2020-07-22 Nr. AB-13826-3-62-3-02256-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1414-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02256-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 12 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Kybartų PN nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d., atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad šiltas vanduo buvo tik dušo patalpose, jam buvo sudaryta galimybė maudytis duše tik vieną kartą per savaitę. Tai prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, pagal kuriuos įkalinimo įstaigos turi sudaryti sąlygas išsimaudyti vonioje arba duše, jei galima, kartą per dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę arba dažniau, jei to reikia. Pareiškėjui vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, ypač vasarą, buvo per mažai tinkamai higienai palaikyti. Atlikdamas bausmę, jis ne kartą kreipėsi į Kybartų PN direktorių, prašydamas leisti bent du kartus per savaitę pasinaudoti dušu, bet visus kartus jam buvo atsakyta neigiamai. Nueiti iki dušo patalpų, apsikirpti, pasikeisti patalynę, nusimaudyti ir grįžti buvo skiriama 30 min., todėl buvo neįmanoma suspėti, ypač jei tekdavo laukti eilėse. Kybartų PN dušo patalpose yra du prieškambariai, juose 4 suolai, nėra veidrodžių, yra 12 pakabų po 3 kabliukus ant kiekvienos, kilimėliai atsirado tik 2017 m. pabaigoje. Inventoriaus ir baldų neužtenka vienu metu į dušą atvedamiems 20 nuteistųjų. Savo daiktus (rankšluosčius, švarią patalynę, drabužius) ne kartą pareiškėjui teko laikyti ant grindų, kurios buvo šlapios ir purvinos. Dalis inventoriaus buvo sulūžęs ir sugedęs. Be to, nuteistiesiems į dušą ir iš jo tekdavo eiti per lauką, nors būdavo liūtis, pūga ar speigas. Duše ir jo prieškambariuose buvo per žema temperatūra persirengimui. Dušo purkštuvai buvo maždaug 0,5 m atstumu vienas nuo kito, tarp jų nebuvo jokios pertvaros, todėl maudantis nebuvo privatumo, tekdavo susiliesti su kitais asmenimis, pareiškėjas jautėsi stebimas kitų nuteistųjų. Dėl netinkamų ir neteisėtų Kybartų PN veiksmų pareiškėjas nuolatos jautėsi žeminamas ir kankinamas fiziškai ir emociškai, jautėsi purvinas, dažnai kildavo niežulys, kartais atsirasdavo bėrimų, patyrė nepatogumus, fizinį skausmą. Patirtos neigiamos pasekmės padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo psichikai ir emocinei būklei, fizinei sveikatai.

3. Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjas pažymėjo, jog jis nebuvo abejingas savo teisių pažeidimams, nes ne kartą kreipėsi su žodiniais skundais ir tikėjo administracijos pažadais, kad bus kitaip, kitais atvejais tiesiog tikėjosi supratimo ir žmogiškumo, kreipimasis į teismą buvo paskutinis pasirinkimas.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN su pareiškėjo skundu nesutiko.

5. Kybartų PN nurodė, kad nuteistieji gali pasinaudoti dušu pagal Kybartų PN direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką, vieną kartą per savaitę, teisės aktuose nustatyti reikalavimai nėra pažeidžiami. Be to, visada yra prieinamas sanitarinis higienos mazgas su vandens tiekimo sistema, kuria nuteistieji gali naudotis neribotai. Pataisos namuose yra užtikrinama, kad dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip 20°C. Reikiamą temperatūrą palaiko nuolat veikianti katilinė ir gyvenamosiose patalpose įrengti radiatoriai. Dušo persirengimo patalpa yra įrengta atskirai, netoli išorinių durų, todėl žiemos metu, kai nuteistieji nesilaiko taisyklių ir dušo persirengimo patalpos durų neuždaro, gali susidaryti temperatūrų skirtumas ir dušo persirengimo patalpos temperatūra gali sumažėti. Palaikyti reikiamą temperatūrą dušo persirengimo patalpoje dėl nuteistųjų elgesio yra sudėtinga. Dušo sietelių kiekis yra 1 sietelis 15 asmenų ir jis yra pakankamas. Švarą ir tvarką bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuje, tualete, prausykloje ir t. t.) palaiko dirbantis nuteistasis. Visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai yra tikrinę Kybartų PN ir pažeidimų nenustatydavo. 2017 metais buvo suremontuotos visų bendrabučio aukštų prausyklos bei pakeistos sugadintos praustuvės. Gyvenamosiose ir sanitarinėse patalpose nuolat atnaujinamas sugadintas inventorius (spintelės, prausiklio dozatoriai, veidrodžiai ir kt.).

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, kaip ir kokiu atstumu vienas nuo kito turi būti įrengiami dušo sieteliai ir kad dušinėse turi būti pertvaros. Pagal higienos normų reikalavimus, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į administraciją kreipėsi tik su 2016 m. kovo 17 d. prašymu dėl prausyklos durų, kurios buvo sutvarkytos, bei su 2018 m. vasario 22 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyrių dėl patalpų patikrinimo. Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Dėl per mažo inventoriaus kiekio ar netinkamo dušo patalpų išplanavimo į administraciją pareiškėjas nesikreipė. Odos ligų ar būklių, dėl kurių pareiškėjui reikėtų skirti papildomą dušą, kaip gydomąją priemonę, nustatyta nebuvo. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei. Pareiškėjas savo skunde vadovavosi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių. Kadangi pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko visus galiojančius teisės aktus, atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo A. M. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 12 000 Eur neturtinei žalai dėl jo kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. atlyginti.

9. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2018 m. vasario 20 d.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Kybartų PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl dušų įrangos ir inventoriaus pakankamumo, tačiau atsakovas tik abstrakčiai nurodė, kad dušo sietelių kiekis yra pakankamas, argumentavo, jog į pataisos namų administraciją pareiškėjas kreipėsi tik dėl prausyklos durų, kurios buvo sutvarkytos, nesikreipė dėl per mažo inventoriaus kiekio ar netinkamo dušų išplanavimo. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus (nepateikus įrodymų, kad dušo ir dušo prieškambario patalpose buvo veidrodžiai, reikiamas kiekis kilimėlių ir kabliukų rūbams pakabinti), yra pagrindas konstatuoti pažeidimą, taip pat atsakovo neteisėtus veiksmus dėl dušo ir dušo prieškambario patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu buvusio nepakankamo įrangos ir inventoriaus kiekio.

11. Teismas pastebėjo, kad ginčui aktualus laikotarpis prasideda 2015 m. spalio 3 d. Taigi 2015 m. vasario 25 d. nustatytas oro temperatūros neatitikimas ir terminas, iki kurio jis turėjo būti pašalintas, nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas. Pareiškėjas į Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyrių su prašymu patikrinti oro temperatūrą dušo persirengimo kambariuose kreipėsi tik 2018 m. vasario 22 d. (b. l. 53–54). Patikrinimas pagal minėtą prašymą buvo atliktas 2018 m. kovo 13 d. (b. l. 62–64), oro temperatūros neatitikimų nenustatyta. Minėti bylos duomenys leido teismui daryti išvadą, kad pataisos įstaiga, po nustatyto pažeidimo, kuris nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, palaikė tinkamą oro temperatūrą duše ir jo prieškambariuose, 2018 m. kovo 13 d. atliktas patikrinimas yra artimesnis ginčui aktualiam laikotarpiui, todėl atsižvelgdamas į tai, kad oro temperatūros pažeidimų jame nenustatyta, teismas sprendė, jog nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

12. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo aplinkybių matyti, jog teisės normos dėl galimybės kartą per savaitę išsimaudyti duše pažeistos nebuvo, tai patvirtina Naudojimosi dušo paslaugomis grafikas, patvirtintas Kybartų PN direktoriaus 2016 m. gruodžio mėnesio įsakymu (b. l. 55–56). Be to, pareiškėjas nepaneigė, kad šaltu vandeniu prausykloje jis galėjo praustis ir dažniau. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau, nei numatyta higienos normose, į pareiškėjo prašymus leisti papildomai naudotis dušu atsakovas atsakė (b. l. 9–12). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, nesutikdamas su atsakymais, būtų juos ginčijęs nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar patirtos neturtinės žalos naudojantis dušu tik kartą per savaitę ir šilto vandens tiekimo tik į dušo patalpas atmesti kaip nepagrįsti.

13. Teismas pastebėjo, kad reikalavimo, jog dušai vienas nuo kito turėtų būti atskirti pertvaromis ar užuolaidėlėmis, teisės aktai nereglamentuoja. Tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai bausmės atlikimo vietoje yra neišvengiami. Nagrinėjamoje byloje ypač prastos pareiškėjo teises pažeidžiančios kalinimo sąlygos nenustatytos, todėl teismas pripažino, kad dėl privatumo duše neužtikrinimo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo priteisti už tai piniginę kompensaciją, kaip žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš dušo patalpose buvusių šlapių ir purvinų grindų, per trumpo laiko, skiriamo naudotis dušu, apsikirpti, pasikeisti patalynę, sulūžusio ir sugedusio dalies inventoriaus, vedimo į dušą ir iš jo per lauką, tačiau teismas laikė, kad minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs bei nepagrįsti.

15. Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nepakankamo įrangos ir inventoriaus kiekio dušo patalpose ir prieškambariuose, galimo nepakankamo privatumo duše) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 16. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad padarytą žalą atlyginti yra privaloma. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos numato vienintelį galimą žalos atlyginimo būdą „iš valstybės biudžeto“, t. y. žalos atlyginimą pinigais. Jokios žalos atlyginimo alternatyvos Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatytos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja įstatymui ir oficialiai konstituciniai doktrinai. Pareiškėjas pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai neturi įstatymo galios. Taip pat akcentuoja, kad teismas neturėjo taikyti ieškinio senaties, nes CK 1.138 straipsnis imperatyviai nustato, kad iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ieškinio senatis netaikoma.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Kybartų PN pažymi, kad pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Pažeidimas šiuo atveju kildinamas iš to, kad Kybartų PN nepateikė įrodymų, jog dušo ir dušo prieškambario patalpose buvo veidrodžiai, reikiamas kiekis kilimėlių ir kabliukų rūbams pasikabinti. Kybartų PN akcentuoja, jog reikiamas inventorius minėtose patalpose buvo.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Kalėjimų departamentas pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl plačiau dėl apelianto teiginių nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. M. kildina iš neteisėtų Kybartų PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimui dėl žalos atlyginimo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki nuo 2015 m. spalio 2 d. taikė ieškinio senatį.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju ieškinio senatis netaikytina iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, nepagrįsti, kadangi, vadovaujantis šia nuostata, ieškinio senatis netaikoma, be kita ko, tik tais atvejais, kai reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas, tačiau reiškiamam turtiniam reikalavimui, taip pat – atlyginti neturtinę žalą, ieškinio senatis yra taikoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-163-1062/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra išaiškinęs, jog ieškinio senatis netaikoma būtent reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), tačiau iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

26. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

27. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Tokia praktika dėl pažeidimo pripažinimo, kaip neturtinės žalos atlyginimo būdo, skirtingai nei teigia apeliantas, grindžiama ne tik EŽTT sprendimais, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama oficialia konstitucine doktrina (žr. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą; 2010 m. vasario 3 d. nutarimą).

28. Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų (nepakankamo įrangos ir inventoriaus kiekio dušo patalpose ir prieškambariuose, galimo nepakankamo privatumo duše) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui pagrįstai nepriteistas.

30. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė