2013-10-30 Nr. AB-7283-3-61-3-00474-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1979/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00474-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Estijos Respublikos bendrovės If P&C Insurance AS skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus Simono Konarskio vidurinei mokyklai, uždarajai akcinei bendrovei „SPECUS“ SISTEMOS, uždarajai akcinei bendrovei „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Estijos Respublikos bendrovė If P&C Insurance AS (toliau – ir Draudimo bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 15 254,15 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skunde (t. I, b. l. 1-2) pareiškėjas paaiškino, kad gavo pranešimą, jog 2012 m. rugsėjo 13 d., Statybininkų g. 5, Vilniuje, prie Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos (toliau – ir Mokykla) ant transporto priemonės Fiat Punto (toliau – ir Automobilis) užvirto medis (toliau – ir Įvykis). Įvertinęs policijos pateiktas nuotraukas, savo turimas nuotraukas bei informaciją, gautą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, pareiškėjas padarė išvadą, kad medis ant Automobilio nuvirto dėl akivaizdžiai prastos būklės (buvo supuvęs). Pareiškėjas, Įvykį pripažinęs draudžiamuoju, išmokėjo 15 254,15 Lt dydžio draudimo išmoką, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Vadovaujantis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 (toliau – ir Taisyklės), Savivaldybė privalėjo prižiūrėti jos teritorijoje esančius medžius bei šią priežiūrą vykdyti pagal Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Pasak pareiškėjo, Savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, jų būklės stebėseną, priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad Įvykio vietoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau to nepadarė, t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti. Atsakovas savo neveikimu pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl jam kyla civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti nuvirtusio medžio padarytą žalą. 2012 m. lapkričio 22 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau 2013 m. sausio 7 d. raštu atsakovas atsisakė ją tenkinti.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 139-145) paaiškino, kad vien žalos atsiradimo faktas nereiškia veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas suabsoliutina savivaldybės pareigą želdinių priežiūros srityje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) nuostatos nenustato savivaldybei pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktą, medžiai mieste yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui. Mokykla 2012 m. birželio 26 d. prašymu Nr. 12-159 kreipėsi į Savivaldybę dėl medžio nupjovimo ir jai 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduotas leidimas Nr. 958/2012 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau – ir Leidimas).

Leidimas buvo įdėtas į Mokyklos pašto dėžutę, esančią Savivaldybėje. Nors iki Įvykio medžio nebuvo spėta pašalinti, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovas jokių norminių teisės aktų nepažeidė ir savo pareigas vykdė tinkamai. Savivaldybė pažymėjo, kad nesant duomenų apie tikslią Automobilio būklę prieš įvykį ir iš karto po jo, nėra aiškus konkretus jam padarytos žalos dydis bei atliktų darbų būtinumas. Iš 2011 m. sausio 14 d. veiklos nuomos pasiūlymo matyti, kad Automobilio remonto kaina (15 254,15 Lt) siekia pusę pradinės jo rinkos vertės, todėl prašomas žalos dydis yra neprotingai didelis.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (toliau – ir Želdynų įstatymas) nustatyta savivaldybės pareiga organizuoti želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą nelaikytina bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai. Atsakovas buvo išdavęs leidimą medžiui, buvusiam Statybininkų g. 5, Vilniuje, sutvarkyti, taigi tinkamai įvykdė įstatymuose nustatytas savo pareigas. Vadinasi, jo veiksmai nėra ir negali būti laikomi neteisėtais, negalimas priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo ir pareiškėjui atsiradusių nuostolių konstatavimas.

Situacija, kai pučiant stipriam vėjui ar esant kitoms ekstremalioms gamtinėms situacijoms, lūžta nepažeisti medžiai, laikytina nenugalima jėga. Nors Įvykis įvyko 2012 m. rugsėjo 13 d., tačiau 2012 m. rugsėjo 12 d. vakare kilo škvalas, kurio didžiausias vėjo greitis siekė 17 m/s (tokio stiprumo vėjas laikomas 7 balų stiprumo audra). Todėl dėl medžio virtimo gali būti kaltos oro sąlygos ir Įvykis turi būti pripažintas įvykęs dėl force majeure aplinkybės. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Automobilis stovėjo tam skirtoje leistinoje vietoje.

Automobilio valdytojas (vairuotojas), matydamas galimą kliūtį ir pavojų Automobilio saugumui, turėjo pasirūpinti, kad jis nebūtų laikomas po medžiu, kitaip pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 5 dalį tai bus nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ atsiliepime (t. I, b. l. 155-156) nurodė, kad patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla atsiliepime (t. I, b. l. 105, 177) nurodė, kad nėra atsakingas dėl Įvykio. Paaiškino, kad žemės sklypas, kuriame stovėjo nuvirtęs medis, pagal panaudos sutartį priklauso Savivaldybei. Mokykla kiekvieną pavasarį šioje teritorijoje apkarpo medžių šakas ir apgeni jų viršūnes, tačiau dėl vėjo nuvirtęs medis neatrodė supuvęs ir jo keliamos grėsmės nebuvo galima numatyti. Atsakymo į prašymą „Dėl medžių nupjovimo“ bei minimo 2012 m. rugpjūčio 20 d. leidimo Nr. 958/2012 Mokykla negavo. Dėl finansavimo trūkumo buvo nuspręsta džiūstančią tuopą apgenėti jos personalo jėgomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnija (toliau – ir Seniūnija) atsiliepime (t. I, b. l. 178) nurodė, kad Mokyklos 2012 m. birželio 27 d. raštą Nr. A5-1514 dėl pagalbos nupjaunant medį persiuntė pagal kompetenciją Savivaldybei.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu tenkino Draudimo bendrovės skundą – priteisė Draudimo bendrovei iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 15 254,15 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2013 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. II, b. l. 44-50).

Teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) 6 straipsnio 2 dalies ir 7 dalies 7 punkto, Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d.) 6 straipsnio 26 punkto, 32 straipsnio 2 dalies 17 punkto, Želdynų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. lapkričio 23 d.) 10 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 ir 2 dalies, Taisyklių 1, 3 ir 44 punkto nuostatomis bei atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose Nr. A662-1673/2012 ir A62-932/2011 nurodė, kad Savivaldybė, būdama atsakinga už Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, stebėdama jų būklę, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje (Statybininkų g. 5, Vilnius) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Mokyklos 2012 m. birželio 26 d. prašymas Nr. 12-159 Seniūnijos 2012 m. liepos 2 d. raštu Nr. A121-15044(2.1.19-S7) buvo persiųstas Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentui. Savivaldybė pagal Mokyklos prašymą 2012 m. rugpjūčio 20 d. išdavė leidimą nupjauti Statybininkų g. 5, Vilnius, teritorijoje augusį medį, kuris kėlė pavojų. Mokyklos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad Automobilį 2012 m. rugsėjo 13 d., t. y. praėjus daugiau nei trims savaitėms po leidimo išdavimo, apgadino medis, kurį Savivaldybės 2012 m. rugpjūčio 20 d. leidimu buvo leista nupjauti.

Nors leidime atsakovas nurodė, kad medis, kurį leidžiama nupjauti, kelia pavojų, tačiau po leidimo išdavimo Savivaldybė (atitinkamos jos institucijos) nesiėmė veiksmų, kad teritorija būtų paženklinta įspėjamaisiais ženklais, ir keliantis grėsmę medis būtų kuo greičiau pašalintas. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovo atsakingi darbuotojai nebuvo pakankamai atidūs, rūpestingi vykdydami saugotinų medžių būklės stebėseną bei priežiūrą. Taigi nagrinėjamu atveju Savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Teismui pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. vasario 25 d. pažyma Nr. (8.42.10)-B8-335 ir specialistės D. S. teismo posėdyje duoti paaiškinimai apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina, kad didžiausias vėjo greitis Įvykio dieną, t. y. 2013 m. rugsėjo 13 d., siekė 7 m/s, o 2013 m. rugsėjo 12 d. – 17 m/s. Atsižvelgęs į specialistės paaiškinimus, kad pagal Boforto skalę medžiai pradeda lūžti vėjo greičiui viršijant 24 m/s, o dieną iki Įvykio didžiausias vėjo greitis buvo mažesnis, teismas pripažino, kad vėjas buvo tik papildomas veiksnys, lėmęs medžio nuvirtimą.

Tai, kad medis lūžo dėl pašalinės jėgos – vėjo, nepašalina atsakomybės, kadangi atsakovas neatliko tų veiksmų, kuriuos pagal teisės aktus privalėjo atlikti. Savivaldybė, prašant išduoti leidimą medžiui pašalinti Mokyklos teritorijoje, buvo informuota apie jo būklę. Ji išdavė Leidimą medį nupjauti ir turėjo galimybę tinkamai įvertinti medžio būklę bei pašalinti keliamą pavojų. Todėl tarp Savivaldybės veikos ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimų dėl Automobilio valdytojo neatsargumo pastatant Automobilį netoliese pavojų keliančio medžio ir Automobilio pastatymo galimai draudžiamoje vietoje.

Kaip minėta, teritorija nebuvo pažymėta apie pavojų įspėjančiais ženklais (pavyzdžiui, aptverta) ir byloje nėra duomenų, kad UAB „SPECUS“ SISTEMOS valdomas Automobilis buvo pastatytas draudžiamoje stovėti vietoje. Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad išmokėjo: 15 072,75 Lt Automobilio remonto darbus atlikusiai UAB „Krasta Auto Vilnius“; 123,97 Lt UAB „SPECUS“ SISTEMOS už Automobilio transportavimą iš Įvykio vietos į remonto vietą, 57,43 Lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos už pažymą apie hidrometeorologines sąlygas.

Šios išlaidos yra susijusios su Įvykiu, pagrįstos bei įrodytos. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis pareiškėjui priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2013 m. vasario 13 d. skundo priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 58-60) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pagal Aprašą medžiai mieste pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui. Į bylą pateikti įrodymai, kad Mokyklai 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Šio medžio iki įvykio nebuvo spėta pašalinti, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas želdynų priežiūros srityje ir jokių norminių teisės aktų nepažeidė.

2. Želdynų įstatyme nustatyta savivaldybės pareiga organizuoti želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą nelaikytina bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai, tačiau šiuo atveju atsakovas buvo išdavęs leidimą medžio, buvusio Statybininkų g. 5, Vilniuje, kirtimui, todėl tinkamai įvykdė jam teisės aktuose numatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo veiksmai nėra ir negali būti laikomi neteisėtais, negalimas ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo ir pareiškėjui atsiradusių nuostolių konstatavimas.

3. Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, kokia buvo automobilio būklė prieš įvykį ir iš karto po jo. Taip pat nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog atsakovo atstovai nebuvo kviesti apžiūrėti sugadintos transporto priemonės, kas taip pat kelia abejonių žalos dydžio įvertinimo nešališkumu ir objektyvumu. Teismas tik formaliai įvertino byloje esančius įrodymus visiškai neanalizuodamas, ar visi darbai buvo atliekami būtent dėl įvykio metu padarytų apgadinimų, ir ar buvo būtini.

Pareiškėjas Draudimo bendrovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat reikalauja priteisti jam iš atsakovo 1 200 Lt dydžio atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Atsiliepime (t. II, b. l. 65-68) pažymi, kad Savivaldybė nepateikė įrodymų, jog leidimas dėl medžio, buvusio Statybininkų g. 5, Vilniuje, buvo įteiktas Mokyklai. Be to, išduotas leidimas neįpareigojo Mokyklos įvykdyti leidime numatytus medžio pašalinimo darbus, nes tai yra medžio savininko ar valdytojo pareiga. Pareiškėjas, gavęs Mokyklos prašymą nukirsti medį, keliantį pavojų, privalėjo ne išduoti leidimą, o neatidėliotinai imtis veiksmų pavojui pašalinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (t. II, b. l. 79).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.), priteisimo.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Paprastai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Šias funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalyje išvardinti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai.

Pastarojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.).

Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

Šio teisinio reglamentavimo pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012 išaiškino, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją), kad nežiūrint to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, pažymėta, kad Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

Tikrinamos bylos duomenys rodo, jog medis, kuris virsdamas apgadino Automobilį, augo valstybinėje žemėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija (atitinkamos jos institucijos) yra atsakinga už želdinių priežiūros visuomeninės paskirties teritorijoje Statybininkų g. 5, Vilnius, organizavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles. Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011). Taigi teisinga išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje (Statybininkų g. 5, Vilnius) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Nustatyta, kad Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla dar prieš įvykį, t. y. 2012 m. birželio 27 d., kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (savivaldybės administracijos filialą – Seniūniją), prašydama padėti nupjauti Mokyklos teritorijoje augantį išpuvusį medį (skersmuo – 100 cm), kuris kelia pavojų vaikų saugumui (t. I, b. l. 150). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyr. specialistas, atsižvelgdamas į Mokyklos prašyme išdėstytą informaciją, 2012 m. rugpjūčio 20 d. išdavė vienerius metus galiojantį leidimą nupjauti sausą 66 cm skersmens tuopos stuobrį, esantį adresu Statybininkų g. 5, Vilnius (t. I, b. l. 151). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjas 2012 m. spalio 8 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2012 m. rugsėjo 13 d. įvykio, kurio metu virsdamas aiškiai sutręšęs medis apgadino greta stovintį automobilį Fiat Punto. Įsiteisėjusiu nutarimu konstatuota, kad šiame įvykyje nėra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“ ir 188 straipsnyje „Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo“, požymių (t. I, b. l. 111).

Pabrėžtina, jog atsakovas, teigdamas, kad Įvykį lėmė Automobilio vairuotojo veiksmai, kuriais buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, šių savo prielaidų atitinkamais įrodymais nepagrindė. Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde neįvardijo jokių objektyvių aplinkybių, keliančių abejonių byloje surinktos medžiagos, patvirtinančios priežastį ryšį tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, patikimumu bei pakankamumu. Ji taip pat nepateikė duomenų, kad žala atsirado dėl pašalinių veiksnių – nenugalimos jėgos ar egzistavo kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą sumažinti žalos atlyginimą arba tokį reikalavimą atmesti (CK 6.253, 6.282 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog Savivaldybė privalo kompensuoti pareiškėjo patirtus nuostolius, susijusius su Automobilio apgadinimu. Automobiliui, dėl kurio pareiškėjas išmokėjo draudimo išmoką, padaryta žala yra reali, jos dydžio atsakovas nustatyta tvarka nenuginčijo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Kadangi šiuo atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, atsakovui kyla pareiga atlyginti Draudimo bendrovei jos turėtas kreipimosi į teismą išlaidas (t. II, b. l. 73-77). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 8.11 punkto nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisinis ginčas nebuvo sudėtingas, nereikalavo specialių žinių, administracinių teismų praktika šiuo klausimu pakankamai išplėtota ir nuosekli, konstatuoja, kad už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą taikytinas koeficientas 0,5 (vietoje maksimalaus – 1,5) ir pareiškėjui priteistina 500 Lt (0,5 x 1 000 Lt) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjo Estijos Respublikos bendrovės If P&C Insurance AS naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė