e7fed3dc-d87f-4949-a2d5-c4f174f555d8 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėjas                          Civilinė byla Nr. e2A-434-544/2017ArtÅ«ras Dilys                          Proceso Nr. 2-37-3-01273-2016-7                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.12.2.; 3.3.1.18.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) G.

B. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-56-762/2017 pagal ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, trukdymų naudotis turtu paÅ¡alinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. B. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė: nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ A.

B. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis skaičiais (simboliais) 1-6 (21,61 kv. m. ploto kambarys), 1-4 (13,34 kv. m. ploto kambarys), 1-3 (12,43 ploto virtuvė) ir 1-5 (3,39 kv. m. ploto veranda), o G. B. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis skaičiais (simboliais) 1-2 (18,07 kv. m. kambarys), 1-7 (2,83 kv. m. sandėlis) ir 1-1 (4,20 kv. m. tambÅ«ras); įpareigoti atsakovÄ A. B. perduoti ieÅ¡kovui G. B. pirties, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), raktus nuo pirmo ir antro aukÅ¡to durų, signalizacijų kodÄ bei prisijungimų kodus prie teritorijÄ stebinčių vaizdo kamerų;

įpareigoti atsakovÄ A. B. paÅ¡alinti esančias ir ateityje nesudaryti kliūčių naudotis ieÅ¡kovui G. B. viraline, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir minėta pirtimi; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯gijo nuosavybės teisę į 1/6 dalį nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Å io turto bendraturčiu yra atsakovas A. B., kuris yra įgijęs nuosavybės teisę į 5/6 dalis aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto. Nurodo, kad su atsakovu tarpusavio susitarimu nustatė tik gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ , tačiau atsakovas nepasiraÅ¡o jokio susitarimo, neatvyksta pas notarÄ naudojimosi tvarkos patvirtinimui, keičia savo nuomonę ir sprendimus, dėl to neturi galimybės naudojimosi tvarkos įregistruoti vieÅ¡ame registre. PaaiÅ¡kino, kad neturi galimybės naudotis pirtimi, nors daug kartų prašė atsakovo, kad Å¡is duotų raktus nuo Å¡ių patalpų, signalizacijos atjungimo kodus.

Viralinė ir pirtis pagal paskirtį yra bendro naudojimosi patalpos maisto ruoÅ¡imui ir prausimuisi, todėl, bÅ«damas bendraturčiu, turi teisę laisvai patekti į Å¡ias patalpas ir pagal paskirtį jomis naudotis. Å iuo metu, jei nėra atsakovo, jis negali patekti į minėtas patalpas ir jomis naudotis, todėl atsakovas turėtų nesudaryti kliūčių naudotis viraline ir pirtimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė tokiÄ naudojimosi turtu tvarkÄ : ieÅ¡kovas G.

B. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis skaičiais (simboliais) 1-2 (18,07 kv. m. kambarys), 1-7 (2,83 kv. m. sandėlis) ir 1-1 (4,20 kv. m. tambūras), o atsakovas A. B. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis skaičiais (simboliais) 1-6 (21,61 kv. m. ploto kambarys), 1-4 (13,34 kv. m. ploto kambarys), 1-3 (12,43 ploto virtuvė) ir 1-5 (3,39 kv. m. ploto veranda). Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas sprendė, kad iš byloje pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo žinoma, jog gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 75,87 kv. m. (gyvenamasis plotas 53,02 kv. m.).

IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , nurodo, kad jis naudosis gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis skaičiais (simboliais) 1-2 (18,07 kv. m. kambarys), 1-7 (2,83 kv. m. sandėlis) ir 1-1 (4,20 kv. m. tambÅ«ras), o tai yra 25,1 kv. m. bendro ploto (18,07 kv. m. gyvenamojo ploto), kas atitinka 1/3 gyvenamojo namo dalį. Taigi atsakovas praÅ¡o nustatyti, kad jis naudosis dvigubai didesne gyvenamojo namo ploto dalimi, nei jam priklauso pagal valdomÄ Â turto dalį. Teismas nustatė, kad atsakovas neprieÅ¡tarauja, jog atsakovas naudotųsi dvigubai didesne namo dalimi, nei jam priklauso, bet nurodo, kad ieÅ¡kovas tada neturi turėti pretenzijų naudotis pirtimi.

Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pirties pastatas yra nedalus ir nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¡iuo pastatu be žalos pastato paskirčiai nėra galimybės, dėl ko darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateikta naudojimosi pirties patalpa tvarka visai neatitinka atsakovo interesų. Teismo nuomone, ieÅ¡kovui suteikus naudotis dvigubai didesnę, nei jo turima nuosavybės dalis, gyvenamojo namo dalį yra visiÅ¡kai kompensuojamas jo negalėjimas naudotis 1/6 pirties pastato dalimi. Nustačius tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu bei pirtimi tvarkÄ , teismo nuomone, bÅ«tų pasiekta ieÅ¡kovo ir atsakovo turimų nuosavybės dalių naudojimosi pusiausvyra.

Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, nepaisant to, kad ieÅ¡kovui priklauso tik 1/6 dalis viralinės pastato, jis su atsakovu Å¡iuo pastatu naudojasi bendrai lygiomis dalimis be apribojimų, todėl ieÅ¡kovui suteikiant naudotis trigubai didesnę viralinės dalį, nei jo turima nuosavybė, tai taip pat tarnauja kaip kompensacija už ieÅ¡kovo negalėjimÄ naudotis turima 1/6 pirties pastato dalimi. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ perduoti jam pirties raktus nuo pirmo ir antro aukÅ¡to durų, signalizacijų bei prisijungimų kodus prie teritorijÄ stebinčių vaizdo kamerų yra nepagrįstas.Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal byloje esančius įrodymus laikytina, kad ginčo dėl naudojimosi viralinės pastatu nėra, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje net nenurodė naudojimosi viralinės pastatu tvarkos, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti kliÅ«tis naudotis viraline yra nepagrįstas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio dalies, susijusios su reikalavimu ieÅ¡kovui perduoti pirties pastato durų raktus, signalizacijų bei prisijungimų kodus prie teritorijÄ stebinčių vaizdo kamerų, bei su įpareigojimu paÅ¡alinti esančias ir ateityje nesudaryti kliūčių ieÅ¡kovui naudotis viraline.

Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau netinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, dėl ko priėmė iÅ¡ dalies neteisėtÄ ir nepagrįstÄ teismo sprendimÄ . Apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino ir nevertino aplinkybės, kad gyvenamasis namas yra dviejų aukÅ¡tų bei nenustatė namo antro aukÅ¡to naudojimosi tvarkos. Mano, kad tai, jog antrame aukÅ¡te nėra įrengti kambariai ar nepadarytas remontas, nėra pagrindas neįskaičiuoti antrojo namo aukÅ¡to ploto.

Netinkamai nustačius gyvenamojo namo plotÄ , buvo padarytos nepagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui naudotis tenka dvigubai didesnė namo dalis, nei jam priklauso nuosavybės teise, ir kad tokia faktinė situacija kompensuoja apelianto negalėjimÄ patekti į pirtį. Nurodė, kad ieÅ¡kovas net nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo ar dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, todėl teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai suvaržė apelianto teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančia turto dalimi.Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog tai, kad apeliantas turi galimybę patekti į viralinę, dar nereiÅ¡kia, jog jis ja naudojasi bendrai lygiomis dalimis be apribojimų, kadangi realiai naudotis 1/6 viralinės dalimi negali, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenusprendė ir rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog apeliantas turi teisę naudotis 1/2 viralinės dalimi.

Apeliantas pažymi ir tai, jog teismo sprendimas atmesti jo reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ perduoti jam prisijungimų kodus prie teritorijÄ stebinčių vaizdo kamerų yra nepagrįstas, kadangi vaizdo kameros priklauso visiems trims paveldėtojams po lygiai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Apeliantas dėsto tas pačias aplinkybes, kurias jis nurodė ieÅ¡kinyje ir kurias įvertino pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai pagrįstai nustatydamas tik tų gyvenamojo namo patalpų, kurios yra inventorizuotos ir įregistruotos registrų centre, naudojimosi tvarkÄ . Apelianto argumentai dėl neįrengtų ir neįregistruotų vieÅ¡ame registre gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos nenustatymo nebuvo nurodyti ieÅ¡kinyje ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas kompensacijos klausimo nesvarstė, o, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , pagrįstai konstatavo, jog toks ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti laikomas naudojimosi tvarkos nustatymu.

Mano, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog apeliantas turi viralinės raktus ir šiuo pastatu gali netrukdomai naudotis. Negana to, ieškovo nurodomi pastatai stovi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ieškovas neturi teisinio pagrindo juo naudotis. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau sutinka su apelianto išdėstyta pozicija komentuojant procesinės teisės nuostatas dėl teisminio nagrinėjimo ribų nustatymo, atsižvelgiant į keliamus reikalavimus.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ , neatskleidė jos esmės. Pagal CPK 327 straipsnį vienas iÅ¡ pagrindų perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo yra tuomet, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-179-469/2016;

Nr. 3K-3-168/2008; Nr. 3K-3-375/2007; Nr. 3K-3-82/2005; ir kt.). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas G. B. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , įpareigoti atsakovÄ A.

B. perduoti jam prities raktus nuo pirmo ir antro aukÅ¡to durų, signalizacijų kodÄ bei prisijungimo kodus prie teritorijÄ stebinčių vaizdo kamerų, įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti esančias ir ateityje nesudaryti kliūčių ieÅ¡kovui naudotis viraline bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nustatė naudojimosi tvarkÄ gyvenamuoju namu, o likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui suteikus naudotis dvigubai didesnę, nei jo turima nuosavybės dalis, gyvenamojo namo dalį bei jam faktiškai naudojantis didesne viralinės dalimi, nei jo turima nuosavybės dalis, yra visiškai kompensuojamas jo negalėjimas naudotis 1/6 dalimi nuosavybės teise priklausančio pirties pastato. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtindamas, kad pareikštas ieškinys turi būti tenkinamas visiškai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , byloje esančius duomenis, o taip pat Å¡alių pateiktus procesinius dokumentus, sprendžia, jog, nors priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nustatė tik inventorizuotų ir vieÅ¡ame registre įregistruotų gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkÄ , tačiau byloje nebuvo atskleista bylos esmė, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais pastatais naudojimosi tvarka turi bÅ«ti įvertinta ir nustatyta kompleksiÅ¡kai, atsižvelgiant į visiems bendraturčiams priklausančias statinių ir žemės sklypo dalis, naudojimosi jais tvarkÄ , be to, skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas iÅ¡einant už ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų ribų.Pirmiausia pažymėtina tai, kad CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis).

Esminis jų skirtumas, kad, nustačius naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkÄ , bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiÅ¡kai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia. Atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, Å¡i teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iÅ¡ jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iÅ¡ bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ gyvenamuoju namu bei paÅ¡alinti jo nuosavybės teisės pažeidimus naudojantis pirties bei viralinės pastatais, kurie nesusiję su valdymo netekimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas ir bylos nagrinėjimo apimtį, neatsižvelgė į Å¡alims priklausančių nekilnojamųjų objektų kompleksiÅ¡kumÄ , neiÅ¡nagrinėjo esminių teisinių bei faktinių bylos aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad dalis turto priklauso į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktam asmeniui, pagal bylos duomenis, Å¡alių broliui E. B..

Byloje tinkamai nenustačius esminių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, todėl teisminio ginčo iÅ¡sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisingu (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, jog, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų nustatyta, kad 9,7225 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatyta eilė statinių, įskaitant ir ieÅ¡kovo nurodomus statinius – pirtį, viralinę bei gyvenamÄ jį namÄ , priklauso 3 bendraturčiams: ieÅ¡kovui G.

B. (1099/3889 dalys), atsakovui A. B. (1691/3889 dalys) bei byloje nedalyvavusiam E. B. (1099/3889 dalys). IÅ¡ byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiu žemės sklypo plotu ir kokioje vietoje naudojasi ar naudosis kiekvienas iÅ¡ žemės sklypo, ant kurio stovi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai, bendraturčių, įgyvendindami nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ , pirtį ar viralinę ar kitus statinius. Be to, iÅ¡ minėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti ir tai, jog Å¡alims bei E. B. dalinės nuosavybės teise priklauso ir po 1/3 dalį klėties, Å«kinių paskatų bei Å¡ulinio, kurie taip pat yra minėtame žemės sklype.

Dėl Å¡ių nekilnojamojo turto vienetų padalijimo ar naudojimosi jais tvarkos nustatymo, kaip ir dėl naudojimosi tvarkos pačiu žemės sklypu, Å¡alys pasiÅ«lymų teismui nepateikė, o taip pat neprašė į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti bendraturtį E. B., nors jis turi bÅ«ti tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, jo, kaip žemės sklypo ir statinių bendraturčio pozicija ir paaiÅ¡kinimai turi reikÅ¡mės bylos esmės atskleidimui bei labai tikėtina, kad bÅ«simas teismo sprendimas turės reikÅ¡mės jo teisėms ir pareigoms (CPK 266 straipsnis).

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jeigu Å¡alys ir neprašė, tai pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, į bylos nagrinėjimÄ turėjo įtraukti E. B. (CPK 47 straipsnio 1 dalis), o taip pat atsižvelgti į tai, kad namų valda (žemės sklypas kartu su priklausiniais) turi bÅ«ti atidalijama ar nustatoma naudojimosi tvarka joje esančiais objektais visas aplinkybes nustatant ir vertinant kompleksiÅ¡kai, įskaitant ir tai, ar Å¡alys siekia naudojimosi tvarkos nustatymo ar racionalesnis bÅ«tų turto atidalijimas.

Kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, patvirtina ir 2013 m. sausio 30 d. dovanojimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties bei prie jos pridėto žemės sklypo plano turinys. IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad J. B. (Å¡alių tėvas) atsakovui A. B. 2013 m. sausio 30 d. padovanojo 592/3889 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei po ½ dalį ginčų pastatų – gyvenamojo namo, viralinės bei pirties, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal Å¡ios sutarties priedu esančio žemės sklypo plano duomenis sektų, kad nuo 2015 m. lapkričio 6 d. vieÅ¡ame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kuriÄ atsakovas A.

B. po minėtos sutarties sudarymo naudojasi visu 9,7225 ha plotu (1,48 ha ir 8,2425 ha tėvo valdyta dalis). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad minėtas sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 2014 m. gegužės 16 d. paveldėjimo teisės liudijimus po 1099/3889 dalis priklauso ir ieškovui G. B. bei nedalyvavusiam šioje byloje E. B.. Atsakovas A. B. atsiliepime yra nurodęs, kad brolis E. B. jam padovanojo dalį nekilnojamojo turto, tačiau tai nesutampa su Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie E. B. vardu įregistruotas nuosavybės teises.

Taigi byloje visiÅ¡kai nenustatytos aplinkybės ir neatskleista, kokia ir kurioje vietoje esančia sklypo dalimi naudojasi kiekvienas iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių, kokie yra (jei yra) jų tarpusavio susitarimai Å¡iuo klausimu. Pagal Å¡iuo metu registre įregistruotÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ ginčo gyvenamasis namas, viralinė bei pirtis, kuriais naudojimosi tvarkÄ prašė nustatyti ieÅ¡kovas J. B., yra atsakovo A. B. naudojamoje žemės sklypo dalyje. Teismas, nuspręsdamas iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kinį bei nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , neįvertino bei neatsižvelgė ne tik į nutarties 20ir 21 punktuose nurodytas aplinkybes, tačiau ir į tai, jog ieÅ¡kovas (jei tarp bendraturčių yra ar kils ginčas) faktiÅ¡kai neturi teisėtos galimybės patekti prie ginčo statinių (pirties, gyvenamojo namo, viralinės), nes jie patenka į žemės sklypo teritorijos dalį, kuria pagal įregistruotÄ minėtÄ naudojimosi tvarkÄ naudojasi vien tik atsakovas A.

B.. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės ir atskleista bylos esmė klausimu, kaip ir kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas galėtų patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių objektų. Kartu pažymėtina, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus.

Be to, teismas negali savo nuožiÅ«ra nustatyti ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių Å¡alys nenurodė. Vis dėlto teismas, priimdamas ieÅ¡kinį ir rengdamas bylÄ teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos bÅ«tų aiÅ¡kios, ieÅ¡kinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiÅ¡kai, iÅ¡vengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Å ių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ ir konstatavo, kad, kadangi ieÅ¡kovui paskiriama naudotis dvigubai didesne, nei jo turima nuosavybės dalis, gyvenamojo namo ir viralinės pastato dalimi, tai visiÅ¡kai kompensuoja jo negalėjimÄ naudotis 1/6 dalimi pirties, kuri yra nedalus pastatas.

Tokia iÅ¡vada faktiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas buvo atidalintas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pirties statinyje, kad pirties statinys po atidalijimo teko tik atsakovo nuosavybėn ir kad pasikeitė bendraturčių dalinės nuosavybės dalys gyvenamajame name, tačiau teismas Å¡iais klausimais sprendime visai nepasisakė ir jokių iÅ¡vadų Å¡iais klausimais neiÅ¡dėstė. Kaip jau minėta pirmiau, ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu buvo suformulavęs reikalavimÄ tik dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, įpareigojimo perduoti jam pirties raktus, signalizacijų kodus bei prisijungimų kodus prie vaizdo stebėjimo kamerų bei įpareigojimo paÅ¡alinti esančias ir ateityje nesudaryti kliūčių naudoti viralinės pastatu.

Taigi ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo atidalinti jį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais valdomo turto, o siekė nustatyti naudojimosi tvarkÄ bei paÅ¡alinti jo, kaip savininko, nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. Atsižvelgus į tai, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kompensacijos kitu turtu suteikimo už negalėjimÄ naudotis pirties pastato dalimi, peržengė byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas ir iÅ¡sprendė klausimÄ dėl ieÅ¡kovo nuosavybės teisės, nors pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje to neprašė ir nuosavybės dalies neatsisakė (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog, nors teisės aktuose nenustatyta draudimo sprendžiant dėl naudojimosi keliais turto objektais, priklausančiais tiems patiems bendraturčiams, tvarkos, spręsti dėl optimalaus lygiaverčių objektų naudojimo tvarkos nustatymo tokiu Å¡alims priimtinu bÅ«du, kai kiekviena iÅ¡ jų gali naudotis visu tam tikru bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu objektu, kitai Å¡aliai suteikiant teisę naudotis lygiaverčiu kitu bendrosios nuosavybės teise turimu turtu, tačiau tokiu atveju svarbiausia iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir lygiateisiÅ¡kumÄ bei nustatyti tokiÄ naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais tvarkÄ , kuri leistų maksimaliai sumažinti Å¡alių konfliktų ateityje.

Tuo atveju, kai sprendžiama dėl kelių turto objektų naudojimosi tvarkos, nustačius, kad objektai yra lygiaverčiai ir Å¡alims dėl to neprieÅ¡taraujant, gali bÅ«ti nustatoma tokia naudojimosi tais nekilnojamaisiais daiktais tvarka, kai bendraturčiams naudoti paskiriami atskiri bendrosios nuosavybės teise turimi objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010). Taigi pagal formuojÄ teismų praktikÄ siekiant vienam iÅ¡ bendraturčių suteikti teisę naudotis vienu daiktu, o kitam – kitu, turi bÅ«ti ne tik bendraturčių sutikimas, tačiau ir nustatyta aplinkybė, jog Å¡ie nuosavybės teisės objektai yra lygiaverčiai.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, ar nuosavybės objektų dalys yra lygiavertės ir ar ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai atitinkamai gali bÅ«ti keičiami.Ä®vertinusi visus nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, matydamas procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, faktinį nekilnojamojo turto objektų bei jų savininkų skaičių, o taip pat nustatyta tvarka įregistruotÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , privalėjo pasiÅ«lyti patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, pasiÅ«lyti pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, trečiuoju asmeniu įtraukti į bylÄ bendraturtį E. B., nustatyti naudojimosi visu bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančiu nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , o, to nepadaręs, teismas netinkamai nustatė faktinės bylos aplinkybes, byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, todėl neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių, įrodymų apimtį ir pobÅ«dį bei byloje nedalyvaujant visiems bendraturčiams, bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, nes bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieÅ¡kinio faktinis pagrindas ir ieÅ¡kinio dalykas, kurie formuluojami ir nustatomi pirmosios instancijos teisme.

Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti virÅ¡ nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, iÅ¡tirti ir įvertinti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

Kadangi byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl pateiktų naujų įrodymų prijungimo prie bylos iÅ¡spręs pirmosios instancijos teismas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu n u t a r i a :             panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija:                                                                                            Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                                                                          Eigirdas Činka                                                                                                                     Birutė Jonaitienė