darbo sutarties Nr. 138 sÄ lygos, t.y., pasikeitė sutarties terminas, kuris iÅ¡ neterminuoto buvo pakeistas į terminuotÄ , vienerių metų terminÄ . Nurodė, jog sudarytos darbo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos esant iÅ¡ankstiniam raÅ¡tiÅ¡kam darbuotojo sutikimui, tačiau tokio sutikimo jis nėra davęs. Teigė, jog darbdavys Utenos rajono savivaldybė, vadovaudamasi Darbo kodekse nustatyta tvarka, turėjo jam pasiÅ«lyti pakeisti galiojančios darbo sutarties sÄ lygas, o bÅ«tent sudaryti terminuotÄ darbo sutartį vienerių metų laikotarpiui, o darbo sutartį privalėjo nutraukti vadovaudamasis DK 125 arba 129 straipsnių nuostatomis bei iÅ¡mokėti Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ arba susitarti dėl kitų darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų.

Teigė, kad jis dirbo gerai ir pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas su juo nenutrauks neterminuotos darbo sutarties, planavo tolesnius įstaigos darbus. Prašė teismÄ panaikinti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimo Nr. TS-172 1 punktÄ - atleisti jį iÅ¡ VšĮ ,,Utenos ligoninė“ direktoriaus pareigų 2013-07-01, nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalį, iÅ¡mokant kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ teisės aktų nustatyta tvarka, grÄ Å¾inti jį į VšĮ ,,Utenos ligoninė“ direktoriaus pareigas, iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį laikotarpiu nuo 2013-07-02 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. sugrÄ Å¾inimo į VšĮ ,,Utenos ligoninė“ direktoriaus pareigas dienos.

Be to, prašė bylÄ sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar LR sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo (toliau - SPĮĮ) 15 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys ta apimtimi, kuria Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams yra pakeičiamos darbo sutarties sÄ lygos, nustatant darbo sutarties terminÄ , pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, lygiateisiÅ¡kumo ir įstatymo negaliojimo atgal principams.

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad kreiptis į Konstitucinį Teismas dėl SPĮĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI -1770, priimto 2011-12-01, 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių konstitucingumo nėra pagrindo. Nurodė, kad Utenos rajono savivaldybė yra VšĮ ,,Utenos ligoninė“ steigėja ir jos kompetencijai priklauso įstatymų nustatyta tvarka spręsti įstaigos vadovo – VšĮ ,,Utenos ligoninė“ direktoriaus - priėmimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų klausimus.

Konstatavo, jog ieÅ¡kovas G. V. G. turėjo teisę dalyvauti konkurse VšĮ ,,Utenos ligoninė“ vadovo pareigoms užimti, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo ir naujai organizuotame vieÅ¡ame konkurse į VšĮ ,,Utenos ligoninė“ vadovo pareigas nedalyvavo. Kadangi jis nepriklausė 2011-12-01 priimto SPĮĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam asmenų ratui, įstaigai vadovavo daugiau nei deÅ¡imt metų, darė iÅ¡vadÄ , kad G. V. G., suėjus įstatymo nustatytam terminui, teisėtai ir pagrįstai Utenos rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimo Nr. TS-172 1 punktu atleistas iÅ¡ pareigų DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui, atleistam esant specialiame įstatyme įtvirtintam pagrindui, ginčijamu įsakymu pagrįstai nurodyta iÅ¡mokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Nustatė, kad ieÅ¡kovas dėl darbo sutarties pasibaigimo Å¡alių susitarimu nesikreipė, nutraukti sutartį Å¡alių susitarimu jam nebuvo siÅ«lyta, todėl nebuvo pagrindo darbo sutartį nutraukti DK 125 straipsnio pagrindu, iÅ¡mokant 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių kompensacijÄ .

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas G. V. G. praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Be to, praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar SPĮĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2011-12-01, 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, ta apimtimi, kuria jam buvo pakeistos darbo sutarties sÄ lygos, nustatant darbo sutarties terminÄ (patį trumpiausiÄ , skirtingos trukmės negu kitiems LNSS vadovams terminÄ , nesuteikiant pakankamai laiko kvalifikacijos kėlimui), t.y. esminiai pabloginant jo darbo sutarties sÄ lygas ir taip pat ta apimtimi, kuria Å¡iame įstatyme nėra numatyta kompensacijos mokėjimo atleidžiamiems LNSS įstaigų vadovams tvarka, t.y. kad pakeitus teisinį reguliavimÄ prarado teisę gauti DK 140 straipsnyje 1 dalyje numatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kurios pagrįstai tikėjosi, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, lygiateisiÅ¡kumo ir įstatymo negaliojimo atgal principams.

Teigia, jog pasikeitus įstatymui, reglamentuojančiam LNSS viešųjų įstaigų vadovų darbo trukmei, pasikeitė jo darbo sutarties terminas ir jo darbo sutartis tapo terminuota, todėl darbdavys Utenos rajono savivaldybė 2012-07-01 turėjo pasiÅ«lyti jam pakeisti galiojančios darbo sutarties sÄ lygas, sudarant terminuotÄ darbo sutartį vienerių metų laikotarpiui. Nurodo, kad SPĮĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatyme nenurodyta, jog įstaigų vadovas turi bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo vadovaujantis DK 124 straipsnio 1 punktu, todėl, atleidžiant iÅ¡ pareigų darbdavys turėjo taikyti Darbo kodekse nustatytÄ tvarkÄ .

Be to, nutraukiant darbo sutartį, mokėtina kompensacija neturėjo bÅ«ti mažesnio dydžio, negu numatyta DK 140 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad jo atleidimo iÅ¡ VšĮ „Utenos ligoninė" direktoriaus pareigų tvarka neteisėta, o įstatymas, kurio pagrindu buvau atleistas, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, pažeidžia jo teises, nes pasirinkęs ligoninės vadovo - administratoriaus keliÄ ir tikėdamas dirbti vadovo pareigose iki pensijos, prarado galimybę gydytojo karjerÄ tęsti medicinos mokslo kryptimi.

Nurodo, kad iki paskyrimo į įstaigos vadovo pareigas, dirbo ligoninės skyriaus vedėjo pareigose, į kurias dabar negali pretenduoti, joms esant užimtoms, kas rodo jo, kaip gydytojo karjeros praradimus, kurie nėra darbdavio tinkamai kompensuoti. Nurodo, jog dirbdamas ligoninės vadovo pareigose, turėjo ribotas galimybes dalyvauti profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose bei mokslinėse - praktinėse konferencijose, iÅ¡vykti į stažuotes Lietuvoje bei užsienyje, o SPĮĮ 15 straipsnio nustatytas vienerių metų trukmės terminas yra per trumpas bei nepakankamas, persikvalifikuoti ar įgyti tinkamÄ kvalifikacijÄ , kuriÄ galėjo turėti, jeigu daugiau kaip 14 metų bÅ«tų nuolat tobulinęsis, bet ir neteisingas kitų vadovų, turinčių mažesnį vadovo darbo staÅ¾Ä , atžvilgiu. Atsakovai Utenos rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybės taryba, tretysis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepimais į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad darbo sutartis su apeliantu nutraukta esant specialiame įstatyme nustatytam atvejui, o ne atsakovės Utenos rajono savivaldybės tarybos iniciatyva dėl DK ar kituose įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių. Teigia, jog SPĮĮ nustatyta priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo, darbo apmokėjimo tvarka ir, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , darbo sutartis su LNSS vieÅ¡osios įstaigos vadovu gali bÅ«ti nutraukiama vadovaujantis DK įtvirtintu darbo sutarties nutraukimo reglamentavimu.

Nurodo, kad kitokiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovas G. V. G. negalėjo bÅ«ti atleistas, nes SPĮĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatymas aiÅ¡kiai nurodo darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Teigia, jog neturėjo jokio teisinio pagrindo keisti ieÅ¡kovo darbo sutarties sÄ lygos, kadangi SPĮĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, pakeitė LNSS viešųjų įstaigų vadovų kadencijos trukmę ir nustatė, kad kai pasibaigia minėtame įstatyme nustatytas terminas, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovas atleidžiamas iÅ¡ darbo.

