e7fc3ca4-0c6e-4dca-a244-e18b6e1c164a · Kauno apygardos teismas

Baudž. byla Nr. 1-26-530/2017Proceso Nr. 1-01-1-06248-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.2.1.; 1.2.3.1.2.9; 1.2.3.1.2.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.7.2.5.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 28 d.Kaunas          Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei, Laimai Grėbliūnienei ir Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiems:

D. K. ir jos atstovui advokatui Remigijui Uckui, S. P. ir jo atstovui advokatui Dainiui Gudui, kaltinamajam M. P. ir jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Å alavkai, J. Z. ir jo gynėjai advokatei Audronei NeniÅ¡kienei ir S. K. ir jo gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:M. P. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, teistas: 2011-03-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.- 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį. 2011-09-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtÄ ir neatliktÄ 48 val. viešųjų darbų bausmės dalį pakeisti į 8 paras areÅ¡to, bausmę atliko 2012-07-18, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 180str. 2d.,BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose padarymu,J.

Z. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2012-10-22 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį- 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikÄ nebendrauti su R. R. ir A. M. G. bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. 2013-05-13 bausmę atliko, teistumas neiÅ¡nykęs; 2015-02-11 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d.- 60 ( Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. Z. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę, jÄ atliekant areÅ¡tinėje. J. Z. bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, pradėjus vykdyti teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str.2d., 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose padarymu,S. K. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str.2d., 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:

M. P., J. Z. ir S. K. 2015-01-28 d., apie 21.30 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai iÅ¡ anksto susitarusių asmenų grupėje tikslu apiplėšti, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų- siekdami užvaldyti svetimÄ turtÄ , įsibrovė į O. P. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur veikdami iÅ¡ankstinio susitarimo pagrindu S. K. jėga pastÅ«mė ir pargriovė nukentėjusiÄ jÄ O. P., gim. (duomenys neskelbtini) ant grindų, M.

P. suriÅ¡o O. P. lipnia juosta ir tuo atėmus galimybę prieÅ¡intis, tyčia S. K., J. Z. ir M. P. sudavė ne mažiau penkių smÅ«gių kumščiais ir kojomis O. P. į galvos sritį bei kitas kÅ«no vietas, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , nosies kaulų lūžimÄ , muÅ¡tines žaizdas nosyje ir abiejų akių vokuose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, pojunginės kraujosruvos abiejose akyse, deÅ¡inio rieÅ¡o sumuÅ¡imÄ , daugybinius veido sumuÅ¡imus, krÅ«tinės kairės pusės VII-X Å¡onkaulių lūžius, po ko bendrai pagrobė svetimÄ - O.

P. priklausantį turtÄ : 20 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 2700 c“, 50 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 2600 c“, bendros 13, 50 eurų vertės 9 cigarečių „ Fest“ pakelius, 8 eurus monetomis po 20 euro centų, 150 eurų monetomis- viso pagrobė svetimo turto už 241, 50 eurų, ir taip dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė O. P., kadangi nuo krÅ«tinės sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio krÅ«tinės kairės pusės VII-X Å¡onkaulių lūžiais, kraujo iÅ¡siliejimu ir oro susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėje, komplikavosi abiejų plaučių pÅ«liniu- fibrininiu uždegimu, sepsiniu Å¡oku ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko pastaroji (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, ir tuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.Kaltinamasis M.

P. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, kaltinamasis J. Z. bei S. K. kaltais prisipažino iÅ¡ dalies. PasiÅ«lius jiems duoti paaiÅ¡kinimus dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamieji sutiko paaiÅ¡kinti aplinkybes po to, kai bus apklausti nukentėjusieji ir liudytojai.Kaltinamasis M. P. paaiÅ¡kino, jog jam kilo mintis apiplėšti netoliese gyvenančiÄ moteriÅ¡kę, kuri visÄ gyvenimÄ prekiavo cigaretėmis. Jis ir pats yra ne kartÄ iÅ¡ ten nusipirkęs cigarečių. Pradžioje galvojo eiti vienas, bet bÅ«damas iÅ¡gėręs alkoholinių gėrimų pasiÅ«lė ir S. K. bei J.

Z.. Pastarieji sutiko, nes reikėjo pinigų. Prie sodybos atvažiavo automobiliu, pastatė automobilį ant kelio, netoli kryžiaus ir visi trys pėsčiomis nuėjo iki sodybos. Eidami nekalbėjo kuris kÄ darys, galvojo tik pastums, o muÅ¡ti nesitarė. Pagal susitarimÄ , moterį turėjo pastumti S. K., po to užeiti į namÄ ir apieÅ¡koti, tikslu surasti pinigus. Nepamena ar verandos durys buvo atidarytos, ar ne, tačiau pasibeldė į antras duris, ji jas atidarė tik po to kai pasiteiravo kas atėjo.

Galimai jis pasakė, jog atėjo pirkti cigarečių ir nukentėjusioji atidarė duris, jie jÄ pastÅ«mė, tik nepamena ar jis pastÅ«mė ar S. K.. Užėjo vidun ir jis pradėjo muÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ , bei klausti kur pinigai. J. Z. liko verandoje, o S. K. nuėjo toliau į kambarius ieÅ¡koti pinigų. Nežino, kas jam užėjo, bet sudavė smÅ«gius rankomis, kojomis nukentėjusiajai į galvÄ , į Å¡onÄ . Nukentėjusioji buvo nukritusi ant žemės, tada jis koja kelis kartus įspyrė galimai į krÅ«tinę.

Palikęs sumuÅ¡tÄ nukentėjusiÄ jÄ gulėti ant grindų, nuėjo ieÅ¡koti pinigų. BeieÅ¡kant pinigų, atėjo nukentėjusios dukra vardu D.. Įėjo į verandÄ , koridorių, ir jis su S. K. pro jÄ prabėgo, o nukentėjusioji su D. liko namo viduje. Dviese nubėgo iki maÅ¡inos, bet jau J. Z. nebuvo. Sėdo dviese į automobilį, nuvažiavo iki jo namų ir nesulaukę J. Z. iÅ¡važiavo su S. K. į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Ten gėrė alkoholinius gėrimus. Nuvažiavo su S. K. pas J.

Z. ir grįžę tęsė alkoholio gėrimÄ . IÅ¡ nukentėjusios O. P. namų paėmė du telefonus, cigarečių gal septynis pakelius ir kažkiek pinigų. Pinigus rado S. K., galėjo bÅ«ti virÅ¡ Å¡imto eurų monetomis. Žudyti O. P. nebuvo tokios minties. Neigia rišęs ir vilkęs nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ laukÄ . Gailisi dėl savo veiksmų. AtsipraÅ¡o nukentėjusiųjų. Mano, jog jeigu dėl jo kaltės mirė O. P., tai prikelti jos jis negali. Sutinka atlyginti žalÄ , bet Å¡iuo metu neturi galimybės, niekur nedirba, negauna pajamų.

Pateiktas ieÅ¡kinys yra absurdiÅ¡kai didelis, bet bÅ«damas įkalinimo įstaigoje jeigu turės darbÄ , gaus atlyginimÄ , tai pasižada mokėti.             Sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus M. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ( Tomas 3, b.l. 58, 60-61, 65,75), M. P. paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ pradžių visai neprisipažino. Vėliau davė iÅ¡ dalies teisingus parodymus, tačiau jo parodymai yra neteisingi dėl to, kad O. P. mušė visi ir tai, kad nukentėjusiÄ jÄ buvo surišę lipnia juosta, kuriÄ jis buvo pasiėmęs iÅ¡ namų.

Neneigė, kad bandė nukentėjusiajai užklijuoti burnÄ , bet nepavyko. IÅ¡ namų buvo paėmę ne tik lipniÄ juostÄ , bet ir pjÅ«kliukÄ metalui pjauti. Be to jie į laukÄ nukentėjusios O. P. nevilko ir jos ant sniego nepaliko. Tyrėjos užraÅ¡ytus jo parodymus neskaitė, tačiau pasirašė, nes patikėjo tyrėja, kuri sakė, kad taip bus greičiau ir jis galės eiti į namus. Kai pakeitė kaltinimÄ Ä¯ nužudymÄ , tai atnešė užpildytus lapus ir liepė pasiraÅ¡yti, jis neskaitęs, juos pasirašė, o ar gynėja skaitė, jis nežino.             Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2015-08-03 įtariamasis M.

P. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė (duomenys neskelbtini) kaime vietÄ , kur pasiliko automobilį „ Alfa Romeo“, kaip pateko į O. P. gyvenamÄ jį namÄ , panaudojant manekenÄ parodė kokius smurto veiksmus atliko O. P. atžvilgiu jis pats bei kokius smurto veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko J. Z. bei S. K., kaip paliko namÄ , kur bandė sudeginti kepurę ir pirÅ¡tines ( t. 3, b. l. 62- 63. 64- 70).             Kaltinamasis J. Z. paaiÅ¡kino, kad kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies.

Viskas prasidėjo nuo pirmo bandymo apiplėšti, kuris nepavyko. PrieÅ¡ kelias dienas buvo nuėję į nukentėjusios O. P. namus. Jis su S. K. nuėjo pas O. P. į namus, o M. P. liko lauke. Nukentėjusioji O. P. į namus neįsileido, cigarečių nepardavė, todėl iÅ¡važiavo iÅ¡ to kiemo. Praėjus kelioms dienoms, susitiko visi trys eiliniame baliuje, paneles paliko, o jie trise, nuvažiavo daryti plėšimÄ . Apie žmogžudystę niekas negalvojo. Jis liko priestate, lauke, nes norint patekti į namo vidų reikia dar praeiti pro Å¡arvuotas duris.

M. P. su S. K. dviese įėjo vidun ir tada pasigirdo riksmai. Jis likęs prie durų saugojo, kad kas neateitų. Nekilo tokių minčių eiti vidun, pasižiÅ«rėti kas ten vyksta, nes buvo gėręs, nerÅ«pėjo, ar kas daužo nukentėjusiÄ jÄ ar ne. Jam stovint, įlėkė nukentėjusiosios dukra, suÅ¡uko „kÄ Äia veiki?“, jis atsakė „nieko, teta“ ir jis pabėgo. Dar girdėjo, kaip ji kvietė pagalbÄ , tai yra Å¡aukė „S. ar P.“. Jis bėgo miÅ¡ku į namus, bijojo kad kas jo nepagautų.

Rado sodybÄ , davė jam telefonÄ , jis iÅ¡sikvietė “Taksi“ ir grįžo namo. Persirengė, nes buvo iÅ¡sipurvinęs drabužius. Pripažįsta žinojęs, kad dalyvauja plėšime, nes buvo antrÄ kartÄ , bet nepripažįsta, kad nukentėjusiÄ jÄ mušė ar riÅ¡o.             Sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus J. Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ( Tomas 4, b.l.41, 43, 45), J. Z. paaiÅ¡kino, kad pirminiai parodymai buvo melagingi, antri parodymai buvo neteisingi ta prasme, kad jis save apkalbėjo teigdamas jog buvo namo viduje ir mušė nukentėjusiÄ jÄ .

Tyrėja patarė prisipažinti visiems vienodai ir žadėjo sutrumpinti bylÄ . Tardė ne tik tyrėja, bet ir kriminalistai. Melavo norėdamas gauti mažesnę bausmę, nes tuo metu negalvojo, kad nukentėjusios gyvybei gresia pavojus, neįsivaizdavo, jog žmogus gali bÅ«ti taip sumuÅ¡tas. Jau bÅ«nant LukiÅ¡kių kalėjime, sužinojo, kad moteris mirė ir tada norėjo keisti, duoti, normalius parodymus, kaip viskas iÅ¡ tiesų buvo. Jis supranta, kad juo niekas netiki. Tyrėja ir tada jam patarė tylėti, nes gali blogiau bÅ«ti ir jis pagalvojęs, kad teisme viskÄ ramiai galės papasakoti be jokio psichologinio spaudimo, taip ir padarė.

Apie daromÄ spaudimÄ gynėjai nesakė.Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įtariamasis J. Z., dalyvaujant jo gynėjai, (duomenys neskelbtini) kaime parodė vietÄ , kur pasiliko automobilį „ Alfa Romeo“, parodė kaip pateko į O. P. gyvenamÄ jį namÄ , panaudojant manekenÄ parodė, kokius smurto veiksmus atliko O. P. atžvilgiu jis pats, kokius smurto veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko S. K. ir M. P., parodė, kaip jis palaikė nukentėjusios kojas, kai S. K. ar M. P. riÅ¡o rankas ir kojas lipnia juosta, kur jis konkrečiai ieÅ¡kojo pinigų.

Parodė, kaip M. P. ar S. K. paliepus jis nuėjo link durų pažiÅ«rėti ar kas neateina ir pamatė moterį. ViskÄ palikęs teigė, pabėgęs ( t. 4, b.l. 45- 46, 47- 51).             Kaltinamasis S. K. teisme paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ jis kartu su M. P. ir J. Z. bei panelėmis gėrė alkoholinius gėrimus. Gerdami nieko nesitarė, paskui pritrÅ«kus pinigų nusprendė, kad reikia „nuvaryti pas O. P., paimti pinigus jeigu ras ir bėgti iÅ¡ ten“. Paėmė pjÅ«kliukÄ , M.

P. turėjo lipniÄ juostelę, atvažiavo automobiliu iki kryžiaus, ten paliko automobilį ir pėsčiomis ėjo į nukentėjusiosios namÄ . Manė, kad nukentėjusioji gali turėti pinigų, nes jis prekiavo cigaretėmis. Praėjo pro vartelius į kiemÄ , priėjo prie namo, pirmosios durys buvo užkabintos kabliuku, jis jas atkabino atsineÅ¡tu metaliniu pjÅ«kleliu. Įėjo į vidų visi trys. O ten yra antros durys, į jas pabeldė, atidarė duris senyva moteris, jis patraukė duris ir kartu su M.

P. įėjo į vidų. Ä®siveržę, jis iÅ¡ karto nubėgo toliau į gretimÄ kambarį, kur yra televizorius ir pradėjo ieÅ¡koti daiktų. Rado blokÄ rusiÅ¡kų cigarečių, telefonÄ , maiÅ¡iukÄ su pinigais, kuriame buvo apie 20 eurų. Oranžinę tÅ«telę, kurioje buvo suvyniota po 20 ar 50 centų, viso apie 8 eurus monetomis, viskÄ pasiėmė, iÅ¡vartė daiktus beieÅ¡kodamas pinigų. Grįžo atgal, M. P. buvo kambaryje, moteris gulėjo ant grindų, o kur buvo J. Z. jis nežino.

Kambaryje buvo tamsu, tik sklido Å¡viesa nuo televizoriaus. Pasakė „M., einam iÅ¡ ten“ ir matė, kaip M. P. gal ten sudavė smÅ«gį, bet neatsimena kur. Lauke iÅ¡girdo moters ir J. balsÄ . J. sakė tai moteriÅ¡kei, kad atėjom cigarečių pirkti, jis stovėjo tarpdurį ir ta moteris pamačiusi jį pradėjusi rėkti, iÅ¡bėgo. Sakau, „M., bėgam iÅ¡ čia, viskas“. Jie prabėgo pro tÄ moterį ir nubėgo link maÅ¡inos. J. Z. tuo metu jau buvo kažkur dingęs. Ėjo apiplėšti dėl to, kad trÅ«ko pinigų automobilio degalams, be to norėjosi iÅ¡gerti, o pinigų alkoholiui nebeturėjo.

Iki to įvykio, kažkuriÄ dienÄ norėjo nusipirkti rÅ«kyti, nes taip pat trise gėrė, buvo nuvažiavę iki nukentėjusios namų, bet ji tuo metu cigarečių nepardavė.              Sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus S. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ( Tomas 4, b.l.119,121,124-128,133), S. K. nurodė, kad jo tokius pirminius parodymus sÄ lygojo tai, kad prieÅ¡ jį buvo naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas. Parodymai iÅ¡ dalies teisingi.

Neteisinga, tik tai, kad jis prisipažino sudavęs nukentėjusiajai smÅ«gius.Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įtariamasis S. K. (duomenys neskelbtini) kaime parodė vietÄ , kur pasiliko automobilį „ Alfa Romeo“, parodė kaip pateko į O. P. gyvenamÄ jį namÄ , panaudojant manekenÄ parodė, kokius smurto veiksmus atliko O. P. atžvilgiu jis pats, kokius smurto veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko J. Z. ir M. P.. Parodė, kaip jis palaikė nukentėjusiajai kojas, kol M.

P. rišo jai rankas ir kojas lipnia juostele, kad nejudėtų. Parodė kur jis du kartus spyrė nukentėjusiajai, M. P. smūgiavo ranka, o J. Z. spyrė koja ir reikalavo pinigų. Parodė, kur rado pinigus ir kitus daiktus ( t. 4, b. l. 124- 125, 126- 129).Be kaltinamųjų paaiškinimų duotų teisme, jų kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodyta ir šiais teisme ištirtais įrodymais:Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios O.

P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. O. P. buvo nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame sklype, tik kitame name gyvena jos sÅ«nus S. P. ir dukra D. K.. 2015-01-28, apie 21.00 val. ji su sÅ«numi ir dukra grįžo namo, Å¡ie nuėjo į savo namus, o ji į savo namÄ . Jai priėjus prie durų, prie jos pripuolė keturi jaunuoliai, įvedė į vidų, užklijavo burnÄ lipnia juosta, kad neÅ¡auktų. Taip pat suriÅ¡o kojas ir rankas bei suriÅ¡tÄ paliko gulėti ant grindų ir gulinčiÄ mušė į galvÄ , į veidÄ , į kitas kÅ«no vietas, smaugė, kankino, reikalavo atiduoti pinigus.

Ji iÅ¡sigandusi nesakė, kur yra pinigai, pasakė, kad yra lauke, jie netikėjo. JÄ mušė ir kankino apie valandÄ laiko, tačiau tiksliai negali pasakyti kiek, nes buvo praradusi sÄ monę. Kiek pamena, jÄ mušė dviese, o kiti ieÅ¡kojo pinigų. Tuo metu į namus atėjo dukra D., todėl užpuolikai dingo. Namo duris ji atidarė pati reikalaujant užpuolikams. PrieÅ¡ jÄ buvo panaudotas smurtas, mušė į veidÄ , į kitas kÅ«no vietas. Jie visi buvo apsirengę tamsiais rÅ«bais, reikalavo atiduoti pinigus, tačiau ji nesakė, kur yra jos pinigai.

Mano jog jÄ mušė K., K. ir dar du asmenys. Juos visus atpažinti galėtų. Teigė jog jos dukra pažįsta užpuolikus( t. 1, b.l. 54- 55). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nukentėjusioji O. P. atpažino S. K., kuris prieÅ¡ dienÄ ar dvi iki įvykio buvo atėjęs pas jÄ Ä¯ namus dar su vienu vaikinu, klausdami kažkokio kaimyno. Tuo metu ji matė sniege numestÄ kirvį ir paklausė, kam tas kirvukas, bet vaikinai nenurodė, iÅ¡ kur jis atsirado ( t. 1, b.l. 58- 59, 60). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nukentėjusioji O.

P. atpažino J. Z., kuris prieÅ¡ dienÄ ar dvi iki įvykio buvo atėjęs pas jÄ Ä¯ namus dar su vienu vaikinu, klausdami kažkokio kaimyno. Tuo metu ji matė sniege numestÄ kirvį, tačiau tas kirvis buvo ne jos ( t. 1, b.l. 61- 62, 63); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nukentėjusioji O. P. atpažino M. P., kuris 2015-01-28 galėjo bÅ«ti pas jÄ namuose įvykio metu ir suduoti jai smÅ«gius ( t. 1, b.l. 64- 65, 66).Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. K. teisme parodė, kad nukentėjusioji O.

P. buvo jos mama. Ä®vykio vakarÄ , ji kartu su mama ir broliu S. P. apie 21 val. grįžo taksi automobiliu iÅ¡ miesto, nes sugedo jų automobilis. Kadangi jų visų namai yra ant to pačio sklypo, tai iÅ¡siskirstė, ir kiekvienas nuėjo į savo namus, nes lauke buvo Å¡alta, reikėjo kurti pečių. Buvo sutarę po to kaip paÅ¡ildys namus susirinks pas jÄ namuose ir nuspręsti kÄ darys su sugedusiu automobiliu. UžkÅ«rė pečių, bet mama ilgÄ laikÄ nesirodė, todėl pamačiusi praviras mamos namo duris ir kilus įtarimui, kad nedega Å¡viesa, ji nuėjo iki mamos namų.

J. Z. stovėjo lauke, o S. K. stovėjo tik įėjus pro duris. Ji žengė žingsnį į vidų, paklausė S. K. kur O., atsakė, kad nuėjo atneÅ¡ti cigarečių. Ji iÅ¡girdo tarsi gargaliavimÄ ir suprato, kad kažkas negerai. Trečio asmens nematė. Ji išėjo atbula, atatupsta. Jai nieko jie nedarė, tik J. Z. lyg kėlė rankÄ , bet ji staiga nubėgo pas brolį ir liepė kviesti policijÄ . Brolis iÅ¡kvietė policijÄ . Apie 15 minučių laukė policijos ir kai viskas nurimo, nuėjo pas mamÄ , jos ieÅ¡kojo ir rado prie garažo.

Rankos buvo priklijuotos prie kojų, užklijuotos akys, matėsi tik nosis ir burna. Buvo be kojinių. Buvo iÅ¡tinusi visa galva. Ant sniego vilkimo žymių nesimatė. Rankomis suriÅ¡tomis ir pririÅ¡tomis prie kojų, ji pati neatėjo niekaip. Mama pasakojo, kad ji atsinešė malkų ir jÄ užpuolė iÅ¡ nugaros, du tikrai jÄ mušė, bet asmenų galėjo bÅ«ti ir daugiau. Vienas iÅ¡ jų Å¡okinėjo jai ant nugaros ir krÅ«tinės. Tik pradžioje mama buvo sumaiÅ¡iusi pavardes, sakė kad vienas iÅ¡ užpuolikų tai K..

Mama buvo gydoma Kauno klinikose, o vėliau pervežta į Marijampolės ligoninę, kur po kelių dienų mirė. Iki Å¡io įvykio mama buvo sveika, daug dirbo. Ji su mama bendraudavo kiekvienÄ dienÄ . Mama sÄ moninga buvo iki pat mirties. Ji pasakojo, kad užpuolikams sakiusi jog pinigai yra lauke, taip sakydama tikėjosi, kad jeigu jÄ iÅ¡neÅ¡ į laukÄ , gal kas pamatys ir taip jÄ iÅ¡gelbės. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. P. teisme patvirtino, kad jis, mama O.

P. ir sesuo D. K. grįžo iÅ¡ miesto. Visi trys nuėjo į savo namus, esančius ant to pačio kiemo. Visi ėjo kurti pečius, kadangi lauke buvo Å¡alta. Kaip sakė mama, ji taip pat buvo nuėjusi atsineÅ¡ti malkų, ir jÄ užpuolė iÅ¡ nugaros. Atbėgo sesuo D., pasakė, kad muÅ¡a mamÄ , norėjo eiti apginti, bet sesuo neleido. Jis paskambino policijai. Po to nubėgo pas mamÄ , rado jÄ lauke prie garažo ant sniego kalniuko. Nuėjęs į namus atsinešė peilį, nupjaustė lipnias juostas nuo mamos rankų ir kojų.

