Legislator Case Law & Legislation
e7f6301a-cbab-4f22-8cb4-8abd1cdb0c40 AI generated

e7f6301a-cbab-4f22-8cb4-8abd1cdb0c40 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number e7f6301a-cbab-4f22-8cb4-8abd1cdb0c40
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-151-298/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23148-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.;1.2.26.2; 2.1.4.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.3.4.2; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.7. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 25 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž., vertėjaujant V. M., dalyvaujant prokurorei I. P., kaltinamajam A. C. ir jo gynėjui advokatui L.

Legislator headnote

AI generated

e7f6301a-cbab-4f22-8cb4-8abd1cdb0c40 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Kaltinamojo A. C. atstovas advokatas L. G. baigiamojoje kalboje parodė, jog iÅ¡girsta pozicija dėl ginamojo veiksmų, kurie vertinti kaip nusikalstama veika, kad A. C. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 284 straipsnyje. Motyvai ir argumentai buvo pateikti, jo pozicija visiÅ¡kai kita ir prieÅ¡inga, jo ginamasis nusikalstamos veikos nepadarė. Byloje pakankama duomenų, dokumentų ir informacijos. Ginamasis aktyviai dalyvavo ikiteisminio tyrimo procese, vertino atliekamus veiksmus, teikė praÅ¡ymus, juose iÅ¡dėstyti argumentai ir motyvai, dabar jų nenagrinės, nes jie yra byloje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-151-298/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23148-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.;1.2.26.2; 2.1.4.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.3.4.2; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.7. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 25 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž., vertėjaujant V. M., dalyvaujant prokurorei I. P., kaltinamajam A. C. ir jo gynėjui advokatui L.

G., nukentėjusiesiems H. K. ir G. K. bei jos atstovui advokato padėjėjui R. F., specialistams J. P., V. K., nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Valstybės biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, individualios įmonės savininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, n u s t a t ė:

A. C. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent jis: 2018-05-11 apie 21.30 val., bÅ«damas prie 36 namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas rankoje žarnÄ aplaistė vandeniu vieÅ¡oje vietoje – keliuku, einantį H. K. ir sugadino jo Å¡ortų kiÅ¡enėje gulėjusį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Alcatel One touch, kurio vertė 60 eurų, po to išėjus prie keliuko G. K. tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl A. C. aplaistė vandeniu jos vyrÄ kitų žmonių akivaizdoje, pastarasis spjovė į G.

K. ir jos vyrÄ H. K., tyčiojosi iÅ¡ H. K., sakydamas, kad pastarasis apsiÅ¡lapino bei tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė G. K. į kairę veido pusę, nuo ko pastaroji pargriuvo ant žvyruoto keliuko, tokiu bÅ«du padarė G. K. kaktos kairės pusės poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimais, deÅ¡inio žasto, deÅ¡inės blauzdos, deÅ¡inio sėdmens poodines kraujosruvas, deÅ¡inės alkÅ«nės odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva, kairio dilbio, kairio rieÅ¡o, deÅ¡inės Å¡launies, abiejų blauzdų, deÅ¡inės čiurnos, deÅ¡inės pėdos odos nubrozdinimus, deÅ¡inės blauzdos odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajai G.

K. fizinį skausmÄ . Tokiu įžūliu elgesiu, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Savo veiksmais A. C. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. Kaltinamasis A. C. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykis įvyko per jo sÅ«naus gimtadienį (2018-05-11), tvarkė aplink namÄ : vakare atvažiavo vaikai, liepė sÅ«nui pastatyti maÅ¡inÄ prie tvoros; apie 21 val. jis iÅ¡nešė į laukÄ kibirÄ , instrumentus tvarkymuisi, yra Å¡uo, todėl vartus uždaro.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo išėjo girtas (duomenys neskelbtini), ėjo svirduliuodamas, pamatęs jį, (duomenys neskelbtini) ėmė reikalauti pinigų už kanalizacijÄ , įžeidinėjo (vadino „kaziol“) 20-30 s, tada jis barbeno į (duomenys neskelbtini) namÄ , kur (duomenys neskelbtini) irgi buvo neaiÅ¡kus, nes raudonas veidas; abu pasiÅ¡nekėjo. Abu jie pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) pasakė, kad „va (duomenys neskelbtini) metė akmenį į jį, sulaužė jo instrumentÄ â€œ, nes gulėjo tas pagalys.

Tada išėjo (duomenys neskelbtini) link jų ir pradėjo įžeidinėti jį (kaltinamÄ jį), neva jam protas susimaišė, keiksnojosi (vadino „belarusiu“). Jis parodė, kad jos vyras metė akmenį, sulaužė daiktÄ . P. G. su lyg necenzÅ«riniais žodžiais pradėjo jam smÅ«giuoti į veidÄ , tada išėjus jo žmonai, jis pasakė jai, kad mėtė į jį akmenis, sulaužė daiktÄ , tada jo žmona pradėjo (duomenys neskelbtini) raminti ir kad eitų namo. (duomenys neskelbtini) bandė suduoti 2 kartus ir jai, paskui pasiėmė tapkę ir vėl taikėsi pataikyti jo žmonai, bet jis užstojo, (duomenys neskelbtini) užkliuvo (už vyro matomai) ir parvirto ant žemės, kurios danga nelygi, buvo basa koja.

Todėl galimai ir susižalojo; (duomenys neskelbtini) stovėjo kaip stovėję. A. G. turėjo akmenį, kuriuo grasino prieidama prie jų, kad užmuÅ¡, bet akmenį atėmė (duomenys neskelbtini), ji paskui paėmė tÄ sulaužytÄ pagalį, bet jį vėl atėmė (duomenys neskelbtini); pradėjo juos vesti namo. Tada jo žmona iÅ¡siėmė telefonÄ iÅ¡ kiÅ¡enės ir ėmė filmuoti, tada ėmė ginčytis žodžiais, o (duomenys neskelbtini) ėmė visaip sakyti, kad paduos mokesčiams, po kurio laiko iÅ¡siėmė telefonÄ ir (duomenys neskelbtini), kuris sakėsi irgi filmuoja. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė paskui, kad parodymų neduos, kad galima viskÄ iÅ¡spręsti.

Taip ir išsiskyrė. Ginčijosi jie ir anksčiau. Būdamas girtas (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir jo prašė būti liudytoju, bet jis nesutiko. (duomenys neskelbtini) neseniai ten gyvena. Papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo su geltonais marškiniais, sportinėmis kelnėmis, ji buvo labai agresyvi. Jokių sužalojimų nepastebėjo ant jos atvirų kūno vietų, ant veido sužalojimų taip pat nebuvo. A. G. tapo dar agresyvesnė ir niekuo nesiskyrė, nieko nepastebėjo iš priekio; ant veido nieko nebuvo.

Parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo galimai darbiniais drabužiais, kadangi visi kažkÄ dirba (sodyboje), nepastebėjo, jog kaimynas bÅ«tų Å¡lapias. Ikiteisminiam procese jau pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) paėmus akmenį „užsimojavo“ virÅ¡ galvos, o kadangi norėta buvo iÅ¡ jos jį atimti, tai galimai ir susižalojo; jis ant jų nespjovė, ant jo (duomenys neskelbtini) spjovė; administracine tvarka gal 5 metų laikotarpiu buvo baustas (dėl vairavimo galimai). Net nežinojęs, kad už spjaudymÄ galima iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Tyrimo metu nenurodė sÅ«naus ir marčios liudytojais, nes nesitikėjo, kad reiks velti į tai vaikus, be to net nesamdė advokato. IeÅ¡kinių nepripažįsta. Parodė, kad smÅ«gio tiesioginio nebuvo jam iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nors jam bandė smÅ«giuoti (duomenys neskelbtini), jis Å¡alino veidÄ ir ji nesudavė, nepataikė. Jo žmona (duomenys neskelbtini) prašė (duomenys neskelbtini), kad paimtų (duomenys neskelbtini) namo, nes (duomenys neskelbtini) buvo labai supykusi, todėl ir puolusi juos (kad neva jo Å¡eima pila atliekas).

Parodė, jog jo maÅ¡ina stovėjo prie tvoros, o kita - prie garažo. Incidentas vyko pasibaigus jo sodybai (nuo jo sklypo 2-3 m) ir prasidedant (prie vartelių) jau (duomenys neskelbtini) sodybai; kaimynai (duomenys neskelbtini) atėjo konfliktuoti, bet ne jis ėjo konfliktuoti su kaimynais. Vaikų automobilio nesimatė, nes jis stovėjo kaimyniniame sklype tÄ dien, o iÅ¡ 2 aukÅ¡to matosi tik automobilio stogas. Baigiamoje kalboje parodė, kad sutinka su advokato iÅ¡sakyta pozicija ir praÅ¡o nutraukti jo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir jį iÅ¡teisinti.

Kaltinamojo A. C. atstovas advokatas L. G. baigiamojoje kalboje parodė, jog iÅ¡girsta pozicija dėl ginamojo veiksmų, kurie vertinti kaip nusikalstama veika, kad A. C. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 284 straipsnyje. Motyvai ir argumentai buvo pateikti, jo pozicija visiÅ¡kai kita ir prieÅ¡inga, jo ginamasis nusikalstamos veikos nepadarė. Byloje pakankama duomenų, dokumentų ir informacijos. Ginamasis aktyviai dalyvavo ikiteisminio tyrimo procese, vertino atliekamus veiksmus, teikė praÅ¡ymus, juose iÅ¡dėstyti argumentai ir motyvai, dabar jų nenagrinės, nes jie yra byloje.

PraÅ¡o teismo juos įdėmiai vertinti, kaltinamas ginamasis tuo, kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Visų pirma teigiama, bÅ«damas prie namo aplaistė vandeniu H. K., kokie duomenys tai patvirtino, byloje tokių objektyvių duomenų nėra, tik pačio nukentėjusiojo parodymai. Tarp H. K. parodymų ir fakto, tarp jų irgi yra nemažai prieÅ¡taravimų, jie iÅ¡dėstyti A. C. praÅ¡ymuose atlikti eksperimentÄ ir skirti ekspertizę. Dar viena reikÅ¡minga aplinkybė, kad vienintelis liudytojas G.

R., kuris matė daug aplinkybių, sakė, kad matė per langÄ . G. R. teismo posėdyje aiÅ¡kiai pasakė, kad vandens apipylimo fakto nematė, lieka tik H. K. teiginiai. Teiginys A. C. veiksmas pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kad jis spjovė, apart nukentėjusiųjų pačių patvirtinimo, daugiau nieko nėra. Jie neginčija, kad sužalojimai buvo, nors kėlė klausimÄ ar iÅ¡ tikro esant griuvimui nepriklausomai nuo ko nukentėjusioji pargriuvo, galimi tokie daugybiniai ir visapusiÅ¡ki sužalojimai.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme labai nuosekliai ir vienodai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ ir niekas jos nepaneigė, pati G. K. užsikabinusi už savo vyro nukrito ant akmenų ir dėlto atsirado tokie daugybiniai sužalojimai. Nėra faktinio veiksmo, mano A. C. Å¡iuo atveju nusikalstamos veikos nepadarė. Darytina iÅ¡vada, kad nepagrįstas civilinis ieÅ¡kinys. Tai mano dėl neturinės žalos nėra pagrįstas, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, apart nukentėjusios parodymų, todėl daro iÅ¡vadas, kad A.

C. nusikaltimo nepadarė. PraÅ¡o A. C. iÅ¡teisinti ir netenkinti civilinio ieÅ¡kinio. Nukentėjusioji G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su jais (kaimynais) jie neblogai sugyveno, sodÄ turi apie 32 m., turėjo darbinių santykių su jais ir kaip ir nesiskundė jais. 2018 m. pavasarį nuvažiavus į sodÄ jau (duomenys neskelbtini) nesisveikino. Santykiai pasikeitė dėl drenažo greičiausiai. Ä®vykio dienÄ grįžo namo prieÅ¡ 21 val., (duomenys neskelbtini) buvo namuose ir nuėjo pas (duomenys neskelbtini) leidžiamo apÅ¡ildymo katilo pažiÅ«rėti, alkoholinių gėrimų sutuoktinis nevartojo, iÅ¡eidamas buvo irgi blaivus.

Ji tuo metu ruošėsi miegoti, tvarkė patalus. (duomenys neskelbtini) 15-20 min. laikotarpiu grįžo Å¡lapias. Jai paklausus, jis pasakojo, kad kai jis išėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jį apipylė (duomenys neskelbtini) su Å¡langu ir pasakė, kad jokio konflikto nebuvo. Išėjo į kiemÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti ir išėjus jau buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). K. A. kodėl apipylė jos vyrÄ . Pastarasis pradėjo eiti link jos ir spjaudytis, tada kartÄ nepataikė. Priartėjo prie jos ir taikė į veidÄ .

Klausė vėl (duomenys neskelbtini) kodėl jis spjaudosi ant jos; be to, ji (duomenys neskelbtini) pasakiusi eiti namo. IÅ¡ kairės pusės stovėjo (duomenys neskelbtini) praėjo per tarpÄ Ä¯ deÅ¡inę ir tada deÅ¡ine ranka gavo smÅ«gį virÅ¡ antakio į kairę pusę. A. C. pasakė, kad tai už (duomenys neskelbtini), ji prarado sÄ monę. Tas įvykis truko kažkur 10 min.; pajautė, kad kažkas jÄ kelia. Atsigavus priekyje stovėjo (duomenys neskelbtini), jÄ pakėlė (duomenys neskelbtini).

Ji stovėjo, jie žiÅ«rėjo į jÄ , iÅ¡ guminių tapkių iÅ¡simovus, buvo Å¡oke, pradėjo ieÅ¡koti savo tapkių, ir kažkaip už akmens susigriebė. SÄ monę atgavusi galvoja kÄ ji daro, tÄ akmenukÄ , kurį turėjo, numetė į (duomenys neskelbtini) sklypÄ ; vėliau iÅ¡siskirstė ir viskas, nes nieko niekas nesiaiÅ¡kino. Jai niekas nepadėjo nueiti į namus, ji tik buvo paėmus (duomenys neskelbtini) už rankos, kad eiti. Ir tuo momentu, kai jie ėjo jau namo, (duomenys neskelbtini) sakė, kad (duomenys neskelbtini) neva jÄ puolė ir jį pradėjo filmuoti, nors jei turėjo telefonÄ , tai galėjo viskÄ filmuoti ir parodyti medžiagÄ .

Nors ji ((duomenys neskelbtini)) viskÄ mate, bet nestabdė savo vyro, kad jis nesispjaudytų, kad nesipyktų, bet nebuvo taip. (duomenys neskelbtini) spjaudė ir į vyrÄ , bet nematė ar pataikė vyrui. A. C. padaro gumuliukÄ ir taip spjauna; jis tiesiog tai įgudęs. PaaiÅ¡kino, kad patyrė fizinį skausmÄ deÅ¡inėje rankoje, alkÅ«nėje, deÅ¡inio sėdmens buvo didelė mėlynė, čiurna ir padikaulis. TÄ patį vakarÄ , kai parėjo namo, nesuprato, kaip čia tokie geri santykiai buvo ir taip pažemino; jie nėra piktybiniai.

SekančiÄ dienÄ pasirodė, kad alkÅ«nėje deÅ¡inėje atsirado tamsios mėlynes, 3 dienos - jau žalsvos. SekančiÄ dienÄ rodė kaimynui (duomenys neskelbtini) ir vyrui savo mėlynes, sužalojimai nuo fizinio smÅ«gio ir nukritimo. Ten buvo akmenys, žvyras, statybinės medžiagos ir ji ant to kelio nukrito. Akmuo tilpo į delnÄ ir jį numetė į (duomenys neskelbtini) sklypÄ . Å oko bÅ«senoje buvo, bet nepamena, kad kažkam bÅ«tų grasinusi. Numetė pati tÄ akmenukÄ , visi stebėjo ir žiÅ«rėjo.

Ji nežino, kaip ten tas akmenukas atsirado ir ji jį paėmė ir numetė. Dėl civilinio ieÅ¡kinio paaiÅ¡kino, kad ji patyrė fizinį skausmÄ , traumas, mėlynes; sužalojimÄ patyrė ir tÄ patį vakarÄ nors ir buvo dar tam tikra prasme Å¡oke, bet buvo jaučiamas pažeminimas, buvo sužlugdyta, kad buvo ir neblogi santykiai, juk jie nepiktybiniai žmonės. Skausmas atsirado jau kitÄ dienÄ , kai ėmė labiau ryÅ¡kėti mėlynės, kurias sekančiÄ dienÄ parodė (duomenys neskelbtini), sutuoktiniui ir galvoja, kad tai atsirado nuo nukritimo, nuo smÅ«gio.

Danga ant kurios ji krito, buvo nelygi, buvo didesnių mažesnių akmenukų, buvo betono palyginti keliÄ supilta. O akmenukas apie kurį kalbama, tai buvo nedidelis, jis tilpo jai į rankÄ ir ji jį paėmusi numetė Å¡alin; Å¡oko bÅ«senoje ji susiorientavo, kad ji pati akmenukÄ numetė, niekas to akmenuko neatiminėjo iÅ¡ jos ir jo nelaikė virÅ¡ galvos. Kaltinamasis neatėjo, jos neatsiprašė, negana to, 2018 m. vasarÄ jos Å¡eimÄ filmavo, persekiojo, dėl ko kainavo daug nervų. 2018 m. liepos mėn. 17 d. buvo atėjęs pažįstamas žmogus pas juos į svečius, tai A.

