2013-03-04 Nr. AB-377-3-62-3-00416-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-290/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00416-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 20-TE-351 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje kaip ir Kauno policijos profesinės sąjungos atstovas panašiai paaiškino, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, atsižvelgdamas į Kauno apskrities policijos vyriausiojo komisariato 2012 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-94 (toliau – ir Išvada), 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 20-TE-351 paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Nuobauda buvo paskirta už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Policijos patrulių veiklos instrukcija) 30.1 punkto reikalavimų pažeidimą. Tarnybinė nuobauda paskirta ignoruojant susiformavusią teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 2 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. IV- 308 20 punkto nuostatas.

Atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2012 m. sausio 6 d. vykdant tarnybos užduotį - ieškomų asmenų nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją numatytoje patruliavimo vietoje (Raudondvaryje ir Vilkijoje), patrulio (ekipažo) vyresniuoju buvo paskirtas ne pareiškėjas, bet Kauno rajono policijos komisariato (toliau ir – Kauno rajono PK) vyresnysis policininkas T. V.. T. V. stabdė automobilį SEAT TOLEDO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo vairuotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Pareiškėjas būdamas ekipažo (patrulio) sudėtyje, vykdė vairuotojo funkcijas bei vyresniojo patrulio nurodymus ir negalėjo vykdyti jam priskirtų funkcijų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte nurodyta, jog sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Nurodytus veiksmus privalėjo atlikti ekipažo vyresnysis pareigūnas T.

V., stabdęs nurodytą transporto priemonę. Tarnybinė nuobauda skundžiamu įsakymu paskirta už reikalavimo, numatyto Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1 punkte, pranešti informaciją budėtojui apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pa.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius, transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui ją sustabdyti. Pareiškėjo vertinimu, duomenų, kad pareiškėjas nurodytų veiksmų neatliko, nors būtų privalėjęs juos atlikti, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra paminėta.

Pareiškėjas akcentavo, jog yra įsitikinęs, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė ir kad tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno apskr. VPK, atsakovas) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo konstatuotas tirinat A. L. 2012 m. sausio 12 d. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio (toliau – ir Kauno r. PK VPS PB) patrulių T. V. ir A. J. veiksmų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2012 m. sausio 7 d. garso įraše radijo ryšio kanalu „KA10 EISMAS“ realiu laiku 2.40 val. (programinės įrangos laiku 0,40 val., kuris 2 val. skiriasi nuo realaus laiko) buvo užfiksuotas pranešimas apie transporto priemonės SEAT TOLEDO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymą. Nors pranešimo tekstas neaiškus, bet girdėti automobilio markė ir valstybiniai numeriai. Tačiau VPK Kauno r. PK VPS PB patruliai T. V. ir A. J. nepranešė budėtojui apie transporto priemonės SEAT TOLEDO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. L. nepaklusimą pareigūnų reikalavimui ją sustabdyti. Pareigūnų paaiškinimai, jog jie radijo ryšio kanalu „KR10 POLICIJA“ informavo Kauno apskr. VPK Kauno r. PK budėtoją apie tai, kad automobilis jų stabdomas nestojo, nepagrįsti. Šiuos patrulių T.

V. ir A. J. teiginius paneigė Kauno apskr. VPK Kauno r. PK budėtojų padalinyje dirbę pareigūnai - budėtojas V. K. ir budėtojo padėjėjas V. V.. Faktą, kad patruliai nepranešė budėtojui apie tai, kad transporto priemonės vairuotojas nepakluso reikalavimui ją sustabdyti, patvirtina tarnybinio patikrinimo metu 2012 m. kovo 26 d. gautas raštas iš Policijos departamento (toliau – ir PD) Viešosios policijos valdybos (Kauno apskr. VPK Kanceliarijoje reg. Nr. 20-G-2798), kuriame nurodyta, jog perklausius radijo ryšio pokalbius laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 7 d. 2 val. iki 3 val. kanalu „KR10 POLICIJA“, nustatyta, kad pokalbių, susijusių su automobilio SEAT TOLEDO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo nepaklusimu sustabdyti transporto priemonę, nėra. Taip pat 2012 m. kovo 5 d. gautas raštas iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Kauno apskr. VPK Kanceliarijoje reg. Nr. 20-G-20-G-2108), kuriame nurodyta, kad 2012 m. sausio 7 d. laikotarpiu nuo 2 val. iki 3 val. radijo ryšio ir pokalbių įrašų sistemos gedimų nebuvo. Atsakovo nuomone, patruliai T. V. ir A. J. pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1 punkto reikalavimus, kuriuose numatyta, kad policijos patrulis privalo pranešti budėtojui, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, tuo padarė tarnybinius nusižengimus.

Pareigūnų tarnybiniai nusižengimai padaryti dėl aplaidumo. Kauno apskr. VPK viršininkas 2012 m. kovo 29 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-94. Pareigūnui A. J. už minėtą pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. Kauno apskr. VPK viršininkas 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 20-TE-351 A. J. paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai. Tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Tvarka), 19 punkto reikalavimais, buvo pratęstas iki 2012 m. balandžio 20 d.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog skundžiamo Įsakymo 1.1. punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad pareiškėjas, 2012 m. sausio 7 d. naktį apie 2.30 val. vykdydamas tarnybos užduotį – ieškomų asmenų nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją numatytoje patruliavimo vietoje Raudondvario gyvenvietėje, tarnybiniu automobiliu „Audi A6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) šaukiniu „608“, patrulių ekipaže kartu su vyresniuoju patruliu T. V., nepranešė budėtojui radijo ryšio priemonės kanalu „KR10 POLICIJA“, apie transporto priemonę Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1. punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos rašytiniai įrodymai patvirtino, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tirinat A. L. 2012 m. sausio 12 d. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulių T. V. ir A. J. veiksmų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 7 d. naktį apie 2.30 val. nepranešė budėtojui radijo ryšio priemonės kanalu „KR10 POLICIJA“, apie transporto priemonę Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytu neveikimu pareiškėjas pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 30.1. punkto reikalavimus. Dėl minėto Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1 punkto reikalavimų pažeidimo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Policijos patrulių veiklos instrukcija reglamentuoja pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas. Šios nuostatos privalomos patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (Policijos patrulių veiklos instrukcijos 1 p.). Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1. punkte numatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui. Kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas teigė, kad budėtojui radijo ryšio priemonės kanalu „KR10 POLICIJA“, apie stabdomą ir nesustojusią transporto priemonę Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė ekipažo vyresnysis patrulis T. V., stabdęs nurodytą transporto priemonę. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vairavo tarnybinį policijos automobilį, kuriuo persekiojo nesustojusią transporto priemonę ir neturėjo galimybės pranešti budėtojui radijo ryšio priemonės kanalu „KR10POLICIJA“ apie stabdomą ir nesustojusi automobilį. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas T. V., būtent, kad jis radijo ryšio priemone pranešė budėtojui apie apie stabdomą ir nestojusį automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei tai, kad tarnybinį policijos automobilį vairavo pareiškėjas.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog radijo ryšio priemonės kanalo „KR10 POLICIJA“ pokalbio įrašas byloja, kad pranešimas budėtojui apie stabdomą ir nestojusią transporto priemonę Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo perduotas, tuo pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1 punkto reikalavimus. Nurodytą aplinkybę patvirtino liudytojų V. V. ir V. K. parodymai teisme bei jų paaiškinimai tarnybinio patikrinimo metu. Liudytoja I. B. teisme patvirtino, kad tarnybinio nusižengimo padarymo metu radijo ryšio priemonės gedimų nebuvo nustatyta. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, liudytojos I. B. nurodytas aplinkybes patvirtino Informacijos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys, kad 2012 m. sausio 7 d. nakties metu laikotarpiu nuo 2 val. iki 3 val. radijo ryšio ir pokalbių įrašų sistemos gedimų nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nurodyti įrodymai neabejotinai patvirtino tarnybinio nusižengimo faktą, kad pranešimas budėtojui apie stabdomą ir nestojusią transporto priemonę Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo perduotas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, jog pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojo T. V. parodymai, kad radijo ryšio priemonės kanalu „KR10 POLICIJA“ buvo pranešimas budėtojui apie stabdomą ir nestojusią transporto priemonę Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybės, kurias patvirtino objektyvūs ir neabejotini įrodymai. Pareiškėjo paaiškinimu ir liudytojo T. V. parodymais apie tarnybinio nusižengimo aplinkybes nesivadovauta. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojo T. V. parodymai vertintini, kaip bandymas išvengti tarnybinės atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Policijos patrulių veiklos instrukcijos 3 punkte numatyta, kad policijos patrulio vyresnysis – tiesioginio policijos patrulių vadovo paskirtas vienas iš policijos patrulio pareigūnų, kuris tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 18. punkte numatyta speciali pareiga policijos patrulio vyresniajam atvykus į patruliavimo sektorių, maršrutą ar postą, nustatyti tarnybinės transporto priemonės telemetrinės įrangos jungiklį į reikiamą padėtį ir apie tai, kad pradėjo tarnybą, pranešti budėtojui, kuriam tarnybos metu jis yra operatyviai pavaldus. Telemetrinė įranga – tarnybinėje transporto priemonėje sumontuota įranga, skirta duomenims į Vieningą pajėgų valdymo sistemą perduoti, siekiant per šią sistemą stebėti tarnybinės transporto priemonės buvimo vietą, vykimo maršrutą, veiklos statusą, kitus duomenis ir priimti sprendimus dėl pajėgų valdymo ar kontrolės (Policijos patrulių veiklos instrukcijos 3.p.). Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1. punkte numatyta bendra policijos patrulio pareiga pranešti budėtojui apie transporto priemonę, kurios vairuotojas nepakluso reikalavimui ją sustabdyti. Nurodyta policijos patrulio pareiga nėra priskirta patrulio vyresniajam. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26.2. punktą, policijos patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad pasekmės dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1. punkte nurodytos patrulio pareigos nevykdymo kyla abiems policijos patruliams patruliams neįvtykdžiusiems šios pareigos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių įvykdyti ar pateisinti minėtos pareigos nevykdymą, nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog tarnybinis nusižengimas pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalį yra Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Kalta veika yra ne tik tokia veika, kuria tyčia siekiama tam tikrų neigiamų padarinių, bet ir tokia veika (veikimas ar neveikimas), kurią darydamas asmuo lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų pasekmių, arba nors nenumato, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turi ir gali tai numatyti. Pirmosios instancijos teismo nuomone, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl buvo pagrindas jam skirti tarnybinę nuobaudą. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nepateisina ir nepaneigia tarnybinės pareigos nevykdymo fakto ir pareiškėjo aplaidžios kaltės. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarkos ir Vidaus tarnybos statuto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad visos faktinės aplinkybės ir įrodymai, reikšmingi tarnybinio nusižengimo konstatavimui, buvo nustatytos ir vertinamos tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, kad galimai tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta pareiškėjui nuobaudos rūšis – papeikimas, įrašytas ne vadovo turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko, o tai reiškia, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Tvarka), 21 - 21.1 punktai nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, patvirtinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, išreiškė pritarimą dėl pareiškėjo patraukimo tranybinėn atsakomybėn bei dėl konkrečios nuobaudos – papeikimo, pareiškėjui skyrimo. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, taip pat neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui pareiškėjo argumentas, kad jis nebuvo supažindintas su baigto tarnybinio patikrinimo išvada. Minėtos Tvarkos nuostatos nenumato pareigos atsakovui supažindinti pareiškėją su tarnybinio patikrinimo išvada. Tvarkos 16.2. punkte numatyta, kad tikrinamasis pareigūnas, baigus tarnybinį patikrinimą, turi savarankišką teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pats savo iniciatyva turėjo teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada nenustatyta, pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė ir įrodymų nepateikė. Pareiškėjas su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo supažindintas nustatyta tvarka ir terminais, numatytais Tvarkos 28 punkte.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus faktus, jų teisinį pagrindimą bei pasiūlymą dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn, šios išvados pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo, skyrimo pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti skundžiamą įsakymą nėra jokio teisinio pagrindo.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes ir dėl to neatsižvelgė į jo skunde teismui nurodytas bei teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias aplinkybes ir dėl to priėmė nepalankų bei pareiškėjo darbdavio interesus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjo teigimu, atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant jam tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2012 m. sausio 6 d., vykdant tarnybos užduotį – ieškomų asmenų nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją numatytoje patruliavimo vietoje (Raudondvaryje ir Vilkijoje) patrulio (ekipažo) vyresniuoju buvo ne jis, o Kauno AVPK Kauno rajono PK vyresnysis policininkas T. V., kuris ir stabdė automobilį SEAT TOLEDO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo vairuotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apie ką pareiškėjas buvo smulkiai išdėstęs savo 2012 m. kovo 7 d. paaiškinime, kurį pateikė tarnybinį patikrinimą atlikusiai pareigūnei R. A.. Anot pareiškėjo, jis būdamas ekipažo (patrulio) sudėtyje, vykdė vairuotojo funkcijas bei vyresniojo patrulio nurodymus ir neturėjo jokių galimybių vykdyti jam priskirtų funkcijų, tame tarpe ir pranešti komisariato budinčiajam apie stabdomą ir sustabdytą nurodytą transporto priemonę. Todėl pareiškėjas akcentuoja, jog yra įsitikinęs, kad jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo nepadarė ir kad tarnybinė nuobauda jam paskirta neteisėtai. Taip pat pareiškėjas akcentuoja, jog nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas išaiškino Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25, 28, 30.1 punktų nuostatas.

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 20-TE-351, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Šis Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies punktu ir atsižvelgiant į 2012 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-94, kuri pripažįstama neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi.

Pažymėtina, kad tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies nuostatas tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veikos ar neveikimo konstatavimu.

Tai – plati vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūno tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje.

Teismo vertinimu, tai reiškia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik nurodyti faktines aplinkybes; išvadoje turi būti motyvuojama, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio mėn. 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362-12).Taigi sprendžiat, ar Skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Nagrinėjamoje byloje esanti Išvada, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, laikantis pirmiau nurodytų nuostatų, nes Išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai bei argumentai dėl nagrinėto pareiškėjo nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyti tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo veikos pobūdį, pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo parinkta tarnybine nuobauda.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012 ir kt.). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.

Apeliantas ginčija tarnybinio nusižengimo faktą ir savo kaltę, teigdamas, kad 2012 m. sausio 6 d., vykdant tarnybos užduotį – ieškomų asmenų nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją, numatytoje patruliavimo vietoje, pareiškėjas buvo ne patrulio (ekipažo) vyresniuoju, bet vykdė vairuotojo funkcijas bei vyresniojo patrulio nurodymus. Mano, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte nurodytus veiksmus turėjo atlikti ne jis, bet ekipažo vyresnysis pareigūnas. Pabrėžia, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1 punkto reikalavimų pažeidimą, tačiau tarnybinėje išvadoje apie šiame punkte nurodytų veiksmų neatlikimą nėra nurodyta. Mano, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1 punkto aiškinimas prieštarauja Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punktui, kadangi čia nėra nurodyta, jog, tuo atveju, kai patrulį sudaro daugiau nei vienas asmuo, vienam iš jų budintįjį informavus, kitas turėtų dubliuoti šiuos veiksmus. Taip pat teigia, kad atlikdamas vairuotojo funkcijas, neturėjo galimybės susisiekti su komisariato budinčiuoju.

2012 m. kovo 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ Nr. 20-JS-94 išsamiai išnagrinėta pareiškėjo veika, įvertinti surinkti duomenys bei asmenų parodymai, nurodyta veika pažeisti teisės aktai ir konkretūs jų punktai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo teiginiai, jog Tarnybinėje išvadoje apie Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1 punkte nurodytų veiksmų neatlikimą nėra nurodyta, atmestini, kaip nepagrįsti.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1 punkte nurodyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenys patvirtina, kad šios pareigos policijos patruliai neįvykdė. Apelianto argumentai šios išvados nepaneigia.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus, jog, jam, kaip pareigūnui, atlikusiam vairuotojo funkcijas, pareiga pranešti budėtojui nekyla, teisėjų kolegija pabrėžia, jog Policijos patrulių veiklos instrukcijos 1 punkte nurodyta, kad Policijos patrulių veiklos instrukcija reglamentuoja pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas. Šios nuostatos privalomos patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, policijos rėmėjams, Lietuvos policijos mokyklos kursantams, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentams, visuomeninių organizacijų nariams ir kariams, kai šie pasitelkiami į pagalbą užtikrinant viešąją tvarką. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 30.1 punkte nustatyta bendra policijos patrulio pareiga ir pasekmės dėl šios pareigos neįvykdymo kyla abiems policijos patruliams, ne tik vyresniajam pareigūnui. Pabrėžtina, jog pareiškėjo teiginiai, jog vienam iš pareigūnų pranešus budėtojui, jis neprivalo dubliuoti šių veiksmų, atmestini, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad budėtojui apie stabdomą automobilį pranešta nebuvo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas