e7f77baf-2fee-4e49-af5c-cd424cb16b9b · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-418-280/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05056-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.2.1.; 3.3.1.19.6.; 3.3.1.20. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Eigirdo Činkos, Dalios Pranckienės ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

N. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-410-488/2020 pagal ieÅ¡kovės V. N. ieÅ¡kinį atsakovei R. K., esant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl asmens, atsakingo už kapavietę, pakeitimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. N. prašė pakeisti už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingÄ asmenį, panaikinant atsakovės R.

K. teisę į (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiÅ«rÄ ir paskiriant atsakinga už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ ieÅ¡kovę V. N.

2. Nurodė, kad I.D., mirusi (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės mama, todėl ieÅ¡kovė nori prižiÅ«rėti savo mamos kapÄ , atneÅ¡ti gėlių, puoselėti kapavietę. Tai padaryti neteisėtai trukdo atsakovė sesuo R. K. Atsakovė kapinių vedėjui nurodė, kad ji yra vienintelė iÅ¡ artimųjų, todėl atsakovė buvo įraÅ¡yta už kapavietę atsakingu asmeniu. Iki tol atsakingu asmeniu už kapavietę buvo įraÅ¡yta mirusi mama I. D. IeÅ¡kovė su atsakove buvo susitarusios, kad abi bus įraÅ¡ytos atsakingomis už kapavietę, tačiau atsakovė neatvyko įforminti dokumentų.

Ä®statyme numatyta, kad palaidotų mirusiųjų giminaičiai turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ , tvarkymÄ , tačiau nenumatyta, kas nutinka, jei jie nesusitaria. Å ioje kapavietėje palaidota ieÅ¡kovės mama ir močiutė. IeÅ¡kovė kapaviete rÅ«pinosi ir tvarkė, tačiau atsakovė sudaro kliÅ«tis prižiÅ«rėti kapavietę. Po ieÅ¡kovės atliktos kapavietės rekonstrukcijos atsakovė iÅ¡griovė kapavietės naujus bortelius ir iÅ¡rovė susodintus brangius augalus.

Sesuo yra faktiškai ir teisiškai neteisėtai užgrobusi kapavietę, nurodydama, kad tik ji gali būti atsakingu asmeniu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad ginčo kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) palaidoti Å¡ie asmenys: I. D. (ieÅ¡kovės ir atsakovės motina), A. Ž. (atsakovės tėvas ir ieÅ¡kovės patėvis) ir J. Ch. (ieÅ¡kovės ir atsakovės senelė). Å ioje kapavietėje palaidojus I. D., kapinių registracijos žurnale už kapo priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu nurodyta atsakovė R. K.

5. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo atmestas ieÅ¡kovės V. T. (N.) ieÅ¡kinys dėl pripažinimo atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ . Å iame sprendime buvo nustatyta, jog mirusioji I. D., padedama atsakovės R. K., rÅ«pinosi kapavietės priežiÅ«ra, t. y. nustatytas faktas, kad atsakovė pastoviai rÅ«pinosi kapavietės priežiÅ«ra. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad kapavietę po I. D. mirties prižiÅ«rėjo tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė.

6. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių, Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių teisinį reglamentavimÄ , darė iÅ¡vadÄ , jog atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo gali bÅ«ti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo mirÅ¡ta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiÅ«ri kapavietės. Tačiau byloje Å¡ių faktų nebuvo nustatyta.

Vertindamas abiejų ginčo Å¡alių teisę į kapavietės priežiÅ«ra, teismas atsižvelgė į tai, kad kapavietėje palaidoti 3 atsakovei artimi žmonės, ji kartu su buvusiÄ ja kapavietės prižiÅ«rėtoja ginčo Å¡alių motina I. D. prižiÅ«rėjo kapavietę, rÅ«pinosi motinos laidotuvėmis, kapavietė yra prižiÅ«rima tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad atsakovė kapavietės priežiÅ«rÄ vykdo netinkamai ir neteisėtai, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. N. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

8. Nurodo, kad teismas padarė materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimus, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , taip pat nukrypo ir netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

9. Tvirtina, jog teismas nusprendė ieÅ¡kinį atmesti, nors byloje nustatytas atsakovės apgaulės prieÅ¡ kapinių tvarkytojÄ faktas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė kapinių prižiÅ«rėtojui nurodė melagingas aplinkybes. Liudytojas A. K. (kapinių prižiÅ«rėtojas), nurodė, kad atsakovė teikdama praÅ¡ymÄ bÅ«ti įraÅ¡yta atsakingu už kapaviete asmeniu, teigė, jog su ieÅ¡kovė neturinti galimybių susisiekti ir jos informuoti dėl kreipimosi dėl kapavietės priežiÅ«ros, nors Å¡alys gyvena netoli viena kitos, žino gyvenamÄ sias vietas, siunčia laiÅ¡kus.

Taisyklėse nurodyta, kad giminaičiai turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ , o Å¡iuo atveju teismo neteisingas aplinkybių vertinimas įteisino atsakovės apgaulę, kurios pagrindu ji tapo atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ . Å iuo atveju svarbu, kad tiek kapinių prižiÅ«rėtojas, tiek trečiasis asmuo nurodė, jog neturi įgaliojimų ir priemonių patikrinti, ar praÅ¡yme įraÅ¡yti atsakingu už kapavietę asmeniu asmuo nurodo teisingas aplinkybes. Atsakovės veiksmai patvirtina, kad ji siekė ne susitarti, o apgaulės bÅ«du tapti atsakinga už kapaviete asmeniu, nors pagal Taisykles reikalingas giminaičių susitarimas.

10. Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į kapavietės nepuoselėjimÄ , į tai, kad kapavietėje palaidoti lygiaverčiai tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovei artimi asmenys. Apeliantės manymu, teismas rėmėsi vien savo prielaidomis apie mirusiosios valiÄ , kuri iÅ¡ tiesų nėra aiÅ¡ki, Å¡ių aplinkybių Å¡alys neįrodinėjo.

11. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė pastoviai rÅ«pinosi kapavietės priežiÅ«ra, ji tik palaidojo, apie tai neparneÅ¡us ieÅ¡kovei, Å¡alių motinÄ . Tai yra dar viena atsakovės nesÄ Å¾iningo elgesio, nuslepiant svarbias faktines aplinkybes nuo ieÅ¡kovės, aplinkybė. Atsakovė net po teismo sprendimo priėmimo toliau vykdė neteisėtÄ kapavietes rekonstrukcijÄ (pridėjo nuotraukas). IeÅ¡kovė kapavietės rekonstrukcijÄ vykdė teisėtai (Paminklų registracijos žurnalo įraÅ¡as, Nr. 672, 2010-07-10).

IeÅ¡kovė faktiÅ¡kai prižiÅ«rėjo kapavietę, o atsakovė po motinos palaidojimo neatliko jokių su kapavietės priežiÅ«ra susijusių veiksmų. IÅ¡ teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad kapavietės deÅ¡iniÄ ja puse faktiÅ¡kai rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo ieÅ¡kovė, o kairę kapavietės pusę turėjo puoselėti atsakovė. IÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad atsakovės prižiÅ«rimoje kapavietės pusėje matomos vėjo suneÅ¡tos Å¡akelės, nedekoratyvinis akmuo, suvyniotas juodos spalvos celofanas, kai deÅ¡inioji (ieÅ¡kovės prižiÅ«rima) kapavietės pusė yra tvarkinga.

Teismas nekreipė dėmesio į kapavietės nepuoselėjimÄ , t. y. jokių aktyvių veiksmų neatlikimÄ ir pasyvumÄ , paliekant vėjo iÅ¡plaikstytÄ smėlį su vėjo suneÅ¡tomis Å¡akelėmis, susukto celofano palikimÄ , iÅ¡mėtytus akmenis ar neteisėtÄ kapo padalinimÄ , kuris pradėtas bylos nagrinėjimo metu ir baigtas po sprendimo priėmimo. Nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovė neteisėtai ir netinkamai prižiÅ«ri kapavietę patvirtina ir su skundu teikiama nuotrauka, kurioje 2020 m. spalio 13 d. užfiksuotas neteisėtas kapavietės padalinimas, pabaigtas po sprendimo priėmimo.