Nurodo, kad SPĮĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ Utenos ligoninės direktoriaus pareigų, neprieÅ¡tarauja LR Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, lygiateisiÅ¡kumo ir įstatymo negaliojimo atgal principams. Teigia, jog SPĮĮ pakeitimus sÄ lygojo Konstitucinio Teismo Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatų aiÅ¡kinimas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė VšĮ „Utenos ligoninė“  praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nurodo, kad vieÅ¡oji įstaiga negali bÅ«ti tinkamu atsakovu, nes negalėjo, negali ir negalės įtakoti Utenos rajono savivaldybės (Utenos rajono savivaldybės tarybos) sprendimų, kurie susiję su jų darbuotojų priėmimu ar atleidimu iÅ¡ darbo, todėl negali bÅ«ti atsakinga už Utenos rajono savivaldybės tarybos priimtÄ sprendimÄ , susijusį su apeliantu. Teigia, jog teismas turėjo paÅ¡alinti netinkamÄ atsakovę, t. y. VšĮ „Utenos ligoninė“ iÅ¡ bylos, arba turėjo į bylÄ ligoninę įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Be to, teigia, jog atleidimas iÅ¡ darbo yra teisėtas, ieÅ¡kovas žinojo apie SPĮĮ pakeitimus, turėjo teisę dalyvauti naujai skelbtame vieÅ¡ajame konkurse ligoninės vadovo pareigoms užimti, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir vieÅ¡ajame konkurse nedalyvavo. Nurodo, jog SPĮĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo siekiama LNSS vadovų kaitos, sudarant sÄ lygas efektyviam LNSS įstaigų funkcionavimui, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismÄ , dėl ko reikėtų sustabdyti bylos nagrinėjimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantas G.

V. G. prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalyje  nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį  apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Minėtomis Civilinio proceso nuostatomis įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliaciniai skundai (bylos pagal apeliacinius skundus) apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o apeliacinės instancijos teismui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti ar juos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo pirmosios instancijos teisme, o nesutikimo su sprendimo bei apeliacinio skundo motyvus išdėstė procesiniuose dokumentuose, nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto G.V.

G. praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Byloje nustatyta, kad 1998-12-30 ieÅ¡kovas G. V. G. buvo priimtas į VšĮ „Utenos ligoninė“ direktoriaus pareigas, iÅ¡ kurių DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindu (sprendime atleisti iÅ¡ darbo nurodyta DK 124 str. 1 d., patikslinant - kitų įstatymų nustatytais pagrindais), nuo 2013-07-01 buvo atleistas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr. TS-172, iÅ¡mokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (b. l. 11-15, 56-57).

IeÅ¡kovas G.V. G. teigia, jog iÅ¡ darbo atleistas nepagrįstai, nes 2012-07-01 įsigaliojus Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymui Utenos rajono savivaldybė privalėjo pasiÅ«lyti jam pakeisti galiojančios darbo sutarties sÄ lygas, sudarant terminuotÄ darbo sutartį vienerių metų laikotarpiui ir iÅ¡ darbo atleisti DK 125 ar 129 straipsnių pagrindais bei iÅ¡mokėti Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš darbo ieškovas atleistas pagrįstai ir su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka dėl sekančių motyvų.Darbo kodekso nuostatos reglamentuoja darbo santykius, susijusius su jame ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba, o atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato darbo kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai bei Vyriausybės nutarimai (DK 1, 3, 100 str.).

Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklÄ reglamentuoja specialusis įstatymas, kuris reglamentuoja ir Å¡ių įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų bei sveikatos priežiÅ«ros specialistų priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo tvarkÄ (Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 1 str.). IÅ¡ byloje esančių VšĮ ,,Utenos ligoninė“ įstatų, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės tarybos 2011-09-29 sprendimu Nr. TS-306, matyti, jog Å¡ios įstaigos steigėjas (savininkas) yra Utenos rajono savivaldybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba (įstatų 5 punktas, b. l. 39-50).

Minėtų įstatų 35 straipsnis nustato, jog darbo sutartį su įstaigos vadovu įstaigos vardu sudaro ir jÄ nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo, o 36 punktas numato, jog direktorius į darbÄ priimamas vieÅ¡o konkurso bÅ«du, kurį organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas (savininkas), suderinęs konkurso sÄ lygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus su Sveikatos apsaugos ministerija. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo (toliau – SPIÄ®) 15 straipsnyje 1 dalyje ir 28 straipsnio 6 punkto nuostatose nustatyta, jog LNSS vieÅ¡osios įstaigos steigėjo kompetencijai, be kitų funkcijų, priklauso ir ligoninės (kurios savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iÅ¡ jų.

Dėl paminėtų motyvų Utenos rajono savivaldybės kompetencijai priklausė įstatymų nustatyta tvarka spręsti VšĮ ,,Utenos ligoninė“ direktoriaus priėmimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų klausimus, kuriuos ji įgyvendina Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Nustatyta, kad 2011-12-01 priimto Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustatė, jog Å¡io straipsnio 1 dalyje nenurodyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, kurie Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ tos įstaigos vadovų pareigas ėjo deÅ¡imt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos.

Å io straipsnio 7 dalis nustatė, jog įstatymas įsigalioja 2012-07-01. Kadangi ieÅ¡kovas G.V. G. VšĮ ,,Utenos ligoninė“ vadovavo daugiau nei deÅ¡imt metų, suėjus nustatytam minėto įstatymo terminui, jis turėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ minėtos gydymo įstaigos direktoriaus pareigų. IeÅ¡kovas teigia, jog 2011-12-01 priėmus SPĮĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , darbdavys privalėjo pasiÅ«lyti jam pakeisti neterminuotÄ darbo sutarties sÄ lygÄ Ä¯ terminuotÄ , o to nepadaręs, pažeidė darbo kodekso nuostatas.

Darbo sutarties Å¡alių sulygtos sÄ lygos, apibrėžiančios Å¡alių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog visos Å¡alių sulygtos darbo sutarties sÄ lygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties Å¡alims ir gali bÅ«ti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-274/2008, Nr. 3K-3-210/2009;

Nr. 3K-3-125/2010; 3K-3-598/2012; Nr. 3K-3-665/2013; Nr. 3K-3-112/2014 ir kt.). Darbo teisėje pripažįstama, kad darbo sutarties Å¡alys savo susitarimu, iÅ¡reikÅ¡damos suderintÄ valiÄ , gali pakeisti bet kuriÄ sutarties sÄ lygÄ , tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sÄ lygų keitimo tvarkos, kuri privalo užtikrinti žmogaus teises darbo procese. DK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties sÄ lygos, nustatytos Å¡io kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse gali bÅ«ti keičiamos esant iÅ¡ankstiniam raÅ¡tiÅ¡kam darbuotojo sutikimui, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 121 straipsnyje nustatytus atvejus.

Susitarimas dėl darbo sutarties termino yra priskirtinas bÅ«tinosioms darbo sutarties sÄ lygoms, todėl ši darbo sutarties sÄ lyga gali bÅ«ti keičiama tik esant darbuotojo raÅ¡tiÅ¡kam sutikimui. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties keitimo galimybių yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo apmokėjimo sÄ lygos, kurios yra kiekvienos darbo sutarties bÅ«tinoji sÄ lyga, gali bÅ«ti keičiama be darbuotojo sutikimo kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-265/2005;

Nr. 3K-3-602/2008; Nr. 3K-3-111/2011; Nr. 3K-3-665/2013 ir kt.). Kolegija konstatuoja, jog Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas taikytinas ir keičiant darbo sutarties termino sÄ lygÄ , nes tiek ši, tiek ir darbo apmokėjimo sÄ lyga priskirtinos prie bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų ir yra faktiÅ¡kai lygiavertės. Kadangi ieÅ¡kovo G.V. G. darbo sutarties terminas buvo keičiamas Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu, konstatuotina, jog jo sutikimas dėl darbo sutarties termino keitimo nebuvo reikalingas.

Be to, minėtas įstatymas buvo priimtas 2011-12-01, įsiteisėjo 2012-07-01, todėl žinodamas įstatymo nuostatas, jo įsigaliojimo terminus, ieÅ¡kovas tęsė darbo santykius, neinicijavo darbo ginčo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis sutiko su darbo sutarties sÄ lygos keitimu (SPĮĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 str. 5 d.). Aukščiau minėto Vietos savivaldos įstatymo16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos nustato, jog savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iÅ¡ jų, kitų funkcijų, susijusių su Å¡ių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinamas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnyje 6 dalyje nustatyta, jog LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei Å¡ių įstaigų sveikatos priežiÅ«ros specialistai į darbÄ priimami ir iÅ¡ darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Kadangi Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatos nenustatė, kokiu pagrindu sveikatos įstaigų vadovai turi bÅ«ti atleidžiami iÅ¡ darbo nuo 2013-07-01, todėl VšĮ “Utenos ligoninė” steigėjas pagrįstai ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atleido vadovaudamasis DK 124 straipsnio 1 punktu (darbo sutartį nutraukus kitų įstatymų nustatytais pagrindais).

Byloje nustatyta, tai pripažįsta ir pats G.V. G., jog nei jis, nei Utenos rajono savivaldybė nesiÅ«lė darbo sutartį nutraukti Å¡alių susitarimu, o nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, steigėjui Utenos rajono savivaldybei nebuvo pagrindo, nes darbo sutartis buvo nutraukiama ne steigėjo, o įstatymo leidėjo iniciatyva, todėl atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo DK 125 ar 129 straipsnių pagrindais nebuvo pagrindo. Atleidžiant sveikatos įstaigos vadovÄ iÅ¡ pareigų įstatymas nenustatė, kad bÅ«tų vertinami vadovavimo įgÅ«džiai, įstaigos veiklos rezultatai ir pan., todėl Å¡ios aplinkybės nesudarė pagrindo daryti iÅ¡imtis ieÅ¡kovui, tačiau tai galėjo turėti įtakos vertinant vieÅ¡ojo konkurso rezultatus, jei G.V.

G. būtų juose dalyvavęs. Išeitinės išmokos dydį nustato DK 140 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, jog nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus šio Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

SPĮĮ 15 straipsnio pakeitimo įstatymas išeitinės išmokos dydžio nenustatė, o SPĮĮ 15/1 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantiesiems darbuotojams, su kuriais nutraukiama darbo sutartis šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, gali būti išmokamos kompensacijos, kurių suma negali viršyti trijų jų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, apskaičiuotų Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi išeitinės išmokos dydžiai kitais pagrindais atleistų sveikatos įstaigų darbuotojų atleidimo atvejais, minėto įstatymo nenustatyti, todėl darbdavys privalo vadovautis Darbo kodekso nuostatomis.

DK 124 straipsnis nenustato iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio. Dėl aukščiau paminėtų motyvų, atleidžiant ieÅ¡kovÄ DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindu, DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydis G.V. G. negalėjo bÅ«ti taikomas, todėl ieÅ¡kovo teiginys, jog atleidžiant jį iÅ¡ darbo privalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, atmestinas.Apeliantas teigia, jog Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatos prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatose įtvirtintam teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, lygiateisiÅ¡kumo ir įstatymo negaliojimo atgal principams ir prašė teismÄ kreiptis į Lietuvos Konstitucinį teismÄ .

BylÄ nagrinėjantis teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreiptis į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus, tačiau tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams (CPK 3 str. 3 d.). Kaip aukščiau nurodyta, 2011-12-01 priimtas įstatymas, kuriuo vadovaujantis ieÅ¡kovas yra atleistas iÅ¡ darbo nuo 2013-07-01, nustatė pakankamai ilgÄ Ä¯sigaliojimo terminÄ , nedraudė vadovams, ir pačiam apeliantui, teisės dalyvauti konkurse į direktoriaus pareigas bei nenustatė kitų apribojimų.

Å iuo įstatymu buvo sudaryta galimybė sveikatos įstaigoms užtikrinti vadovų kaitÄ , įtraukti į darbinę veiklÄ patirtį, sugebėjimÄ vadovauti turinčius asmenis, tuo siekiant užtikrinti efektyvesnį sveikatos sistemos įstaigų funkcionavimÄ , kokybiÅ¡kų ir tinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimÄ bei įgyvendinant vienÄ iÅ¡ valstybės funkcijÄ - rÅ«pintis Å¡alies žmonių sveikata. Dėl paminėtų motyvų konstatuoti, jog Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatos pažeidė lygiateisiÅ¡kumo ir kitus G.V.

G. nurodytus bei Konstitucijoje įtvirtintus principus, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ kreiptis į Lietuvos Konstitucinį teismÄ . Tenkinti šį praÅ¡ymÄ nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka taip pat nėra pagrindo.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ VÅ Ä® “Utenos ligoninė” nurodo, jog į bylÄ nepagrįstai yra įtraukta atsakove. Å is teiginys atmestinas, nes 1998-12-30 darbo sutartimi steigėjas ir ieÅ¡kovas susitarė, jog ieÅ¡kovo G.V.

G. darbo vieta yra VÅ Ä® “Utenos ligoninė” (b. l. 11-15), todėl Å¡i sveikatos priežiÅ«ros įstaiga privalo pilnai atsiskaityti su iÅ¡ darbo atleidžiamu darbuotoju. Be to, Civilinio proceso kodekso nuostatos nenumato teismo teisės paÅ¡alinti iÅ¡ bylos atsakovÄ ar pakeisti jo procesinę padėtį, nes teisė pasirinkti atsakovÄ suteikta ieÅ¡kovui (CPK 45 str.).Dėl paminėtų motyvų apeliacinis skundas atmestinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegijan u t a r i a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija                                                    Eigirdas Činka Nijolė Danguolė Smetonienė                                                 Birutė Valiulienė