2021-12-22 Nr. AB-27841-3-61-3-00061-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2774-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00061-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – ir Karo medicinos tarnyba) Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) 2020 m. gruodžio 17 d. ekspertinį nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. pareiškė norą tarnauti profesinėje karo tarnyboje, todėl buvo nukreiptas į Karo medicinos tarnybą karinei medicinos ekspertizei atlikti. Ekspertizės metu 2019 m. atsakovo darbuotoja gydytoja ekspertė nustatė nepagrįstą diagnozę ir priėmė nepagrįstą ekspertinę išvadą, kuri lėmė, kad atsakovas priėmė neteisėtą sprendimą, jog pareiškėjas yra netinkamas tarnybai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A­4061­968­2020 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas KMEK nutarimas ir atsakovas buvo įpareigotas atlikti naują ekspertizę dėl pareiškėjo psichiatrinio vertinimo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2020 m. gruodžio 8 d. nuvyko atlikti ekspertizę į KMEK. Atsakovas įpareigojo pareiškėją atlikti pilnos apimties ekspertizę ne pagal teismų sprendimuose nurodytą Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. siuntimą, bet pagal kitą. Pareiškėjo siuntimo ir ekspertizės procedūrų metu buvo nesivadovaujama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimu.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos specialistė 2020 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą siųsti pareiškėją į KMEK. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatyta siuntimo tipinė (pavyzdinė) forma neatitinka bendros taisyklės, jog institucija, teikdama dokumentus, kartu su teikiamais dokumentais privalo informuoti pareiškėją apie institucijos veiksmų apskundimo tvarką. 2020 m. lapkričio 19 d. siuntime institucijos veiksmų apskundimo tvarka nenurodyta.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo vertinamas ir Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakyme Nr. V­449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai“ įtvirtintomis nuostatomis. Pareiškėjo vertinimas 2019 m. buvo atliekamas pagal tuo metu galiojusius kriterijus, vadinasi, KMEK privalėjo vadovautis ministro įsakyme nurodytomis teisės normomis ir pagal 2020 m. kovo 5 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu atkurtą buvusią iki ginčijamo teisės akto padėtį. KMEK pažeidė nuostatą, kad asmenų, kurių tinkamumo tarnybai vertinimas pradėtas iki 2020 m. birželio 3 d., vertinimas atliekamas, sprendimai priimami ir sveikatos būklės kriterijai taikomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V­1142/V­1139 „Dėl Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“.

6. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą į skundą pabrėžė, jog šiuo atveju ginčas kilęs dėl netinkamo ekspertizės proceso (procedūrų). Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos kariuomenė nesiekė tinkamai išspręsti ginčo, nesigilino į problemą. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog siuntimas ekspertizei atlikti jam buvo įteiktas pavėluotai.

7. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4061-968/2020 paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas KMEK 2019 m. gegužės 30 d. ekspertinis nutarimas, įpareigojant atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę dėl jo psichiatrinio vertinimo pagal Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 18 d. el. paštu prašė suteikti pakartotinį siuntimą atlikti medicininę ekspertizę dėl tinkamumo atlikti tarnybą. Vykdant teismo sprendimą 2020 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas telefonu ir el. paštu buvo informuotas, jog yra užregistruotas pakartotiniam sveikatos patikrinimui 2020 m. gruodžio 8 d. 2020 m. gruodžio 8 d. buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo psichiatrinis vertinimas, 2020 m. gruodžio 16 d. gydytoja psichiatrė priėmė ekspertinę išvadą „Netinkamas“, 2020 m. gruodžio 17 d. priimtas skundžiamas Nutarimas.

9. Atsakovas paaiškino, kad KMEK, atlikdama karinę medicinos ekspertizę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintais Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtintais Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – ir Kriterijai) ir Sveikatos būklės įvertinimo metodika. Iki 2020 m. birželio 3 d. galiojo kitas teisės aktas, nustatantis sveikos būklės vertinimo kriterijus, t. y. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. V1142/1139 „Dėl Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ (toliau – ir Ankstesni kriterijai).

10. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas buvo užregistruotas atlikti karinę medicinos ekspertizę visoje krašto apsaugos sistemoje naudojamoje personalo valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ir PerVIS), kurioje asmenys yra registruojami atlikti karinę medicinos ekspertizę, o registruojant asmenį visais atvejais automatiškai suformuojamas ir siuntimas. Po atliktos ekspertizės pareiškėjui paprašius siuntimo, šis jam buvo pateiktas. Siuntimas į KMEK neatitinka administracinio sprendimo apibrėžimo.

11. Pareiškėjo karinė medicinos ekspertizė buvo pradėta 2019 m. balandžio 24 d. ir baigta 2019 m. gegužės 30 d. Karinė medicinos ekspertizė gali užtrukti daugiausiai 120 dienų. Nuo 2019 m. gegužės 30 d. pareiškėjo ištyrimo praėjo beveik 18 mėnesių, per šį laiko tarpą galimi sveikatos būklės pasikeitimai, todėl ekspertizės metu buvo vertinama visų pareiškėjo organų sistemų būklė turint tikslą nustatyti galimus sveikatos sutrikimus. Pareiškėjas, atvykęs į KMEK, neišreiškė jokio prieštaravimo atlikti pilną karinę medicinos ekspertizę. Atsakovo įsitikinimu, atliekant pareiškėjo pakartotinę karinę ekspertizę KMEK gydytojai neturėjo pagrindo taikyti Ankstesnius kriterijus. Pareiškėjui atliekant karinę medicinos ekspertizę 2020 m. gruodžio 8–17 dienomis, ekspertinę išvadą „Netinkamas“ priėmė tik vienos srities gydytoja psichiatrė, kitų gydytojų ekspertinės išvados – „Tinkamas“. Pareiškėjo psichiatrinio vertinimo metu buvo aktuali informacija, gauta iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centro poliklinikos, kuri 2020 m. spalio 22 d. informavo, jog 2016 m. spalio 21 d. pareiškėjui nustatyta galutinė diagnozė yra panaikinta ir turi būti laikoma tik preliminaria, nepatikslinta diagnoze. Turint minėtą informaciją KMEK pareiškėjui buvo atliktas išsamus pakartotinis psichiatrinis vertinimas bei nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal Kriterijų (duomenys neskelbtini) punktą. Pareiškėjo pakartotinis psichiatrinis tyrimas buvo vykdomas neturint išankstinių nusistatymų jį vertinti pagal tam tikrą iš anksto numatytą Kriterijų punktą. Tik po detalaus psichologinio ir psichiatrinio ištyrimo, turint bendrą būklės vertinimo rezultatą, buvo pritaikytas Kriterijų punktas, tinkantis nustatytai sveikatos būklei. Net ir pritaikius Ankstesnius kriterijus, pareiškėjo psichologinis ištyrimas būtų vykdomas tokiu pat būdu.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nurodė, kad pagal Ankstesnius kriterijus pareiškėjui nustatyta diagnozė negalėjo būti konstatuota nesant psichologinio tyrimo. Nagrinėjamu atveju, nustatant diagnozę pareiškėjui buvo atliktas tiek psichologinis, tiek psichiatrinis vertinimas. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog siuntimas buvo netinkamas. Net ir vadovaujantis Ankstesniais kriterijais (kurie buvo aktualūs 2019 m., priimant 2019 m. balandžio 23 d. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirminį, t. y. 2019 m. gegužės 30 d., ekspertinį nutarimą), pareiškėjui turėjo būti atliktas psichiatrinis tyrimas, kuris šiuo atveju buvo atliktas. Siuntimo forma nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tinkamam ginčo išsprendimui. Teismas pažymėjo, kad siuntimas – procedūrinis veiksmas, būtinas atlikti psichiatrinę ekspertizę (kurią, be kita ko, atlikti prašė pareiškėjas 2020 m. lapkričio 18 d. el. laiške (tą pačią dieną, kai LVAT priėmė nutartį palikti nepakeistą pirmosios instancijos sprendimą). Be to, pakartotinio tyrimo atlikimo pagrindas, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra ne siuntimas, o administracinių teismų procesiniai sprendimai, kuriuose, be kita ko, atsakovas įpareigotas atlikti naują tyrimą.

14. Teismas, įvertinęs tai, jog Kriterijus patvirtinančio teisės akto 3 punkte nurodyta, kad asmenų, kurių tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai vertinimas pradėtas iki 2020 m. birželio 3 d., tinkamumo tarnybai vertinimas atliekamas, sprendimai priimami ir sveikatos būklės kriterijai taikomi vadovaujantis galiojusiu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“, pritarė atsakovui, kad ši nuostata taikoma, jei karinė medicinos ekspertizė buvo pradėta iki 2020 m. birželio 3 d. (t. y. iki Kriterijų patvirtinimo) ir dar nebaigta. Pareiškėjo atveju pirminė karinė medicinos ekspertizė buvo pradėta 2019 m. balandžio 24 d. ir buvo baigta 2019 m. gegužės 30 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo pakartotinė karinė ekspertizė buvo tinkamai atliekama pagal tuo metu galiojusius, t. y. galiojančius, Kriterijus. Taigi, buvo tinkamai įgyvendinti ir teismų sprendimai, nepaisant to, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendime buvo nurodyta, kad atsakovas įpareigotinas iš naujo atlikti pareiškėjo sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę dėl jo psichiatrinio vertinimo pagal Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris nebegalėjo būti pritaikytas, nes turėjo būti išduotas ir buvo išduotas naujas siuntimas).

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Nutarimo forma nėra patvirtinta teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 532 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Karinės medicinos ekspertizės nuostatai) 44 punktą komisijos pirmininko priimamų ekspertinių nutarimų dėl tikrinamo asmens tinkamumo tarnybai formuluotes nustato krašto apsaugos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2020 m. birželio 5 d. įsakyme Nr. V-456 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisės pirmininko priimamų ekspertinių nutarimų formuluočių tvirtinimo“ patvirtino minėtas formuluotes.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. ir 2021 m. vasario 9 d. teiktuose prašymuose nurodyto argumento, kad Karinės medicinos ekspertizės nuostatai neatitinka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo, ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo ir nepagrįstai apriboja asmenų teisę į mediaciją (taikinimo procedūrą), t. y. ginčo sprendimą ne teisme procedūrą, kad Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 45 punkte įtvirtintas reguliavimas, nustatantis, kad ekspertiniai nutarimai skundžiami teismui, varžo pareiškėjo teises spręsti ginčą ne teisme, teismas nurodė, jog neabejoja minėto teisinio reguliavimo teisėtumu, nes, teisės aktais įtvirtinus teisę į teisminę gynybą, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjo konstitucinės teisės į teisingą ginčo išsprendimą būtų kaip nors pažeistos.

