e80cf72b-3111-48e0-bbb7-e5db21372243 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-14811-1125/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09666-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.9; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, sekretoriaujant Vitai GruÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. G., ieÅ¡kovo atstovui advokatui V. V., atsakovės VÄ® „Regitra“ atstovui advokatui G. G., specialistei M. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. G. ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei „Regitra“ dėl drausminio poveikio priemonių teisėtumo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas J. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VÄ®) „Regitra“ dėl drausminio poveikio priemonių teisėtumo, praÅ¡o įpareigoti atsakovę atkurti dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas ieÅ¡kovo teises – panaikinti įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones: nuo 2019 m. spalio 2 d. įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetencijÄ , dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose; panaikinti įspėjimÄ , kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti po Ä®sakymo priėmimo nemokėtÄ papildomÄ darbo užmokestį už darbuotojo veiklos rezultatus iki komisijos sprendimo įvykdymo dienos bei delspinigius už dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Priteisti ieškovui iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad jis dirba specialisto pareigose pagal su VÄ® „Regitra“ sudarytÄ 2005 m. gruodžio 15 d. neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 419. 2019 m. spalio 2 d. VÄ® „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“ jam skirtos drausminio poveikio priemonės – 1) nuo Å¡io įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus;

2) per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetencijÄ , dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose. Taip pat ieÅ¡kovas buvo įspėtas, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Ä®sakymas grindžiamas generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-134 sudarytos darbo pareigų pažeidimo komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡vada Nr. (3.21)-6-19/498.

IeÅ¡kovas teigia, kad darbdavys, skirdamas jam drausminio poveikio priemones, pažeidė DK nuostatas bei darbo sutarties sÄ lygas. Nurodo, kad nei įsakyme, nei komisijos iÅ¡vadoje nenurodoma, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė specialisto J. G. netinkamas jam pavestų funkcijų vykdymas, tik iÅ¡vardijami vidinių dokumentų punktai, tačiau nekonkretizuojami tariami pažeidimai, t. y. nesilaikoma valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų darbo pareigų pažeidimų fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo tvarkos apraÅ¡o 5 punkto reikalavimų, kuriuose numatyta, kad įmonės struktÅ«rinių padalinių tarnybiniuose praneÅ¡imuose apie galimÄ darbo pareigų pažeidimÄ turi bÅ«ti tiksliai nurodoma, kokiu darbo pareigų pažeidimo padarymu yra įtariamas darbuotojas, nurodomi konkretÅ«s jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas, kokios (-ių) teisės akto (-ų) nuostatos (-ų) (konkrečiai nurodant straipsnį (-ius), dalį (-is), punktÄ (-us) ar papunktį (-čius)) pažeidimu yra įtariamas darbuotojas ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Be to, komisijos iÅ¡vadoje taip pat turi bÅ«ti nustatyta, ar darbuotojo veiksmuose yra darbo pareigų pažeidimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, darbuotojo kaltė bei kitos darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai (ApraÅ¡o 20 punktas).

Anot ieškovo, šių reikalavimų nebuvo laikomasi tiek įsakyme, tiek komisijos išvadoje, tiek ir Veiklos departamento Kliento aptarnavimo skyriaus specialistės N. G. 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime.

3. Anot ieÅ¡kovo, darbdavys pavėlavo skirti drausminę nuobaudÄ , kadangi pagal ApraÅ¡o 24.2 punktÄ drausminio poveikio priemonės turi bÅ«ti taikomos tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo pareigų pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos. Teigia, kad nuobauda skirta tik 2019 m. spalio 2 d., nors paaiÅ¡kėjimo diena laikytina 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. y. Klientų aptarnavimo skyriaus specialistės N. G. tarnybinio praneÅ¡imo data.

4. IeÅ¡kovas teigia, kad jokiose vidiniuose įmonės dokumentuose nėra įtvirtinta įmonės generalinio direktoriaus teisė taikyti sankcijÄ â€“ metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus. ApraÅ¡o 22.5 punktas numato tik galimybę darbuotojui neskirti priedo prie atlyginimo (o ne nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus), vadovaujantis įmonėje patvirtinta darbo apmokėjimo tvarka. Pažymi, kad VÄ® „Regitra“ darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių iÅ¡mokų skyrimo tvarkos apraÅ¡as (jo penktasis skirsnis) numato tik priedÄ už kvalifikacinę kategorijÄ (40 p.), kuris jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas papildomu darbo užmokesčiu už darbuotojo veiklos rezultatus.

Teigia, kad papildomas darbo užmokestis yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis. Ä®sakymas nemokėti papildomo darbo užmokesčio turėtų bÅ«ti traktuojamas ir kaip iÅ¡skaita iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio DK 150 straipsnio prasme. PraÅ¡omÄ priteisti 300 Eur neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas vertina kaip protingÄ , teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ .

5. Atsakovė VĮ „Regitra“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad ieÅ¡kovo netinkamas elgesys su egzaminuojamais asmenimis egzamino metu buvo pastebėtas ir anksčiau, jam buvo reiÅ¡kiamos žodinės pastabos, aptariamas darbuotojo netinkamas elgesys su jo tiesioginiu vadovu VÄ® „Regitra“ Panevėžio filiale. IeÅ¡kovo darbo trÅ«kumai buvo užfiksuoti 2017 m. gegužės 12 d. VÄ® „Regitra“ vidaus audito skyriaus atliktoje Panevėžio filialo veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaitoje Nr. 5, kurioje konstatuoti ieÅ¡kovo darbo trÅ«kumai bei rekomenduota spręsti klausimÄ dėl drausminės atsakomybės taikymo.

7. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog nei įsakyme, nei komisijos iÅ¡vadoje nenurodoma ir nekonkretizuojama, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė specialisto J. G. netinkamas jam pavestų funkcijų vykdymas. Atsakovė teigia, kad darbo teisės norminiai aktai nereglamentuoja darbdavio sprendimo (įsakymo), kuriuo darbuotojui skiriamos drausminio, poveikio priemonės, imperatyvaus turinio. Jo turiniui taikomi bendri protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, kitaip tariant, iÅ¡ darbuotojui pateiktos informacijos jam turi bÅ«ti žinoma ir suprantama, už kokį konkretų darbo drausmės pažeidimÄ jam yra skiriamos drausminio poveikio priemonės. Nurodo, kad J.

G. dirba specialisto pareigose, priiminėja egzaminuojamųjų praktinio vairavimo egzaminus, todėl jam taikomi padidinti elgesio standartai ir sÄ moningumo lygis. Teigia, kad teikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma, dėl kokių jo veiksmų (elgesio) buvo priimtas ginčijamas įsakymas. IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad egzaminuojamoji E. B. 2019 m. liepos 25 d. laikė praktinio vairavimo egzaminÄ , kurį priiminėjo ieÅ¡kovas. Ji pateikė apeliacijÄ dėl egzamino ir apeliacija buvo tenkinta, o dėl egzaminuotojo veiksmų praktinio vairavimo egzamino metu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas.

IeÅ¡kovas Å¡io egzamino metu bendravo su E. B. nedalykiÅ¡kai, neiÅ¡laikė pozityvaus ar neutralaus bendravimo tono, bendravo familiariai, naudojo konfrontuojančiÄ kalbÄ , savo neriÅ¡liais pasisakymais (monologu) trikdė susikoncentruoti ties vairavimu laikant egzaminÄ .

8. Nurodo, kad tiek iš išvados, tiek iš įsakymo turinio pakankamai aiškiai matyti, kad drausminio poveikio priemonės ieškovui paskirtos pažeidus įmonės vidaus teisės aktų konkrečias nuostatas, t. y. valstybės įmonės „Regitra“ darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-271 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (2019 m. sausio 17 d.

įsakymo Nr. V-l 1 redakcija) 39.2 papunktį (nustatantį reikalavimÄ gerai žinoti ir sÄ Å¾iningai vykdyti pareiginėse instrukcijose ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pavestÄ darbÄ atlikti kokybiÅ¡kai ir laiku) reikalavimus; Panevėžio filialo specialisto pareiginės instrukcijos, patvirtintas valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo direktoriaus 2017 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 2V-17 3.3 papunktį (nustatantį, kad Å¡ias pareigas einantis asmuo laiku pateikia aiÅ¡kų ir konstruktyvų atsiliepimÄ vairuotojui apie egzamino rezultatus), 3.8 papunktį (nustatantį, kad Å¡ias pareigas einantis asmuo rÅ«pinasi geru įmonės vardu, klientus aptarnauja mandagiai, taktiÅ¡kai, paslaugiai) ir 3.9 papunktį (nustatantį, kad Å¡ias pareigas einantis asmuo laikosi egzaminuotojo pasižadėjime nustatytų profesinės etikos nuostatų) reikalavimus; valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V 197 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ bei valstybės įmonės „Regitra“ klientų aptarnavimo standarto, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V 186 „Dėl įmonės klientų aptarnavimo standarto naujos redakcijos patvirtinimo“ reikalavimus. Teigia, kad ieÅ¡kovas savo tyčiniais veiksmais pažeidė atsakovo vidaus teisės aktus ir akivaizdu, jog suprato savo netinkamÄ elgesį.

J. G., teikdamas paaiškinimus komisijoje žodžiu pripažino, jog tarnybiniame pranešime nurodyti jo netinkamo elgesio egzamino metu faktai yra pagrįsti, dėl padarytų pažeidimų ieškovas gailėjosi. Ieškovo savo veiksmų kritiškas vertinimas yra užfiksuotas ir išvadoje.

9. Atsakovė nurodo, kad iÅ¡vadoje atskleisti visi darbo pareigų pažeidimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas (2019 m. liepos 25 d. E. B. vairavimo egzaminas), jį padaręs asmuo (ieÅ¡kovas), pasekmės (padaryta įmonei neturtinė žala, pasireiÅ¡kusi įmonės reputacijos bei įmonės subjektinės teisės užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi teisės aktų reikalavimų, pažeidimu), priežastinis ryÅ¡ys tarp darbo pareigų pažeidimo ir pasekmių (bÅ«tent, dėl ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė neturtinę žalÄ ), darbuotojo kaltė, kuri pasireiÅ¡kė tyčiniais veiksmais, pažeidžiant atsakovo vidaus teisės aktus. Pats ieÅ¡kovas padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ pripažino teikdamas paaiÅ¡kinimus komisijoje. Todėl nepagrįsti ieÅ¡kinio argumentai, kad nei įsakyme, nei komisijos iÅ¡vadoje nėra nustatyta darbo pareigų pažeidimo sudėtis ar, kad visiÅ¡kai nekonkretizuota tariamų pažeidimų sudėtis.

10. Pažymi, kad nors ieÅ¡kinyje teigiama, kad drausminio poveikio priemonės turi bÅ«ti taikomos tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo pareigų pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos. Atsakovės vertinimu, atsakovė nepažeidė vieno mėnesio termino taikyti drausminio poveikio priemones. Pažymi, kad vadovaujantis Pažeidimų tyrimo tvarkos apraÅ¡o 24.2 punktu, darbo pareigų pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma įmonės generalinio direktoriaus iÅ¡vados patvirtinimo diena, nagrinėjamu atveju tai yra 2019 m. spalio 2 d.

Atlikti tyrimÄ dėl ieÅ¡kovo galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo buvo bÅ«tina, nes tik tyrimo metu buvo galima įvertinti padaryto pažeidimo aplinkybes, iÅ¡klausyti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų. Atsakovė nėra maža įmonė, joje visos procedÅ«ros yra formalizuotos, todėl objektyviai svarbÅ«s sprendimai nepriimami nedelsiant. PaaiÅ¡kėjus, jog yra galimai padarytas darbo pareigų pažeidimas, buvo sudaryta ir paskirta komisija, kuri dėjo pastangas maksimaliai greitai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybės, nustatyti ar buvo padarytas darbo pareigų pažeidimas.

IÅ¡ pateiktos tyrimo eigos galima teigti, jog tyrimas buvo organizuojamas ir vykdomas operatyviai, per protingai trumpÄ laikÄ .

11. Drausminio poveikio priemonė metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus taip pat yra pagrįsta ir teisėta. Pagal Pažeidimų tyrimo tvarkos apraÅ¡o 30 punktÄ drausminio poveikio priemonės galioja 12 mėnesių, nes laikoma, kad darbuotojas nėra turėjęs darbo pareigų pažeidimų, jeigu per paskutinius dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai buvo taikomos drausminio poveikio priemonės, jam nebuvo taikomos naujos drausminio poveikio priemonės. Å iuo metu galiojančios ieÅ¡kovo darbo apmokėjimo sÄ lygos yra reglamentuotos atsakovės darbo apmokėjimo sistemoje, patvirtintoje atsakovės valdybos 2019 m. liepos 26 d. protokolu Nr. 6 – valstybės įmonės „Regitra“ darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių iÅ¡mokų skyrimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – Apmokėjimo sistemos apraÅ¡as).

Minėtas apraÅ¡as reglamentuoja, jog darbuotojams mokamas bazinis darbo užmokestis (pastovus darbo užmokestis, nustatomas darbo sutartyje), papildomas darbo užmokestis gali bÅ«ti skiriamas už darbuotojo veiklos rezultatus įmonės generalinio direktoriaus įsakymu (Apmokėjimo sistemos apraÅ¡o 17 p.). Papildomas darbo užmokestis nėra tapatus tarifiniam (baziniam) darbo užmokesčiui. Pagal Apmokėjimo sistemos apraÅ¡o 17 punktÄ , papildomas darbo užmokestis gali bÅ«ti skiriamas už darbuotojo veiklos rezultatus įmonės generalinio direktoriaus įsakymu.

Vadinasi, papildomas darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne Å¡alių susitarimo, o darbdavio valinio sprendimo pagrindu. Apmokėjimo sistemos apraÅ¡o 28 punkte nustatyta, kad finansinių drausminio poveikio priemonių galiojimo laikotarpiu papildomas darbo užmokestis darbuotojui neskiriamas. Taigi, Apmokėjimo sistemos apraÅ¡as susieja papildomo darbo užmokesčio mokėjimÄ su darbuotojo veiklos rezultatais bei finansinių drausminio poveikio priemonių neturėjimu. Darbuotojas įgyja teisę į papildomÄ darbo užmokestį (darbo užmokesčio dalį), mokamÄ pagal darbovietėje taikomÄ darbo apmokėjimo sistemÄ , tuo atveju, jeigu yra įvykdytos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos sÄ lygos jam gauti.

Atsakovė nesutinka su prašoma priteisti 300 Eur neturtine žala ir teigia, kad ieškovas nepatyrė neturtinės žalos, todėl ji neturi būti atlyginama.

12. Teismo posėdžio metu ieškovo J. G. atstovas advokatas V. V. nurodė, kad vairavimo egzaminas, kurio metu egzaminuotojas buvo ieškovas J. G., vyko įprastine tvarka, įprastu maršrutu, J. G. vykdė savo funkcijas. Mano, kad atsakovė neįrodė kaltų tyčinių darbuotojo veiksmų už kuriuos taikyta drausminė nuobauda. Mano, kad klientė egzamino metu provokavo frazes, instruktorius užjautė klientę ir patarė ateiti pasiruošus. Dėl vykdomo egzamino trukmės sutrumpėjo darbuotojo ieškovo J.

G. pietų pertrauka. Teigia, kad ieÅ¡kovas jokių kaltų veiksmų nepadarė. Be to, mano, kad atsakovė skirdama nuobaudÄ pažeidė nuobaudos skyrimo terminÄ . IeÅ¡kovo atstovo manymu, pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena 2019 m. liepos 25 d., kai vyko vairavimo egzaminas. Vėliausiai paaiÅ¡kėjimo diena dėl darbo drausmės pažeidimo fakto, ieÅ¡kovo atstovo vertinimu galėtų bÅ«ti 2019 m. rugpjūčio 14 d. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. spalio 2 d. praėjo 2 mėnesiai ir 8 dienos.

Ä®vykių chronologija buvo tokia 2019 m. liepos 25 d. vairavimo egzaminas, 2019 m. rugpjūčio 9 d. komisijos protokolas, 2019 m. rugpjūčio 14 d. praneÅ¡imas apie galimÄ pažeidimÄ . IeÅ¡kovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Darbo kodekso 58 straipsnis leidžia skirti tik vienÄ drausminio poveikio priemonę. Darbo užmokesčio dalies atėmimas, pasak ieÅ¡kovo atstovo, apskritai negalimas, pažymėjo, kad įspėjimo darbdavys net nelaiko poveikio priemone. Pažymėjo, kad tiesioginis ieÅ¡kovo vadovas yra pateikęs teigiamÄ ieÅ¡kovo charakteristika.

Mano, kad neproporcingas nei drausminio poveikio priemonių kiekis, nei pobÅ«dis. Pažymėjo, kad egzamino egzaminuojamoji neiÅ¡laikė pagrįstai, to neįtakojo ieÅ¡kovas J. G.. Pažymėjo, kad egzamino metu svarbiausia įvertinti egzaminuojamÄ jį. IeÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas J. G. nurodė, kad valstybės įmonėje „Regitra“ dirba 15 metų, darbas įtempas, atsakingas. IeÅ¡kovas savo pareigas siekia atlikti kuo geriau, mano, kad pažeidimo nepadarė. Paskutiniu metu darbo sÄ lygos sudėtingos dėl įtemptos situacijos. Pažymėjo, kad nežinioje dėl drausminės nuobaudos buvo nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. spalio 2 d. Nurodė, kad patyrė iÅ¡gyvenimus, sutriko miegas.

14. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo J. G. atstovas profesinės sÄ jungos atstovas E. P. (dalyvavo 2020 m. birželio 12 d. ir birželio 16 d. teismo posėdyje) pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nepavyko sužinoti, kokie sankcijų taikymo terminai, be kita ko, pagal G. paaiÅ¡kinimÄ nebuvo aiÅ¡ku, kuo gali bÅ«ti apkaltinas ieÅ¡kovas.

15. Teismo posėdžio metu atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ atstovas advokatas G. G. nurodė, kad atliekamas darbas turi atitikti teisės aktus, tyrimai atliekami siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar buvo ar ne pažeidimas. Teigia, kad 2019 m. liepos 25 d. tai nėra lūžio taÅ¡kas. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog buvo dirbama iÅ¡skirtinai sudėtingomis sÄ lygomis. Sutinka, kad egzaminas vyko ilgiau nei numatyta, tačiau tai neleidžia elgtis darbuotojui netinkamai. Atsakovo atstovo teigimu, darbo drausmės pažeidimas paaiÅ¡kėjo 2019 m. spalio 2 d.

įsakymu patvirtinus 2019 m. rugsėjo 26 d. komisijos išvadas. Mano, kad darbo drausmės pažeidimas įrodytas, atskleisti visi elementai, pažeidimo faktas, neigiamos pasekmės darbdavio prestižui. Mano, kad drausminės poveikio priemonės taikymo terminų buvo laikytasi, nesutinka, kad drausminio poveikio priemones buvo sumažintas ieškovo darbo užmokestis, nes priedai skiriami atskira tvarka ir neturint drausminių nuobaudų. Prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad drausminės nuobaudos skyrimas darbdavio diskrecija.

Prašė taikyti senatį prašomoms priteisti netesybos.

16. Teismo posėdžio metu atsakovės VÄ® „Regitra“ atstovė M. P. nurodė, kad priedas prie atlyginimo įprastai mokamas darbuotojams, jei jie tinkamai vykdo pareigas. IeÅ¡kovui priedas buvo skaičiuojamas, tačiau nebuvo mokamas dėl taikytos drausminės priemonės. Priedas skaičiuojamas visiems darbuotojams kas mėnesį. Priimant naujus darbuotojus darbdavys nurodo darbo užmokestį ir paaiÅ¡kina, kad mokami priedai kaip papildoma nauda. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl termino skirti drausminę nuobaudÄ .

17. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. G. 2005 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties Nr. 419 pagrindu dirba VÄ® „Regitra“ Panevėžio filiale specialisto pareigose (darbo sutarties 1.1 punktas, 1.2. punktas). Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovas J. G. 2019 m. liepos 25 d., vykdydamas savo tiesiogines pareigas egzaminavo asmenį siekiantį gauti vairuotojo pažymėjimÄ . Po Å¡io egzamino, tÄ pačiÄ dienÄ , 2019 m. liepos 25 d., buvo gautas egzaminuojamosios apeliacinis skundas, kurio pagrindu, ginčijamu valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“ ieÅ¡kovui taikytos drausminio poveikio priemonės.

18. Viena iÅ¡ aplinkybių, kuria įrodinėjamas ieÅ¡kinys yra ta, jog pasak ieÅ¡kovo, drausminė nuobauda jam buvo skirta praleidus 1 mėnesio terminÄ . IeÅ¡kovo teigimu, apie įvykį, kuris buvo vertintas kaip darbo drausmės pažeidimas, atsakovė sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ 2019 m. liepos 25 d., kai egzaminuojamoji parašė apeliacijÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje nurodoma pozicijÄ , kad vėliausia data, kad darbdavys sužinojo apie pažeidimÄ galėtų bÅ«ti 2019 m. rugpjūčio 14 d., kuomet buvo parengtas tarnybinis praneÅ¡imas dėl ieÅ¡kovo veiksmų 2019 m. liepos 25 d. vykusio vairavimo egzamino metu.

19. Atsakovė atskirsdama į šiuos ieškovo teiginius nurodo, kad darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo kuomet 2019 m. spalio 2 d. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta 2019 m. rugsėjo 26 d. išvada dėl 2019 m. liepos 25 d. vykusio egzamino metu ieškovo padarytų veiksmų. Pažymėjo, kad tai numato ir Pažeidimų tvarkos aprašo 24.2 punktas.

20. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje yra pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad nors darbo drausmės pažeidimų procedÅ«ros 2002 m. DK ir darbo pareigų pažeidimo procedÅ«ros 2016 m. DK reglamentuojamos panaÅ¡iai, jos nėra tapačios. Skirtumus, be kita ko, lemia tai, kad 2016 m. DK nebeliko drausminės nuobaudos instituto, nors darbo pareigų pažeidimas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas iÅ¡liko (DK 58 straipsnio 1–2 dalys). Pagal 2002 m. DK nuostatas už darbo pareigų pažeidimus galėjo bÅ«ti skirtos ir kitos drausminės nuobaudos (pastaba, papeikimas – 237 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu 2016 m. DK už darbo pareigų pažeidimus nustatytas tik darbo sutarties nutraukimas (58 straipsnio 1 dalis) arba pažeidimo konstatavimas ir darbuotojo įspėjimas apie galimÄ jo atleidimÄ už antrÄ tokį pažeidimÄ (58 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019).

21. Taigi, kaip matyti, ir pagal naujÄ teisinį reglamentavimÄ , ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, nurodoma, kad už darbo pareigų pažeidimus numatytas tik darbo sutarties nutraukimas (DK 58 straipsnio 1 dalis) arba pažeidimo konstatavimas ir darbuotojo įspėjimas apie galimÄ jo atleidimÄ už antrÄ tokį pažeidimÄ (58 straipsnio 4 dalis), kitų drausminių nuobaudų nereglamentuojant. Nagrinėjamu atveju susiklosčius teisinei situacijai, kuomet buvo taikyta ir kita darbuotojui neigiamas finansines pasekmes sukelianti priemonė – VÄ® „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymo „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikių priemonių taikymo J. G.“ 2.1. punktu nutarta nuo Å¡io įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus.

22. Kadangi pagal naujÄ teisinį reglamentavimÄ nėra reglamentuotas aptartos J. G. taikytos drausminės nuobaudos taikymo terminas, o CPK 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija), yra pagrindas taikyti tiek įstatymo, tiek teisės analogijÄ (kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , teisės doktrinÄ ).

Teisės doktrinoje nurodoma, kad įstatymo leidėjas numato ribojimus darbdaviams priimant sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo, sprendimas turi bÅ«ti priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo paaiÅ¡kėjimo ir ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo padarymo dienos (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 234).

23. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl termino drausminei nuobaudai skirti yra reikÅ¡minga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiÅ¡kėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019). Kai darbdavys yra juridinis asmuo (teisinė fikcija), kad bÅ«tų pagrindas pripažinti, jog darbo drausmės pažeidimas paaiÅ¡kėjo darbdaviui – juridiniam asmeniui, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo jam diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigÅ«nams.

Jeigu apie darbo drausmės pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudÄ , jis privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 16 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiÅ¡kindamas sÄ lygas, kas turi įvykti (koks veiksmas, įvykis ar faktas pripažįstamas pakankamu), kad bÅ«tų galima konstatuoti <...> darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momentÄ , yra konstatavęs, kad darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena <...> aiÅ¡kintina kaip ta diena, kuriÄ darbdaviui arba jo atstovui <...> tapo žinomas Å¡ių aplinkybių visetas:

a) darbo drausmės pažeidimo faktas;

b) darbo drausmės pažeidimÄ padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimas, nuo kurio prasideda (buvusios redakcijos DK 241 straipsnio 1 dalyje) nustatytas vieno mėnesio terminas, reiÅ¡kia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ .

Nepagrįstas delsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiÅ¡kintis ir tirti darbo drausmės pažeidimÄ , negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslÄ nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžiÄ vertintinas kaip neteisėtas veikimas.

Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi bÅ«ti atliekamas operatyviai, per protingai trumpÄ laikÄ . Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimÄ , turi Å¡iÄ aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, iÅ¡vados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimÄ egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 29, 30 punktai).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VÄ® „Regitra“ generaliniam direktoriui 2019 m. liepos 25 d. pateikta egzaminuojamosios apeliacija, kurioje nurodoma, kad egzaminuotojas J. G., egzaminuojamosios vertinimu, egzamino vykusio 2019 m. liepos 25 d. metu: „egzaminuotojas (Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas J. G.) visÄ laikÄ elgėsi nemandagiai, naudojo psichologinį smurtÄ , visÄ laikÄ sakė, jog: jaunimas nemoka vairuoti, pavėluosiu pietauti, liksiu nepavalgęs dėl tavo vairavimo, <...> kaip negerai. Sakė, jog stabdyti reikia su neautralia pavara su sankaba negalima, važiuojant staigiai paėmė už vairo ir pasuko deÅ¡iniau, atvykus į Regitra aikÅ¡telę nedavė pačiai vairuoti, jis sukiojo vairÄ . Dėl tokio elgesio negalėjau normaliai susikaupti, visÄ laikÄ aÅ¡ egzaminuotojui blogai vairavau, bet jis visÄ laikÄ man trukdė <...>“.

26. Taigi, jau pirmas praneÅ¡imas apie galimÄ darbo pareigų pažeidimÄ buvo adresuotas VÄ® „Regitra“ generaliniam direktoriui, tačiau pagal 2019 m. rugpjūčio 9 d. VÄ® „Regitra“ apeliacijos komisijos posėdžio protokolÄ Nr. (1.32)-6-19/427 matyti, kad nutarimÄ dėl apeliacijos pasirašė Veiklos departamento Egzaminavimo vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo skyriaus vyriausiasis specialistas G. V. ir Veiklos departamento Egzaminavimo vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo skyriaus vyriausiasis specialistas A.

T.. 27. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Tarnybiniu praneÅ¡imu VÄ® „Regitra“ veiklos departamento Klientų aptarnavimo skyriaus specialistė N. G. informavo VÄ® „Regitra“ generalinį direktorių, kad peržiÅ«rėjus E. B. (egzaminuotosios) 2019 m. liepos 25 d. praktinio egzamino vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, kad VÄ® „Regitra“ Panevėžio filialo specialistas J. G. galimai nesilaikė Å¡ių Klientų aptarnavimo standarto (toliau – KAS) punktų nuostatų: 14.4. iÅ¡laikyti pozityvų ar neutralų bendravimo tonÄ , nebendrauti familiariai; nenaudoti konfrontuojančios kalbos; 14.5. nevartoti galimai klientÄ Å¾eminančių ar kaltinančių teiginių, pastebėjimų ar komentarų tautiniais, rasiniais, etniniais, amžiaus, lyties klausimais, nejuokauti aptarnavimo tema; 14.6. vengti sėdėti parėmus galvÄ , tarsi demonstruojant nuovargį ir abejingumÄ ; 14.8. su visais klientais kurti pagarbius santykius;

30. Egzaminuotojas turi bÅ«ti elgesio pavyzdys kietiems eismo dalyviams <...> iÅ¡laikyti profesinę garbę ir orumÄ . PraneÅ¡ime taip pat pateikti 2019 m. liepos 25 d. egzamino metu užfiksuoti konkretÅ«s atvejai: 12.10 val. „Mums bus tik vargas čia apsisukti... Gal iÅ¡važiuojame, neapsisukinėkite, nes vargas man bus, mums bus tik vargas, E., iÅ¡važiuokime, nes ir taip jau...“; 12.11 val. „Pasitrauks, važiuokime, E., važiuokime, nes ir vakaras ateis, taip sakant bus prastai. AÅ¡ liksiu be pietų ir JÅ«s be pietų liksite.

KÄ jis ten darys nežiÅ«rėkite, gal jis Å¡neka ... matosi, kad žmogus toks aptukęs, jam sunkiai galvojasi ... mes grįžtant viskÄ aptarsime, jaunimas teisinga linkme eina, bet dar dar dar nebaisiai“; 12:12 val. „E. ar čia mes turėjome sustot? Ne ..., E., mums po du kartus ... Oj joj joj ... kaip sakoma, kÄ Å¾mogus biednas bÅ«damas padarysi ant Å¡io svieto“; 12:14 val. demonstruojamas neapsitenkinimas dėl ilgai atliekamo pratimo (planÅ¡etės metimas ant merginos, galvos parėmimas ranka); 12:15 val.

