e80441a5-01e4-4d4a-99ed-858b32eebcc0 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1093-459/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08869-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.2.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės S. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. M. ieÅ¡kinį atsakovams J.

T. (J. T.) ir Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl paskolos sutarties modifikavimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė 2008 m. liepos 14 d. kredito sutartį „Laisvai“ Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc) ir kredito gavėjo J.

T., refinansuoti ieÅ¡kovės vardu, nustatant, kad paskolos grÄ Å¾inimo terminas yra 2028 m. rugpjūčio 29 d., ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė pakartotinai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės R. V. vykdomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto – ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo motyvai: 3.1. Nurodė, kad, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat pateiktų reikalavimų apimtį bei pobÅ«dį, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog netikslinga ir nėra pagrindo sustabdyti visos skolos priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese pagal pasibaigusiÄ sutartį, kuriÄ ieÅ¡kovė siekia refinansuoti. 3.2.

Nurodė, kad Å¡ios bylos atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y. vykdomosios bylos sustabdymas, pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kadangi labiau tikėtina, jog atsakovo patiriamos neigiamos pasekmės virÅ¡ija laikinųjų apsaugos priemonių teikiamÄ naudÄ , kadangi atsakovas jau patyrė vykdymo proceso iÅ¡laidų, o ieÅ¡kovė, bylos duomenimis, nerodo jokios iniciatyvos grÄ Å¾inti dalį paskolos, todėl sutartine hipoteka apsunkinto turto priverstinis realizavimas vykdymo metu yra neiÅ¡vengiamas.

VisiÅ¡kas priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymas didina paskolos grÄ Å¾inimo kaÅ¡tus bei iÅ¡laidas ir yra nenaudingas abiem Å¡alims – tiek kreditoriui, tiek skolininkui. 3.3. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, pakartotinai praÅ¡ydama taikyti nurodytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neteikia jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių galimÄ realiÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui, todėl praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas nurodytoje vykdomojoje byloje, negali bÅ«ti taikomos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. IeÅ¡kovė S. M. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės R. V. vykdomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ įkeisto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Skundo motyvai: 4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padaręs iÅ¡vadÄ , jog netikslinga ir nėra pagrindo sustabdyti visos skolos priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese pagal pasibaigusiÄ sutartį, kuriÄ ieÅ¡kovė siekia refinansuoti, iÅ¡ anksto pasisakė dėl ieÅ¡kinio reikalavimų ir įrodymų nepagrįstumo, nors bylos nagrinėjimas dar neįvyko, pateikti įrodymai neiÅ¡tirti ir negali bÅ«ti vertinami a priori. 4.2.

Pažymėjo, kad nesutinka su teismo nutarties iÅ¡vada, jog priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti iÅ¡ieÅ¡kotojo teises ir teisėtus interesus. Bankas kaip kreditavimo įstaiga yra ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis nei skolininkas ar įkaito davėjas. Kreditavimo sutartys, sudaromos pagal banko parengtas sÄ lygas, tiek Å¡iuo, tiek kitais atvejais saugo bÅ«tent kreditoriaus interesus. Sustabdžius priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, turto (buto) įkeitimas ir jo areÅ¡tas iÅ¡lieka, todėl nesuprantama, kokias neigiamas pasekmes patirtų iÅ¡ieÅ¡kotojas. 4.3.

Nurodo, kad 2019 m. vasario 12 d. antstolė priėmė patvarkymÄ dėl ekspertizės skyrimo įkeisto buto vertei nustatyti. Antstolė informavo, kad atlikus įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimÄ bus skelbiamos varžytynės. Taigi kyla realus pavojus netekti Å¡io buto, tokiu atveju bÅ«simasis sprendimas, galbÅ«t patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ , taptų beprasmiÅ¡kas ir neįvykdomas.

5. Atsakovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimo motyvai: 5.1. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra aiÅ¡kiai prima facie nepagrįstas, nepateikta jokių jo pagrįstumo įrodymų. 5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai pažeistų banko, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojo, teises ir teisėtus interesus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje civilinėje byloje prašė 2008 m. liepos 14 d. kredito sutartį „Laisvai“ Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc), ir kredito gavėjo J. T., refinansuoti ieÅ¡kovės vardu, nustatant, kad paskolos grÄ Å¾inimo terminas yra 2028 m. rugpjūčio 29 d. 2019 m. kovo 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, dalyvaujant ieÅ¡kovei bei jos atstovei, teismas aiÅ¡kinosi ieÅ¡kovės reikalavimų apimtį, pobÅ«dį, o ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog Å¡io reikalavimo tikslas yra iÅ¡saugoti jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo kreditoriui įkeistas garantuojant atsakovo J.

T. įsipareigojimus kreditoriui; įvertinęs ieÅ¡kovės bei jos atstovės iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat siÅ«lė ieÅ¡kovei tikslinti savo ieÅ¡kinio reikalavimus ir tam nustatė terminÄ . IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdomosios bylos sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi pakartotinio praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. 2019 m. balandžio 3 d. teisme gautas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, o 2019 m. liepos 3 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

Apeliantė pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 28 nutarties.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015;

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sÄ lygos (ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau Å¡ioje stadijoje suformuluojant teismo kategoriÅ¡kÄ atsakymÄ dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

12. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-125-370/2015 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, tampa aiÅ¡ku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas“.

13. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį jau atmetė kaip nepagrįstÄ ir nors sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės reikalavimas galbÅ«t yra nepagrįstas, kadangi, praÅ¡ydama ieÅ¡kiniui užtikrinti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovė turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ â€“ pateikti ieÅ¡kinio faktinį pagrindimÄ .

14. Apeliantė pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones laiko faktÄ , kad ji pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį, ir praÅ¡o pakeisti kredito sutarties sÄ lygas, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas pats savaime nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir neįrodo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkės ar taps negalimas.

15. NeįrodytÄ CPK 144 str. 1 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų visetÄ liudija ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė apeliantės reikalavimÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

16. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti iÅ¡ieÅ¡kotojo teises ir teisėtus interesus. nurodo, kad bankas kaip kreditavimo įstaiga yra ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis nei skolininkas ar įkaito davėjas. Kreditavimo sutartys, sudaromos pagal banko parengtas sÄ lygas, tiek Å¡iuo, tiek kitais atvejais saugo bÅ«tent kreditoriaus interesus. Sustabdžius priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, turto (buto) įkeitimas ir jo areÅ¡tas iÅ¡lieka, todėl nesuprantama, kokių neigiamų pasekmių patirtų iÅ¡ieÅ¡kotojas.

17. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi vykdymo veiksmų sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) susijęs su tam tikrų apribojimų iÅ¡ieÅ¡kotojui taikymu, todėl, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad bÅ«tų užtikrinama iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad Å¡i priemonė nebÅ«tų taikoma nepagrįstai, o bÅ«tų užtikrinama tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga.

18. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011 yra konstatavęs, jog „sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , bÅ«tina paisyti civilinio proceso teisėje įtvirtintų ekonomiÅ¡kumo ir teisingumo principų, reikalaujančių iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Tai reiÅ¡kia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti“.

19. Ä®keisto turto realizavimo procedÅ«rų sustabdymas reikÅ¡tų, kad yra ribojamos banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės kuo greičiau atgauti skolÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sÄ lygotų banko nuostolius. Bankas yra kredito įstaiga, kurios Å«kinės komercinės veiklos tikslas – patenkinti pinigų poreikį skolinant pagal pareikalavimÄ ir pelningai panaudoti iÅ¡ indėlininkų ir kitų kreditorių gautas pinigines lėšas. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankas verčiasi indėlių ir kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu.

Banko pajamas sudaro už paskolintas lėšas gaunamos palÅ«kanos. Pažymėtina, kad, net ir neatgaudamas lėšų iÅ¡ savo skolininkų, bankas ir toliau turi mokėti palÅ«kanas savo kreditoriams – indėlininkams. Akivaizdu, kad, negaudamas lėšų iÅ¡ įkeisto turto pardavimo, bankas negali tokių lėšų paskolinti ir uždirbti pajamų (palÅ«kanų), tačiau banko įsipareigojimai savo kreditoriams vis tiek iÅ¡lieka. Vienas pagrindinių banko veiklos rizikÄ ribojančių normatyvų yra banko likvidumo normatyvas (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bankas privalo sugebėti sugrÄ Å¾inti jam paskolintas lėšas, jeigu klientai to reikalautų, todėl bankas siekia užsitikrinti, kad mokėjimo terminai pinigų, gaunamų iÅ¡ skolininkų, ir pinigų, kuriuos bankas turi sumokėti kreditoriams, sutaptų. Be to, Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, kad finansų sektorius, kurio reikÅ¡mingÄ dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelės įtakos Å¡alies ekonomikai, gyventojų ir Å«kio subjektų pasitikėjimui Å¡alies finansų sistema, Å¡ios sistemos tvarumui, todėl bÅ«tina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes.

Å ios įstatymų nuostatos rodo, kad finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto negali bÅ«ti sustabdomas be pakankamo teisinio pagrindo. Net ir ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovo reikalavimo teisė, užtikrinta hipoteka, iÅ¡liktų. Taigi ieÅ¡kinio patenkinimo atveju teismo sprendimas sÄ lygotų tik ieÅ¡kovo finansinių įsipareigojimų vykdymÄ ateityje, bet neturėtų jokios įtakos jau pradelstų ieÅ¡kovo piniginių prievolių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto vykdymui.

Teismų praktikoje nurodoma, kad pats savaime ieÅ¡kinio padavimas ar net jo patenkinimas nereiÅ¡kia, jog yra pagrindas taikyti ir palikti galioti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios nebeatlieka sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ar yra aiÅ¡kiai perteklinės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi bÅ«ti savitikslis, kadangi toks jų taikymas pažeistų ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-45-516/2015).

Pažymima, kad hipotekos procedÅ«ros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovei neginčijant savo skolinio įsipareigojimo pagal kredito sutartį vykdytinumo, tačiau sustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto bÅ«tų nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė ir akivaizdžiai neproporcingai apribotos atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , pritartina pirmosios instancijos teismui, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai pažeistų banko, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojo, teises ir teisėtus interesus.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012 apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo klausimu pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį / atskirÄ jį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams.

Dėl procesinės bylos baigties 22. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Raimonda Andrulienė