17. Teismas nurodė, kad gydytoja psichiatrė I. L. turi galiojančią licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti tyrimus nuo 2006 m. birželio 23 d., o pareiškėjo 2021 m. vasario 9 d. teiktame rašte iškelti klausimai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, neteikia pagrindo teismui suabejoti atliktos ekspertizės procedūrų teisėtumu ar psichiatrės kvalifikacija ar jos taikytų metodų teisėtumu.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, išnagrinėjo ne visus pareiškėjo reikalavimus, neteisingai išsprendė bylą. Apelianto sveikatos būklė ekspertizės metu atitiko ir šiuo metu atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.

18.2. Bendras psichiatrinis ir (arba) psichologinis ištyrimas buvo atliktas neatidžiai, pažeidžiant teisės aktų normas. Gyd. I. L. 2020 m. gruodžio 16 d. darydama išvadą negalėjo ir neturėjo remtis nepagrįstais ir subjektyviais med. psichologės D. S. pateiktais duomenimis ir padaryti išvadą, pritaikant Kriterijų (duomenys neskelbtini) punktą, nes apelianto medicinos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra objektyvių duomenų, leidžiančių kategoriškai diagnozuoti apelianto susirgimą pagal TLK kodą (duomenys neskelbtini) ir pateikti išvadą dėl pareiškėjo netinkamumo.

18.3. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. vasario 24 d. pažymoje Nr. 4D-2019/1-1389 nustatyta, kad pareiškėjui kreipusis į generolą V. R., Lietuvos kariuomenę ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją bei Lietuvos Respublikos Vyriausybę, buvo neproporcingai ilgai ir nepagrįstai apribota ir suvaržyta teisė į gerą administravimą, neproporcinga apimtimi užkirsta teisė laiku gauti tinkamas viešąsias paslaugas, apribota teisė būti išklausytam.

18.4. Ekspertiniame nutarime neišaiškinta teisė jį apskųsti. Teismas neištyrė Krašto apsaugos ministerijos kanclerės 2021 m. vasario 5 d. akto Nr. 12-01-204 ir jo priedų (krašto apsaugos ministrų įsakymų). Nėra patvirtinta ekspertinio nutarimo (sprendimo) forma. Krašto apsaugos ministerijos kanclerės 2021 m. vasario 5 d. akto Nr. 12-01-204 nurodyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrų įsakymai neatitinka aukštesnę teisinę galią turinčių teisės aktų normų, nes administracinio sprendimo turinyje asmenims suprantamai nepaaiškinama jo apskundimo tvarka. Apskundimo tvarka nenurodoma ir ekspertinio nutarimo pažymos tipinėje (pavyzdinėje) formoje, kuri nepaskelbta teisės aktų registre.

18.5. Karinės medicinos ekspertizės nuostatuose įtvirtinta tvarka neįgyvendina Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(86) 12 „Dėl teismų darbo krūvio mažinimo“ ir apriboja asmenų teises ginčą spręsti ne teisme, nes nebelieka galimybės įgyvendinti ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką ir Mediacijos įstatymo normas, t. y., taikiai spręsti ginčą. Pirmosios instancijos teismas neatliko gilesnės įrodymų tyrimo ir aplinkybių analizės.

18.6. Apeliantas 2021 m. vasario 9 d. prašyme prašė teismo ištirti 2021 m. sausio 25 d. kartu su atsakovo atsiliepimu pateiktus įrodymus – pareiškėjo med. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), šio akto psichologinio tyrimo protokolus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė pareiškėjui taikyto medicininio tyrimo ir psichologinių testų protokolų.

18.7. Teismas nematė pagrindo abejoti psichiatrės kvalifikacija ar jos taikytų metodų teisėtumu. Tačiau teismui pateikiami objektyvūs duomenys patvirtina tai, jog žemesnio lygio psichiatrai teikdami paslaugas ir diagnozuodami ligas pažeidžia teisės aktus, atlieka darbą neprofesionaliai ir klysta. Gyd. psichiatrės įvertinimas, jog apeliantas „netinkamas“ dėl diagnozės (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės, nes neatitinka aukščiausio lygio psichiatrijos mokslo daktarų išvadų, statutinėse ir civilinėse įstaigose dirbančių kompetentingų subjektų vertinimo.

18.8. Pareiškėjas prašo skirti teismo ekspertizę dėl apeliantui taikytų medicininių tyrimų ir medicininio tyrimo dokumentų (medicininių tyrimų protokolų) ištyrimo ir perduoti ekspertams ištirti su apeliaciniu skundu pateikiamus įrodymus: Lietuvos kariuomenės, UAB „Savaitė“, UAB „Asa Prekyba“ charakteristikas, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojų, apelianto studijų metu atliktų darbų vertinimus, med. akte esančius protokolus, psichiatrines išvadas, ištirti apelianto medicinos akte esančius psichiatrinio tyrimo protokolus ir protokoluose esančius duomenis (rodiklius) ir iš esmės išspręsti klausimą dėl pareiškėjo būsenos neatitikimo Kriterijų (duomenys neskelbtini) punkte nurodomai būsenai.

18.9. Taip pat apeliantas prašo išreikalauti iš atsakovo visus reikiamus bylai nagrinėti dokumentus ir informaciją, nustatyti tikslius apeliantui taikytų medicinos prietaisų (instrumentų) ir priemonių (metodikų) pavadinimus, medicinos prietaisų (instrumentų) ir priemonių (metodikų) gamintojus, įvertinti psichologinio testavimo procedūrų įgyvendinimą apelianto ekspertizės metu, įvertinti, ar apeliantui taikytas medicininis tyrimas atitiko būtinąsias medicininiams tyrimams reikalingas sąlygas ir medicininiams tyrimams keliamus reikalavimus. Be to, apeliantas prašo spręsti jo medicinos ekspertizės metu taikytų medicinos prietaisų, priemonių ir metodikų teisėtumo klausimą iš esmės ir pasisakyti apie tai teismo sprendime.

18.10. 2020 m. gruodžio 8 d. medicininio psichologinio tyrimo (testavimo) metu med. psichiatrė D. S. nedalyvavo, nepaaiškino medicininio tyrimo tvarkos ir taisyklių. Kiti asmenys nuolat trikdė tyrimo procedūras, trukdė susikaupti, psichologinio testavimo metu patalpa nebuvo prižiūrima kompetentingo ir atsakingo už tyrimus asmens. Išplėstinio psichologinio tyrimo 2020 m. gruodžio 9 d. metu med. psichiatrė D. S. taikė neįvardintus, nenustatyto gamintojo medicinos prietaisus (instrumentus), medicininį apelianto tyrimą atliko netinkamai. Ant medicininio psichologinio tyrimo protokolų pasirašyta nebuvo. Įvertinusi 2020 m. gruodžio 8 d. be D. S. ir be I. L. priežiūros atlikto psichologinio tyrimo rodiklius gyd. I. L. diagnozavo apeliantui susirgimą pagal TLK kodą (duomenys neskelbtini). Gydytoja I. L. neatsižvelgė į aukštesnio lygio ekspertų tyrimus, neatsižvelgė į visus reikšmingus objektyvius duomenis, rėmėsi tik abejotinais ir subjektyviais gyd. D. S. pateiktais duomenimis. Psichologinio testavimo procedūros apeliantui buvo atliktos nesilaikant Europos Sąjungos tarybos 1993 m. birželio 14 d. direktyvoje dėl medicinos prietaisų 93/42/EEB (toliau – ir Direktyva) nuostatų, Lietuvos Respublikos teisės aktų ir psichologinių testų gamintojų ar kūrėjų rekomendacijų. Byloje nėra duomenų, kad tyrimo metu taikyti medicinos prietaisai, priemonės ir metodikos atitinka Direktyvoje ir nacionaliniuose teisės aktuose keliamus reikalavimus ir kad tyrimų metu apeliantui taikyti medicinos prietaisai, priemonės, psichiatrinio ir psichologinio tyrimo metodikos yra patvirtintos teisės aktais ir paskelbtos viešai valstybiniame teisės aktų registre. Neaišku, pagal kokią metodiką ir kriterijus buvo atliekamos psichologinio tyrimo procedūros ir psichologinių tyrimų rezultatų ar rodiklių vertinimas.

18.11. 2020 m. rugsėjo 3 d. psichologinio tyrimo metu konstatuota, kad psichologiniame mąstymo, emocijų ir asmenybės sferų ištyrime duomenų psichikos sutrikimui pagrįsti nenustatyta. Apeliantas charakterizuojamas tik teigiamai tiek statutinėje tarnyboje, tiek civiliniame darbe, tiek aukštojo mokslo studijų metu. Pareiškėjo asmenybę po psichologinio tyrimo vertino aukščiausio lygmens psichiatrijos mokslo daktarai, kurie nenustatė jokių apelianto psichinės būklės sutrikimų. Vienos ekspertės padarytas apelianto sveikatos būklės vertinimas negali atsverti 4 patyrusių mokslo daktarų vertinimo.

18.12. 2020 m. gruodžio 8 d. medicininį tyrimą (psichologinį testavimą) atlikęs darbuotojas taikė pareiškėjui medicinos akto protokoluose užfiksuotus medicinos prietaisus ir priemones, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos ir nesudarydamas būtinių medicininiam tyrimui reikalingų sąlygų ir teisės aktuose keliamų reikalavimų, bei nepasirašė medicininiuose dokumentuose, protokoluose. Subjektai, pagaminę apeliantui taikytus medicinos prietaisus (instrumentus) ir priemones (psichologinių testų gamintojai) yra nenustatyti ir nepatvirtinti teisės aktuose ar Direktyvoje numatyta tvarka.

18.13. Apeliacinės instancijos teismui pateikiami įrodymai leidžia abejoti gydytojos I. L. kvalifikacija. Atsakovo pateiktas elektroninis dokumentas „SPS lincencijų sąrašas“ nėra patvirtintas jokios valstybinės įstaigos ir neįrodo minėtos gydytojos kvalifikacijos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad gydytoja I. L. medicinos studijų ar gydytojo rezidento praktikos metu realiai mokėsi ir išmoko diagnozuoti tiriamiesiems susirgimą pagal TLK kodą (duomenys neskelbtini).

19. Pareiškėjas 2021 m. kovo 3 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašo pašalinti iš nagrinėjamos bylos atsakovo pateiktą Vadovybės apsaugos departamento 2017 m. lapkričio 15 d. aktą Nr. 2S-196 „Dėl informacijos perdavimo“ ir su kita byla susijusius argumentus, išreikalauti iš atsakovo visą su bylomis Nr. eA-2774-438/2021 ir Nr. eI2-1779-815/2021 susijusią medžiagą, tenkinti visus teisėtus pareiškėjo reikalavimus, apginti apelianto teises ir įstatymų saugomus interesus; užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalies, 2000 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių konvencijos Protokolo Nr. 12 1 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytas garantijas.

20. Pareiškėjas išdėsto nesutikimo su atsiliepimu į apeliacinį skundą argumentus, nurodo, kad atsakovo pateiktas 2020 m. liepos 1 d. dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) „Anamnezės surinkimas ir psichinės būklės įvertinimas“ nėra paskelbtas, todėl negalioja, nėra duomenų apie jo atitiktį Direktyvai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Atsakovas nepateikė duomenų, kad Anamnezės surinkimo ir psichinės būklės įvertinimo tvarka buvo derinta su Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba su kompetentinga priežiūros institucija. Minėtas dokumentas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas sukliudė pareiškėjui gauti visus reikiamus dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas apie šį dokumentą buvo informuotas ir sutiko su vykdytomis anamnezės surinkimo ir psichinės būklės tyrimo procedūromis. Byloje nėra duomenų, kad gydytoja I. L. ir med. psichologė D. S. supranta jų pareigybių paskirtį, žino psichiatrinio ir psichologinio konsultavimo pagrindus yra susipažinusios pareiginiais nuostatais, funkcijomis, veikloje taikomais teisės aktais, reglamentuojančiais psichikos sveikatos priežiūrą, kad sutinka su atsakomybe ir atsako už pažeidimus, padarytus vykdant savo veiklą. Teismas neišreikalavo iš atsakovo visų bylai nagrinėti reikiamų teisės aktų ir dokumentų. Valstybės apskaitomi ir gydytojų atsakomybėje esantys protokolai neatitinka Diagnostikos ir gydymo protokolų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. V-1248, nuostatų, o gydytojų veiksmai neteisėti. 2020 m. gruodžio 8 d. medicinos protokolo 1 priede padarytas įrašas yra ne apelianto. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo buvo paprašyta pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kad būtų patvirtinta, jog būtent jis atliko psichologinį testą.

21. Pareiškėjas 2021 m. kovo 5 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašo: 1) išreikalauti visus apeliaciniame skunde ir papildomose paaiškinimuose nurodytus įrodymus, informaciją ir dokumentus, reikalingus skundo reikalavimui pagrįsti; 2) teismą susipažinti su byla Nr. P-15-525/2021 ir joje pateiktu 2021 m. kovo 4 d. atsiliepimu, kurio argumentai, pareiškėjo teigimu, yra svarbūs nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą; 3) išreikalauti iš atsakovo Lietuvos kariuomenės visą medžiagą, susijusią su nagrinėjama byla ir visus įrodymus, kurie yra būtini apelianto reikalavimui pagrįsti, išreikalauti iš atsakovo ekspertizės metu apeliantui taikytų medicinos prietaisų (psichologinių testų) sertifikatus, atitinkančius Direktyvą, jų tikslius pavadinimus ar kitus dokumentus, pagrindžiančius medicinos prietaisų atitiktį Direktyvai, testų kūrėjus, gamintojus, instrukcijas, rekomendacijas ar kitą oficialiuose dokumentuose patvirtintą psichologinių testų naudojimo tvarką; 4) tinkamai informuoti atsakovą Lietuvos Kariuomenę apie pateiktus papildomus paaiškinimus ir paprašyti pateikti atsiliepimą į papildomus paaiškinimus, išsamiai atsakant ir motyvuotai pasisakant dėl pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodomų klausimų; 5) proceso dalyvių pateikti visą su 2020 m. liepos 1 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) susijusią medžiagą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie akto Nr. (duomenys neskelbtini) atitiktį Direktyvai ir apie tai, kad jį pagal kompetenciją patikrino krašto apsaugos ministras. 2021 m. vasario 3 d. gautame tarnybos dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjui kliudoma gauti informaciją.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. vasario 21 d. pažyma Nr. 4D-2019/1-1389 „Dėl T. G. skundo prieš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją ir Lietuvos kariuomenę“ nesusijusi su nagrinėjama administracine byla, be to, tokias pačias aplinkybes bei iš to kylančius reikalavimus apeliantas yra pateikęs administracinėje byloje Nr. eI2-1647-541/2021. Už ginčo ribų taip pat išeina apelianto keliami reikalavimai, susiję su Krašto apsaugos ministerijos 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. 12-01-204.

23.2. Apeliantas tik apeliacinėje instancijoje prašo skirti teismo ekspertizę, tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių šia savo teise nepasinaudojo pirmos instancijos teisme.

23.3. Psichologinio, psichiatrinio vertinimo procedūra prasideda nuo tiriamųjų testavimo psichologinių testų klasėje, šią dalį prižiūri psichologinių testų klasės (laboratorijos) darbuotojas, kuris priima kiekvieną atėjusį asmenį, jam pateikia užduočių klausimynus bei pildymo lapus, atsako į organizacinius klausimus, pabaigoje suskaičiuoja tyrimo rezultatus. Ši procedūra yra gana paprasta ir nereikalauja specialaus psichologinio išsilavinimo. Psichologinių testų laboratorijos darbuotojas turi ilgametę darbo patirtį ir puikiai geba atsakyti į įvairius tiriamiesiems iškilusius klausimus. Psichologinių testų klasėje (laboratorijoje) užtikrinamos tinkamos sąlygos psichologiniam testavimui. Kadangi tiriamieji psichologinių testų pildyti ateina ir išeina skirtingu laiku, kartais gali atsirasti pašalinių garso trikdžių, tačiau jie nėra reikšmingi tiriamųjų pateiktiems tyrimo rezultatams, kadangi testavimo laikas nėra matuojamas ir normuojamas. Jei tiriamasis pameta mintį, neskubėdamas gali sugrįžti prie atliekamos užduoties, reikalui esant tiriamasis gali laikinai palikti užduočių lapus ir sugrįžti pildyti testų vėliau (kitu laiku). Psichologinius testus tiriamasis gali pildyti ne per vieną dieną. Užpildžius psichologinio testo lapus tiriamas toliau eina pokalbiui su psichologu. Po atlikto psichologinio vertinimo tiriamasis siunčiamas pas gydytoją psichiatrą, kuris atsižvelgdamas į atliktą psichologinį vertinimą ir savo psichiatrinį vertinimą priima ekspertinę išvadą.

23.4. Apeliantas nepagrindė, kodėl ekspertinio nutarimo forma turėtų būti patvirtinta teisės aktuose. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nesanti ekspertinio nutarimo forma patį ekspertinį nutarimą darytų nepagrįstu ar neteisėtu. Apeliantas savo parašu (Medicinos ekspertizės akto 32 lapas) patvirtinimo, jog su apskundimo tvarka susipažino.

23.5. Gydytoja psichiatrė I. L., atlikusi apelianto psichiatrinį vertinimą, turi nuo 2006 m. birželio 26 d. išduotą ir galiojančią gydytojo psichiatro licenciją (licencijos duomenys yra viešai prieinami Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto tinklalapyje), gydytojos psichiatrės pareigas Tarnyboje pradėjo eiti nuo 2001 m. liepos 12 d. Šios gydytojos psichiatrės nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) neprieštarauja Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų psichiatrų priimtam sprendimui, jog šiuo metu duomenų psichikos sutrikimui pagrįsti nenustatyta, kadangi kodas (duomenys neskelbtini) yra priskiriamas ne prie psichikos sutrikimų (tai nėra liga), o prie sveikatos būklę veikiančių faktorių, kurie nesiekia sutrikimo lygio. Karinės medicinos ekspertizės metu didelis dėmesys skiriamas ne tik sutrikimams, bet ir sveikatos būklę veikiantiems faktoriams, galintiems nulemti tolesnį asmens prisitaikymą karinėje tarnyboje, kadangi asmenys atrenkami tarnauti padidinto streso sąlygomis. Labai svarbų vaidmenį, priimant ekspertinę išvadą, atlieka asmenybiniai ypatumai.

23.6. Karo medicinos tarnyboje yra patvirtintos procedūros „Anamnezės surinkimas ir psichinės būklės vertinimas“, „Algoritmas psichopatologijos įvertinimas“, kurios yra naudojamos tiriamųjų asmenų vertinimui. Naudojami šie metodai: klinikinis interviu, stebėjimas, savižinos klausimynai bei projekcinės metodikos. Apeliantui atlikto psichologinio tyrimo rezultatai pateikiami Medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 14 lape. Taikytos metodikos nėra įrašytos į teisės aktus, kadangi psichologas pagal turimą išsilavinimą turi teisę savarankiškai parinkti darbo formą, metodus ir instrumentus (žr. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. V-627 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN:162:2018 „Medicinos psichologas“ patvirtinimo“, 10.3 p.). Teisės aktuose nėra įtvirtintos bendros psichologinio vertinimo metodikos, taikomos visoms sveikatos priežiūros įstaigoms. Medicinos psichologė D. S., atlikusi apelianto psichologinį vertinimą, yra baigusi psichologijos bakalauro bei sveikatos psichologijos magistro studijas (duomenys neskelbtini) universitete, kuriame įgijo reikiamą kompetenciją tinkamai parinkti, taikyti psichologinio vertinimo instrumentus bei interpretavus gautus rezultatus parengti išvadą. Visi taikyti metodai yra mokomi tiek psichologijos bakalauro, tiek magistro studijų programose. Medicinos psichologė Tarnyboje dirba daugiau kaip penkerius metus, yra dalyvavusi įvairiuose mokymuose bei seminaruose. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti psichologės turima kompetencija ir gebėjimu tinkamai įvertinti tiriamus asmenis.

23.7. Pareiškėjas apeliacinėje instancijoje teikia naujus įrodymus, kuriais grindžia savo nepriekaištingą charakteristiką, tačiau nutyli apie turėtus konfliktus su kitomis institucijomis. Apeliantas administracinėje byloje Nr. I2-242-422/2020 pateikė teismui Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. dokumentą Nr. 2S-196, skirtą Vilniaus miesto Socialinės paramos centrui „Dėl informacijos perdavimo“. Šis dokumentas nebuvo vertinamas atliekant Apelianto karinę medicinos ekspertizę, tačiau yra svarbus apelianto teikiamų naujų įrodymų kontekste. Administracinėje byloje Nr. eI2-1647-541/2021 Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba atsiliepime nurodė minėto dokumento priėmimo aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 8 d. atliktas pareiškėjo psichiatrinis vertinimas (KMEK Medicinos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gydytoja psichiatrė, įvertinusi pareiškėją ir tyrimo (asmenybės, emocijų, mąstymo, bei adaptacijos) rezultatus, nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini). Ekspertinių išvadų lentelėje gydytoja psichiatrė 2020 m. gruodžio 16 d. pažymėjo „Netinkamas“. Grafoje „TLK-10 kodas“ nurodė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Grafoje „Nuostatų straipsnis“ pažymėjo (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 17 d. KMEK Ekspertinių išvadų lentelės grafoje „Ekspertinis nutarimas“ nurodė: „Netinkamas“. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai pagal Kriterijų (duomenys neskelbtini) skiltį ir nustatytą (duomenys neskelbtini) sveikatos grupę.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Nutarimu, inicijavo ginčą teisme, suformuluodamas reikalavimo dalyką – panaikinti KMEK 2020 m. gruodžio 17 d. ekspertinį nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikslintame skunde pareiškėjas aiškiai įvardijo, kad „šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl gydytojos, medicininio pobūdžio išvados (diagnozės) pagrįstumo ar teisėtumo. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo Lietuvos kariuomenės kilo dėl karinės medicinos ekspertizės proceso (procedūrų) metu netinkamai įgyvendintos tvarkos, kas lėmė viešųjų paslaugų teikimo procedūrų ir ginčijamo ekspertinio nutarimo (sprendimo) teisinį nepagrįstumą taip pat neatitikimą įstatymams ar kitiems teisės aktams.“ Taigi, pareiškėjas, neginčydamas jam nustatytos diagnozės, Nutarimą neteisėtu laikė ir ginčijo tik procedūriniais aspektais, išdėstydamas argumentus, susijusius su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo netinkamu įgyvendinimu bei iki teismo panaikinto sprendimo buvusios padėties neatkūrimu, nepagrįstai išduotu nauju siuntimu, su tuo, kad pareiškėjas turėjo būti vertinamas pagal Ankstesnius vertinimo kriterijus, o ne pagal tuo metu galiojusius Kriterijus, taip pat d4st4 argumentus, susijusius su netinkama siuntimo forma, kurioje nenurodyta apskundimo tvarka, tam tikrų dokumentų formų (ne)patvirtinimu, teisės aktų (ne)paskelbimu Teisės aktų registre, su netinkamu atsakovo sprendimų ir veiksmų apskundimo tvarkos nurodymu, teisės ginčą spręsti ne teisme ribojimu ir kt.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 50 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.

27. Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

28. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad apeliacinės instancijos teismas gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti bei kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, yra apribota pareiškėjo teisė keisti bei pildyti ir skundo (prašymo) pagrindą.

29. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

30. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo sveikatos būklė ekspertizės metu atitiko ir šiuo metu atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus, kad medicinos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra objektyvių duomenų, leidžiančių kategoriškai diagnozuoti apelianto susirgimą pagal TLK kodą (duomenys neskelbtini), ir kiti argumentai, kuriais jis nesutinka su jam nustatyta diagnoze, t. y. dėl ko jis pirmosios instancijos teisme ginčo nekėlė.

31. Tais pačiais argumentais netenkinamas ir pareiškėjo prašymas skirti teismo ekspertizę, kiek tai susiję su pareiškėjui KMEK nustatytos diagnozės vertinimu (perduoti ekspertams ištirti taikytus medicininius tyrimus, psichiatrines išvadas, psichiatrinio tyrimo protokolus ir jų duomenis (rodiklius) bei iš esmės išspręsti klausimą dėl pareiškėjo būsenos neatitikimo Kriterijų (duomenys neskelbtini) punktui), nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme apibrėždamas ginčijamo teisinio santykio ribas pareiškėjas aiškiai įvardijo, kad neginčija diagnozės pagrįstumo ir teisėtumo. Kitiems pareiškėjo nurodytiems ekspertizei teiktiniems duomenims (pvz., UAB „Savaitė“, UAB „Asa Prekyba“ charakteristikos, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojų, apelianto studijų metu atliktų darbų vertinimai) įvertinti specialios žinios nereikalingos.

32. Taip pat, remiantis tuo, kas išdėstyta, negali būti tenkinami pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pareikšti prašymai, nurodyti šios Nutarties 18.9 punkte, nes jie iš esmės yra siejami su naujais apeliacinės instancijos teismui pareikštais skundo pagrindais. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir apeliaciniam teismui pateiktų bendro pobūdžio prašymų išreikalauti visus reikiamus bylai nagrinėti dokumentus ar pan. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Pareiškėjo prašymas išreikalauti iš atsakovo visą su bylomis Nr. eA-2774-438/2021 ir Nr. eI2-1779-815/2021 susijusią medžiagą visiškai nepagrįstas, nes nurodyti bylų numeriai žymi būtent šią nagrinėjamą administracinę bylą (t. y. bylos numeriai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme).

33. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. vasario 5 d.), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtinti Kriterijai.

34. Atsižvelgiant į apelianto argumentus dėl Ankstesnių kriterijų taikymo pažymėtina, kad stojimas į karo tarnybą apima įvairias procedūras, skirtas patikrinti asmens faktinį tinkamumą tarnybai. Todėl šiems tikrinimams, tarp jų ir sveikatos tikrinimui, taikomos jų atlikimo metu galiojančios procedūros ir teisės aktų nuostatos, skirtos įsitikinti faktiniu asmens tinkamumu tarnybai jo stojimo į tarnybą metu. Pareiškėjo atveju ankstesnė karinė medicinos ekspertizė buvo pradėta 2019 m. balandžio 24 d. ir buvo baigta 2019 m. gegužės 30 d., taigi nėra pagrindo teigti, kad 2020 m. gruodžio mėn. atlikta ekspertizė, kurios išvadomis remiantis priimtas šioje byloje skundžiamas Nutarimas, buvo 2019 m. pradėtos ekspertizės tąsa. Tai buvo iš naujo atliekama ekspertizė, todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl Ankstesnių kriterijų taikymo.

35. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos karių, <...> asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

36. Asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą sveikatos tikrinimą reglamentuoja Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai. Šių nuostatų 26 punkte nustatyta, kad Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – medicinos ekspertizės aktas). Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą (27 p.).

37. Remiantis Kriterijų (duomenys neskelbtini) punktu (kodas (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), asmuo, kuriam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), pripažįstamas netinkamu pagal tris skiltis (tarp jų ir 1 skiltį, pagal kurią netinkamu tarnybai pareiškėjas buvo pripažintas skundžiamu Nutarimu). Atitinkamai pareiškėjui nustačius (duomenys neskelbtini) diagnozę ir gydytojai psichiatrei pažymėjus Kriterijų (duomenys neskelbtini) papunktį, pareiškėjas pripažintas netinkamu tarnybai, kaip ir numatyta Kriterijuose.

38. Nagrinėjamu atveju ekspertinę išvadą „Netinkamas“ priėmė tik vienos srities gydytoja psichiatrė (kitų gydytojų ekspertinės išvados – „Tinkamas“). Gydytoja psichiatrė I. L. turi galiojančią licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti tyrimus nuo 2006 m. birželio 23 d., o pareiškėjo keliamos abejonės šios gydytojos kvalifikacija yra deklaratyvaus ir hipotetinio pobūdžio, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo abejoti minėtos gydytojos kvalifikacija ar jos taikytų metodų teisėtumu.

39. Nors pareiškėjas nurodo, kad gydytojos įvertinimas dėl diagnozės (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės, nes neatitinka aukščiausio lygio psichiatrijos mokslo daktarų išvadų, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio pareiškėjo ambulatorinio apsilankymo aprašymo, 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjo apsilankymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose metu pateikta išvada: „duomenų psichikos sutrikimui nustatyti nėra“. Pagal viešai prieinamą Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimto pataisyto ir papildyto leidimo Australijos modifikacijos sisteminį ligų sąrašą TLK-10-AM, (duomenys neskelbtini) kodu žymimi sveikatos būklę veikiantys faktoriai ir apsilankymai sveikatos priežiūros įstaigose (21 skyrius), o ne psichikos ir elgesio sutrikimai, kurie žymimi (duomenys neskelbtini) (5 skyrius). Taigi, nagrinėjamu atveju KMEK nebuvo nustatyta pareiškėjo psichikos sutrikimų – jam nustatyta diagnozė priskirtina sveikatos būklę veikiantiems faktoriams. Todėl (duomenys neskelbtini) kodu žymimo sveikatos būklę veikiančio faktoriaus nustatymas neprieštarauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose pateikta išvada dėl nebuvimo duomenų psichikos sutrikimui nustatyti.

40. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, siuntimo forma šiuo atveju neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjo argumentai dėl siuntime nenurodytos jo apskundimo tvarkos atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šiuo atveju siuntimas – procedūrinis veiksmas, būtinas atlikti psichiatrinę ekspertizę (kurią, be kita ko, atlikti prašė pareiškėjas 2020 m. lapkričio 18 d. el. laiške), kuris asmens teisių ir pareigų apimties nekeičia, todėl nelaikytinas asmeniui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu administraciniu aktu, skųstinu teismui pagal ABTĮ nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (taip pat žr. šios Nutarties 34 p.), nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad Ekspertinio nutarimo pažymoje kaip ekspertinio nutarimo pagrindas nurodytas 2020 m. lapkričio 19 d. siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendime nurodytas 2019 m. balandžio 23 d. siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pripažinti Nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

41. Nors pareiškėjas išdėstė argumentus dėl to, kad Nutarimo forma nėra patvirtinta teisės aktais, jis nepagrindė, kodėl ekspertinio nutarimo forma turėtų būti patvirtinta teisės aktuose. Be to, nėra pagrindo teigti, kad formos trūkumas nagrinėjamu atveju galėtų sudaryti pagrindą naikinti skundžiamą Nutarimą. Vien dokumento formos trūkumas, formalių reikalavimų neatitikimas automatiškai neapsprendžia jo turinio neteisingumo. Taip pat apskundimo tvarkos nenurodymas ginčijamame akte negali būti laikomas esminiu pažeidimu ir nesudaro savarankiško pagrindo jį panaikinti. Pažymėtina, kad pareiškėjui nebuvo sutrukdyta pasinaudoti teise Nutarimą apskųsti ir taip įgyvendinti teisę į savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

42. Pareiškėjo argumentai, susiję su Krašto apsaugos ministerijos kanclerės 2021 m. vasario 5 d. aktu Nr. 12-01-204, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. vasario 24 d. pažymoje Nr. 4D-2019/1-1389 nustatytomis aplinkybėmis bei su pareiškėjo kreipimaisis į generolą V. R., Lietuvos kariuomenę, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją bei Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nepatenka į nagrinėjamu ginčo ribas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

43. Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kuriais atmesti pareiškėjo argumentai dėl asmenų teisės ginčą spręsti ne teisme ribojimo Karinės medicinos ekspertizės nuostatuose, todėl jų papildomai nekartoja.

44. Likę pareiškėjo apeliacinio skundo ir papildomų paaiškinimų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

45. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl to tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys