e7f73af2-b3fe-477e-934e-be5b5f03deb4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-398/2015Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00324-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.2.; 1.1.8.1.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,nuteistajam L.

B., gynėjui advokatui Aldevinui Å vedui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. B. gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areÅ¡tu dvideÅ¡imčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Pritaikius BK 641 straipsnį, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: L. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, o bÅ«tent: 2014 m. gegužės 8 d., apie 18.45 val., vykdamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Å vedijÄ , per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , t. y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jÅ«rų uosto postÄ , esantį Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, automobiliu BMW valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) , neturėdamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo bei pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 ir 20 straipsnius, po apatiniais rūbais gabeno du polietileninius paketėlius su narkotine medžiaga – 1,911 g kanapių, kurių sudėtyje ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis viename paketėlyje yra 12,8 %, kitame 14,9 %, ir kosmetiniame krepšyje gabeno dvi ampules po 2 ml „Relanium“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – 0,02 g diazepamo. L.

B. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o bÅ«tent: 2014 m. gegužės 8 d., apie 18.45 val., automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vykdamas iÅ¡ Panevėžio, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , t.y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jÅ«rų uosto postÄ , esantį Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, į Å vedijÄ , neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno po apatiniais rÅ«bais narkotinę medžiagÄ â€“ 1,911 g kanapių, ir kosmetiniame krepÅ¡yje psichotropinę medžiagÄ â€“ 0,02 g diazepamo.Apeliaciniu skundu nuteistojo L.

B. gynėjas praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti: taikyti L. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 2 dalyje, paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba, vadovaujantis BK 37 straipsnio bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 2 punkto nuostatomis, nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį panaikinti ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, atleidžiant jį nuo atsakomybės.Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas, motyvuodamas bausmės paskyrimÄ , konstatavo, jog L.

B. yra kelis kartus teistas, nedirba, neturi oficialaus pragyvenimo Å¡altinio, baustas administracine tvarka. Tačiau tuo pačiu teismas nurodė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ . Be to, teismas nurodė, kad, nepaisant ankstesnių L. B. teistumų, bausmės paskyrimÄ už sunkaus nusikaltimo padarymÄ lemia padarytos veikos nedidelis pavojingumas – nors narkotines ir psichotropines medžiagas jis neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , tačiau Å¡ių medžiagų kiekis buvo nedidelis, jos skirtos asmeniniam vartojimui.

Å i teismo iÅ¡vada dėl veikos pavojingumo, pasak nuteistojo gynėjo, yra labai svarbi ir teismas turėjo jÄ susieti su bausmės skyrimo motyvais, kurie galėjo lemti bausmės Å¡velninimÄ . Nors teismo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė formaliai atitinka įstatymo reikalavimus, ji paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose, tačiau baudžiamasis įstatymas numato ir tam tikras teisines bei socialines apsaugas tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatos).

Nuteistojo gynėjas pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėję, jog konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Å iuo atveju apygardos teismas, motyvuodamas atsisakymÄ skirti Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamajame įstatyme, nurodė, kad L.

B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Nors teismas pripažino, kad viena iÅ¡ jų yra tik baudžiamasis nusižengimas, tačiau veikų padarymas tyčia, kaip tų veikų pobÅ«dis, tarsi lėmė atsisakymÄ Å¡velninti atsakomybę. Toks motyvavimas, apelianto manymu, atspindi formalaus teisingumo požymius, nes veikų padarymas tyčia savaime nelemia tų veikų pavojingumo, be to, svarbu ir tai, kad L. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai sutapčiai, kas taip pat lemia mažesnį jų pavojingumÄ .

Apeliantas nurodo, kad teismas savo atsisakymÄ Å¡velninti bausmę taip pat motyvavo ankstesniais L. B. teistumais, padarytais administraciniais teisės pažeidimais, tačiau byloje esantys teismo nuosprendžiai neatspindi nuteistojo teistumų skaičiaus, nes daugeliu atveju keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo bendrinamos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai taip pat savaime neturėtų lemti bausmės skyrimo, atsižvelgiant į kitas esmines aplinkybes. Gynėjo nuomone, įvertinus L.

B. padarytų veikų nedidelį pavojingumÄ , tai, kad yra idealioji Å¡ių nusikalstamų veikų sutaptis, nuoÅ¡irdų nuteistojo prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si, teismas turėjo pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 2 dalyje, L. B. paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.Nuteistojo L. B. gynėjas taip pat nurodo, kad įvertinus pas nuteistÄ jį surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, kurie yra žymiai mažesni už Sveikatos apsaugos ministro rekomendacijose nurodytus kiekius, yra pagrindas svarstyti Å¡ių jo padarytų nusikalstamų veikų mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimÄ , nes įstatymų leidėjas, apibrėždamas BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijÄ dėl atsakomybės už narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimÄ , manytina, numatė esminius tokių medžiagų gabenimus, o ne nereikÅ¡mingus kiekius, tuo labiau, kad Å¡iuo atveju minėtos medžiagos buvo gabenamos asmeniniam vartojimui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo L. B. gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, taikyti nuteistajam L. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ iki 8 mėnesių, t.y. tiek, kiek jis yra jau atlikęs bausmės. Kitoje dalyje apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo L. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymų visumÄ ir pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

L. B. kaltė dėl neteisėto nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo bei Å¡ių narkotinių ir psichotropinių medžiagos kontrabandos, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, yra įrodyta.Nuteistojo L. B. gynėjas skunde nurodė, kad pas nuteistÄ jį surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra žymiai mažesnis už Sveikatos apsaugos ministro rekomendacijose nurodytus nedidelius kiekius, minėtos medžiagos buvo gabenamos asmeniniam vartojimui, todėl dėl nedidelio veikos pavojingumo yra pagrindas vadovautis BK 37 straipsniu bei BPK 327 straipsnio 2 punkto nuostatomis, nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį panaikinti ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, atleidžiant jį nuo atsakomybės.Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikÅ¡miu.

