Legislator Case Law & Legislation
e80a07ff-b750-4dba-81e8-e1a50c67b80e AI generated

e80a07ff-b750-4dba-81e8-e1a50c67b80e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e80a07ff-b750-4dba-81e8-e1a50c67b80e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Imstata“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Irdaiva“ 916 337,10 Eur skolÄ , 81 188,83 Eur delspinigius, 16 819,36 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

e80a07ff-b750-4dba-81e8-e1a50c67b80e · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovė nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pretenzijoje ir ieÅ¡kinyje nurodytų sutarčių vykdymu. IeÅ¡kinyje tiesiog yra iÅ¡dėstyta dalinė informacija apie ieÅ¡kinio sumÄ , nurodant tik mokėjimo dokumentus ir ieÅ¡kovės suvestines, kurios nėra susijusios su atsakovei vykdytų paslaugų kokybe bei mokėtinomis sumomis. IeÅ¡kovės teiginiai apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti įrodymais. 11.3. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio suma atsakovei yra laikytina didele.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1567-464/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01449-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-4477-430/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Imstata“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Irdaiva“ dėl skolos už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Imstata“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Irdaiva“ 916 337,10 Eur skolÄ , 81 188,83 Eur delspinigius, 16 819,36 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o Å¡io nesant pakankamai – ir piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ visai ieÅ¡kinio sumai, leidžiant atsakovei iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieÅ¡kove.

3. PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas ir yra grėsmė, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. IeÅ¡kovės teigimu, ieÅ¡kinyje yra iÅ¡dėstytos visos faktinės aplinkybės, pateikti argumentai ir juos pagrindžiantis įrodymai. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta neįvykdytas prievoles ieÅ¡kovės atžvilgiu, tarp Å¡alių yra sudarytas raÅ¡ytinis susitarimas dėl skolos pripažinimo, kurio sÄ lygų atsakovė nesilaikė, dėl to ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ .

4. IeÅ¡kovė, remdamasi atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais, teigė, kad nors atsakovės nepaskirstytas pelnas sudaro 3 278 155 Eur, tačiau atsakovė turi daugiau kaip 2 600 000 Eur per metus mokėtinų sumų. IeÅ¡kovės reikalavimo dydis, lyginant su atsakovės grynuoju pelnu ir atėmus mokėtinas sumas, sudaro ženkliÄ sumÄ , todėl ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovei turi bÅ«ti vertinami kaip dideli.

5. Atsakovė realiai neturi jokio materialaus turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovės nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, todėl turi bÅ«ti imamasi visų reikalingų priemonių užtikrinanti, kad atsakovės likusios piniginės lėšos liktų įmonėje kol bus iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas dėl skolos grÄ Å¾inimo. Atsakovė yra statybos darbų įmonė, kuri pagal savo veiklos pobÅ«dį, tikėtinai be ieÅ¡kovės turi ir kitų kreditorių, todėl teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo turtÄ galės panaudoti kitų finansinių įsipareigojimų vykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2018-08-08 nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir ieÅ¡kovės UAB „Imstata“, trečios eilės reikalavimų užtikrinimui bendrai nevirÅ¡ijant 1 085 060,72 Eur sumos, areÅ¡tavo atsakovei UAB „Irdaiva“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , o jų nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tavo turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 1 085 060,72 Eur sumos, leidžiant atsakovei iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomÄ sias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieÅ¡kove.

7. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ ieÅ¡kinį ir prie jo pridėtus įrodymus, sprendė, kad nėra aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus negalėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas. Teismas, atsižvelgęs į kartu su ieÅ¡kiniu pateiktÄ 2018-07-03 Å¡alių raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl UAB „Imstata“ 2018-06-08 pretenzijoje nustatytų reikalavimų vykdymo, kuriame atsakovė patvirtino, kad pripažįsta skolos pagal pretenzijoje nurodytas sutartis faktÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas.

8. Teismas sprendė, kad 1 014 345,29 Eur ieÅ¡kinio reikalavimas tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, laikytinas dideliu. Teismas, spręsdamas ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga, vertino Juridinių asmenų registrui pateiktus atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, 2018-08-02. Teismas nustatė, kad atsakovės turtas sudaro 7 052 334 Eur, sukauptos sÄ naudos ir ateinančių laikotarpių pajamos - 825 204 Eur, atsakovei priklausančiam turtui yra įregistruotos hipotekos, atsakovė turi 3 278 155 Eur nepasiskirstyto pelno ir 2 605 424 Eur per metus mokėtinų sumų, o grynasis pelnas sudaro 1 215 343 Eur.

9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieÅ¡kinio reikalavimas sudaro itin didelę sumÄ , be to, ieÅ¡kinio reikalavimo suma net kelis kartus virÅ¡ija atsakovės įstatinį kapitalÄ (289 600 Eur), todėl ieÅ¡kinio suma nagrinėjamu atveju atsakovei laikytina didele ir turi bÅ«ti užtikrinta.

10. Teismas taip pat pripažino atsakovę nesÄ Å¾ininga, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų siekusi skolÄ grÄ Å¾inti, suderinusi galutinius skolos dydį ar siÅ«liusi ieÅ¡kovei konstruktyvių skolos grÄ Å¾inimo variantų iki susitarime nurodyto termino. I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Irdaiva“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-08-08 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1.

Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė nepateikė visų dokumentų, kurie pagrindžia, kad ieškovė ir atsakovė derėjosi dėl 2018-06-08 pretenzijoje nurodytos sumos sumokėjimo. Atsakovė nurodo, kad tarp šalių buvo sudarytas 2018-07-05 susitarimas dėl skolos dydžio nustatymo ir galutinio susitarimo sudarymo, kuriame nurodyta ne ieškinio suma, o 320 000 Eur. Būtent šio susitarimo ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui. Minėtas susitarimas buvo pasirašytas ieškovės vadovo, patvirtinantis, kad ieškovė neketino reikalauti ieškinyje nurodytos sumos, bet susitarė dėl 320 000 Eur skolos sumokėjimo. 11.2.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pretenzijoje ir ieÅ¡kinyje nurodytų sutarčių vykdymu. IeÅ¡kinyje tiesiog yra iÅ¡dėstyta dalinė informacija apie ieÅ¡kinio sumÄ , nurodant tik mokėjimo dokumentus ir ieÅ¡kovės suvestines, kurios nėra susijusios su atsakovei vykdytų paslaugų kokybe bei mokėtinomis sumomis. IeÅ¡kovės teiginiai apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti įrodymais. 11.3. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio suma atsakovei yra laikytina didele.

Atsakovės gerÄ finansinę padėtį pagrindžia UAB „Tezaurus“ 2017 m. audito iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad atsakovės nuosavas kapitalas 2017 m. buvo 3 596 715 Eur, iÅ¡ kurio 289 600 Eur įstatinis kapitalas, 28 960 Eur rezervai, 3 278 155 Eur nepaskirstytas pelnas, o 2 630 415 Eur mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės sukauptos sÄ naudos ir pajamos sudaro 825 204 Eur. 11.4. Atsakovė teigia, kad jos finansinė padėtis ir lėšų srautai leidžia atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Taip pat ieÅ¡kovė nepateikė objektyvių priežasčių, patvirtinančių, kad atsakovė yra epizodiÅ¡kai veikianti ar veiklos iÅ¡ viso nevykdanti bendrovė. Atsakovė yra sudarius 28 sutartis su užsakovais dėl statybos darbų atlikimo, kurių vertė siekia 71 791 879,61 Eur. 11.5. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones suklaidino teismÄ , nes nebuvo pateikta visa informacija apie Å¡alių susitarimus dėl skolos sumokėjimo, nepateikiant paskutinio Å¡alių susirinkimo protokolo, kuriame nustatyta skolos suma, skolos sumokėjimo tvarka (terminai). 2018-07-05 įvykusio susitikimo metu ieÅ¡kovė ir atsakovė sutarė, kad galutinė atsakovės skola sudaro 320 000 Eur, kuriÄ ji privalės sumokėti pagal suderintÄ grafikÄ (per tris mokėjimus), kurį atsakovė 2018-07-09 pateikė elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovei.

PraÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovė siekė ne Å¡ių priemonių taikymo tikslų, o susikurti pranaÅ¡esnę pozicijÄ prieÅ¡ atsakovę.

12. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Imstata“ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 12.1. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas yra grindžiamas tik trimis sutartimis, tačiau Å¡ie argumentai nėra teisingi, nes neatitinka tikrosios tarp Å¡alių susiklosčiusios situacijos. Tarp Å¡alių iÅ¡ viso buvo sudarytos penkios sutartis. Sutarčių, kurias ignoruoja atsakovė, pagrindu atsakovei buvo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių bendra atsakovės neapmokėta suma sudaro 294 675,18 Eur. 12.2.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė sÄ moningai ignoruoja dalį sutarčių ir sÄ skaitų už atliktus ir priimtus darbus bei paslaugas, kurių pagrindu susidarė ieÅ¡kovės reikalaujama priteisti suma. Tokiu bÅ«du atsakovė klaidina teismÄ , nurodydama, kad skola ieÅ¡kovei yra mažesnė. 12.3. Atsakovė iÅ¡kraipo 2018-07-05 vykusių Å¡alių derybų dėl skolos grÄ Å¾inimo tvarkos bei terminų eigos. IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡alims nepavyko susitarti dėl skolos grÄ Å¾inimo iki 2018-07-14, nei vėliau.

Atsakovė per visÄ laikotarpį neatliko jokių mokėjimų, nors nuolat žadėdavo tai padaryti. Atsakovė derybų metu nepasiÅ«lė jokių konstruktyvių, ieÅ¡kovei priimtinų skolos grÄ Å¾inimo variantų ir nepateikė pakankamų prievoles grÄ Å¾inti skolÄ užtikrinančių priemonių. 12.4. 2018-07-05 vykusiame susitikime Å¡alys kalbėjo apie tai, kad dalį skolos atsakovė sumokės pati nustatytu grafiku, o likusiÄ skolos dalį perims su atsakove susijusios kitos įmonės, t. y. iÅ¡ visos 916 337,10 Eur skolos sumokėti 320 000 Eur siÅ«lė pati atsakovė, o likusiÄ skolos dalį paskirstyti dvylikai su ja susijusių įmonių.

Po 2018-07-05 susitikimo atsakovė atsiuntė susitarimo projektÄ , kuriame buvo nurodytos tik tris Å¡alių sudarytos sutartys, fiksuota 320 000 Eur skolos suma ir nebuvo nurodytos kitos įmonės, kurios pagal 2018-07-05 susitikimo aptartÄ skolos grÄ Å¾inimo tvarkÄ turėjo apmokėti dalį skolos. 12.5. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kinys nėra tikėtinai pagrįstas. Nurodo, kad kartu su ieÅ¡kiniu buvo pateiktos sutartis, kurių pagrindu susidarė atsakovės skola, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurios iÅ¡raÅ¡ytos Å¡ių sutarčių pagrindu.

Kiekvienoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta, kurios sutarties pagrindu ji iÅ¡raÅ¡yta, pasiraÅ¡ytos atsakovės atstovo. IeÅ¡kinyje yra nurodyta kokia sumÄ atsakovė yra apmokėjusi ir kiek dar skolinga. 12.6. Atsakovė nutyli su jos finansine padėtimi susijusias svarbias aplinkybes, t. y. 2018-12-20 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-11(2017) atsakovei paskirta 3 685 900 Eur bauda. 2018-08-13 Moore Stephens Vilnius, UAB konsultacijoje dėl atsakovės ir UAB „Statybos kodas“ finansinių ataskaitų 1 punkte nurodyta, jeigu atsakovė savo finansinės atskaitomybės dokumentuose bÅ«tų atsižvelgusį į Konkurencijos tarybos paskirtÄ baudÄ , tai atsakovės nuosavas kapitalas taptų neigiamas ir tai sudarytų nemokios įmonės bÅ«senÄ . 12.7.

Nėra pagrindo vadovautis atsakovės argumentais, kad ji gauna pajamas pagal kitas su užsakovais sudarytas sutartis, nes atsakovė nepateikė įrodymų kokias sumas ji gaus iÅ¡ užsakovų. Vien formalus sutarčių skaičius negali lemti iÅ¡vados, kad nekyla grėsmė ieÅ¡kovei galimai palankiam teismo sprendimo įvykdymui. 12.8. Atsakovės nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka. Atsakovė yra statybos darbų įmonė, kuri pagal savo veiklos pobÅ«dį, tikėtina ir be ieÅ¡kovės, turi ir daugiau kitų kreditorių, todėl teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo turtÄ galės panaudoti kitų finansinių įsipareigojimų vykdymui.

IeÅ¡kovė, įvertinusi atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, mano, kad atsakovė galimai ruoÅ¡iasi įmonės tyčiniam bankrotui. 12.9. Atsakovė yra nesÄ Å¾ininga, nes nuolat vilkina derybas dėl skolos grÄ Å¾inimo, iÅ¡kraipė su jų eiga susijusias aplinkybes, nutylėjo apie dalį su ieÅ¡kove sudarytų sutarčių, iÅ¡ kurių kyla ginčo skola, atsakovės lėšos naudojamos sudaryti kreditorių interesams prieÅ¡taraujančius sandorius. Atsakovė iÅ¡kraipo savo finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, siekdama pavaizduoti geresnę, nei faktiÅ¡kai egzistuojanti, finansinę padėtį ir suklaidinti kreditorius.

Atsakovė nesiekia grÄ Å¾inti skolÄ , nederina galimo skolos atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, neteikė jokių skolos grÄ Å¾inimo variantų iki susitarime nurodyto termino. Teisėja k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo 13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jeigu nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ susieja su dviem privalomomis sÄ lygomis: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

14. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų, iÅ¡ pirmo žvilgsnio) vertinimÄ . Pagal prima facie doktrinÄ ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais.

Tačiau toks ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriÅ¡ko atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sÄ sajumo (jei aplinkybė, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

15. Todėl preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sÄ lygÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Irdaiva“ dėl skolos už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas priteisimo. IeÅ¡kovės reikalavimas grindžiamas tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Irdaiva“ 2016-12-01 rangos sutarties Nr. 2016/12/01, 2017-03-09 laikino įdarbinimo sutarties Nr. 2017/03/09-1, 2017-03-09 medžiagų tiekimo ir mechanizmų paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/03/09-2, 2017-06-20 paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/06/20-1 ir 2017-06-20 medžiagų tiekimo ir mechanizmų paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/06/20-2 ir pagal Å¡ias sudarytas sutartis atsakovei pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu.

Kartu su ieÅ¡kiniu pateikti ieÅ¡kinio argumentus grindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad akivaizdžių duomenų, jog nagrinėjamoje byloje nebÅ«tų galima priimti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo, nėra, vadinasi, ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo klausimÄ teismas iÅ¡sprendė teisingai.

17. Pažymėtina, jog tarp Å¡alių kilusio ginčo iÅ¡sprendimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su skola, jos dydžiu, Å¡alių susitarimais dėl skolos mokėjimo, turi bÅ«ti nustatomos ne sprendžiant atskirÄ procesinį klausimÄ , Å¡iuo atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , bet nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, t. y. siekiant nustatyti, ar ieÅ¡kovės reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas.

Todėl atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui visos informacijos ir įrodymų, susijusių su ieškinio reikalavimo dydžiu, atmestini kaip šioje proceso stadijoje neaktualūs. Atitinkamai, sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo neatsižvelgtina ir į kitus atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį argumentus, kuriuose keliami klausimai, susiję su apeliantės prievole ieškovei ir / ar jos vykdymu. Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui 18.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad nebuvo įrodinėta ir įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vien dėl didelės ieÅ¡kinio sumos preziumuojamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo bei pagrįsdamas tokį savo vertinimÄ 2013 metais paskelbtomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, padarė nepagrįstÄ ir aktualios teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad reikalavimo sumos absoliutus dydis, lyginant su apeliantės turtine padėtimi, teikia besÄ lyginį pagrindÄ taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Å iuo konkrečiu atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo pastaraisiais metais priimtose nutartyse yra pažymėjęs ir kitų aplinkybių privalomo įrodinėjimo svarbÄ , Å¡aliai, praÅ¡ančiai tokių ribojimų antrajai Å¡aliai nustatymo, tvirtinant apie sprendimo neįvykdymo rizikos buvimÄ .

19. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktikÄ , kad didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiÅ¡kusios Å¡alies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios areÅ¡to taikymÄ aplinkybės reikÅ¡mė. Reikalavimo dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018).

Jokių kitų duomenų bei tai pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl to, kad apeliantė vengs įvykdyti teismo sprendimÄ ir tuo tikslu sieks paslėpti / perleisti kitiems asmenims savo turtÄ ar imtis kitų nesÄ Å¾iningų veiksmų, kad apeliantė jau ėmėsi ar gali imtis tam tikrų veiksmų ir tokiu bÅ«du apsunkinti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , ieÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi.

20. Å iame kontekste pažymėtina, kad finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

21. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiÅ¡kinimui svarbÅ«s yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr.655/2014, kuriuo nustatyta europinio sÄ skaitos blokavimo įsakymo procedÅ«ra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedÅ«ros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sÄ skaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sÄ lygos ir jų įgyvendinimo procedÅ«ros.

Todėl bÅ«tina ir tikslinga patvirtinti privalomÄ ir tiesiogiai taikomÄ SÄ jungos aktÄ , kuriuo bÅ«tų sukurta nauja SÄ jungos procedÅ«ra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sÄ skaitose laikomas lėšas. Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sÄ lygomis, kuriomis remiantis iÅ¡duodamas blokavimo įsakymas, turėtų bÅ«ti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad bÅ«tų iÅ¡duotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra.

22. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali bÅ«ti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamÄ arba bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , nes skolininkas gali bÅ«ti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtÄ arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastÄ jo kiekį arba tai padaręs neįprastu bÅ«du. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimÄ , arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vienÄ kreditorių, neturėtų bÅ«ti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų bÅ«ti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui iÅ¡duoti. Ä® Å¡iuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esamam rizikos (Reglamento (ES) Nr.655/2014 preambulės 14 p. 4 d.).

23. Vadinasi, tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pasikeitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Apie tai taip pat jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018).

24. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai Å¡aliai, kuri pareiÅ¡kia teisme reikalavimÄ ir kartu praÅ¡o taikyti antrajai ginčo Å¡aliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai Å¡aliai, kuri norėtų tokių padarinių iÅ¡vengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naÅ¡tos Å¡alims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikÅ¡tų, kad apeliantė, aiÅ¡kiai nežinodama, kÄ ieÅ¡kovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negali net atsikirsti, o tai nėra suderinama su Å¡alių procesinės lygybės principu (CPK 17 str.).

25. Atsižvelgiant į tokiÄ formuojamÄ Lietuvos apeliacinio teismo pozicijÄ dėl didelės ieÅ¡kinio sumos kriterijaus, daroma iÅ¡vada, kad didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Jokių kitokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių apeliantės galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ (ketinimÄ paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ), turint tikslÄ eliminuoti bet kokiÄ galimybę ateityje Å¡io turto sÄ skaita įvykdyti galbÅ«t nepalankų apeliantei teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovė nenurodė, nors bÅ«tent jai tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.).

26. Aplinkybė, kad pagal apeliantės balansÄ už 2017 metus jos turtas sudaro 7 052 334 Eur, sukauptos sÄ naudos ir ateinančių laikotarpių pajamos – 825 204 Eur, jai priklausančiam turtui įregistruotos hipotekos, apeliantė turi 3 278 155 Eur nepasiskirstyto pelno ir 2 605 424 Eur per metus mokėtinų sumų, o grynasis pelnas sudaro 1 215 343 Eur, nėra reikÅ¡minga ir savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), apeliantės gautinos sumos neturi bÅ«ti kaupiamos tam, kad ateityje iÅ¡ jų bÅ«tų galima atsiskaityti su ieÅ¡kove. Kitaip bÅ«tų vertinama, jeigu bÅ«tų nustatytas apeliantės nesÄ Å¾iningas elgesys.

27. Nagrinėjamoje situacijoje aktualu dar ir tai, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areÅ¡tas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų. Å io principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, bÅ«tų iÅ¡kreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip iÅ¡imtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų bÅ«ti imamasi iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje.

28. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, taip pat jau buvo pasisakyta ir dėl to, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016).

Taigi apeliantės teisių suvaržymas, lyginant su ieÅ¡kovės interesais, jeigu tokios priemonės bÅ«tų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimÄ â€“ areÅ¡tavus vien pinigines lėšas sumai, atitinkančiai ieÅ¡kinio reikalavimo sumÄ , jei kito areÅ¡tuotino turto nėra ar jo nepakanka, galimi apeliantės Å«kinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, apeliantės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenktų arba ji taptu nemokia.

Tokia situacija neatitiktų ir pačios ieškovės interesų.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ , pateikiamÄ aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti apeliantams laikinÄ sias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo 30. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018-07-09 elektroninio laiÅ¡ko ir Å¡alių susitarimo projekto kopijÄ , ilgalaikio turto sÄ raÅ¡Ä , UAB „Tezaurus“ 2017 m. audito ataskaitos kopijÄ . IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė ieÅ¡kovės atstovo R. S. elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ , Moore Stephens Vilnius, UAB 2018 m. rugpjūčio 13 d. konsultacijos kopijÄ , UAB „Irdaiva“ Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o nuoraÅ¡Ä , UAB „Statybų kodas“ Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o nuoraÅ¡Ä , UAB „Buhalterinės konsultacijos“ direktorės elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ , sutarties dėl buhalterinių paslaugų teikimo nuoraÅ¡Ä .

31. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieÅ¡kovė, nei apeliantė nepateikė praÅ¡ymų priimti pateiktus įrodymus, i savo procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių ir argumentų, kodėl minėtų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo bÅ«tent teikiant atskirÄ jį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ jį, apeliacinės instancijos teismas pateiktų įrodymų priėmimo į bylÄ klausimo nesprendžia, Be to, tokio turinio duomenų priėmimas ir neturi įtakos procesinio sprendimo rezultatui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Imstata“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ atžvilgiu. Å ios nutarties kopijÄ pateikti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Dalia Kačinskienė