e8087381-1bbb-4e5b-a8e5-2b7083582871 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-119-212/2012Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00251-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1;77.3;77.4.3;78.2.1;121.22PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. kovo 8 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Zinos MickevičiÅ«tės (pranešėja), Ramunės Čeknienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

G. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-344-857/2011 dėl neturtinės žalos atlyginimo, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo, neteisėtai panaudotų lėšų skirtų vaikams iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal K. G. ieÅ¡kinį atsakovei K. G., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Biržų rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius Teisėjų kolegija n u s t a t ė: IeÅ¡kovas prašė pripažinti, kad atsakovė pažeidė jo ir jo dukrų teises, priteisti iÅ¡ atsakovės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , pakeisti Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygas ir sutarties 1 punktÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo, bendravimo tvarkos iÅ¡dėstyti taip:

1) Abu tėvai – K. G. ir K. G. nuo 2011-03-01d. įsipareigoja gera valia dukros E. G., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui mokėti po 400 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės;2) IÅ¡laikymui skirtus pinigus pervesti į jos vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank iki tol, kol E. G. pasieks dalinį veiksnumÄ â€“ 14 metų, t.y. 2011-10-22. IÅ¡laikymui skirti pinigai turi bÅ«ti naudojami iÅ¡imtinai jos interesais;3) Nuo tada, kai E. G. pasieks dalinį veiksnumÄ ir jai pritariant, iÅ¡laikymas gali bÅ«ti pervedamas ir laikomas kitoje Lietuvoje registruotoje kredito įstaigoje – jos vardu atidarytoje kaupiamoje ar terminuoto indėlio sÄ skaitoje, kur bus palankiausios sÄ lygos, mažiausia rizika ir mokamos didžiausios indėlio palÅ«kanos;4) Atsakovė įsipareigoja sudaryti visas sÄ lygas tėvui nuolatinai ir tiesiogiai bendrauti su dukra, informuoti tėvÄ apie jos gyvenimo ir ugdymo sÄ lygas, sveikatÄ , derinti pagrindinius klausimus dėl jos auklėjimo, iÅ¡ anksto perspėti apie jos gyvenamosios vietos keitimÄ .

Bendravimo su vaiku metu abu tėvai įsipareigoja nenuteikinėti jo vienas prieÅ¡ kitÄ . Motina K. G. įsipareigoja leisti ir skatinti maksimaliai bendrauti dukrai su tėvu, dėti visas pastangas, kad bÅ«tų atkurtas prarastas emocinis ryÅ¡ys tarp tėvo ir dukros;5) Tėvas su dukra tiesiogiai bendraus du kartus į metus: dukros vasaros atostogų metu (liepos – rugpjūčio mėnesį) ir žiemos atostogų metu (gruodžio – sausio mėnesį) tėvo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje arba dukros gyvenamojoje vietoje Anglijoje – ne mažiau kaip 3 dienas iÅ¡ eilės (neskaitant atvykimo ir iÅ¡vykimo dienos).

Tėvas turi teisę su dukra bendrauti ir kitoje jai priimtinoje vietoje ir kartu su ja iÅ¡vykti į užsienio keliones. Motina įsipareigoja iÅ¡ anksto suderinti su tėvu atvykimo į LietuvÄ datÄ , o lankant dukrÄ jų gyvenamojoje vietoje sudaryti visas sÄ lygas tėvui ir dukrai bÅ«ti kartu (įskaitant apgyvendinimÄ ir maitinimÄ ). AnalogiÅ¡kas sÄ lygas tėvas sudarys dukrai jos vieÅ¡nagės Lietuvoje ar kitoje sutartoje vietoje pas tėvÄ metu. Motina įsipareigoja padengti pusę dukros kelionės pas tėvÄ iÅ¡laidų iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ ir atgal, o tėvas pats padengs savo kelionės pas dukras į Anglija ir atgal;6) Atsakovė įsipareigoja sudaryti sÄ lygas, kad tėvas su dukromis galėtų neribotai bendrauti internetu per Skype vaizdo pokalbius bent du kartus į savaitę – trečiadieniais ir sekmadieniais nuo 20 val., o esant galimybei ir dažniau;7) Motina K.

G. įsipareigoja elektroniniu paÅ¡tu tėvui teikti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie dukros mokyklinio gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, sveikatos bÅ«klę, gyvenamÄ jÄ vietÄ , dukrų elektroninio paÅ¡to ar telefono numerio pasikeitimus ir kitas esmines gyvenimo aplinkybes ir kas mėnesį iÅ¡samias ataskaitas apie dukroms skirto iÅ¡laikymo panaudojimÄ .Kitas sutarties sÄ lygas palikti nepakeistas.IÅ¡laikymÄ â€“ 1 700 Lt, kuris buvo naudojamas ne vaikų interesams iÅ¡ieÅ¡koti dukrų naudai iÅ¡ atsakovės ir pervesti į jų atidarytas sÄ skaitas AB Swedbank.

Taip pat praÅ¡o priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Biržų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pakeitė Biržų rajono apylinkės teismo 2006-05-04 sprendimu patvirtintÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl bendravimo tvarkos, nustatant tokia ieÅ¡kovo K. G. bendravimo su nepilnamete dukra E. G. tvarkÄ : atsakovė sudaro visas sÄ lygas tėvui K. G. nuolatinai ir tiesiogiai bendrauti su dukra E. G., informuoja jį apie dukros E. G. gyvenimo ir ugdymo sÄ lygas, sveikatÄ , derina pagrindinius klausimus dėl dukros auklėjimo, iÅ¡ anksto perspėja apie jos gyvenamosios vietos keitimÄ .

Bendravimo su vaiku metu abu tėvai įsipareigoja nenuteikinėti jo vienas prieÅ¡ kitÄ . Motina K. G. leidžia ir skatina maksimaliai bendrauti dukrÄ su tėvu, deda visas pastangas, kad bÅ«tų atkurtas prarastas emocinis ryÅ¡ys tarp tėvo ir dukros; Tėvas su dukra tiesiogiai bendraus du kartus į metus: dukros vasaros atostogų metu (liepos – rugpjūčio mėnesį) ir žiemos atostogų metu (gruodžio – sausio mėnesį) tėvo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje arba dukros gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje – ne mažiau kaip 3 dienas iÅ¡ eilės (neskaitant atvykimo ir iÅ¡vykimo dienos).

Tėvas turi teisę su dukra bendrauti ir kitoje jai priimtinoje vietoje ir kartu su ja iÅ¡vykti į užsienio keliones. Motina įsipareigoja iÅ¡ anksto suderinti su tėvu atvykimo į LietuvÄ datÄ , o lankant dukrÄ jos gyvenamojoje vietoje sudaryti visas sÄ lygas tėvui ir dukrai bÅ«ti kartu (įskaitant apgyvendinimÄ ir maitinimÄ ). AnalogiÅ¡kas sÄ lygas tėvas sudarys dukrai jos vieÅ¡nagės Lietuvoje ar kitoje sutartoje vietoje pas tėvÄ metu. Motina padengia pusę dukros kelionės pas tėvÄ iÅ¡laidų iÅ¡ Jungtinės Karalystės į Lietuvos RespublikÄ ir atgal, o tėvas pats padengs savo kelionės pas dukrÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę ir atgal iÅ¡laidas;

K. G. sudaro sÄ lygas tėvui su dukra neribotai bendrauti internetu per Skype vaizdo pokalbius bent du kartus į savaitę – trečiadieniais ir sekmadieniais nuo 20 val., o esant galimybei ir dažniau; Motina K. G. elektroniniu paÅ¡tu tėvui teikia visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie dukros mokyklinio gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, sveikatos bÅ«klę, gyvenamÄ jÄ vietÄ , dukrų elektroninio paÅ¡to ar telefono numerio pasikeitimus ir kitas esmines gyvenimo aplinkybes ir kas mėnesį iÅ¡samias ataskaitas apie dukroms skirto iÅ¡laikymo panaudojimÄ .

Kitas sutarties sÄ lygas paliko nepakeistas. IeÅ¡kinį dalyse dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl neteisėtai panaudotų lėšų ne vaikų naudai iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡laikymo mokėjimo tvarkos ir dydžio pakeitimo atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovės 133 Lt žyminio mokesčio ir 1 700 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kovui ir 44,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.Nustatė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2006-05-04 sprendimu nutraukė Å¡alių santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje dėl vaikų gyvenamosios vietos, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams teikimo nustatyta, kad „ a) vaikų: dukterų K.

G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina K. G., a/k (duomenys neskelbtini) b) po santuokos nutraukimo vaikų auklėjimu rūpinsis abu tėvai. K. G. ir K. G. dalyvaudami vaikų auklėjime įsipareigoja:

1) netrukdomai leisti bendrauti su dukromis vienas kitam; 2)pagal vaikų pageidavimÄ ir tarpusavio sutarimÄ , leisti lankyti vaikus ar jiems lankytis pas kurį nors iÅ¡ tėvų;

3) bendravimo su vaikais metu nenuteikinėti jų vienas prieÅ¡ kitÄ ir nereikÅ¡ti pretenzijų dėl auklėjimo; laikytis visų įstatymais numatytų pareigų vaikų atžvilgiu;

c) tėvas K. G., a/k (duomenys neskelbtini) įsipareigoja gera valia mokėti vaikų: dukterų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 325 litų kiekvienai kas mėnesį iki vaikų pilnametystės;

d) motina K. G. įsipareigoja vaikų: dukterų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui kas mėnesį skirti po 150 litų kiekvienai iki vaikų pilnametystės; e) 2000-12-19 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo, patvirtinus Å¡iÄ sutartį, netenka galios.“ Atsakovė iÅ¡vežusi Å¡alių vaikus, apie tai neinformuojant ieÅ¡kovo, nesant jo sutikimo, gyventi į Jungtinę Karalystę apribojo vaikų bendravimÄ su tėvu iki tokio lygio, kad emocinis ryÅ¡ys tarp tėvo ir dukrų nutrÅ«ko.

Atsakovė ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovui nepranešė savo ir vaikų gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė konstatavo, kad atsakovė trukdo ieÅ¡kovui bendrauti su dukromis ir įspėjo atsakovę dėl trukdymo ieÅ¡kovui bendrauti su dukromis E. ir K.. IeÅ¡kovas turi teisę be jokių apribojimų bendrauti su dukromis E. ir K., priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovas negalėtų bendrauti ar jam bendraujant su vaikais bÅ«tų reikalinga taikyti ribojimus teismas nenustatė, taip pat nenustatė, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų apribota tėvo valdžia vaikų E. ir K. atžvilgiu, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo neleisti ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais bei apriboti jo teisę dalyvauti jų auklėjime.

Tokiu bÅ«du atsakovė pažeidė ne tik CK 3.174 str. nuostatas bet ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. IeÅ¡kovas praradęs ryšį su dukromis, jis patyrė pergyvenimų. IeÅ¡kovui buvo teikiama psichologinė pagalba dėl iÅ¡gyvenamos užsitęsusios psichinio diskomforto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė iÅ¡siskyrimas su dukromis ir negalėjimas su jomis bendrauti, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas dėl patirtų pergyvenimų bÅ«tų susirgęs ir dėl to bÅ«tų gydęsis ambulatoriÅ¡kai ar stacionarioje gydymo įstaigoje ir jam bÅ«tų skirti vartoti vaistai (antidepresantai).

Kadangi nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės priteisti neturtinę žalÄ dėl patirtų psichologinio pobÅ«džio pergyvenimų atsiradusių dėl neteisėtų atsakovės veiksmų iÅ¡vežant be ieÅ¡kovo sutikimo nuolatinai Å¡alių vaikus nuolatinai gyventi į Jungtinę Karalystę ir draudžiant atsakovui bendrauti su vaikais, ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje teismas atmetė. Atsakovė jokios nuomonės dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neiÅ¡reiÅ¡kė ir to priežastys teismui nėra žinomos, todėl teismas manė, kad atsakovė yra abejinga Å¡io teismo proceso pasekmėms, tame tarpe ir dėl galimo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo.

IeÅ¡kovo nurodyta praÅ¡oma pakeisti bendravimo su dukra E. tvarka neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, tai patvirtino ir VTAS atstovė, pats ieÅ¡kovas nurodė, kad bÅ«tent tokia detali tvarka padėtų atkurti jo ryšį su dukra, todėl esant nustatytoms aplinkybėms ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo dalyje bendravimo su nepilnamečiu Å¡aliu vaiku tvarkos pakeitimo tenkino. Nei iÅ¡ byloje teismo iÅ¡reikalautų duomenų: atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, antstolės pateiktų teismui duomenų, nei iÅ¡ ieÅ¡kovo parodymų, nei iÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos teismas nenustatė, kad atsakovė prieÅ¡ingai vaikų interesams naudojo ieÅ¡kovo mokamÄ iÅ¡laikymÄ vaikams.