Nusikaltimas mažareikÅ¡miu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog klausimÄ ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumÄ , privalo padaryti iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, bÅ«tino baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-170/2012).Byloje nustatyta, kad L. B. neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų - kanapių ir diazepamo, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Kanapių ir diazepamo kiekis nustatytas remiantis specialisto iÅ¡vada, Å¡ių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio vertinimas, remiantis 2003 m. balandžio 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kaip nedidelis nėra ginčijamas apeliaciniame skunde.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad L.

B. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog Å¡ių medžiagų (kanapių) negalima gabenti per Lietuvos Respublikos sienÄ , jų nedeklaruojant, kÄ Ä¯rodo ir pats faktas, jog kanapės buvo surastos pas nuteistÄ jį paslėptos už rÅ«bų, taip pat nustatyta, jog receptinis vaistas „Relanium“ su psichotropine medžiaga – diazepamu nebuvo skirti L. B. gydymo tikslais, prieÅ¡ingai nei teisiamojo posėdžio metu bandė įrodyti nuteistasis. Taigi nuteistasis L. B. suvokė, kad neteisėtai disponuoja nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei neturėdamas leidimo Å¡ias medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos sienÄ ir norėjo tai daryti.

Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog L. B. yra padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamame nuosprendyje aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, jog L. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 2 dalyje, pripažintina mažareikÅ¡me net ir įvertinus tai, kad pas nuteistÄ jį surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra žymiai mažesnis už Sveikatos apsaugos ministro rekomendacijose nurodytus kiekius.Aplinkybės, jog pas nuteistÄ jį surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra žymiai mažesnis už Sveikatos apsaugos ministro rekomendacijose nurodytus nedidelius kiekius, minėtos medžiagos buvo gabenamos asmeniniam vartojimui, yra reikÅ¡mingos skiriant nuteistajam bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, paskirtosios bausmės rÅ«Å¡is ir dydis (nuteistajam paskirta minimali laisvės atėmimo) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios aplinkybės buvo įvertintos.Nuteistojo L. B. gynėjas taip pat skundžia nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės, praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, neatsižvelgė į BK specialiojoje dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus ir netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingÄ bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normÄ teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam L. B., Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos, kÄ nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija L. B. gynėjas.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam L. B. bausmes, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ , t. y. kad nuteistasis padarė vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, ir vienÄ sunkų nusikaltimÄ , Å¡ių medžiagų kontrabandÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), taip pat įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, t. y. kad per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ buvo gabenamas nedidelis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, Å¡ios medžiagos buvo skirtos vartoti pačiam nuteistajam.

Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, t. y. kad nuteistasis L. B., bÅ«damas darbingas, niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, praeityje buvo penkis kartus teistas, taip pat ir už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis); L. B. baustas administracine tvarka, pagrinde už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė bÅ«damas neblaivus;

L. B. turi sugyventinę ir nepilnametį sūnų, kurį, kaip nurodė pats nuteistasis, yra pasiryžęs auklėti ir išlaikyti. Teismas įvertino, jog L. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nėra nuteistojo L. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, visas šias aplinkybes apygardos teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistajam L.

B. paskyrė BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ areÅ¡to bausmę, mažesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalies nustatytas areÅ¡to bausmės, skiriamos už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , vidurkis, o BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę. Tokios L. B. paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Dar kartÄ atsižvelgti į gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios jau buvo tinkamai įvertintos apygardos teismo nuosprendyje, ir tuo pačiu pagrindu Å¡velninti paskirtas bausmes apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad už Å¡ias nusikalstamas veikas L. B. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos nuteistajam palankesniu - bausmių apėmimo bÅ«du, nes padarytos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, nuteistajam paskiriant subendrintÄ trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra per griežta. Taip pat nuteistajam L. B. pagrįstai pritaikytas BK 641 straipsnis, leidžiantis vienu trečdaliu sumažinti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, dėl ko nuteistajam paskirta galutinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Apeliaciniame skunde nuteistojo L. B. gynėjas nepagrįstai teigia, kad yra pagrindas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį taikyti jo ginamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata nagrinėjamoje byloje negalėjo būti pritaikyta. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ , aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

Šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, į visas apelianto nurodytas aplinkybes teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, todėl nėra teisinio pagrindo manyti, kad L. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės būtų aiškiai per griežtos ar neteisingos.Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                                                  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo L. B. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                  Regina Gaudutienė                                                                  Kęstutis Jucys