„Ne, E., ne tokiu greičiu turėtumėte apsisukti. Jei tokiu greičiu ir kas lauktų, tai jiems atsibostų laukti, jiems akys iÅ¡varvėtų, kol ..., bežiÅ«rint, kol JÅ«s apsisuksite“; 12:18 – 12:20 val. veido dengimas rankomis, dejavimas, komentavimas „kiek čia, oj kiek čia ...“; 12:25 val. „žinokite man kantrybė baigėsi, važiuojame, E., grįžtame, nes Å¡iaip aÅ¡ neturėčiau dėl kažko nesugebėjimo važiuoti aukoti savo pietų laikÄ . Žinokite, na nelabai, E., gal pabaikime, nes suprantate, aÅ¡ liksiu be pietų, todėl, kad E. atėjo tarp kitko.

E. čia nei Dievui, nei svietui; aš Jums tieisiai pasakysiu“. 12:26 val. „Taip ateiti nepasiruošus yra neatsakinga“.

28. Taigi, 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniu praneÅ¡imu apie ieÅ¡kovo J. G. galimÄ darbo pareigų pažeidimÄ informuotas VÄ® „Regitra“ generalinis direktorius, t.y. juridinio asmens atstovas bei subjektas, turintis teisę skirti drausminę nuobaudÄ , o pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , minėta, darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma diena kai apie pažeidimÄ sužinojo juridinio asmens atstovas (nagrinėjamu atveju generalinis direktorius, t. y. vadovas). Pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. praneÅ¡imo turinį matyti, kad jame detaliai apraÅ¡yti darbuotojo J.

G. atlikti veiksmai, taip pat aprašyti vidinių VĮ „Regitra“ teisės aktų pažeidimai detalizuojant pažeistus punktus. Nei 2019 m. rugsėjo 26 d. išvadoje, nei 2019 m. spalio 2 d. įsakyme, kuriuo skirta drausminė nuobauda iš esmės nekito nei faktinės aplinkybės, nei nustatyto pažeidimo, apie kurį 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu informuotas VĮ „Regitra“ generalinis direktorius, turinys. Taip pat tiek 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime, tiek 2019 m. rugsėjo 26 d. išvadoje, tiek 2019 m. spalio 2 d.

įsakyme nurodomi tie patys Klientų aptarnavimo standarto punktų nuostatų pažeidimai: 14.4. iÅ¡laikyti pozityvų ar neutralų bendravimo tonÄ , nebendrauti familiariai; nenaudoti konfrontuojančios kalbos; 14.5. nevartoti galimai klientÄ Å¾eminančių ar kaltinančių teiginių, apstebėjimų ar komentarų tautiniais, rasiniais, etniniais, amžiaus, lyties klausimais, nejuokauti aptarnavimo tema; 14.6. vengti sėdėti parėmus galvÄ , tarsi demonstruojant nuovargį ir abejingumÄ ; 14.8. su visais klientais kurti pagarbius santykius;

30. Egzaminuotojas turi bÅ«ti elgesio pavyzdys kietiems eismo dalyviams <...> iÅ¡laikyti profesinę garbę ir orumÄ . Ä®sakyme dar pridedant papildomus vidinių teisės aktų punktų pažeidimus, kurių didžioji dalis pagal savo turinį atitinka aptartus Klientų aptarnavimo standarto punktu, t.y. susiję su etiÅ¡ku, pagarbiu ir mandagiu pareigų vykdymu aptarnaujant klientus.

29. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįsta iÅ¡vadÄ , jog VÄ® „Regitra“ generaliniam direktoriui, kuris yra juridinio asmens atstovas, tapo žinoma apie darbuotojo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ t. y. tiek apie atliktus veiksmus, tiek apie asmenį, tiek apie pažeistus vidinius teisės aktus 2019 m. rugpjūčio 14 d. informavus VÄ® „RegitrÄ â€œ generalinį direktorių tarnybiniu praneÅ¡imu. IÅ¡ esmės jokių naujų aplinkybių vėlesniu tyrimu nustatyta nebuvo, nebuvo paneigti jau 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame praneÅ¡ime aptarti vidinių teisės aktų pažeidimai, prieÅ¡ingai jie buvo patvirtinti ir 2019 m. spalio 2 d. įsakymu.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas nesilaikė vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo termino (VÄ® „Regitra“ darbuotojų darbo pareigų pažeidimų fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo tvarkos apraÅ¡o 24.2 punktas, nurodytoje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, darbo teisės doktrinoje nurodomi terminai), kadangi darbdaviui apie darbo drausmės ir netgi konkrečių vidinių teisės aktų normų pažeidimÄ tapo žinoma 2019 m. rugpjūčio 14 d. o tuo tarpu VÄ® „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymas dėl drausminės nuobaudos priimtas 2019 m. spalio 2 d., aptarta aplinkybė yra savarankiÅ¡kas pagrindas panaikinti VÄ® „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymÄ Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“. Dėl atskirų reikalavimų nagrinėjimo.

31. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas J. G. reiÅ¡kia reikalavimus be kita ko reiÅ¡kia ir Å¡iuos reikalavimus: panaikinti įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones - per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetencijÄ , dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose; panaikinti įspėjimÄ , kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

32. DK 58 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . To paties straipsnio 2 dalis nustato dvi galimas darbo sutarties nutraukimo priežastis:

1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas;

2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytÄ protingÄ laikotarpį Å¡io paaiÅ¡kinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali bÅ«ti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiÅ¡kinti ir darbdavys per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos darbuotojÄ Ä¯spėjo apie galimÄ atleidimÄ už antrÄ tokį pažeidimÄ (DK 58 straipsnio 4 dalis).

33. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1350-910/2019 yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad DK 58 straipsnio analizė teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atleidimas iÅ¡ darbo už antrÄ tokį patį darbinių pareigų pažeidimÄ , padarytÄ per 12 mėnesių gali bÅ«ti taikomas tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) buvo nustatytas pirmasis darbo pareigų pažeidimas;

2) darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti raštu;

3) darbuotojas per 1 mėnesį nuo pirmojo pažeidimo padarymo dienos buvo raÅ¡tu įspėtas apie galimÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, jei per ateinančius 12 mėnesių bus padarytas antras tokio paties pobÅ«džio pažeidimas. Taigi, tiek pirmo darbo pareigų pažeidimo nustatymas, tiek įspėjimas apie galimÄ atleidimÄ už antrÄ tokį pažeidimÄ yra laikytini sÄ lygomis, sudarančiomis pagrindÄ ateityje, esant per vienerius metus padarytam antram tokiam pačiam darbinių pareigų pažeidimui, nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Paties darbdavio įsakymo, kuriuo konstatuojamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir įspėjama apie galimÄ atleidimÄ už antrÄ tokį pažeidimÄ , priėmimas yra laikytinas tik procedÅ«riniu veiksmu, kuris darbuotojui nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių.

Toks įsakymas kartu atlieka ir prevencinę funkcijÄ , skatina darbuotojÄ tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, tačiau įsakymo priėmimu jokios subjektinės teisės ar pareigos darbuotojui nėra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos.

34. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad įstatymas nustato, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (CK 24 straipsnio 1-2 dalys). DK 30 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį sukurti tokiÄ darbo aplinkÄ , kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ ar kuriais siekiama darbuotojÄ ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsakymo, kuriuo konstatuotas ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimas ir ieÅ¡kovė įspėta apie galimÄ atleidimÄ už antrÄ tokį pažeidimÄ , priėmimas pats savaime jokių teisių ir (ar) pareigų nei ieÅ¡kovei, kaip darbuotojai, nei atsakovei, kaip darbdavei, nesukÅ«rė. IeÅ¡kovės, kaip darbuotojos, teisės yra saugomos įstatymo ir bet koks jų pažeidimas sudaro pagrindÄ kreiptis teisinės gynybos, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamo įsakymo priėmimas pats savaime pažeidė kokias nors ieÅ¡kovės teises.

Tuo atveju, jeigu darbdavė nuspręstų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, ieÅ¡kovė, su tuo nesutikdama, turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kurie, be kita ko, vertintų tiek pirmojo, tiek ir antrojo darbo pareigų pažeidimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų darbdaviui piktnaudžiauti teise, o pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas nesuteikia darbdaviui jokių privilegijų darbuotojo atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1350-910/2019).

Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad darbo pareigų pažeidimo konstatavimas (iÅ¡skyrus jei priimamas sprendimas nutraukti darbo sutartį) ar įspėjimas apie galimÄ atleidimÄ už antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ nėra skundžiami darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka; jų teisėtumas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose gali bÅ«ti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iukÅ¡tų pareigų pažeidimÄ ar už pakartotinį pareigų pažeidimÄ teisėtumÄ DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Tomas Davulis.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 233).

35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

36. Teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

Nagrinėjamos bylos atveju konstatuota, kad atsakovės įsakymas ginčijamoje dalyje per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetencijÄ , dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose; panaikinti įspėjimÄ , kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, yra tik procedÅ«rinis veiksmas, nesukėlęs ieÅ¡kovui jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje dalyje darbdavės įsakymas negalėjo bÅ«ti ginčijamas nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme.

37. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei apeliacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ ieÅ¡kovo J. G. reikalavimai VÄ® „Regira“ dalyje dėl panaikinimo įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones - per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetencijÄ , dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose; panaikinti įspėjimÄ , kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, negali bÅ«ti ginčijame teisme, tačiau teismas nurodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju dėl procedÅ«rinio pažeidimo naikinamas visas 2019 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“. Dėl pažeidimo vertinimo ir drausminės nuobaudos neskiriant piniginio priedo proporcingumo.

38. Vienas iÅ¡ reiÅ¡kiamų reikalavimų nagrinėjamoje byloje yra panaikinti VÄ® „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. direktoriaus įsakymu skirtÄ drausminio poveikio priemonę nuo 2019 m. spalio 2 d. įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus. Nepaisant to, kad teismas nustatė procedÅ«rinį pažeidimÄ , sudarantį pagrindÄ naikinti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , tačiau teismas iÅ¡samiai pasisako dėl darbo drausmės pažeidimo ir taikytos drausminės poveikio priemonės proporcingumo.

39. Pažymėtina, kad darbuotojo pareigos gali bÅ«ti numatomos ne tik darbo sutartyje, bet ir pagal darbo teisės principus (pavyzdžiui saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus) ar darbo teisės normas (pavyzdžiui darbo tvarkos taisyklės, darbdavio iÅ¡leisti norminiai aktai). Darbuotojo pareigos gali atsirasti ir iÅ¡ profesinės etikos, sÄ Å¾iningo ir padoraus elgesio standartų.

40. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas J. G. 2005 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties Nr. 419 pagrindu dirba VÄ® „Regitra“ Panevėžio filiale specialisto pareigose (darbo sutarties 1.1 punktas, 1.2. punktas). Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovas J. G. 2019 m. liepos 25 d., vykdydamas savo tiesiogines pareigas egzaminavo asmenį siekiantį gauti vairuotojo pažymėjimÄ . Po Å¡io egzamino, tÄ pačiÄ dienÄ , 2019 m. liepos 25 d., buvo gautas egzaminuojamosios apeliacinis skundas, kuriame nurodoma, jog:

„egzaminuotojas (Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas J. G.) visÄ laikÄ elgėsi nemandagiai, naudojo psichologinį smurtÄ , visÄ laikÄ sakė, jog: „jaunimas nemoka vairuoti, pavėluosiu pietauti, liksiu nepavalgęs dėl tavo vairavimo, <...> kaip negerai. Sakė, jog stabdyti reikia su neautralia pavara su sankaba negalima, važiuojant staigiai paėmė už vairo ir pasuko deÅ¡iniau, atvykus į Regitra aikÅ¡telę nedavė pačiai vairuoti, jis sukiojo vairÄ . Dėl tokio elgesio negalėjau normaliai susikaupti, visÄ laikÄ aÅ¡ egzaminuotojui blogai vairavau, bet jis visÄ laikÄ man trukdė <...>“. 41. 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo parengtas VÄ® „Regitra“ apeliacijos komisijos posėdžio, kuris kaip nurodoma protokole vyko 2019 m. rugpjūčio 5 d., protokolas Nr. (1.32)-6-19/427 (toliau – protokolas), kuriame buvo nagrinėjama egzaminuojamosios apeliacija dėl ieÅ¡kovo J.

G.. Protokolo 1 – 3 punktuose aprašyta komisijos atlikta J. G. veiksmų analizė egzamino metu ir nurodyta, kad:

1. Vaizdo įraše matyti, kaip egzaminuotojas paprašo egzaminuojamosios apsisukti, kiek vėliau apsigalvoja ir nurodo ne apsisukinėti, o važiuoti toliau, sakydamas, kad „bus tik vargas“ (vaizdo įrašo laikas – 12:10:00 – 12:10:55 val.);

2. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip egzaminuojamoji, iÅ¡važiavusi iÅ¡ laikino stovėjimo vietos, pamačiusi prieÅ¡ais netinkamai sustojusį automobilį dvejoja, o egzaminuotojas ragina jÄ važiuoti, teigdamas, jog liks be pietų (vaizdo įraÅ¡o laikas 12:11:45 – 12:12:30 val.);

3. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip egzaminuojamajai atlikus apsisukimo manevra, egzaminuotojas priekaiÅ¡tavo, kad apsisuka per lėtai (vaizdo įraÅ¡o laikas – 12:14:00 – 12:15:20 val.). Protokolo 6 punkte nurodyta, kad egzamino rezultatas anuliuojamas dėl specialisto J. G. veiksmų, apraÅ¡ytų 1-3 punktuose. 7 punkte nurodyta, kad atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacijos komisija konstatuoja, kad informacijÄ apie specialisto J. G. elgesį egzamino metu bÅ«tina perduoti vertinti Klientų aptarnavimo skyriui (KAS). 42. 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Tarnybiniu praneÅ¡imu VÄ® „Regitra“ veiklos departamento Klientų aptarnavimo skyriaus specialistė N. G. informavo VÄ® „Regitra“ generalinį direktorių, kad peržiÅ«rėjus E. B. (egzaminuotosios) 2019 m. liepos 25 d. praktinio egzamino vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, kad VÄ® „Regitra“ Panevėžio filialo specialistas J. G. galimai nesilaikė Å¡ių Klientų aptarnavimo standarto (toliau – KAS) punktų nuostatų: 14.4. iÅ¡laikyti pozityvų ar neutralų bendravimo tonÄ , nebendrauti familiariai; nenaudoti konfrontuojančios kalbos; 14.5. nevartoti galimai klientÄ Å¾eminančių ar kaltinančių teiginių, pastebėjimų ar komentarų tautiniais, rasiniais, etniniais, amžiaus, lyties klausimais, nejuokauti aptarnavimo tema; 14.6. vengti sėdėti parėmus galvÄ , tarsi demonstruojant nuovargį ir abejingumÄ ; 14.8. su visais klientais kurti pagarbius santykius;

30. Egzaminuotojas turi bÅ«ti elgesio pavyzdys kietiems eismo dalyviams <...> iÅ¡laikyti profesinę garbę ir orumÄ . PraneÅ¡ime taip pat pateikti 2019 m. liepos 25 d. egzamino metu užfiksuoti konkretÅ«s atvejai: 12.10 val. „Mums bus tik vargas čia apsisukti... Gal iÅ¡važiuojame, neapsisukinėkite, nes vargas man bus, mums bus tik vargas, E., iÅ¡važiuokime, nes ir taip jau...“; 12.11 val. „Pasitrauks, važiuokime, E., važiuokime, nes ir vakaras ateis, taip sakant bus prastai. AÅ¡ liksiu be pietų ir JÅ«s be pietų liksite.

KÄ jis ten darys nežiÅ«rėkite, gal jis Å¡neka ... matosi, kad žmogus toks aptukęs, jam sunkiai galvojasi ... mes grįžtant viskÄ aptarsime, jaunimas teisinga linkme eina, bet dar dar dar nebaisiai“; 12:12 val. „E. ar čia mes turėjome sustot? Ne ..., E., mums po du kartus ... Oj joj joj ... kaip sakoma, kÄ Å¾mogus biednas bÅ«damas padarysi ant Å¡io svieto“; 12:14 val. demonstruojamas neapsitenkinimas dėl ilgai atliekamo pratimo (planÅ¡etės metimas ant merginos, galvos parėmimas ranka); 12:15 val.

„Ne, E., ne tokiu greičiu turėtumėte apsisukti. Jei tokiu greičiu ir kas lauktų, tai jiems atsibostų laukti, jiems akys iÅ¡varvėtų, kol ..., bežiÅ«rint, kol JÅ«s apsisuksite“; 12:18 – 12:20 val. veido dengimas rankomis, dejavimas, komentavimas „kiek čia, oj kiek čia ...“; 12:25 val. „žinokite man kantrybė baigėsi, važiuojame, E., grįžtame, nes Å¡iaip aÅ¡ neturėčiau dėl kažko nesugebėjimo važiuoti aukoti savo pietų laikÄ . Žinokite, na nelabai, E., gal pabaikime, nes suprantate, aÅ¡ liksiu be pietų, todėl, kad E. atėjo tarp kitko.

E. čia nei Dievui, nei svietui; aÅ¡ Jums tieisiai pasakysiu“. 12:26 val. „Taip ateiti nepasiruoÅ¡us yra neatsakinga“. 43. 2019 m. rugsėjo 12 d. paaiÅ¡kinime J. G. nurodo, kad 2019 m. liepos 25 d. egzaminavo E. B., siekiančiÄ Ä¯gyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę. Praktinio vairavimo egzamino metu E. B. padarė 30 nekritinių ir 1 kritinę klaidÄ . EgzaminÄ Ä¯vertino kaip neiÅ¡laikytÄ . Po egzamino E. B. paaiÅ¡kino klaidas. Egzamino metu ir po egzamino naudojo klientei suprantamÄ kalbos stilių.

Egzamino metu 12:10 val. (egzamino pradžia 11:43 val.) dėl klientės negebėjimo pasiÅ«lė jai pradėtÄ apsisukimÄ ribotame plote atlikti kitoje vietoje. Nurodo, kad likę pasisakymai buvo monologas. Galvos rėmimas ranka, mano nėra nepasitenkinimo iÅ¡raiÅ¡ka <...>. Egzamino 12:10 val. nenutraukė (nors tam buvo pagrindas), nes norėjo matyti pilnesnį vaizdÄ . 44. 2019 m. rugsėjo 26 d. VÄ® „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.V-134 sudarytos darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos iÅ¡vadoje „Dėl Valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo specialisto J.

G. darbo pareigų pažeidimo“ Nr. (3.21)-6-19/498, nustatyti VÄ® „Regitra“ darbo tvarkos taisyklių 39.2 papunkčio pažeidimai (gerai žinoti ir sÄ Å¾iningai vykdyti pareiginėse instrukcijose ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pavestÄ darbÄ atlikti kokybiÅ¡kai, laiku). Panevėžio filialo specialisto pareiginės instrukcijos 3.8 papunkčio pažeidimai (pareigas einantis asmuo rÅ«pinais geru įmonės vardu, klientus aptarnauja mandagiai, taktiÅ¡kai, paslaugiai) ir 3.9 papunkčio pažeidimai (Å¡ias pareigas einantis asmuo laikosi egzaminuotojo pasižadėjime nustatytų profesinės etikos nuostatų).

Taip pat komisijos iÅ¡vadoje nurodoma, kad J. G. pažeidė VÄ® „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso 4.2.3 papunktį, kuriame nurodyta, kad kalba, veiksmais ar pasiÅ«lomais nediskriminuoti atskirų asmenų ar visuomenės grupių dėl <...> amžiaus <...> ir imtis teisėtų priemonių pastabėtai diskriminacijai sustabdyti, 4.4.2. papunktį, kuriame nurodytas reikalavimas priimant sprendimus, vadovautis aiÅ¡kiais vertinimo kriterijais, vengti asmeniÅ¡kumo, emocijų, neturėti iÅ¡ankstinio nusistatymo, įvertinti kitų asmenų pateiktÄ nuomonę, sprendžiant klausimus bei kitas objektyvias aplinkybes, kiekvienÄ atskirai įvertinant, atmetant tai, kas nesusiję su svarstomu klausimu, 5.2 papunktį, kuriame nurodytas reikalavimas sÄ Å¾iningai, nepriekaiÅ¡tingai, rÅ«pestingai, atidžiai, profesionaliai ir atsakingai atlikti savo pareigas bei funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose ir pareiginėse instrukcijose ir 5.10 papunktį, kur nustatytas reikalavimas bÅ«ti mandagiu, paslaugiu, tolerantiÅ¡ku, pagarbiai elgtis su kiekvienu asmeniu.

Nurodoma, kad pažeistas VÄ® „Regitra“ aptarnavimo standarto 14.4 papunktis, kuriame nustatytas reikalavimas iÅ¡laikyti pozityvų ar neutralų bendravimo tonÄ , nebendrauti familiariai; nenaudoti konfrontuojančios kalbos; 14.5 papunktis, kuriame nurodoma nevartoti galimai klientÄ Å¾eminančių ar kaltinančių teiginių, pastebėjimų ar komentarų tautiniais, rasiniais, etniniais, amžiaus, lyties klausimais, nejuokauti aptarnavimo tema; 14.6 papunktis, kuris įpareigoja vengti sėdėti parėmus galvÄ tarsi demonstruojant nuovargį ir abejingumÄ ; 14.8 papunktis, kur nurodoma su visais klientais kurti pagarbius santykius ir 30 punktÄ , kuriame nurodoma, kad egzaminuotojas turi bÅ«ti elgesio pavyzdys kitiems eismo dalyviams, siekti, kad kiekvienas vairuotojas suprastų ir vertintų saugaus, apgalvoto ir neagresyvaus vairavimo stilių iÅ¡laikyti profesinę garbę ir orumÄ .

Komisija pažymėjo, kad aprašo (Reikalavimų motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojams aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1V-516) 3.1 papunktyje darbo pareigų pažeidimas apibrėžiamas kaip darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Išvadoje nurodoma, kad komisija nustatė, jog specialistas J. G. savo veiksmais netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas. Vadovaujantis aprašo (Reikalavimų motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojams aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. 1V-516) 24.1, 22.1, 22,4, 22.5 punktais, siÅ«loma 1. Ä®pareigoti tiesioginį vadovÄ sudaryti J. G. darbo rezultatų gerinimo planÄ , nustatytÄ laikotarpį stebėti jo darbinę veiklÄ , darbo rezultatus, teikiamas paslaugas ir pan.

2. Ä®pareigoti J. G. tobulinti kompetencijÄ , dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose.

3. Neskirti J. G. priedo prie atlyginimo, vadovaujantis įmonėje patvirtinta darbo apmokėjimo tvarka.

45. VÄ® „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“ Nr. P-172 pripažinti 2019 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡vadoje nurodyti pažeidimai (įsakymo 1 punktas) bei nuspręsta skirti ieÅ¡kovui J. G. Å¡ias drausminio poveikio priemones (įsakymo 2 punktas): 2.1. nuo įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; 2.2. per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetencijÄ , dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose. 3 įsakymo punkte nurodoma, kad J. G. įspėjamas, jog vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pažeidimas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

46. Ä® bylÄ pateikta VÄ® „Regitra“ Panevėžio filialo, kuriame ir dirba ieÅ¡kovas J. G., direktoriaus 2019 m. gruodžio 13 d. parengta J. G. charakteristika Nr. (4.4)-4-5, kurioje nurodoma, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), VÄ® „Regitra: Panevėžio filiale įsidarbino 2005 m. gruodžio 15 d., vairuotojų egzaminavimo specialisto pareigose. Ä®vertinus tai, jog prieÅ¡ tai dirbo vairavimo instruktoriumi, užsirekomendavo kaip iÅ¡manantis savo darbÄ , todėl greitai jam buvo patikėta egzaminuoti visas vairuotojų kategorijas.

Jas egzaminuoja iki Å¡iol. J. yra principingas darbuotojas, visÄ pavestÄ darbÄ stengiasi atlikti gerai ir laiku, stengiasi priimti naujoves. Kartais priima netipinius sprendimus, bet turi savo argumentus Å¡iems sprendimams pagrįsti. Pasižymi, kaip tvarkingas, draugiÅ¡kas, mokantis bendrauti su bendradarbiais bei įmonės klientais. Reguliariai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose bei įmonės organizuojamuose mokymuose. Per paskutinius kalendorinius (2019) metus VÄ® „Regitra“ yra gavusi apeliacijų dėl priimtų sprendimų egzaminų metu, iÅ¡ kurių dalis pasitvirtino.

Ko pasekoje J. G. turi drausminę nuobaudÄ , kuri įsigaliojusi nuo 2019 m. spalio 2 d. ir galioja 12 mėnesių. Darbuotojui sudarytas nuoseklus tobulėjimo planas, siekiant iÅ¡vengti nuobaudų pasikartojimo ateityje.

47. Pagal chronologinę sekÄ matyti, kad J. G. ginčo darbo drausmės pažeidimÄ padarė 2019 m. liepos 25 d. egzaminuodamas asmenį, siekiantį įgyti B kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimÄ . Pažeidimas kaip matyti pagal detaliai aptartus darbdavio parengtus duomenis pasireiÅ¡kė tuo, jog J. G. 2019 m. liepos 25 d. vykusio egzamino metu, darbdavio vertinimu, naudojo netinkamÄ leksikÄ bei neverbalinę kalbÄ (pažeidimai nustatyti 2019 m. rugpjūčio 9 d. VÄ® „Regitra“ apeliacijos komisijos posėdžio protokole, 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, 2019 m. rugsėjo 26 d.

VÄ® „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.V-134 sudarytos darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos iÅ¡vadoje „Dėl Valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo specialisto J. G. darbo pareigų pažeidimo“). Pagal detaliai aptartus pažeidimus, naudotÄ leksikÄ bei neverbalinę kalbÄ , nustatyti vidinių teisės aktų pažeidimai, kurie taip pat detalizuoti aukščiau.

48. IÅ¡ esmės ginčo dėl pasakytų ir atsakovo vertintų replikų nėra, t.y. dėl to, kad atsakovės nurodytos replikos ieÅ¡kovo buvo pasakytos. Teismo posėdžio metu, buvo tiriama vaizdinė medžiaga ir analizuojami ieÅ¡kovo veiksmai (verbalinė ir neverbalinė kalba) egzamino, vykusio 2019 m. liepos 25 d. metų. Bendrai pateikiamas vaizdo medžiagos aptarimas ir įvykiu eiga: tiriant visÄ vaizdo medžiagÄ , siekiant matyti ir įvertinti pažeidimo apimtį nustatyta, kad egzaminas prasidėjo 11:39 val. egzaminuotojas (ieÅ¡kovas) prisistatė bei paaiÅ¡kino automobilio techninius parametrus (nurodė, kur atbulinė pavara, paaiÅ¡kino dėl Å¡viesų ir kt.), paaiÅ¡kino, kad egzaminas filmuojamas, nurodė, kada egzaminuojamoji galės gauti egzamino ataskaitÄ .

Pradėjus važiavimÄ egzaminuojamajai nurodydavo tolimesnius veiksmus (t. y. kada į kuriÄ pusę bus sukama ir kt.), taip pat egzamino pradžioje nurodė egzamino marÅ¡rutÄ (11:42 val), pradėdamas marÅ¡rutÄ uždavė kontrolinius klausimus (11:43 val.). Vykdant egzaminÄ egzaminuotojas iÅ¡ anksto egzaminuojamajai pasakydavo važiavimo kryptį (pvz.: 11:53 val., 11:58 val., 12:01 val., 12:04 val., ir kt.), 12:10 val. pasiÅ«lo nepasisukti, iÅ¡važiuoti ir važiuoti toliau. Toliau nurodomos, ieÅ¡kovo replikos: 12.10 val.

„iÅ¡važiuokime, neapsisukinėkime, nes mums bus tik vargas, E.“, 12:12 val. egzaminuotojas nurodo: „važiuokim, E., važiuokim, vakaras ateis, kÄ jis ten daro nežiÅ«rėkim, gal jis Å¡neka, matosi žmogus aptukęs <...>“ „viskas gerai, jaunimas teisinga linkme eina“, 12:13 val. „<...>, kaip mano amžinatelsi tėvelis sakydavo, kÄ tu žmogus biednas bÅ«damas padarysi“. Egzaminuotojas toliau nurodo važiavimo kryptį (apsisukti ribotame plote) (12:14 val). Toliau nurodo važiavimo kryptį (pvz.: 12:16 val., 12:20 val.. 12:23 val. ). 12:25 val. replika „aÅ¡ liksiu be pietų, todėl kad E. atėjo tarp kitko.

Negalima šitaip ateit pasiruošus, neatsakinga. Instruktorius turėjo Jūsų nepraleist“. 12:26 val. 12:27 val. paaiškina klaidas dėl sankabos naudojamo, dėl pavaros, nurodo padėties važiuojamoje dalyje trūkumus, paaiškina, kad egzaminuojamoji, nestebi kelio tinkamai, delsia važiuoti. 12:27 val. replika: „E., viskas gerai“ 12:28 val. replika: „E. savo reakcija turi lavinti“ „važiuoti, važiuoti, važiuoti“. 12:29 val. Paaiškina egzaminuojamajai, kad yra vertinimo kriterijai, paaiškina klaidas ir vairuotojos įgūdžių trūkumus.

49. Pagal į bylÄ pateiktÄ egzaminuojamosios E. B. praktikos egzamino ataskaitÄ Nr. 5423971, matyti, kad važiavimo eisme laikas buvo nuo 11:43 val. iki 12:26 val. Ataskaitoje detaliai nurodytos egzaminuojamosios padarytos klaidos (transporto priemonės valdymas 16 nekritinių klaidų, pavojaus atpažinimas 12 nekritinių klaidų), viso egzaminuojamoji padarė 28 nekritines klaidas. IÅ¡vadoje nurodyta, kad egzaminuojamajai trÅ«ksta vairavimo įgÅ«džių. Pažymėtina, kad atsakovė nenustatė, jog egzaminuotojo vertinimas netinkamas, dėl egzaminuotojo nustatytų klaidų atsakovė jokių pastabų nereiÅ¡kė.

Atsakovė taip pat nereiÅ¡kė egzaminuotojui pastabų dėl netinkamai aiÅ¡kinamo marÅ¡ruto, ar dėl to, kad egzaminuojamajai nebuvo pateikta tam tikrai informacija (apie egzamino eigÄ , marÅ¡rutÄ ir kt.). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas J. G. paaiÅ¡kino, kad jau iki 25 minutės egzaminuojamoji buvo virÅ¡ijusi nekritinių, kurios lemtų egzamino neiÅ¡laikymÄ , klaidų skaičių. Ä®rodymų, kurie paneigtų Å¡iÄ aplinkybę atsakovė neteikė, neginčijo ieÅ¡kovo nustatytų klaidų egzamino metu.

Tai reiÅ¡kia, kad egzaminuojamoji iki 12:08 val., jau buvo padariusi tokį nekritinių klaidų skaičių, kurios nulėmė egzamino neiÅ¡laikymÄ , tuo tarpu, tiek atsakovė nurodo, tiek tiriant vaizdo medžiagÄ teismo posėdyje nustatyta, kad ieÅ¡kovo replikos nesusijusios su egzamino marÅ¡rutu ir egzamino tvarka, prasidėjo nuo 12:10 val., tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie ieÅ¡kovo pasisakymai negalėjo nulemti egzaminuojamosios rezultato ir vairavimo egzamino praktinės dalies neiÅ¡laikymo. Viena vertus, teismas sutinka, kad ieÅ¡kovo replikos, nebuvo susiję su egzamino eiga ir jo pareigomis egzaminuojant asmenį, kita vertus pagal iÅ¡analizuotus duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovo replikos egzaminuojamosios rezultatui įtakos negalėjo turėti, nes jos buvo pasakytos vėliau nei egzaminuojamoji buvo virÅ¡ijusi leistinÄ nekritinių klaidų skaičių.

Dėl replikų turinio ir pobÅ«džio, pažymėtina, kad replikose nebuvo necenzÅ«rinių žodžių, jos nebuvo tiesiogiai įžeidžiančios egzaminuojamÄ jÄ , tačiau teismo vertinimu, visgi replikų naudojimas Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ esmės neatitiko egzaminuotojui keliamų elgesio standartų ir darbo etikos, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, taikyta drausminė nuobauda nuimant priedÄ prie darbo užmokesčio, teismo nuomone, nebuvo proporcinga padarytam pažeidimui.

Dėl neišmokėtos sumos priteisimo.

50. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbÄ einant konkrečias pareigas per valandÄ ar mėnesį esant normalioms darbo sÄ lygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios nurodytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymÄ . Tokiu atveju darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyviÄ teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigÄ jÄ mokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

51. Apskaičiuojant papildomÄ darbo užmokestį turi bÅ«ti nustatyti aiÅ¡kÅ«s rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyviÄ teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigÄ jį sumokėti. Premijos konkretų dydį gali nustatyti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

52. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, Å¡alims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi bÅ«ti nurodomos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡kios abiem Å¡alims ir atitiktų suderintÄ jų valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Tokiais atvejais, kai darbo apmokėjimÄ nustatančios sÄ lygos neaiÅ¡kios, o Å¡alys jas aiÅ¡kina skirtingai, tikrÄ jÄ sutarties sÄ lygų prasmę turi atskleisti teismas.

Darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, o kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

53. Kaip teigia, atsakovė pagal VÄ® „Regitra“ darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių iÅ¡mokų skyrimo tvarkos apraÅ¡o (toliau ir Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių iÅ¡mokų skyrimo tvarkos apraÅ¡as) 17 punktÄ , papildomas darbo užmokestis gali bÅ«ti skiriamas už darbuotojo veiklos rezultatus Ä®monės generalinio direktoriaus įsakymu. Nurodo, kad pagal Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių iÅ¡mokų skyrimo tvarkos apraÅ¡o 28 punktÄ finansinių drausminių poveikio priemonių galiojimo laikotarpiu papildomas darbo užmokestis darbuotojui neskiriamas.

54. To paties Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 18 ir 20 punktuose nurodytos papildomo darbo užmokesčio (toliau ir PDU) apskaičiavimo formulės. 21 punkte nurodyta, kad pagal aprašo 18 ir 20 punktuose nurodytas formules PDU pradedamas skaičiuoti vertinant 2019 m. III – io ketvirčio rezultatus. 22 punkte nurodyta, kad PDU skiriamas naujam ketvirčiui ir mokamas kas mėnesį.

55. Viena vertus, nagrinėjamo byloje, galima bÅ«tų daryti prielaidÄ , kad Å¡iuo atveju mokamas priedas yra tik darbdavio diskrecija, kÄ bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, ir akcentavo atsakovė, tačiau kita vertus, teismo vertinimu, ypatingai svarbu atsižvelgti į konkrečiÄ darbovietę, konkrečias darbuotojo funkcijas bei kitiems tas pačias funkcijas atliekantiems darbuotojams mokamÄ atlygį už darbÄ (įskaitant ir papildomÄ užmokestį), taip pat vertinti darbuotojo lÅ«kesį ir iki tol gautas nuolatines pajamas iÅ¡ darbo, tai, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog įprastai priedai darbuotojams su atlyginimu mokami kiekvienÄ mėnesį.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos apraše numatyti tik du atvejai kai darbuotojui neskiriamas PDU, t. y. aprašo 27 punkte nurodyta, kad darbuotojui išbandymo laikotarpiu PDU neskiriamas, jeigu įmonės generalinis direktorius nenusprendžia kitaip bei 28 punkte nurodyta, kad finansinių drausminio poveikių priemonių galiojimo laikotarpiu PDU neskiriamas. Šiuo atveju PDU ieškovui neskirtas 28 punkto pagrindu dėl ginčijamu 2019 m. spalio 2 d.

įsakymu skirtos finansinės drausminio poveikio priemonės. TÄ patvirtinto ir atsakovės atstovė posėdžio metu, nurodžiusi, kad paprastai PDU darbuotojams skiriamas ir mokamas kas mėnesį, jį perskaičiuojant kas ketvirtį pagal jau aptartÄ tvarkÄ .

56. Atsakovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog 2019 m. spalio 25 d. VÄ® „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl papildomo darbo užmokesčio dalies prie mėnesinės algos skyrimo VÄ® „Regitra“ Panevėžio filialo darbuotojams 2019 m. IV ketvirčiui“ Nr. P-179 nutarta skirti 2019 m. IV ketvirčiui VÄ® „Regitra“ Panevėžio filialo darbuotojams, nurodytiems Å¡io įsakymo priede papildomÄ darbo užmokesčio dalį prie mėnesinės algos. IeÅ¡kovui J. G. Å¡iuo įsakymu priedas iÅ¡mokėtas tik už 2019 m. spalio 1 d., t. y. iki 2019 m. spalio 2 d. įsakymo priėmimo.

57. Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu teismui patvirtino, kad priedai įprastai mokami kas mėnesį visiems darbuotojams, sumas nustatant, kas ketvirtį. Nurodytas aplinkybes patvirtinta ir jau nurodytas įsakymas, kuriame iÅ¡skirtas tik ieÅ¡kovas J. G., nurodant, kad priedas jam bus mokamas už vienÄ darbo dienÄ iki 2019 m. spalio 2 d. įsakymo priėmimo. Taigi, aptarti priedai iÅ¡ esmės yra nuolat analogiÅ¡kÄ kaip ieÅ¡kovas darbÄ atliekančių darbuotojų gaunamos pajamos (tÄ patvirtina tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimai, tiek į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai VÄ® „Regitra“ Panevėžio filialo darbuotojų 2019 m.

IV ketvirčio papildomos darbo užmokesčio dalies prie mėnesinės algos dydžiai“). Taigi, atsakovė pateikė duomenis su konkrečiomis tokias pat pareigas kaip ieÅ¡kovas einantiems darbuojamos iÅ¡mokėtomis sumomis, kurios Panevėžio filiale pingine iÅ¡raiÅ¡ka yra nuo 266 Eur (gavo vienas darbuotojas) iki 333 Eur (gavo vienas darbuotojas) Pažymėtina, kad trys darbuotojai gavo 283 Eur mėnesinę priemokÄ ir vienas darbuotojas 299 Eur mėnesinę priemokÄ . Pagal atsakovės pateiktus duomenis ieÅ¡kovui J.

G. neiÅ¡mokėta priedo prie atlyginimo dalis 2 743, 02 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovės pateikto skaičiavimo ieÅ¡kovas neginčija ir praÅ¡o priteisti nurodytÄ sumÄ . Pažymėtina, kad teikiant byloje paaiÅ¡kinimus atsakovės VÄ® „Regitra“ specialistė posėdžio metu pažymėjo, jog priedas apskaičiuotas taikant maksimalų vadovo vertinimÄ .

58. Pagal jau aptartÄ 2019 m. spalio 25 d. įsakymÄ Nr. P-179, matyti, kad J. G. buvo nustatytas priedo už 2019 m. IV ketvirtį dydis (150 Eur per mėnesį). Taigi, turint duomenis nustatyto priedo už 2019 m. IV ketvirtį, Å¡io įsakymo neginčijant. Skaičiuojant ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtÄ sumÄ už šį ketvirtį imama suma sudaro 450 Eur, už 2020 m. I ketvirtį ir 2020 m. II ketvirtį sumos skaičiuojamos iÅ¡ atsakovės pateiktų duomenų, kurios atitinkamai yra 897 Eur už 2020 m. I ketvirtį ir 898, 02 Eur už 2020 m.

II ketvirtį. Priežasčių dėl ko ieÅ¡kovui 2020 m. I ketvirtį ir 2020 m. II ketvirtį negalėjo bÅ«ti taikytas maksimalus vadovo vertinimas nenustatyta, todėl teismas vadovaujasi atliktais skaičiavimais taikant maksimalų vadovo vertinimÄ . Viso ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėta suma pagal teismo skaičiavimus sudaro 2 238, 50 Eur (neatskaičius mokesčių) (skaičiavimas atliktas pagal Å¡iuos duomenis: 2 245, 02 Eur apskaičiuota suma - 6,52 Eur apskaičiuota iÅ¡mokėti suma už vienÄ 2019 m.

IV ketvirčio dienÄ (2019 m. spalio 1 d.) pagal 2019 m. spalio 25 d. įsakymÄ dėl kurios iÅ¡mokėjimo ginčo nėra).

59. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, jog teismas nustatė, kad yra pagrindas naikinti 2019 m. spalio 2 d. VÄ® „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymÄ , tai, jog ieÅ¡kovui PDU neskirtas Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių iÅ¡mokų skyrimo tvarkos apraÅ¡o 28 punkto pagrindu dėl drausminės nuobaudos taikymo, panaikinus įsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda nebeliko Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių iÅ¡mokų skyrimo tvarkos apraÅ¡o 28 punkte nurodyto pagrindo nemokėti ieÅ¡kovui J. G. PDU, todėl ieÅ¡kovui J. G. iÅ¡ atsakovės VĮ „Regitra“ priteistina 2 238, 50 Eur (neatskaičius mokesčių) suma neiÅ¡mokėto papildomo darbo užmokesčio. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

60. IeÅ¡kovas J. G. ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės VÄ® „Regitra“ ieÅ¡kovui 300 Eur neturtinę žalÄ . Grįsdamas šį praÅ¡ymÄ nurodo, kad neturtinę žalÄ vertina 300 Eur, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl vykdomo tyrimo dėl darbo drausmės pažeidimo ieÅ¡kovui sutriko miegas, apetitas. Tiek ieÅ¡kovas, tiek ieÅ¡kovo atstovas bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės palaikė praÅ¡ymÄ priteisti neturtinę žalÄ . Mano, kad praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis adekvatus ieÅ¡kovo patirties iÅ¡gyvenimams.

Ä®rodinėdamas neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas taip pat remiasi atsakovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. 2020 m. liepos 7 d. VÄ® „Regitra“ Panevėžio filialo direktoriaus R. P. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovui kaip darbuotojui buvo sudarytas darbo rezultatų gerinimo planas, nurodoma, kad kuomet buvo sudarytas asmens tobulėjimo planas ieÅ¡kovas padarė naujÄ darbo pareigų pažeidimÄ . Nurodoma, kad plano vykdymo rezultatai yra nepatenkinami, 2020 m. sausio 8 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. birželio 1 d. egzaminuotojų darbo stebėjimo ataskaitomis, kuriose aptarta ieÅ¡kovo darbinė veikla vykdant tiesiogines funkcijas.

Teismas pažymi, kad minėtose ataskaitose nurodyti ne tik darbo trūkumai, bet ir duomenys, jei pažeidimų nėra (pvz. 2020 m. sausio 8 d.) ataskaita.

61. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

62. Kasacinio teismo dėl Å¡ių įstatymo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

63. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, Å¡eimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

64. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinės žalos patyrimo faktÄ , ieÅ¡kovo nurodomi iÅ¡gyvenimai, teismo vertinimu, yra labiau susiję su paties ieÅ¡kovo subjektyviu situacijos vertinimu. Darbuotojo elgesio darbo metu stebėjimas ir vertinimas, taip pat tyrimo atlikimas ir sprendimas dėl drausminės nuobaudos taikymo ar netaikymo yra procedÅ«ra leidžianti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes ir neturtinės žalos priteisimas vien tuo apsektu, kad darbuotojas dėl vykdyto tyrimo patyrė iÅ¡gyvenimus, teismo vertinimu, bÅ«tų neproporcingas ir net ydingas.

Net ir vertinant, jog buvo praleistas terminas drausminei nuobaudai taikyti, pats aplinkybių aiÅ¡kinimasis ir ieÅ¡kovo pozicijos iÅ¡klausymas, teismo vertinimu, nėra pagrindas vertinti, jog ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala ar jis iÅ¡skirtinai stebimas, vertinamas ir panaÅ¡iai. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustatė, jog ir paties darbuotojo elgesys nebuvo nepriekaiÅ¡tingas (egzamino metu pasakytos replikos buvo netinkamos). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo J. G. reikalavimas dėl 300 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl delspinigių priteisimo.

65. DK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, iÅ¡mokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtÄ vartotojų kainų indeksÄ per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu).

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A1-40 „Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos“ patvirtintas 0,07 procento delspinigių dydis, įsakymas įsigaliojo nuo 2020 m. vasario 1 d. Pažymėtina, kad toks pat delspinigių dydis nustatytas ir anksčiau galiojusiame ministro įsakyme (kuris galiojo nuo 2019 m. vasario 1 d.).

66. Pagal DK 146 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas praÅ¡o, – kartÄ per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbÄ per kalendorinį mėnesį negali bÅ«ti atsiskaitoma vėliau negu per deÅ¡imt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Pagal 2005 m. gruodžio 9 d. darbo sutartį Nr. 419 atlyginimas J. G. mokamas du kartus per mėnesį 7-10 ir 22-25 dienomis (darbo sutarties 3 punktas). Taigi, pagal nurodyta teisinį reglamentavimÄ ir aptartos darbo sutarties nuostatas atlyginimas ieÅ¡kovui J. G. už darbÄ per kalendorinį mėnesį negali bÅ«ti atsiskaitoma vėliau negu per deÅ¡imt darbo dienų nuo jo pabaigos.

67. Už pirmÄ mėnesį delspinigiai skaičiuojami nuo 143, 48 Eur (150 Eur priedas - 2019 m. spalio 25 d. įsakymu leistÄ iÅ¡mokėti sumÄ už vienÄ dienÄ 2019 m. spalio 1 d., kuri sudaro 6,52 Eur). Taigi, už 2019 m. spalio mėnesį nuo 143, 48 Eur neiÅ¡mokėtos sumos, delspinigių suma sudaro 3 Eur. Už 2019 m. lapkričio mėnesį nuo 293, 48 Eur neiÅ¡mokėtos sumos (143, 48 Eur + 150 Eur), delspinigių suma sudaro 6,30 Eur. Už 2019 m. gruodžio mėnesį nuo 443, 48 Eur neiÅ¡mokėtos sumos (293, 48 Eur + 150 Eur), delspinigių suma sudaro 9,30 Eur.

Už 2020 m. sausio mėnesį nuo 742, 48 Eur neišmokėtos sumos (443, 48 Eur + 299 Eur), delspinigių suma sudaro 15, 60 Eur. Už 2020 m. vasario mėnesį nuo 1 041, 48 Eur neišmokėtos sumos (742, 48 Eur + 299 Eur), delspinigių suma sudaro 21, 90 Eur. Už 2020 m. kovo mėnesį nuo 1 340, 48 Eur neišmokėtos sumos (1041, 48 Eur + 299 Eur) delspinigių suma sudaro 28, 20 Eur. Už 2020 m. balandžio mėnesį nuo 1 639, 82 Eur neišmokėtos sumos (1340, 48 Eur + 299,34 Eur) delspinigių suma sudaro 34, 50 Eur.

Už 2020 m. gegužės mėnesį nuo 1 939, 16 Eur neiÅ¡mokėtos sumos (1 639, 82 Eur + 299,34 Eur), delspinigių suma sudaro 40, 80 Eur. Už 2020 m. birželio mėnesį nuo 2 238, 50 Eur neiÅ¡mokėtos sumos (1939, 16 Eur + 299, 34 Eur), delspinigių suma sudaro 47, 10 Eur. Viso apskaičiuoti delspinigiai už pavėlavimÄ atsiskaityti su darbuotoju sudaro 206, 70 Eur sumÄ . Atsakovė netesyboms prašė taikyti senaties terminÄ . Pagal DK 15 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ar pateikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ .

Pagal to paties straipsnio 4 dalį ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 1. 125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

68. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad daugiau kaip už Å¡eÅ¡is mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis.

Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

69. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai skaičiuojami pradelsus mokėjimus kylančius iÅ¡ darbo teisinių santykių, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas su praÅ¡ymu dėl įsakymo, kuriuo jam taikyta drausminė priemonė įsakyme nurodant metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus, panaikinimo į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi 2019 m. gruodžio 31 d., t.y. kai dar nebuvo pagrindo taikyti senaties terminÄ , teismo vertinimu, yra pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujini ir priteisti visus teismo apskaičiuotus delspingius, kurie sudaro 206, 70 Eur sumÄ .

Teismas pažymi, kad darbo teisės doktrinoje pateikiamas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už įmokų susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ nėra įtraukiami į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį ir nėra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu. Nuo jų nereikia mokėti ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 449).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

70. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

71. IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, pridėjo iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, pridėjo iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. Nors nagrinėjamu atveju byla dėl dalies ieÅ¡kovo reikalavimų atmesta (dėl neturinės žalos), tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog atsakovė praleido drausminės nuobaudos taikymo terminÄ , vertino, kad taikyta drausminė priemonė neproporcinga, teismo vertinimu, pagrįsta daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas visa apimti, o atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti, dėl padarytų iÅ¡vadų ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

72. Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 55 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

73. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“. Priteisti ieÅ¡kovui J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės VÄ® „Regitra“, į. k. 110078991, buveinės adresas, Liepkalnio g. 97, Vilnius, neiÅ¡mokėtÄ papildomÄ darbo užmokesčio dalį 2 238, 50 Eur (neatskaičius mokesčių).

Priteisti ieškovui J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam, (duomenys neskelbtini), iš atsakovės VĮ „Regitra“, į. k. 110078991, buveinės adresas, Liepkalnio g. 97, Vilnius, 206, 70 Eur delspinigių. Atmesti ieškovo J. G. ieškinio dalį atsakovei valstybės įmonei „Regitra“ dėl 300 Eur neturtinės žalos priteisimo. Priteisti ieškovui J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam, (duomenys neskelbtini), iš atsakovės VĮ „Regitra“, į. k. 110078991, buveinės adresas, Liepkalnio g. 97, Vilnius, 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės VÄ® „Regitra“, į. k. 110078991, buveinės adresas, Liepkalnio g. 97, Vilnius, valstybės naudai 55 Eur žyminio mokesčio. Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Skaistė Cinkutė