2018-10-03 Nr. AB-17433-3-62-3-02311-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2089-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02311-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–17), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2016 metų atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje perpildytose kamerose, kuriose jam trūko apie 1 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas teigė, jog jam nepakako inventoriaus, nebuvo sudarytos sąlygos drabužių skalbimui ir džiovinimui, nebuvo šilto vandens, nebuvo įrengtos specialios vietos rūkymui, nebuvo evakuacinių išėjimų, buvo netinkama elektros instaliacija, pastato konstrukcijose buvo asbesto, buvo netinkamos lovos, maistas, pasimatymus gaudavo tik kas tris mėnesius. Pareiškėjas nurodė, kad kamerų tipo patalpos buvo nesuremontuotos, nepašalintas grybelis, sanitariniai mazgai neatskirti nuo patalpos, nebuvo jų tinkamos ventiliacijos. Pasivaikščiojimo kiemeliai baudos izoliatoriuje buvo per maži ir netvarkingi. Pasivaikščiojimui būdavo skiriama tik viena valanda.

3. Pareiškėjo teigimu, Baudos izoliatoriaus sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžių, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos. Tualetai kamerų tipo patalpose buvo įrengti netinkamai, nebuvo užtikrintas privatumas. Kalint kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, nebuvo įrengta specialių patalpų rūkantiesiems su tinkamu vėdinimu. Įstaigoje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla. Dėl per didelio skaičiaus nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu ir prausykla.

4. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas kalinamų asmenų neaprūpina darbinėmis pajamomis, nemokėjo pašalpų iš socialinės paramos fondų, neišdavė pagrindinių higienos priemonių: tualetinio popieriaus, dantų šepetėlių, dantų pastos, skutimosi peiliukų, muilo, priemonių indams plauti. Pareiškėjo vertinimu, ieškinio senatis negali būti taikoma, kadangi nėra pasibaigęs bausmės atlikimo laikotarpis, be to senaties terminas negali būti taikomas reikalavimams, atsirandantiems iš teisių pažeidimų.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 21–31) prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje 3 sektoriuje bausmę atliko nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. Minimali vienam kaliniui tenkanti kameros tipo ir bendrabučio tipo patalpose ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Atsakovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistiesiems išduodamos tvarkingos ir naudojimui tinkamos lovos, sulūžusios nedelsiant remontuojamos arba keičiamos naujomis. Nuo 2016 m. balandžio mėn. trečiajame sektoriuje pradėtas gyvenamosios zonos patalpų rekonstravimas, todėl patalpos yra tuščios, šiuo metu nenaudojamos, todėl nebuvo galimybės nustatyti kokios būklės jos buvo ginčo laikotarpiu.

7. Atsakovas taip pat nurodė, jog teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemų plotų, o pareiškėjui teisė pasivaikščioti gryname ore buvo užtikrinta. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose. Pravieniškių PN-AK lauke įrengtos vietos, skirtos rūkyti. Atsakovas pažymėjo, kad nors pataisos namų stogai dengti asbesto danga, ji kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma, tačiau pataisos namuose nebuvo vykdomi jokie tokio pobūdžio darbai. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, pataisos namai yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Pataisos namuose vykdoma kenkėjų kontrolė.

8. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistasis įstaigoje nedirbo, todėl buvo maitinamas pagal nedirbantiems vyrams patvirtintą valgiaraštį. Maistas įstaigoje gaminamas ir išduodamas vadovaujantis teisės aktais, valgyklos veiklos trūkumų nebuvo nustatyta, pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo į administraciją nesikreipė.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo T. R. skundą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Teismas nustatė, kad atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas bausmę atliko nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. (b. l. 32). Teismo vertinimu, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios (2009 m. kovo 16 d.), bet į teismą kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 11 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalimi, teismas daliai pareiškėjo reikalavimų pritaikė 3 metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. gegužės 11 d.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjui nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. teko nuo 3,00 kv. m iki 2,75 kv. m (903 paras trūko nuo 0,1 iki 0,34 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose), o laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. teko 2,43 kv. m (10 parų trūko – 1,16 kv. m ploto kamerų tipo patalpose). Pareiškėjo skundo argumentus dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių teismas laikė neatsiejamai susijusiais su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertino juos kaip šio pažeidimo dalį.

12. Pareiškėjas nurodė, jog patalpos nesuremontuotos ir neremontuojamos, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, trūko erdvės ir jis pasivaikščioti galėjo vos 1 val. per parą. Kalint kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, nes apribotas išėjimas į lauką, o tai kenkė jo sveikatai. Teismas pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu patvirtintame Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų apraše numatytos pareigos paskirtam budinčiajam, kuris pasibaigus pasivaikščiojimui, turi sutvarkyti pasivaikščiojimui skirtą vietą. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl nešvaros pasivaikščiojimo kiemeliuose. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl pasivaikščiojimo kiemelių ploto ir laiko, nurodydamas kad pareiškėjas neginčijo, kad jam buvo sudaromos sąlygos ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti kiemelyje. Be to, galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto, taip pat vienu metu kiemelyje leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtino, jog Pravieniškių PN-AK avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nebuvo. Informacija apie atliktus patalpų remontus pagal gyvenamųjų patalpų būrius ir brigadas nekaupiama, tačiau įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginį, kad patalpos neremontuojamos, teismas atmetė.

14. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius atmetė, kartu pažymėjo, jog pareiškėjas yra rūkantis ir sutiko skiriant jį į baudos izoliatoriaus kameras, gyventi su rūkančiais asmenimis (b. l. 53, 54).

15. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, tesmas pažymėjo, jog sanitarinio mazgo neatskyrimas nuo gyvenamosios patalpos, ribojo pareiškėjo privatumą, sukėlė jam nemalonius išgyvenimus. Be to, atsakovas nenurodė, ar sanitariniuose mazguose buvo veidrodis, todėl teismo vertino, kad šis pareiškėjo teiginys nebuvo paneigtas. Taip pat teismas laikė nustatyta aplinkę dėl sanitarinių mazgų trūkumo.

16. Pareiškėjas nurodė, kas Pravieniškių PN-AK konstrukcijose yra asbesto, dėl ko kilo pavojus sveikatai, be to, pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų. Atsakovas nurodė, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga būtų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių. Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai.

17. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK yra iškabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose būriuose, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Atsižvelgęs į tai, teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų.

18. Teismas nustatė, kad duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl socialinės pašalpos skyrimo į Pravieniškių PN-AK administraciją, byloje nebuvo, todėl sprendė, jog pareiškėjas neįrodė atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto dėl šių aplinkybių.

III. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 115–118), prašydama pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą ir nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo.

20. Atsakovas teigia, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ginčo laikotarpiu ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pateistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pareiškėjas dėl gyvenamųjų patalpų ir miegamųjų vietų su prašymais ar skundais į Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Byloje esantys duomenys nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų, be to, nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo T. R. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. Pravieniškių PN-AK.

23. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pakankamai ilgą laiką – 903 paras, nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio bendrabučio tipo patalpose ir 10 parų kamerų tipo patalpose. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 400 Eur – dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo.

24. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas.

25. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, ir kt.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

29. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 903 paras buvo laikomas, kai jam trūko 0,1 iki 0,34 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose, o 10 parų trūkstant 1,16 kv. m ploto kamerų tipo patalpose, t. y. pažeidžiant teisės aktais nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 400 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

31. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė