2018-12-05 Nr. AB-22396-3-64-3-01698-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-12-05 Nr. AB-22396-3-64-3-01698-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 86-TE-222 „Dėl policijos pareigūnų laikino perkėlimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Full text
Administracinė byla Nr. A-833-261/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01698-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 22.1; 22.4.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 86-TE-222 „Dėl policijos pareigūnų laikino perkėlimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirba Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK Mažeikių rajono PK) Kriminalinės policijos skyriaus vyresniuoju tyrėju, jo einamoms pareigoms – patrulių būrio vado (nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d.) ir vyresniojo tyrėjo (nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki Įsakymo priėmimo dienos), yra keliamas reikalavimas atitikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1V-380/V-618 „Dėl sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo“ (toliau – ir Reikalavimų sveikatos būklei sąvadas) III skilties reikalavimus, t. y. reikalavimai sveikatos būklei yra mažiausi. Įsakymu pareiškėjas buvo perkeltas į pareigas, kurių funkcijos (paskirtis) skiriasi ir kurioms keliami aukštesni sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimai, t. y. yra įtvirtintas specialusis reikalavimas atitikti Reikalavimų sveikatos būklei sąvado II skilties reikalavimus. Pareiškėjo sveikata yra periodiškai patikrinta dėl atitikimo III skilties reikalavimams, paskutinį kartą jo sveikata periodiškai tikrinta buvo 2015 m. spalio 16 d. Nei prieš priimant Įsakymą, nei jį priėmus pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo tikrinama, jis nebuvo siunčiamas nei į periodinį, nei į neeilinį sveikatos patikrinimą, atliekamą prieš paskiriant į pareigas. Pareiškėjas teigė, jog jis perkeltas į pareigas neteisėtai, perkeliant į pareigas nebuvo užtikrinta, kad jis dirbtų saugiomis ir sveikomis sąlygomis, jis perkeltas į pareigas neįsitikinus, jog atitinka specialiuosius sveikatos reikalavimus, todėl šis perkėlimas sukėlė tiesioginę grėsmę, kad gali būti pakenkta pareiškėjo sveikatai.
3. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nors posėdžio metu Įsakymas jau negaliojo, tačiau jis sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. pareiškėjas buvo perkeltas į kitas pareigas. Pareiškėjas manė, jog Įsakymo panaikinimas būtų teisybės atstatymas, suteiktų jam moralinį pasitenkinimą. Paaiškino, kad dirbant pareigose, į kurias pareiškėjas buvo laikinai perkeltas Įsakymu, jis turėjo atlikti daugiau vykdymo funkcijų, t. y. patruliuoti, reaguoti į iškvietimus, vykdyti konvojavimo funkcijas, o prieš Įsakymo priėmimą ir šiuo metu jo darbas yra kabinete, su dokumentais.
4. Atsakovas Telšių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo sveikatos būklė po paskutinio periodinio patikrinimo, kuris buvo atliktas 2015 m. spalio 16 d., atitinka Reikalavimų sveikatos būklės sąvado III skiltį. Kitas pareiškėjo periodinis sveikatos patikrinimas yra suplanuotas atlikti 2018 m. spalio 16 d. Atsakovas teigė, kad nei prieš priimant skundžiamą Įsakymą, nei po jo priėmimo, nebuvo poreikio siųsti pareiškėją tikrintis sveikatos dėl atitikimo Reikalavimų sveikatos būklės sąvado II skilties reikalavimus, nes pareiškėjas Įsakymu buvo tik laikinai perkeltas į Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Perkėlimas buvo atliekamas tarnybinio būtinumo atveju, t. y. siekiant užtikrinti nepertraukiamą policijos pareigūnų darbą Telšių AVPK Mažeikių rajono PK. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo sveikata neatitinka pareigybės aprašyme nustatyto specialaus reikalavimo atitikti Reikalavimų sveikatos būklės sąvado II skilties reikalavimams, negalėjo būti pagrindas, esant tarnybiniam būtinumui, laikinai neperkelti pareigūno į kitas pareigas.
6. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovo atstovas teigė, kad skundo teisme tenkinimas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Įsakyme buvo aiškiai nurodyta, kokiam terminui pareigūnas bus perkeltas, t. y. įsakymas 3 mėnesiams (nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d.). Nurodė, kad tarnybinis būtinumas laikinai perkelti pareiškėją į kitas pareigas atsirado todėl, kad Telšių AVPK dalyvavo veiklos optimizavimo modulyje, kurį pasiūlė Generalinis komisaras. Teigė, kad perkėlus pareiškėją į kitas pareigas, jam buvo pavesta vykdyti tas pačias funkcijas, kurias jis vykdė ir anksčiau.
II. 7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Įsakyme buvo nurodyta teisės norma, kurios pagrindu yra priimtas Įsakymas, tačiau jame nebuvo įvardintos konkrečios tarnybinio būtinumo priežastys, kurios sąlygojo šio Įsakymo priėmimą ir pareiškėjo perkėlimą į kitas pareigas. Šias sąlygas paaiškino tik atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Teismas sprendė, kad skundžiamame Įsakyme tiksliai neįvardijus tarnybinio būtinumo sąlygų, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, argumentuotas. Tačiau teismas nurodė, kad šiuo atveju padarytas pažeidimas yra tik formalus. Iš skundžiamo Įsakymo matyti, kad į naujai sukurtą Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyrių buvo perkelti 29 pareigūnai. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas Įsakymas priimtas tik išimtinai siekiant perkelti pareiškėją į kitas pareigas. Atsižvelgęs į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300, 22.20 punktą teismas sprendė, kad Telšių apskrities VPK viršininkas turėjo teisę priimti įsakymą perkelti pareigūnus į kitas pareigas, esant tarnybiniam būtinumui, ir tai padarė laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos.
9. Teismas nurodė, kad Įsakymu pareiškėją perkėlus į Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, šios pareigybės aprašyme nustatyti aukštesni reikalavimai sveikatos būklei (Reikalavimų sveikatos būklei sąvado II skilties reikalavimai) šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, nei buvo nustatyti Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme (šias pareigas pareiškėjas ėjo iki Įsakymu numatyto perkėlimo). Nei prieš priimant Įsakymą, nei jį priėmus pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo tikrinama. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tiek priėmus Įsakymą, tiek jo galiojimo laikotarpiu nesikreipė nei į policijos komisariato viršininką su prašymu patikrinti jo sveikatos būklės atitikimą pareigybės aprašyme nurodytiems reikalavimams, nei į medikus su tam tikrais sveikatos nusiskundimais. Be to, priėmus skundžiamą Įsakymą, pareiškėjas 2016 m. liepos 12 d. pasirašė, jog susipažino su Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme nurodytais tai pareigybei keliamais reikalavimais ir savo parašu patvirtino, jog sutinka su laikinu pareigybės aprašymu, kol galios Įsakymas. Todėl pareiškėjo argumentus, jog laikinas jo perkėlimas esant tarnybiniams būtinumui galėjo pakenkti jo sveikatai ir pažeidė jo teisę į saugias darbo sąlygas, teismas atmetė, kadangi pats pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių dėl savo sveikatos būklės patikrinimo.
10. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Įsakymas buvo priimtas terminuotam laikui, t. y. teismo sprendimo priėmimo metu įsakymas nebegaliojo. Teismas sprendė, kad administracinėje byloje pareiškėjo siekto tikslo – panaikinti Įsakymą – įgyvendinimas objektyviai nėra įmanomas Įsakymui netekus galios, Įsakymo panaikinimas pareiškėjui negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
III. 11. Pareiškėjas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nustatęs VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimą nepagrįstai jį pripažino formaliu. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota (pvz., 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1895/2013) praktika dėl tarnybinio būtinumo aplinkybių ir laikino perkėlimo į kitas pareigas.
11.2. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 265 straipsnis numato, kad tam tikrų profesijų darbuotojų sveikata turi būti tikrinama prieš priimant į darbą ir periodiškai darbo metu. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad darbuotojų sveikata turi būti tikrinama periodiškai, o jei sveikata nepatikrinta periodiškai, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareigūnų sveikatos patikrinimai yra atliekami periodiškai ir nesvarbu pagal kokius reikalavimus sveikata buvo tikrinta, teismas nevertino tos aplinkybės, kad sveikatos patikrinimų periodiškumą nustato ne tik amžius, bet ir rizikos veiksniai. Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299, įpareigoja atlikti specializuotas medicinines ekspertizes tarnaujantiems pareigūnams, kai numatoma perkelti ar skirti į kitas pareigas, kurioms numatyti tinkamumo vidaus tarnybai didesni sveikatos būklės reikalavimai (10.3 p.).
11.3. Pareiškėjas buvo supažindintas su Įsakymu ir veiksmų laisvės neturėjo – jis turėjo vykdyti Įsakymą arba jį skųsti. Teismo aiškinimas, esą pareiškėjas nesikreipė į darbdavį dėl sveikatos patikrinimo, nėra grindžiamas jokia teisės norma, toks aiškinimas pažeidžia Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą, pagal kurią saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai.
11.4. Dėl Įsakymo nebuvo vykdomos jokios konsultacijos su darbuotojų atstovais (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 str.), tačiau teismas į šias aplinkybes nesigilino.
11.5. Įsakymo nuginčijimas turi esminės įtakos pareiškėjo teisėms (pvz. teisei reikalauti žalos atlyginimo) ir pareigoms (pvz. sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, jei toks ateityje iškiltų). Teismas negali atsisakyti tenkinti skundą remdamasis tuo, kad Įsakymo galiojimo terminas yra pasibaigęs. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 31d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662- 555/2014. Teismas vertindamas tą aplinkybę, jog Įsakymas yra nustojęs galioti, kaip svarbią ginčo nagrinėjimui, paneigia teisę į teisminę gynybą, nes kiekviena administracinė byla teisme nagrinėjama bent keletą mėnesių, todėl pagal tokia teismo poziciją atsakovas galėtų priiminėti terminuotus įsakymus, kuriais būtų pažeidžiamos teisės ir, jei teisminio nagrinėjimo metu įsakymas būtų nebegaliojantis, pagal teismo logiką, skundas negalėtų būti tenkinamas.
12. Atsakovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Apelianto teiginiai, kad Įsakyme nenurodytas jo faktinis pagrindas, savaime nedaro jo neteisėtu, į Įsakymo turinį neįtrauktos konkrečios tarnybinio būtinumo priežastys, kurios sąlygojo skundžiamo Įsakymo priėmimą ir apelianto perkėlimą į kitas pareigas, tačiau tai nereiškia, kad apeliantui ir kitiems Įsakyme išvardintiems pareigūnams jos nebuvo žinomos. Tarnybinio būtinumo priežastys buvo tai, kad Telšių AVPK dalyvavo veiklos optimizavimo modulyje, buvo vykdomas optimizavimo procesas. Laikinas perkėlimas į kitas pareigas – tai išskirtinis policijos viršininko įrankis organizuoti policijos darbą taip, kad nenutrūktų tinkama policijos veikla. Pareigūnų perkėlimu buvo siekiama užtikrinti policijos pajėgų darbo nepertraukiamumą ir operatyvumą.
12.2. Apelianto teiginiai apie neužtikrintas jo saugias ir sveikas darbo sąlygas yra paremti prielaidomis, kadangi jokių sveikatai padarytus sutrikimus pagrindžiančių dokumentų nėra pateikta. Apeliantas prieš pasirašydamas, kad susipažino su pareigybės aprašymu, turėjo laisvą valią nesutikti su juo ir jo nepasirašyti, jeigu turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad jo sveikata dėl užimamų pareigų gali pablogėti.
12.3. Pareigūnus perkeliant į kitas pareigas, esant tarnybiniam būtinumui, neracionalu visus pareigūnus siųsti sveikatos patikrinimui. Tarnybinio būtinumo nuostata yra įtvirtinta tam, kad nedelsiant būtų galima operatyviai organizuoti policijos veiklos tęstinumą ir nepertraukiamą funkcijų vykdymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl dėl Telšių AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 86-TE-222 „Dėl policijos pareigūnų laikino perkėlimo“ 1.17 punkto, kuriuo pareiškėjas A. A. buvo laikinai perkeltas iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų į to paties policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 22 straipsnio 1 dalimi. Vidaus tarnybos statuto 22 straipsnio 1 dalis numato, jog tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje (padalinyje) ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.
15. Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui dėl įsakymo panaikinimo buvo grindžiamas tuo, kad perkeliant į kitas pareigas nebuvo tikrinama jo sveikatos būklė.
16. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo skundą pripažino, kad šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti, kadangi pareiškėjas dėl perkėlimo į kitas pareigas prieštaravimų, susijusių su sveikatos būkle, atsakovui nereiškė.
17. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra grindžiamas argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, o taip pat ir naujais argumentais, tai yra, objektyvaus faktinio pagrindo priimti ginčijamą įsakymą nebuvimu.
18. Dėl antrosios grupės apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribų. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo, kurie nebuvo nurodyti pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka, kad šioje byloje ginčijamu Įsakymu atsakovas pareiškėją perkėlė į Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, šios pareigybės aprašyme (b. l. 41–43) nustatyti aukštesni reikalavimai sveikatos būklei šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui (Reikalavimų sveikatos būklei sąvado II skilties reikalavimai), nei buvo nustatyti Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybei (Reikalavimų sveikatos būklei sąvado III skilties reikalavimai), kurią pareiškėjas ėjo iki jo perkėlimo ginčijamu Įsakymu į kitas pareigas (b. l. 44–46).
20. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10.3 punkte yra nustatytas privalomas sveikatos būklės tinkamumo vidaus tarnybai nustatymas, kai numatoma pareigūną perkelti ar skirti į kitas pareigas, kurioms numatyti tinkamumo vidaus tarnybai didesni sveikatos būklės reikalavimai.
21. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtintu Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadu nustatyti skirtingi sveikatos būklės reikalavimai, atitinkamai pagal skiltis nuo I iki III.
22. Pareiškėją perkėlus į kitą pareigybę, kuriai nustatyti II skilties sveikatos būklės reikalavimai, šie reikalavimai tapo didesni nei tie, kuriems jo atitiktis buvo nustatyta paskutinio jam atlikto medicininio patikrinimo metu 2015 m. spalio 16 d., t. y., nei nustatyti III skilties reikalavimai, būtini pareigybei, kurią pareiškėjas užėmė iki jo perkėlimo.
23. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai.
24. Šio ginčo atveju atsakovas, būdamas pareiškėjo darbdaviu, privalėjo vykdyti Aprašo 10.3 punkto reikalavimą ir prieš perkeldamas pareiškėją tarnybinio būtinumo atveju į kitas pareigas turėjo siųsti pareiškėją ekspertizei, siekiant nustatyti jo tinkamumą tarnybai naujoje pareigybėje. Toks sveikatos būklės tikrinimas apsaugotų pareigūną nuo galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio sveikatai bei garantuotų tinkamą pareigūnui pavestų funkcijų vykdymą.
25. Minėtas Aprašo pažeidimas yra pagrindas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 86-TE-222 „Dėl policijos pareigūnų laikino perkėlimo“ 1.7 ir 2.17 punktus, kuriais pareiškėjas buvo perkeltas į kitas pareigas, kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
26. Apeliacinės instancijos teismas naikina Įsakymą nepriklausomai nuo to, kad ginčijamo Įsakymo galiojimas yra pasibaigęs, kadangi akto panaikinimo pasekmės ir jo galiojimo pabaigos teisinės pasekmės yra skirtingos.
27. Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
28. LVAT dėl akto galiojimo pabaigos nuostatų, kurios yra aktualios šiam ginčui, yra nustatęs, kad teisės teorijoje pripažįstama, jog norminių teisės aktų galiojimo laikas – tai laiko tarpas nuo akto įsigaliojimo pradžios iki jo galiojimo pabaigos. Galiojimo pradžia – tai data, nuo kurios galima naudotis teisės akte suformuluotomis teisės normomis, jas taikyti, jų laikytis ir jas vykdyti. Galiojimo pabaiga – tai data, nuo kurios paneigiama galimybė naudotis teisės akte suformuluotomis teisės normomis (žr. 2011 m. birželio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1085/2011).
29. Šio ginčo atveju pareiškėjas motyvuodamas skundžiamo akto panaikinimo aktualumą, akcentavo jo pažeistą teisę dirbti saugiomis sąlygomis ir ginčijamo Įsakymo įtaką jo sveikatai bei galimai dėl to kilsiančias pasekmes ateityje.
30. Teismas pareiškėjo argumentus pripažįsta kaip įstatymo saugomą interesą, suteikiantį teisę dėl jo kreiptis į teismą gynybos (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinęs skirtingas aktų galiojimo pabaigos ir aktų panaikinimo teisines pasekmes (nutarties 27–28 punktai) turi pagrindą pareiškėjo skundą tenkinti pagal jame suformuotą reikalavimą – panaikinti Įsakymo dalį dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas.
31. Pirmosios instancijos teismas priėmęs priešingą sprendimą neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, nustatančias teisę į tinkamas tarnybos sąlygas ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 147 straipsnis).
32. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo A. A. skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą patenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. A. skundą patenkinti.
Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 86-TE-222 „Dėl policijos pareigūnų laikino perkėlimo“ 1.7 ir 2.17 punktus, kuriais A. A. buvo perkeltas į kitas pareigas.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas