2021-03-24 Nr. AB-5909-3-64-3-01154-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-360-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01154-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. L.-M.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. D. 2019 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2018 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl mokesčio už komunalines atliekas (Nr. I-2755-289/2019). Tarnyba vilkino jo prašymo nagrinėjimą, prašydama pateikti duomenis, nesusijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimu, ir tokiu būdu grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą 20 darbo dienų terminą.

Galiausiai Tarnyba 2019 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3653-2278 nusprendė teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje ir skyrė jam advokatę D. L.-M. Kadangi advokatė pasipiktino, jog pareiškėjas negali atvykti į jos kontorą (pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, o advokatei už kelionės išlaidas nebūtų apmokėta), ir atsisakė teikti jam teisines paslaugas, pareiškėjas 2019 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Tarnybą dėl advokato pakeitimo.

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 16 d. raštu buvo informuotas, jog 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2.5 (NTP-2)-18-N-3653-5789 buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos jam teikimas. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir administracinėje byloje buvo paliktas be teisinės pagalbos. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba (1) nepagrįstai delsė ir (2) vėliau neteisėtai nutraukė antrinės teisinės pagalbos jam teikimą, tokiu būdu pažeisdama jo absoliučią teisę kreiptis į teismą. Įstatyme nėra numatytas imperatyvus draudimas teikti teisinę pagalbą esant tam tikroms aplinkybėms, o tik suteikiama pasirinkimo teisė, todėl, priimdama sprendimą, Tarnyba privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str.), siekdama savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti žalos kitam asmeniui (Civilinio kodekso 6.263 str.).

Tokiais veiksmais Tarnyba pažeidė ne tik nacionalinės teisės normas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir jį aiškinanti konstitucinė doktrina), bet ir tarptautinius teisės aktus (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 ir 11 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d. ir 14 str. 3 d.), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str.). Pareiškėjas tvirtino, jog žala jam pasireiškė tuo, kad, vilkinant sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimą, jis buvo priverstas kreiptis į trečiuosius asmenis dėl skundo surašymo, jautėsi beteisis ir negalintis gauti elementarios teisinės pagalbos.

Pareiškėjas Tarnybos veiksmus laikė tyčiojimusi.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad, spręsdama dėl 2018 m. gruodžio 28 d. gauto pareiškėjo prašymo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba 2019 m. sausio 3 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pašalinti prašymo trūkumus: pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, nurodyti, už kokį laikotarpį pareiškėjas pageidauja susigrąžinti mokesčius ir už kokias komunalines paslaugas, nurodyti padarytą realios žalos dydį bei pateikti pagrindžiančius dokumentus, nurodyti, ar pareiškėjas ginčą bandė spręsti taikiai bei pateikti rašytinio kreipimosi į instituciją ir gauto raštu atsakymo kopijas.

Tarnyba 2019 m. sausio 18 d. iš pareiškėjo gavo papildomą informaciją, tačiau jis nepateikė prašytų dokumentų. Tarnyba 2019 m. sausio 23 d. raštu pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti papildomus dokumentus, kurie buvo gauti 2019 m. vasario 4 d. 2019 m. vasario 7 d. sprendimu Tarnyba suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl nepagrįsto reikalavimo sumokėti už komunalines paslaugas ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė D.

L.-M. Gavusi iš advokatės išvadą ir ją pagrindžiančius dokumentus, Tarnyba 2019 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui dėl bylos neperspektyvumo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d., 23 str. 3 d.). Tarnybos sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas per dvi darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo, o sprendimas nutraukti teisinės pagalbos teikimą – per vieną darbo dieną nuo visų reikiamų dokumentų gavimo.

Tarnyba nevilkino pareiškėjo pateiktų prašymų nagrinėjimo ir nepažeidė laikotarpio, per kurį privalo išnagrinėti antrinės teisinės pagalbos siekiančių asmenų prašymus. Vertindama bylos perspektyvumą, Tarnyba, gavusi advokatės išvadą, nustatė, kad Šiaulių rajone vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama vadovaujantis Vietinės rinkliavos nuostatais bei taisyklėmis, kurie numatė dvinarę vietinės rinkliavos sistemą, susidedančią iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai, nepriklausomai nuo to, ar iš jų surenkamos komunalinės atliekos ar ne, o kintamąją dedamąją moka nekilnojamųjų turto objektų savininkai, iš kurių turto objekto paimamos komunalinės atliekos, asmuo gali būti atleidžiamas tik nuo kintamosios dedamosios įmokos, jeigu jis yra suimtas arba atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Šiaulių rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jis yra atleistas nuo rinkliavos kintamosios mokesčio dalies ir jam priskaičiuota tik pastovioji dedamoji dalis, kurią privalo mokėti visi nekilnojamojo turto savininkai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas siekia skųsti teisės aktuose įtvirtintą privalomąją dedamosios dalies įmoką, atleisti nuo kurios nenumato galiojantys teisės aktai, antrinės teisinės pagalbos teikimas tokioje byloje būtų neperspektyvus ir neefektyvus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L.-M. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad jos išvada dėl bylos perspektyvumo yra tik rekomendacinio pobūdžio. Advokatas privalo parnešti Tarnybai, jei mano, kad byla neperspektyvi, ką advokatė šiuo atveju ir padarė. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ji į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta nepagrįstai, nes ji negali būti šaukiama kaip liudytoja ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo eidama savo profesines pareigas. Be to, ji teigė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą paduoti skundą dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 2.5 (NTP-2)-18-N-3653-5789.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 3 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo P. D. skundą, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai užpildė 2018 m. gruodžio 17 d., šis jo prašymas paštu iš Kybartų pataisos namų buvo išsiųstas 2018 m. gruodžio 19 d. Tarnybos Šiaulių skyriuje prašymas gautas 2018 m. gruodžio 28 d. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pageidauja kreiptis į teismą „dėl neteisėtai išreikalautų komunalinių mokesčių grąžinimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisinė pagalba reikalinga surašant ieškinį bei atstovaujant teisme“.

Prie prašymo pareiškėjas pridėjo tik turto ir pajamų deklaraciją. Tarnybos Šiaulių skyrius 2019 m. sausio 3 d. raštu paprašė pareiškėjo patikslinti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodant, kokias įmokas už komunalines paslaugas pareiškėjas siekia susigrąžinti, kokia padaryta žala, ir pateikiant reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. 2019 m. sausio 18 d. Tarnybos Šiaulių skyriuje gautas pareiškėjo prašymo papildymas, kuriame jis nurodė, kad prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes neturi teisinio išsilavinimo ir negali paruošti dokumentų civiliniam ieškiniui paduoti, visus dokumentus turi, tačiau originalų išsiųsti negali, o už kopijas iš jo reikalaujama sumokėti, visus dokumentus pateiks advokatui.

Tarnybos Šiaulių skyrius 2019 m. sausio 23 d. išsiuntė pareiškėjui raštą, pakartotinai prašydamas patikslinti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir pateikti papildomus dokumentus, rekomendavo pareiškėjui pasinaudoti pirmine teisine pagalba savivaldybės vykdomojoje institucijoje. 2019 m. vasario 4 d. Tarnybos Šiaulių skyriuje gautas pareiškėjo prašymo patikslinimas, prie kurio jis pridėjo prašomus dokumentus, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, kuriomis pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti teismui pateikto skundo trūkumus administracinėje byloje Nr. I-2755-289/2019, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštą pareiškėjui dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Šiaulių rajone.

Tarnybos Šiaulių skyrius 2019 m. vasario 7 d. nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl nepagrįsto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos reikalavimo mokėti už komunalines paslaugas bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme, ir paskyrė advokatę D. L.-M. Teismas konstatavo, kad Tarnyba dokumentus, reikalingus prašymo pagrįstumui įvertinti, gavo 2019 m. vasario 4 d. ir jau 2019 m. vasario 7 d., t. y. per 3 darbo dienas, priėmė sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad Tarnybos Šiaulių skyrius pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintą 5 darbo dienų terminą sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti ar vilkino tokio sprendimo priėmimą.

9. Teismas taip pat nustatė, kad advokatė D. L.-M. 2019 m. kovo 12 d. Tarnybos Šiaulių skyriui pateikė prašymą spręsti klausimą dėl teisinės pagalbos nutraukimo esant neperspektyvumui, nurodė, kad susipažinus su kliento paštu pateikta rašytine medžiaga, išanalizavus teisės aktus bei teismų praktiką, atstovavimas prašomoje administracinėje byloje dėl „nepagrįsto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos reikalavimo mokėti rinkliavą už dalį vieno buto pastato, esančio Šiaulių rajone, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo“ yra neperspektyvus, kadangi savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti vietines rinkliavas, įskaitant už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės nustato, kad taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, pastoviąją įmoką moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kintamąją – nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, dydžio nustatymo metodiką, kuriuose taip pat numatė, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, o nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiama deklaravus nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, kai gyventojas yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Advokatė išanalizavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje akcentuojama, jog pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sietina su nekilnojamojo turto, esančio savivaldybės teritorijoje, valdymu, naudojimu ir disponavimu. Advokatė nurodė, kad klientas gali būti atleistas tik nuo kintamosios rinkliavos dalies, nuo kurios jis ir yra atleistas, o pastoviąją dalį privalo mokėti visi nekilnojamojo turto objektų savininkai.

10. Tarnyba, susipažinusi su advokatės pateikta išvada ir susijusiais dokumentais, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į tarnybą dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos reikalavimo mokėti už komunalines paslaugas ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą bei Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 39 punktą, 2019 m. sausio 10 d. raštu informavo pareiškėją, kad už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jis yra atleistas nuo rinkliavos kintamosios dedamosios mokesčio dalies ir jam už minėtą laikotarpį priskaičiuota tik pastovioji dedamoji dalis, kurią privalo mokėti visi nekilnojamojo turto savininkai, nepriklausomai turi jie šiukšlių, ar ne. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, dėl vietinių rinkliavų, kaip ir dėl mokesčių, su jų mokėtojais nesitariama, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas tiesiogiai nesieja su atitinkamomis paslaugomis, vien ta aplinkybė, kad atitinkamas asmuo laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta vietinė rinkliava, numato šio asmens pareigą mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą, asmuo, kuris yra rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais asmenimis turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu paskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis. Tai lemia, kad net ir tais atvejais, kai rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Atsižvelgusi į advokatės pateiktą išvadą, Tarnyba nusprendė, kad tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų neperspektyvus ir 2019 m. balandžio 4 d. nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą.

11. Regionų apygardos administraciniame teisme 2018 m. gruodžio 20 d. gautas pareiškėjo P. D. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, dėl pripažinimo neteisėtais veiksmų reikalauti mokėti mokesčius už paslaugas, kurios jam nebuvo suteiktos ir jis jomis nesinaudojo, įpareigojimo grąžinti pareiškėjui už nesuteiktas paslaugas sumokėtas lėšas ir neturtinės žalos priteisimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2755-289/2019 įpareigojo pareiškėją per 14 dienų ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus. 2019 m. sausio 17 d. nutartimi teismas dar kartą nustatė pareiškėjui terminą paduoto skundo trūkumams pašalinti, įpareigojo pareiškėją pateikti Kybartų pataisos namuose turimos sąskaitos išrašą už 2018 metus. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio, o jo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio nepagrįstas rašytiniais įrodymais, taip pat kad skundo reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą tik dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas P. D. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties dalį, o skundą nagrinėti tokį, koks jis yra pateiktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvyko teismo posėdis, kuriame dalyvavo ir pats pareiškėjas, o 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Regionų apygardos administracinis teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. pripažino, kad jo teisės, susijusios su prašymų nagrinėjimu Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje, buvo pažeistos, bet atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

12. Teismas akcentavo, jog administracinė byla, kurioje pareiškėjui skirta antrinė teisinė pagalba, teisme buvo nagrinėjama, nors ir ne visai pagal tokius reikalavimus, kokius pareiškėjas nurodė prašydamas skirti jam antrinę teisinę pagalbą. Nei advokatė D. L.-M., surašydama 2019 m. kovo 12 d. prašymą dėl teisinės pagalbos nutraukimo, esant neperspektyvumui, nei Tarnybos Šiaulių skyrius, šio prašymo pagrindu priimdamas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikiamą pareiškėjui, visiškai nevertino, kad administracinė byla pagal pareiškėjo skundą yra iškelta ir nagrinėjama teisme. Pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti 2019 m. vasario 11 d. teismo nutartimi, šios nutarties turinys advokatei ir Tarnybai buvo žinomas (advokatė nutarties kopiją pateikė Tarnyba). Taigi, Tarnybos Šiaulių skyrius nepagrįstai padarė išvadą, jog pradėtas ginčas neturi teisinės perspektyvos. Be to, 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikiamą nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Tarnyba sprendime išanalizavo teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, nurodė, kad pareiškėjui priskaičiuota mokėti pastovi dedamoji vietinės rinkliavos dalis, kurią privalo mokėti visi nekilnojamojo turto savininkai, tačiau nepagrindė, kodėl tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal teismo priimtą ir nagrinėjamą skundo dalį yra neperspektyvus. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Šiaulių skyrius sprendimą nutraukti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą priėmė nepagrįstai, neįvertinęs visų aplinkybių, o pareiškėjas teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo paliktas be kvalifikuotos teisinės pagalbos, t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas teises ir įstatymų saugomus interesus. Tai laikytina atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (Civilinio kodekso 6.271 str.).

13. Teismas, įvertinęs skundo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, pripažino, jog, Tarnybai priėmus sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjo teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tinkamai ginti pažeistas teises buvo pažeista, jis dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patyrė tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas neskundė sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, pagal jo skundą iškelta administracinė byla teisme buvo išnagrinėta ir nedalyvaujant valstybės paskirtam advokatui, pareiškėjas nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent nurodyta suma, byloje nenustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes. Teismo vidiniu įsitikinimu, pareiškėjas nepatyrė tokio sunkaus pobūdžio išgyvenimų ir nepatogumų, kad būtų pagrindas jo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Pripažinimas, jog jo teisės buvo pažeistos, yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai kompensuoti.

III. 14. Pareiškėjas P. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimą ir visiškai tenkinti jo skundą.

15. Pareiškėjas mano, kad teismas, nuspręsdamas nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, neįvertino, kaip pareiškėjas jautėsi, kai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pakartoja, jog pareiškėjas jautėsi beteisis, negalėjo gauti net elementarios teisinės pagalbos, iš jo buvo tyčiojamasi. Pareiškėjas šiuo metu yra visiškai išlaikomas valstybės, gauna pašalpą, tačiau, nepaisant to, jis yra verčiamas mokėti už paslaugas, kuriomis net neturi galimybės naudotis. Pareiškėjui buvo kilusi reali grėsmė prarasti vienintelį savo būstą.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą. Papildomai pažymi, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 2.5 (NTP-2)-18-N-3653-5789 pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. balandžio 13 d., todėl pareiškėjas, skundą paduodamas 2019 m. birželio 10 d., yra praleidęs tokio sprendimo apskundimo terminą. Teismas sprendime nepasisakė dėl senaties terminų taikymo, nors buvo informuotas apie anksčiau minėtą aplinkybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kilusios pareiškėjui dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, atlyginimo.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 2.5 (NTP-2)-18-N-3653-5789 panaikinimo, o dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d.). Pareiškėjas, į teismą kreipdamasis 2019 m. birželio 5 d., nepraleido minėto termino. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesiekia 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 2.5 (NTP-2)-18-N-3653-5789, su kuriuo jis sieja neturtinės žalos atsiradimą, panaikinimo, neužkerta kelio teismui vertinti šio administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

21. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

22. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas Tarnyba 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-N-3653-5789 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, konstatavusi, kad tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų neperspektyvus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinė byla, kurioje pareiškėjui skirta antrinė teisinė pagalba, teisme buvo nagrinėjama, nors ir ne visai pagal tokius reikalavimus, kokius pareiškėjas suformulavo prašydamas skirti jam antrinę teisinę pagalbą, ir kad Tarnyba pareiškėjui paskirtos advokatės buvo informuota apie šią aplinkybę, konstatavo, kad Tarnyba nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui ir todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas teises ir įstatymų saugomus interesus, t. y. Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus. Bylos proceso dalyviai iš esmės neginčija šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados. Papildomai pastebėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisės, susijusios su 2018 m. lapkričio 6 d. prašymo ir 2018 m. gruodžio 5 d. prašymo nagrinėjimu Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje, buvo pažeistos, bet atmetė reikalavimą priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-11-442/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nepagrįstas antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis nebūtų buvęs nepagrįstai paliktas be kvalifikuotos teisinės pagalbos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – nepagrįstas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

24. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Tarnybos padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie žalą pareiškėjo fizinei ir / ar psichinei sveikatai), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas jam bus pakankama satisfakcija. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1072/2010, 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2806/2011), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis – 100 Eur.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai parinko neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti, priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė