e7f4ef63-010a-4b4e-9d88-9adfbb4f2323 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                               Administracinė byla Nr. I-1086-414/2013                                                                                          Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00440-2013-8                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 74 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                             SPRENDIMAS                                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                          2013 m. lapkričio 11 d.                                                                       Kaunas    Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui J.

S., Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Osta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Neringai Å eÅ¡kienei, Kauno arkivyskupijos kurijos atstovui G. T., UAB“Sandoros takas“ ir UAB“Bright House LT“ atstovui adv. Sauliui Brazauskui, D. J., AB“Lesto“ atstovui nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. patikslintÄ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Kauno arkivyskupijos kurija, AB“Lesto“, D.

J., UAB“Sandoros takas“ ir UAB“Bright House LT“, nustatė: J. S. prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suprojektuoti J. S. nuosavybės teise grÄ Å¾inamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypÄ , organizuoti J. S. nuosavybės teise grÄ Å¾inamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, patvirtinti nekilnojamojo daikto (J.

S. nuosavybės teise grÄ Å¾inamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyti Å¡ie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das, specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, nustatytos LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo". Jis paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo J. S. senelė A. S. nuosavybės teisėmis iki 1940 m. valdė namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudarė gyvenamieji namai bei 1240 kv. m žemės sklypas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2005-06-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1995 pagrindu nuosavybės teisės į A. J. S. turėtÄ pastatÄ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos, atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijoms). PareiÅ¡kėjo teigimu, žemės sklypo grÄ Å¾inimo klausimas ilgus metus nesprendžiamas, nors jis kreipėsi į kompetentingas institucijas. Kauno miesto savivaldybės administracija ilgÄ laikÄ nesiima absoliučiai jokių veiksmų, siekdama laiku, tinkamai įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus atkuriant nuosavybės teises, visiÅ¡kai nepaiso pareiÅ¡kėjo daugkartinių reikalavimų, praÅ¡ymų.

Pažymėjo, jog 2013-03-28 buvo informuotas apie tai, kad savivaldybės administracijai parengus (duomenys neskelbtini) teritorijos topografinį planÄ , nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nėra galimybės suformuoti žemės sklypÄ nuosavybės teisėms atkurti, grÄ Å¾inant natÅ«ra. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba nedetalizuoja ir netikslina savivaldybės administracijos pateiktos kartografinės medžiagos, o tik vadovaujasi ir remiasi ja atliekant tolimesnius priklausomus atlikti veiksmus. PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad galima atkurti nuosavybės teises į 839 kv. m. ploto žemės sklypÄ pagal UAB“Inventora“ parengtÄ pasiÅ«lymų schemÄ .Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Ji paaiÅ¡kino, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiams į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas. Å io įstatymo 15 straipsnio 3 punktas numato, kad gyvenamieji namai valstybės iÅ¡perkami ir už juos atlyginama, jeigu jie yra pertvarkyti į negyvenamÄ sias patalpas ir naudojami Å¡vietimo, sveikatos apsaugos, kultÅ«ros, mokslo reikmėms bei globos namams. Atvejai, kuomet žemė iÅ¡ AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama, yra nurodyta Å¡io įstatymo 12 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio 13 punktÄ Å¾emė yra valstybės iÅ¡perkama ir už jÄ atlyginama, jeigu ji užimta gyvenamųjų namų, jo dalių, butų, kurie pagal Å¡io įstatymo 15 straipsnį priskirti valstybės perkamiems. Pažymėjo, kad turėtos A. J. S. namų valdos, kurioje buvo minėtas pastatas (duomenys neskelbtini), ribos buvo inventorizuotos, sklypo plotas apie 1560 kv. m. Buvusios Å¡ios žemėvaldos ribos pažymėtos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planuojamos teritorijos schemoje.

Todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad buvusi žemėvalda nagrinėjamu atveju yra valstybės išperkama, kadangi šioje žemėvaldoje esantis pastatas buvo nustatytas kaip valstybės išperkamas ir jį pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka. Atstovė pažymėjo, jog ginčijama žemė negali būti laikoma laisva (neužstatyta) ir dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 9 d.

įsakymu Nr. A-4577 „Dėl teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimo" pradėjo Å¡ios teritorijos detalųjį planavimÄ , kurio tikslas suformuoti žemės sklypÄ prie naudojamų statinių bei laisvos (neužstatytos) žemės sklypÄ nuosavybės teisėms į žemę atkurti, nustatyti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ , pobÅ«dį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus. 2010 m. gegužės 5 d. raÅ¡tu Nr. 65-2-230 buvo pateiktas užsakymas UAB „GeometrÄ â€œ rengti apie 3500 kv. m teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ ir atlikti kadastrinius matavimus.

Parengus minėtos teritorijos topografinį planÄ , buvo nustatyta, kad planuojamoje teritorijoje yra inžineriniai tinklai (elektros linijų, Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, fekalinės kanalizacijos tinklai), kurių apsaugos zonos dengia didelę dalį neužstatyto ploto. Pažymėjo, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktÄ Å¾emė yra laikoma valstybės iÅ¡perkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, užtikrinančių kraÅ¡to, gyventojų saugumÄ , gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , komplekso (energetika, transportas, ryÅ¡iai, statyba, Å¡vietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, kraÅ¡to, civilinė ir prieÅ¡gaisrinė sauga) teritorijų.

KultÅ«ros paveldo departamento prie KM Kauno teritorinio padalinio iÅ¡duotose planavimo sÄ lygose nurodyta, kad pastatai (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) yra valstybės saugomi, jiems pagal istorinius urbanistinius tyrimus suteikta V-ta kultÅ«rinės vertės kategorija, o pastatams (duomenys neskelbtini) - II-tra kultÅ«rinės vertės kategorija. Sklypas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patenka į valstybės saugomo nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objekto - Kauno Senamiesčio (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)) ir Pilies bei senamiesčio kultÅ«rinio sluoksnio teritorijas ( (duomenys neskelbtini) ), kurios įraÅ¡ytos į KultÅ«ros vertybių registrÄ .

Å i teritorija patenka į Kauno senamiesčio 43 kvartalÄ . Å iose planavimo sÄ lygose taip pat buvo nurodyta, kad sklypas prie naudojamų pastatų turi bÅ«ti formuojamas pagal istoriÅ¡kai susiklosčiusias ribas. Tuo pagrindu atstovė teigė, jog istoriÅ¡kai tarpukariu susiformavę žemės sklypai negali bÅ«ti dalomi ir turi bÅ«ti iÅ¡laikomos autentiÅ¡kos jų ribos. Be to, LR nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymas ir valstybės saugomo kultÅ«ros paveldo objekto statusas įpareigoja iÅ¡laikyti autentiÅ¡kÄ kvartalų principinį dalinimÄ sklypais ir jų istorines ribas, todėl galima teigti, kad Å¡i teritorija turi visuomenės poreikį, kas dar kartÄ patvirtina tai, kad ginčo teritorija negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra.

Apibendrindama pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 1061 punkte nustatyta, kad suprojektuotas natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ . Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo teritorija yra užstatyta pastatais, statiniais bei kad jų eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ paskirtį Å¡i teritorija nėra pakankama, į tai, kad Å¡ioje teritorijoje yra inžineriniai tinklai (elektros linijų, Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, fekalinės kanalizacijos tinklai), kurių apsaugos zonos dengia didelę dalį neužstatyto ploto, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo teritorijoje nebÅ«tų įmanoma suprojektuoti natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, tinkamo naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ - komercinės teritorijos.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

UAB“Sandoros takas“ ir UAB“Bright House LT“ atstovas prašė skundÄ atmesti. Jis paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymų schemoje nurodytas 839 kv. m. sklypas nėra laisvas (neužstatytas), nes jame yra pastatas (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (kiemo aukÅ¡telė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvora (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), atraminė sienutė (duomenys neskelbtini), įregistruoti UAB“Sandoros takas“ nuosavybės teise.

Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas ir D. J. sprendimÄ prašė priimti teismo nuožiÅ«ra. AB Lesto atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 409-p esantys duomenys patvirtina, kad iki nacionalizacijos A. S. nuosavybės teise valdė pastatÄ (duomenys neskelbtini) ir 0,1240 ha žemės sklypÄ , buvusius (duomenys neskelbtini), pagal dabartinę numeracijÄ (duomenys neskelbtini). Tokia aplinkybė nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2003-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9614/2003 ir 2004-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1957/2004.

PraÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į A. S. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pateikė sÅ«nus N. S. ir anÅ«kas J. S.. 1992-04-27 praÅ¡yme J. S. kaip nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ pasirinko natÅ«rÄ . 2005-06-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1995 pagrindu nuosavybės teisės į A. J. S. turėtÄ pastatÄ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos, atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijoms) (b.l. 75-77).A.

J. S. įpėdiniams liko neatkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į žemės sklypÄ . Valstybės institucijų teises ir pareigas nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo teisiniuose santykiuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų" patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).Vadovaujantis Tvarkos 106 1 p., atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatytÄ ja tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje vadovaujamasi žemiau nurodyta tvarka.Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo pagal nustatytÄ ja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Žemėtvarkos skyrius, gavęs informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, per mėnesį Å¡ioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (iÅ¡likusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1997 m. spalio 31 d.

įsakymu Nr. 634.Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raÅ¡tu pateikia jÄ savivaldybės administracijos direktoriui ir praÅ¡o savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypÄ ; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyti Å¡ie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das, specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo" taip pat suprojektuoti siÅ«lomi servitutai (Jeigu jų reikia).

Žemės sklypo naudojimo bÅ«das nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä .Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iÅ¡ žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagÄ , kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimÄ .

Å ios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ .Suprojektavus natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimÄ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylÄ su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ .Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimÄ , kadastrinių matavimų rengimÄ organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.Žemėtvarkos skyrius, gavęs iÅ¡ savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylÄ ir Å¡ioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ : suformuoja žemės sklypÄ (patvirtina j o kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus.

Sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypÄ ; raÅ¡tu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (toliau - pretendentai), susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); atvykusiems pretendentams paaiÅ¡kina apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminÄ pateikti susitarimÄ dėl suformuoto natÅ«ra grÄ Å¾inamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotÄ grÄ Å¾inamÄ natÅ«ra žemės sklypÄ .Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2005-08-19 ir vėliau Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ praÅ¡ydami iÅ¡nagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) A.

J. S. žemės ribų planÄ (bl. 12, 29). Ginčo teritorijoje Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti Å¡ie statiniai: pastatas institutas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno arkivyskupijos kurijai; pastatas vienuolynas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno arkivyskupijos kurijai; pastatas institutas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB“Bright House LT“; pastatas biblioteka, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Sandoros takas“; pastatas institutas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Sandoros takas“, pastatas negyvenamoji patalpa – buitinės patalpos, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D.

J.; pastatas negyvenamoji patalpa – transformatorinės patalpos (buvęs pastato (duomenys neskelbtini) priestatas (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB Lesto (b.l. 92-95, 125-127, 164-169). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A-4577 „Dėl teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimo", kurį vėliau praplėtė, pradėjo Å¡ios teritorijos detalųjį planavimÄ , kurio tikslas suformuoti žemės sklypÄ prie naudojamų statinių bei laisvos (neužstatytos) žemės sklypÄ nuosavybės teisėms į žemę atkurti, nustatyti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ , pobÅ«dį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus (b.l. 68-74). 2010 m. gegužės 5 d. raÅ¡tu Nr. 65-2-230 buvo pateiktas užsakymas UAB „GeometrÄ â€œ rengti apie 3500 kv. m teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ ir atlikti kadastrinius matavimus, parengti planavimo sÄ lygas (bl. 71-74, 106-119).

Tačiau parengus minėtos teritorijos topografinį planÄ buvo nustatyta, kad planuojamoje teritorijoje nėra galimybių suformuoti žemės sklypÄ nuosavybės teisėms atkurti, nes pastatais neužstatytoje sklypo dalyje yra statinys ir inžineriniai tinklai (elektros, linijų, Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, fekalinės kanalizacijos tinklai), kurių apsaugos zonos dengia didelę dalį neužstatyto ploto, todėl detaliojo planavimo procedÅ«ra buvo nutraukta, nes nebus galima pasiekti planuojamo tikslo – suformuoti žemės sklypÄ nuosavybės teisėms į žemę atkurti (bl. 64-67, 80-83, 86-88).

IÅ¡ to akivaizdu, jog Kauno savivaldybės administracijos direktorius žemėtvarkos skyriui pateikė informacijÄ apie tai, kad nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas su tokia iÅ¡vada nesutinka ir mano, kad yra laisvas (neužstatytas) 839 kv. m. sklypo plotas (b.l. 160). Tokiu bÅ«du, nagrinėjamos administracinės bylos dalykÄ sudaro žemės sklypo dalis, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas siekia atkurti nuosavybės teises natÅ«ra.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ pažymėjęs, jog ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavino savininkų turtÄ .

Taigi siekiant bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ â€“ atkurti pažeistas nuosavybės teises, buvo pasirinkta ne restitutio in integrum, bet ribota restitucija. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, analogiÅ¡kai žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-202/2010), kad pasirenkant ribotos restitucijos bÅ«dÄ , nustatant nuosavybės teisių atstatymo sÄ lygas bei tvarkÄ , buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas, taip pat užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 20 d. nutarimas).

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina besÄ lyginio nuosavybės teisių tęstinumo imperatyvo. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad kol asmenims nuosavybės teisės įstatymų nustatyta tvarka nėra atkurtos, jie dar nelaikomi turto savininkais, taigi tokie asmenys realiai neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtÄ turtÄ (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 15 d., 1995 m. birželio 20 d., 1998 m. birželio 18 d. nutarimus). Be to, įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atstatymo sÄ lygas (1998 m. birželio 18 d. nutarimas), o tokiÄ diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ objektyviai sÄ lygoja tai, kad per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto nacionalizavimo, iÅ¡ esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).

AnalogiÅ¡kos pozicijos dėl nuosavybės teisių tęstinumo ir nuosavybės atkÅ«rimo proceso apimties bei ribų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės, kaip tokios, atkurti nuosavybę (žr., pvz., 2003 m. kovo 6 d. sprendimÄ J. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡k. Nr. 41510/98) arba teisės įgyti nuosavybę.

Be to Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis valstybėms narėms neįtvirtina jokių apribojimų nustatant nuosavybės atkÅ«rimo apimtį ir sÄ lygas, pagal kurias jos sutinka atkurti nuosavybės teises buvusiems savininkams (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ SlovakijÄ (pareiÅ¡k. Nr. 44912/98).AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali bÅ«ti atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad valstybės iÅ¡perkamai priskiriama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, užtikrinančių kraÅ¡to, gyventojų saugumÄ , gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , komplekso (energetika, transportas, ryÅ¡iai, statyba, Å¡vietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, kraÅ¡to, civilinė ir prieÅ¡gaisrinė sauga) teritorijų;

žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukÅ¡tos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikÅ¡mės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio Å«kio, socialinių, Å¡vietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbÄ vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (vieÅ¡am) naudojimui;

įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbÄ savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grÄ Å¾intinoje piliečiui žemėje.Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. aprobuotos teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo apibendrinimu ir teisės taikymo rekomendacijomis, publikuotomis Administracinių teismų praktikoje Nr. 8, iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į miesto žemę tvarkos.

Jeigu nustatoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, praÅ¡omas grÄ Å¾inti natÅ«ra sklypas priskirtinas valstybės iÅ¡perkamai žemei AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto pagrindu, praÅ¡omas grÄ Å¾inti sklypas (jo dalis) turi bÅ«ti vertinamas kaip negrÄ Å¾intinas natÅ«ra, o valstybės iÅ¡perkamas, jeigu administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas pirmiau nurodytas planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.AiÅ¡kinant AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad žemė iÅ¡perkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų ir t. t., administracinių teismų praktikoje iÅ¡ esmės laikomasi analogiÅ¡kos nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60-07; 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-927/2008).

Tačiau detalusis planas yra tik viena iÅ¡ sÄ lygų žemę iÅ¡pirkti, vien detaliojo plano buvimas nereiÅ¡kia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai iÅ¡reikÅ¡tas visuomenės poreikis. SÄ lygų, kurioms esant iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡perka valstybė, buvimas AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-572-2010, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2599-12).Kaip jau buvo paminėta, teritorija, dėl kurios vyksta ginčas, detaliai nesuplanuota, nes detaliojo planavimo procedÅ«ra buvo nutraukta (bl. 64-67), o sutinkamai su Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1121 9.1 punktu, žemės sklypo plano rengimÄ , esamiems statiniams eksploatuoti finansuoja statinių savininkai ar naudotojai.

Tačiau iÅ¡ KultÅ«ros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2011-11-10 iÅ¡duotų planavimo sÄ lygų akivaizdu, kad Å¡i teritorija turi visuomenės poreikį, nes planuojamas sklypas buvo valstybės saugomo nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objekto – Kauno senamiesčio (u. k. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Sklypas patenka į Kauno senamiesčio 43 kvartalÄ . Nurodyta sklypÄ formuoti pagal istoriÅ¡kai susiklosčiusias ribas (b.l. 107-108). Taip pat nustatyta, kad pasiÅ«lymų schemoje nurodytame sklype (b.l. 160) yra pastatas – parduotuvė (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (kiemo aukÅ¡telė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvora (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), atraminė sienutė (duomenys neskelbtini), įregistruoti UAB“Sandoros takas“ nuosavybės teise (b.l. 166-167, 195-197).

Su šiuo sklypu susijęs išlikęs pastatas (duomenys neskelbtini) (b.l. 121), nuosavybės teise priklausantis UAB“Sandoros takas“, į kurį pareiškėjui nuosavybės teisės natūra nebuvo atkurtos (b.l. 75), tačiau jam eksploatuoti reikalingas žemės sklypas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o pakanka trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į statinius pagrindimui byloje ir nėra pagrindo jais abejoti. Aptardama galimybes atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypÄ , teisėjų kolegija neatsižvelgia į duomenis byloje, kurie patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymo schemoje nurodyta teritorija patenka ir į inžinerinių tinklų – požeminių komunikacijų (elektros linijų, Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, fekalinės kanalizacijos tinklai) teritorijÄ (b.l. 80), nes komunikacijų buvimas sklype neriboja nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (daiktinių teisių į esančius pastatus įregistravimu nurodytame sklype, kultÅ«ros vertybių apsauga, visuomeninio poreikio buvimu), byloje padarytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypas priskirtinas valstybės iÅ¡perkamai žemei. Už jį atlyginama AtkÅ«rimo įstatymo 16 str. nustatyta tvarka, į kuri negali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės natÅ«ra. PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti aptarta apimtimi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1d. 1p., nusprendė: SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                          Rimantas Giedraitis                                                                                                                                                                                                                                        Janina Vitunskienė                                                                                                                    Janina Vitunskienė                                                                                                                                                              Daina Kukalienė