e7f82ddf-251f-42dc-ab12-e270844b5b10 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Robertas PovilaitisBaudž. byla Nr. 1A-118-174/2013Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00681-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.27.5.; 1.2.27.1.; 1.2.4.6.10.; 2.1.7.4.                                                                  (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u t a r t i sLietuvos respublikos vardu 2013 m. sausio 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Savinijaus Katausko, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nuteistajai G.

P.,gynėjui advokatui Rimantui Å imkaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios G. P. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 290 straipsnį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ ir nuteista:pagal BK 290 straipsnį – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda;pagal BK 286 straipsnį – 25 MGL dydžio (3 250 Lt) bauda;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ â€“ vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 3, 6 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 286 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ subendrintos apėmimo bÅ«du, ir nustatyta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Prie Å¡ios apėmimo bÅ«du subendrintos bausmės visiÅ¡kai pridėta bausmė, paskirta pagal BK 290 straipsnį, ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.             Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktÄ , G. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, įpareigojant jÄ per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme bÅ«tas laikas nuo 2008-07-22 iki 2008-07-23.G.

P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: G. P. nuteista už tai, kad ji 2008 m. liepos 22 d., apie 17.40 val., Lenkijos Respublikoje, Suvalkų vaivadijoje, Seinų apskrityje, Seinų valsčiuje, Aradnikų (Ogrodniki) muitinės kontrolės posto teritorijoje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, pasienio kontrolės muitinės patikrinimo metu, tyčia necenzÅ«riniais ir vulgariais žodžiais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Lenkijos Respublikos Muitinės tarnybos Balstogės muitinės valdybos Aradnikų muitinės kontrolės posto vyresniÄ jÄ muitinės kontrolierę E. Ž. (E. Ž.) ir jaunesniÄ jÄ muitinės kontrolierę J.

K. L. (J. K. L.) bei Pasienio apsaugos tarnybos Aradnikų pasienio kontrolės posto pamainos virÅ¡ininkÄ R. S. (R. S.), pastarÄ jį pavadindama Å¡unimi, taip įžeidė jų, kaip valstybės tarnautojų, einančių savo pareigas, garbę ir orumÄ . Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18.15 val., toje pačioje vietoje, G. P., vengdama privalomo pasienio kontrolės muitinės patikrinimo, sulaikymo metu, tyčia necenzÅ«riniais ir vulgariais žodžiais bei įžeidžiančiais rankų pirÅ¡tų gestais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Lenkijos Respublikos Pasienio apsaugos tarnybos Aradnikų pasienio kontrolės posto patrulius vyresnįjį praporščikÄ M.

O. (M. O.), praporščikę L. S. (L. S.) ir jaunesnįjį praporščikÄ P. A. P. (P. A. P.), taip įžeidė jų, kaip valstybės tarnautojų einančių savo pareigas, garbę ir orumÄ .Be to, G. P. 2008 m. liepos 22 d., apie 17.40 val., Lenkijos Respublikoje, Suvalkų vaivadijoje, Seinų apskrityje, Seinų valsčiuje, Aradnikų (Ogrodniki) muitinės kontrolės posto teritorijoje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, pasienio kontrolės muitinės patikrinimo metu, pavartodama fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, tai yra tyčia spyrė koja Lenkijos Respublikos Pasienio apsaugos tarnybos Aradnikų pasienio kontrolės posto pamainos virÅ¡ininkui R.

S. (R. S.), vykdžiusiam savo pareigas. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18.15 val., toje pačioje vietoje, G. P., vengdama privalomo pasienio kontrolės muitinės patikrinimo, sulaikymo metu, pavartodama fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, tai yra tyčia spyrė koja Lenkijos Respublikos Pasienio apsaugos tarnybos Aradnikų pasienio kontrolės posto patruliui vyresniajam praporščikui M. O. (M. O.), vykdžiusiam savo pareigas, į kairę plaÅ¡takÄ , tuo padarydama kairės plaÅ¡takos sužalojimÄ ir V delnakaulio pažeidimÄ , tai sukėlė nukentėjusiajam M.

O. (M. O.) nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Be to ,G. P. tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18.15 val., Lenkijos Respublikoje, Suvalkų vaivadijoje, Seinų apskrityje, Seinų valsčiuje, Aradnikų (Ogrodniki) muitinės kontrolės posto teritorijoje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, vengdama privalomo pasienio kontrolės muitinės patikrinimo, sulaikymo metu, prieÅ¡indamasi valstybės tarnautojui – Lenkijos Respublikos Pasienio apsaugos tarnybos Aradnikų pasienio kontrolės posto patruliui vyresniajam praporščikui M.

O. (M. O.), vykdžiusiam savo pareigas, tyčia spyrė koja jam į kairę plaÅ¡takÄ , tuo padarydama kairės plaÅ¡takos sužalojimÄ ir V delnakaulio pažeidimÄ ir taip nukentėjusiajam M. O. (M. O.) nesunkiai sutrikdė sveikatÄ dėl jo atliekamos tarnybos.Apeliaciniu skundu nuteistoji G. P. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantės teigimu, ji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

Apeliantė nurodo, jog jai baudžiamoji byla buvo iÅ¡kelta, remiantis Lenkijos Respublikos muitinės ir pasienio tarnybų pareigÅ«nų nepagrįstais apklausų duomenimis, kurių turinys neatitinka tikrovės, nes pastarieji siekė jai atkerÅ¡yti ir pasiteisinti už tai, kad ji juos apskundė Lietuvos konsului Lenkijoje dėl jų neteisėtų veiksmų prieÅ¡ jÄ Lenkijos pasienio ir muitinės postų teritorijoje. Nuteistoji nurodo, kad Å ilutės rajono apylinkės teismas jÄ nuteisė už nusikaltimus, už kuriuos ji buvo nepagrįstai nuteista Lenkijoje, ir nuosprendis jau yra įvykdytas, todėl Å¡ia byla siekiama jÄ pakartotinai nuteisti už tas pačias nusikalstamas veikas.Apeliantės teigimu, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas neiÅ¡samiai, nevisapusiÅ¡kai, jį atlikęs pareigÅ«nas nesugebėjo arba nenorėjo atlikti iÅ¡samų aplinkybių tyrimÄ , be pagrindo neapklausė kaip liudytojų su ja kartu automobiliu į Lenkijos muitinės postÄ važiavusių asmenų bei Lietuvos konsulo Lenkijos Respublikoje, kuris gali patvirtinti aplinkybes dėl jai padaryto sužalojimo (nutrauktos rankos pirÅ¡tų sausgyslės) konflikto su muitininkais ir pasieniečiais metu.

Be to, nuteistoji nurodo, jog nebuvo apklaustas kaip liudytojas A. N., kuris dalyvavo vertėju nagrinėjant jos dvi baudžiamÄ sias bylas Lenkijoje, neatliktos akistatos su Lenkijos pareigÅ«nais ir t. t. Nuteistoji tvirtina, jog muitinio patikrinimo ji nevengė, aiÅ¡kina, kad iÅ¡ jos buvo paimtas asmens pasas, kuris vėliau buvo grÄ Å¾intas jai nematant – įdedant pasÄ Ä¯ jos krepšį, pargriovus jÄ ant žemės nepagrįstai buvo uždėti antrankiai už nugaros, nors tai padaryti pareigÅ«nai neturėjo teisės. Apeliantė teigia, jog konflikto metu ji buvo visiÅ¡kai blaivi, pareigÅ«nų konstatuotas jos girtumas nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, jokių chuliganiÅ¡kų motyvų ar veiksmų ji prieÅ¡ Lenkijos pareigÅ«nus neatliko.

KonfliktÄ Lenkijos pasienyje savo neteisėtais veiksmais iÅ¡provokavo patys muitininkai, pareikalavę jos susimokėti baudÄ už teisėtai jos vežamas cigaretes. Tokius pareigÅ«nų veiksmus ji įvertino kaip reikalavimÄ duoti jiems kyšį, kadangi jai praÅ¡ant iÅ¡duoti atitinkamÄ dokumentÄ dėl baudos paskyrimo, pareigÅ«nai to nepadarė ir tai padaryti kategoriÅ¡kai atsisakė. Byloje nėra iÅ¡ Lenkijos muitinės gautų duomenų, patvirtinančių, jog ji – G. P. – jų pačių buvo nubausta už neteisėtai į LenkijÄ Ä¯vežtas prekes.

Apeliantės tvirtinimu, Lenkijos pasieniečių veiksmai, pavartojant prieÅ¡ jÄ Å¡iurkščiÄ fizinę jėgÄ ir jÄ sužalojant dėl pareikÅ¡to nenoro paklusti neteisėtiems jų reikalavimams, buvo visiÅ¡kai neadekvatÅ«s jos veiksmams, todėl dėl patirtų sužalojimų ji buvo priversta kreiptis į medikus Lenkijoje ir Å ilutėje, informuoti Lietuvos konsulÄ Lenkijoje, tačiau Å¡ių jos reikalaujamų dokumentų byloje nėra. Lenkijos muitinės ir pasienio pareigÅ«nai su ja bendravo jai nesuprantama lenkų kalba, nors ji su pastaraisiais stengėsi susikalbėti anglų ir rusų kalbomis.

Å iuos pareigÅ«nų veiksmus apeliantė vertina kaip jÄ diskriminuojančius. Teismo nuosprendį, kuriuo ji buvo nuteista Lenkijoje, ji pati iÅ¡sireikalavo ir pateikė Å ilutės rajono apylinkės teismui.Ä®rodymų tyrimo teisme metu nedalyvavo nė vienas iÅ¡ byloje nukentėjusiaisiais pripažintų Lenkijos pareigÅ«nų, taip pat ir liudytojas. Nukentėjusių ir liudytojų nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių (jų užimtumas, didelis atstumas nuo Lenkijos iki Lietuvos) teismas netyrė, formaliai pripažindamas jų neatvykimÄ Ä¯ teismÄ svarbiu ir pateisinamu.

Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis grindžiamas Lenkijos Respublikoje apklaustų pareigÅ«nų, suinteresuotų jiems palankia Å¡ios bylos baigtimi, parodymais, gautais Lenkijoje, suformuluotais pagal iÅ¡ anksto parengtÄ ir suderintÄ jų pačių tekstÄ . Nuteistosios G. P. teigimu, byloje esančių įrodymų patikimumas teisme buvo tikrinamas tik vienu aspektu – lyginant liudytojų, nukentėjusiųjų ir jos parodymus. Nuteistosios nuomone, tokia teismo pozicija yra vienpusiÅ¡ka, neatskleidžianti bylos esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad pirmosios instancijos teismo baigiamieji aktai, pagrįsti duomenimis ar įrodymais, nepakankamai iÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje, vertintini kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.Prie konstitucinių baudžiamojo proceso principų priskiriami proceso teisingumo ir proporcingumo principai, iÅ¡ kurių iÅ¡vedamas rungimosi principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 7 straipsnyje, kuris reiÅ¡kia, kad byla turi bÅ«ti sprendžiama ginčo keliu.

Pagal BPK 7 straipsnio 2 dalį kaltinimo ir gynybos Å¡alys teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui. BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisė įtariamajam ar kaltinamajam apklausti liudytojus ar praÅ¡yti, kad jie bÅ«tų apklausti, yra susijusi su rungimosi principo užtikrinimu teismo procese. Apeliantė G.

P. tvirtina, jog jai Å¡i teisė buvo atimta, kadangi teisiamajame posėdyje nedalyvavo liudytojai ir nukentėjusieji, kuriems ji bÅ«tų galėjusi užduoti klausimus, o teismas tai vertino pateisinama aplinkybe. Nuteistoji pabrėžia, kad dėl BPK 7 straipsnyje ir 44 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimų buvo suvaržytos jos, kaip kaltinamosios, įstatymų garantuotos teisės. Pirmosios instancijos teismas Å¡iame procese buvo nepakankamai aktyvus, nors BPK įpareigoja teismÄ neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesÄ , tai nurodyta BPK 270 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva nutarti iÅ¡kviesti naujus liudytojus, taip pat iÅ¡reikalauti kitus įrodymus, tačiau to padaryta nebuvo, t. y. nebuvo apklaustas Lietuvos konsulas Lenkijoje, neiÅ¡reikalauti medicininiai dokumentai, neapklausti kartu su ja į Lenkijos muitinės postÄ Ä¯važiavę asmenys, neatskleistas nukentėjusio Lenkijos pareigÅ«no kÅ«no sužalojimo mechanizmas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kaltinamojo teisė pačiam apklausti liudytojus gali bÅ«ti įgyvendinta bet kurioje proceso stadijoje, todėl tokiu atveju, kai kaltinamasis neturėjo galimybės apklausti liudytojÄ ar nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, tokia jo teisė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje, buvo pažeista.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingÄ procesÄ , o Å¡io straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinimasis neturėjo galimybės užduoti klausimų, parodymais, ar kai tokie parodymai akivaizdžiai lemia asmens pripažinimÄ kaltu.Nuteistosios G. P. teigimu, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir tai sukliudė priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Nuteistoji ir jos gynėjas praÅ¡o nuteistosios G.

P. apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino tinkamai ir pagrįstai G. P. nuteisė pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ už tai, kad ji įžeidė penkis valstybės tarnautojus, einančius savo pareigas, ir pavartodama fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino dviem valstybės tarnautojams, vykdantiems savo pareigas, iÅ¡ jų vienam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuteistosios G. P. apeliaciniame skunde teigiama, jog baudžiamoji byla jai buvo iÅ¡kelta, remiantis Lenkijos Respublikos muitinės ir pasienio tarnybos pareigÅ«nų apklausų duomenimis, kurių turinys neatitinka tikrovės, nes, apeliantės teigimu, pastarieji siekė jai atkerÅ¡yti už tai, kad ji juos apskundė Lietuvos konsului Lenkijoje dėl jų neteisėtų veiksmų prieÅ¡ jÄ Lenkijos pasienio ir muitinės postų teritorijoje. Be to, nuteistosios teigimu, skundžiamu Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ji buvo nuteista už nusikaltimus, už kuriuos jau buvo nepagrįstai nuteista Lenkijoje.

Tokie nuteistosios apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.Nuteistosios G. P. versija, kad ji nepadarė jai inkriminuotų nusikaltimų, neatitinka tikrovės, pirmosios instancijos teismo yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.Nuteistosios G. P. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodo iš dalies pačios G. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat nukentėjusiųjų E. Ž. (Ewa Żmijewska), J.

K. Linkevič (J. K. Linkiewicz), R. S. (R. S.), M. O. (Mariusz Orłowski), L. S. (L. S.) ir Pavelo A. P. (Pawel A. P.) bei liudytojo Z. M. (Z. M.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo perskaityti teisme įstatymo nustatyta tvarka, bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Nors apeliantės skunde tvirtinama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų ir liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie neatitinka tikrovės, neužtikrino jų dalyvavimo teismo procese, taip buvo pažeistos jos, kaip kaltinamosios, teisės į tinkamÄ gynybÄ , tačiau tokie apeliantės skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pažymėtina, jog teismas ėmėsi priemonių iÅ¡kviesti į teismo posėdį ir apklausti nukentėjusiuosius bei liudytojÄ , kurie yra Lenkijos Respublikos piliečiai, tačiau pastarieji pateikė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymus remtis jų pirminiais parodymais ir bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, atsižvelgiant į didelį atstumÄ nuo jų gyvenamosios vietos ir jų užimtumÄ darbe, vykdant tarnybines pareigas. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti įstatymo nustatyta tvarka.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Å¡i BPK nuostata neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, tai yra kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų bei liudytojo praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant bei įvertinęs jų neatvykimo į teismo posėdį priežastis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė pastarųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantė, netikėti nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti pareigÅ«nai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti kaip liudytojai, t. y. jie pasirašė dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios G. P. praÅ¡ymÄ , taip pat ėmėsi priemonių iÅ¡kviesti į apeliacijos teismo posėdį nukentėjusiuosius bei liudytojus, nurodant, kad jų dalyvavimas yra bÅ«tinas, tačiau pastarieji į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymus remtis jų pirminiais parodymais, nurodydami, kad neturi galimybių atvykti į teismo posėdį.

Apeliantė G. P. sutiko, kad byla apeliacine tvarka bÅ«tų iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant.Skirtingai nei tvirtinama nuteistosios G. P. apeliaciniame skunde, byloje nenustatytos aplinkybės, jog Lenkijos Respublikos muitinės ir pasienio tarnybų pareigÅ«nai ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, taip siekdami atkerÅ¡yti jai už tai, kad ji juos apskundė Lietuvos konsului Lenkijoje dėl jų neteisėtų veiksmų prieÅ¡ jÄ . BÅ«tent pati G. P. Lenkijos Respublikoje buvo nuteista už tÄ pačiÄ dienÄ , tai yra 2008 m. liepos 22 d. padarytÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir, kaip pati nurodė savo apeliaciniame skunde, nuosprendis jau yra įvykdytas.

Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiaisiaisÅ¡ioje byloje preji bÅ«tų atlikę neteisėtus veiksmus prieÅ¡ G. P., jie tik vykdė savo tarnybines pareigas, tačiau pastaroji, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, nepakluso teisėtiems jų reikalavimams, įžeidinėjo pareigÅ«nus ir prieÅ¡inosi jiems, pavartodama fizinį smurtÄ , tokiais veiksmais vienam iÅ¡ pareigÅ«nų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nors apeliantė tvirtina, kad jos girtumo faktas neįrodytas, tačiau, prieÅ¡ingai tokiam G.

P. tvirtinimui, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusiųj, liudytojo parodymai apie tai, kad įvykio metu nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas ir kad ji atsisakė tikrintis neblaivumÄ , bet ir pačios G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nors apeliantė tvirtina, kad nukentėjusiųjų bei liudytojo ikiteisminio tyrimo metu įrodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, tačiau pati G. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡ dalies patvirtino nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymus, tai yra nurodė, kad įvykio metu vartojo necenzÅ«rinius žodžius pareigÅ«nų adresu, rodė Å¡pygÄ pareigÅ«nams ir kad susistumdė su jais (t. 2, b. l. 101,102).

TÄ aplinkybę, jog dėl nusikalstamų G. P. veiksmų vienam iÅ¡ pareigÅ«nų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įrodo byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – Lenkijos Respublikos Balstogės vaivadijos policijos komisariato kriminalinės laboratorijos teismo medicinos tyrimo      2009-03-13 iÅ¡vada Nr. H-2184/09, kurioje nurodyta, kad 2008 m. liepos 22 d. M. O., atlikdamas tarnybines pareigas pasienyje, patyrė kairiojo delno sužalojimÄ su penktojo kaulo pažeidimu, dėl to atsirado bÅ«tinumas dviem savaitėms įmobilizuoti delnÄ , naudojant gipso įtvarÄ ;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos 2010-10-21 specialisto iÅ¡vada Nr. G1704/10(03), kurioje nurodyta, kad, remiantis Lenkijos Respublikos Balstogės vaivadijos policijos komisariato kriminalinės laboratorijos teismo medicinos tyrimo 2009-03-13 iÅ¡vada Nr. H-2184/09, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nustatyta, jog M. O. (M. O.) 2008 m. liepos 22 d. padarytas kairės plaÅ¡takos sužalojimas su V delnakaulio pažeidimu, tai sukėlė ilgesnį nei 10 dienų sveikatos sutrikdymÄ ir tai vertinam, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos perkaitė teisiamojo posėdžio metu įstatymo nustatyta tvarka, nes pastarieji, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuosekliai nurodė esmines bylos aplinkybes dėl nusikaltimų įvykių pradžios, jų eigos, G. P. konkrečių nusikalstamų veiksmų, pasireiškusių įžeidimu, fizinio smurto pavartojimu. Nukentėjusiųjų parodymai visiškai sutampa su liudytojo parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais – teismo medicinos išvadomis, Seinų policijos komisariato 2008-08-25 rašte ir Lenkijos Respublikos Seinų rajoninio teismo II Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008-07-24 nuosprendyje užfiksuotais duomenimis.

Å iuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų ir liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tuo tarpu nuteistosios parodymų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, prieÅ¡ingai – juos paneigia, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais nesirėmė ir vertino kaip kaltinamosios pasirinktÄ gynybos versijÄ .Apeliantės skundo argumentai, kad teismas be pagrindo kaip liudytojų neapklausė vertėjo, Lietuvos konsulo Lenkijoje bei kartu su ja į Lenkijos muitinės postÄ Ä¯važiavusių asmenų, atmestini kaip nepagrįsti, nes pastarieji tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, todėl jie negali nurodyti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, taigi dėl to, kad jie nebuvo apklausti, kaltinamosios teisės į gynybÄ pažeistos nebuvo.Remdamasis aptartų duomenų visuma, apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G.

P. įžeidė penkis valstybės tarnautojus, einančius savo pareigas, ir pavartodama fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino dviem valstybės tarnautojams, vykdantiems savo pareigas, iÅ¡ jų vienam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokie G. P. veiksmai teingai kvalifikuoti pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ .Apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog Å¡ioje byloje ji yra teisiama antrÄ kartÄ už tas pačias veikas, už kurias ji buvo nuteista Lenkijoje. Å ioje byloje yra pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad G.

P. Lenkijos Respublikoje Lenkijoje nebuvo nubausta už tuos pačius nusikaltimus, už kurios nuteista Å¡ioje byloje, t. y. nurodyta, kad G. P. buvo nuteista Lenkijoje už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir nubausta 700 zlotų bauda. Taigi, prieÅ¡ingai apeliantės tvirtinimui, už tas nusikalstamas veikas, pagal kurias ji yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu Å¡ioje byloje, Lenkijoje ji nebuvo nuteista. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neperžengiant nuteistosios G.

P. apeliacinio skundo ribų yra pagrįstas ir teisėtas, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios G. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Violeta Miliuvienė Teisėjai                                                                                                                      Savinijus Katauskas                                                                                                                                   Remigijus PreikÅ¡aitis