Buvo užklijuota burna, nulupo juostÄ . Mama sakė, kad Å¡alta, tai iÅ¡ garažo atnešė kaldrÄ , užklojo. Ä® kambarį nenešė, nes mama prašė jos neliesti, sakė skauda. Mama buvo apsirengusi tik su tais rÅ«bais su kuriais bÅ«na namuose, be striukės ir be batų. Nuo grįžimo į namus iki užpuolimo galėjo praeiti 15-20 minučių. Jis pažinojo P., kartu dirbo, pastarasis yra buvęs jo namuose. Mama sakė, kad jÄ užpuolė V. vaikas, R. K. ir K.. K. mamÄ vadino „smirde“, todėl mama ir galvojo, kad čia jis.

Mama sakė, kad veidų jų nematė, tačiau tvirtino, kad jÄ mušė dviese, Å¡okinėjo jai ant krÅ«tinės todėl ji pasakė, kad pinigai sniege prie garažo. Tai jie jÄ iÅ¡vilko prie garažo. Mama tikėjosi, kad kas nors iÅ¡girs ir jÄ iÅ¡laisvins. Mama pasigedo 150 eurų, cigarečių, ir dviejų telefonų. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.Liudytoja B. Å . teisme parodė, kad geriausiai pažįsta M. P.. Ä®vykio vakarÄ ji kartu su kaltinamaisiais bei draugėmis V. ir Ž. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kur vartojo alkoholinius gėrimus.

Visi kartu iÅ¡gėrė apie tris butelius Å¡ampano, kuriuos buvo nupirkęs M. P.. Po kurio laiko vaikinai iÅ¡važiavo M. P. vairuojamu automobiliu ir maždaug po valandos grįžo atgal dviese: M. P. ir S. K.. Pastarieji sakė, kad susimušė su bernais. Kur liko J. Z. ji neklausė. Ant vaikinų rÅ«bų matėsi kraujo dėmės. Bevažiuojant pasiimti J. Z. sustojo prie bendrabučio, tai vaikinai kažkÄ iÅ¡metė ir bandė uždegti. Jau po to, kai buvo atliekamos kratos namuose, joms pasidarė įdomu, kÄ jie ten bandė uždegti, ir rado kruvinÄ darbinę pirÅ¡tinę ir tokiÄ kaip kepurę.

Dar prieÅ¡ kratÄ , ji M. P. davė persirengti, o rÅ«bus bandė iÅ¡skalbti, bet nepavykus, iÅ¡metė. TÄ dienÄ ji pas vaikinus matė lipniÄ juostÄ . Be to jie grįžę, rÅ«kė kontrabandines cigaretes, pavadinimu „Fest“. Cigarečių pakeliai buvo padėti automobilyje. S. K. turėjo metalinių pinigų, kurie buvo supakuoti į popierių. Koks jų buvo kiekis, nežino. RastÄ kepurę ir pirÅ¡tinę su V. iÅ¡metė į konteinerį. Tuo metu dar nežinojo, kÄ jie padarė. Kai pasiėmė iÅ¡ namų J.

Z., pastarasis jau buvo persirengęs. TÄ vakarÄ jos buvo trys merginos ir visi trys kaltinamieji, jokių kitų žmonių nebuvo. Liudytoja V. A. parodė, kad 2015-01-28 dienÄ pas jÄ atvažiavo kaltinamieji M., J., S. bei merginos B. ir Ž.. Visi kartu nuvažiavo prie automobilių aikÅ¡telės, kur visi iÅ¡gėrė tris ar keturis butelius Å¡ampano. Po to, jÄ su B. parvežė į jos namus, o Ž. nuvežė namo. Vaikinai nepasakė kur iÅ¡važiavo, sakė turi reikalų, žadėjo grįžti. Jiems skambino paklausti kÄ veikia, kada grįš ir M. atsakė, kad neužilgo.

Grįžo S. ir M., o J. nebuvo. Jie buvo labai susijaudinę, nervingi, pasimetę. Klausinėjo kur dingo J., neatsakė nieko, sėdo visi į maÅ¡inÄ ir važiavo jo ieÅ¡koti. Nuvažiavo iki degalinės, po to važiavo į (duomenys neskelbtini). Ir J. atsiuntė žinutę, kad jis namuose. Važiavo į K. ir ten sutiko J.. Jis įsėdo į automobilį ir važiavo atgal. Vaikinai sakė, kad buvo muÅ¡tynės, sakė mušėsi su vaikinais. J. sakė, kad pabėgo nuo tų vaikinų, su kuriais mušėsi.

IÅ¡ aprangos matėsi, kad jie dalyvavo muÅ¡tynėse. M. kelnės buvo kruvinos, S. neatsimena ar buvo kruvinos, o J. buvo persirengęs. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tai iÅ¡metė kažkokį gumulėlį į Å¡onÄ . IÅ¡ pradžių gumulėlį bandė padegti žiebtuvėliu, bet nesudegino. Po įvykio praėjus dienai nuėjo ir pažiÅ«rėjo, kÄ jie ten bandė sudeginti. Ten buvo pirÅ¡tinės ir kepurė su iÅ¡kirptomis akimis. Ji pirÅ¡tines iÅ¡metė, o B. - kepurę. Nenorėjo, kad ten mėtytųsi.

Visi vaikinai rÅ«kė „ Fest“ cigaretes, nors prieÅ¡ tai rÅ«kė „ Winston“. Ji 2015 01 29 matė, kaip automobilyje „ Alfa Romeo“ B. Å . su Ž. J. rado praimtÄ rudos lipnios juostos ritinį. Liudytoja Ž. J. teisme parodė, kad ji ir B. Å . susitarė susitikti su J. Z., S. K., M. P. ir visi važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti draugės V. A.. Pasiėmę jÄ , sustojome (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje, ten buvome ilgÄ laiko tarpÄ , kelis kartus važiavome į parduotuvę, gėrė alkoholinį Å¡ampanÄ , jautė apsvaigimÄ .

Kai atėjo vakaras M. P., S. K., J. Z. pasakė, kad turi iÅ¡važiuoti su reikalais. JÄ iÅ¡leido paleido (duomenys neskelbtini), o V. ir B. nuvežė į (duomenys neskelbtini). Po to, kai jie grįžo, ji su B. Å . ir V. A. susitiko (duomenys neskelbtini). Grįžo tik M. P. ir S. K.. Pastebėjo, kad jų rÅ«bai buvo kruvini, S. K. striukė, o M. P. kelnės. Matė, kaip iÅ¡metė kažkokį susuktÄ gumulėlį. Liepė sėsti į maÅ¡inÄ ir važiavo pasiimti J. Z.. Nuvažiavo beveik iki sankryžos sukti į (duomenys neskelbtini)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   ir paskambino J.

Z., pasakė, kad jis namuose. J. Z. jau buvo persirengęs. Grįžo į aikÅ¡telę, kurį laikÄ buvo ten. Matė, kaip vaikinai iÅ¡metė lipniÄ juostÄ ir peilį. Vaikinai sakė, kad susimušė su kitais vaikinais. Vaikinams grįžus matė kontrabandines cigaretes, pavadinimu „Fest“. Gal dar telefonas buvo kažkoks, tačiau tiksliai negali pasakyti buvo vienas telefonas ar du. Gumulėlyje buvo kepurė kaip kaukė padaryta ir darbinė kraujuota pirÅ¡tinė. Tuos daiktus V. A. ir B. Å . iÅ¡metė į konteinerį, o ji buvo Å¡alia.

S. K. sakė, kad jo striukė labai smirda krauju, o M. nieko nesakė. Liudytojas V. P. teisme patvirtino, kad jis vakare kai jau buvo sutemę ėjo iÅ¡ kaimyno į namus. Laukuose užsimanė gamtinių reikalų ir pamatė, kaip trys išėjo iÅ¡ kaimynės O. P. namų. Kur jie ėjo nežino, bet judėjo link pagrindinio kelio. Atbėgusi D. P., tai yra nukentėjusios dukra kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Liudytojas V. K. parodė, kad E. K. yra jo sÅ«nėnas. Å iuo metu jis dirba užsienyje. Tuo metu, kai jį apklausinėjo pareigÅ«nai, jis prisiminė girdėjęs pravažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , tik atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis buvo be Å¡viesų.

Patvirtino, jog sÅ«nėnas E. K. visÄ vakarÄ buvo kartu su juo.Liudytojas R. K. parodė, kad pažinojo O. P., nes ji gyveno gretimame kaime. Ji gyveno viena, tačiau prie jos namų kitame name gyvena jos sÅ«nus ir dukra. Å ių metų sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, iÅ¡ A. G. sužinojo, kad O. P. buvo apiplėšta. A. G. pasakė, kad dėl Å¡io nusikaltimo yra ieÅ¡komas M. P.. Kiek pamena, A. G. sakė jam, kad M. P. jam siÅ«lė eiti kartu plėšti O. P., tačiau Å¡is atsisakęs. Jis pats buvo sulaikytas dėl Å¡io nusikaltimo padarymo, tačiau jis prie jo niekaip neprisidėjo, todėl jokių aplinkybių nežino. Teisiamojo posėdžio metu pagarsintais liudytojo A.

G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslaus laiko nepamena, jam į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino M. P., kurio MRT numeris yra (duomenys neskelbtini), kuris klausė, ar jis eitų kartu su jais bambinti „ P.““. Jis suprato, kad M. P. jam siÅ«lė eiti apiplėšti O. P.. Tačiau jis nesutiko ir M. P. pasakė, kad jis nedalyvaus jų plėšime. Dar M. P. minėjo, kad su juo turi kartu eiti S. K., kurio MRT numeris yra (duomenys neskelbtini). Jam 2015-01-28 vėl paskambino M.

P. ir vėl klausė, ar jis nepersigalvojo dėl O. P. plėšimo, tačiau jis Å¡iam pasakė, jog neis to daryti ir jie atsisveikino. Dar M. P. jam sakė, jog Å¡ie Å¡iÄ nakt eis plėšti O. P.. TÄ pačia dienÄ - 2015-01-28, apie 18.00 val., jam vėl skambino M. P., kuris klausė, ar jis jau grįžo iÅ¡ darbo, tačiau apie plėšimÄ nieko nekalbėjo. Vėliau tos pačios dienos vakare, 22.17 val. vėl skambino M. P., kuris jo klausė, ar jis nematė J. Z., nes Å¡ie pasimetė. Tada jis klausė, ar jie tai padarė ir ar jie kÄ â€ž pešė“ iÅ¡ to, tai M.

P. jam pasakė, jog jie apiplėšė O. P. ir nieko gero iÅ¡ to negavo, bet kad juos jau ims „ mentai“ ir „ greitukė“. Kai kalbėjosi su M. P. telefonu, iÅ¡ jo balso suprato, jog Å¡is buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Daugiau nieko nekalbėjo, kadangi jis padėjo ragelį. 2015-01-29, apie 12.00 val. ar 13.00 val. jam skambino M. P., kuris jo klausė, kas vyksta kaime, kÄ kalba žmonės. Jis Å¡iam pasakė, kad žmonės kalba, jog „ P.“ Kaune ligoninėje guli. Kaip suprato iÅ¡ M.

P., kad Å¡is vakar buvo pas savo draugę B. Å . (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) raj. Dar Å¡is sakė, kad vakare grįš į savo namus (duomenys neskelbtini) kaime Apie J. Z. ir S. K. su M. P. nekalbėjo, todėl tikrai nežino, kur jie tuo metu galėjo bÅ«ti. Daugiau nieko su M. P. nekalbėjo. Gal prieÅ¡ savaitę laiko, gal 2015-01-26, jis buvo nuėjęs pas M. P. į namus, su M. P. kalbėjo apie „ P.“ plėšimÄ . M. P. pasakė, kad kartu su J. Z. ir S. K. buvo nuvažiavę pas O.

P. į namus pirkti cigarečių. O. P. ankščiau prekiaudavo kontrabandinėmis cigaretėmis. Tuomet M. P. pats nėjo pas O. P. į namus, o S. K. su J. Z. buvo nuėję pirkti cigarečių tikslu apžiūrėti namus. Tačiau jis vis tiek M. P. pasakė, kad su jais kartu neis plėšti O. P.. Kiek suprato iš M. P., tai jis norėjo pagrobti O. P. pinigus, bet, kaip sakė jau ankščiau, ar O. P. turėjo kiek nors pinigų, jis nežinojo ( t. 1, b.l. 115- 116, 117).Liudytoja I. G. parodė, kad ji yra tyrėja ir šioje byloje atliko pirminius tyrimo veiksmus, pareiškė pirminius įtarimus ir apklausė įtariamaisiais.

Jokio nei psichologinio, nei fizinio smurto kaltinamųjų atžvilgiu ji nevartojo. Prisimena tik tai, kad kai S. K. pradėjo apklausinėti, tai jis pradėjo verkti. Sakė, kas jam dabar bus ir kad susigriovė gyvenimÄ . Apie jokį psichologinį ar fizinį smurtÄ tuo metu nei vienas nekalbėjo. M. P. gal buvo labiausiai ramus, o J. Z. taip pat labai pergyveno. Ji apklausinėjo ir liudytojÄ A. G., leido jam susipažinti su protokolu. Jis perskaitė ir pasirašė. Pastabų neturėjo. Jau tuo metu liudytojas kalbėjo, jog ketina iÅ¡vykti į užsienį.

Ji surašė sulaikymo protokolus, nutarimÄ . Kas vyko toliau ji nežino. Buvo penktadienis 16 ar 17 valanda ir ji buvo baigusi darbÄ , tik laukė, kol įtariamuosius praveÅ¡.Liudytoja N. G. parodė, kad ji yra pareigÅ«nė ir vyko į įvykio vietÄ . Kiek prisimena, įvykis buvo kaimo vietovėje, sodyboje, tamsiu paros metu. Ä®vykio vieta buvo ir patalpoje, ir lauke. Dirbo kartu su ekspertu gana ilgai. Sunkino oro sÄ lygos, Å¡altis, sniegas, įvykio vietoje buvę daiktai. Kai atvyko nebuvo nei greitosios, nei pačios nukentėjusiosios.

Buvo dukra, kuri pasakė kas atsitiko, ten, berods, senolė buvo sumuÅ¡ta. Ji rašė protokolÄ , bet įvykio vietÄ apžiÅ«rinėjo kartu su ekspertu. Rado daiktų: kažkÄ iÅ¡ rÅ«bų, lipnios juostos rado, kraujo buvo viskÄ fotografavo ir visi daiktai yra fiksuoti kas buvo rasta, tiek lauke, tiek viduje. Lipnios juostos buvo atskiros naudotos detalės.Liudytojas A. L., kad jis su kolega patruliu važiavo į iÅ¡kvietimÄ , buvo nurodyta, kad įvykdytas plėšimas. Atvyko paskui greitÄ jÄ pagalbÄ , nukentėjusioji buvo senyvo amžiaus moteris.

Padėjo jÄ Ä¯kelti į greitÄ jÄ . IÅ¡ karto pranešė į komisariatÄ , kad iÅ¡kviestų grupę. Pagal kompetencijÄ , tai jie galėjo saugoti vietÄ .Liudytoja A. J. parodė, kad tuo metu dirbo policijoje. Prisimena, kad buvo gautas praneÅ¡imas apie įvykį, ir ji kartu su tyrėja N. G. ir ekspertu nuvyko nurodytu adresu. Nukentėjusiosios jau nebuvo, nes medikai jÄ buvo iÅ¡sivežę. Rado sÅ«nų ir dukrÄ , kurie minėjo, kad rado mamÄ suriÅ¡tÄ , sumuÅ¡tÄ , kieme. Jie buvo namuose ir iÅ¡girdo kažkÄ kieme, triukÅ¡mÄ ar tai Å¡unį, išėjo ir rado mamÄ .

Liudytojas T. B. parodė, kad tuo metu dirbo ekspertu. Kai atvyko į įvykio vietÄ nukentėjusiosios nebuvo. Niekas neparodė įvykio vietos, tik žiÅ«rėjo įkalčius. Jis tik fiksavo kur kraujas, kur pėdsakai. Pagal įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , fotolenteles, matyti kas yra rasta ir užfiksuota. Liudytojas R. P. parodė, kad dirbant su kolega, buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad link (duomenys neskelbtini) padarytas apiplėšimas ir privalo nuvykti. Atvyko beveik tuo pačiu metu su medicininės pagalbos automobiliu.

Nuvažiavę į sodybÄ , rado lauke ant sniego gulinčiÄ moterį, apklotÄ paltu. Su medikais įkėlė jÄ Ä¯ greitÄ jÄ ir iÅ¡važiavo. Jie liko iki atvažiavo tyrimo grupė. IeÅ¡kojo kas galėjo įvykdyti nusikaltimÄ . Pati nukentėjusioji buvo apklota paltu. Buvo kraujo Å¡alia jos, ji nekalbėjo. Dar ten lyg buvo dukra, teko su ja bendrauti. Ji buvo lyg iÅ¡gėrusi. Liudytoja L. M. parodė, kad ji dirba greitosios medicinos pagalbos felčere. Ä®vykio vakarÄ atvažiavo pagal iÅ¡kvietimÄ , nukentėjusiÄ jÄ rado lauke gulinčiÄ ant žemės, ji buvo užklota kažkokia antklode.

Policininkai padėjo jÄ Ä¯kelti į greitÄ jÄ . Kai ji gulėjo, negali pasakyti kokia jos bÅ«klė buvo. Kortelėje viskas paraÅ¡yta. Pamena, kad moteris buvo sumuÅ¡ta ir labai kruvina. Nukentėjusiosios artimieji sakė, kad moterį kažkas užpuolė. Nesiteiravo artimųjų kodėl ji palikta ant sniego ir užklota. JÄ nuvežė į Marijampolės ligoninės priėmimÄ ir ten paliko. IÅ¡ kortelės duomenų matyti, kad ji jÄ Ä¯ KaunÄ , į klinikas vežė. Pirma vežė į Marijampolę, o paskui buvo iÅ¡siųsta į Kauno klinikas.

Slaugos ligoninėje sekama žmogaus bÅ«klė. Slaugoje kaip ir ligoninėje yra gydytojas, yra med. seserys, slaugės.Liudytojas A. L. parodė, kad jis tuo metu buvo greitosios pagalbos vairuotojas – paramedikas. Rado močiutę lauke, gulinčiÄ ant sniego, užklotÄ antklode. JÄ užkėlė ant neÅ¡tuvų ir vežė į gydymo įstaigÄ . Nuvežė į Marijampolės ligoninę, priėmimo skyrių. Neatsimena ar ji kÄ kalbėjo, bet buvo gyva.Liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba pagalbiniu darbuotoju greitosios pagalbos brigadoje.

Buvo gautas kvietimas, iÅ¡vyko ir rado močiutę lauke, sniege, užklotÄ patalais. JÄ padėjo ant neÅ¡tuvų ir nuvežė į priėmimÄ . Neprisimena ar ji buvo suriÅ¡ta. Buvo atėjęs kažkoks artimas žmogus, minėjo, kad močiutė buvo užpulta.Liudytojas V. P. parodė, kad jis dirba Kauno klinikose gydytoju- krÅ«tinės chirurgu. Jis gydė O. P.. Turi iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ligos istorijos ir tuo pasirems. O. P. buvo stacionarizuota į Kauno klinikas 2015-01-29 į neurochirurgijos skyrių, t.y.

į kitÄ skyrių nei jis dirba, galvos smegenų chirurgijos. Jai buvo nustatyta diagnozė - galvos smegenų sutrenkimas, nosies kaulų lūžimas, nosies muÅ¡tinė žaizda, veido kaulų skruostikaulių lūžimas, nosies pertvaros lūžimas, muÅ¡ta deÅ¡inio voko, virÅ¡utinio ir apatinio voko žaizdos, deÅ¡inės akies kraujosruva, deÅ¡inio rieÅ¡o sumuÅ¡imas, krÅ«tinės sumuÅ¡imas, deÅ¡inės pusės 7-11 Å¡onkaulių lūžimas ir kraujo iÅ¡siliejimas į pleuros ertmę. Ji buvo gydyta neurochirurgijos skyriuje iki vasario 2 d. ir vasario 2 d. dėl kraujo iÅ¡siliejimo į pleuros ertmę, perkelta į krÅ«tinės chirurgijos skyrių.

TÄ pačiÄ dienÄ buvo atlikta chirurginė intervencija, drenuota kairė pleuros ertmė, gauta apie 500 ml. kraujo. Buvo gydoma iki vasario 10 d. pleuros ertmės drenažu, buvo taikytas papildomas gydymas. Nesant chirurginių komplikacijų ir nesant parodymų gydyti krÅ«tinės chirurgijos skyriuje, buvo perkelta tolimesniam gydymui pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jai buvo sumuÅ¡ta krÅ«tinė ir lūžę deÅ¡inės pusės Å¡onkauliai, nuo 7 iki 11 ir komplikacija įvykusi – kraujo iÅ¡siliejimas į pleuros ertmę.

Dėl Å¡ios komplikacijos ji buvo gydyta krÅ«tinės chirurgijos skyriuje. IÅ¡raÅ¡ant jos bÅ«klę vertino kaip stabiliÄ , tačiau gydymas nebuvo baigtas, tik tiek, kad nereikėjo gydymo krÅ«tinės chirurgijos skyriuje. Reikėjo tolimesnio gydymo kituose skyriuose. Ji buvo perkelta gydymui pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯ Marijampolės ligoninę. Ji buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ skyriaus be plaučių uždegimo simptomų. C reaktyvinis baltymas, kuris yra 28, rodė, kad aktyvaus uždegimo nėra.

Nebuvo požymių, kad patekimo į klinikas metu P. sirgtų plaučių uždegimu. Kaip Å¡ios srities gydytojas nemano, kad O. P. galėjo kilti komplikacijų dėl to, kad buvo nesilaikoma jo rekomendacijų. Komplikacijas sÄ lygojo Å¡ita trauma. IÅ¡vengti tokių pasekmių po tokios traumos, vargu ar buvo galima. Tai yra sunkiausia komplikacija nuo kurių žmonės mirÅ¡ta. Ar galėjo kitos priežastys Å¡ias komplikacijas sukelti, tai turbÅ«t galėtų atsakyti Marijampolėje gydęs gydytojas. TeoriÅ¡kai galbÅ«t, praktiÅ¡kai labai aiÅ¡ki priežastis.

Tokio amžiaus žmonėms su tokio pobūdžio sužalojimu, šonkaulių lūžiais, dažnai kyla komplikacijos.Ekspertas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis duotas išvadas palaiko. Nurodė, kad pagrindinė nukentėjusiosios mirties priežastis buvo krūtinės sumušimas, su plaučių sumušimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę ir dėl to nevyko pilnavertis kvėpavimas, nesiventiliavo plaučiai ir vystėsi plaučių uždegimas. Buvo ir galva sumušta, sirgo visas organizmas.

Tai sunkino gydymo procesÄ . Pacientė buvo 84 metų ir ji mirė nuo sužalojimų iÅ¡sivysčiusios komplikacijos. Buvo sumuÅ¡ta krÅ«tinės lÄ sta, sumuÅ¡ti Å¡onkauliai, plaučiai sumuÅ¡ti, iÅ¡siliejo kraujas. Vyko nekokybiÅ¡kas kvėpavimas. Duomenų, kad nuo ko nors kito ji susirgo plaučių uždegimu, neturėjo.Ekspertas L. G. posėdžio metu palaikė duotas iÅ¡vadas ir nurodė, kad O. P. mirė nuo krÅ«tinės sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio krÅ«tinės kairės pusės VII-X Å¡onkaulių lūžiais, kraujo iÅ¡siliejimu ir oro susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėje.

Tai komplikavosi abiejų plaučių pūliniu- fibrininiu uždegimu, sepsiniu šoku ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Kas būtų buvę jeigu P. nebūtų išrašyta iš ligoninės, o būtų toliau gydoma ligoninėje, atsakyti gali tik torakalinės chirurgijos specialistas. Nei vienas gydytojas negali numatyti kokios bus pasekmės. Ekspertizės akto išvados 2 punkte išvardinti sužalojimai priskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tik tie sužalojimai privedė prie komplikacijų.

Sužalojimai nekėlė gyvybei pavojaus, nebuvo tokių reiškinių. Tai, kad nukentėjusioji gulėjo lauke, buvo šalta, netiesioginės įtakos jos būklei galėjo turėti, bet tiesioginė priežastis buvo patirta trauma.Kaltinamųjų kaltė įrodoma ir byloje surinkta bei teisme ištirta rašytine medžiaga:Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinės matyti , kad 2015-01-28 , 21.50 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad į namus įsilaužė trys jaunuoliai, buvo užpulta ir prismaugta senolė, užpuolikai pasišalino, bet iš matymo yra pažįstami.

Ä® Marijampolės centrinės ligoninės priėmimo skyrių pristatyta sumuÅ¡ta O. P. gim. (duomenys neskelbtini) ( t.7, b.l.27). Įvykio vietos apžiÅ«ros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rint įvykio vietÄ buvo apžiÅ«rėti ir apraÅ¡yti lauke esantys objektai ir rasti nusikalstamos veikos pėdsakai. Lauke rasta kojinė ant takelio vedančio iÅ¡ verandos link kiemo, aplink jÄ fiksuotos raudonos spalvos dėmės. Netoli garažo ant sniego rasta pagalvė, drabužiai, lipnios juostos gabalai, dėmės raudonos spalvos.

ApžiÅ«rėtas sodyboje esantis gyvenamasis namas. Nustatyta, kad dėmės primenančios kraujÄ intensyviausiai yra iÅ¡sidėstę virtuvėje ant įvairių daiktų- Å¡aldytuvo, spintelių, taburetės, grindų. Å alia Å¡aldytuvo rasta lipnios juostelės gabalai. Svetainėje daiktai iÅ¡vartyti ir iÅ¡mėtyti. Ä®vykio vieta apraÅ¡yta ir nufotografuota ( t. 1, b.l. 11- 15, 16- 34, 38, 39- 42).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole fiksuota, kad dalyvaujant liudytojai B. Å ., apžiÅ«rėta (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esanti teritorija bei joje esantys Å¡iukÅ¡lių konteineriai, kuriuose rasta ir iÅ¡imta juodos spalvos kepurė bei balta medvilninė pirÅ¡tinė, kurios viena pusė padengta lateksu( t. 1, b.l. 126, 127- 128).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad dalyvaujant liudytojai B.

Š. apžiūrėtas viešasis tualetas, esantis prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame rastos mėlyno spalvos džinsinės kelnės ,, Longin jeans“ su rudos spalvos dėmėmis ( t. 1, b.l. 132- 133, 134, 135- 138).Iš byloje esančio dokumento - administracinio teisės pažeidimo ROIK Nr. 07- 15- 9048689 protokolo matyti, kad 2015 01 28, 23:30 val. Vilkaviškio raj. savivaldybėje, magistraliniame kelyje Marijampolė- Kybartai- Kaliningradas stacionariu greičio matuokliu MultaRadar S580, 593- 072/ 71010 užfiksuota 132 km./ val. greičiu važiavęs automobilis ,, Alfa Romeo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir pateikta Å¡io automobilio fotonuotrauka ( t. 1, b.l. 185, 186).Automobilio apžiÅ«ros protokole fiksuota, kad buvo apžiÅ«rėtas automobilis ,, Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame buvo rasti daiktai, tarp kurių- MRT ,, Nokia 2700c“, metalinis strypas, kurio vienas galas apsukta mėlynos spalvos izoliacine juosta, kirvis ( t. 1, b.l. 187, 188). Papildomai apžiÅ«rint automobilį bei panaudojant spec. priemones kraujo pėdsakams surasti ,, Bluestar forensic“ tirpalÄ , automobilio salono priekyje keleivio pusėje ant grindų guminio kilimėlio aptikta ovalo formos 10 x 8 cm. silpnai iÅ¡reikÅ¡ta dėmė, ant vairuotojo durelių porankio vidinės pusės, Å¡one, rasta silpnai iÅ¡reikÅ¡ta ovalo formos 7 x 5 cm. dėmė ( t. 1, b.l. 189- 190, 191- 193).Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(2490)-IS1-5063 ant pateiktos tirti pagalvės, paimtos 2015-01-28 apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurios genotipas sutampa su O.

P. genotipu. Ant pateiktų tirti O. P. striukės, kraujo nerasta. Ant jos kelnių, pažymėtų nr.1 ir Nr.2, blauzdinės, rasta kraujo kurio genotipas sutampa su O. P. genotipu. Ant tirti pateiktų lipnių juostų, tiriant pažymėtų Nr. 3, Nr. 4, paimtų 2015-01-28 apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su O. P. genotipu. Ant tirti pateiktų septynių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015-01-28 apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su O.

P. genotipu.Ant pateiktos tirti M. P. striukės, paimtos 2015-02-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, mėg. Nr. 42, Nr. 43 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų ( tarp jų ir kraujo), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, vieno asmens genotipas sutampa su O. P. genotipu, kito- su M. P. genotipu; ant pateiktos tirti M. P. batų poros, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2015-02-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, ant dešiniojo bato rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su O.

P. genotipu. Ant kairiojo bato kraujo nerasta.Ant pateiktos tirti pirštinės, paimtos 2015-02-04 apžiūrint įvykio vietoje konteinerį, (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurios genotipas sutampa su O. P. genotipu ( t. 2., b. l. 9-21).2015-09-07 tarnybinio pranešimo duomenimis, iš kurių matyti kad analizuojant S. K., J. Z. ir M. P. naudotų telefonų numerių išklotines laikotarpiu nuo 2015-01-27 iki 2015-01-30, buvo nustatyta, kad kaltinamieji bendravo tarpusavyje telefonais( t. 2, b.l. 89- 91).O.

P. gimė (duomenys neskelbtini) ir įvykio metu ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ( t.1.b.l. 46). Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Marijampolės skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 32/15(09) nurodoma, kad O. P. mirtis įvyko nuo stipraus krÅ«tinės sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio VII, VIII, IX, X Å¡onkaulių lūžimais kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, plaučių sumuÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu į kairiÄ jÄ krÅ«tinplėvės ertmę ( kliniÅ¡kai).

Tai komplikavosi abiejų plaučių apatinių skilčių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. O. P. mirtis įvyko prieÅ¡ 20- 26 val. iki jos kÅ«no teismo medicininio tyrimo pradžios 2015-02-17 1130 val., t.y., galimai (duomenys neskelbtini). O. P. klinikiniais duomenimis konstatuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžimas, nosies muÅ¡tos žaizdos, etmoidalinio sinuso lūžimas, muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies pojunginė kraujosruva, deÅ¡inės plaÅ¡takos srities sumuÅ¡imas, daugybinės kraujosruvos veide, VII, VIII, IX, X begyjantys Å¡onkaulių lūžimai kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, plaučių sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas į kairiÄ jÄ krÅ«tinplėvės ertmę.

Sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2015-01-28, ir, tiek paėmus sužalojimus galvoje , tiek krūtinėje, vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. O. P. po sužalojimų padarymo gyveno devyniolika parų, t.y. tol, kol dėl padarytų sužalojimų krūtinės srityje išsivystė su gyvybe nesuderinamas abiejų plaučių apatinių skilčių uždegimas bei progresuojantis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. O. P. kūne konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti su pakankamai didele jėga, nes jos pasekoje lūžo kaulai.

O. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta ( t. 1, b.l. 92- 94).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte nurodoma, kad O. P. mirė nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio krūtinės kairės pusės VII-X šonkaulių lūžiais, kraujo išsiliejimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje. Tai komplikavosi abiejų plaučių pūliniu- fibrininiu uždegimu, sepsiniu šoku ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. O. P. padaryti šie sužalojimai: lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos nosyje ir abiejų akių vokuose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, pojunginės kraujosruvos abiejose akyse, dešinio riešo sumušimas, daugybiniai veido sumušimai, krūtinės kairės pusės VII-X šonkaulių lūžiai.

Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumÅ¡timi, spiriant koja ar panaÅ¡iai. IÅ¡vardinti sužalojimai O. P. padaryti ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasekoje. O. P. stacionare buvo gydoma penkiolika parų, slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigoje gydėsi tris paras( t. 6, b.l. 181-182).Surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji bendrais smurtiniais veiksmais padarė plėšimÄ Ä¯sibraunant į gyvenamÄ jÄ patalpÄ ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė O.

P..Pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. siekdamas gauti iÅ¡ to turtinės naudos, įgyti teisę į turtÄ arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų. Tikslas gauti turtinės naudos yra bÅ«tina sÄ lyga inkriminuojant šį požymį, todėl kiti turtinio pobÅ«džio motyvai Å¡io požymio nesudaro. Pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ arba kitaip atimdamas nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ .

Jeigu asmuo nužudomas plėšimo metu, kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip nužudymo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir plėšimo sutaptis, tai yra pagal abu baudžiamojo įstatymo straipsnius. Nusikalstamos veikos padarytos idialioje sutaptyje, todėl tokiais atvejais nusikalstama veika apraÅ¡oma kaip viena, tačiau nurodant abu baudžiamojo įstatymo straipsnius. Nagrinėjamu atveju, visi trys kaltinamieji teigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, jie visi trys bendrai veikdami ėjo į nukentėjusios namus, turėjo tikslÄ pastarÄ jÄ apiplėšti, tikėjosi rasti pinigų, kadangi jiems buvo žinoma, kad O.

P. prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis ir dėl to manė jog pastaroji turi pinigų. Kad tikslas buvo apiplėšti nukentėjusiÄ jÄ byloje neginčijama. TikslÄ Ä¯rodo ir tai, kad visi trys pas nukentėjusiÄ jÄ Ä—jo prieÅ¡ kelias dienas iki Å¡io įvykio, tačiau jų teigimu nukentėjusioji į namus neįsileido, cigarečių nepardavė, todėl iÅ¡važiavo iÅ¡ to kiemo ( S. K., J. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme). Tokius kaltinamųjų teiginius patvirtina nukentėjusios O.

P. teisiamojo posėdžio metu pagarsinti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamieji tam ruošėsi iÅ¡ anksto, nes prieÅ¡ keletÄ dienų iki įvykio, jie buvo atėję iki to paties namo. Ji nurodė, kad S. K. ir J. Z. teiravosi kažkokio kaimyno. Tuo metu ji matė sniege numestÄ kirvį ir paklausė, kam tas kirvukas, bet vaikinai nenurodė, iÅ¡ kur jis atsirado ( t. 1, b.l. 58- 59, 60). Be to ji atpažino M. P. kaip asmenį dalyvavusį apiplėšime. IÅ¡ įrodymų visumos matyti, kad kaltinamieji apiplėšimui ruošėsi iÅ¡ anksto, apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , įvertino nukentėjusios elgesį, numatė visas galimas situacijas, jeigu nukentėjusioji neįsileistų į namus, tuo tikslu pasiėmė nusikaltimo darymo įrankius; metalinį pjÅ«kliukÄ , lipniÄ juostelę, pasirinko laikÄ - tamsų paros metÄ .

Automobilį kuriuo atvažiavo, paliko atokiau sodybos. Å ių byloje nustatytų aplinkybių iÅ¡ esmės kaltinamieji neginčijo. Nustatyta ir tai, kad S. K. atsineÅ¡tu pjÅ«kliuku atkabino pirmÄ sias duris vedančias iÅ¡ lauko į verandÄ , atidarė duris ir ten stovėjusiÄ O. P. pastÅ«mė, taip parversdamas ant žemės, visi trys kaltinamieji laikė O. P., kad pastaroji nejudėtų ir nesiprieÅ¡intų, M. P. užklijavo burnÄ ir veidÄ atsineÅ¡ta lipnia juostele, vėliau suriÅ¡o rankas ir kojas ir visi trys bendrai nukentėjusios atžvilgiu vartojo smurtÄ , suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis O.

P. į įvairias kÅ«no vietas, reikalaudami parodyti, kur yra pinigai. Nukentėjusios teigimu, gulinčiÄ mušė į galvÄ , į veidÄ , į kitas kÅ«no vietas, smaugė, kankino, reikalavo atiduoti pinigus. Ji iÅ¡sigandusi nesakė, kur yra pinigai, pasakė, kad yra lauke, jie netikėjo. JÄ mušė ir kankino apie valandÄ laiko, tačiau tiksliai negali pasakyti kiek, nes buvo praradusi sÄ monę. Kiek pamena, jÄ mušė dviese, o kiti ieÅ¡kojo pinigų. Teismo vertinimu, Å¡iais nukentėjusios nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duoti paaiÅ¡kinimai dėl įvykio aplinkybių, kur jie neneigė jog M.

P. riÅ¡ant nukentėjusiÄ jÄ S. K. ir J. Z. laikė nukentėjusiÄ jÄ už rankų ir kojų, po to gulinčiai įspyrė ir sudavė kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, reikalavo parodyti kur yra pinigai, o po to nuėjo ir kambariuose ieÅ¡kojo paslėptų pinigų. Ir tik po to J. Z., M. P. ar S. K. paliepus nuėjo link durų pažiÅ«rėti ar kas neateina ir pamatė moterį ( t. 4, b.l. 45- 46, 47- 51, 124- 125, 126- 129). Nukentėjusiųjų D. K. ir S. P. teigimu, jų mama bÅ«dama ligoninėje pasakojo, kad ji užpuolikams tvirtino, jog pinigai paslėpti lauke, todėl įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad kaltinamieji sumuÅ¡tÄ moterį iÅ¡nešė į laukÄ ir suriÅ¡tÄ paliko ant sniego.

Policijos pareigÅ«nai pirmieji atvykę į įvykio vietÄ ir medicinos darbuotojai, kurie iÅ¡vežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę, apklausti teisme patvirtino, kad moteris gulėjo lauke, ant sniego ji buvo apklota rÅ«bais ir antklode. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji po to, kai juos pastebėjo nukentėjusios dukra D. K. ir nubėgo pas brolį S. P. kviestis pagalbos, suriÅ¡tÄ ir sumuÅ¡tÄ moterį iÅ¡nešė į laukÄ , turėdami viltį, kad parodys kur yra paslėpusi pinigus. Tačiau supratę, kad gali bÅ«ti užklupti policijos, pabėgo.

Kaltinamieji savo veiksmais sukėlė pasekmes: užvaldė svetimÄ jiems nepriklausantį turtÄ : 20 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 2700 c“, 50 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 2600 c“, bendros 13, 50 eurų vertės 9 cigarečių „ Fest“ pakelius, 8 eurus monetomis po 20 euro centų, 150 eurų monetomis, tai yra bendrais veiksmais pagrobė svetimo turto už 241, 50 eurų; bei suduodami ne mažiau nei penkis kartus rankomis ir kojomis nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , nosies kaulų lūžimÄ , muÅ¡tines žaizdas nosyje ir abiejų akių vokuose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, pojunginės kraujosruvos abiejose akyse, deÅ¡inio rieÅ¡o sumuÅ¡imÄ , daugybinius veido sumuÅ¡imus, krÅ«tinės kairės pusės VII-X Å¡onkaulių lūžius, dėl ko nukentėjusioji O.

P. buvo gydoma ligoninėje, kur nuo krÅ«tinės sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio krÅ«tinės kairės pusės VII-X Å¡onkaulių lūžiais, kraujo iÅ¡siliejimu ir oro susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėje, komplikavosi abiejų plaučių pÅ«liniu- fibrininiu uždegimu, sepsiniu Å¡oku ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko pastaroji (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė ( ( t. 1.b.l. 92-94, t.6.b.l. 181-182). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiÄ jÄ gydęs gydytojas V.

P. teisme patvirtino, kad O. P. komplikacijas sÄ lygojo įvykio metu patirta trauma. IÅ¡vengti tokių pasekmių po tokios traumos, vargu ar buvo galima. Tai yra sunkiausia komplikacija nuo kurių žmonės mirÅ¡ta. Tokio amžiaus žmonėms su tokio pobÅ«džio sužalojimu, Å¡onkaulių lūžiais, dažnai kyla komplikacijos.Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas , tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti.

Å iuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji O. P. iÅ¡ karto po įvykio nedelsiant buvo iÅ¡vežta į ligoninę ir visÄ laikÄ iki mirties ji buvo gydoma ligoninėje. Ä®vykio metu O. P. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji patyrė didžiulį iÅ¡gÄ stį, patyrė daugybinius sužalojimus, buvo muÅ¡ama, kankinama ir visus Å¡iuos veiksmus atliko bendrai veikdami M. P., S. K. ir J.Z.. Visi jie O. P. prieÅ¡ įvykį buvo matę, jÄ pažinojo, žinojo, kad moteris gyvena viena ir yra senyvo amžiaus.

Tokio pobÅ«džio veiksmai prieÅ¡ senyvo amžiaus moterį, rodė, kad kaltinamieji veikdami tyčia, sukeldami nukentėjusiajai fizines kančias, iÅ¡gÄ stį, suduodami smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, nuo kurių lūžo Å¡onkauliai, smÅ«gių pasekoje į galvÄ padarytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kas patvirtina jog kažkurį laikÄ O. P. buvo praradusi sÄ monę, rodo, kad jie suvokė galimas pasekmes, tačiau pasekmių – nukentėjusios mirties, atžvilgiu jiems buvo tas pats.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tik esant tyčinei kaltei, tai yra tada, kai kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti (tiesioginė tyčia), arba nors ir nenorėjo atimti gyvybės, bet numatęs tokių padarinių kilimÄ , sÄ moningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt..

Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iÅ¡kyla už faktiÅ¡kai padarytÄ Å¾alÄ . Nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymÄ . Å iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Tarp M. P., J. Z. ir S. K. atliktų bendrų veiksmų ir nukentėjusios mirties yra juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys, kadangi nukentėjusios mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis kaltininkų veikos padarinys.

Todėl kaltinamųjų ir jų gynėjų abejonės, kad nukentėjusioji galėjo mirti dėl netinkamo gydymo, jos perkėlimo iÅ¡ vienos ligoninės į kitÄ , yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingos ir įtakos veiksmų kvalifikacijai Å¡iuo konkrečiu atveju nedaro.Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atliko tik M. P., kad susitarimo nužudyti O. P. jie neturėjo, visi kartu ėjo tik apiplėšti, už kÄ ir turėtų bÅ«ti teisiami. Su tokia kaltinamųjų pozicija teisėjų kolegija nesutinka.Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų.

Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, – jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodoma, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ nužudyti, tai pagal BK 129 str. taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012, 2K-68-942/2016 ir kt.).

Apie kaltininko(ų) tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-68-942/2016 ir kt.).

Kaip jau nurodyta, Å¡ioje byloje nustatyta, kad tyčinius smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ O. P. naudojo visi trys kaltinamieji, jie visi yra bendravykdytojai nužudymo ir plėšimo padaryme, todėl privalo atsakyti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad susitarimas smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį ar jį nužudyti gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma- žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais ir įvykti, bet kurioje nusikalstamos veikos darymo stadijoje. Byloje nėra duomenų, kad kuris iÅ¡ jų matydamas riÅ¡amÄ nukentėjusiÄ jÄ bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs prieÅ¡taravimÄ , bandęs apginti nukentėjusiÄ jÄ .

PrieÅ¡ingai, veikė pagal susitarimÄ , visi trys bendrais veiksmais : S. K. ir J. Z. laikant, o M. P. riÅ¡ant lipnia juostele nukentėjusiajai rankas ir kojas, apvyniojant veidÄ , akis, taip atimant nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis, suduodant smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, jie veikė bendrai ir siekė tų pačių tikslų. Kaltinamųjų pozicijos pasikeitimÄ teisminio nagrinėjimo metu ir J. Z. bei S. K. neigimÄ kaltės dėl smurto ir kitų veiksmų lėmusių O. P. nužudymÄ , teismas vertina, kaip siekį palengvinti savo padėtį teisine prasme.

Kaltinamieji parodymų keitimÄ argumentavo fizinio ir psichologinio smurto naudojimÄ jų atžvilgiu, kai buvo sulaikyti ir laikomi areÅ¡tinėje. Teigė, kad tokį smurtÄ naudojo tyrėjai, policijos pareigÅ«nai. Tačiau objektyvių duomenų kad jų atžvilgiu bÅ«tų naudotas bet koks smurtas nėra. Teisme apklausti policijos pareigÅ«nai, tyrėjos tokių aplinkybių nenurodė, o ir kaltinamieji jiems tokių klausimų neuždavė. Procesas buvo atliekamas vadovaujantis BPK normomis, kviečiami gynėjai, todėl pagrindo tikėti tokia pateikta kaltinamųjų versija nėra jokio teisinio pagrindo.

Tai, kad kaltinamųjų parodymai užraÅ¡ant protokoluose sutampa, paaiÅ¡kinama tuo, kad jie visi įvykyje buvo ir aplinkybes nurodė panaÅ¡iai. Kaltinamųjų M. P., J. Z. ir S. K. veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kaltinant juos bejėgiÅ¡kos bÅ«klės O. P. nužudymu. Kaltinime nurodoma, kad tokia nukentėjusios bÅ«klė buvo dėl amžiaus ir sveikatos bÅ«klės. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ (bejėgiÅ¡kos bÅ«klės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sÄ monę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes. Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgiÅ¡kÄ nukentėjusiojo bÅ«klę.Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, duomenų apie O.

P. ligÄ , dėl kurios ji negalėtų suvokti grėsmės savo gyvybei ar aktyviai pasiprieÅ¡inti byloje nėra. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad O. P. buvo gimusi (duomenys neskelbtini) ( t.1.b.l.46). Taigi nusikalstamos veikos metu ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kaip jau minėta, vien ta aplinkybė kad jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai nesudaro pagrindo teigti jog ji buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad O. P. nors ir bÅ«dama tokio amžiaus, gyveno savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , ji rÅ«pinosi savo buitimi.

Ä®vykio dienÄ ji grįžo kartu su sÅ«numi ir dukra iÅ¡ miesto, ėjo atsineÅ¡ti malkų, kÅ«rė krosnį. D. K. teisme patvirtino, kad mama iki įvykio buvo sveika, daug dirbo. Ji net ir sužalota bandė apgauti užpuolikus sakydama, kad pinigai lauke, taip tikėdamasi, kad jÄ iÅ¡sitemps į laukÄ ir galbÅ«t kas nors jÄ pamatys ir iÅ¡gelbės. Å ios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji O. P. nors ir buvo garbingo amžiaus, tačiau ji buvo fiziÅ¡kai pajėgi atlikti visus namų ruoÅ¡os darbus, gyventi viena ir pasirÅ«pinti savimi.

Apibendrinant tai kas aukščiau nurodyta, teisėjų kolegija kaltinamiesiems M. P., J. Z. ir S. K. iÅ¡ kaltinimo Å¡alina kvalifikuojančiÄ aplinkybę – bejėgiÅ¡kÄ nukentėjusios bÅ«klę, kaip neįrodytÄ . Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji padarė plėšimÄ ir nužudė O. P. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, už kÄ ir privalo atsakyti. Bausmių skyrimo klausimai:Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 5d.), o veika numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 9 yra labai sunkus nusikaltimas.

Nusikaltimais sukeltos labai sunkios ir neatstatomos pasekmės: atimta nukentėjusiajai gyvybė ir pagrobta jos turto už 241,50 Eur. Kaltinamųjų veiksmais padaryta neatitaisoma žala visuomenei, nusikaltimas baigtas. Turtinė žala neatlyginta. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų.Kaltinamųjų M. P., J. Z. ir S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui ( BK 60 str. 1d. 1 ir 9 punktai).

Nors kaltinamasis M. P. ir teigė prisipažįstÄ s dėl nusikaltimo padarymo, o J. Z. ir S. K. dėl plėšimo padarymo, tačiau iÅ¡ jų parodymų akivaizdu, kad jie parodymus koreguoja sau palankesne linkme, todėl toks prisipažinimas nelaikomas nuoÅ¡irdžiu įvykio aplinkybių pripažinimu ir gailėjimusi.Kaltinamasis M. P. praeityje kartÄ teistas, teistumas neiÅ¡nykęs( t.3.b.l. 31). Baustas administracine tvarka (įvykio metu galiojo dvi nuobaudos t. 3, b. l. 36- 39). Psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje neįraÅ¡ytas ( t. 3, b.l. 40- 41).

Jo turimas iÅ¡silavinimas aÅ¡tuonios klasės, nedirbantis, Å¡iuo metu mokosi, jo teigimu iki suėmimo dirbo užsienyje, apie tai oficialių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis J. Z. praeityje teistas du kartus, turintis vienÄ neiÅ¡nykusį teistumÄ ( t.4.b.l. 1-3,6-15). Baustas administracine tvarka (įvykio metu galiojo dvi nuobaudos t. 4, b. l.23). Psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje neįraÅ¡ytas ( t. 4, b.l. 24-26). (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no charakterizuojamas neigiamai, kaip nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, su Å¡eima negyvenantis ir ja nesirÅ«pinantis ( t.4.b.l.28).

Jo paties teigimu iki suėmimo dirbo Lietuvoje ir užsienyje, tačiau apie tai oficialių duomenų byloje nėra. Po Å¡ios veikos padarymo jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, paskirta areÅ¡to bausmė, kuri atlikta. Tačiau vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio reikalavimais nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos ( areÅ¡to bausmę pakeičiant į terminuotÄ laisvės atėmimÄ ) apėmimo bÅ«du ir į paskirtosios bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas atliktas pagal baudžiamÄ jį įsakymÄ .

Kaltinamasis S. K. praeityje neteistas. Baustas administracine tvarka (įvykio metu galiojo penkios nuobaudos t. 4, b. l. 99-101). Psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje neįraÅ¡ytas ( t. 4, b.l.102-104). (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no charakterizuojamas kaip gyvenantis su močiute, motina iÅ¡vykusi į užsienį, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. SeniÅ«nija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi ( t.4.b.l.106). Jo paties teigimu iki suėmimo dirbo užsienyje, tačiau apie tai oficialių duomenų byloje nėra.Kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmė numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcijoje, tik paskyrus Å¡iÄ bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį.

Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Skiriant bausmės trukmę atsižvelgtina į kiekvieno bendrininko padarytus veiksmus: smurto, tai yra smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajai metu kaltinamieji veikė bendrai, nukentėjusiÄ jÄ suriÅ¡ant iniciatyvesnis buvo M. P., jis suriÅ¡o nukentėjusiÄ jÄ lipnia juostele, užlipdė jai veidÄ , o J. Z. ir S. K. jÄ laikė. Vertintina ir tai, kad plėšimo iniciatoriumi buvo M. P., nes jis pažinojo nukentėjusios sÅ«nų, jis yra buvęs Å¡ioje sodyboje, nes jo teigimu su S. P. yra kartu dirbęs. Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad pagrobto turto vertė nėra didelė.

S. K. nors ir baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau praeityje neteistas ir tai daro įtakÄ parenkant jam bausmės trukmę.M. P. sulaikytas 2015 01 30, 14.15 val. ( faktinis sulaikymas) ( t. 3, b.l. 48- 49), jam Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos 2015-02-01 nutartimi skirta kardomoji priemonė suėmimas 10 ( deÅ¡imties) dienų terminui, suėmimo termino pradžiÄ skaičiuojant nuo 2015-02-01; vėlesnėmis teismų nutartimis kardomasis kalinimas suėmimas tęsiamas iki Å¡iol. Sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas kaltinamajam įskaitytinas į bausmės laikÄ (LR BK 66 straipsnis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo (vykdymo) pradžios paliktina kardomoji priemonė – suėmimas. J. Z. sulaikytas 2015 01 30, 16:00 val. ( faktinis sulaikymas) ( t. 4, b.l. 31- 32), jam Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos 2015-02-01 nutartimi skirta kardomoji priemonė suėmimas 10 ( deÅ¡imties) dienų terminui, suėmimo termino pradžiÄ skaičiuojant nuo 2015-02-01; vėlesnėmis teismų nutartimis kardomasis kalinimas suėmimas tęsiamas iki Å¡iol. Sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas kaltinamajam įskaitytinas į bausmės laikÄ (LR BK 66 straipsnis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo (vykdymo) pradžios paliktina kardomoji priemonė – suėmimas. S. K. sulaikytas 2015 01 30, 14:15 val. ( faktinis sulaikymas) ( t. 4, b.l. 109- 110) jam Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos 2015-02-01 nutartimi skirta kardomoji priemonė suėmimas 10 ( deÅ¡imties) dienų terminui, suėmimo termino pradžiÄ skaičiuojant nuo 2015-02-01; vėlesnėmis teismų nutartimis kardomasis kalinimas suėmimas tęsiamas iki Å¡iol. Sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas kaltinamajam įskaitytinas į bausmės laikÄ (LR BK 66 straipsnis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo (vykdymo) pradžios paliktina kardomoji priemonė – suėmimas. Civiliniai ieÅ¡kiniai.Kauno teritorinė ligonių kasa kaltinamiesiems M. P., J. Z. ir S. K. pareiÅ¡kė 3994,04 eurų civilinį ieÅ¡kinį O. P. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti( t. 1, b.l. 97-107) ir prašė ieÅ¡kinį priteisti iÅ¡ kaltinamųjų solidariai. IeÅ¡kinį palaikė ir prašė jį nagrinėti civilinio ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamieji yra kalti dėl nukentėjusios nužudymo, nukentėjusioji O. P. nuo 2015-01-28 iki 2015-02-16 (iki mirties), buvo gydoma įvairiose gydymo įstaigose, tai yra LSMU ligoninėje, Kauno klinikose, VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninėje ir VÅ¡Ä® Marijampolės PSPC PriežiÅ«ros centro palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje.

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė dokumentus patvirtinančius patirtų gydymo iÅ¡laidų dydį ( t.5 b.l. 145-149). Kadangi ieÅ¡kovas gydydamas nukentėjusiÄ jÄ patyrė iÅ¡laidas, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir patirtos iÅ¡laidos priteistinos solidariai iÅ¡ kaltinamųjų. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. K. pareiÅ¡kė kaltinamiesiems civilinį ieÅ¡kinį 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 820 Eurų turtinei žalai atlyginti (t. 5, b.l.154-159).D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dėl įvykio naktį matyto vaizdo, kaip kaltinamieji buvo mamos namuose, vienas jų stovėjo lauke, kitas verandoje, o trečiasis buvo viduje, patyrė didžiulį iÅ¡gÄ stį.

Vėliau iÅ¡sigando kai nuėjusi su broliu į namÄ , neberado mamos. Tik paskui pamatė, kad mama iÅ¡vilkta į kiemÄ , suriÅ¡tomis kojomis ir rankomis, užklijuotu veidu ir iÅ¡tinusia galva. Å ie matyti vaizdai jai sukėlė neigiamus didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teigė, jog su mama gyveno ant to pačio kiemo, todėl jos matydavosi kiekvienÄ dienÄ . Patirti iÅ¡gyvenimai yra sunkiai apsakomi, prireikė jai raminamųjų vaistų. Turtinę žalÄ sudaro kapavietės sutvarkymas, paminklo pastatymas.

PaaiÅ¡kino, kad už paslaugas atsiskaitė jos dukra E. B., pateikė giminystės ryšį patvirtinantį dokumentÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi.Nukentėjusysis S. P. pareiÅ¡kė kaltinamiesiems civilinį ieÅ¡kinį 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1105,42 eurų turtinei žalai atlyginti (t. 5, b.l.137-144). Teisiamojo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad jis kaip ir sesuo D. su mama O. P. gyveno ant to pačio kiemo, tik skirtinguose pastatuose.

Dėl to su mama matydavosi kasdienÄ . Ä®vykio vakarÄ jis patyrė didžiulį iÅ¡gÄ stį, kuomet sesuo pasakė, kad mamÄ užpuolė. Jis iÅ¡kvietė policijÄ , o paskui kieme pamatė ant sniego, netoli garažo gulinčiÄ mamÄ , kuri buvo suriÅ¡ta, sumuÅ¡ta. Mama prašė nejudinti, dėl to nešė dėjo visokius rÅ«bus ant jos, kad nesuÅ¡altų iki atvyks medikai. Matyti vaizdai iÅ¡liko, patyrė didžiulį stresÄ , dėl to pasinėrė į alkoholio vartojimÄ , kad galėtų ramiau užmigti.

Turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos susijusios su mamos O. P. laidojimu: Å¡arvojimo rÅ«bai, Å¡arvojimo paslaugos, gėlės ir vainikai, duobės kasimas. gedulingi pietÅ«s. Nurodė, kad valstybė ir savivaldybė skyrė paÅ¡alpas, tačiau ieÅ¡kinyje jos nėra nurodytos. Teismas įvertinęs kaltinamųjų pozicijÄ , pateiktus įrodymus dėl civilinių ieÅ¡kinių dydžio, iÅ¡klausęs nukentėjusiųjų parodymus daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos priteisimo D. K. tenkintinas visiÅ¡kai, o S. P. ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegijos vertinimu, palaidojus nukentėjusiÄ jÄ O. P. sutvarkyti jos kapavietę buvo bÅ«tina. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog buvo užsakytos ir atliktos paslaugos- pirktas paminklas, akmeninė tvorelė ir liejimo montavimo darbai už kuriuos D. K. dukra E. B. 2015-10-19 sumokėjo 820 eurų. Å iuos kvitus į bylÄ pateikė nukentėjusioji D. K. ir paaiÅ¡kino, kad ji už paslaugas pinigus davė, tačiau apmokėjo jos dukra E. B.. Atsižvelgiant į sumokėjimo datÄ , giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, atliktų darbų vertę, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusios D.

K. parodymais, jog pinigai kuriuos sumokėjo jos dukra buvo jos. Kadangi nukentėjusioji patyrė iÅ¡laidas, jas privalo atlyginti asmenys kurie yra kalti dėl O. P. mirties ir tuo pačiu atsiradusių iÅ¡laidų, sutvarkant kapavietę ir įamžinant atminimÄ . S. P. į bylÄ pateikė dokumentus patvirtinančius, kad mamos laidojimo reikmenimis, apeigomis ir jos laidojimu rÅ«pinosi jis, sumokėjo iÅ¡laidas iÅ¡ savo lėšų (t. 5, b.l. 138-144). Nukentėjusiojo S. P. civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteistina 805,42 eurų turtinei žalai atlyginti.

Bylos duomenys patvirtina, kad jis laidojo mamÄ , turėjo iÅ¡laidas ir teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus- kvitus, sÄ skaitas faktÅ«ras įrodančias kad bÅ«tent tuo metu buvo suteiktos paslaugos ir sumokėti pinigai. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ Valstybės ir savivaldybės buvo skirta laidojimo paÅ¡alpa, tačiau ji ieÅ¡kinyje nebuvo nurodyta ir civilinis ieÅ¡kinys Å¡ia suma nebuvo sumažintas. Todėl įvertinus tai, kad laidojimo paÅ¡alpÄ sudaro- 300 eurai, Å¡ia suma mažintinas civilinio ieÅ¡kinio dydis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ .

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Su nužudytu asmeniu artimai susijusiems asmenims paprastai padaroma žymi neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu. Tai - vaikai, tėvai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s. Ar jie tokie yra, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl motinos netekties abu vaikai patyrė dvasinį sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie tęsis visÄ jų likusį gyvenimÄ .

Byloje nustatyta, kad nužudytoji ir nukentėjusieji nors ir gyveno atskiruose pastatuose, turėjo savarankiÅ¡kus gyvenimus, tačiau jų gyvenamieji pastatai buvo ant to pačio kiemo ir tai reiÅ¡kia, kad jie kiekvienÄ dienÄ matydavosi, glaudžiai bendraudavo, rÅ«pindavosi vieni kitais. Abu nukentėjusieji įvykio vakarÄ patyrė stresÄ , iÅ¡gÄ stį, pavojų saugumui. O vėliau ir sužalotos mamos mirtį. Tai įtakojo jų gyvenimo kokybei, poilsiui, iÅ¡gyvena prarastÄ artimÄ bendravimÄ . Tačiau akivaizdu ir tai, kad nužudytoji buvo garbingo amžiaus, o jos vaikai jau suaugę, turintys savo atskiras Å¡eimas, savo vaikus, todėl į tai atsižvelgtina priteisiant neturtinės žalos dydį.Sukeltos pasekmės yra negrįžtamo pobÅ«džio, ir bet kokia piniginė suma negalėtų kompensuoti artimo žmogaus netekties.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumÄ , kuri dėl objektyvių priežasčių negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, bÅ«tų diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisintų pagrįstų nukentėjusiųjų lÅ«kesčių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji turto neturi. Taigi realių galimybių atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ tokioje apimtyje, kiek to praÅ¡o nukentėjusieji, nėra.

Dirbdami įkalinimo įstaigoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistieji per ilgÄ laikÄ galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį praÅ¡omos priteisti žalos. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus Å¡iÄ pinigų sumÄ bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panaÅ¡iose bylose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, neturtinės žalos dydis nustatytinas po 20 000 Eurų kiekvienam. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pagal teismų praktikÄ nukentėjusiesiems iÅ¡ kaltininko, kuris padarė kvalifikuotÄ nužudymÄ , priteisiama nuo 5000 iki 140 000 Eur neturtinė žala (kasacinės nutartys Nr. 504/2008, 2K-187/2009, 2K-272/2009, 2K-289/2009, 2K-339/2010, 2K-188/2010, 2K-376/2010, 2K-410/2011, Nr. 2K-641/2012 Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis Nr. 1A-165 /2014), tai reiÅ¡kia, kad priteistų sumų dydis atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Proceso išlaidos. Proceso metu abu nukentėjusieji naudojosi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtų advokatų, kurie nukentėjusiuosius atstovavo teisme, paslaugomis, ir, kaip matyti iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų dokumentų, Valstybė sumokėjo advokatams - 617,44 eurus. Tai patvirtina 2016-11-16 pažyma – 347,40 Eur sumai ( t.7.b.l.

50) ir 2016-12-29 pažyma – 270,04 Eur sumai ( t.7, b.l. 84). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė pažymas, patvirtinančias iÅ¡laidas dėl bÅ«tinosios antrinės teisinės pagalbos suteikimo kaltinamiesiems M. P., kurį gynė advokatas Algirdas Girdutis Å alavka ir S. K., kurį gynė advokatė Loreta DaukÅ¡ienė ( t.7.b.l.101, tomas 8, b.l. 17). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , Valstybinė garantuojama antrinė teisinės pagalbos tarnyba kartu su praÅ¡ymu turėtų teismui pateikti ir duomenis, kad kaltinamasis turi turto ir yra pajėgus jį atlyginti. Å iuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji tokio turto turi. Byloje yra duomenys, kad M. P. ir iki Å¡io nusikaltimo turėjo įsiskolinimų.

Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jie nuteisiami terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). BPK 51 str. 1d.5p. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ kurioje gali bÅ«ti skiriama bausmė iki gyvos galvos, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas, nei atstovaujant nukentėjusiuosius, nei juos ginant teisme. Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas LR BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Daiktų paėmimo ir apžiūros protokolais iš įvykio vietos paimti: pagalvė, O.

P. striukė, dvejos O. P. kelnės, O. P. blauzdinė ( kojinė), O. P. bliuzonas, O. P. kelnės, esant nukentėjusiosios D. K. arba S. P. praÅ¡ymui gražintini jiems, o nepateikus tokio praÅ¡ymo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.Lipnios juostos, septyni tamponai su nuoplovomis, 4 marlės gabaliukai galimai su krauju, O. P. rankų nagai su panagių turiniu, dvi kepurės, pirÅ¡tinė, popierinis maiÅ¡as nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.Lyginamieji pavyzdžiai: sausas kraujas; rankų pirÅ¡tų ir delnų nuoplovos, seilių ėminiai saugomi Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, daiktų pridavimo saugoti kvitu Nr. 0000677, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkaverčiai daiktai.RÅ«bai ir daiktai, kurie pakvitavimais buvo grÄ Å¾inti patiems savininkams arba jų artimiems Å¡eimos nariams, nelaikytini daiktiniais įrodymais Å¡ioje byloje. M.

P. striukė, batai, odinių pirÅ¡tinių pora saugomi Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esant jo praÅ¡ymui, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini jam arba jo nurodytam asmeniui. J. Z. batų pora „ Nike“- saugoma Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esant jo praÅ¡ymui, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini jam arba jo nurodytam asmeniui. Automobilyje rasti ir paimti guminis kilimėlis, automobilio durelių vidinė dalis, kartu su automobiliu „ Alfa Romeo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra nusikaltimo darymo priemonė sutinkamai su LR BK 72 str. konfiskuotina ir perduotina Valstybės nuosavybėn tikslu realizuoti. Gautos lėšos panaudotinos civilinių ieÅ¡kinių atlyginimui. Automobilyje „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti daiktai: kirvis, metalinis strypas, mobiliojo ryÅ¡io telefonas Samsung 3050, mobiliojo ryÅ¡io telefonas ,,Nokia 2700c“, mobiliojo ryÅ¡io telefonas ,,Nokia 6300“ Å¡ių daiktų savininkams, o nesant raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo (saugojimo kvitas Nr. 0000677) sunaikintini , kaip menkaverčius.Du kompaktiniai diskai su mobiliojo ryÅ¡io operatorių celių iÅ¡klotinėmis- saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.Medicininius dokumentus, kurie buvo iÅ¡reikalauti ekspertizės atlikimui grÄ Å¾inti gydymo įstaigoms, t.y.

VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninei ir VÅ¡Ä® Kauno klinikoms.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303, 307 straipsniais, n u s p r e n d ė : M. P. g. (duomenys neskelbtini) m. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir skirti bausmępagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems ) metams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.M. P. paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti M. P. palikti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu suėmime ( nuo faktinio sulaikymo 2015-01-30 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ kaltinamajam M.

P. įskaityti į bausmės laikÄ .J. Z., g. (duomenys neskelbtini) m. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir skirti bausmępagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimÄ 3 (trejiems ) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimÄ trylikai (13) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirtas bausmes Å¡iuo nuosprendžiu ir 2015-02-11 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų.

Ä® paskirtosios bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę atliktÄ pagal BaudžiamÄ jį įsakymÄ . Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.J. Z. paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti J. Z. palikti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu suėmime ( nuo faktinio sulaikymo 2015-01-30 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .

S. K., g. (duomenys neskelbtini) m. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir skirti bausmępagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimÄ 3 ( trejiems ) metams ir 6 ( Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.S. K. paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti S. K. palikti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ kaltinamųjų M.

P., J. Z. ir S. K. solidariai priteisti ieškovui 3994,04 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 04 centrus) turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų M. P., J. Z. ir S. K. solidariai priteisti ieškovei 820 Eur ( aštuonis šimtus dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur ( dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų M.

P., J. Z. ir S. K. solidariai priteisti ieškovui 805,42 Eur ( aštuonis šimtus penkis eurus 42 centus) turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur ( dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti proceso išlaidas netenkinti.Vadovaujantis BK 72 straipsniu automobilį „ Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais: guminiu kilimėliu, automobilio durelių vidine dalimi, kuris nuosavybės teise J.

Z. pripažinti nusikaltimo padarymo priemone, konfiskuoti ir realizavus gautas pinigines lėšas panaudoti civilinių ieÅ¡kinių atlyginimui.Daiktus: pagalvę, O. P. striukę, dvejas O. P. kelnes, O. P. blauzdinę ( kojinę), O. P. bliuzonÄ , O. P. kelnes, esant nukentėjusiosios D. K. arba S. P. praÅ¡ymui gražintini jiems, o nepateikus tokio praÅ¡ymo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčius daiktus;lipnias juostas, tamponus su nuoplovomis, marlės gabaliukus, O. P. nagus su panagių turiniu, dvi kepures, pirÅ¡tinę, popierinį maiÅ¡Ä nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčius daiktus;lyginamuosius pavyzdžius sausÄ kraujÄ ; rankų pirÅ¡tų ir delnų nuoplovas, seilių ėminius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkaverčius daiktus;rÅ«bai ir daiktai, kurie pakvitavimais buvo grÄ Å¾inti savininkams arba jų artimiems Å¡eimos nariams, nelaikytini daiktiniais įrodymais Å¡ioje byloje ir paliktini jų nuosavybėn;M.

P. striukė, batai, esant jo praÅ¡ymui, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini jam arba jo nurodytam asmeniui;J. Z. batų pora „ Nike“, odinių pirÅ¡tinių pora ( rasta automobilyje) esant jo praÅ¡ymui, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini jam arba jo nurodytam asmeniui.Automobilyje rasti ir paimti daiktai: kirvis, metalinis strypas, mobiliojo ryÅ¡io telefonas Samsung 3050, mobiliojo ryÅ¡io telefonas ,,Nokia 2700c“, mobiliojo ryÅ¡io telefonas ,,Nokia 6300“ gražintini Å¡ių daiktų savininkams, o nesant raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo (saugojimo kvitas Nr. 0000677) sunaikinti, kaip menkaverčius.Du kompaktiniai diskai su mobiliojo ryÅ¡io operatorių celių iÅ¡klotinėmis- saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.Medicininius dokumentus, kurie buvo iÅ¡reikalauti ekspertizės atlikimui grÄ Å¾inti gydymo įstaigoms, t.y.

VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninei ir VÅ¡Ä® Kauno klinikoms.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkė teisėja                                                                    Danutė Giačaitė Teisėjai                                                                                                     Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                                    Valdas Vitunskas Â