2018-02-13 Nr. AB-2986-3-62-3-02325-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-101-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02325-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. 13-2-228 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę jos prašymą (atsakovo gautas 2017 m. rugsėjo 12 d.) (toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. gruodžio 4 d. nurodytiems trūkumams pašalinti.

Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji gali prašyti teismo įpareigoti atsakovą atlikti tuos konkrečius veiksmus, dėl kurių kilo ginčas. Teismas taip pat pareiškėjai patarė nurodyti, kokių konkrečių teisės aktų nuostatas atsakovas įpareigotinas vykdyti.

Pareiškėja padavė teismui patikslinta skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Seniūnijos Raštą; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) jos Prašymą išnagrinėti iš naujo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija) nuostatomis.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Seniūnijos Rašto panaikinimo, o pareiškėjos skundo dalį dėl įpareigojimo Administraciją pareiškėjos Prašymą nagrinėti iš naujo, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, laikė nepaduotu.

Įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, suformuluotus reikalavimus ir prie skundo pridėtus dokumentus, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Seniūnijos Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, jame nėra pareiškėjai adresuotų valinio pobūdžio nurodymų. Seniūnijos Raštu pareiškėjai suteikta informacija, dėl to tokio informacinio pobūdžio dokumento panaikinimas nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių. Todėl teismas skundo dalį dėl Seniūnijos Rašto panaikinimo atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja į atsakovą su prašymu (reikalavimu) atlikti poveikio aplinkai vertinimą, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, nesikreipė, ginčas dėl atsisakymo atlikti poveikio aplinkai vertinimą jos nurodytuose žemės sklypuose nėra kilęs, todėl toks reikalavimas negali būti reiškiamas teisme. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo išaiškinta, jog teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir pasiūlyta tikslinti reikalavimą, prašant įpareigoti atsakovą atlikti tuos veiksmus, kuriuos jis galbūt atsisakė atlikti. Vis dėlto pareiškėja nesuformulavo administraciniame teisme galimo nagrinėti reikalavimo. Todėl teismas konstatavo, kad ji netinkamai pašalino skundo trūkumus, dėl to pareiškėjos skundo dalį dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus laikė nepaduotu (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį ir patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jau skundo priėmimo stadijoje sprendė dėl jos skundo pagrįstumo. Pabrėžia, kad jos Prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai, t. y. Seniūnija nepagrįstai Raštu nusprendė, kad asmens (gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir teikiančio paslaugas, nurodytas išduotame verslo liudijime) veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai Raštą vertino tik kaip dokumentą, kuriame pateikiama bendro pobūdžio informacija, nesukelianti jai jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja D. D. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl informacijos suteikimo. Pareiškėja prašė ją informuoti, ar prašyme nurodytais adresais vykdomai ūkinei veiklai vykdyti buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar buvo išduoti leidimai tokiai veiklai vykdyti.

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. 13-2-228 atsakyta į pareiškėjos D. D. prašymą. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodė, kad jos prašymas išnagrinėtas netinkamai, todėl raštas turi būti panaikintas ir klausimas išnagrinėtas iš naujo.

Teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, išaiškino pareiškėjai teisę suformuluoti skundo reikalavimus, nurodant tiksliai, kokį sprendimą prašo įpareigoti atsakovą priimti. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl to, kad raštas nesukuria teisinių pasekmių, pareiškėja nesuformulavo aiškaus reikalavimo dėl įpareigojimo priimti sprendimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą dalyje dėl rašto panaikinimo, konstatavęs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto buvimą, teismas sprendė, kad skundžiamas raštas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.

Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teisė gauti informaciją apie aplinką, t. y. bet kokia rašytine, vaizdo, garso, elektronine ar kitokia materialia forma saugomą informaciją apie aplinkos elementus, be kita ko, tokius kaip kraštovaizdis (a punktas), apie veiksnius, be kita ko, tokius kaip planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikį išvardytiems a punkte aplinkos elementams, apie kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai jai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkos elementų būklei. Orhuso konvencijoje įtvirtinta teisė gauti informaciją apie aplinką suponuoja valstybės institucijos, atsakančios į prašymą suteikti informaciją apie aplinką, pareigą vadovaujantis nacionaliniais įstatymais suteikti tokią informaciją ir dokumentų kopijas, kuriose yra arba kurios apima tokią informaciją, neprašant paaiškinti, kam tokia informacija reikalinga, t. y. neįrodinėjant konkretaus intereso dėl prašomos pateikti informacijos (4 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-132-602/2017).

Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į viešojo administravimo subjektą aplinkos klausimu, todėl teismas turėjo spręsti klausimą, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo šį pareiškėjos prašymą. Todėl teismo atsisakymas priimti skundą yra nepagrįstas.

Nepagrįsti yra teismo argumentai, jog pareiškėjos skundas negalėjo būti priimtas dėl to, kad pareiškėja nesuformulavo tiksliai reikalavimų dėl įpareigojimo priimti sprendimą.

Visos administracine tvarka nagrinėjamos bylos yra susijusios su poreikiu apsaugoti viešąjį interesą, kas lemia specifinę administracinio teismo padėtį. Pažymėtina, jog dažniausiai privatus asmuo neturi pasirinkimo dėl dalyvavimo administraciniame teisiniame santykyje arba yra priverstas pats inicijuoti tokių teisinių santykių atsiradimą tam, kad galėtų įgyvendinti tam tikrą savo teisę, ir tik ginčui pasiekus administracinį teismą šalys tampa lygiateisėmis, kas suponuoja būtinybę administraciniam procese būti aktyviam. Be to, žmogaus teisių apsaugos reikalavimai lemia, kad proceso rezultatas administracinėje byloje turi kuo mažiau priklausyti nuo šalies sugebėjimo ginti savo interesus administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp šalių realiai susiklosčiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teisės normas (žr. Virgilijus Valančius. Kodėl administracinis teismas turi būti aktyvus. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija. 2006 m. rugpjūčio 14-15, Vilnius. Teisė į teisminę gynybą ir jos realizavimo praktiniai aspektai. 2006 Mykolo Romerio universitetas, p. 170-171; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013).

Teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju pakako, kad pareiškėjos formuluojamas reikalavimas atitiktų administracinių teismų kompetencijos ribas, o teismas, paisydamas teisinio aiškumo imperatyvo, spręstų, kokį iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nurodytų sprendimų išnagrinėjus bylą priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius