e81388d3-cb23-47cf-a176-eefd90cade09 · Kauno apygardos teismas

Bylos NrBylos Nr. 1S-2045-175/2014;Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00008-2014-5;Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas UrbÅ¡ys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties, kuria bylos dalis dėl A.

P. pareikÅ¡tų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti, n u s t a t ė : R. P. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ prieÅ¡ A. P., kaltindamas jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymu.Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-10-02 nutartimi bylos dalį dėl A. P. pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 140 str. 1 d. perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 409 str. 1 d. nurodytas sÄ lygas, t. y., kad padaryta veika turi visuomeninę reikÅ¡mę.Prokurorė skunde praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-10-02 nutartį panaikinti dėl teisėjo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naujÄ nutartį: grÄ Å¾inti skundÄ nagrinėti teismui privataus kaltinimo proceso tvarka.

Prokurorės nuomone, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, teismo iÅ¡sakyta pozicija dėl BPK 409 str. 1 d. taikymo sÄ lygos, neargumentuota. Ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo savo kaltės nepripažino ir kyla pagrįstų abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, taip pat tai, kad į posėdį neatvyko kviesta liudytoja, o kitas liudytojas yra iÅ¡vykęs gyventi į užsienį, neįrodo, kad paaiÅ¡kėjo minėtos BPK 409 str. 1 d. taikymo sÄ lygos.

Byloje objektyvių duomenų, kad liudytoja G. B. neatvyko į teismÄ dėl to, kad bijo kaltinamojo, nėra, o liudytojas B. P., kaltinamojo brolis, aiÅ¡kiai nurodė, kad negali bÅ«ti liudytoju dėl to, ko jis pats nematė ir nedalyvavo. Prokurorės vertinimu, Å¡iuo atveju teismas netinkamai taikė BPK 409 str. numatytas nuostatas, kadangi privataus kaltinimo procese prokuroras nenustatė aplinkybių, dėl kurių veika bÅ«tų priskirtina visuomeninę reikÅ¡mė turinčioms veikoms ir nepateikė pareiÅ¡kimo, kad byloje palaikys valstybinį kaltinimÄ .

Jei nusikalstama veika neturi visuomeninės reikÅ¡mės, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso, todėl byla prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti perduota nepagrįstai.Skundas tenkinamas.A. P. privataus kaltinimo tvarka kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. Å i veika patenka į privataus kaltinimo bylų kategorijÄ (BPK 407 str. 1 d.), dėl kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Å iose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, iÅ¡skyrus BPK 409 str. numatytus atvejus.

BPK 409 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu Å¡io Kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, dėl Å¡ių veikų privalo pradėti baudžiamÄ jį procesÄ . Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo R.

P. skundÄ , nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, kad padaryta nusikalstama veika turi visuomeninę reikÅ¡mę, reikalinga bylÄ perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti. Teismas nutartyje nurodė, kad Å¡iuo atveju nepakanka vien privataus kaltinamojo pastangų apginti savo teises, nežiÅ«rint, kad buvo pradėta byla privataus kaltinimo tvarka. Taip pat teismas pažymėjo, kad, vertinant kaltinamojo pozicijÄ , kad jis nemano esant tikslinga skirti ekspertizę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje reikalinga rinkti papildomus įrodymus – nustatyti ir apklausti kitus asmenis, gyvenančius netoliese kaltinamojo dėl jo elgesio, tikslinga atlikti ikiteisminį tyrimÄ , o ne skaidyti į atskirus veiksmus.

AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs prokuroro skundo ir skundžiamos nutarties motyvus, pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms nepritaria ir mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nutarties dalis dėl bylos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti yra nepagrįsta.IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamÄ bylÄ perdavė prokurorui nustatęs, kad galimai padaryta nusikalstama veika turi visuomeninę reikÅ¡mę, t. y. nustatęs vienÄ iÅ¡ BPK 409 str. 1 d. nurodytų pagrindų.

Baudžiamojo proceso įstatymas neapibrėžia, kokios veikos laikytinos turinčiomis visuomeninę reikÅ¡mę, tačiau Å¡iuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Konstitucinis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 196 d. nutarimo „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisės apskųsti prokuroro nutarimÄ â€œ III skyriaus 15.2 p. nurodyta, kad BPK 409 str. 1 d. vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę“ yra labai talpi.

Ji yra sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iÅ¡ jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikÅ¡mę, kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ar teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl Å¡ios veikos ir dėl kitų analogiÅ¡kų veikų baudžiamasis procesas nebÅ«tų pradėtas.Nagrinėjamu atveju nėra aiÅ¡ku, kokios aplinkybės suponavo teismo iÅ¡vadÄ , kad A.

P. galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., priskirtina prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad konfliktas įvyko tarp kaimynų, A. P. iš asmeninių paskatų R. P. kieme jam sugriebė už žasto, stipriai suspaudė, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dėl kurių buvo nežymiai sutrikdyta R. P. sveikata. Kaltinamasis pripažino, kad stūmė nukentėjusįjį, tačiau nepripažino padaręs jam sužalojimus, taikytis su nukentėjusiuoju sutiko, tačiau nesutiko atlyginti žalos nukentėjusiajam.

Sunkių padarinių nei nukentėjusiajam, nei valstybei, visuomenei ar teisingumo sistemai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nekilo, galimai padaryta nusikalstama veika didelio visuomenės susidomėjimo nesukėlė, veikos pobÅ«dis, padarymo aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad Å¡i veika priskirtina prie visuomeninę reikÅ¡mę turinčių veikų.Skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad kaltinamajam tikslinga skirti ekspertizę, kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, taip pat, kad reikalinga nustatyti ir apklausti netoliese kaltinamojo gyvenančius asmenis, nesudaro pagrindo nutraukti privataus kaltinimo procesÄ ir bylos medžiagÄ perduoti prokurorui, kadangi procesinių kliūčių paskirti tiek stacionariÄ , tiek ambulatorinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę, kviesti liudytojus Å¡aukimais ar juos atvesdinti, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ privataus kaltinimo tvarka nėra.

BPK 415 str. nurodyta, kad privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal Å¡io Kodekso V dalyje nustatytas taisykles su Å¡io Kodekso 415-417 str. numatytomis iÅ¡imtimis. IÅ¡ Å¡ios normos turinio darytina iÅ¡vada, kad teismas nagrinėdamas bylÄ privataus kaltinimo tvarka, turi tokias pačias teises, kaip ir bendra tvarka bylas nagrinėjantys teismai, t. y. teismas gali savo iniciatyva ar proceso dalyvių praÅ¡ymu paskirti ekspertizę (BPK 286 str.), atvesdinti į posėdį be pateisinamos priežasties neatvykusius asmenis (BPK 142 str.) tai pat atlikti bet kokį proceso veiksmÄ pats arba pavesti jį atlikti ar organizuoti prokurorui (BPK 287 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad bylÄ privataus kaltinimo tvarka nagrinėjantis teismas turi pakankamai BPK numatytų procesinių galimybių užtikrinti operatyvų ir efektyvų baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju duomenų, pagrindžiančių BPK 409 str. 1 d. nurodytų sÄ lygų buvimÄ , nėra, apylinkės teismas nepagrįstai privataus kaltinimo procesÄ nutraukė ir bylÄ perdavė prokurorui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., 2 d., n u t a r i a:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties dalį dėl bylos, kurioje A. P. pareikÅ¡ti kaltinimai pagal BK 140 str. 1 d., perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti panaikinti ir A. P. bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti apylinkės teismui. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                       Algerdas UrbÅ¡ys