e804c32d-920a-473a-a1fc-ea03f9d736dc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. TS-107-865/2022 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-234 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G.

M., n u s t a t ė : G. M. Kauno apygardos teismo 2020-12-09 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020-09-28 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių 1aisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2021 m. birželio 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 10 d., vienÄ trečdalį laisvės atėmimo bausmės atlikęs 2022 m. rugpjūčio 10 d.

Komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 58-234 nuteistajam G. M. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis G. M. skunde praÅ¡o panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimÄ Nr. 58-234 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde iÅ¡ esmės teigiama, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 58-234 nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos programose, mokėsi, nebuvo baustas drausmine tvarka, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis.

Pabrėžiama, kad jis tinkamai įvykdė visas ankstesnio Komisijos 2022-05-31 nutarimo Nr. 58-137 rekomendacijas (įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir suvirintojo profesinę kvalifikacijÄ , savanoriÅ¡kai pagal finansines galimybes vykdė savo turtinius įsipareigojimus, kuriuos moka iÅ¡ gaunamos naÅ¡laičių paÅ¡alpos, savanoriÅ¡kai kreipėsi į priklausomybių konsultantÄ , savanoriÅ¡kai lankė užsiėmimus priklausomybių prevencijos tema, taip pat aktyviai savo iniciatyva dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje), kaltės dėl nusikaltimo padarymo iÅ¡ esmės neneigė, laikosi rėžimo apribojimų ir priežiÅ«ros taisyklių, yra motyvuotas ir toliau vykdyti savo turtines prievoles, kurios nėra didelės, savo ateities planus sieja su darbine veikla (ruoÅ¡iasi įsidarbinti Å«kvedžiu D.

R. individualioje įmonėje, veiklos pobÅ«dis – apgyvendinimo paslaugos). Atkreipiamas dėmesys, kad Å¡ias aplinkybes skundžiamame 2022-09-01 Nutarime konstatavo pati Komisija. Nuteistojo manymu, spręsdama lygtinio paleidimo klausimÄ , Komisija privalėjo tinkamai įvertinti jo paminėtas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir taip pat detaliau atsižvelgti į jo daromÄ pažangÄ po 2022-05-31 Nutarimo priėmimo ir į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei pobÅ«dį.

Skundžiamame 2022-09-01 Nutarime daug dėmesio skiriama praeityje buvusiems įvykiams (administracinėms nuobaudoms, teistumams ir pan.), visiÅ¡kai nevertinami nuteistojo veiksmai savanoriÅ¡kai dalyvaujant prevencinėse elgesio korekcijos, mokymosi programose ir tik abstrakčiai pažymėta, kad jis savo elgesį vertina dar nepakankamai kritiÅ¡kai, pernelyg linkęs pasitikėti savimi, neigia kylančias problemas. Nuteistojo vertinimu, to visiÅ¡kai nepakanka pagrįsti Komisijos iÅ¡vadai, kad jis dar nepadarė reikÅ¡mingos pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir tai negali bÅ«ti pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo.

Pažymima ir tai, kad jis yra jauno amžiaus, iÅ¡likę glaudÅ«s socialiniai ryÅ¡iai su motina, pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, savo iniciatyva kreipėsi į priklausomybių ligų specialistus, artimų giminaičių pagalba stengėsi susirasti darbÄ ir, tuo pačiu, savarankiÅ¡kÄ pragyvenimo Å¡altinį, todėl, jo vertinimu, akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų su intensyvia Probacijos tarnybos priežiÅ«ra padėtų jam efektyviau ir lengviau integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu.

Visa tai turėtų daug reikÅ¡mingesnę įtakÄ tolimesniam jo gyvenimui visuomenėje negu „reikÅ¡mingos teigiamos pažangos darymas pataisos namuose mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â€œ, kaip paminėta Nutarime. Daroma iÅ¡vada, kad jo lygtinis paleidimas su intensyvia priežiÅ«ra užtikrins bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , taip pat, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Išėjęs į laisvę turės gyvenamÄ jį plotÄ â€“ grįš gyventi pas motinÄ D.

M., su kuria ryÅ¡iai yra labai glaudÅ«s. Nuteistojo teigimu, likusi neatliktos bausmės dalis, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo galimybės iÅ¡eiti į laisvę, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutÄ , galėtų bÅ«ti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų svarbiausia, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. PrieÅ¡ingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji bÅ«tų visiÅ¡kai neskatinami pasitaisyti.

Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Bausmių vykdymo kodekso 157 str. normų redakcijÄ , lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos siejamos iÅ¡imtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Nagrinėjamu atveju Komisijos Nutarime akcentuojamos aplinkybės, dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir pobÅ«džio, vertinant jas visų teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančių aplinkybių visumoje, neleidžia pagrįstai atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimÄ .

Daroma iÅ¡vada, kad aukščiau aptartos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad jis savo elgesį pakeitė ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Pažymėta, kad Nutarimo turinys taip duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ir pati Komisija pripažįsta, kad jo atveju pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Skunde pažymima, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra visiÅ¡kas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiÅ«rimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimÄ ir asmens grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pataisos įstaigÄ neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, nuteistojo manymu, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog jis bÅ«tų tampriai susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, nes jis sÄ moningai supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes (mokslas, profesija, Å¡eima, darbas). Todėl, jo manymu, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtakÄ siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, todėl pirmenybė turėtų bÅ«ti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

Atsiliepimų į skundÄ negauta. Nuteistojo G. M. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį: vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį bÅ«tų galima keisti teigiama linkme neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis matyti, kad Å¡iuo metu G. M. jau yra atlikęs tokiÄ Ä¯statyme numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Vis tik, vien Å¡ios formalios sÄ lygos konstatavimas dar nėra pakankamas Å¡io instituto taikymui. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nutarime nepagrįstai akcentuoja aplinkybes dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir pobÅ«džio, be to daug dėmesio skiriama praeityje buvusiems įvykiams (administracinėms nuobaudoms, teistumams ir pan.). Teismas su tokia pareiÅ¡kėjo pozicija nesutinka. Paminėtos aplinkybės pagrįstai pripažintos charakterizuojančiomis nuteistÄ jį, kadangi atskleidžia jo požiÅ«rį į visuomenėje nusistovėjusias taisykles bei leidžia prognozuoti jo elgesį ir lygtinio paleidimo atveju.

Be to, pastarosios aplinkybės kontekste tikslinga įvertinti ir tai, kad G. M. anksčiau paskirto laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu keletÄ kartų pažeidė probacijos sÄ lygas. IÅ¡ aptartų aplinkybių visumos seka, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis privalomų elgesio įpareigojimų, kas kelia pagrįstų abejonių, jog jo resocializacija laisvėje bus sėkminga. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo visos aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais, yra vertinamos tiek, kiek jos leidžia apibÅ«dinti nuteistojo asmenybę.

Pažymėtina, kad G. M. praeityje yra ne kartÄ teistas, ko pakanka iÅ¡vadai, jog jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o prieÅ¡ingai – dažnai pasikartojantis. Taip pat skunde teigiama, kad buvo visiÅ¡kai nevertinami nuteistojo veiksmai savanoriÅ¡kai dalyvaujant prevencinėse elgesio korekcijos, mokymosi programose. Nuteistojo vertinimu, tik abstrakčiai pažymėta, kad jis savo elgesį vertina dar nepakankamai kritiÅ¡kai, pernelyg linkęs pasitikėti savimi, neigia kylančias problemas. Teismas nesutinka, kad Komisija nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo nuteistojo teigiamas ir neigiamas savybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ paskutiniosios nuteistojo Socialinės tyrimo iÅ¡vados matyti, kad G. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , jÄ atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo nei baustas, nei skatintas, nedirba, nes, pasak nuteistojo, yra siÅ«lomas tik nekvalifikuotas darbas, tačiau mokosi (įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir suvirintojo profesinę kvalifikacijÄ ), be to, į bylÄ yra pateiktas D. R., vykdančios individualiÄ veiklÄ , iÅ¡duota pažyma, kad nuteistasis bus priimtas Å«kvedžiu į jai priklausančiÄ Ä¯monę, gauta Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad jis gali gyventi jo pasirinktu gyvenamosios vietos adresu su mama D.

M. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , profesinę kvalifikacijÄ , savanoriÅ¡kai moka skolas, savanoriÅ¡kai kreipėsi į priklausomybių konsultantÄ , lankė užsiėmimus priklausomybių prevencijos tema, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje. Teismas, iÅ¡analizavęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nors jos iÅ¡ tiesų rodo tam tikrÄ teigiamÄ nuteistojo G. M. elgesio pokytį bausmės atlikimo metu, vis dėlto tai yra įprastas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, ir nėra pakankamas reikÅ¡ti jam pasitikėjimÄ ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje Å¡iuo metu bus sėkminga.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad G. M. su policijos pareigÅ«nais pirmÄ kartÄ susidÅ«rė 16 m., pirmÄ kartÄ nuteistas 17 m., teistas 4 kartus, pastarÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, neatlikęs bausmės už kitÄ teisės pažeidimÄ . Bylos duomenimis, G. M. nusikalstamas elgesys yra susijęs su psichikÄ veikiančių medžiagų ir alkoholio vartojimu, taip pat Administracinių nusižengimu registro duomenimis G. M. laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. administracine tvarka baustas 7 kartus, 5 kartus nusižengimai buvo padaryti, apsvaigus nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam bÅ«dingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis, nusikaltimai sunkėjantys. G. M. prieÅ¡ suėmimÄ dirbo, tačiau dėl jauno amžiaus laisvėje nesukaupė darbo patirties. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuojama, kad jo finansų planavimo įgÅ«džių stoka tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu. Pokalbių metu jis neneigė ir neigiamos draugų įtakos jo elgesiui, poreikio bÅ«ti grupės nariu, stengiantis prie jos pritapti, taip perimant jos sukurtas „vertybes“.

Ir nors Å¡iuo metu teigia, kad yra atsiribojęs nuo kriminalines nuostatas turinčių asmenų, teismui kyla abejonės, ar atliktos bausmės metu asmuo įgavo pakankamai savarankiÅ¡kumo, kad paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos gebėtų atsiriboti nuo neigiamÄ Ä¯takÄ dariusių asmenų. Pažymėtina, kad nors nuteistasis palaiko ryÅ¡ius su savo Å¡eimos nariais, tačiau įvertinus tai, kad Å¡i aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų metu, spręstina, kad bÅ«nant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sÄ lyga atgrasyti nuteistÄ jį nuo nusikalstamo elgesio apraiÅ¡kų.

Bausmės atlikimo metu motyvacija spręsti turimas problemas ambivalentiÅ¡ka. Vertindamas save kaip asmenybę, stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų, taip pat nėra linkęs sureikÅ¡minti netinkamų savo poelgių, juos vertina pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Nuteistasis pasižymi probleminiu elgesiu, tai tiesiogiai siejasi su savikontrolės stoka, didesniu impulsyvumu, agresyvumu, emociniu nestabilumu, jam bÅ«dingas mažesnis sÄ moningumo lygis, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, nusikalstamÄ veiklÄ palaikanti pasaulėžiÅ«ra, mÄ stymas ir nusikalstamo pobÅ«džio elgesys.

Nors nuteistasis teigia, kad jo atveju pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau Å¡is teiginys prieÅ¡tarauja jo asmens byloje esantiems duomenims. Pačiame skundžiamame nutarime nurodoma, kad „2022-08-19 atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ , nustatyta iÅ¡liekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. ReikÅ¡mingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo.“ Nustačius, kad nuteistojo elgesio rizika yra tik vidutinė, jo padaryta pažanga mažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, tokia, kuri leistų teismui manyti, jog nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonės. Sutiktina, kad asmens byloje yra nemažai duomenų, leidžiančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo elgesį vertinti teigiamai, tačiau iÅ¡ 2022-08-19 socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta atsižvelgus „į paskutinio vertinimo metu iÅ¡skirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mÄ stymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautÄ informacijÄ , atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ â€œ.

Dėl Å¡ios priežasties teismas neturi pagrindo abejoti kvalifikuotų specialistų, tiesiogiai bendravusių su nuteistuoju, padaryta iÅ¡vada. IÅ¡vadoje taip pat pabrėžta, kad „reikÅ¡mingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo“. Pastebėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad „kriminogeniniai poreikiai, apimantys gyvenimo stiliaus ir draugų, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, smurtinio elgesio, susijusios su alkoholio vartojimu, emocinės gerovės, mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tikslingų ir tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kÅ«rimo“.

Taip pat Komisija įvertino ir tai, kad iÅ¡lieka probleminės sritys, susijusios su tuo, kad nusikaltimo pobÅ«dis finansinio tipo – neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti yra padarytas savanaudiÅ¡kais tikslais, siekiant pasipelnyti; su negebėjimu atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakos; su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu; su fizinio smurto naudojimu, apsvaigus nuo alkoholio; su objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų stoka; su problemų identifikavimo, sprendimo, pasekmių numatymo sunkumais; su kriminalinėmis nuostatomis; su neigiamomis nuostatomis visuomenės vertybių atžvilgiu.

Pastebėtina, kad nuteistajam kreipusis į pataisos įstaigos psichologÄ , psichologas nustatė, kad nuteistojo emocinis fonas labilus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas, bendraujant iÅ¡lieka gynybiÅ¡kas, sarkastiÅ¡kas. Asmuo socialiai nebrandus, akių kontaktas nutrÅ«kstantis, bÅ«dingas nerimastingumas (nuolatinis judesys, sunkumai nusėdint vietoje). Analizuojant nusikalstamÄ elgesį, kaltės neneigia. Pripažįsta savo veiksmus, tačiau juos pats dekriminalizuoja, nemato tame nieko socialiai nepriimtino, dėl kitų veikų (ankstesnio teistumo), ieÅ¡ko savęs pateisinančių priežasčių.

Į siūlomas intervencines priemones reaguoja gynybiškai, net nurodžius negatyvias pasekmes su priemonių vykdymu nesutinka. Nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys, gali būti nepaisantis socialinių normų. Pagrindinė naudojama gynyba – išveikimas. „Aš“ vaizdas nepriklausomas, kitus nuvertinantis, menkinantis. Būdingas emocinis neišraiškingumas. Vyraujantis nekonformistiškas asmenybės stilius. Intervencinėms priemonėms visiškai nemotyvuotas. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sutinka, kad šiuo metu nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog G.

M. padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų spręsti, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę ne pataisos namuose, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma kaip paskatinimas iÅ¡skirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis, lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga G.

M. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti G. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a : Atmesti nuteistojo G. M. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-234 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G.

M. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Irma Randakevičienė