e7f52dbe-27f5-448c-84dd-c8985a4daa02 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1367-1109/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02454-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.9.7 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 2 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lauritai Verbickienei, Rūtai Balčiūnaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, kaltinamajam D.

L., nukentėjusiajai B. Z., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. vasario 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Nusikalstamos veikos aplinkybės D. L. 2021 m. sausio 23 d. apie 10.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), muÅ¡damas Å¡eimos narį (motinÄ ) nukentėjusiÄ jÄ B. Z., sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo – tyčia vienÄ kartÄ trenkė deÅ¡inės rankos kumščiu jai į veidÄ , nuo ko nukentėjusioji B. Z. griuvo, o krisdama susižalojo kairį žastÄ ir deÅ¡inę pėdÄ , po ko nukentėjusiosios B. Z. kÅ«ne atsirado sužalojimai: kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos kairiame žaste ir kraujosruva deÅ¡inėje pėdoje, tokiu bÅ«du B.

Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais kaltinamasis D. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ä®rodymai Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2021 m. sausio 23 d., apie 9.00 val., su mamos draugu priėmus ir įvykdžius užsakymÄ , užsuko pas motinÄ , gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡gerti kavos. Tarp jo ir mamos B. Z. kilo žodinis konfliktas. Mama priekaiÅ¡tavo jam dėl nemokamų mokesčių už butÄ , kuriame jis gyveno.

Mama prieÅ¡ jį naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ â€“ bandė jį pastumti, todėl jis gindamasis vienÄ kartÄ atsistÅ«mė, antrÄ kartÄ sudavė deÅ¡inės rankos krumpliu mamai į veido sritį. B. Z. nuo smÅ«gio nukrito atbulomis, galėjo atsitrenkti į durų staktÄ , tačiau nukrito ant lygaus pagrindo. Viskas vyko buto koridoriuje. Konflikto metu jam buvo kilusi fizinė grėsmė, nes manė, kad motina gali akis iÅ¡draskyti ar veidÄ sužaloti, kadangi jį puolė. Mama su rankomis jį pastÅ«mė ties kaklo, krÅ«tinės sritimi.

Gal ji taip norėjo, kad jis iÅ¡eitų. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų motinai atsirado sužalojimai, supranta, kad reikėjo pasielgti kitaip – pabėgti, tačiau tuo momentu buvo puolimas, jis turėjo gintis, bet ne fiziÅ¡kai, o kitaip – iÅ¡sivažiuoti. Dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailisi, skambino motinai atsipraÅ¡yti. Nukentėjusioji B. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsisako duoti parodymus, kadangi D. L. yra jos sÅ«nus. PaaiÅ¡kino, kad sÅ«nus taip pasielgė pirmÄ kartÄ .

Kaip mama nori, kad byla bÅ«tų greičiau užbaigta. Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 23 d. apie 10.30 val. grįžo kartu su D. L. iÅ¡ darbo į namus. Tarp D. L. ir B. Z. kilo žodinis konfliktas dėl pinigų. B. Z. pasakė iÅ¡eiti, pastÅ«mė kaltinamÄ jį. Po to, D. L. deÅ¡ine ranka trenkė B. Z., pataikė į deÅ¡inės akies sritį, po ko ji nuvirto, trenkėsi į kėdę ir nukrito ant žemės. Ä®vykis buvo koridoriuje. D. L. nuo B. Z. nesigynė, nes nebuvo nuo ko gintis.

Liudytojas užstojo B. Z., jÄ pakėlė. D. L. dar ir jam pagrasino smurtu – paklausė liudytojo, ar Å¡is taip pat nori gauti. Po įvykio tiek liudytojas, tiek B. Z. su juo nebendrauja. D. L. skambino atsipraÅ¡yti. Po įvykio B. Z. buvo sužalotas veidas ir alkÅ«nė, jai skaudėjo nugarÄ . Nukentėjusioji B. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sÅ«nus D. L. kumščiu jai sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ ir pataikė prie kairės akies. Nuo smÅ«gio neiÅ¡laikiusi pusiausvyros ji parkrito, o krisdama susižalojo kairę rankÄ , dėl ko kairiame žaste buvo mėlynės, nes krisdama atsitrenkė į Å¡alia stovėjusiÄ kėdę.

Taip pat krisdama susižalojo deÅ¡inę pėdÄ . Matyt, krisdama ji pakrypo ir taip atsirado mėlynė ant deÅ¡inės pėdos. SÅ«nus D. L. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė sužalojimus. Dėl savo elgesio sÅ«nus D. L. jos atsiprašė, ji atleido jam, jie susitaikė. Pas medikus dėl sužalojimų nesikreipė (b. l. 29–30). IÅ¡ 2021 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiÅ¡kėja B. Z. pranešė, jog 2021 m. sausio 23 d., apie 10.55 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu pareiÅ¡kėjos sÅ«nus D.

L. deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė jai į veidÄ , tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir sužalodamas. Buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1–6). IÅ¡ valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G154/2021(02) matyti, kad B. Z. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva deÅ¡inėje pėdoje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei kontaktuojant su daiktu (- ais).

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 34–35). IÅ¡ 2021 m. sausio 23 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė smurtÄ patyręs asmuo – B. Z.. SmurtÄ patyrusio asmens sužalojimų dalyje schematiÅ¡kai pavaizduotas matomas sužalojimas B. Z. kairės akies srityje – kraujosruva (mėlynė). B. Z. atvykusiems policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad 2021 m. sausio 23 d. apie 10.00 val., Kaune, Partizanų g. 50-84, pas jÄ Ä¯ namus atvyko sÅ«nus D.

L. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. L. kelis kartus kumščiu trenkė jai į kairę akį, po ko pasiÅ¡alino iÅ¡ jos namų. Ä®vykį matęs R. S. parodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 17–20). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2021 m. sausio 23 d., 11.13 val. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešėjos, prisistačiusios B. Z., praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sÅ«nus atvyko pas motinÄ , trenkė į galvÄ , sužalojo akį.

Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 9). Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas D. L. tyčia nežymiai sutrikdžius savo motinos B. Z. sveikatÄ ir sukėlus jai fizinį skausmÄ pasitvirtino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobÅ«dis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtÄ prieÅ¡ savo artimÄ giminaitį laiko pavojingesne veika. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios B. Z. parodymais, liudytojo R. S. parodymais, specialisto iÅ¡vada, tarnybiniu praneÅ¡imu ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad Å¡ie duomenys bÅ«tų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikytina, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimÄ .

Kaltinamasis neneigė, kad jis 2021 m. sausio 23 d. užsuko pas motinÄ Ä¯ namus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu mama prieÅ¡ jį vartojo psichologinį smurtÄ , bandė jį pastumti, todėl jis gindamasis vienÄ kartÄ atsistÅ«mė ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė mamai į veidÄ , dėl ko ji pargriuvo. Å ios faktinės aplinkybės nustatytos taip pat ir nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, tarnybiniu praneÅ¡imu bei specialisto iÅ¡vada. Nors nukentėjusioji B. Z. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo sÅ«nų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog sÅ«nus D.

L. kumščiu jai sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , pataikė prie kairės akies. Nuo smÅ«gio neiÅ¡laikiusi pusiausvyros, ji parkrito, o krisdama susižalojo kairę rankÄ , dėl ko kairiame žaste buvo mėlynės, nes krisdama atsitrenkė į Å¡alia stovėjusiÄ kėdę. Taip pat, krisdama susižalojo deÅ¡inę pėdÄ . SÅ«nus D. L. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė sužalojimus. Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2021 m. sausio 23 d. grįžo kartu su D.

L. iÅ¡ darbo į namus, kur tarp D. L. ir B. Z. kilo žodinis konfliktas, kurio metu B. Z. pasakius sÅ«nui iÅ¡eiti, D. L. pastÅ«mė, po ko, Å¡is deÅ¡ine ranka trenkė B. Z., pataikė į deÅ¡inės akies sritį, po ko ji nuvirto, trenkėsi į kėdę ir nukrito ant žemės. D. L. nuo B. Z. nesigynė. Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2021 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei 2021 m. sausio 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės. Užfiksuotas matomas sužalojimas B.

Z. kairės akies srityje – kraujosruva (mėlynė). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad B. Z. kvietėsi pagalbÄ , nes sÅ«nus, atvykęs pas motinÄ , trenkė į galvÄ , sužalojo akį. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G154/2021(02) konstatuota, kad B. Z. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva deÅ¡inėje pėdoje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei kontaktuojant su daiktu (- ais).

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ä®vertinęs visus Å¡iuos duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad D. L. 2021 m. sausio 23 d. apie 10.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė savo mamai B. Z. į veidÄ , nuo ko nukentėjusioji B. Z. griuvo, o krisdama susižalojo kairį žastÄ ir deÅ¡inę pėdÄ , po ko nukentėjusiosios B.

Z. kÅ«ne atsirado sužalojimai: kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos kairiame žaste ir kraujosruva deÅ¡inėje pėdoje, tokiu bÅ«du B. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamasis neneigė, kad trenkė nukentėjusiajai, dėl ko Å¡i nukrito, tačiau teigė, jog jis tai darė gindamasis. Teismas, iÅ¡tyręs ir iÅ¡analizavęs surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, tokius kaltinamojo teiginius vertina kaip jo gynybinę versijÄ , nes tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti patikimi įrodymai.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba, todėl didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Tad, bÅ«tinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtÄ , atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys tokios aplinkybės nepatvirtina. Pažymėtina, jog kaltinamasis, nukentėjusioji bei liudytojas R. S. parodė, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, kurio metu, nukentėjusioji, siekdama, kad kaltinamasis iÅ¡eitų iÅ¡ namų, norėdama jį iÅ¡vyti, pastÅ«mė D.

L., po ko kaltinamasis nukentėjusiajai trenkė. Ji jo nepuolė ir jam iÅ¡ nukentėjusiosios pusės joks pavojus nekilo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji bÅ«tų turėjusi kokių daiktų, galėjusių sužaloti kaltinamÄ jį, ar atlikusi veiksmus, kurie keltų pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei. Be to, tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis parodė, kad konfliktas kilo dėl pinigų. Nukentėjusioji, iÅ¡reiÅ¡kusi nepasitenkinimÄ , siekdama, kad jis pasiÅ¡alintų, kaltinamÄ jį pastÅ«mė, kas reiÅ¡kia, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad nukentėjusioji nenori, nepageidauja, jog jis bÅ«tų namuose, todėl nukentėjusiosios pastÅ«mimas buvo nepasitenkinimo iÅ¡raiÅ¡ka.

Liudytojas R. S. patvirtino, jog iÅ¡ nukentėjusiosios pusės jokio pavojingo kėsinimosi D. L. atžvilgiu nebuvo, jam nebuvo dėl ko gintis. O kaltinamojo pagarsinimas smurtu liudytojui taip pat patvirtina, jog smÅ«gį D. L. sudavė tyčia, o ne gindamasis. Ä®vertinus tai, kas aptarta, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamojo atžvilgiu iÅ¡ nukentėjusiosios pusės nebuvo kilę jokio akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, jokios akivaizdžios ir realios grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, dėl ko kaltinamajam bÅ«tų reikėję gintis vartojant fizinį smurtÄ , todėl konstatuojama, jog bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvo, o kaltinamasis nukentėjusiajai trenkė tyčia.

Nustatyta, kad kaltinamasis, apimtas pykčio ir žinodamas, kad jis yra fiziÅ¡kai stipresnis, trenkė nukentėjusiajai, dėl ko ji nugriuvo ir patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir sužalojimus. Kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė savo veiksmų pobÅ«dį, numatė galinčias kilti pasekmes, t. y., kad dėl jo smÅ«gio mama gali patirti fizinį skausmÄ ir bÅ«ti sužalota, ir siekė bet kurių iÅ¡ Å¡ių padarinių, t. y. veikė nekonkretizuota tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo D. L. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ artimam giminaičiui požymiai, todėl kaltinamojo D. L. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Bausmės skyrimo motyvai BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. D. L. padarė vienÄ tyčinį nusikalstamÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas baigtas, juo kėsintasi į artimojo giminaičio sveikatÄ , nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors kaltinamasis teigė, kad jo veika atitinka bÅ«tinosios ginties situacijÄ , t. y. nesutiko su veikos kvalifikacija, tačiau teismų praktikoje tai nelaikytina kliÅ«timi nustatyti, atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. D. L. anksčiau neteistas (b. l. 56–57), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 53–55),VÅ¡Ä® Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 52), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje nesigydė (1 t., b. l. 50), vykdantis individualiÄ veiklÄ .

Vertinant kaltinamojo asmenybę taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nedirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis pripažino, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė žodinio konflikto metu, kai motina pastÅ«mė, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis nevedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems turi teikti iÅ¡laikymÄ . Be to, kaltinamasis skambino nukentėjusiajai, atsiprašė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis suprato savo veiksmus, gailisi, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, todėl, įvertinus visas aptartas aplinkybes, o taip pat atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti D.

L. skiriant laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams bei skiriant įpareigojimÄ per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, iÅ¡skyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas smurtinis, padarytas prieÅ¡ artimÄ giminaitį – mamÄ , kuri padeda auginti kaltinamojo vaikus, nusikaltimas padarytas spontaniÅ¡kai, dėl staiga sukilusio pykčio, padarytas realus sužalojimas, todėl siekiant, kad bÅ«tų užtikrinti bausmės tikslai, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 30 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, anksčiau neteistas, savo veiksmų pasekmes pripažino, turi du nepilnamečius vaikus, nukentėjusiosios atsiprašė, todėl intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. L. viso bausmės atlikimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, D. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti D. L. 30 MGL, t. y. 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų), dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ nuteistasis privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AS Luminor banke). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ , skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka. Teisėja Jolanta Ramonienė