12. Papildydama apeliacinį skundÄ apeliantė nurodo Paveldosaugos įstatymo, Baudžiamojo kodekso, Civilinio kodekso nuostatas, kurios, jos manymu, yra aktualios sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės atlikus rekonstrukcijos darbus, ginant asmens garbę ir orumÄ . Nurodo, kad jai buvo trukdoma bendrauti su motina, kuriÄ atsakovė privertė sudaryti testamentÄ , mama palaidota už jos turėtus pinigus, o ne už atsakovės lėšas. Atsakovė piktybiÅ¡kai atsisakė mediacijos, nors tam buvo sÄ lygos. Teigia, kad atsakovė buvo nesantuokinė dukra, dėl to nebuvo Å¡eimos narys, tikroji Å¡eimos sudėtis buvo ieÅ¡kovės tėvo ir motinos pirmoji, bažnytinė santuoka, atsakovės tėvas piktybiÅ¡kai Å¡iÄ Å¡eimÄ iÅ¡ardė.

10. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė R. K. praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovė praÅ¡o, esant reikalui, iÅ¡reikalauti iÅ¡ institucijų informacijÄ apie ieÅ¡kovės psichinę bÅ«klę, duomenis apie ieÅ¡kovės nuolatinius skundus bei iÅ¡puolius.

11. Nurodo, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai padalino kapÄ Ä¯ dvi dalis, elgiasi neadekvačiai, kaltina atsakovę vagiant jos gėles. IeÅ¡kovė po mamos mirties tapo atsakinga už kapo priežiÅ«rÄ . Tai, kad ji pastoviai rÅ«pinosi kapo priežiÅ«ra nustatyta ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu. Teigia, kad teismas įvykdė visas procesines pareigas, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, iÅ¡tyrė ir įvertino visas faktines bei teisines aplinkybes, todėl priėmė teisingÄ , protingÄ ir sÄ Å¾iningÄ sprendimÄ .

12. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovės pripažinti asmeniu, atsakingu už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiÅ«rÄ , nėra pagrindo, nes atsakovė asmeniu, atsakingu už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ , žurnale įraÅ¡yta teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad atsakovei buvo iÅ¡duotas leidimas laidoti mamÄ I.

D., kuri iki savo mirties buvo atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ . Todėl pagal Taisyklių 22,23 punktų nuostatas, atsakovė pagrįstai įraÅ¡yta atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas telefono aparato ekranas, jame atidarytos nuotraukos su sutvarkytos kapavietės vaizdu, taip pat fotonuotrauka su pradedamos rekonstruoti kapavietės vaizdu, elektroninio laiÅ¡ko, siųsto atstovui, kopijÄ , 2019-03-01 Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato praneÅ¡imÄ .

14. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus;

2) įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.  Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pateikta fotonuotrauka su pradedamos rekonstruoti kapavietės vaizdu buvo kelis kartus pirmosios instancijos teismo nepriimta, kadangi teismas vertino teikiamas nuotraukas kaip pakankamai neinformatyvias ir neatitinkančias įstatymų reikalavimų įrodymams. Apeliantė nedetalizuoja, kodėl, jos vertinimu, nuotrauka nepriimta teismo nepagrįstai, to negali konstatuoti ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi pateikta nuotrauka neinformatyvi, negalima nustatyti, kada fotografuota.

Pažymėtina, kad kitos fotonuotraukos, kaip skunde nurodo pati apeliantė, atspindi jau po teismo sprendimo atliktos kapavietės rekonstrukcijos vaizdÄ ir Å¡ios aplinkybės nebuvo vertinamos, įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Dėl nurodyto atsisakytina priimti naujai teikiamas fotonuotraukas bei su jomis susijusio ieÅ¡kovės elektroninio laiÅ¡ko, siųsto atstovui, kopijÄ . Tuo tarpu, 2019-03-01 Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato praneÅ¡imas yra priimtas pirmosios instancijos teismo su ieÅ¡kiniu, todėl dėl jo priėmimo pakartotinai nespręstina.

16. Nors atsakovė taip pat teikia praÅ¡ymÄ esant reikalui iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ gydymo įstaigų apie ieÅ¡kovės psichinę bÅ«klę, duomenis apie ieÅ¡kovės raÅ¡omus skundus, pastebėtina, kad minėtas praÅ¡ymas buvo netenkintas pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu. Atsakovė nemotyvuoja, kodėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti praÅ¡ymo bÅ«tų buvęs neteisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų duomneų iÅ¡reikalavimas nėra reikalingas ir praÅ¡omi iÅ¡reikalauti duomenys negalėtų turėti reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui.

17. Byloje ginčas kilo dėl už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens pakeitimo, t. y. ieÅ¡kovė siekia pakeisti atsakingÄ už kapavietės priežiÅ«rÄ asmenį, kurį AB „Panevėžio specialusis autotransportas“, veikianti savivaldybės pavedimu, į Kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalÄ Ä¯rašė atsakingu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiÅ«rÄ . IeÅ¡kovė siekia bÅ«ti paskirta viena atsakinga už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ .

18. Byloje nustatyta, kad pagal 2019 m. (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalÄ Nr. 57, (duomenys neskelbtini) kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo yra atsakovė R. K. Jos, kaip asmens, atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ , duomenis AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ darbuotojas - kapinių prižiÅ«rėtojas įrašė žurnale. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog, atsižvelgus į klausimo teisinį reguliavimÄ bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė kapavietės priežiÅ«rÄ vykdo netinkamai ir neteisėtai, kad neturėjo teisės bÅ«ti paskirta, kas reiÅ¡kia, jog ji asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ , žurnale įraÅ¡yta pagrįstai.

19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog atsakovė paskirta atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ teisėtai.

20. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8 (Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr.1-363 redakcija) patvirtintos Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių nuostatos.

21. Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti iÅ¡davimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiÅ«ros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Pagal Å¡ių taisyklių 13 punktÄ , raÅ¡ytinį leidimÄ laidoti pagal Å¡ių taisyklių priede pateiktÄ formÄ savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iÅ¡duoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniÅ«nai, jeigu seniÅ«nijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiÅ«rÄ .

Taisyklių 20 punktas numato, kad už kapavietės arba kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ atsakingas laidojantis asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niÅ¡a, arba asmuo, apie kurį Å¡ių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka praneÅ¡ta kapinių prižiÅ«rėtojui, arba asmuo, kuriam Å¡ių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiÅ«rėti neprižiÅ«rimÄ kapavietę, jeigu toks yra. Antruoju taisyklių atveju įtvirtinta nukreipiančioji teisės norma, kurios įgyvendinimas yra sÄ lygojamas taisyklių 21 punkte nustatytų sÄ lygų (aplinkybių (jeigu asmuo, įraÅ¡ytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , mirÅ¡ta arba dėl kitų priežasčių negali rÅ«pintis kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«ra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo niÅ¡oje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , ir raÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti kapinių prižiÅ«rėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens duomenis, nurodytus Å¡ių taisyklių 20 punkte. 22.

Pagal Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktÄ , už kapavietės arba kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ atsakingas laidojantis asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niÅ¡a, arba asmuo, apie kurį Å¡ių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka praneÅ¡ta kapinių prižiÅ«rėtojui, arba asmuo, kuriam Å¡ių Taisyklių 28 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiÅ«rėti neprižiÅ«rimÄ kapavietę, jeigu toks yra (Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktas).

Pagal Å¡ių taisyklių 23 punktÄ , jeigu asmuo, įraÅ¡ytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , mirÅ¡ta, atsisako prižiÅ«rėti kapavietę arba dėl kitų priežasčių negali rÅ«pintis kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«ra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo niÅ¡oje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , ir raÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti kapinių prižiÅ«rėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens duomenis.

23. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui yra pagrindas spręsti, jog mirus asmeniui, žurnale įraÅ¡ytam kaip atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ , turi bÅ«ti susitarimas tarp mirusiojo giminaičių, sutuoktinio arba (ir) kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičių, sutuoktinių dėl to, koks asmuo bus atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ ateityje. Pastebėtina, kad aptartas teisinis reglamentavimas nenumato, kaip turėtų bÅ«ti sprendžiama situacija, kai dėl kapavietės tolimesnės priežiÅ«ros artimieji nesusitaria. Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 25 punkte nurodyta, kad kilę tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ asmens paskyrimo ir laidojimo jose gali bÅ«ti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alys, kurios yra seserys, dėl to, kas ateityje prižiÅ«rės kapavietę po mamos mirties, nesitarė ir atsakovė, laidojusi mamÄ (iki mirties buvusiÄ atsakingÄ už kapavietės priežiÅ«rÄ ), buvo paskirta atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu po to, kai kreipėsi su 2019-06-04 praÅ¡ymu į kapinių administratorių. Minėtame praÅ¡yme atsakovė nurodė, kad pageidauja bÅ«ti paskirta atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ , nes daugiau artimesnių giminių nėra, o netikra sesuo iÅ¡ pirmos mamos santuokos V. gyvena nežinia kur, jau 15 metų su ja ryÅ¡io neturi.

Pažymėjo, kad, jeigu ateityje iÅ¡kiltų ginčų dėl kapavietės priežiÅ«ros, ji prisiima visÄ teisinę ir materialinę atsakomybę. Ä® laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalÄ atsakovė įraÅ¡yta kaip asmuo, atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ , pažymint, kad dėl melagingų parodymų praÅ¡yme, atsakingas bus nustatomas teismo keliu ir iki teismo sprendimo jokie leidimai neiÅ¡duodami (savivaldybės nurodymu).

25. Apeliantė nesutinka su atsakovės paskyrimu atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ , kadangi pati nėra davusi tam sutikimo, jos tvirtinimu atsakovė apgaulės bÅ«du tapo atsakingu už kapaviete asmeniu 2019-06-04 praÅ¡yme nurodžiusi neteisingas aplinkybes, kadangi žinojo, kur ieÅ¡kovė gyvena. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad atsakovė į ieÅ¡kovę dėl reikalingo sutikimo nesikreipė, nors, tikėtina, kad realiÄ galėjo turėti, buvo žinoma, kur jos sesuo gyvena (gretimame name). Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovę paskiriant atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ nebuvo tinkamai laikomasi Kapinių tvarkymo taisyklių, Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių nuostatų, numatančių reikalavimÄ artimiesiems susitarti dėl to, kuris asmuo bus paskirtas atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ mirus asmeniui, iki tol prižiÅ«rėjusiam kapavietę.

26. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pakeisti asmenį, atsakingÄ už kapavietės priežiÅ«rÄ , turėtų bÅ«ti vertinamos aplinkybės, ne tik susijusios su atsakovės paskyrimu, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su kapavietėje palaidotais asmenimis, vykdyta ir vykdoma kapavietės priežiÅ«ra. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Kapinių tvarkymo taisyklių, Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių teisinį reglamentavimÄ atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo gali bÅ«ti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo mirÅ¡ta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiÅ«ri kapavietės. Apeliantė tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neginčija, tik nesutinka su jos pateiktų įrodymų vertinimu.

27. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantė nurodo, kad atsakovė po motinos palaidojimo neatliko jokių su kapavietės priežiÅ«ra susijusių veiksmų, tai patvirtinančių įrodymų nėra. Kaip minėta, ieÅ¡kovės atstovo 2020-07-03 pateikta į bylÄ nuotrauka, kurioje fiksuota kairėje kapavietės pusėje matomos vėjo suneÅ¡tos Å¡akelės, nedekoratyvinis akmuo, suvyniotas juodos spalvos celofanas, nebuvo priimta ir pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinama. Todėl niekuo nepagrįsti argumentai, jog kairė kapavietės pusė, kuriÄ , pasak ieÅ¡kovės, turi puoselėti atsakovė, netvarkoma.

PrieÅ¡ingai, apeliantės nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, jog tam tikru laikotarpiu buvo atliekami kapavietės tvarkymo darbai, dėl ko jos estetinis vaizdas galėjo bÅ«ti prastesnis. Pati apeliantė pripažįsta, jog Å¡iuo metu kapavietės tvarkymo darbai yra pabaigti. Pastebėtina, kad 2019 m. birželio 11 d. kapinių administratorius A.K. yra nurodęs, jog kapavietė tvarkinga, 2020 m. rugpjūčio 25 d. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad ginčo kapavietė nėra įtraukta į galbÅ«t neprižiÅ«rimų kapaviečių sÄ raÅ¡Ä .

29. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡ios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valiÄ (norÄ ) turėti Å¡eimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str.), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiÅ«ra, bÅ«tina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valiÄ .

30. Vertindamas abiejų ginčo Å¡alių teisę į kapavietės priežiÅ«rÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kapavietėje palaidoti 3 atsakovei artimi žmonės, ji kartu su buvusiÄ ja kapavietės prižiÅ«rėtoja ginčo Å¡alių motina I. D. prižiÅ«rėjo kapavietę, rÅ«pinosi motinos laidotuvėmis, po mirties kapavietė yra prižiÅ«rima tinkamai. Pastebėtina, kad ginčo kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) palaidoti Å¡ie asmenys: I. D. (ieÅ¡kovės ir atsakovės motina), A.

Ž. (atsakovės tėvas ir ieÅ¡kovės patėvis) ir J. Ch. (ieÅ¡kovės ir atsakovės senelė). Negalima sutikti su apeliante, jog kapavietėje palaidoti lygiaverčiai tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovei artimi asmenys, kadangi čia palaidotas atsakovės tėvas, apie kurį nepagarbiai atsiliepia pati apeliantė, jį vadindama nusikaltėliu, iÅ¡ardžiusiu jos tėvo ir mamos bažnytinę santuokÄ . Nors apeliantė teigia, jog atsakovė prievarta ir apgaule naudojosi motinos butu, gyveno iÅ¡ jos pensijos, atsakovei neleido bendrauti su motina, smurtavo prieÅ¡ motinÄ , privertė sudaryti testamentÄ , bet tokias aplinkybe patvirtinančių duomenų byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad su ieÅ¡kove jos mirusi motina ilgÄ laikotarpį iki savo mirties nebendravo, iÅ¡ 2019-03-01 Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato praneÅ¡imo matyti, jog ieÅ¡kovės motina I.D. kategoriÅ¡kai uždraudė teikti duomenis ieÅ¡kovei apie jos buvimo, gyvenamÄ jÄ vietÄ , kas rodo jos nenorÄ bendrauti su ieÅ¡kove. Bylos duomenys patvirtina, jog ir praeityje tarp ieÅ¡kovės ir jos motinos bei atsakovės buvo kilę nesutarimų dėl ginčo kapavietės priežiÅ«ros.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo atmestas ieÅ¡kovės V. T. (N.) ieÅ¡kinys, kuriuo ji prašė priteisti iÅ¡ atsakovų savo motinos I. D. bei R. K., A. K. 898,70 Lt turtinei žalai atlyginti bei pripažinti jÄ atsakinga už jos močiutės J. Ch., kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiÅ«rÄ . Minėtos bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog mirusioji I. D., padedama atsakovės R. K., rÅ«pinosi kapavietės priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija įvertina ir tÄ aplinkybę, kad atsakovė palaidojo I.D., iki tol buvusiÄ atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ .

IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ieÅ¡kovė nėra patenkinta dėl I.D. paskutiniosios valios (testamento), teigia, jog atsakovė privertusi motinÄ jos naudai suraÅ¡yti testamentÄ . Vertinant apeliantės argumentus, jog testamentas suraÅ¡ytas bÅ«tent atsakovės naudai, galima spręsti, jog ankstesnės kapavietės prižiÅ«rėtojos santykis su atsakove buvo artimesnis nei su ieÅ¡kove. Minėtos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės paskyrimas atsakinga už kapavietės priežiÅ«rÄ labiau atitinka jos mirusių ir ginčo kapavietėje palaidotų tėvų valiÄ .

31. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkinamas, dėl Å¡io procesinio dokumento suraÅ¡ymo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Eigirdas Činka Dalia Pranckienė Laimutė Sankauskaitė