IeÅ¡kovės motina O. K. yra sudariusi 2010-11-09 Terminuotojo indėlio sutartį Nr. DE20091106P990100 8 150 GBP sumai atsakovės vardu. Ji veikė kaip atsakovės atstovė ir keletÄ kartų yra atlikusi pinigų pervedimus iÅ¡ vienos atsakovės sÄ skaitos į kitÄ , esant atsakovės įgaliojimui. Atsakovė kaupia pinigus abiejų dukrų mokslams. Todėl nei ji pati, nei per atsakovę nėra pasiėmusi, ar kaip nors pasisavinusi ieÅ¡kovo mokamo iÅ¡laikymo. IÅ¡ 2010-12-01 prokuroro nutarimo nustatė, kad yra atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal ieÅ¡kovo skundÄ dėl svetimo turto pasisavinimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-12-16 nutartimi 2010-12-01 prokuroro nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Tai, kad pinigus iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos, į kuriÄ yra pervedamas vaikams skirtas iÅ¡laikymas, paėmė, pervedė, sudarė terminuotojo indėlio sutartį atsakovės motina O. K., esant atitinkamam atsakovės pavedimui, negalima automatiÅ¡kai traktuoti, kaip netinkamÄ iÅ¡laikymo panaudojimÄ . Duomenų, kad atsakovė bÅ«tų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl O.

K. neteisėtų veiksmų disponuojant jos lėšomis, nėra. Be to, ieÅ¡kovas neabejoja, kad vaikai gyvendami su atsakove yra visiÅ¡kai tinkamai iÅ¡laikomi, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas. Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neteisėtai panaudotų lėšų ne vaikų naudai iÅ¡ieÅ¡kojimo, kaip neatsiejamai susijusį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo dalyje dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis tvarkos ir dydžio pakeitimo atmetė.

Pažymėjo, kad iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui yra reikalingas Å¡iuo metu, o ne ateityje, todėl yra svarbus vaiko iÅ¡laikymo stabilumo iÅ¡saugojimas bei Å¡iuo atveju labai svarbus nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų pasiekiamumas ir galimybė jas panaudoti tuojau pat vaiko poreikiams. Taip pat svarbu, kad atitinkamas iÅ¡laikymo ekvivalentas pinigais pasiekia vaikÄ , kurio iÅ¡laikymui mokamos periodinės iÅ¡mokos, nesvarbu iÅ¡ kokios banko sÄ skaitos ar grynųjų pinigų pavidalu. IeÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovę periodiÅ¡kai, kas mėnuo, teikti iÅ¡samias ataskaitas apie vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ elektroniniu paÅ¡tu.

Tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkino, nes atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , taip pat užtikrintų vaiko iÅ¡laikymui skiriamų lėšų kontrolę ir tuo pačiu vaiko interesÄ , kad jam skirtas iÅ¡laikymas bÅ«tų naudojamas tinkamai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ : pripažinti ieÅ¡kovo dukrų ir ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ ; pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1 punktÄ dėl iÅ¡laikymo tvarkos ir iÅ¡dėstyti taip:

1) abu tėvai – K. G. ir K. G. nuo 2011-03-01 įsipareigoja gera valia dukros E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 400 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės;

2) IÅ¡laikymui skirtus pinigus pervesti į jos vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank iki tol, kol E. G. pasieks dalinį veiksnumÄ â€“ 14 metų, t.y. 2011-10-22. IÅ¡laikymui skirti pinigai turi bÅ«ti naudojami iÅ¡imtinai jos interesais;

3) Nuo tada, kai E. G. pasieks dalinį veiksnumÄ ir jai pritariant, iÅ¡laikymas gali bÅ«ti pervedamas ir laikomas kitoje Lietuvoje registruotoje kredito įstaigoje – jos vardu atidarytoje kaupiamoje ar terminuoto indėlio sÄ skaitoje, kur bus palankiausios sÄ lygos, mažiausia rizika ir mokamos didžiausios indėlio palÅ«kanos. Priteisti iÅ¡ atsakovės 20 000 Lt neturtinės žalos; iÅ¡laikymÄ â€“ 1 700 Lt, kuris buvo naudojamas ne vaikų interesams, iÅ¡ieÅ¡koti dukrų naudai iÅ¡ atsakovės, proporcingai padalinti ir pervesti į dukrų atidarytas sÄ skaitas AB Swedbank; priteisti iÅ¡ atsakovės 2 100 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 784 Lt žyminio mokesčio pirmos instancijos teisme; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme; kitÄ Biržų rajono apylinkė teismo 2011-11-22 sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ ir byloje paaiÅ¡kėjusias naujas aplinkybes bei įrodymus, teismas turėjo teisę peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, tačiau pasielgė atvirkščiai – atmetė teisėtus jo reikalavimus. Teismas pažeidė proceso koncentracijÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ . Byla buvo nepagrįstai ilgai vilkinama, teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad Å¡eimos byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo įmanomai trumpesnį laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau.

Teisėjas neužkirto kelio atsakovės piktnaudžiavimui procesu, neiÅ¡reikalavo papildomų įrodymų, neįsigilino į bylos esmę ir pažeidė proceso betarpiÅ¡kumo principÄ . Teismas neįvertino ir praktiÅ¡kai netyrė byloje esančių įrodymų, kuriais ieÅ¡kovas grindė savo reikalavimus. Teismas konstatavęs, kad atsakovė yra abejinga teismo procesui, turėjo vadovautis CPK 246 ir 285 str. ir priimti sprendimÄ remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismas nepagrįstai į procesÄ neįtraukė bendraatsakovių – K.

K. ir O. K. (atsakovės tėvų), jų parodymai Å¡ioje byloje buvo svarbÅ«s ir tiesiogiai susiję su ieÅ¡kinio reikalavimais. Å ie asmenys buvo kviečiami liudyti, tačiau teismo Å¡aukimus ignoravo, todėl į teismo posėdį buvo atvesdinti policijos pagalba. Abu liudytojai pareiÅ¡kė, jog jokių parodymų neduos kol teisme nedalyvaus jų dukra, nes „nenori jai pakenkti“. Atsakovė visiÅ¡kai nesidomėjo byla. Teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. Teismas nepagrįstai ignoravo prejudicinius faktus – Panevėžio apygardos teismo 2006-09-14 sprendimÄ ir Biržų rajono apylinkės teismo 2006-01-13 nutartį.

Sprendime apie tai nepasisakė. Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas nesilaikė CPK 270 str. reikalavimų – priimtas sprendimas yra sutrumpintų motyvų, įžanginėje ir apraÅ¡omojoje dalyje nurodyti ne visi ieÅ¡kinio reikalavimai ir jų santraukos. Motyvuojamoji dalis iÅ¡dėstyta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, akcentuojant tik vieno reikalavimo dalies argumentus ir jų aplinkybes, pačių įrodymų tyrimas buvo formalus, nes teismas praktiÅ¡kai jų netyrė.

Teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, priimtas sprendimas yra be motyvų arba sutrumpintų motyvų, o tai sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Atsakovė pažeidė ieÅ¡kovo ir dukrų teisės ir teisėtus interesus: sÄ moningai nuteikė dukras prieÅ¡ tėvÄ ir trukdė bendrauti, neteisėtai jas iÅ¡vežė iÅ¡ Lietuvos, psichologiÅ¡kai jas žalojo ir padarė ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ , neteisėtai perleido dukroms skirtÄ iÅ¡laikymÄ savo tėvams.

IeÅ¡kovas negalėjo net minimaliai bendrauti su dukromis. Teismas ignoravo prejudicinį faktÄ , kuris buvo nustatytas Panevėžio apygardos teismo 2006-09-14 sprendime, jog dukrų seneliai O. K. ir K. K., kurių priežiÅ«rai atsakovė paliko dukras, laikotarpiu 2005-08-26 iki 2005-12-12 pažeidė ieÅ¡kovo teisę ir pareigÄ auklėti savo dukras. Biržų rajono savivaldybės VTAS nieko nepasakė apie vaikų teisių pažeidimÄ , neturėjo jokios informacijos kur gyvena ir mokosi jo dukros, kaip naudojamas joms skirtas iÅ¡laikymas, kokios yra motinos ir jos sugyventinio Å¡eimos aplinkos ir gyvenimo sÄ lygos, kokie yra jo santykiai su dukromis.

Mano, kad Biržų rajono savivaldybės VTAS pateikta iÅ¡vada yra tik formali, neturinti jokių bylai reikÅ¡mingų faktų, todėl teismas ja vadovautis neturėjo. Nors teismas formaliai konstatavo apelianto ir jo dukrų teisių pažeidimÄ , tačiau rezoliucinėje dalyje tai nepripažino ir nenurodė. Remiantis CK 3.156 str. 1 d., 3.161 str. 3 d. akivaizdu, jog iÅ¡vežant dukras be jo sutikimo iÅ¡ Lietuvos ir vaikų nuteikinėjimas prieÅ¡ jį – grubus tėvo ir dukrų teisių pažeidimas.

Atsakovė pažeidė esminės vaikų ir tėvo teises: teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, piktnaudžiavo tėvų valdžia dukrų atžvilgiu ir veikė ne jų, o savo interesais. Ä®takotos atsakovės, dukros priekaiÅ¡tauja, kad tėvas, kreipdamasis į teismÄ ir kitas institucijas dėl bendravimo teisių užtikrinimo, nepagrįstai kaltina jų motinÄ ir senelius. Tėvas yra visiÅ¡kai eliminuotas iÅ¡ dukrų gyvenimo ir teismui neturėtų kilti abejonių, kad dukros buvo tik įrankiai atsakovės rankose, ko pasekoje jų ryÅ¡ys nutrÅ«ko galutinai.

Teismui pateikti įrodymai sudaro pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos ir patvirtina jų ryšį su Å¡iais reikalavimais, todėl teismo sprendimas nepriteisti neturtinės žalos yra nepagrįstas, priimtas nepakankamai įsigilinus į bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Jis teismui pateikė įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos ir argumentavo jos dydį. Teismas Å¡iuos įrodymus visai neaptarė ir nevertino. Vaikų teisių kontrolierė 2011-03-21 konstatavo, jog atsakovė trukdo jam bendrauti su dukromis, kas sukėlė jam didelius iÅ¡gyvenimus.

Skyrybų metu nenorėdamas traumuoti savo dukrų sutiko, kad jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, jis niekada nesutiko, kad dukros būtų išvežtos iš Lietuvos. Visiškai nesuprantamas teismo argumentas, kad dėl patirtų išgyvenimų ir neturtinės žalos būtinas įrodymas – išrašas iš stacionarinės gydymo įstaigos arba skirtas ambulatorinis gydymas. Teismas, priimdamas nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tokių įrodymų nereikalavo. Jis yra gydytojas ir galėjo vaistus (antidepresantus) sau skirti pats ar pasikonsultavęs su kolegomis.

Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų 2005 m. apeliantas ambulatoriÅ¡kai kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ ir psichiatrijos Elektrėnų PSPC. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovui nuo 2006-11-23 iki 2007-05-02 Elektrėnų PSPC buvo teikiamas ambulatorinis gydymas, diagnozuota depresija, pirminė (esencilinė) hipertenzija, lankytos psichiatro konsultacijos. Å eimos ir dukrų praradimas buvo viena iÅ¡ priežasčių, kodėl apeliantas prarado darbÄ Elektrėnų ligoninėje, o vėliau negalėjo iÅ¡vykti į tarptautinę misijÄ Afganistane kaip savanoris karo gydytojas.

Atsakovė nededa jokių pastangų atkurti jo prarastÄ fizinį ir emocinį ryšį su dukromis, dėl to dukros jau nebenori bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad jis neturi galimybių nustatyti atsakovės turtinės padėties ir tai, kad atsakovė visiÅ¡kai abejinga teismo procesui, mano, kad ji neginčija Å¡ios neturtinės žalos. Teismas patvirtindamas naujÄ su dukra bendravimo tvarkÄ nenurodė, kaip bus įgyvendinama. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl CK 3.185, 3.186 str. pažeidimų ir iÅ¡ to kylančio teisėto reikalavimo, nagrinėjo šį klausimÄ visai kitu aspektu – dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Jeigu vaikai yra tinkamai aprÅ«pinti ir atsakovės materialinė padėtis leidžia jai dukromis rÅ«pintis vienai, o apelianto mokamus pinigus kaupti, tai ji privalėjo ir privalo apie tai informuoti apeliantÄ ir pakeisti iÅ¡laikymo formÄ , o ne perleisti uzufruktÄ naudotis vaikų iÅ¡laikymui skirtais pinigais savo motinai, nepriklausomai nuo to, kad dukras pilnai iÅ¡laiko iÅ¡ savo uždirbtų pinigų ir (ar) Didžiosios Britanijos vaikams skirtų paÅ¡alpų. Teismas Å¡ioje byloje nebuvo aktyvus renkant įrodymus, kaip to reikalauja įstatymai.

Jis neginčija iÅ¡laikymo dukroms, tačiau nesutinka, kad vaikų pinigais naudotųsi asmenys, neturintys teisės jais naudotis. Teismas neteisingai interpretavo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis tvarkos ir dydžio pakeitimo. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo tvarkos pakeitimo, o ne dėl dydžio. IeÅ¡kovas pats savo valia padidino dukros E. iÅ¡laikymÄ iki 400 Lt ir siÅ«lė analogiÅ¡kÄ prievolę prisiimti atsakovei. Be to, dukra E. jau nuo spalio 22 d.

įgijo dalinį veiksnumÄ ir gali pati pilnai disponuoti savo pinigais. Apeliantui nesuprantama VTAS ir teismo pozicija dėl uzufrukto teisės atsakovei tęstinumo. Teismas nepagrįstai akcentuoja baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovo atstovės (naujÄ ) reikalavimÄ â€“ remiantis byloje esančiais įrodymais virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus – panaikinti atsakovės uzufrukto teisę tvarkyti dukros iÅ¡laikymui skirtus pinigus. Å is reikalavimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas jau pradiniame ieÅ¡kinyje, o praÅ¡ymas iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų buvo suformuluotas dėl kito ginčo – dėl neteisėtai naudotų lėšų ne vaikų naudai iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ asmenų, panaudojusių iÅ¡laikymÄ ne vaiko interesams.

Å is praÅ¡ymas buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinyje, patikslintame ieÅ¡kinyje ir dar kartÄ pakartotas teismo posėdyje. Pinigų kaupimas dukrų sÄ skaitose ne tik pažeistų jų interesus, bet ir užtikrintų, kad sulaukusios pilnametystės, jos turės sukauptÄ kapitalÄ bÅ«simiems mokslams. Mano, kad teismui pakeitus iÅ¡laikymo tvarkÄ , dukrų teisės nebus pažeistos, nes besÄ lygiÅ¡kai užtikrintų, kad mokamus pinigus gaus pačios dukros ir joms sulaukus pilnametystės, nekils jokių ginčų, kaip buvo naudojamos joms skirtas iÅ¡laikymas.Dėl neteisėtai lėšų skirtų vaikams iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Teismo argumentas, kad O. K. savo dukros vardu yra sudariusi terminuotojo indelio sutartį, kurias bet kada buvo galima nutraukti ir kad dukrų pinigai nebuvo kaip nors nusavinami, o „kaupiami jų mokslams“, teismo posėdyje net nebuvo tiriami. Teismas prieÅ¡tarauja pats sau, pažymėdamas, kad iÅ¡laikymas vaikus turi pasiekti reguliariai ir naudojamas tuojau pat jų poreikiams patenkinti, kai tuo pat metu pinigai tariamai kaupiami motinos „terminuoto indėlio sÄ skaitoje“, o ne naudojami kasdieninėms dukrų reikmėms.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti papildomus duomenis apie atsakovės esamas pinigines lėšas kituose Lietuvos komerciniuose bankuose teismas atmetė, todėl nėra pagrindo tikėti, kad atsakovė tokias lėšas laiko ir Å¡iuo metu. IÅ¡ Biržų raj. apylinkės prokuratÅ«ros surinktos medžiagos matyti, kad bÅ«tent O. K. neteisėtai iÅ¡grynino ieÅ¡kovo pervedamus pinigus ir investavo ne į dukrų sÄ skaitas, o savo dukros K. G. įvairias asmenines sÄ skaitas Lietuvos bankuose. O. K. atsakovės vardu atliko neteisėtas pinigines operacijas su ieÅ¡kovo pervestomis ir dukroms skirtomis piniginėmis lėšomis.

O. K. įgaliojimas pasibaigė 2009-11-27, tačiau tai netrukdė jai 2010-11-09 iÅ¡gryninti 1 700 Lt dukrų iÅ¡laikymui skirtų pinigų. Mano, kad iÅ¡laikymas vaikų nepasiekė, nes dukros gyvena Anglijoje, o atsakovės sÄ skaita Lietuvoje disponuoja jos tėvai. Be to, dukros apeliantÄ kaltino, jog iÅ¡ jo negauna iÅ¡laikymÄ ir dėl to nenori bendrauti. Teismo argumentas, kad teisės požiÅ«riu nėra svarbu, kad seneliai, dukros pavedimu paimdavo iÅ¡ banko sÄ skaitos Lietuvoje ieÅ¡kovo pervestus dukroms skirtus pinigus ir sudarė terminuotų indėlių sutartis (ar naudojo savo reikmėms), negalima traktuoti kaip netinkamÄ iÅ¡laikymo panaudojimÄ , yra niekinis.

IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog atsakovės tėvai ieÅ¡kovo pervestus pinigus naudojo savo reikmėms. Å ie pinigai nebuvo panaudoti dukrų reikmėms. Jokių įrodymų, kad pinigai bÅ«tų pervedinėjami dukroms iÅ¡ Lietuvos į AnglijÄ nėra. IÅ¡laikymas negali bÅ«ti panaudotas kreditams apmokėti ar įskaityti už juos apmokėjimÄ . Nesuprantamas teismo argumentas, kad tik pati atsakovė turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl savo motinos Lietuvoje, kuri neteisėtai naudojosi dukrų pinigais.

Teismas neįvertino, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma nesÄ Å¾iningumo prezumpcija atsakovės ir jos mamos atžvilgiu. Apeliantas nekelia turtinio reikalavimo iÅ¡ atsakovės sau prisiteisti dukrų iÅ¡laikymui pervestus bei neteisėtai panaudotus pinigus, o kaip lygiavertis nepilnamečių vaikų atstovas gina jų interesus. Tai yra ne turtinio, o teisinio pobÅ«džio reikalavimas. Taip pat nesuprantamas yra kitas teismo argumentas, kad apelianto dukroms Anglijoje bÅ«tų paskiriamas toks pat pinigų ekvivalentas, kokį sudaro jo pervedamos lėšos ir tÄ pačiÄ pinigų sumÄ dukroms vėliau skirdavo motina.

Å ios nuostatos negalima nei patikrinti, nei patvirtinti, atsakovė net nesiteikė jokių oficialių (įrodymų) apie savo pajamas ir kiek pinigų „dukrų mokslams“ iÅ¡ tikrųjų yra sukaupta. Atsakovė dukroms įteigė, kad tėvas nemoka jų iÅ¡laikymui skirtų pinigų, o vaikų pinigais neteisėtai naudojasi seneliai. Byloje pakanka įrodymų, kad dukroms skirti pinigai buvo naudojami ne jų reikmėms, tačiau teismas rėmėsi tik prielaidomis, Å¡ių įrodymų netyrė, todėl atsakovė ir jos tėvai privalo grÄ Å¾inti visus vaikams skirtus ir neteisėtai panaudotus pinigus.

Remiantis CK 3.203 str. 1 ir 2 dalimi, teismas turėjo įvertinti ar dukroms skirtas iÅ¡laikymas buvo naudojamas teisėtai. Pasitvirtinus ieÅ¡kovo įtarimams, teismas galėjo pats iÅ¡spręsti šį klausimÄ ir neteisėtai panaudotas lėšas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ asmenų, panaudojusių iÅ¡laikymÄ ne vaiko interesams arba kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad minėtų asmenų atžvilgiu bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atskleista galimai nusikalstama veika.Nesutinka su sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismui buvo pateikti visi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai ir motyvuojamoje dalyje teismas pasisakė, kad ieškovui priteistinos visos turėtos advokato pagalbos išlaidos, tačiau priteisė tik jų dalį – vietoj 2 100 Lt priteisė 1 700 Lt.Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant rezoliucinę dalį: pripažinti, kad K. G. pažeidė K. G. ir jų dukrų teises (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti, kad atsakovė K. G. pažeidė jo ir dukterų teises; priteisti iÅ¡ atsakovės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės 1 700 Lt neteisėtai panaudotų lėšų, skirtų vaikų iÅ¡laikymui.Biržų rajono apylinkės teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir nustatė bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovo pageidavimu.

IeÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl neteisėtai panaudotų lėšų ne vaikų naudai iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡laikymo mokėjimo tvarkos ir dydžio pakeitimo, atmetė.IeÅ¡kovas nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad: teismas nepripažino ir nenurodė, kad jo ir jo dukrų teisės pažeistos, nors formaliai konstatavo tokį pažeidimÄ ; nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos; pakeisdamas bendravimo su vaikais tvarkÄ , nenurodė kaip ji bus įgyvendinama; nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl 1 700 Lt vaikų iÅ¡laikymo lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės.Bylos duomenimis nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2006-05-04 sprendimu ieÅ¡kovo K.

G. ir atsakovės K. G. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudarytÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Å alys susitarė, kad dukterų K., gim. (duomenys neskelbtini)ir E., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. G.; vaikų tėvas K. G. įsipareigojo mokėti vaikų iÅ¡laikymui po 325 Lt kiekvienai kas mėnesį iki jų pilnametystės; vaikų motina K. G. įsipareigojo vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį skirti po 150 Lt kiekvienai (t. 1, b. l. 15-16).

Dėl teisių pažeidimo. Ä®statymas reglamentuoja, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str.). Tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Taip pat ir vaikai, kurių tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais ir nesvarbu kur jie gyvena. Tėvas ir motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog kliudymas bendrauti su vaikais tam iÅ¡ tėvų, kuris gyvena skyrium nuo vaikų, jei jam tėvų valdžia neapribota, nenustatyta, kad bendravimas kenkia vaikų interesams, bÅ«tina vertinti ne tik kaip jo, bet ir kaip vaikų teisių pažeidimÄ (CK 3. 170 str.). Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovė, iÅ¡vykusi su vaikais gyventi į AnglijÄ ir nepraneÅ¡usi ieÅ¡kovui apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , pažeidė tiek jo, tiek vaikų teises numatytas įstatyme (CK 3. 161, 3. 170 str.).

Asmeniniai Å¡alių nesutarimai neturi įtakoti vaikų santykių su tėvais, jie negali bÅ«ti įtraukiami į tėvų konfliktus, priekaiÅ¡tus, ginčus. Motina, iÅ¡vykdama su dukromis gyventi į kitÄ Å¡alį turėjo pareigÄ apie tai informuoti vaikų tėvÄ , praneÅ¡ti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ byloje esamų duomenų matyti, kad atsakovė vengia bendrauti su ieÅ¡kovu, nesistengia, kad dukros palaikytų su juo ryšį ir dėl tokio elgesio buvo įspėta (t. 1, b. l. 66-69).Pagal Å¡alių sudarytÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina K.

G., todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovė neteisėtai, be jo sutikimo iÅ¡vežė dukras į AnglijÄ . Å alys nesusitarė ir teismo sprendime nenustatyta, kur konkrečiai turi gyventi vaikai (Å¡alis, miestas, gatvė ir pan.), jų gyvenamoji vieta abiejų tėvų sutarimu nustatyta su motina, su motina jos ir gyvena.Teigdamas, kad dukros nemoka taisyklingai raÅ¡yti lietuviÅ¡kai, pamirÅ¡o lietuviÅ¡kas Å¡aknis, kad atsakovė iÅ¡vežė dukras į joms svetimÄ Å¡alį, ieÅ¡kovas nepraÅ¡o keisti vaikų gyvenamosios vietos ir pripažįsta, kad jų gyvenimo sÄ lygos Anglijoje geresnės, nei Lietuvoje.

Apelianto nuomone atsakovė piktnaudžiavo tėvų valdžia, iÅ¡veždama vaikus iÅ¡ Lietuvos, veikė tik savo interesais, siekė apsunkinti jo bendravimÄ su vaikais ir galutinai juos atskirti. Kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovė sÄ moningai kenkė tiek vaikams, tiek ieÅ¡kovui. 2005 metais, Å¡alims dar esant santuokoje, atsakovė buvo iÅ¡vykusi į AnglijÄ dirbti ir duomenų, kad ieÅ¡kovas tam prieÅ¡taravo, nėra. Atsakovė nurodė, kad iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko nutraukus santuokÄ su ieÅ¡kovu ir vengdama jo persekiojimų, grasinimų bei gÄ sdinimų (t.1, b. l. 82).

Å ios aplinkybės nenuneigtos, todėl dėl susiklosčiusios situacijos kaltinti tik atsakovę yra neteisinga. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog Panevėžio apygardos teismo 2006-09-14 sprendimas patvirtina, jog atsakovė iki Å¡iol nuteikinėja vaikus prieÅ¡ jį. Minėtu sprendimu iÅ¡spręstas ginčas su atsakovais O. K. ir K. K., kilęs 2005 metų vasarÄ ir neįrodo, kad analogiÅ¡ki pažeidimai tęsiasi iki Å¡iol.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovui buvo suteikta pakankamai informacijos dėl jo teisių bendrauti su vaikais įgyvendinimo.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos paaiÅ¡kino į kokiÄ institucijÄ Jungtinėje Karalystėje jis turi kreiptis, kokius dokumentus pateikti, kad gautų informacijÄ apie K. ir E. gyvenimo sÄ lygas Å¡alyje. IÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovui atsakymų matyti, kad jis siekė pasinaudoti ir pasinaudojo jam teikiama pagalba, siekdamas bendravimo su dukromis (t. 1, b. l. 66-69, t. 2, b. l. 59-60). Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje konstatavo tiek ieÅ¡kovo, tiek vaikų teisių pažeidimÄ .

Kolegijos nuomone bÅ«tent dėl Å¡ių teisių pažeidimo ir patenkino reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos. Tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas dėl Å¡io reikalavimo nepasisakė. Kadangi iÅ¡ esmės byla iÅ¡nagrinėta teisingai, teismo sprendimo rezoliucinė dalis papildoma, pripažįstant, jog atsakovė K. G. pažeidė K. G. ir jų dukterų teises. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau apeliantas nesutinka su teismo motyvais.

Nurodo, kad dėl dukrų iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos, ryÅ¡io su jomis praradimo patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus: 2005 metais jis ambulatoriÅ¡kai kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ ir psichiatrus, nuo 2006-11-23 iki 2007-05-02 jam buvo teikiamas ambulatorinis gydymas, diagnozuota depresija, lankė psichiatro konsultacijas. Apelianto manymu tai pakankamas pagrindas priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovės, nes ji ir toliau pažeidinėja jo ir dukrų teises, nepadeda atkurti jo prarastÄ ryšį su dukromis.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimui bÅ«dingas iÅ¡imtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, apeliantas reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl to, kad atsakovė iÅ¡vežė dukras iÅ¡ Lietuvos be jo sutikimo, kad pažeidė ir iki Å¡iol pažeidžia jo teises, neinformavo ir nesudarė jam sÄ lygų bendrauti su dukromis, nepadeda atkurti prarastÄ fizinį ir emocinį ryšį su dukromis. Pažymėtina, jog Å¡alys santuokÄ nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tuo pačiu pripažindami, kad dėl Å¡eimos iÅ¡irimo yra jų abiejų kaltė.

IeÅ¡kovas sutiko, kad dukros gyvens su motina, todėl atsakovė neprivalėjo gauti dar vienÄ jo sutikimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos. Å alių dukra K., gim. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu yra pilnametė ir pati gali nuspręsti kur jai gyventi ir su kuo bendrauti. Kita dukra, E., gim. (duomenys neskelbtini), dar nepilnametė, tačiau bÅ«dama paauglė (14 metų) taip pat turi teisę spręsti dėl bendravimo su tėvu dažnumo, bÅ«tinumo ir pan. Bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių abipusiai priekaiÅ¡tai, konfliktai, nesutarimai ir skyrybų procesas tęsėsi gan ilgai ir emocingai.

Aplinkybę, kad į Å¡alių konfliktÄ buvo įtraukti vaikai ir atsakovės tėvai, konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2006-09-14 sprendimu (t. 1, b. l. 10-14). Kad atsakovė iki Å¡iol nuteikinėja vaikus prieÅ¡ tėvÄ , draudžia joms bendrauti su tėvu ir pan. bylos duomenys nepatvirtina, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto DVD disko matyti, kad Å¡alių konfliktai, į kuriuos buvo įtraukti ir vaikai, buvo 2005-2006 metais (t. 1, b. l. 124).Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , nes įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl dvasinių ir psichologinių iÅ¡gyvenimų, atsiradusių dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir jų iÅ¡vykimo į kitÄ Å¡alį ir su tuo susijusių teisių pažeidimo. Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo, neteisėtai panaudotų vaikų iÅ¡laikymo lėšų panaudojimo.

Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje Å¡alys susitarė: ieÅ¡kovas vaikų iÅ¡laikymui mokės gera valia po 325 Lt kiekvienai kas mėnesį, o atsakovė - po 150 Lt; vaikų auklėjimu rÅ«pinsis abu tėvai, leisdami vienas kitam netrukdomai bendrauti su dukromis pagal jų pageidavimÄ ir tarpusavio susitarimÄ , leis lankytis pas kurį nors iÅ¡ tėvų, bendravimo su vaikais metu nenuteikinės jų vienas prieÅ¡ kitÄ (t. 1, b. l. 15-16).IeÅ¡kovas prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygas dėl iÅ¡laikymo dydžio ir tvarkos nepilnametei dukrai E. pakeitimo ir dėl bendravimo su ja tvarkos, nes atsakovei su dukromis iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos, nustatyta tvarka nevykdoma, atsakovė nepranešė jam apie vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , bendravimas su dukromis tapo apsunkintas.Pirmosios instancijos teismas bendravimo su nepilnamete dukra E. tvarkÄ nustatė pagal ieÅ¡kovo pageidavimÄ , o reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos pakeitimo, atmetė.Apeliantas teigia, kad yra pagrindas pakeisti priteisto vaikams iÅ¡laikymo dydį, nes K. jau pilnametė; jo mokamas iÅ¡laikymas naudojamas ne iÅ¡skirtinai vaikų poreikiams tenkinti; atsakovė jo neinformavo, kad vaikus iÅ¡laiko viena, o jo mokamÄ iÅ¡laikymÄ taupo ir vaikų pinigais leidžia disponuoti savo motinai.

Atsižvelgiant į tai, kad E. įgijo dalinį veiksnumÄ , prašė priteisti iÅ¡ jo ir iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį, pinigus pervedant į E. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ AB Swedbank. Nurodo, kad 2010-11-09 atsakovės motinos O. K. iÅ¡gryninti 1 700 Lt turi bÅ«ti priteisti iÅ¡ atsakovės dukterų K. ir E. naudai į jų sÄ skaitas, atidarytas AB Swedbank. Apelianto argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.Tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis.

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti. Prievolė iÅ¡laikyti vaikÄ , mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobÅ«džio ir vykdoma gan ilgÄ laikotarpį.

Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti Å¡iuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iÅ¡ tėvų turtinei padėčiai arba iÅ¡laikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas iÅ¡laikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti bÅ«tina nustatyti pagrindÄ , kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti laikomasi vieno iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose: 2005-05-11 - Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 - Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 - Nr. 3K-3-341/2006; 2008-05-26 – Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.).

Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, vaikui skirtas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.), nes iÅ¡laikymui gaunamas turtas, piniginės lėšos yra vaiko nuosavybė. CK 3.185 straipsnis numato, kad tėvai, ar vienas iÅ¡ jų vaiko turto atžvilgiu turi tik tvarkymo teisę (uzufruktas). Ä®statymas taip pat reglamentuoja, kad iÅ¡tuokos atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai (CK 3. 190 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pinigai vaikų iÅ¡laikymui pervedami į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Swedbank (t. 1, b. l. 60).

IeÅ¡kovas teigia, kad nuo 2005-09-02 iki 2011-10-01 jis sumokėjo 43 963,72 Lt vaikų iÅ¡laikymui. Pagal antstolės I. B. pažymÄ nuo 2006-07-20 iki 2011-06-27 vaikų iÅ¡laikymui ieÅ¡kovas sumokėjo 36 093 Lt (t. 1, b. l. 85-86). IÅ¡ K. G. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad K. G. sudarė terminuotas indėlio sutartis: 2009-07-30 su AB Å iaulių banku 11 116,27 Lt sumai, 2009-11-06 – su AB banku „Snoras“ 3 500 GBP sumai, 2009-11-06 su AB banku „Snoras“ 3 000 Lt sumai, 2010-11-06 su AB banku „Snoras“ 1 577,57 Lt sumai, 2010-11-09 18 373,94 Lt konvertavo į 4 510,38 GBP (t. 1, b. l.82).

Å ie duomenys patvirtina atsakovės 2010-11-25 duotus paaiÅ¡kinimus, kad vaikams iÅ¡laikyti pakanka jos gaunamų lėšų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo gautÄ iÅ¡laikymÄ kaupia dukrų iÅ¡silavinimui ir niekada nenaudojo Å¡ių pinigų ne vaikų poreikiams tenkinti. Sukauptų lėšų suma nuneigia ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovė pinigus naudojo ne vaikų poreikiams. Pažymėtina, kad visos sumos, gaunamos kaip iÅ¡laikymas, pirmiausiai turi bÅ«ti naudojamos bÅ«tiniausiems vaikų poreikiams tenkinti (maistas, drabužiai, mokymas, ugdymas ir pan.), o esant pakankamai lėšų, jos gali bÅ«ti panaudotos ir laisvalaikio reikmėms, iÅ¡laidoms, susijusioms su gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymu ir pan.

Ta aplinkybė, kad 2010-11-09 iÅ¡ kortelės buvo iÅ¡gryninta 1 700 Lt suma, nepatvirtina, jog pinigus pasisavino O. K., nes 2010-11-09 į sÄ skaitÄ AB banke „Snoras“ įneÅ¡ta 1 577,57 Lt suma, o trÅ«kstama 122,43 Lt suma galėjo bÅ«ti panaudota įvairioms banko operacijoms, nes visuotinai yra žinoma, kad už bankų teikiamas paslaugas imami tam tikro dydžio mokesčiai. Dėl to, kas pasakyta, atmestinas apelianto reikalavimas dėl 1 700 Lt priteisimo iÅ¡ atsakovės.Bylos duomenys nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginių, kad atsakovė nesirÅ«pina vaikais, netinkamai tvarko jų turtÄ uzufrukto teise, todėl nėra pagrindo keisti jai suteiktos uzufrukto teisės. Taip pat nėra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės 400 Lt iÅ¡laikymÄ dukters E. iÅ¡laikymui, nes nėra ginčo dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio.

Atsakovė neprašė priteisti didesnį iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, todėl Å¡ios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies keisti nėra pagrindo (CK 3. 53 str. 3 d.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui, jei leidžia jo pajamos, nedraudžiama teikti didesnį iÅ¡laikymÄ dukrai ir to įtvirtinti teismo sprendimu nebÅ«tina. Atmestinas apelianto argumentas dėl to, kad teismas nenurodė kaip bus įgyvendinama bendravimo su vaikais tvarka. IeÅ¡kinyje reikalavimus iÅ¡dėstė pats ieÅ¡kovas. Teismas reikalavimus dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, patenkino visiÅ¡kai.

Teismo sprendimas neįsiteisėjo ir nepradėtas vykdyti, todėl nesant pagrindo teigti, jog jis bus nevykdomas, teismas neturėjo pagrindo nurodyti Å¡alims kaip jie turi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ Ä¯gyvendinti.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Biržų rajono apylinkės teisme: 784 Lt žyminio mokesčio ir 2 100 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.IeÅ¡kovas K.

G. pareiÅ¡kė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl 1 700 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo, dėl jo teisių pažeidimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo.Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, o jei ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas pagal CPK 98 straipsnio nuostatas iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ esmės pripažinęs ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygÄ dėl bendravimo su vaikais. IeÅ¡kinys patenkintas trečdaliu, todėl teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės tik 133 Lt žyminio mokesčio, už neturtinį reikalavimÄ . Turtiniai ieÅ¡kovo reikalavimai atmesti, todėl nėra pagrindo priteisti 784 Lt žyminio mokesčio. Teismas nusprendė iÅ¡ atsakovės priteisti visas ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir priteisė 1 700 Lt.

Apeliantas teigia, turėjęs 2 100 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, todėl atsižvelgiant į Å¡iÄ teismo apsirikimo klaidÄ , ieÅ¡kovo iÅ¡laidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, didintinos 400 Lt sumÄ (t.1, b. l. 28, 102, t. 2, b. l. 69). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantui neatlyginamos (CPK 79, 93 str.). Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gyvena Anglijoje ir procesiniai dokumentai jai turėjo bÅ«ti įteikti per Lietuvos Respublikos ambasadÄ Jungtinėje Karalystėje, teismas gan operatyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ (ieÅ¡kinys priimtas 2011-03-18, o sprendimas – 2011-11-22).

Teismas tinkamai iÅ¡tyrė visus pateiktus įrodymus (t. 2, b. l. 15-17). Teismas pagrįstai į bylÄ neįtraukė atsakovės tėvų O. ir K. K., nes ginčo iÅ¡nagrinėjimas neturi jokių pasekmių jų teisėms ir pareigoms, o papildomų asmenų įtraukimas į bylÄ tik užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (t. 1, b. l. 160), tačiau jis Å¡ios nutarties neskundė, vadinasi su teismo nutartimi sutiko. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvus ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį: pripažinti, kad K. G. pažeidė K. G. ir jų dukrų K. ir E. G. teises. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir pripažinti, kad K. G. pažeidė K. G. ir jų dukrų K. ir E. G. teises.Priteisti iÅ¡ K. G., a. k(duomenys neskelbtini) K.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Teisėjai                                                    Zina Mickevičiūtė                                                     Ramunė Čeknienė                                                     Birutė Valiulienė