C. rėkė iÅ¡ balkono, kaltindamas jos vyrÄ neva apÅ¡lapinusį jo malkas, dėl ko turėję kviestis ir policijÄ . Parodė, kad gydymas truko iki poros savaičių. Jai darė tomografijÄ , buvo atsiradęs toks iÅ¡kilimas pakauÅ¡io srityje; nustatė, kad tikrai svyruoja, mano, kad nuo sukrėtimo viskas, nes iki tol nebuvo. Pas gydytojÄ dėl depresijos nesikreipė; kreipėsi į Å eÅ¡kinės poliklinikÄ pas Å¡eimos gydytojÄ , tÄ dien nusiuntė pas akių gydytojÄ ir nustatė kairėje akyje kraujosruvÄ ir tinklainės pažeidimÄ .

Mano, kad akies pažeidimas atsirado po A. C. smÅ«gio, juk virÅ¡ kairės akies gavo smÅ«gį. Atsakydama į klausimus paaiÅ¡kino, kad A. C. siekė atkerÅ¡yti, iÅ¡vystyti konfliktÄ , o galbÅ«t jis pats savo elgesį paaiÅ¡kins. Parodė, jog konflikto metu nebuvo maÅ¡inų, ar (duomenys neskelbtini) vaikų atvažiavusių, kaip teigiama, tikrai nebuvo, nes maÅ¡inų važiavimas girdisi. Kai ji išėjo į laukÄ ir paklausė už kÄ buvo apipiltas jos vyras, (duomenys neskelbtini) nieko nesakė, tada ji bandė pasakyti, kad ji dirbo pas (duomenys neskelbtini), bet jis ((duomenys neskelbtini)) vėl nieko nesakė.

Mano, kad (duomenys neskelbtini) pats paaiÅ¡kins, o jo pasakymÄ â€žuž (duomenys neskelbtini)“ supratusi kad tai buvo susiję su drenažo apmokėjimu, t. y. už paklausimÄ (duomenys neskelbtini) dėl drenažo apmokėjimo. Parodė, kad akmenuku negalėjo ir nesusižalojo pati. Ä®vykio metu (duomenys neskelbtini) nesikiÅ¡o, taip pat ir jos sutuoktinis, o visas konfliktas vystėsi lauke tik tarp jos ir (duomenys neskelbtini). Jai atrodo, kad jie ((duomenys neskelbtini) Å¡eima) nenori sutikti su tuo kas įvyko, todėl sukÅ«rė savo versijÄ , (duomenys neskelbtini) net nurodo ne tÄ konflikto vietÄ .

Jokių muÅ¡tynių iki jai nukrentant nebuvo ir ji prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) nesmurtavo (iki nukrentant), o po nukritimo – ji neatsimena. Nepamena kaip nukrito. Kai atgavo sÄ monę, jautė, kad kažkas kelia jÄ už nugaros. Nieko po to įvykio nesiginčijo, buvo paėmusi (duomenys neskelbtini) už rankos. Jis kažkÄ turėjo, galbÅ«t telefonÄ , kadangi (duomenys neskelbtini) žmona sakė, kad filmuoja, todėl ir vyras pasakė, kad gali filmuoti. Papildomai nurodė, kad jie, visi kaimynai, taip pat ir A.

C., susitarė, kad darys drenaÅ¾Ä , nes pavasarį ten pas juos bÅ«na vandens ant kelio; samdė traktorių, viskÄ nupirko, vamzdžius ir panaÅ¡iai. Nukentėjusioji baigiamoje kalboje parodė, kad ji tiki, kad iÅ¡klausius liudytojus ir nukentėjusiuosius, įvertintos bus visos aplinkybės ir nustatytas bus kaltininkas dėl kurio kaltės ji patyrė pažeminimÄ vieÅ¡oje vietoje ir daugybinius kÅ«no sužalojimus po sumuÅ¡imo: jie pasireiÅ¡kė fiziniu skausmu, fiziniais nepatogumais, rÅ«pesčiu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir pabaigos.

Pablogėjo kairės akies matymas, sutriko miegas, jos neatsiprašė, nepripažino kaltės, o tyrimo ir teismo posėdžio metu pradėta kelti versijas, kad niekaip neprisidėjo prie jos sveikatai kilusių padarinių, lyg ji buvo pati agresyviausia, apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų ir dėl neatsargumo pati susižalojo. Niekada nebuvo teista ar traukiama administracinėn atsakomybėn, alkoholinių gėrimų nevartoja. PraÅ¡o jos naudai priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. C. advokato padėjėjo iÅ¡laidas ir neturtinę žalÄ pagal pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Nukentėjusiosios G. K. atstovas advokato padėjėjas R. F. baigiamoje kalboje parodė, jog yra baigiama nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje A. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamas pagal BK 284 straipsnį. A. C., suprasdamas jam pareikÅ¡tų įtarimų/kaltinimo esmę, nei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23148-18 stadijoje, nei teisme vykusių posėdžių metu savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo, nesiekė su nukentėjusiaisiais susitaikyti arba atlyginti jiems sukeltÄ Å¾alÄ , taigi, ir nepadėjo nustatyti tikrÄ jÄ , t. y. objektyviÄ jÄ , tiesÄ dėl 2018-05-11 vieÅ¡ojoje vietoje įvykusio kaimynų konflikto:

„Suprantu kuo esu kaltinamas. Kaltu neprisipažįstu“. Kita vertus, nepaisant tokios gynybinės pozicijos, iÅ¡ kurios seka prielaidos, kad — i) įvykio metu nukentėjusiosios G. K. niekas nemušė; ii) ant jos kÅ«no užfiksuoti sužalojimai atsirado ne dėl A. C. panaudoto smurto, o dėl pačios nukentėjusiosios neatsargaus elgesio; iii) nukentėjusieji A. C. ir jo žmonos J. C. atžvilgiu buvo nusiteikė agresyviai bei patys naudojo fizinį smurtÄ - nagrinėjamu atveju yra surinkta bei iÅ¡tirta pakankamai patikimų duomenų, rodančių, jog baudžiamasis persekiojimas prieÅ¡ kaltinamÄ jį pradėtas ne be pagrindo, o esant nustatytiems požymiams, kad buvo padaryta pavojinga ir uždrausta nusikalstama veika — „VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas“ ir/arba „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“.

Sekant teismų BK 284 straipsnio taikymo praktika, Å¡ioje byloje A. C. baudžiamÄ jÄ atsakomybę patvirtina toliau dėstoma faktinių bylos duomenų analizė. IÅ¡ Protokolo-pareiÅ¡kimo Nr. 01-1-23148-18, kuris 2018-05-17 buvo gautas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ajame veiklos skyriuje, matyti, kad pareiÅ¡kėja G. K. jame nurodė tokias aplinkybes: „2018-05-11 apie 21.30 vai. (duomenys neskelbtini) namo, ant kelio kaimynas A. C. panaudojo prieÅ¡ mane fizinį smurtÄ , t. y. trenkė į kairę veido pusę, po ko aÅ¡ parkritau ant žemės ir praradau sÄ monę.

Man buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. PraÅ¡au pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl mano sumuÅ¡imo.“ IÅ¡ liudytojos G. K. 2018-05-17 apklausos protokolo ir 2018-08-22 papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2018-05-11 konfliktas prasidėjo nuo to, kad apie 21.30 val. į namus visas Å¡lapias grįžo H. K., kuris paaiÅ¡kino, kad kaimynas A. C. dėl neaiÅ¡kios priežasties jį apipylė vandeniu. Anot G. K., ji pasiÅ«lė vyrui nueiti paklausti, kodėl (duomenys neskelbtini) taip pasielgė.

Kai jie išėjo iÅ¡ namų, G. R., kartu su (duomenys neskelbtini) stovėjo prie (duomenys neskelbtini) sklypo kampo ant kelio. K. A. pamatė, kad nukentėjusieji išėjo, jis irgi pradėjo eiti link jų. Nukentėjusioji paklausė (duomenys neskelbtini), už kÄ jis apipylė (duomenys neskelbtini) vandeniu, tačiau kaltinamasis nieko neatsakė, o tik spjovė ant jų ir pataikė. (duomenys neskelbtini) prašė baigti spjaudytis, tačiau (duomenys neskelbtini) nieko neatsakė, o priartėjęs prie jos ir pasakęs frazę „Čia tau už (duomenys neskelbtini)“, vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė jai į kairę veido pusę, po ko pastaroji nukrito ant žemės, ant nugaros deÅ¡inio Å¡ono, ir trumpam prarado sÄ monę.

Nukentėjusioji pradėjo atsigauti, kai pajuto, jog yra keliama iÅ¡ nugaros pusės. Tuo metu matė, kad netoliese stovėjo jos vyras (duomenys neskelbtini), kaimynas (duomenys neskelbtini) ir jo žmona (duomenys neskelbtini), kuri savo telefonu filmavo konfliktÄ . IÅ¡ 2019-12-10 teisiamojo posėdžio metu užfiksuotų duomenų, matyti, kad nukentėjusioji G. K. patvirtino ir nekeitė savo pirmiau ikiteisminiame tyrime duotų parodymų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo mechanizmo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-24 liudytoju apklaustas H. K. nurodė, kad jis 2018-05-11, vakare, tiksliai nenustatytu laiku, buvo užėjęs pas kaimynÄ (duomenys neskelbtini). Kai išėjo iÅ¡ namų į laukÄ , A. C., kuris tuo metu prie savo namo plovė maÅ¡inÄ , nieko nesakydamas Å¡langu apipylė jį visÄ su vandeniu. Taipogi H. K. Å¡io apklausos metu parodė, kad jis apipiltas vandeniu, visas Å¡lapias nuėjo namo ir papasakojo apie šį įvykį G. K., po ko jau abu nukentėjusieji išėjo į laukÄ , kad pasiaiÅ¡kinti su kaimynu.

Pasak liudytojo, kai jis su G. K. buvo lauke, (duomenys neskelbtini) iÅ¡ pradžių pradėjo į juos spjaudytis bei įžeidinėti, o vėliau vienÄ kartÄ ranka sudavė (duomenys neskelbtini) į galvos sritį (kur pataikė negali pasakyti, nes viskas vyko greitai), dėl ko ji nugriuvo ant žvyruoto kelio prie vartelių, ir galimai prarado sÄ monę, nes negalėjo atsistoti. Jai atsistoti padėjo kaimynas (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2019-12-04 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis H.

K. pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų, tačiau papildė, kad prieÅ¡ pat įvykį jis pas kaimynÄ (duomenys neskelbtini) svečiuose iÅ¡buvo apie 15 min. Kai išėjo iÅ¡ namų į laukÄ , dar nespėjus įžengti į gatvę, jį vandeniu apipylė A. C., kuris tuo metu nuosavame sklype (bÅ«damas apie 12 m. nuo (duomenys neskelbtini)) plovė žmonos automobilį. (duomenys neskelbtini) vandeniu apipylė nukentėjusiajam visÄ galvÄ , Å¡onÄ ir priekį, o pastarajam grįžtant namo - juokėsi ir tyčiojosi iÅ¡ paskos, „sakė, kad (duomenys neskelbtini) apsiÅ¡lapino.“ Pažymėtina, kad nukentėjusysis Å¡ios teisme vykusios apklausos metu, be kita ko, parodė, kad po apipylimo, išėjus kartu su G.

K. iÅ¡ savo namų į laukÄ , jie su kaimynais susitiko per vidurį nuo sklypo Nr.

35. P. G. stovėjo (duomenys neskelbtini), o jis tuo metu stovėjo prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini). Atstumas buvo apie metrÄ . Jis, t. y. H. K., nieko nesakė, tylėjo, nesikiÅ¡o į konfliktÄ , o (duomenys neskelbtini) klausė (duomenys neskelbtini) už kÄ Å¡is vandeniu apipylė jos vyrÄ . (duomenys neskelbtini) nieko neatsakė, tačiau pradėjo į juos spjaudytis — pataikė (duomenys neskelbtini) ant galvų, nes spjaudė į veidÄ . Jį ((duomenys neskelbtini)) apspjovė gal 4 kartus, o kiek kartų pataikė į (duomenys neskelbtini) - nukentėjusysis neskaičiavo. (duomenys neskelbtini) spjaudė, tačiau staiga sudavė (duomenys neskelbtini) smÅ«gį. (duomenys neskelbtini) nespėjo įsižiÅ«rėti, kuria ranka (duomenys neskelbtini) jai sudavė, bet suprato, kad sudavė į galvos sritį.

Matė judesį, tačiau nežino kuria ranka buvo suduotas smÅ«gis, nes viskas įvyko staigiai. Kitaip tariant, (duomenys neskelbtini) nepastebėjo kumščiu ar delnu (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini), tačiau matė, kad po Å¡io veiksmo, kuris buvo panaÅ¡us bÅ«tent į smÅ«gį, nukentėjusioji aukÅ¡tielninka nugriuvo ant žemės, ant deÅ¡inio Å¡ono. Taipogi Å¡ioje apklausoje nukentėjusysis akcentavo, kad po smÅ«gio sudavimo, tuo metu bÅ«tent G. R. iÅ¡ karto iÅ¡ nugaros pusės, už pečių, pradėjo kelti (duomenys neskelbtini), kadangi pastaroji po Å¡io fizinio kontakto buvo matomai praradusi sÄ monę ir negalėjo pati atsistoti ant kojų.

Anot nukentėjusiojo, G. R. nuo pat pradžių matė pro savo namo langÄ , matė ir išėjus į laukÄ , kai proceso dalyviai susirinko gatvėje, matė ir girdėjo visÄ tarp kaimynų kilusį konfliktÄ . „...(duomenys neskelbtini) nuėjo kelti (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini) jau buvo išėjęs į gatvę, jis viskÄ matė <...> (duomenys neskelbtini) buvo savo sklype, kai mes visi keturi susirinkome lauke. Jis iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir tada priėjo. (duomenys neskelbtini) priėjo, nes iÅ¡girdo, kad Å¡aukiame, (duomenys neskelbtini) žmona rėkė. (duomenys neskelbtini) priėjęs stovėjo, pasibarė, o kai (duomenys neskelbtini) trenkė (duomenys neskelbtini) į galvÄ , tada ėmė visus skirti“.

Liudytoju 2018-08-24 apklaustas G. R. davė parodymus, kad 2018-05-11 pas jį į svečius buvo užėjęs H. K.. Vakare iÅ¡leidęs (duomenys neskelbtini) pro langÄ pamatė, kad (duomenys neskelbtini) lauke prie namų, laikė rankose Å¡langÄ su vandeniu ir juokėsi. Atidaręs duris, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) stovi visas Å¡lapias prie jo namo durų. Nematė, kaip (duomenys neskelbtini) apipylė (duomenys neskelbtini) vandeniu ir dėl kokios priežasties tarp jų prasidėjo konfliktas, o matė tik suÅ¡lapintÄ Å¾emę link jo ((duomenys neskelbtini)) namų durų.

Nurodė, kad vėliau Å¡alia jo sklypo kaimynų konfliktas tęsėsi, nes į gatvę išėjo G. K. ir (duomenys neskelbtini) žmona (duomenys neskelbtini), tarp kurių prasidėjo žodinis konfliktas. (duomenys neskelbtini) pradėjo spjaudytis (duomenys neskelbtini) į veidÄ ir įžeidinėjo nukentėjusiuosius, tuo provokuodamas dar didesnį konfliktÄ . Matė, kad (duomenys neskelbtini) ranka pastÅ«mė (duomenys neskelbtini), kai pastaroji stovėjo prieÅ¡ais jį, nuo ko nukentėjusioji pargriuvo ant kelio, ant nugaros, Å¡onu, t. y. aukÅ¡tielninka.

Jis pats pakėlė (duomenys neskelbtini) už pažastų dviem rankomis ir toliau bandė raminti kaimynus, kad šie nekonfliktuotų. Nurodė, kad tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) pastūmė (duomenys neskelbtini), kaltinamojo žmona (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia savo vyro. Iš liudytojo G. R. 2018-12-12 papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis pasiliko prie parodymu, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu. Iš 2019-11-18 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas G. R. davė analogiškus, tačiau kiek išsamesnius parodymus, pagal kuriuos konfliktas tarp nukentėjusiojo H.

K. ir kaltinamojo A. C. prasidėjo vakare, temstant. Konfliktas įvykio dalinai ir jo sklype, nes (duomenys neskelbtini) buvo užėjęs į svečius apžiÅ«rėti katilÄ . IÅ¡einant nukentėjusiajam, (duomenys neskelbtini) nuėjo į savo miegamÄ jį ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) su Å¡langu pila vandenį ir juokiasi. Po kiek laiko pasibeldė (duomenys neskelbtini) visas Å¡lapias ir papasakojo, kad jį apipylė A. C.. Å lapias taip pat buvo ir (duomenys neskelbtini) sklypo plotas. Vėliau ((duomenys neskelbtini) išėjus į laukÄ pasižiÅ«rėti, kas ten vyksta) konfliktas vyko arčiau link (duomenys neskelbtini) sklypo.

Jis stovėjo iÅ¡ Å¡ono, link savo sklypo, tuo tarpu po deÅ¡inę Å¡alia medinės tvoros iÅ¡ vienos pusės stovėjo (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ kitos pusės - nukentėjusieji (duomenys neskelbtini). Visi stovėjo arčiau tvoros, maždaug 70-80 cm atstumu. (duomenys neskelbtini) spjovė nukentėjusiesiems ne kartÄ . Spjaudė į veido pusę, gal kokius 3-4 kartus. Dėl tokių veiksmų, (duomenys neskelbtini) bandė sugėdinti (duomenys neskelbtini), kad nebetęstų konflikto. Å ioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad, lauke tarp kaimynų kilusį konfliktÄ iÅ¡provokuoti norėjo daugiau kaltinamasis.

Nepaisant to, kad G. R. praÅ¡ymo nusiraminti, kai visi buvo „įsikarščiavę“, nei viena, nei kita pusę negirdėjo, liudytojo pažiÅ«riu, kaimynų konfliktÄ labiausiai lėmė bÅ«tent kaltinamojo elgesys. Pažymėtina, kad atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus dėl smurto panaudojimo aplinkybių, G. R. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių, kai (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini) ir ji nukrito, jis ((duomenys neskelbtini)) jÄ pakėlė ir bandė skirti kaimynus.

Anot liudytojo, smÅ«gį jis matė, nes tuo metu stovėjo iÅ¡ Å¡ono, maždaug vieno metro atstumu. SmÅ«gis buvo deÅ¡ine ranka į kairę veido pusę, suduotas gal nepilnai suspaustu kumščiu, nuo kurio (duomenys neskelbtini) nukrito aukÅ¡tielninka ant kelio papiltos skaldos: „Neabejotinai galiu teigti, kad vienas fizinis kontaktas buvo <...> AÅ¡ galiu tik teigti, kad po to fizinio kontakto (duomenys neskelbtini) nugriuvo. SmÅ«gis buvo pakankamai stiprus, kad nukristų ir gautų traumÄ <...> SmÅ«gis buvo tyčinis, gal įvyko spontaniÅ¡kai“.

Ar nukentėjusiajai nukritus, ji buvo praradusi sÄ monę, (duomenys neskelbtini) nepastebėjo. (duomenys neskelbtini) nesiskundė skausmais. Po Å¡io įvykio konfliktas dar vyko porÄ minučių ir pradėjo visi eiti link savo namų ir iÅ¡siskirstė. Po konflikto (duomenys neskelbtini) susirinko sulaužytas lazdas bei Å¡iukÅ¡les, esančias savo sklypo teritorijoje, ir nuėjau namo. Taipogi pažymėtina, kad, atsakydamas į prokurorės ir teismo klausimus dėl nukentėjusiajai kilusios žalos, liudytojas nurodė, kad po įvykio su (duomenys neskelbtini) bendravo kitÄ dienÄ .

Apie kÄ bendravo negali pasakyti, tiesiog pas (duomenys neskelbtini) buvo užėjęs varžtų, o (duomenys neskelbtini) parodė Å¡onÄ , kuris buvo visas mėlynas. Pamatęs mėlynes, padarė prielaidÄ , kad tai atsirado, kai nukentėjusioji nugriuvo. J. G. parodė deÅ¡inį Å¡onÄ , kuris buvo mėlynas. (duomenys neskelbtini) parodė, nes ji pasiskundė, kad jai skauda. Supranta, kad tie sužalojimai atsirado, nes buvo nukritus. Nukentėjusioji jam pasakė, kad tos mėlynės atsirado nuo vakarykščio įvykio.

Pasiūlė nukentėjusiajai kreiptis į ekspertizę. Iš medicininio dokumentų išrašo/siuntimo Nr. LA 2018-62454/1040-V-2018-65735 matyti, kad:

i) G. K. po 2018-05-11 įvykių skundėsi galvos, nugaros, pečių, deÅ¡inio sėdmens ir deÅ¡inės Å¡launies skausmais; ii) 2018-05-14 G. K. kreipėsi į VšĮ RVUL, kur buvo apžiÅ«rėta, atliktas galvos KT tyrimas. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 155/2018 (01) nustatyta kad: G. K. patyrė tokius kÅ«no sužalojimus: 1.1. Kaktos kairės pusės poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu, deÅ¡inio žasto, deÅ¡inės blauzdos, deÅ¡inio sėdmens poodines kraujosruvas, deÅ¡inės alkÅ«nės odos nubrozdinimÄ su aplinkine poodine kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018-05-11); 1.2.

Kairio dilbio, kairio rieÅ¡o, deÅ¡inės Å¡launies, abiejų blauzdų, deÅ¡inės čiurnos, deÅ¡inės pėdos odos nubrozdinimai, deÅ¡inės blauzdos odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti Ä®dėtu, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018-05-11), kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. IÅ¡ 2018-11-06 Specialisto paaiÅ¡kinimų protokolo matyti, kad į užduotÄ klausimÄ , ar galėjo G. K. atsirasti specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai nuo suduoto smÅ«gio į kairės pusės galvos sritį ir pargriovimo, taip, kaip parodė nukentėjusioji 2018-10-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole (foto Nr. 7, 8, 9, 10), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau - VTMT) Vilniaus skyriaus ekspertas V.

K. atsakė: „<...> susipažinęs su 2018-05-10 specialisto iÅ¡vada bei 2018-10-10 parodymų patikrinimo protokolo fotonuotraukomis, galiu paaiÅ¡kinti, kad sužalojimai kaktos kairėje pusėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairio rieÅ¡o srityje, deÅ¡iniame sėdmenyje galėjo susidaryti fotonuotraukose užfiksuotu bÅ«du.“ IÅ¡ 2019-12-10 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, pagarsinus bylos medžiagÄ bei parodžius VTMT ekspertui-specialistui V. K. nagrinėjamo įvykio nuotraukas, pastarasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl kai kurių nukentėjusiajai kilusių sužalojimų (kaktos kairėje pusėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairio rieÅ¡o srityje) susidarymo mechanizmo:

„<...> aÅ¡ nusprendžiau, kad galėjo tai įvykti, nuo smÅ«gio galėjo taip nutikti. Kiti sužalojimai bÅ«dingi dėl kritimo. Kumščiu galėjo padaryti tokį sužalojimÄ , nesugniaužtais pirÅ¡tais. PirÅ¡to nagu irgi gali. Kiti galėjo susidaryti griÅ«nant ant kairiojo Å¡ono.“ Taigi, vertinant aukščiau iÅ¡dėstytas faktines bylos aplinkybes, galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A. C. veika atitinka įžūlaus ir moralės aspektu nepriimtino elgesio požymį, kaip tÄ numato BK 284 straipsnio sudėtis.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais (visų pirma, nukentėjusiųjų G. K., H. K. ir liudytojo G. R. parodymais) nustatyta, jog ne kas kitas, o bÅ«tent kaltinamasis 2018-05-11 apie 21.30 val., vieÅ¡ojoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams. BÅ«tent kaltinamojo neteisėtas elgesys pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, pirma, stovėdamas savo nuosavame sklype ir turėdamas rankoje žarnÄ , iÅ¡ pradžių vandeniu aplaistė į laukÄ iÅ¡ kaimyno G.

R. namo išėjusį nukentėjusįjį H. K., po ko, antra, tęsdamas šį savo neteisėtÄ elgesį bei toliau eskaluodamas dar didesnį kaimynų konfliktÄ , ten pat kitų žmonių akivaizdoje keikėsi ir spjaudėsi į laukan pasiaiÅ¡kinti išėjusius nukentėjusiuosius G. K. ir H. K.; trečia, galiausiai vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu (galimai nepilnai sugniaužtu) sudavė G. K. į kairę veido pusę, t. y. panaudojo fizinį smurtÄ , kuris lėmė ne tik nukentėjusiosios pargriuvimÄ ant žvyruotos kelio dangos, fizinio skausmo su nežymiu sveikatos sutrikdymu sukėlimÄ , bet ir visuomeninės rimties sutrikdymÄ .

Prie to paties pabrėžtina, kad Å¡ioje byloje nustatytas konflikto pobÅ«dis, o bÅ«tent A. C. elgesys įvykio metu sÄ moningai kurstant nesantaikÄ su savo kaimynas, spjaudymasis bei fizinės jėgos panaudojimas vieÅ¡ojoje vietoje, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu bÅ«du bus sutrikdyta visuomeninės rimtis bei tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo A. C. keliamų įvykio versijų nurodo, kad faktinė bylos duomenų analizė rodo, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A.

C. pasiliko prie savo pirmiau ikiteisminio tyrimo stadijoje duotų parodymų, kad 2018-05-11 vykusio kaimynų konflikto metu jis neatliko jokių neteisėtų, t. y. BK 284 straipsnio (ir/arba BK 140 straipsnio 1 dalies) sudėtį atitinkančių, veiksmų, o atvirkščiai - minėtame įvykyje agresyviÄ bei puolančiÄ jÄ pusę užėmė nukentėjusieji. Taip pat A. C., kaip ir liudytojai J. C., D. C. ir M. C., iÅ¡ esmės vienodai nurodė, jog visi G. K. užfiksuoti kÅ«no sužalojimai kilo ne dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų, o dėl pačios nukentėjusiosios G.

K. neatsargaus elgesio. „Apie įvykį, kuris įvyko 2018-05-11, galiu parodyti, kad tÄ dienÄ buvau namuose, vakare apie 21.30 val. išėjau iÅ¡ teritorijos savo namo prie kelio, prie tvoros, tada pamačiau savo kaimynÄ H. K., (duomenys neskelbtini) vyrÄ , jis buvo iÅ¡gėręs, pradėjo keiktis ant manęs, jis pradėjo mane įžeidinėti, tada aÅ¡ jam pasakiau, kad jis nusiramintu, tada (duomenys neskelbtini) paėmė akmenį ir metė į mane, jis nepataikė į mane, o pataikė į mano instrumentÄ rovėjimo ir sulaužė jį, t. y. kotÄ , kurio vertė 2 eurai.

Vėliau jis pradėjo kviesti kaimynÄ (duomenys neskelbtini), pavardės nežinau, neprisimenu, kaimynas išėjo į laukÄ ir į laukÄ iÅ¡bėgo ir G. K., kuri pradėjo mane iÅ¡karto pulti, t. y. suduodama man kumščiais, norėjo pataikyti man į veidÄ , bet nepataikė, nes iÅ¡vengiau smÅ«gių, mano rankos buvo už nugaros, aÅ¡ nesiprieÅ¡inau, jokių smÅ«gių jai nesudaviau ir nepastÅ«miau, ji nebuvo pargriuvusi. Tuo metu iÅ¡ namų išėjo žmona (duomenys neskelbtini), žmona stovėjo Å¡alia manęs, (duomenys neskelbtini) rankos kumščiu sudavė mano žmonai į kairę rankÄ du kartus, prasidėjo ginčai, žmona pradėjo raminti (duomenys neskelbtini), žmona nieko nesudavė (duomenys neskelbtini).

V. G. nusiėmė batÄ nuo kojos ir pradėjo mano žmonÄ muÅ¡ti su batu, suduodama į kairę rankÄ , norėdamas apginti žmonÄ , aÅ¡ iÅ¡tiesiau rankÄ prie žmonos, kad (duomenys neskelbtini) suduodami smÅ«giai pataikytu ne žmonai, o man. (duomenys neskelbtini) pradėjo eiti atbulomis ir užsikabindama už savo vyro, kuris stovėjo Å¡aka iÅ¡ kairės, pargriuvo ant nugaros, ant žvyrkelio, ji pati vėliau atsistojo, paėmė akmenį ir sakydama man, kad „AÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, norėjo suduoti su akmeniu man į galvÄ , tuo metu kaimynas (duomenys neskelbtini), kuris buvo iÅ¡gėręs, jis paėmė (duomenys neskelbtini) už rankos ir norėjo atimti akmenį, pradėjo jÄ raminti, sakydamas, kad nereikia čia muÅ¡ti, paėmęs jÄ už rankos, vedė prie jos namų. (duomenys neskelbtini) vyras stovėjo ir nieko nesakė tyliai, bet buvo labai iÅ¡gėręs. (duomenys neskelbtini) buvo irgi iÅ¡gėrusi, tai supratau iÅ¡ jos elgesio, ir nuo jos sklido alkoholio kvapas“(Ä®tariamojo A.

C. 2018-06-06 apklausos protokolas). „<...> įvykis įvyko per mano vaiko gimtadienį. Kažkur vakare atvažiavo vaikai. Liepiau sÅ«nui pastatyti maÅ¡ina prie tvoros. Po val. iÅ¡neÅ¡iau į laukÄ kibirÄ <...> iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo išėjo (duomenys neskelbtini), jis buvo girtas, ėjo svirduliuodamas. Vėl pradėjo sakyti, kad reikia pinigų, pradėjo įžeidinėti, 20-30 sekundžių, barbeno į (duomenys neskelbtini) namÄ . Atėjo prie manęs metė akmenį į mane, gulėjo pagalys. (duomenys neskelbtini) išėjo iÅ¡ namo ir pradėjo įžeidinėti, su necenzÅ«riniais žodžiais.

PasiÅ¡alinau į deÅ¡inę, žmona atsistojo prieÅ¡ (duomenys neskelbtini), vienas smÅ«giuoja, vyras dirba kÄ Äia darai. (duomenys neskelbtini) sudavė ir pasilenkė nuėmė Å¡lepetę ir sudavė (duomenys neskelbtini) per petį. Pas mus yra skeldėti akmenys, už nugaros užsikabino ir nukrito. Apsivertė ant pilvo. Å alia gulėjo akmuo, paėmus akmenį, su žodžiais: aÅ¡ tave užmuÅ¡iu. Susistumdė su (duomenys neskelbtini), jis atėmė akmenį, numetė į savo sklypÄ . (duomenys neskelbtini) pradėjo filmuoti.

Pradėjo ginčytis su (duomenys neskelbtini), žmona pradėjo sakyti, kad parodys policijai. Rėkė, kad kaimynai muÅ¡asi, pradėjo filmuoti (duomenys neskelbtini)“ (2019-12-10 teisiamojo posėdžio protokolas - A. C. apklausa). Pastarieji A. C. ir jo Å¡eimos narių parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip kaltinamojo bandymas nepagrįstai iÅ¡vengti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ . Pirma, Å¡ioje vietoje pastebėtina, kad pastarųjų kaltinamojo A.

C. nurodytų aplinkybių, kaip ir bylos baigtimi suinteresuotų jo Å¡eimos narių (liudytojų) J. C., D. C., M. C. parodymų, nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Atsižvelgiant į faktinę situacijÄ , visiÅ¡kai neįtikinama, nelogiÅ¡ka, yra įvykių versija, kad garbaus amžiaus nukentėjusioji G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡bėgo į laukÄ , be jokios priežasties pradėjo iÅ¡ pradžių kumščiais pulti už save dvigubai didesnį bei aukÅ¡tesnį asmenį, t. y.

A. C., o vėliau du kartus kumščiu ranka sudavė į laukÄ išėjusiai kaltinamojo žmonai J. C., kuri atseit įvykio metu bandė raminti „agresyviai“ nusiteikusiÄ kaimynę. Neįtikinamai atrodo sekanti įvykių versija, pagal kuriÄ G. K., atlikdama minėtus neteisėtus-smurtinius veiksmus, pradėjo eiti atbulomis, užsikabino už savo vyro, kuris stovėjo Å¡alia, pargriuvo ant nugaros, ant žvyrkelio, t. y. tokiu bÅ«du susižeidė. Antra, Å¡iems įvykių versijoms prieÅ¡tarauja nukentėjusiųjų, o taip pat liudytojo G.

R. parodymai, kad bÅ«tent A. C. pirmas deÅ¡ine ranka (galimai nepilnai suspaustu kumščiu) atliko smÅ«gį G. K. į kairę veido pusę, nuo kurio nukentėjusioji nukrito aukÅ¡tielninka ant kelio papiltos skaldos. Pažymėtina, kad kaip nukentėjusieji, taip ir liudytojas G. R. proceso metu buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Duomenų, kad Å¡ie proceso dalyviai savo parodymais siekė apkaltinti A. C. dėl neva nebÅ«to nusikaltimo - nenustatyta. Å tai, pavyzdžiui G.

R. teisme vykusios apklausos metu pasisakė: „Mano santykiai su (duomenys neskelbtini), nukentėjusiais yra normalÅ«s, ir dabar, ir tada. Jokių konfliktų su jais nėra. Apkalbėti juos jokio tikslo aÅ¡ neturiu, čia jų reikalai <...> AÅ¡ papasakojau tik kÄ mačiau, kÄ girdėjau, nestoju nei į vienÄ pusę“. Trečia, A. C. ir jo Å¡eimos keliamas įvykių versijas iÅ¡ dalies paneigė VTMT ekspertas V. K., kuris proceso metu patvirtino, kad G. K. nustatyti sužalojimai kaktos kairėje pusėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairio rieÅ¡o srityje, deÅ¡iniame sėdmenyje galėjo susidaryti 2018-10-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo fotonuotraukose (foto Nr. 7, 8, 9, 10), užfiksuotu bÅ«du.

Kadangi byloje nėra jokių kitų duomenų, rodančių, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti kitokiu bÅ«du (arba kitu laiku, kitoje vietoje) nenustatyta, nesivadovauti kompetentingo teismo medicinos specialisto paaiÅ¡kinimais nėra jokio faktinio pagrindo. Ketvirta, galiausiai pasakytina, kad G. K. nėra bÅ«dingas agresyvus-smurtinis elgesys, kuris yra ne kartÄ akcentuojamas kaltinamojo ir jo Å¡eimos narių parodymuose. Atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡ byloje turimų duomenų - iÅ¡ 2019-01-23 Ä®tariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį Nr. 14R-252 k 2019-01-23, Administracinių nusižengimo registro iÅ¡raÅ¡o Nr. 9R-246 galima matyti, kad nukentėjusioji niekada nebuvo teista arba traukiama atsakomybėn nei baudžiamÄ ja, nei administracine tvarka, kas dar kartÄ verčia suabejoti A.

C. dėstomomis įvykio aplinkybėmis. Taipogi Å¡iame baudžiamajame procese kaltinamasis A. C., be jau įvardytų aplinkybių, įrodinėjo, kad jis, dėl sveikatos bÅ«klės, t. y. podagros poveikio deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka bei pirÅ¡tams, 2018-05-11 įvykio metu negalėjo sugniaužti rankos pirÅ¡tų į kumÅ¡tį ir negalėjo tokiu bÅ«du suduoti smÅ«gį nukentėjusiajai į veidÄ . PastarÄ jÄ versijÄ taipogi vertintina kaip nepagrįsta. VTMT specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 782/2019(01) teismo medicinos ekspertas J.

P., atlikęs kaltinamojo apžiÅ«rÄ nurodė, kad A. C. „<...> gali sugniaužti rankų plaÅ¡takas ir pirÅ¡tus į kumščius, sugniaužiant deÅ¡inę rankÄ lieka atstiręs III pirÅ¡tas delniniame plaÅ¡takos pavirÅ¡iuje <...>. Atsižvelgiant į 2019-03-07 A. C. apžiÅ«ros metu nustatytus duomenis kategoriÅ¡kai negalima paneigti galimybės, kad jis deÅ¡inės ar kaitės rankų kumščiu (kumščiais) galėjo suduoti smÅ«gį, smÅ«gius“. IÅ¡ 2019-12-10 teisiamo posėdžio protokolo matyti, kad specialistas J.

P. pasiliko prie savo pirmiau konstatuotų iÅ¡vadų, o bÅ«tent nurodė, kad A. C. gali sugniaužti kumÅ¡tį ir ligos (podagros) poveikis deÅ¡inės rankos plaÅ¡takai ir pirÅ¡tams netrukdo atlikti smÅ«gio. Dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai G. K. sukelta neturtinė žala pasireiÅ¡kė jos garbės ir orumo pažeidimu, patirtu fiziniu skausmu, kÅ«no sužalojimais, emociniu sukrėtimu, o taip pat ir kitomis po nagrinėjamo įvykio kilusiomis pasekmėmis: dėl smurto padarinių atsiradusiais fiziniais nepatogumais, baime, kaip kÅ«no sužalojimai paveiks jos tolimesnę sveikatÄ , nesaugumo jausmu, slogiomis mintimis apmÄ stant įvykusį konfliktÄ , iÅ¡gyvenimais bei rÅ«pesčiu dėl ikiteisminio tyrimo eigos ir kt.

Kiek plačiau apie Å¡ia aplinkybes savo kalboje pasisakys pati nukentėjusioji G. K.. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , praÅ¡o kaltinamojo A. C. atžvilgiu priimti nuosprendį, kuriuo jis bÅ«tų pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir/arba 140 straipsnio 1 dalį, dėl pavojingos/uždraustos nusikalstamos veikos padarymo, ir paskirti jam teisingÄ bausmę; pilnai tenkinti nukentėjusiosios G. K. civilinį ieÅ¡kinį, t. y. priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. C. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiosios naudai; atlyginti nukentėjusiosios G.

K. Å¡iame baudžiamajame procese patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. Nukentėjusysis H. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie visi yra kaimynai, taip pat ir A. C., susitarė, kad darys drenaÅ¾Ä , nes pavasarį ten pas juos bÅ«na vandens ant kelio. Jie samdė traktorių, viskÄ nupirko, vamzdžius ir panaÅ¡iai. Iki Å¡io įvykio tarp jo Å¡eimos su A. C. nebuvo jokių konfliktų ir jis tik žodžiu jam ((duomenys neskelbtini)) pasakė, kad atjungs (duomenys neskelbtini) kanalizacijÄ . 2018 m. gegužės 11 d. apie 21 val. vakare jis nuėjo pas kaimynÄ G.

R., norėjo pažiÅ«rėti dėl santechnikos, dėl katilų, kaip ten sutvarkė, kokia kaina ir t.t. Jis gyvena Å¡alia jo, per keliÄ ribojasi, jo yra du sklypai, (duomenys neskelbtini) – kitoje pusėje, prieÅ¡ais jo sklypÄ . TÄ dienÄ jokio alkoholio nevartojo, pas (duomenys neskelbtini) taip pat nevartojo, pastarajam reikėjo anksti į darbÄ ; abu buvo blaivÅ«s. P. G. buvo apie 15 min., pas jį nebebuvo darbininkų, jie buvo iÅ¡važiavę; bendravo tik su (duomenys neskelbtini) ir tai vyko namo katilinėje, nes ten yra langas, jie buvo atidaryti, nes buvo iÅ¡tinkuota ir džiovino patalpas.

Pakalbėjus, jis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo išėjo, dar nespėjo iÅ¡eiti į gatvę, tik porÄ Å¾ingsnių žengus nuo jo durų, jį vandeniu apipylė A. C., kuris tuo metu plovė raudonÄ sutuoktinės maÅ¡inÄ ; vartai buvo atidaryti. A. C. sklypas ribojasi su jo sklypu (pateikė schemÄ ), kampu. A. C. jam apipylė vandeniu visÄ galvÄ , Å¡onÄ , priekį, tik nugaros beveik neapipylė. Apsirengęs buvo pilkus Å¡ortus ir trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius. (duomenys neskelbtini) išėjęs pradėjo rėkti ir tada A.

C. nustojo ant jo pilti vandenį ir jis nuėjo namo. A. C. juokėsi, kad jis, (duomenys neskelbtini), apsiÅ¡lapino. (duomenys neskelbtini) tuo metu ruošėsi eiti kloti lovų, buvo namuose. Ji paklausė, ar lauke lyja, buvo nustebusi; jo telefonas sugedo dėl to apipylimo. PaaiÅ¡kino jai viskÄ , kad buvo A. C. apipiltas vandeniu. Abu nuėjo aiÅ¡kintis su kaimynu, sutuoktinė buvo iniciatorė, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti; (duomenys neskelbtini) tuo metu stovėjo prie savo vartų, kur jį ir apipylė. Laistymo žarnÄ jis jau buvo atgal padėjęs į vidų, bet (duomenys neskelbtini) turėjo pagalį kažkokį rankose.

Tuo metu (duomenys neskelbtini) vaikščiojo po kiemÄ , daugiau niekas nematė. Kai jis su žmona išėjo į laukÄ , pamatė, kad (duomenys neskelbtini) stovi prie sklypo, tada ir pastarojo žmona priėjo. (duomenys neskelbtini) jau savo kieme vaikščiojo, matė jį, jis buvo savo kieme. Ä® gatvę tuo metu nebuvo išėjęs. Priėjo su (duomenys neskelbtini) prie tvoros sklypo ir tada (duomenys neskelbtini) priėjo. Susitiko per vidurį jo sklypo, Å¡alia tvoros (parodo pieÅ¡toje schemoje). Jo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stovėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės, o jam iÅ¡ kairės buvo tvora.

P. G. stovėjo (duomenys neskelbtini), o jis stovėjo prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini). Atstumas buvo apie 1 m. Jis nieko nesakė, tylėjo, nesikiÅ¡o, o (duomenys neskelbtini) klausė: už kÄ A. H. apipylė, kad į pirtį pas (duomenys neskelbtini) vaikščiojo nuolatos. (duomenys neskelbtini) nieko neatsakė, jo žmona burbuliavo, ji visomis kalbomis kalba, nesuprato, kÄ Å¡nekėjo, o (duomenys neskelbtini) spjaudė jiems ant galvų. Jis pataikė ir jam ant galvos, ir (duomenys neskelbtini), jiems ant veido spjaudė. (duomenys neskelbtini) gal 4 kartus jį apspjovė, o kiek kartų (duomenys neskelbtini) – neskaičiavo. (duomenys neskelbtini) tik spjaudė, nieko nesakė.

Viskas greitai vyko, (duomenys neskelbtini) greitai Å¡neka, todėl nesuprato kÄ kalbėjo. (duomenys neskelbtini) spjaudė, spjaudė, tik staiga Å¡uolis ir smÅ«gis (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) sudavė smÅ«gį (duomenys neskelbtini). Tuo metu stovėjo ir nesuspėjo pažiÅ«rėti, kuria ranka jis jai sudavė, bet sudavė į galvos sritį. Matė tik judesį, smÅ«gį, nežino, kuria ranka sudavė, viskas staigiai įvyko. (duomenys neskelbtini) pataikė (duomenys neskelbtini) į veidÄ , į kaktÄ , gal į smilkinio zonÄ .

Pataikė į deÅ¡inę pusę, tai gal kaire ranka sudavė, nežino. Nematė, ar (duomenys neskelbtini) kumščiu, ar delnu (duomenys neskelbtini) sudavė, tik matė, kad į deÅ¡inę pusę. Po Å¡io smÅ«gio (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tielninka nuvirto, jai ir tapkės nukrito. Ji daugiau ant deÅ¡inio Å¡ono nugriuvo. (duomenys neskelbtini) ir tapkės nukrito, viena prie stulpo nulėkė, o kita arčiau. Ji buvo su tokiom lengvom Å¡lepetėm, kroksais. Jis užstojo keliÄ , o (duomenys neskelbtini) nuėjo kelti (duomenys neskelbtini).

Tuo metu (duomenys neskelbtini) jau buvo išėjęs į gatvę, jis viskÄ matė. Kai pradėjo bartis, (duomenys neskelbtini) irgi priėjo, nes jis viskÄ matė pro langÄ . Tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo sklype, į gatvę jis išėjo tik tada, kai jie visi keturi susirinko. Tuo metu jis stovėjo tarp jų visų viduryje, iÅ¡ Å¡ono, Å¡iek tiek arčiau (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pakėlė (duomenys neskelbtini) ir jie pradėjo skirstytis. Mano, kad (duomenys neskelbtini) trumpam buvo praradusi sÄ monę, kaip bokso ringe bÅ«na, ji negalėjo atsikelti, todėl (duomenys neskelbtini) jÄ kėlė. (duomenys neskelbtini) neilgai gulėjo ant žemės, nes (duomenys neskelbtini) iÅ¡ karto pradėjo jÄ kelti.

Jis jÄ pakėlė, keldamas už pečių, iÅ¡ nugaros. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) pavyko pakelti jo sutuoktinę, ji tapo apsvaigusi, kaip girta, nesusigaudė, kur jos tapkės, buvo basa. (duomenys neskelbtini) po įvykio iÅ¡ karto nuėjo namo. Po smÅ«gio jÄ pakėlė ir iÅ¡siskirstė. Paskui rado tapkes, vienÄ ji pati pasikėlė, o kitÄ (duomenys neskelbtini) pakėlė. Jis niekam nesudavė, nesikiÅ¡o į konfliktÄ , (duomenys neskelbtini) irgi niekam nesudavė, tiesiog stovėjo. Jis girdėjo Å¡iandien duotus liudytojų parodymus.

Jo žmona net negalėjo suduoti, nes ji stovėjo prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) stovėjo prieÅ¡ais jį, todėl jo žmonai bÅ«tų reikėję apeiti jį ir tik tada suduoti (duomenys neskelbtini). T. G. negalėjo suduoti (duomenys neskelbtini), niekuo nesimosikavo, tik kalbėjo. Nebuvo jokių jos veiksmų, kitu atveju jis bÅ«tų matęs, nebuvo jokių akmenų, (duomenys neskelbtini) nieko neturėjo, nei akmens, nei pagalio, (duomenys neskelbtini) iÅ¡ jos nieko neatiminėjo, jokių daiktų. (duomenys neskelbtini) po įvykio sakė, kad jai skauda galvÄ , sakė nekviesti policijos, ji nuėjo miegoti, nes jai pasidarė bloga.

Tuo metu buvo jau po 21 val., kai grįžo namo buvo vakaras. Su (duomenys neskelbtini) tÄ vakarÄ daugiau nebendravo. TÄ dienÄ jie niekur nesikreipė - nei į policijÄ , nei į greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . SekančiÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) ėmė skųstis, kad jai skauda galvÄ , Å¡onÄ , rodė petį, Å¡launį deÅ¡inėje pusėje ant kurios buvo nukritusi. Jis suprato, kad jai skaudėjo dėl Å¡io įvykio, dėl nukritimo. SekančiÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) kreipėsi į poliklinikÄ pas daktarÄ .

Jis kartu nevažiavo su ja, ji viena nuvyko, jis liko namuose, soduose. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad kreipėsi į medikus, o Å¡ie pranešė policijai, nes ji papasakojo, kas įvyko. Medikai kreipėsi, žmona pati nesikreipė į policijÄ . Jo žmona geria kažkokius vaistus, bet nežino dėl kokios ligos jie vartojami jos. (duomenys neskelbtini) skundėsi, kad tos pusės akimi blogai mato, kur jai buvo suduotas smÅ«gis. Kai jį apipylė A. C., telefonas buvo Å¡ortų kiÅ¡enėje, jį iÅ¡sitraukė, atidarė, bet jis jau nebeveikė (jo vertė apie 60 Eur, bet nereiÅ¡kia civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje).

Papildomai paaiÅ¡kino, kad A. C. jį apipylė vandeniu dėl visų tų drenažų, kanalizacijų, nes jis atjungė jam kanalizacijÄ , vandens nutekėjimÄ . Mano, kad jis supyko ir dėl to jį apipylė vandeniu. Be to A. C. ir kaimynui sakė, kad „tegul tik pabando atjungti“, o jis ėmė ir atjungė (kanalizacijÄ ). Praėjo gal savaitė, kol jis pamatė, kad atjungta, tai ir apipylė jį. Papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ (visi Å¡aukė, (duomenys neskelbtini) žmona rėkė), nes langai buvo atidaryti, viskas girdisi, ten trys langai pas jį. (duomenys neskelbtini) priėjęs stovėjo, pasibarė, o kai (duomenys neskelbtini) trenkė (duomenys neskelbtini) į galvÄ , tada ėmė visus skirti.

Å . G. ten nesimaišė. Jo žmona nukrito per vidurį, gal Å¡iek tiek kairiau. Ä® tvorÄ ji negalėjo atsitrenkti, nes jis stovėjo prie tvoros, o ji stovėjo Å¡iek tiek toliau. A. C. jam rėkė, kad (duomenys neskelbtini) apsiÅ¡lapino, kai jis buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, bet kai susirinko visi keturi, tokių žodžių jau nesakė. Iki įvykio matė (duomenys neskelbtini), ji buvo sveika, normali, dirbo, niekur nebuvo nukritusi. Po įvykio matė, kad (duomenys neskelbtini) ant peties, ant Å¡launies yra mėlynės, kurias parodė tik kitÄ dienÄ ; ant galvos, kaktos iÅ¡ karto matėsi nubrozdinimai, iÅ¡ deÅ¡inės pusės. (duomenys neskelbtini) rodė jam ir (duomenys neskelbtini).

Ji paminėjo, kad tai buvo bÅ«tent Å¡io įvykio pasekmės. PaaiÅ¡kindamas parodė, kad A. C. puolė spjaudytis, nes norėjo pažeminti arba iÅ¡provokuoti konfliktÄ . Gal jis tikėjosi, kad jis pradės muÅ¡tis atgal, bet jis nieko nedarė ir nenorėjo to konflikto ar muÅ¡tynių. (duomenys neskelbtini) provokavo - apipylė vandeniu, paskui spjaudė. Daugiau niekas nematė konflikto, nebuvo nė vieno liudytojo. PaaiÅ¡kino, kad bÅ«tų matęs liudytojų (duomenys neskelbtini) ir D. C. automobilį, jeigu jie bÅ«tų jį pastatę ten, kur nupasakojo, bet kad tÄ vakarÄ jų net nebuvo.

Ten yra tuščias sklypas, atviras, matosi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sklypo. Nebuvo jokio automobilio, niekas nebuvo atvažiavęs. PaaiÅ¡kino, kad įvykio metu (duomenys neskelbtini) turėjo telefonÄ , tik nežino ar ji filmavo, ar fotografavo, bet laikė visÄ laikÄ telefonÄ . K. G. atsikėlė, tada (duomenys neskelbtini) ėmė filmuoti. Jis niekada nefilmuoja, nors irgi galėjo, tik jo telefonas sugedo. Po įvykio jautėsi pažemintas, nes apipiltas vandeniu, apspjaudytas, apvadino žodžiais neva apsiÅ¡lapino, sutuoktinė sumuÅ¡ta.

Jį prieš visus pažemino, apipylė, apspjaudė, tai koks gali būti jausmas. Be to, sutuoktinė sumušta, problemos, reikėjo važinėti pas daktarus, gydytis. Garsiai ten lauke įvykio metu niekas nerėkė, vidutinišku tonu aiškinosi, gal šiek tiek garsiau kai kuriuos žodžius pasakė. Jo žmona gyvenime nevartoja necenzūrinių žodžių, jis negirdėjo, kad kas nors kitas įvykio metu būtų juos vartojęs, A. C. irgi nevartojo, jis tik spjaudėsi. Paaiškino, kad laistymo žarnos spaudimas didelis, spaudimo atstumas siekia apie 20 m., buvo visas šlapias.

Tarp jo ir A. C. buvo apie 12 m. atstumas, pylė apie 5 s maždaug (vieno veiksmo metu apipylė). Paaiškino, kad kaimynas (duomenys neskelbtini) išėjo tada, kai ant jo pylė. Paaiškino, kad nepastebėjo, jog vadinamas pagalys, kotas, kaip jis atsirado pas (duomenys neskelbtini), nors prieš tai buvo tas daiktas pas (duomenys neskelbtini). Parodė, kad jis nei su savo sutuoktine, nei su kaimynu (duomenys neskelbtini) nesistumdė, (duomenys neskelbtini) padėjo jo sutuoktinei atsikelti. Paaiškino, jog jo žmonai buvo suduota į kairę veido pusę, jis nėra ekspertas, susipainiojo sakydamas veido puses ir tiek.

Bet ekspertai nustatė, kad sužalojimai buvo kairėje pusėje. Nukentėjusysis baigiamoje kalboje parodė, kad kadangi 2018-05-11 kaimynas A. C. parodė nepagarbÄ jam - vieÅ¡oje vietoje apipylė jį vandeniu, tokiu savo įžūliu elgesiu įžeidinėjo, kitų žmonių akivaizdoje, tai yra jo žmonos (duomenys neskelbtini) ir kaimyno G. R., demonstravo nepagarbÄ jam, sakydamas, kad apsiÅ¡lapino, tyčiojosi ir įžeidinėjo jį kaip asmenį, sugadino jo telefonÄ , kuris suÅ¡lapo ir netinkamas naudojimui, jis patyrė moralinę ir turtinę žalÄ , praÅ¡o, kad A.

C. jo atsipraÅ¡ytų ir padengtų iÅ¡laidas už sugadintÄ telefonÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiojo H. K. 2018 m. rugpjūčio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis pastoviai gyvena pažymoje apie jo duomenis nurodytu adresu. Vasaros metu ir iki Å¡iol kartu su žmona G. K. gyvena sode, adresu (duomenys neskelbtini). A. C. pažįsta, jis yra jo kaimynas. G. R. irgi gerai pažįsta, jis irgi kaimynas. 2018-05-11 vakare, tiksliai valandos nepamena, buvo užėjęs pas kaimynÄ (duomenys neskelbtini).

Kai išėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namų, A. C. lauke tuo metu buvo prie savo namų ir plovė maÅ¡inÄ . Staiga pastarasis nieko nesakydamas jį žarna apipylė vandeniu. Jis buvo visas Å¡lapias. Dėl to, kad suÅ¡lapo, buvo sugadintas jo mobilaus ryÅ¡io telefonas, kuris buvo Å¡ortų kiÅ¡enėje, jo vertė apie 60 eurų. Po to, kai jį apipylė (duomenys neskelbtini) vandeniu, jis nuėjo namo ir pasakė (duomenys neskelbtini). Po to jie nuėjo su (duomenys neskelbtini) į laukÄ , nes norėjo paklausti, dėl ko jis taip pasielgė.

Kai buvo lauke, (duomenys neskelbtini) pradėjo spjaudytis, įžeidinėti. Tuo metu Å¡alia (duomenys neskelbtini) stovėjo jo žmona (duomenys neskelbtini). V. A. vienÄ kartÄ rankÄ sudavė jo žmonai (duomenys neskelbtini) į galvos sritį. Kur pataikė, negali pasakyti, nes viskas vyko greitai. Dėl smÅ«gio ji nugriuvo ant žvyruoto kieto kelio prie vartelių, berods prarado sÄ monę, nes negalėjo atsistoti, jai (duomenys neskelbtini) padėjo atsistoti. Vėliau, kai (duomenys neskelbtini) atsistojo, konfliktas nurimo, jie iÅ¡siskirstė.

Ä® jam užduotÄ klausimÄ , ar jo žmona (duomenys neskelbtini) sudavė J. C. į rankÄ smÅ«gį, gali teigti, kad to nebuvo, jokių smÅ«gių G. J. nesudavė. Jis nematė, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tų paėmusi akmenį ir mestų jį į (duomenys neskelbtini). To nebuvo. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) buvo paėmusi batÄ Ä¯ rankÄ , nes kai ji pargriuvo, batas nukrito, bet su batu tikrai niekam nesudavė. Konfliktai su (duomenys neskelbtini) Å¡eima vyksta neseniai, nuo pavasario, dėl kanalizacijos vamzdžių.

Jis įvykio metu neįžeidinėjo (duomenys neskelbtini), akmens į jį nemetė, nieko jam nesugadino. Jis įvykio metu buvo blaivus, žmona taip pat, ji visai negeria alkoholio (1 t., b .l. 56). Liudytojas G. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo prasidėjo vakare, temstant, apie 21 val., bet ne 24 val.; konfliktas įvyko jo sklype, nes (duomenys neskelbtini) buvo užėjęs pas jį pažiÅ«rėti katilo (nes buvo atvažiavęs santechnikas). (duomenys neskelbtini) iÅ¡einant, jis nuėjo į savo miegamÄ jį ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) su laistymo žarna pila vandenį į jo sklypÄ ; po kurio laiko pasibeldė (duomenys neskelbtini) visas Å¡lapias ir pasakė, kad jį apipylė A.

C., taip pat Å¡lapias buvo ir jo sklypo plotas. Pačio momento apipylimo nematė. Atsakydamas į klausimus papildomai paaiÅ¡kino, kad jis išėjęs pasižiÅ«rėti kas ten vyksta, konfliktas buvo įsibėgėjęs, iÅ¡ pradžių buvo žodinis konfliktas, (duomenys neskelbtini) rėkė vienas ant kito, tačiau kÄ jie rėkė - negali prisiminti, bet buvo keiksmažodžiai, santykių aiÅ¡kinimasis. Bandė juos nuraminti. A. C. spjaudė į veidÄ (duomenys neskelbtini), jam tai pasirodė amoralu.

Kai jis išėjo pasižiÅ«rėti kas ten vyksta lauke, tai abi pusės jau buvo su sutuoktinėmis. Konfliktas vyko prieÅ¡ jo sklypÄ , gatvėje, arčiau link (duomenys neskelbtini) sklypo, o jis stovėjo iÅ¡ Å¡ono link savo sklypo. Po deÅ¡ine jam stovėjo (duomenys neskelbtini) ir kitoje, kairėje, pusėje – nukentėjusieji; atstumas buvo maždaug tarp jų 1 m. PaaiÅ¡kino, kad buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai, fotografavo. Spjaudymų buvo daug (3-4 kartai tai tikrai) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės, spjaudė į veido pusę, nes stovėjo arti vienas prieÅ¡ais kitÄ .

Spjaudymas ((duomenys neskelbtini)) buvo kaip tolesnis konflikto provokavimas, todėl jis bandė sugėdinti kaimynÄ dėl tokių veiksmų, kad nebetęstų konflikto, tačiau jo praÅ¡ymo nė viena pusė negirdėjo. PaaiÅ¡kino, kad konfliktÄ iÅ¡provokuoti daugiau norėjo (duomenys neskelbtini) ir jo pusė, jis pats siÅ«lė jiems iÅ¡siaiÅ¡kinti civilizuotai, bet taip nedarė. IÅ¡ pradžių, kai (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini), galimai tai buvo spontaniÅ¡kai, gal ir nesusitvardė (kadangi buvo Å¡alia, tai matė smÅ«gį: deÅ¡ine ranka į veido pusę, pataikė į kairę veido pusę, gal nepilnai suspaustu kumščiu, bet panaÅ¡iu į kumÅ¡tį), ir ji nukrito aukÅ¡tielninkai (nukrito ant kelio skaldos (3-4 cm frakcijos skalda) proveržos, nes gatvėje nėra asfalto, galėjo bÅ«ti ir betono gabalų), jis jÄ pakėlė už pažastų ir bandė juos skirti; viskas buvo greitai, nepastebėjo, kad bÅ«tų praradusi sÄ monę, matė, kad nukrito tapkė; konfliktas paskui truko nebeilgai, apsižodžiuojant ir namo parėjusi ji pati.

TÄ dienÄ policijos niekas nekvietė. Jis nuolat (konflikto metu) stovėjo Å¡alia, pozicijos kaip ir nekeitė, nebuvo tarp jų įlindęs. Po konflikto jis surinko sulaužytas lazdas (kaip kotas) į jo sklypÄ Ä¯mestas (kas jas įmetė – nematė), taip pat Å¡iukÅ¡les (po santechniko likusias) ir nuėjo namo. TÄ dienÄ jis alkoholio nevartojęs, o ar vartojo (duomenys neskelbtini) - negali pasakyti, judesiai jo buvo koordinuoti, kalbėjo adekvačiai, kvapo nejuto, alkoholio pas jį nevartojo; kiek pažįsta (duomenys neskelbtini), mano, kad ji visiÅ¡kai nevartoja alkoholio, o (duomenys neskelbtini) - kartais pavartoja, bet jo nuomone, jis tÄ dienÄ nebuvo iÅ¡gėręs. Daugiau fizinio smurto, be papasakoto, panaudota nebuvo, (duomenys neskelbtini) kažkokio smurto nenaudojo, turėjo rankoje plastikinę tapkę, tačiau su ja nesudavė, nes ji jos rankoje atsirado po smÅ«gio jai ir jÄ pakėlus (nuslydo nuo kojos).

Ten nebuvo daiktų, su kuriais bÅ«tų galima grasinti, nes nebuvo kÄ paimti, ten aplinkui kelias, žolytė; akmens reiktų eiti ieÅ¡koti, kad jį paimti. Sulaužyto (lūžis neÅ¡viežias, senas, lūžio galas užapvalintas, kitos dalies nematė) koto galÄ turėjo tik jis rankoje, kiti asmenys neturėjo, tas galas buvo apie 40 cm ir nežino kas ten per kotas ir iÅ¡ kur jis pas jį atsidÅ«rė. Kito koto galo nebuvo, akmenų taip pat nebuvo. P. A. tvoros nematė jokio akmens. Jo santykiai su (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiais yra normalÅ«s ir dabar, ir tada; jokių konfliktų su jais nėra; apkalbėti juos jokio tikslo jis neturi, čia jų reikalai; jis atsidÅ«rė atsitiktinai; nori tik ramybės. Papasakojo tik kÄ matė ir kÄ girdėjo, jis nestoja nei į vienÄ pusę, nei į kitÄ pusę.

Dėl ko konfliktas pas juos prasidėjo - jis tik numano, tai gali bÅ«ti tai, kad žiemÄ tarėsi kviestis drenaÅ¾Ä tvarkyti, kvietė traktorių, davė pinigus, gal konfliktas tarp jų įvyko, nes (duomenys neskelbtini) nedavė tam pinigų, kaip sakė (duomenys neskelbtini) ir kaip suprato liko (duomenys neskelbtini) nedavęs pinigų; be to, A. C. žmona dėl drenažo jam buvo pareiÅ¡kusi pastabÄ . Atsakydamas į klausimus parodė, kad iki įvykio (duomenys neskelbtini) matęs kai iÅ¡ darbo grįžęs po Å¡eÅ¡tos (18) valandos, gal ji vaikščiojo darže. Po įvykio su (duomenys neskelbtini) bendravo kitÄ dienÄ , nes buvo užėjęs pas (duomenys neskelbtini) varžtų ir ji parodė Å¡onÄ , kuris buvo visas mėlynas.

Jis daro prielaidÄ , kad tai (pamėlynavimas) atsirado, kadangi ji nugriuvo. Be to ji pasiskundė, kad jai skauda tie sužalojimai, kurie atsirado nuo vakarykščio įvykio. Jie ilgai nekalbėjo, kad dar kažkur skauda nesakė, sakė skauda Å¡onÄ , kad bloga jai - ji nesakė; jis jai pasiÅ«lė kreiptis į ekspertizę. Papildomai parodė, kad jis nežino kodėl A. C. aplaistė nukentėjusį (duomenys neskelbtini), bet jo manymu, tai buvo neiÅ¡spręsti finansiniai klausimai tarp jų dėl drenažo.

Po Å¡ito įvykio, konfliktų dar tarp jų buvo, kiek žino, vienas konfliktas irgi buvo iki teismo, bet tokių susistumdymų ar kt. - jis nematė. Po (duomenys neskelbtini) nugriuvimo matė, kad buvo filmuojama, tai J. C. savo rankose telefonÄ turėjo, o ar filmavo – nežino; bet filmuota po nugriuvimo. TelefonÄ ji turėjo antroje konflikto pusėje, po (duomenys neskelbtini) nukritimo. Papildomai dėl apliejimo vandeniu jis parodė, kad jis nesuprato iÅ¡ pradžių, kodėl lauke ten taip linksma ir reikia to vandens.

Konflikto metu buvo keiksmažodžių, kuriuos vartojo (duomenys neskelbtini) (pastaroji jį pavadino „belarusu“), konfliktas buvo ir dėl jų senų darbo santykių; necenzÅ«rinius žodžius jis girdėjęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kad ten vadintų lytiniais organais kokiais – tai jis negirdėjo; Å¡iaip jie visi kultÅ«ringai įprastai Å¡neka, bet konflikto metu matyt išėjo kaip išėjo, bet nebuvo keiksmažodžių tirados. NecenzÅ«rinius žodžius barnio įkarÅ¡tyje ten vartojo visi, juos girdėti buvo nemalonu; spjaudymas į veidÄ irgi yra amoralu.

Jam nemalonu, kad buvo pilstomas vanduo ir į jo kiemÄ , taip pat visa situacija irgi nemaloni, kadangi jis pirko sklypÄ nuo Vilniaus ramiam gyvenimui; jam buvo svarbu abi puses iÅ¡skirti, kad konfliktas neperaugtų į dar didesnį. Papildomai parodė, kad konflikto pradžios nematęs, o kai jau jis išėjo – kaimynai buvo apsižodžiavę; kas pirmas pradėjo – nepasakys, jau A. G. spjaudė į veidÄ . Neabejotinai gali teigti, kad vienas fizinis kontaktas buvo, nes po jo (duomenys neskelbtini) nugriuvo aukÅ¡tielninkai (dėl pačio griuvimo mechanizmo nepasakys); smÅ«gis buvo pakankamai stiprus ir nukreiptas, kad žmogus nugriÅ«tų aukÅ¡tielninkai ir gautų traumÄ .

Parodė, kad jis matė kaip (duomenys neskelbtini) pylė vandenį - gal plovė maÅ¡inÄ , nes vandenį pylė link jo durų; paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) buvo apipiltas nuo galvos iÅ¡ priekio (tai jis matė, kai baigė pokalbį telefonu savo namuose). Parodė, kad tai buvo ankstus pavasaris, Å¡altas metas, kai dar neatvažinėję į sodus, todėl jokių automobilių ir kitų žmonių nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad nepastebėjęs ar (duomenys neskelbtini) turėtų telefonÄ , nors (duomenys neskelbtini) visada ateina pas jį su telefonu.

Parodė, kad tai buvo smÅ«gis į veidÄ , bet ne pastÅ«mimas, bet kaip užraÅ¡yta - tai jau pareigÅ«no reikalas kaip jis suprato. Parodė, kad A. C. su laistymo žarna stovėjo ant trinkelių, ne ant jo sklypo, ne ant kelio ir veidu buvo atsisukęs į jo namų pusę, nes jis gyvena prieÅ¡ingoje gatvės pusėje (maždaug 10-12 m atstumu), ir buvo suÅ¡lapinta link jo pusės esanti žemė; konflikto metu lietaus tÄ dienÄ nebuvo. Mano, kai A. C. (duomenys neskelbtini) apipylė vandeniu, tai (duomenys neskelbtini) turbÅ«t pirma užėjo pas jį, o po to nuėjo namo ir papasakojo žmonai.

Papildomai parodė, kad jis pats siÅ«lė jiems kviesti policijÄ , kad iÅ¡spręsti konfliktÄ , jog jis nesakęs, kad neliudys prieÅ¡ (duomenys neskelbtini). Parodė, kad po kurio laiko (duomenys neskelbtini) į jį kreipėsi, kad jis neva liudija prieÅ¡ (duomenys neskelbtini), tačiau jis pasakęs, kad melagingų parodymų neduos. Patikino, kad (duomenys neskelbtini) neturėjusi nei akmenų, nei lazdos, iÅ¡skyrus tapkės, kuri atsirado po jos nugriuvimo; jis neatiminėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nei akmenų, nei lazdos (-ų);

žodis „snukis“ nebuvo minimas konflikte. Parodė, kad tuo metu nei gatvėje, nei pas kaimynus maÅ¡inų nebuvo, paÅ¡alinių žmonių nebuvo, (duomenys neskelbtini) vaikų nematė tÄ dienÄ , bet juos pažįsta. PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) padarė drenaÅ¾Ä , samdė traktorininkÄ ; pasakęs, kad prisidės pinigais, po 50 Eur, bet ne darbais; matė pirktus vamzdžius ir kt. medžiagas. Parodė, kad ginčų tarp jo ir A. C. bei H. K. Å¡eimų nebuvo; neturi niekam jokių pretenzijų ir iki Å¡iol.

Liudytoja J. C. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas įvyko 2018 m. gegužės 11 d., buvo jaunesnio sÅ«naus gimtadienis. Jų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ vaikų buvo (duomenys neskelbtini). Visi buvo namuose, tik jos vyras (duomenys neskelbtini) buvo lauke, tvarkėsi lauke, terasoje. Ji iÅ¡girdo garsius pokalbius, iÅ¡ kurių iÅ¡girdo (duomenys neskelbtini) žodžius: „vyrai apsiraminkit“. IÅ¡bėgo, ji pamatė sulaužytÄ kotÄ (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Kai ji išėjo į laukÄ , gatvėje Å¡alia vienas kito buvo nukentėjusieji ((duomenys neskelbtini)), jos vyras (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra kaimynai per tvorÄ , o (duomenys neskelbtini) sklypas yra prieÅ¡ais jų sklypÄ . Ten ant žemės yra skalda, yra visokių akmenų, nėra asfalto. Kai ji pradėjo filmuoti, (duomenys neskelbtini) buvo neblaivÅ«s: (duomenys neskelbtini) nelabai, bet (duomenys neskelbtini) buvo girtas, svyravo; ji praÅ¡iusi (duomenys neskelbtini), kad ji savo vyrÄ nusivestų namo, bet ji nenuramino savo vyro.

Konfliktas buvo dėl daromo drenažo; (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ tai dienÄ klausinėjusi jos dėl pinigų grÄ Å¾inimo; (duomenys neskelbtini) ruošėsi iÅ¡ visų surinkti pinigus, prasidėjo kalba nuo 50 Eur ir iki 100 Eur, bet jos Å¡eima atsisakė mokėti pinigus, nes ten valdiÅ¡ka žemė. Kai ji išėjo į laukÄ ir praÅ¡iusi (duomenys neskelbtini) paimti savo vyrÄ , Å¡i jai trenkusi savo deÅ¡ine ranka per kairę rankÄ 2 kartus. Tada nuėmusi tapkę ji dar norėjo trenkti, bet jos vyras jÄ apgynė ir (duomenys neskelbtini) pati nukrito ant sėdimosios dalies, nukritusi ir apsisukusi paėmė akmenį ir su žodžiais:

„suka aÅ¡ jus užmuÅ¡iu“; nežino kam buvo adresuoti Å¡ie žodžiai. P. G. atėmė iÅ¡ jos akmenį, atėmė ir nulaužto koto dalį iÅ¡ jos, nes (duomenys neskelbtini) norėjusi (buvo užsimojusi) jai trenkti su juo. Ji pasakiusi, kad kvies policijÄ , o (duomenys neskelbtini) viskÄ matęs ir paliudys, tačiau pastarasis pasakęs, kad jie (abi Å¡eimos) yra geri draugai ir neliudys prieÅ¡ juos. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) išėjo tik todėl, nes buvo (duomenys neskelbtini) vyras girtas ir vis kabinasi dėl to drenažo ir nenorėjo, kad ji kviestų policijÄ , kai ji pasakė, jog kvies pareigÅ«nus.

P. G. sužalojimai atsirado todėl, kad iÅ¡ jos atiminėjo (kaip galima suprasti kad jėga atiminėjo) akmenį (duomenys neskelbtini), be to ji pargriuvo. Daugiau žmonių gatvėje nebuvo, matyti galėjo tik vaikai ((duomenys neskelbtini)) pro langus, nes ji tai matė, kaip jie žiÅ«ri. Dėl Å¡io konflikto parodė, kad jie dėl jo nesikreipė į policijÄ , nes buvo gimtadienio Å¡ventė, o be to, (duomenys neskelbtini) nesutiko liudyti, o (duomenys neskelbtini) pabėgo su vyru namo. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) daug geria (alkoholio), kai nebÅ«na (duomenys neskelbtini).

Jos kaimynė jai sakiusi, jog ji girdėjusi, kaip ji buvo žeminama; kvietė policijÄ dėl to (po mėnesio). Parodė, kad (duomenys neskelbtini) nugriuvusi todėl, kad pati užsikabino už neblaivo (duomenys neskelbtini) (apibÅ«dino aprangÄ ), nugriuvusi ji apsisuko, atsistojo; ant jos alkÅ«nės matėsi Å¡iek tiek įbrėžimai. Ji filmuoti pradėjo tada, kai viskas ėjo į pabaigÄ - kai (duomenys neskelbtini) su vyru iÅ¡eidinėjo. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ji buvo sakiusi, kad (duomenys neskelbtini) paėmusi akmenį jai grasino užmuÅ¡ti, tačiau nežino kodėl ten neužraÅ¡yta, jai niekas teksto neiÅ¡vertė, mažai kÄ ir suprato.

K. G. jai grasino su akmeniu ji nefilmavo, nes bijojusi gauti nuo jos į galvÄ ; (duomenys neskelbtini) greitai sureagavo ir atėmė akmenį. Mano, kad vaikai žiÅ«rėjo todėl, kad jiems buvo įdomu; juos žiÅ«rinčius pastebėjo, kai ji tik iÅ¡bėgo į laukÄ . Mano, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) labai nori pinigų, todėl toks ir konfliktas. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo girtas, matėsi tai akivaizdžiai, o (duomenys neskelbtini) – nelabai girtas, galėjo reaguoti, skiriasi ir amžius jo nuo (duomenys neskelbtini); negali pasakyti, kad ir (duomenys neskelbtini) buvo blaiva. (duomenys neskelbtini) norėjusi suduoti jos vyrui (duomenys neskelbtini), bet jam nepapuolė, tai sudavė jai 2 kartus, o paskui dar norėjo suduoti tapke.

Mano, kad ikiteisminis tyrimas atliktas šališkai. Vaikų mašina buvo kitame sklype. Liudytoja D. C. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. vakare, po 20 val. ji su vyru M. C. atvažiavo pas jo tėvus pasveikinti (duomenys neskelbtini) brolio D. C. su gimtadieniu. Jie visi buvo vyro tėvų namuose. Atvažiavo pas uošvius į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso, kaimo pavadinimo nežino, gatvė gal 2-oji, neprisimena, žino tik tiek, kad (duomenys neskelbtini). Gal čia gatvė, gali būti, kad sodas yra (duomenys neskelbtini).

Visi buvo namuose, viduje, o (duomenys neskelbtini) tuo metu tvarkėsi lauke. Namuose buvo ji, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra jos uoÅ¡viai, o (duomenys neskelbtini) – jos vyro brolis. Visi Å¡ie asmenys buvo tuo metu, visi buvo kartu. BÅ«dami namuose iÅ¡girdo, kad kažkas garsiai kalba, lyg ir ginčijasi. Buvo įdomu kas vyksta, todėl nuėjo pažiÅ«rėti. Viskas vyko lauke, kažkas garsiai kalbėjo. Ji su vyru norėjo iÅ¡eiti į laukÄ , bet (duomenys neskelbtini) pasakė jiems nelįsti, ji nuėjo viena iÅ¡ namų į laukÄ (supratusi, kad vyksta konfliktas).

Ji su vyru vis tiek nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ pažiÅ«rėti kas vyksta. IÅ¡ ten matėsi kelias, kai atėjo, matė kaip (duomenys neskelbtini) priėjo prie (duomenys neskelbtini), atsistojo jam iÅ¡ kairės pusės, prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini). Jie žiÅ«rėdami tuo metu pamatė (duomenys neskelbtini), jie yra nukentėjusieji Å¡ioje byloje, jos uoÅ¡vių kaimynai. Kiek toliau stovėjo kitas kaimynas Å¡alia savo sklypo, vardu (duomenys neskelbtini), jis Å¡ioje byloje yra liudytojas. Taip pat ten stovėjo ir (duomenys neskelbtini), paskui priėjo (duomenys neskelbtini), atsistojo prie (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini).

Tarp uoÅ¡vių ir kaimynų buvo koks 1 m atstumas, jie visi stovėjo vieni Å¡alia kitų. Kitas kaimynas, vardu (duomenys neskelbtini), stovėjo kiek toliau, gal 2 – 3 m atstumu, bet irgi netoliese. Ji tuo metu nelabai girdėjo apie kÄ jie kalbėjosi, daugiau žiÅ«rėjo kas vyksta. Nuo to lango, pro kurį žiÅ«rėjo, iki kelio yra gal apie 6 m atstumas; namas yra netoli gatvės. Visi jos minėti asmenys stovėjo faktiÅ¡kai prieÅ¡ais namÄ ant gatvės, kiek toliau, bet arti namo, ten eina tvora, kažkiek už jų tvoros, kur ji baigiasi.

Visi jie stovėjo gatvėje ant kelio, ne kieme. Jie girdėjo kalbas, nes tuo metu buvo atidarytos durys išėjimui į balkonÄ . Daugiau stebėjo kaip (duomenys neskelbtini) sudavė J. C. per kairįjį petį ranka, sudavė du kartus, paskui ji pasilenkė, kÄ ji darė, nemačiusi, tik matė, kaip (duomenys neskelbtini) nusilenkė, tada atsistojo, iÅ¡sitiesė, rankoje laikė Å¡lepetę, su Å¡lepete dar sudavė vienÄ kartÄ J. C., norėjo ir ketvirtÄ kartÄ suduoti, tačiau tuo metu (duomenys neskelbtini) iÅ¡tiesė rankÄ prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini), siekdamas užstoti jÄ .

T. G. nesudavė nei (duomenys neskelbtini), paėjo atgal ir parkrito atbula ant nugaros ar sėdmenų ir apsivertė. Ji krito atgal, daugiau gal ant sėdmenų. P. G. apsivertė ant kelio, atsistojo, laikydama rankoje akmenį, kurio skersmuo gal 7 – 10 cm. Akmenį ji laikė abiem rankomis. K. G. tÄ akmenį iÅ¡ jos atėmė, tiesiog priėjo ir atėmė akmenį, kažkur nusviedė prie savo sklypo. P. G. susirado lazdÄ , nematė, kur jÄ rado, bet matė, kad laikė lazdÄ . Jai matomumÄ užstojo tvora.

Lazda buvo paprasta, lygi, gal 1 m ilgio, neprisimena, kokios spalvos, berods, buvo Å¡viesi. Nežino, ar lazda buvo dažyta, nepastebėjo. Ta lazda galėjo bÅ«ti gal nuo kokios Å¡luotos ar ko. K. G. ir tÄ lazdÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atėmė, jis ramino kaimynus, lazdÄ kažkur irgi nusviedė prie savo sklypo. (duomenys neskelbtini) pradėjo raminti, stÅ«mė, kad jie eitų atgal. (duomenys neskelbtini) ramino ir (duomenys neskelbtini). Pamena tik tiek, kad sakė kažkÄ panaÅ¡aus į „kaimynai, nesipykit“.

Ir viskas. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gal jau laikė rankose telefonÄ , matė, kad ji pradėjo filmuoti, (duomenys neskelbtini) paėjo atgal, kažkur už (duomenys neskelbtini), ir viskas. Dar kažkas Å¡aukė vienas ant kito, (duomenys neskelbtini) Å¡aukė (duomenys neskelbtini), kad gal ir (duomenys neskelbtini) filmavo. TelefonÄ pamatė (duomenys neskelbtini) rankose. Daugiau nematė, kas dar turėjo telefonÄ . Tik girdėjo, bet nepastebėjo, kas. Po konflikto visi iÅ¡siskirstė, grįžo į savo namus.

Po to (duomenys neskelbtini) pasakė, kad geriau jau bÅ«tų atidavusi pinigus ir viskas. PrieÅ¡ tai ji jai skambino, pasakojo, kad dėl kanalizacijos, drenažo pykstasi su kaimynais, kad jie turi visi susidėti pinigus, bet tuo metu nepagalvojo ir neprisiminė, kad dėl to vyksta konfliktas, tik jau po to atsiminusi. J. C. jai kaip ir paaiÅ¡kino, dėl ko galėjo kilti konfliktas, bet pasakė, kad prieÅ¡ tai pykosi dėl to. Ji nelabai atkreipė dėmesį, o kitÄ dienÄ ji jai pasakojo apie drenaÅ¾Ä , kad kažkur yra, kažkur nėra, norėjo, kad visi pinigus susidėtų, o (duomenys neskelbtini), jos uoÅ¡viai, pasakė, kad pas juos jau viskas padaryta ir jie pinigų neduos.

Kaip suprato, konfliktas vyko gal dėl kanalizacijos. Ir (duomenys neskelbtini), ir J. C. paskui grįžo namo. (duomenys neskelbtini) Å¡iek tiek skaudėjo petį, ji tik kitÄ dienÄ pasakė, kad yra nemaža mėlynė. Ji jai paskambino, bet neparodė. Po įvykio jie labai greitai iÅ¡važiavo iÅ¡ uoÅ¡vių. Nežino, ar tÄ dienÄ kvietė policijÄ , ar ne, bet po kiek laiko pasakė, gal po savaitės, kad kreipėsi į policijÄ . Jai tai pasakė (duomenys neskelbtini), skambindama galimai. Dažniausiai ji jai skambina pasikalbėti dėl (duomenys neskelbtini), praÅ¡o jį pasiimti kokiai dienai pas save, tai tuo metu jos pasikalba ir apie kitus dalykus.

Po poros dienų ji jai papasakojo. Ji daugiau nematė, kad bÅ«tų dar kam nors sudavusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir A. C. nebuvo vartoję alkoholio tÄ dienÄ kai atvyko, (duomenys neskelbtini) apskritai labai retai ko nors iÅ¡geria, o (duomenys neskelbtini) irgi nebuvo iÅ¡gėręs, nes buvo prieÅ¡ ar po operacijos, tai net ir valgyti daug ko negalėjo. Mano, kad (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡gėręs, nes netvirtai stovėjo ant kojų, svirduliavo, prie tvoros prieidavo, daugiau bandė stovėti, o (duomenys neskelbtini) buvo gana agresyvi, bet daugiau nieko apie jÄ negali pasakyti.

D. G. taip pat nežino, jo veidas buvo toks visas raudonas, ryÅ¡kus, bet nežino, ar buvo iÅ¡gėręs. Ji su vyru atvyko automobiliu Volvo, ten džipas, visureigis, jis buvo pastatytas ant sklypo, esančio Å¡alia namo, iÅ¡ kairės pusės, Å¡alia uoÅ¡vių namo. Ne gatvėje, o buvo įvažiavę į sklypÄ , už tvoros. Nuo gatvės nelabai įmanoma pamatyti, nes užstoja aukÅ¡ta tvora, todėl nelabai galima pamatyti jų automobilį. Tvora yra gal dviejų metrų aukščio, žino tik tiek, kad tikrai už jÄ aukÅ¡tesnė.

Ji matė stovinčius žmones iki pusės, kai jie ginčijosi ant kelio. Ä®vykio metu (duomenys neskelbtini) žaidė savo kambaryje, jam yra 14 ar 15 metų. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nematė žmonių kojų, daugiau matė žmones tik iki pusės. Matėsi, kaip žmogus krenta, paeina atgal ir parkrenta, tačiau nematė tiksliai, kaip (duomenys neskelbtini) krito. Tik matė, kad apskritai krito. Matė ir kaip (duomenys neskelbtini) apsivertė. Kai žiÅ«rėjo pro langÄ , vyras buvo jai iÅ¡ kairės pusės, jie stebėjo viskÄ pro skirtingus langus.

Ten yra kampinis kambarys, iÅ¡ visų pusių matosi kelias. Langai yra iÅ¡ dviejų pusių. Ėjo prie lango žiÅ«rėti, nes jiems buvo įdomu, kas ten vyksta. Nežino kaip (duomenys neskelbtini) galėjo kažkas sužaloti veidÄ . Ji gana arti veido laikė akmenį, tai gal su juo, galbÅ«t kažkaip pati susižalojo, gal jai įbrėžė, kai norėjo tÄ akmenį atimti, nežino. Ten toks momentas buvo, galėjo gal ir netyčia jÄ sužeisti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nenurodė, kad įvykio metu buvo filmuojama telefonu, nes gal tuo metu neprisiminė to, nežino.

Neprisimena, kaip tuo metu buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini). Pamena tik tiek, kad kažkas buvo apsirengęs ryÅ¡kiai, bet nepamena kas. J. C. gal ėjo į kiemÄ pasidomėti, kas ten vyksta, dėl ko vyksta ginčas, (duomenys neskelbtini) gal pažino kaimynus, nes su jais daugiau bendravo. Kiek žino, prieÅ¡ tai kaimynai lyg ir gerai sutarė, gražiai, tikrai žino, kad bÅ«tent Å¡ios dvi moterys kartu važiuodavo grybauti, uogauti, todėl buvo labai keista, kad tarp kaimynų kilo toks konfliktas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nematė uoÅ¡vių veidų, nematė jų reakcijos, nes jie stovėjo į jÄ nugara; matė tik (duomenys neskelbtini) veidus. (duomenys neskelbtini) stovėjo, tik buvo rankÄ iÅ¡kišęs, norėdamas užstoti (duomenys neskelbtini).

O šiaip jis už nugaros rankas laikė. (duomenys neskelbtini) lyg ir bandė bendrauti su (duomenys neskelbtini). Jos uošviai seniai bendrauja su kaimynais, namai arti vienas kito, gal čia buvo tokia reakcija. Jai pasirodė neįprastas toks (duomenys neskelbtini) elgesys, nesitikėjo to iš (duomenys neskelbtini). Ji pati su uošvių kaimynais nebendravo, tik kai atvažiuodavo, pasisveikindavo ir tiek. Buvo keista, kad taip elgėsi, bet visko gyvenime būna. Įvykio metu nebuvo matyti kitų asmenų ar pravažiuojančiųjų automobilių. (duomenys neskelbtini) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. atvažiavo su žmona į brolio gimtadienį, buvo apie 20 val. vakaro.

Atvyko automobiliu Volvo, džipu, kurį pastatė nenaudojamoje žemėje prie tvoros (sklype, kuris Å¡alia tėvo sklypo), važiuojant į (duomenys neskelbtini) sodybÄ ; nuo namo apie 3 – 4 m. Kai atvyko, namuose buvo jis, jo žmona, (duomenys neskelbtini), jo brolis, o (duomenys neskelbtini) nuėjo į laukÄ tvarkytis. Jie iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ lauke, tada mama iÅ¡bėgo, o jis su žmona užlipo į viršų (antrÄ aukÅ¡tÄ ) pažiÅ«rėti kas nutiko (langas lyg tai buvo uždarytas ar pravertas, bet galėjo bÅ«ti atidaryta orlaidė).

Pamatė, kad stovi (duomenys neskelbtini), mama priėjo ir kaimynas (duomenys neskelbtini) priėjo, iÅ¡ kairės stovėjo. Prasidėjo tas konfliktas. (duomenys neskelbtini) pradėjo muÅ¡ti mamÄ , du kartus pataikė į kairę rankÄ , po to paėmė Å¡lepetę, vienÄ kartÄ pataikė, kitÄ kartÄ tik užsimojo, nes (duomenys neskelbtini) pradėjo ginti mamÄ , tada (duomenys neskelbtini) paėjo atgal ir nukrito ant sėdmenų, persivertė, atsistojo, tada ji pasiėmė akmenį abiem rankomis, tada (duomenys neskelbtini) pribėgo, atėmė akmenį, po to pakėlė pagalį, (duomenys neskelbtini) ir vėl atėjo, pasiėmė pagalį, jis pradėjo raminti, praÅ¡yti, kad eitų namo, mama iÅ¡sitraukė telefonÄ , pradėjo filmuoti ir (duomenys neskelbtini) pasitraukė.

Ir viskas, visas konfliktas. Papildomai atsakydamas į klausimus paaiÅ¡kino, kad nuėjo į 2 aukÅ¡tÄ su žmona, jie stovėjo prie lango, kuris yra vienodas ir tas pats langas; tai, jog konflikto metu matęs, kad ne tik kaip (duomenys neskelbtini) sudavė mamai, bet ir kaip bandė suduoti tėvui, o Å¡iandien nenurodęs Å¡ių aplinkybių, nes turbÅ«t neprisiminė, praėjo daug laiko. PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) ranka sudavė du kartus į petį, paskui paėmė Å¡lepetę ir vienÄ kartÄ sudavė Å¡lepete.

Dar vienas buvo nevykęs bandymas, ji užsimojo su Å¡lepete ir pradėjo eiti atgal, bet nesudavė, nes tuo momentu nukrito. Nežino, kodėl ji ėjo atbulomis, gal kad basa buvo ar užsikabino už kokios medžio Å¡aknies. Tuo momentu, kai sudavė jo motinai smÅ«gius, tuo metu jo tėvas stovėjo prie mamos, buvo jau trečias smÅ«gis ir (duomenys neskelbtini) ėmė ginti mamÄ , iÅ¡tiesė rankÄ , siekdamas užstoti jo mamÄ . Parodė, jog matė kaip (duomenys neskelbtini) eidama atbulom nugriuvo, apsivertė ir atsistojo, tikrai matęs, kad (duomenys neskelbtini) ir visi kiti stovėjo, bet niekas jai nepadėjo, jam tvora užstojo keliÄ ir matomumÄ .

PaaiÅ¡kino, kad nematė, kaip ji ėmė akmenį, tik matęs, kaip akmuo buvo (duomenys neskelbtini) rankose, jam tvora užstojo matomumÄ . (duomenys neskelbtini) laikė akmenį dviem rankomis virÅ¡ galvos. Mano, kad arba ji norėjo smÅ«giuoti, arba mesti, akmuo tikrai buvo nemažas, nepamena jo skersmens. Nežino, kiek (duomenys neskelbtini) gali pakelti, nežino, ar akmenį galėtų pakelti viena ranka, ar tik abiem, priklauso nuo (duomenys neskelbtini) galimybių; jį laikė 10-20 s. Viskas vyko labai greitai. (duomenys neskelbtini) sakė negražius žodžius, pavyzdžiui, „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, bet nežino, kam ji juos adresavo.

Å io konflikto metu daugiau negirdėjęs, kad kas bÅ«tų vartojęs necenzÅ«rinius žodžius, iÅ¡skyrus (duomenys neskelbtini), bet žmonės rėkė, tÄ girdėjęs. Girdėjęs, kad ir (duomenys neskelbtini) bandė raminti, ir (duomenys neskelbtini) bandė raminti (duomenys neskelbtini). Ten visi rėkė, jis ne viskÄ girdėjęs, bet girdėjęs tokį bendrÄ triukÅ¡mÄ . Visas įvykis truko apie 10 – 15 min. PaaiÅ¡kino, jog ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) rėkė, jog „kaimynai muÅ¡asi“, nes taip girdėjęs, bet kas konkrečiai - nežino.

Nematė, kad kas nors bÅ«tų sudavęs kaimynei (duomenys neskelbtini) ir nežino, kaip vertinti jos žodžius, kad „kaimynai muÅ¡asi“. Parodė, kad matė konflikto metu kaimynÄ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stovėjo iÅ¡ kairės, vienÄ kartÄ atėmė akmenį, kitÄ kartÄ pagalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kuri nesiprieÅ¡inosi, ėmė raminti. (duomenys neskelbtini) vaikščiojo prie tvoros, nedalyvavo konflikte taip aktyviai, kaip (duomenys neskelbtini), aktyvių veiksmų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo, nematė, kad jis bÅ«tų bandęs kam nors suduoti.

PaaiÅ¡kino, kad kai (duomenys neskelbtini) pradėjo filmuoti (duomenys neskelbtini) pasitraukė, kad jo nenufilmuotų, o (duomenys neskelbtini) nuėjo. Pagal filmavimÄ ir matosi, kad jie išėjo ir viskas. Mama su tėvu parėjo namo, konfliktas pasibaigė. Po konflikto tėvas norėjo iÅ¡kviesti policijÄ (ant mamos rankos buvo mėlynė, kuriÄ jiems parodė, buvo gal 1-2 cm skersmens), bet mama sakė, kad nereikia kviesti, nes čia kaimynai ir to daryti nereikia. Nepamena, kaip mama buvo apsirengusi; kad parodyti mėlynę, reikėjo drabužį pakelti; mėlynė jai buvo ant peties.

TÄ pokalbį girdėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jis su žmona. Visas pokalbis vyko koridoriuje, pirmame aukÅ¡te. Jie iÅ¡važiavo apie 21.30 – 22 val. į savo namus, nes visuomet nakvoja savo namuose. Taip pat atsakydamas į klausimus paaiÅ¡kino, kad įvykio metu ne visÄ laikÄ matė žemę, nes užstojo tvora, Å¡iaip matomumo ji neužtvėrė, tik tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) kėlėsi; matė kaip ji sėdosi ant sėdmenų. Nežino, kokie buvo tėvų santykiai su kaimynais iki Å¡io įvykio, bet iki tol jie barėsi dėl kanalizacijos, kad pinigų nemokėjo, tai turbÅ«t santykiai buvo įtempti.

Su kaimynu (duomenys neskelbtini) tėvų santykiai paprasti, nėra kaip geri draugai, jie tik sveikinasi ir viskas. Apie šį įvykį su broliu nekalbėjo, gal tėvai su juo kalbėjo. Po įvykio (duomenys neskelbtini), kiek matė, stovėjo, kalbėjo, galėjo vaikščioti, atrodė normaliai; ant (duomenys neskelbtini) veido sužalojimų nepastebėjo. Jis buvo tolokai, gal ir buvo kokie nubrozdinimai, bet buvo apie 9 – 10 m atstumu, dar ten 2 aukštas, toks kampas. Antrame aukšte yra langai ir balkonas, nes jie žiūrėjo iš tėvų kambario, kur nėra balkono.

Ä®vykio metu nebuvo jokių kitų paÅ¡alinių žmonių, kaimynų ar pravažiuojančių maÅ¡inų. Ekspertas-specialistas V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė nuotraukas, pats nukentėjusiosios neapžiÅ«rinėjo. PaaiÅ¡kino, kad jis tuomet nusprendė, jog galėjo taip įvykti, kad smÅ«gio galėję taip nutikti - nuo rankos smÅ«gio galėjo bÅ«ti sužalotas veidas; kiti sužalojimai bÅ«dingi dėl nukritimo. Kumščiu galėjo padaryti tokį sužalojimÄ veide ar pirÅ¡to nagu irgi gali.

Kiti susižalojimai galėjo susidaryti griÅ«nant ant kairiojo Å¡ono, kaip ir nurodė pati nukentėjusioji. Jis iÅ¡rinko dalį sužalojimų, kurie teoriÅ¡kai gali taip nutikti. SmÅ«gis gali bÅ«ti ir taip, kad nepaliks žymių, bet Å¡iuo atveju likusios žymės pasako, kad buvo fizinis kontaktas ir po jo žmogus nukrito. Atsakydamas į klausimus paaiÅ¡kino, kad žmogus tik pargriÅ«damas negalėjo susižaloti veido, nes turėjo įvykti dar vienas kontaktas į veidÄ , nes veide negalėjo atsirasti vienu kontaktu (tik nugriuvus) tokių sužalojimų.

PaaiÅ¡kino, kad dėl užfiksuotų padarinių su regos klausimais, reiktų atlikti atskirÄ papildomÄ tyrimÄ , kviesti specialistÄ - oftalmonologÄ . Sudavus smÅ«gį virÅ¡ akies, atsakant į klausimÄ dėl regos pablogėjimo, yra labai nedidelė tikimybė, kad dėl to rega pablogėtų. Akies sužalojimas nedidelis, tai tikimybė, kad bus kokios tai pasekmės – irgi nedidelės. Atsakydamas į klausimÄ ar kritimas gali sukelti tokį (įvairiapusį) kÅ«no sužalojimÄ paaiÅ¡kino, kad gali, nes tai priklauso pavyzdžiui nuo atsikiÅ¡usios rankos, t. y. nuo griuvimo mechanizmo; susidaręs Å¡aÅ¡as galėjo susiformuoti po 3-4 dienų (taip kaip ir nurodyta).

PaaiÅ¡kino dėl susižalojimo laikomu (rankoje) akmeniu: norėtų akmenį apžiÅ«rėti, nes akmenų bÅ«na įvairių, todėl pasakyti be akmens negali, bet akmuo gali turėti įtakos. Ekspertas-specialistas J. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turi dvi iÅ¡vadas. Atsiuntus kaltinamÄ jį buvo padarytos nuotraukos ir duota iÅ¡vada - galima teigti, kad A. C. gali sugniaužti kumÅ¡tį, tai matyti nuotraukose; skausmas netrukdo sugniaužti kumÅ¡tį; be to filmuotoje medžiagoje matyti, kad kaltinamasis sugniaužia kumÅ¡tį atlikdamas kitus veiksmus.

Galimai nagais ir galima buvo padaryti nubrozdinimÄ veide, o trečias pirÅ¡tas liko atstiręs, t. y. faktiÅ¡kai galėjo suduoti delnu, todėl kitas asmuo gavęs tokį smÅ«gį griÅ«na aukÅ¡tielninkas. 2018 m. gegužės 17 d. G. K. pareiÅ¡kimu nurodyta, kad 2018 m. gegužės 11 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), ant kelio kaimynas A. C. panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , t. y. trenkė į kairę veido pusę, po ko ji parkrito ant žemės ir prarado sÄ monę, jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l.1). 2018 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su fotolentele, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad gatvė nėra asfaltuota, iÅ¡ abiejų pusių yra gyvenamieji namai; (duomenys neskelbtini) namai yra neaptverti. Ä®vykio vietoje nieko nerasta, nepaimta (1 t., b.l. 27-29). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. K. savanoriÅ¡kai pateikė VšĮ RVUL medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡Ä ir 2018 m. gegužės 15 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1559/2018 (01) (1 t., b.l. 36-39). 2018 m. gegužės 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1559/2018 (01), kad G. K. nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: kaktos kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, deÅ¡inio žasto, deÅ¡inės blauzdos, deÅ¡inio sėdmens poodinės kraujosruvos, deÅ¡inės alkÅ«nės odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018 m. gegužės 11 d.), kairio dilbio, kairio rieÅ¡o, deÅ¡inės Å¡launies, abiejų blauzdų, deÅ¡inės čiurnos, deÅ¡inės pėdos odos nubrozdinimai, deÅ¡inės blauzdos odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčių daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018 m. gegužės 11 d.).

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l.38-39). 2018 m. lapkričio 6 d. specialisto V. K. paaiÅ¡kinimų protokolu, kad V. K., į jam užduotÄ klausimÄ , ar galėjo G. K. atsirasti specialisto iÅ¡vadoje G 1559/2018 (01) nurodyti sužalojimai nuo suduoto smÅ«gio į kairės pusės galvos sritį ir pargriuvimo taip, kaip parodė nukentėjusioji 2018-10-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole Foto Nr. 7, 8, 9,10, susipažinęs su 2018-10-10 parodymų patikrinimo protokolu ir specialisto iÅ¡vada G 1559/2018 (01), atsakė, kad sužalojimai kaktos kairėje pusėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairio rieÅ¡o srityje, deÅ¡iniame sėdmenyje, galėjo susidaryti fotonuotraukose užfiksuotu bÅ«du.

Ä® kitÄ jam užduotÄ klausimÄ , ar galėjo G. K. atsirasti sužalojimai, nurodyti specialisto iÅ¡vadoje G 1559/2018 (01) nuo pargriuvimo, kaip parodė įtariamasis A. C. 2018-10-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole foto Nr. 19, 20, 21, susipažinęs su minėta specialisto iÅ¡vada bei parodymų patikrinimo įtariamojo fotolentelėmis, atsakė, kad G. K. nustatyti sužalojimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairio rieÅ¡o srityje, deÅ¡iniame sėdmenyje, deÅ¡inės pėdos - čiurnos srityse, galėjo susidaryti įtariamojo fotonuotraukose užfiksuotu bÅ«du (1 t., b.l. 41). 2018 m. lapkričio 23 d.

SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, jog H. K. savanoriÅ¡kai pateikė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žAlcatel O. T.“ (1 t., b. l. 67). 2018 m. lapkričio 23 d. apžiÅ«ros protokolu, kad 2018 m. lapkričio 23 d. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu H. K. savanoriÅ¡kai pateiktas mobilaus ryÅ¡io telefonas „Alcatel O. T.“. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad telefonas neveikiantis, neįsijungia (1 t., b. l. 68-72). 2018 m. birželio 28 d. apžiÅ«ros protokolu, kur apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, pateiktas įtariamojo A.

C. 2018 m. birželio 15 d. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad filmuojama yra lauke, filmuojama moteris, prie tvoros stovintis vyras. Vizualiai apžiÅ«rint ant vyro drabužių – Å¡ortų - matosi Å¡lapios dėmės. Moteris teigia, kad „jai davė į snukį“. Moteris sako, kad kaimynai muÅ¡a. Moteris, apsirengusi geltonais marÅ¡kinėliais, pradeda raminti vyrÄ (1 t. b. l. 128-130). 2019 m. vasario 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G462/2019 (01), kad pateiktuose tyrimui dokumentuose nepakanka duomenų pagrįsti, ar A.

C. dėl jo sveikatos bÅ«klės ir podagros poveikio gali ar negali sugniaužti rankų pirÅ¡tus į kumÅ¡tį (1 t. b. l. 194-195). 2019 m. kovo 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG782/2019 (01), kad 2019 m. kovo 7 d. apžiÅ«rint A. C. galima teigti, kad jis gali sugniaužti rankų plaÅ¡takas ir pirÅ¡tus į kumščius, sugniaužiant deÅ¡inę rankÄ lieka atstiręs III pirÅ¡tas delniniame plaÅ¡takos pavirÅ¡iuje. Atsižvelgiant 2019 m. kovo 7 d.

A. C. apžiūros metu nustatytos duomenis kategoriškai negalima paneigti galimybės, kad jis dešinės ar kairės rankų kumščiu (kumščiais) galėjo suduoti smūgį, smūgius (2 t., b. l. 3-4). Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 72,91 Eur (1 t. b. l. 91-95). Vaizdo įrašu (1 t. b. l. 133) ir ginčo vietos schemomis (2 t. b. l. 178, 3 t. b. l. 10-11). Nukentėjusiosios G. K. civiliniu ieškiniu, kuriuo prašoma priteisti 5000 Eur (2 t. b. l. 123-127).

Dėl A. C. kaltės pagal BK 284 straipsnį Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, laisvė, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-410/2011).

Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Taigi, sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-126/2006). Kaltinamasis A. C. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį nepripažino. Tačiau nagrinėjamu atveju A. C. kaltę, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodo nukentėjusiųjų, liudytojų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, specialistų iÅ¡vados, apžiÅ«ros protokolai ir kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai.

Kaltinamojo A. C. teiginius, iÅ¡sakytus teisme, kad pati nukentėjusioji G. K. puolė kaltinamÄ jį, jo sutuoktinę ir užkliuvusi griuvo ant žemės bei susižalojo, jog nukentėjusioji G. K. smurtavo, teismas vertina kritiÅ¡kai, kadangi jie nelogiÅ¡ki, prieÅ¡taraujantys kitiems bylos duomenims, taip pat ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (kad kaltinamajam išėjus iÅ¡ savo namo teritorijos prie kelio, prie tvoros jis buvo užpultas išėjusio kaimyno (duomenys neskelbtini), nes Å¡is metė į jį akmenį ir sulaužė jo instrumentÄ ; kad paskui iÅ¡bėgusi kaimynė G.

K. iÅ¡ karto jį puolė kumščiais, norėdama pataikyti į veidÄ , bet nepataikė; vėliau iÅ¡bėgus į kiemÄ jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini), G. K. užsipuolė jÄ muÅ¡ti batu ir tiesiant jam rankÄ apginti sutuoktinės (duomenys neskelbtini), G. K. eidama atbulom pargriuvo ant nugaros). Kaltinamojo paminėti teiginiai prieÅ¡tarauja nukentėjusiųjų, dalies liudytojų duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. N. H. ir G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pakankamai iÅ¡samiai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes: papasakojo, kaip aplietas vandeniu H.

K. grįžo į namus ir su sutuoktine G. K. nuvyko pas kaimynÄ A. C. pasiaiÅ¡kinti. Nukentėjusiųjų teigimu nustatyta, kad kaltinamojo A. C. įžūlus ir agresyvus elgesys – kaimyno (H. K.) apliejimas vandeniu, spjaudymasis, žodžiavimasis - pasireiÅ¡kė dar prieÅ¡ tai, kai buvo trenkta G. K.. Tai patvirtina ir liudytojo G. R. parodymai. Teisme G. R. paaiÅ¡kino, kad matė pro langÄ kaip prie savo namų kaltinamasis juokdamasis laikė laistymo žarnÄ su vandeniu, o kÄ tik iÅ¡ jo namų išėjęs kaimynas (duomenys neskelbtini) - netrukus atgal pas jį grįžo aplietas vandeniu, tačiau kaip prasidėjo jųdviejų konfliktas – liudytojas nematė.

PaaiÅ¡kino, kad vėliau, išėjus į laukÄ jau vykstant kaimynų konfliktui, kaltinamasis spjaudėsi, stengėsi provokuoti dar didesnį konfliktÄ . Pats G. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog matė kaip kaltinamasis ranka pastÅ«mė G. K., kuriai nugriuvus ant žemės pagelbėjo atsikelti, t. y. matė kaltinamojo A. C. veiksmus. Tai irgi paneigia kaltinamojo versijÄ , kad G. K. bÅ«tent užsikabinusi už savo sutuoktinio pati pargriuvo ir susižalojo. Aplinkybes, kad nukentėjusioji G.

K. patyrė sužalojimus byloje nagrinėjamo įvykio metu, patvirtino ne tik nukentėjusysis H. K. ir liudytojas G. R., kurie matė sužalojimus ant G. K. kÅ«no (kitÄ dienÄ jai parodžius), bet ir 2018-05-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1559/2018 (01), kuria nustatyta, kad G. K. nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: kaktos kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, deÅ¡inio žasto, deÅ¡inės blauzdos, deÅ¡inio sėdmens poodinės kraujosruvos, deÅ¡inės alkÅ«nės odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018-05-11), kairio dilbio, kairio rieÅ¡o, deÅ¡inės Å¡launies, abiejų blauzdų, deÅ¡inės čiurnos, deÅ¡inės pėdos odos nubrozdinimai, deÅ¡inės blauzdos odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčių daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018-05-11).

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp kaltinamojo A. C. ir nukentėjusiosios G. K. duotų parodymų, taip pat prieÅ¡taravimus tarp liudytojų duotų parodymų, taip pat buvo gauti 2018 m. lapkričio 6 d. specialisto V. K. paaiÅ¡kinimai protokole, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1559/2018 (01) nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo suduoto smÅ«gio į kairės pusės galvos sritį ir pargriuvimo taip, kaip parodė nukentėjusioji (pagal 2018 m. spalio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ ), taip pat, kad G.

K. minėta specialisto iÅ¡vada nustatyti sužalojimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairio rieÅ¡o srityje, deÅ¡iniame sėdmenyje, deÅ¡inės pėdos-čiurnos srityse, galėjo susidaryti įtariamojo fotonuotraukose užfiksuotu bÅ«du (pagal 2018 m. spalio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ ). Teismo posėdžio metu specialistas V. K., atsakydamas į teismo ir proceso Å¡alių klausimus, taip pat ir gynybos klausimus, patvirtino ankstesnius savo paaiÅ¡kinimus kaip ir kodėl buvo prieita prie pateiktų iÅ¡vadų, plačiau paaiÅ¡kindamas, kad nuo rankos smÅ«gio galėjo bÅ«ti sužalotas (nukentėjusiosios) veidas, o kiti sužalojimai bÅ«dingi dėl nukritimo, griÅ«nant ant kairiojo Å¡ono, kaip ir nurodė pati nukentėjusioji.

SmÅ«gis, specialisto teigimu, gali bÅ«ti nepaliekantis žymių, bet Å¡iuo atveju likusios žymės parodo, kad buvo kontaktas ir dėl ko žmogus nukrito. Teismas su aukščiau paminėta specialisto iÅ¡vada neturi pagrindo nesutikti, be to, ji nėra paneigta jokiais kitais įrodymais. Kaip matyti bylos medžiaga, kaltinamasis viso proceso metu neigė savo kaltę, todėl siekiant byloje iÅ¡siaiÅ¡kinti tiesÄ dėl kaltinamojo A. C. galimybes sugniaužti kumÅ¡tį pagal jo sveikatos bÅ«klę, buvo gautos specialistų iÅ¡vados: pagal 2019-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G462/2019 (01), nustatyta, kad pateiktuose tyrimui dokumentuose nepakanka duomenų pagrįsti, ar A.

C. dėl jo sveikatos bÅ«klės ir podagros poveikio gali ar negali sugniaužti rankų pirÅ¡tus į kumÅ¡tį, tačiau pagal 2019-03-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. pG782/2019 (01), nustatyta, kad 2019-03-07 apžiÅ«rint A. C. galima teigti, kad jis gali sugniaužti rankų plaÅ¡takas ir pirÅ¡tus į kumščius, sugniaužiant deÅ¡inę rankÄ lieka atstiręs III pirÅ¡tas delniniame plaÅ¡takos pavirÅ¡iuje. Atsižvelgiant 2019-03-07 A. C. apžiÅ«ros metu nustatytos duomenis kategoriÅ¡kai negalima paneigti galimybės, kad jis deÅ¡inės ar kairės rankų kumščiu (kumščiais) galėjo suduoti smÅ«gį, smÅ«gius.

Be to, teismo posėdžio metu apklaustas specialistas J. P., atsakydamas į teismo ir proceso Å¡alių klausimus, taip pat ir gynybos klausimus bei palaikydamas ankstesnes savo iÅ¡vadas paaiÅ¡kino, kad turi dvi iÅ¡vadas. Atsiuntus kaltinamÄ jį buvo padarytos nuotraukos ir duota iÅ¡vada - galima teigti, kad A. C. gali sugniaužti kumÅ¡tį, tai matyti nuotraukose; skausmas netrukdo sugniaužti kumÅ¡tį; be to filmuotoje medžiagoje matyti, kad kaltinamasis sugniaužia kumÅ¡tį atlikdamas kitus veiksmus. Specialisto teigimu, galimai nagais ir galima buvo padaryti nubrozdinimÄ veide, o trečias pirÅ¡tas liko atstiręs, t. y. faktiÅ¡kai delnu, todėl kitas asmuo gavęs tokį smÅ«gį griÅ«na aukÅ¡tielninkas.

Teismas aukščiau nurodyta specialisto iÅ¡vada neturi pagrindo nesutikti, be to, ji nėra paneigta jokiais kitais įrodymais. Teismas pažymi, kad specialistų iÅ¡vados atliktos vertinant visus iki to byloje surinktus įrodymus ir kitų specialistų nustatytus duomenis ir tuo pagrindu teismas minėtas iÅ¡vadas vertina kaip esminius Å¡ioje byloje įrodymus. Aukščiau aptartos nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis pirmiausia siekė pademonstruoti savo galiÄ , ignoruojant visuotinai priimtas elgesio taisykles.

Teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo A. C. veiksmų nukentėjusįjį H. K. apliejant vandeniu su pasityčiojimu, kad kaltinamasis spjaudėsi į kaimynus (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, pateikta byloje vaizdo medžiaga matyti, kad H. K. drabužiai buvo aplieti vandeniu, nors ir jau bedžiÅ«stantys. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad H. K. galimai kitur galėjo bÅ«ti aplietas vandeniu. Kaltinamojo versija, jog H. K. metė į A. C. akmenį ir taip inicijavo konfliktÄ , byloje nepatvirtinta jokiais įrodymais.

Pateikdamas savÄ jÄ , teismo požiÅ«riu kritiÅ¡kai vertintinÄ , versijÄ , kaltinamasis nenurodęs net galimų priežasčių dėl ko nukentėjusieji abu vienu ir tuo pačiu beveik metu, nors ir bÅ«dami skirtingose vietose kaip nustatyta, kaip teigiama ir paties kaltinamojo, užpuolė kaltinamÄ jį ir paskui jo sutuoktinę (ėmė mėtyti akmenį, o paskui pulti kumščiais kaltinamÄ jį ir jo sutuoktinę), t. y. pradėjo konfliktÄ . Taip pat kaltinamasis ir jo pusėje esanti liudytoja sutuoktinė nepaaiÅ¡kino, kodėl konfliktÄ su nukentėjusiaisiais kaimynais (duomenys neskelbtini) imta filmuoti tik konfliktui pasibaigus ir asmenims iÅ¡siskirstant į namus, taigi kaltinamojo paaiÅ¡kinimai dėl vaizdo įraÅ¡e nurodomų aplinkybių – kaimynų (duomenys neskelbtini) ir G.

K. užpuolimo – neatitinkančios tikrovės. Ä®rodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-114/2008). TeisingÄ baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Teismas nagrinėjamu atveju nesivadovauja kaltinamojo gynybine versija dėl nukentėjusiosios G. K. susižalojimo priežasčių – kadangi jos nepatvirtina jokia baudžiamosios bylos medžiaga, ji paremta tik prielaidomis, ji paneigta specialistų iÅ¡vadomis, kurios nepaneigtos ir teismas neturi jokio pagrindo specialistų iÅ¡vadomis abejoti. Taigi, kaltinamojo A. C. pateikta gynybinė versija kaip neatitinkanti tikrovės yra paneigta byloje esančiais ir teisme iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtais įrodymais ir kas suponuoja pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ .

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog A. C. inicijavo konfliktÄ ir prieÅ¡ nukentėjusiuosius (duomenys neskelbtini) ir G. K. panaudojo fizinį smurtÄ . Teismas vertina, kad kaltinamajam A. C. inkriminuojama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Byloje nustatyta, kad A. C. nusikalstamus veiksmus atliko gyvenvietėje, lauke, todėl Å¡iuo atveju vietos priskyrimas vieÅ¡ajai vietai abejonių nekelia, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. Konfliktas kilo be priežasties.

Kaip jau minėta, teisme apklausti nukentėjusysis H. K., liudytojas G. R. nurodę, kad nukentėjusysis H. K. buvo aplietas vandeniu iš laistymo žarnos iš karto pastarajam išėjus iš kaimyno. Tokia neadekvati kaltinamojo reakcija į nukentėjusįjį H. K. rodo, kad buvo veikiama dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam kaltinamojo poelgiui priežasčių nebuvo. Kaltinamasis veikė tyčia. Be to, kaltinamasis A.

C., pradėjęs konfliktÄ ir jį provokuodamas tęstis, G. K. sudavė smÅ«gį ranka, ko pasekoje pastaroji pargriuvo bei tuo padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat spjaudymasis ant nukentėjusiųjų, pripažintina įžūliu elgesiu ir kad bÅ«tent toks jo pasirinktas tyčinis veikimo bÅ«das bei tyčiojamasis, kuriais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius – realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūliais veiksmais sukėlus kitam asmeniui fizinį skausmÄ ar sužalojimus, tuo pačiu yra pažeidžiama ir vieÅ¡a tvarka bei rimtis. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog kaltinamojo A. C. veika buvo tyčinė, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. C. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 284 straipsnį, kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas.

Dėl bausmės skyrimo BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ visuomenei, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Teismas, nustatydamas kaltinamajam A. C. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimÄ , į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamojo asmenybę (neturintis teistumo, dirbantis, vedęs, baustas administracine tvarka).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam už jo padarytÄ nusikaltimÄ skirtina bauda, jos dydį nustatant artimÄ minimaliai sankcijoje numatytai baudai (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Dėl turtinės žalos Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, kuriame praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ 72,91 Eur dydžio žalÄ dėl nukentėjusiosios G. K. gydymo. IÅ¡ pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad G.

K. dėl patirtų sužalojimų dėl A. C. neteisėtų veiksmų, buvo gydyta asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 72,91 Eur. IeÅ¡kinio dydį ir pagrįstumÄ Ä¯rodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apimtį ir jų įkainius. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, civilinio ieÅ¡kinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamojo A.

C. priteistina 72,91 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Dėl neturtinės žalos Byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose. Civilinis ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo iÅ¡ A. C. praÅ¡o priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes patyrė fizinį skausmÄ , kÅ«no sužalojimus, taip pat judėjimo nepatogumus, ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – nesaugumo jausmÄ , nerimÄ dėl rizikos jos sveikatai, tolimesnio gydymosi, stresÄ , pažeminimÄ .

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai G. K. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl nusikaltimo patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , kadangi jai buvo padaryti įvairÅ«s kÅ«no sumuÅ¡imai, nubrozdinimai, kraujosruvos.

Kuriam laikotarpiui buvo sutrikdytas jos judėjimas ir atitinkamai Å¡eimyninis gyvenimas. Vis tik, teismo vertinimu, Å¡ie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajai iÅ¡skirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikÅ¡mingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kÅ«no sužalojimus, padarytus panaÅ¡ių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad nukentėjusioji apklausta teisme be bendrųjų neturtinę žalÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, nenurodė specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių.

Tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusį asmenį, turi bÅ«ti iÅ¡laikyta pusiausvyra, todėl pirmiau iÅ¡dėstytų, neturtinės žalos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 1000 Eur. Teismo vertinimu bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ (BK 284 straipsnio atveju priteisiama nuo 300 Eur iki 4400 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-170-699/2016, 2K-452/2014). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, civilinis ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo A. C. priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo G. K.; kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl proceso iÅ¡laidų, daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pateiktas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. C. nukentėjusiajai G. K. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , rengiant procesinius dokumentus, pagalba. NukentėjusiÄ jÄ teisme atstovavo advokato padėjėjas R. F.. Patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai pinigų priėmimo kvitai, sutartis.

Pažymėtina, jog nukentėjusioji buvo atstovaujama nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios, jos atstovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikÅ¡mingus procesinius dokumentus. Ä®vertinęs bylos pobÅ«dį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas ginant nukentėjusiosios interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktÄ , kad esminius nukentėjusiosios reikalavimus teismas pripažino pagrįstais, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ kaltinamojo A.

C. nukentėjusiosios patirtas 1012,38 Eur atstovavimo iÅ¡laidas. Dėl kitų klausimų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinis įrodymas – USB atmintinė su vaizdo įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti A. C., kad bauda (60 MGL – 3000 Eur) turi bÅ«ti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banke, įmokos kodas - 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimÄ , pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų raÅ¡tinei. Per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus paskirtos baudos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. C. Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 191351679, naudai 72,91 Eur turtinės žalos atlyginimo, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Swedbank banke. Tenkinti iÅ¡ dalies civilinės ieÅ¡kovės G. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ kaltinamojo A.

C. priteisti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti 1000 Eur. IÅ¡ kaltinamojo A. C. priteisti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtas 1012,38 Eur atstovavimo iÅ¡laidas. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Daiktinį įrodymÄ â€“ USB atmintinę su vaizdo įraÅ¡u - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis