2023-05-31 Nr. AB-11299-3-62-3-01605-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-542-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01605-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir atsakovo atstovas) (ginčo laikotarpiu – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus KTP sąlygomis. Pareiškėjas visą šį laikotarpį negalėjo normaliai išsimiegoti, pailsėti, palaikyti asmens higienos, nes patalynė ir čiužinys buvo paimami 6 val. ryto ir atiduodami tik 22.00 val. vakaro.

2.2. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas kasdien turėjo praleisti kameroje be jokios veiklos, tik stovint arba sėdint, negalėjo kompensuoti nakties metu patirtą miego trūkumą. Būnant KTP per karščius į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę.

2.3. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje jam naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas bei sveikatai saugi aplinka. Pareiškėjas dirbo siuvykloje, todėl dušu naudojosi kasdien. Dušinėse nebuvo jokių pertvarų nei atskirų patalpų persirengimui, todėl drabužiai sudrėkdavo ir prisigerdavo supelijusios dušinės kvapo. Dušų galvutės arti viena kitos, naudojantis taškosi nešvarumai. Naudojantis dušu prie pareiškėjo buvo glaudžiamasi, pareiškėjas buvo apžiūrinėjamas kitų nuteistųjų ir pareigūnų koridoriuje, nes nuolat buvo varstomos dušinės durys. Toks privatumo nebuvimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, žemino orumą. Dėl pertvarų nebuvo ir pelėsio pareiškėjas kreipėsi raštu, tačiau buvo pateiktas formalus atsakymas, o pertvaros nebuvo įrengtos, taip pat nebuvo pašalintas pelėsis.

2.4. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. liepos 1 d. kiekvieną naktį apie 2–3 val. buvo daromi patikrinimai atidarinėjant metalines duris, įjungiant šviesą. Dėl keliamo triukšmo pareiškėjas pabusdavo ir negalėdavo užmigti mažiausiai 2 val., nuolat jautėsi pavargęs ir neišsimiegojęs, atsirado lėtinis nuovargis.

2.5. Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasines ir fizines kančias, sutriko miegas. Pareiškėjas registravosi pas psichiatrą, tačiau konsultuotas nebuvo.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė:

3.1. Pravieniškių PN-AK užtikrina dušų įrengimą pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 7 d. įsakymu patvirtintų laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimus, kur numatyta, kad prausykloje, tualete turi būti lentynėlė asmens higienos priemonėms, sieninė pakaba, sieninis veidrodis, praustuvė, šiukšlių dėžė, klozetas. Teisės aktai nenumato prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato dušų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Siekiant užtikrinti nurodytą reikalavimą įstaigoje patvirtintas ir visuose stenduose viešai paskelbtas naudojimosi dušu grafikas, jame numatyta, kad nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę, atsižvelgiant į tai, nuteistieji į dušinę vedami kartą per savaitę.

3.2. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. spalio 28 d. patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems asmenims buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktu, kuris nustato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems asmenims išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punktas numatė, kad patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

3.3. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, dėl kurio jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

3.4. Pravieniškių PN-AK atsakinga už kardomųjų priemonių – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių – vykdymą. Todėl siekiant tinkamai įgyvendinti minėtas funkcijas įstaigos pareigūnai esant poreikiui privalo turėti galimybę patikrinti nuteistuosius bet kuriuo metu.

3.5. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, kuriuos galėjo sukelti tai, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrintas jo privatumas, nesikreipė.

3.6. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (neveikimu) padarė nuteistajam žalos.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 15 d. sprendime nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo atstovo priteisti 50 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje, kurioje nutarė pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinius skundus patenkinti iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo, be kita ko, nurodė, kad:

5.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui reikėjo naudotis dušu dažniau, nei numatyta HN 134:2015 44 punkte, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo teise pasinaudoti dušu.

5.2. Pravieniškių PN-AK veikė taip, kaip įpareigojo veikti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

5.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui pozicijai dėl nepagrįstų naktinių patikrinimų laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. liepos 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

5.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ir pažeistos higienos normos dėl duše buvusio pelėsio ir dėl šių pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, t. y. neturtinę žalą.

5.5. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje, kad dirbo siuvykloje, todėl dušu tekdavo naudotis kasdien, dušinės buvo darbovietėje ir 1–4 būrių bendrabutyje, nei darbovietėje, nei bendrabučio dušinėse nebuvo pertvarų, tačiau Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių jokių argumentų nenurodė.

5.6. Nors nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovo prašymą pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą kaip pakankamą satisfakciją, tačiau yra pagrindas iš naujo atlikti vertinimą dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos [dydžio].

5.7. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį, nevertino ir nenustatinėjo nustatytų pažeidimų dažnumo, netyrė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjo privatumas buvo pažeidžiamas kiekvieną kartą, taip pat ir po darbo naudojantis dušu, esančiu darbovietėje.

5.8. Pirmosios instancijos teismas iš Pravieniškių PN-AK neišreikalavo dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl naudojimosi dušu dažnumo bei privatumo užtikrinimo, ir informacijos apie pareiškėjo darbo laiko grafiką. Teismas turėjo išsiaiškinti, kiek dienų ginčo laikotarpiu pareiškėjas naudojosi dušų, ar jam naudojantis dušu buvo užtikrintas privatumas, jeigu ne, tai kiek kartų buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu.

6. Bylą nagrinėjant iš naujo atsakovo atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su papildomais duomenimis apie pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, apie pareiškėjo darbo laiko grafiką ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. (raštą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“; valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ direktoriaus 2020 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 7/05-355 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“; Restruktūrizuojamos VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. 7/05-97 „Dėl nuteistojo atleidimo darbe“; Darbininkų vienetininkų gamybinių užduočių ir normų įvykdymo suvestinę (2020 m. spalio 31 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 31 d. raštus „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“; VĮ „Mūsų amatai“, Pravieniškių filialas, Siuvykla, 2020 m. lapkričio mėnesio, gruodžio mėnesio, 2021 m. sausio mėnesio Darbo laiko apskaitos žiniaraščius; VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyras (2020 m. rugsėjo 29 d. Nr. 12/05-1116, Nr. 12/05-1117, 2020 m. spalio 28 d. Nr. 12/05-1206, Nr. 12/05-1207, 2020 m. lapkričio 26 d. Nr. 12/05-1287, Nr. 12/05-1288, 2020 m. gruodžio 16 d. Nr. 12/05-1360, Nr. 12/05-1361). Papildomuose paaiškinimuose atsakovo atstovas nurodė, kad: vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, atsakovo atstovas neturėjo pareigos nuteistiesiems, kurie dirba, sudaryti galimybę nusiprausti kiekvieną dieną, tačiau 3 sektoriaus dirbantiems nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė naudotis dušais pagal poreikį, atskiri dirbančių nuteistųjų maudymosi grafikai nebuvo sudaromi, todėl nėra galimybės pateikti teismui duomenų apie pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą; ginčo laikotarpiu 1–4 būrių dušinėse pertvaros nebuvo įrengtos, tačiau šiuo metu jos jau yra įrengtos; laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. pareiškėjas dirbo VĮ „Mūsų amatai“ paslaugų ir gamybos ceche siuvėjo – darbininko, vienetininko – pareigose, už darbo vietoje sudarytas sąlygas buvo atsakinga VĮ „Mūsų amatai“, įdarbinusi pareiškėją.

III. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. balandžio 21 d. sprendime nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo atstovo priteisti 250 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2021 m. liepos 8 d.) nuo priteistos sumos iki visiškos sprendimo įvykdymo, kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. spalio 28 d. ir nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 21 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK (šiuo metu – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime).

9. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo ir LVAT 2022 m. gruodžio 17 d. nutarties motyvus (žr. šios nutarties II d.).

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusioje LVAT 2022 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. pareiškėjui naudojantis dušu buvo pažeistas jo privatumas, pareiškėjas patyrė nepatogumų dėl duše buvusio pelėsio, šių aplinkybių iš naujo nebenustatinėjo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.).

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog jis nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. dirbo siuvykloje, todėl kasdien po darbo naudojosi dušu, o atsakovo atstovas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus dirbantiems nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė naudotis dušais pagal poreikį, atskiri dirbančių nuteistųjų maudymosi grafikai nebuvo sudaromi.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 10 d. buvo priimtas dirbti siuvėju – darbininku, vienetininku, iš šių pareigų buvo atleistas 2021 m. sausio 22 d.

13. Teismas, remdamasis darbininkų vienetininkų gamybinių užduočių ir normų įvykdymo suvestinėmis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrų kopijomis, nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dirbo siuvykloje nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 22 d.

14. Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014; 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015), apibendrino, kad kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

15. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. dušu naudojosi kasdien, o byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas siuvykloje dirbo nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 22 d., to nepaneigė atsakovo atstovas, konstatavo, kad šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė kuriomis dienomis naudojosi dušu po 2021 m. sausio 22 d., t. y. kai siuvykloje nebedirbo.

17. Teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 44 punktu ir atsižvelgęs į tai, ką aptarė bei į aplinkybę, kad pareiškėjas aiškiai nenurodė aplinkybių, kiek kartų per savaitę jis naudojosi dušu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai siuvykloje nebedirbo, padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 22 d. pareiškėjas naudojosi dušu kasdien (95 dienas), o laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. liepos 1 d. pareiškėjas dušu naudojosi vieną kartą per savaitę (23 dienas).

18. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas pažeidžiant privatumą naudojantis dušu, dušo patalpos neatitiko higienos normos reikalavimų dėl buvusio pelėsio, taip pat atsižvelgdamas į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

19. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014), įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, pažeidimo laikotarpį, turimų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, pareiškėjo išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, kitus teismų praktikoje (pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2293-1062/2019; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3249-629/2020) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 250 Eur.

IV. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

20.1. Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, nesilaikydamas ABTĮ 80 straipsnio, tinkamai neįvertino pažeidimo pobūdžio, trukmės ir intensyvumo, neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas tęstinis.

20.2. Teismas neteisingai įvertino pažeidimo trukmę. Nors teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė, kiek kartų naudojosi dušu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Tačiau su pareiškėjo skundu į bylą pateiktame Pravieniškių PN-AK 2021 m. kovo 12 d. rašte Nr. 7-862 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ aiškiai nurodyta, kad nuteistųjų naudojimosi dušu grafikas nebuvo sudarinėjamas ir nuteistieji juo naudojasi kiekvieną dieną. Tai reiškia, kad dušas buvo visada atrakintas ir juo naudotis buvo galima kasdien nors ir po kelis kartus nepriklausomai nuo to nuteistasis dirbo ar ne. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. liepos 1 d. naudojosi dušu kasdien, o ne kartą per savaitę, kaip neteisingai nustatė teismas.

20.3. Teismas aptartų faktinių aplinkybių neišsiaiškino, dėl ko priėmė šališką, subjektyvų ir neteisingą sprendimą, neturėdamas visos reikalingos informacijos susijusios su byla.

20.4. Teismas vadovavosi nebeaktualia teismų praktika, nes pagal naujausią LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose už tą patį pažeidimą, kurį nustatė teismas, priteisiamos žymiai didesnės sumos (žr. 2022 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-665-442/2022; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-1013-624/2022; 2023 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-416-968/2023). Šiuo atveju nebuvo nei teisinių, nei faktinių pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo LVAT formuojamos teismų praktikos.

21. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime kartoja bylos aplinkybes, argumentus, pagrįstus teismų praktika, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, palaiko teismo motyvus, kuriais pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, kuris atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos. Tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį naikinti. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nustatytų pažeidimų būtų patyręs reikšmingų praradimų, dėl kurių kilo neištaisomos pasekmės pareiškėjo fizinei ir emocinei sveikatai, psichinei būklei. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš jo netinkamų kalinimo sąlygų (pažeisto privatumo naudojantis dušu, kuriame įsiveisęs pelėsis) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, kuriame buvo įsiveisęs pelėsis, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl teismo nustatytos pažeidimo trukmės ir priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymu ir nesivadovavo teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame teisme nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 22 d., kai pareiškėjas dušu naudojosi kasdien (95 dienos (kartai), buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, naudojantis dušu, kuriame buvo įsiveisęs pelėsis. Taip pat ginčo nėra ir dėl to, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 22 d. buvo atleistas iš siuvėjo – darbininko, vienetininko pareigų.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. liepos 1 d. pareiškėjas dušu naudojosi vieną kartą per savaitę (23 dienas (kartus), pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad pareiškėjas būtų pateikęs reikšmingų aplinkybių ir (ar) pagrindžiančių įrodymų dėl to, kad jam nebedirbant, t. y. nuo 2021 m. sausio 23 d. (iki 2021 m. liepos 1 d.) pareiškėjas naudojosi dušu kiekvieną dieną, vadovaudamasis HN 134:3015 44 punktu, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo taikoma bendroji higienos norma ir pareiškėjas šiuo laikotarpiu dušu naudojosi vieną kartą per savaitę. Teisėjų kolegija, pakartotinai patikrinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas kartu su skundu pateiktas Pravieniškių PN-AK 2021 m. kovo 12 d. raštas Nr. 7-862 „Dėl atsisakymo į prašymą pateikimo“. Šiame rašte Pravieniškių PN-AK atsakė į pareiškėjo užduotą klausimą, ar „dirbantys“ nuteistieji gali naudotis dušu kiekvieną dieną, o pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 23 d. (iki 2021 m. liepos 1 d.) Pravieniškių PN-AK nebedirbo ir šio fakto pats pareiškėjas neginčija. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatytos pažeidimo trukmės atmetami.

29. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (šiuo aspektu žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu, kuriame įsiveisęs pelėsis), mastą ir trukmę (teisė į privatumą naudojantis dušu, kuriame įsiveisęs pelėsis, buvo pažeista 118 kartų), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra proporcingas ir pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Šiuo individualiu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, pažymėtina, jog bet kokios abejonės dėl teisėjo (teismo) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023). Pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės motyvuoja nesutikimu su teismo atliktu faktinių aplinkybių (įrodymų) vertinimu. Tačiau, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, teisėjo (teismo) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjo (teismo) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindas (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-155-502/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023). Tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Teisėjų kolegijai nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo nešališkumo, todėl su tuo susiję pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui iš esmės priėmus teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nustačius neproporcingą ir nepakankamą pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, pareiškėjui priteisiant 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo), 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas